1fc8e8db-761b-4666-aec8-4c2ccf10b681 · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-707-399/2021 Teisminio proceso Nr.2-28-3-03284-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.5 .; 2.6.1.5.; 1.3.7.8. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS G A L U T I NI S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 26 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovui P. K., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, nuotoliniu bÅ«du (ZOOM platforma) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Grando logistika“ ieÅ¡kinį atsakovui P. K. dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme (iÅ¡ esmės) ir žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė mažoji bendrija (toliau MB) „Grando logistika“ (toliau ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 607,13 EUR turtinę žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri neatnaujino termino ir ginčo nenagrinėjo, vertina jog pasinaudojo ieÅ¡kovė iÅ¡ankstine ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Taip pat nurodo faktines aplinkybes jog pagal sudarytÄ darbo sutartį atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovę vairuotoju –ekspeditoriumi. Darbo sutartis sudaryta 2019 m. vasario 15 d., o nutraukta 2019 m. birželio 4 d. IeÅ¡kovė patyrė žalÄ , nes transporto priemonių gabenimo metu, buvo apgadintos dvi transporto priemonės dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovas atlygino žalÄ transporto priemonių, kurios buvo apgadintos savininkams ir reikalauja jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo, kuris nereagavo į pretenzijas ieÅ¡kovės 2020 m. rugpjūčio 7 dienos ir 18 dienos geranoriÅ¡kai atlyginti žalÄ .

IeÅ¡kovė bylÄ prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.), jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiami dokumentinio proceso tvarka. IeÅ¡kovė piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka ir 2020 m. spalio 28 d. teismas priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino pilnai.

A. P. K. (toliau atsakovas) pateikė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams (toliau teismui) prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimÄ bei atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . Atsakovo prieÅ¡taravimus teismas priėmė. PrieÅ¡taravimuose atsakovas nurodė Å¡ias aplinkybes: Atsakovas nurodo, kad IeÅ¡kovė elgėsi aplaidžiai, nerÅ«pestingai ir neatidžiai, nes į DGK kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytÄ procedÅ«rinį terminÄ nesant jokių svarbių tokio termino praleidimo priežasčių, kas teisingai ir pagrįstai buvo įvertinta DGK Sprendime.

IeÅ¡kovė apie tai, kad Atsakovas, dirbdamas pas IeÅ¡kovę, tariamai sukėlė žalÄ sužinojo ar turėjo sužinoti dar 2019 m. liepos 30 d. ir (ar) 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuomet iÅ¡ „GEFCO BENELUX S.A.“ gavo sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 9003662520 (138,78 Eur sumai), Nr. 9003663704 (468,35 Eur sumai), kurių pagrindu turėjo atlyginti žalÄ â€žGEFCO BENELUX S.A.“ už transportavimo metu apgadintus automobilius. Taigi, ieÅ¡kovės sužinojimo ar turėjimo sužinoti momentas apie pažeistas jos teises buvo 2019 m. liepos - rugpjūčio mėnesiai.

Dėstomame kontekste pažymėtina, kad trijų mėnesių terminas po to, kai IeÅ¡kovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie prievolę atlyginti žalÄ â€žGEFCO BENELUX S.A.“, atitinkamai baigėsi 2019-10-30 ir (ar) 2019-11-28, tačiau IeÅ¡kovė žalÄ â€žGEFCO BENELUX S.A.“ atlygino tik 2020-02-28. Net ir po IeÅ¡kovės įvykdyto žalos atlyginimo „GEFCO BENELUX S.A.“ momento IeÅ¡kovė praleido aptariamÄ trijų mėnesių terminÄ darbo ginčui inicijuoti, kuris baigėsi 2020-05-28, o IeÅ¡kovė į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi 2020-08-20, t. y. terminÄ praleidusi dar beveik tris mėnesius.

Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad IeÅ¡kovės ir Atsakovo darbo teisiniai santykiai nutrÅ«ko nuo 2019-06-04. Atsakovas nurodo, kad darbo santykių nutraukimo su juo momentu IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad iÅ¡ likusių iÅ¡mokėti Atsakovui sumų iÅ¡skaito likusias žalas ir pažymėjo, kad darbo ginčo Å¡alys yra visiÅ¡kai atsiskaičiusios. Vertinant žalos atlyginimo klausimÄ , atkreiptinas teismo dėmesys, jog IeÅ¡kovė IeÅ¡kinyje reikalauja žalos atlyginimo iÅ¡ Atsakovo už automobilių apgadinimÄ transportavimo metu (du epizodai).

IeÅ¡kovei, kaip buvusiam darbdaviui, bÅ«tina įrodyti materialinės atsakomybės sÄ lygas:

1) žalos padarymÄ ;

2) žalos padarymÄ darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (neteisėta veika ar neveikimu);

3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo;

4) darbuotojo kaltę (nagrinėjamu atveju didelį neatsargumÄ );

5) aplinkybę, kad darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) aplinkybę, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu pažeidimo padarymo metu nėra bent vienos atsakomybės sÄ lygos, nėra ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę. Atsakovas pažymi, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko, o IeÅ¡kovė neįrodė, jog jis krovinį pakrovė netinkamai ir nesilaikė jo pakrovimo - iÅ¡krovimo ar gabenimo taisyklių. Atsakovas pažymi, kad jam IeÅ¡kovė buvo suteikusi sÄ lyginai senÄ darbo įrankį - transporto priemonę (autovežį), kuris tokių krovinių gabenimui neturėjo reikiamų apsaugų, kÄ turi naujos transporto priemonės (autovežiai).

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad net ir tinkamai, laikantis visų taisyklių pakrovus transporto priemones ant autovežio, juo važiuojant ilgus atstumus dėl vibracijos gabenamos transporto priemonės pasislenka, todėl tokiems atvejams naujuose autovežiuose yra numatytos apsaugos priemonės, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Atsakovas laiko, kad krovinio gabenimÄ užsakė IeÅ¡kovė, todėl IeÅ¡kovė turi prisiimti rizikÄ dėl tokio krovinio saugumo. IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad žala IeÅ¡kovei (darbdaviui) padaryta Atsakovui (darbuotojui) atliekant darbo funkcijÄ , t. y. veikiant IeÅ¡kovės (darbdavio) naudai, valdant jam priklausantį padidinto pavojaus Å¡altinį - transporto priemonę (autovežį).

Kadangi IeÅ¡kovė užsiima padidintos rizikos verslu, kurio metu naudojami padidinto pavojaus Å¡altiniai, todėl žalos atsiradimas yra neatsiejamas nuo vykdomos veiklos, dėl ko IeÅ¡kovė turėjo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kuriomis užtikrintų transportuojamo turto (automobilių) apsaugÄ . Kad kiltų kuo mažiau rizikos, IeÅ¡kovė, bÅ«dama Atsakovo darbdaviu, galėjo apdrausti Atsakovo, kaip vairuotojo, civilinę atsakomybę tiek prieÅ¡ darbdavį, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat suteikti tinkamÄ , naujÄ darbo įrankį (autovežį), kuris bÅ«tų su apsaugomis, leidžiančiomis iÅ¡vengti žalų, kurios įvyko aptariamais dvejais atvejais.

Atsakovas yra įsitikinęs, kad tik IeÅ¡kovė yra kalta dėl atsiradusios žalos, nes ji atsako pagal LR CK 6.270 str. kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas. Byloje visiÅ¡kai nėra įrodymų, kad žalÄ Atsakovas bÅ«tų padaręs tyčia, taip pat nėra jokių įrodymų, kad dėl Atsakovo kaltės bÅ«tų buvę apgadinti automobiliai, to nėra nurodyta CMR važtaraščiuose, nebuvo raÅ¡omas joks priėmimo - perdavimo aktas, jokia pretenzija dėl žalos iÅ¡ karto po automobilių užsakovui pristatymo Atsakovui pareikÅ¡ta nebuvo, vienu iÅ¡ nagrinėjamų atvejų defektinis krovinio lapas iÅ¡duotas nebuvo taip pat.

Dėstomame kontekste akcentuotina, kad Atsakovui nebuvo užfiksuotas netinkamas pareigų vykdymas grįžus iÅ¡ reisų, kuriuose esÄ buvo sukelta žala, be to, IeÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad Atsakovas buvo supažindintas, jog yra atsakingas už automobilių pakrovimÄ ir jų tvirtinimÄ pagal automobilių tvirtinimo schemas. .Pagal teisinį reglamentavimÄ , darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotojÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad žalÄ darbuotojas (Atsakovas) padarė netyčia, į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, Sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas ir IeÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo atmestas visiÅ¡kai. Svarbu paminėti, kad IeÅ¡kovei ir Atsakovui esant darbo teisiniuose santykiuose, per visÄ darbo laikÄ Atsakovui nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda, nėra užfiksuotas netinkamas jam pavestų pareigų atlikimas. IeÅ¡kovė teikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡taravimus su jais nesutiko ir prašė teismo preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei nurodė Å¡ias aplinkybes:

Su atsakovo nurodytais abstrakčiais teiginiais nesutinka ir pasisako: dėl termino žalos atlyginimui,- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija), yra ne kartÄ konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedÅ«rinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Å is terminas nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „IeÅ¡kinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės DGK, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, bÅ«tent Å¡ia teisminės gynybos teise ieÅ¡kovas ir pasinaudojo kreipdamasi į Marijampolės apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu. LR CK 1.25 str. 8 d. nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, jog žalÄ ieÅ¡kovas patyrė tik 2020-02-28 dienÄ , kuomet buvo apmokėtos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 9003663704 ir Nr. 9003662520, iÅ¡raÅ¡ytos už atsakovo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 9).

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo pasibaigti tik 2023-02-28 dienÄ , nors, kaip minėta, į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi 2020-10-19 dienÄ . Be to atsižvelgdamas į nedidelį žalos dydį, ieÅ¡kovas neskubėjo kreiptis į DGK, siekdamas iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, pareikÅ¡damas atsakovui ikiteisminę pretenzijÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 10). Su atsakovu taip pat ne kartÄ buvo bendrauta telefonu ir tik galutinai atsisakius atlyginti žalÄ , buvo kreiptasi į G. T. bÅ«du, atsakovo argumentai apie tariamai praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra nepagrįsti.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, krovinio pakrovimo ir krovinio apsaugos priemonių: ieÅ¡kovas niekuomet neteigė, jog nurodyta žala buvo padaryta tyčia. Transporto priemonių gabenimo metu, kurias gabeno atsakovas, pastarosios buvo apgadintos, dėl ko užsakovai pareikalavo žalos atlyginimo, o ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į LR CK 6.264 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , nustatančiÄ , kad „samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusių dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės“, jÄ atlygino visiÅ¡kai..

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Darbo sutarties 9.3 punkte įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas „<...> saugoti Darbdavio jam patikėtÄ turtÄ , o taip pat naudoti šį turtÄ laikantis Darbdavio nustatytos tvarkos. Pažeidus Å¡ias sÄ lygas, Darbuotojas atsako įstatymų nustatyta tvarka“, o 9.6 punkte - „Darbuotojas privalo atlyginti Darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ LR Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais“.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2012-03-29 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Be to, būtent vairuotojui ekspeditoriui ir tenka pareiga pagal darbo funkcijas priėmus ir nugabenus pagal paskirtį krovinį perduoti gavėjui, o gabenimo metu imtis visų reikiamų priemonių kroviniui išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-30 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-384/2012).

Atsakovas, kaip vairuotojas profesionalas, gabendamas aukščiau nurodytus krovinius, kai kroviniai buvo jo dispozicijoje, neužtikrino gabenamų krovinių apsaugojimo nuo sugadinimų pervežimo metu. Å iuos neteisėtus veiksmus atsakovas atliko esant kaltei – nebuvo atidus, atsargus ir rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.. Jeigu atsakovas nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovas žalos nebÅ«tų patyręs, taigi atsakovo neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo patirta žala.

Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų, su kuriais atsakovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai, 76-93 p. nurodyta, kad vairuotojas ekspeditorius turi žinoti krovinių gabenimo, pakrovimo, transportavimo iÅ¡krovimo taisykles, žinoti krovinių ekspedijavimo pagrindus, dokumentų pildymo tvarkÄ . Vairuotojas ekspeditorius atsako už saugų krovinio vežimÄ visÄ kelionės laikÄ , žalÄ padarytÄ Ä¯monei dėl savo kaltės ar neatsargumo (186.1, 166.13 punktai). AbstraktÅ«s ir nesuprantami atsakovo argumentai dėl autovežių, su kuriais jis dirbo, tariamo neturėjimo reikiamų apsaugų, kadangi atsakovui prieÅ¡ komandiruotę buvo įteikti tiek vežamų transporto priemonių pritvirtinimui skirti specialÅ«s diržai, tiek specialÅ«s metaliniai laikikliai Kita vertus, nepriklausomai nuo to, ar autovežis, kuriuo gabenami automobiliai yra naujas ar naudotas, naudoja ne kokias nors kitas apsaugos priemones, o tuos pačius diržus ir laikiklius, kurių neturint vežamo krovinio (automobilių) apskritai nebÅ«tų galima gabenti.

Be to atsakovo kaltais veiksmais padaryti vežto krovinio sugadinimai niekuo nėra susiję, su vežamų transporto priemonių pasislinkimu. Su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad žala buvo padaryta vežtos transporto priemonės „deÅ¡iniajam priekiniam ratlankiui“ bei „žala galiniam bamperiui, padaryta atsitrenkus į stulpÄ , todėl atsakovo argumentai dėl tariamo apsaugų nebuvimo ir saugaus vežimo neužtikrinimo yra klaidinantys bei nepagrįsti.

Pasisako ir dėl to, kad ieÅ¡kovo turimo Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime įtvirtinta 500 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita, todėl žalÄ ieÅ¡kovas turi atlyginti visiÅ¡kai. IeÅ¡kinio suma yra mažesnė nei atsakovo trijų vidutinių atlyginimų dydžio suma. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė palikti preliminarų sprendimÄ nepakeistÄ , kadangi atsakovas neįrodė prieÅ¡taravimuose nurodytų aplinkybių, o bÅ«tent neįrodė, kad nebuvo aprÅ«pintas reikalingomis saugos priemonės krovinio gabenimui ir tvirtinimui.

IeÅ¡kovė ne kartÄ siÅ«lė atsakovui ginÄÄ baigti taikiai, tačiau atsakovas nesutiko. IeÅ¡kovė nesutinka jog terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ praleido be svarbių priežasčių, nes viena jų buvo, kaip jau minėta, bandymas ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Praleistas vieno mėnesio terminas yra procesinis, o ne naikinamasis terminas, ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovė nepraleido ir pagal suformuotÄ Teismų praktikÄ , nurodytÄ atsiliepime į prieÅ¡taravimus, ieÅ¡kovės teisė turi bÅ«ti ginama ir priteistas žalos atlyginimas.

Dėl kaltės formos pasisako jog ieÅ¡kovė niekada neteigė, kad žalÄ atsakovas padarė tyčia. Jo veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo jog nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas tvirtindamas bei nukraudamas krovinį. IeÅ¡kovės atstovas nesutiko su tuo, kad atsakovas negalėjo atžymėti krovinio gabenimo, tai yra jo nukrovimo metu, CMR važtaraÅ¡tyje ar kituose dokumentuose savo žymų jeigu manė, kad krovinys apgadintas dėl kitų priežasčių, o ne dėl jo neatsargumo. Atsakovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio nepripažino visiÅ¡kai, palaikė prieÅ¡taravimuosae iÅ¡dėstytus argumentus visiÅ¡kai ir prašė panaikinti preliminarų sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Nes ieÅ¡kovas neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , neaprÅ«pino kaip darbdavys reikalingomis priemonėmis , tai yra tvirtinimo diržais ir pan., autovežis (platforma) buvo be rato apsaugos ir ilgos kelionės metu pakrautas automobilis pasislinko ir lietėsi su autovežiu, todėl buvo apgadintas. Jis neginčija jog buvo supažindintas su instrukcijomis ir raÅ¡to, kuriame nurodyta jog apsaugos priemonės (tvirtinimo diržus) gavo, tačiau mano jog dalis kaltės vis vien yra darbdavio kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, nes ir jis turi prisiimti rizikÄ dėl galimos žalos gabenant krovinį.

Be to jam buvo skirtas senas autovežis. Atsakovas sutiko, kad bÅ«tent tos komandiruotės metu, jis nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl netvarkingo autovežio , tai yra jo techninės bÅ«klės, bei nenurodė apie apgadintus automobilius nusikrovimo metu ir sutiko, kad neįrašė jokių pastabų CMR važtaraÅ¡tyje grafose, kurias pildo krovinio vežėjas bei jame pasirašė, nes kitaip nespėtų krovinio nugabenti laiku ir nei krovinio gavėjas, nei pats darbdavys nepageidauja jog tokie įraÅ¡ai bÅ«tų daromi.

Teismas k o n s t a t u o j a : Preliminarus sprendimas keičiamas ir ieÅ¡kinys tenkinamas dalinai. Dėl faktinių aplinkybių IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijÄ (toliau DGK), kuri 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimÄ Nr. DGKS, kuriuo nusprendė „atsisakyti nagrinėti ieÅ¡kovo MB „Grando logistika“ praÅ¡ymÄ atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovui praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminÄ ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus“.

Teismas nustatė, jog 2019 m. vasario 15 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 78, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieÅ¡kovę vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2019 m. birželio 4 d. Atsakovas buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. kovo 19 d., nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. tikslu – pervežti krovinius. Vykdydamas darbines pareigas, transporto priemonių gabenimo metu, o bÅ«tent jų nukrovimo metu dvi transporto priemonės (jų identifikaciniai duomenys:

1. Fiat 500 Nr.: OJB28630;

2. Nr. VNVK14 00662292659) buvo apgadintos. Aplinkybę, kad transporto priemonės dvi buvo apgadintos, teismas nustatė Å¡alių paaiÅ¡kinimais, kadangi atsakovas neneigė aplinkybės jog jam gabenant transporto priemones, tarnybinės komandiruotės metu, dvi transporto priemonės buvo apgadintos. Tai matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų. PraneÅ¡ime apie transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ yra duomenys, kad vienam automobiliui atsitrenkus į stulpÄ buvo padaryta žala galiniam bamperiui, kitam automobiliui buvo apgadintas deÅ¡inysis priekinis ratlankis.

CMR važtaraščiai atsakovo kaip vežėjo atstovo yra pasirašyti nenurodant jokių pastabų krovinio vežėjo. Byloje yra duomenys jog atsakovas buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais pasirašytinai, kuriuose yra detaliai nurodyta kokius veiksmus atlikti turi vairuotojas-ekspeditorius tiek krovinio pasikrovimo, tiek gabenimo, tiek jo nukrovimo metu, bei tai jog turi žinoti ir pildyti dokumentus, tame tarpe ir atitinkamas CMR važtaraščio grafas, laikytis Kelių elgesio taisyklių, elgtis taip, kad nekiltų nuostolių ar jie būti įmanomai mažesni.

Darbo sutartyje sudarytoje tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo taip pat yra nuostata jog darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais (9.6 sÄ lyga). Krovinio gavėja Gefco Benelux S.A pareikalavo 607,13 Eur (468,35 Eur+138,78 Eur) žalos atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pagal 2019 m. m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. sÄ skaitas IeÅ¡kovė atlygino 2020 m. vasario 28 d. 607,13 Eur žalÄ Gefco Benelux S.A. mokėjimo pavedimas pateiktas byloje. Atsakovui 2020 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu bÅ«du ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. registruotu laiÅ¡ku buvo įteikta ieÅ¡kovės pretenzija dėl žalos atlyginimo, atsakovas geranoriÅ¡kai žalos ieÅ¡kovui neatlygino.

Byloje esantys CMR važtaraščiai patvirtina jog juose pasirašė atsakovas kaip vežėjo ieškovo byloje atstovas, neįrašydamas jokių pastabų dėl krovinio būklės, tai yra nenurodė jog krovinys- transporto priemonės buvo pasikrautos apgadintos ar žala atsirado dėl kitų priežasčių, o ne dėl tų kurias ieškinyje nurodo ieškovas ir su kuriomis iš esmės sutinka atsakovas, o būtent, kad krovinys buvo apgadintas jo nukrovimo metu, tai yra jį nukraunant atsakovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina jog atsakovui buvo skirti kaip vairuotojui – ekspeditoriui specialūs laikikliai ir diržai kroviniu tvirtinti.

Byloje nėra įrodymų jog transporto priemonė kuriÄ atsakovas vairavo tarnybinės komandiruotės metu buvo techniÅ¡kai netvarkinga ir, kad tai turėjo įtakos žalai atsirasti nėra. Dėl darbo ginčo nagrinėjimo teisme ir termino Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ (toliau DGK) praleidusi terminÄ , prašė jį atnaujinti ir, kad Alytaus DGK sprendimu 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsakovui dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovui praleidus Darbo kodekso (toliau DK) 220 str. 1 d. nustatytÄ kreipimosi į DGK terminÄ ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus.

IeÅ¡kinio senaties terminas nustatytas DK 15 str. 2 d. yra treji metai ir Å¡is terminas nėra praleistas. DK 231 str. 1d. reglamentuoja jog darbo ginčo Å¡alis į teismÄ dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo teisme turi teisę kreiptis per mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos jeigu atsisakoma nagrinėti darbo ginÄÄ DGK ir neatnaujinamas terminas darbo ginčui nagrinėti Darbo ginčų komisijoje. IeÅ¡kinys teisme gautas 2020 m. spalio 19 d. (2020 m. spalio 18 d. buvo Å¡eÅ¡tadienis, 18 d. –sekmadienis) ir teismas vertina jog ieÅ¡kovas nepraleido termino kreiptis į teismÄ dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo teisme, ieÅ¡kinį priėmė ir darbo ginÄÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės. Teismas pasisako ir dėl to, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nėra pagrindo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 296 str. 1 d. 1 p. (nesilaikius iÅ¡ankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos).

Dėl žalos atlyginimo Kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (DK 151 str. 1 d.). Darbuotojo padarytÄ turtinę žalÄ reglamentuoja DK 153 str. nustatantis, kad iÅ¡skyrus konkrečiai DK ar kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Jeigu žala padaryta dėl didelio neatsargumo - ne daugiau kaip 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Dideliu neatsargumu yra laikomi asmens veiksmai, kurių jis nebÅ«tų padaręs jeigu bÅ«tų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo sÄ lygų. Ä®sigaliojus Darbo kodeksui (naujam) 2017 m. liepos 1 d. darbo sutartyje su darbuotoju nenumatoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė ir materialinė atsakomybė prilyginama civilinei atsakomybei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

IeÅ¡kovas (buvęs darbdavys) įrodinėja ir turi įrodyti žalos padarymÄ , jos padarymÄ darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (tyčiniais veiksmais ar neveikimu), priežastinį ryšį tarp veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo, darbuotojo kaltę, aplinkybę jog teisės pažeidimo metu Å¡alis siejo darbo santykiai bei, kad žalos atsiradimas, susijęs su darbine veikla. Teismas vertina jog Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, o bÅ«tent atsakovÄ ir ieÅ¡kovÄ siejo darbo santykiai, atsakovas vykdė darbo funkcijas – vairavo transporto priemonę, vežė krovinius tarptautiniais marÅ¡rutais.

Žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, tai yra nukraunant krovinį, dviejų automobilių apgadinimo fakto, mechanizmo ir žalos dydžio atsakovas neginčija. Atsakovas buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais pasiraÅ¡ytinai ir žinojo kokias pareigas turi atlikti veždamas krovinį. Atsakovas pats patvirtino teismo posėdžio metu, kad nors gabeno vienÄ automobilį pagal vienÄ Ä¯sakymÄ dėl komandiruotės, tačiau jį pritvirtino prie pat platformos kraÅ¡to ir transporto priemonė gabenama lietėsi su atsakovo vairuojama transporto priemone ir gabenama transporto priemonė buvo apgadinta.

Kitu atveju nukraunat atsakovui, nukraunant atgabentÄ transporto priemonę, buvo atsiremta (atsitrenkta) į stulpÄ ir transporto priemonė taip pat buvo apgadinta. Atsakovas neginčija paties žalos dydžio ir teismas pagal pateiktus įrodymus vertina jog tokio dydžio žala buvo padaryta krovinio gavėjui, ieÅ¡kovas jÄ atlygino. Dėl patirtos žalos teismas dar pasisako, kad CMR važtaraščiuose žymų, kad buvo vežami automobiliai su defektais ) apgadinti, tai yra, kad jie tokie buvo pasikrovimo metu nėra.

Žymas dėl apgadinimo įrašė krovinio gavėjas, krovinio vežėjas, jo atstovas – atsakovas – jokių žymų neįrašė, CMR važtaraščiuose pasirašė ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobiliai buvo apgadinti jų gabenimo metu, esant jiems vežėjo atsakomybėje. Atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ vairuotoju-ekspeditoriumi ir tarptautinis krovinių pervežimas bei jų pakrovimas ir nukrovimas , tuo pačiu CMR atitinkamų grafų (vežėjo) pildymas buvo jo darbinė (profesinė) veikla CMR važtaraÅ¡tyje pasikrovimo metu krovinio defektų atsakovas neįrašė ir jeigu tokių defektų nebuvo atsakovas turėjo pareigÄ nugabenti tokios bÅ«klės krovinį kokios paėmė (pasikrovė).

Atsakovas buvo atsakingas ir už krovinio iÅ¡krovimÄ , taigi turėjo numatyti visas grėsmes krovinio iÅ¡krovimo metu ir imtis priemonių, kad žala neatsirastų. Dėl atsakovo kaltės teismas pasisako, kad P. K. buvo supažindintas su krovinių pakrovimo, tvirtinimo jų ir nukrovimo taisyklėmis, privalėjo laikyti Kelių eismo taisyklių nuostatų ir bÅ«ti atidus. Byloje iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti teismui iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad nugabentų krovinį tokios bÅ«klės kokios gavo jį pervežti, taigi atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu.

Ä®rodyti nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu turi atsakovas (CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė jog gabeno krovinį techniÅ¡kai netvarkinga transporto priemone tame tarpe ir be apsauginio disko, bei, kad informavo darbdavį jeigu tokia aplinkybė buvo jog tai – apsauginio disko nebuvimas - gali turėti įtakos gabenamo krovinio bÅ«klei. Dėl krovinio tvirtinimo diržų ir tvirtinimo laikiklių, atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo jog juos turėjo ir jais naudojosi. Teismo nuomone be Å¡ių priemonių aplamai nebÅ«tų buvę galimybės kroviniui gabenti ir teismas laiko nustatyta aplinkybę jog krovinio tvirtinimo diržai ir laikikliai buvo ir atsakovas turėjo galimybę juos naudoti pagal paskirtį.

Teismas nustatė, kad tarp žalos ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, tai yra jog žala atsirado dėl nepakankamo atsakovo atidumo ir rÅ«pestingumo vienu atveju pakraunant ir gabenant automobilį, kitu atveju jį nukraunant. Dėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti jos taip pat nustatytos ir dėl jų teismas jau pasisakė, kad žala padaryta ieÅ¡kovui ir atsakovui esant darbiniuose santykiuose, tai yra žalos atsiradimo (padarymo) metu atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ vairuotoju- ekspeditoriumi, atsakovui vykdant darbo funkcijas sulygtas darbo sutartyje.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ patirtÄ Å¾alÄ 607, 13 EUR. Pateikti draudimo liudijimai patvirtina, kad jos neatlygina draudimo bendrovė dėl nustatytos draudimo sutartimi franÅ¡izės. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 400 EUR, taigi ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti žala nevirÅ¡ija trijų vidutinių atsakovo darbo užmokesčio dydžių. CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais asmens civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi asmens veiksmų (neveikimo0 rezultatu.

Darbo kodekso 152 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti regreso teise iÅ¡ buvusio darbuotojo tokiÄ Å¾alÄ , kuriÄ pats atlygino krovinio gavėjui, tai yra praÅ¡o atlyginti tiesioginius nuostolius. IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti žalÄ regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise (CK 6.280 str. 1 d.). Dėl priteistino iÅ¡ atsakovo žalos dydžio, teismas pasisako, kad DK 152 str. 3 d. leidžia sumažinti turtinės žalos dydį, darbo ginÄÄ nagrinėjančiam organui, Å¡iuo atveju teismui, atsižvelgiant į žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies finansines ir ekonomines galimybes, iÅ¡skyrus atvejus jeigu žala padaryta tyčia.

Teismas nenustatė, kad žala padaryta tyčia. Žala padaryta neatsargumo, silpnesniosios darbo sutarties Å¡alies – darbuotojo ir jos (atsakovo) finansinės ir ekonominės galimybės yra tikrai mažesnės, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes ir leidžiant darbo kodeksui (DK 152 str. 3 d.) teismas priteistinos turtinės žalos dydį mažina. Teismas taip pat pasisako ir dėl to, kad pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys – ieÅ¡kovas, bet ne darbuotojas – atsakovas, kuris naudojasi transporto priemone dėl darbo santykių, vykdydamas darbines funkcijas.

Ir paties didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo (savininko transporto priemonės) pareiga atlyginti žalÄ jÄ patyrusiam asmeniui atsiranda dviem pagrindais, tai yra pagal CK 6.264 str. 1d. (bendrasis pagrindas kaip samdančiam darbuotojus asmeniui) ir pagal CK 6.270 str. kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui. Atlyginus žalÄ padarytÄ darbuotojo neteisėtais veiksmais prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1d.). Krovinių gabenimas tarptautiniais marÅ¡rutais transporto priemonėmis, tai yra didesnio pavojaus Å¡altiniais yra Å«kinė komercinė veikla vykdoma darbdavio Å¡iuo atveju MB „Grando logistika“ pasitelkus darbuotojÄ (vairuotojÄ - ekspeditorių P. K.

Å¡iuo atveju) ir tokios veiklos vykdymas yra susijęs su įvairia rizika jog gali atsirasti žala tretiesiems asmenims ir siekiant nustatyti ir užtikrinti tinkamÄ abiejų darbo teisinių santykių Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti tam tikrÄ Å¾alos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo funkcijas, dalį, Tokios rizikos prisiėmimas reiÅ¡kia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotojÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018, 25 p.).

Priteistinos turtinės žalos dydį teismas mažina atsižvelgdamas ir į tai, kad nors žala atsirado dėl darbuotojo vairuotojo-ekspeditoriaus veiksmų, tačiau didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ir didesnio pavojaus Å«kinę komercinę veiklÄ vykdantis subjektas yra darbdavys, tai yra ieÅ¡kovas byloje – MB „Grando logistika“. Dėl palÅ«kanų Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, tai yra 2020 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 613,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 8,00 Eur žyminio mokesčio ir 605,00 Eur advokato išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 74,98 procento ieškinio (455,13 Eur x 100/ 607,00 Eur), iš atsakovo ieškovei priteisiamos atitinkama bylinėjimosi išlaidų dalis, t.y. 8 Eur žyminio mokesčio, nes tai minimali už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir 453,63 Eur (605,00 Eur x 74,98 proc.) advokato pagalbai apmokėti, viso ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 461,63 Eur (93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu teismas n u s p r e n d ž i a : Preliminarų sprendimÄ pakeisti ieÅ¡kinį tenkinti dalinai Priteisti iÅ¡ atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio - k., Kalvarijos sav., Marijampolės apskr., 455,13 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 13 ct) turtinę žalÄ , 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. spalio 28 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, eurus, 461, 63 EUR (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 63 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Grando logistika“, juridinio asmens kodas 303061367, buveinės adresas Sasnavos g. 74, Marijampolė, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, b.k. 73000, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. . Teisėja Janina Zaržeckienė