1fc8df4f-1162-4e20-8b1d-5d7bd5013eee · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-597-530/2020 Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00010-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo U. A. (U. A.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 22 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 91-108 taikyti nuteistajam U. A. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. U. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 260 straipsnio 3 dalį 14 (keturiolikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 20 d., pabaiga – 2024 m. liepos 20 d.

3. Komisija 2020 m. birželio 22 d. priimtu nutarimu Nr. 91-108 nutarė taikyti nuteistajam U. A. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 4 (keturių) metų 1 (vieno) mėnesio 2 (dviejų) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. birželio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės. Komisija savo nutarimÄ motyvavo tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , U.

A. vertinimo rezultatas yra 26 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos skirtas rekomendacijas. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, skatintas 9 kartus, balų suma sumažėjo nuo 32 balų iki 26 balų. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, dalyvauja pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, palaiko socialinius ryÅ¡ius, yra dirbantis.

Vykdomųjų dokumentų dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo įstaiga nėra gavusi ir Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis ir buvo ne kartÄ skatintas, tačiau jis taip pat ne kartÄ pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Nors U. A. nustatoma žema – 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri per bausmės atlikimo laikÄ sumažėjo nuo 32 balų, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (net 24 svertiniai taÅ¡kai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama U. A. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Todėl teismas vertinęs nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, elgesį bausmės atlikimo metu, teismas nepadarė iÅ¡vados, jog nuteistasis U. A. iÅ¡ esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kai bÅ«tent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis U. A. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 22 d. nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, joje apskritai nėra motyvuojamosios dalies, rezoliucinės dalies verdiktas kardinaliai prieÅ¡ingas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytiems faktams, nutartis yra diskriminacinė, prieÅ¡inga oficialiai Konstitucinei doktrinai bei įstatymų leidėjo valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams, taip pat teismų praktikai, pažeidžia nuteistojo teises ir teisėtus lÅ«kesčius, taigi yra deliktu ir privalo bÅ«ti panaikinta. 5.2.

Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnis patvirtina nuteistojo teisę į bylos nagrinėjimÄ teisme per priimtinai trumpÄ laiko tarpÄ . Komisijai nutarimÄ priėmus 2020 m. birželio 22 d. ir perdavus teismui ne vėliau kaip per 9 dienas iÅ¡nagrinėti Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimÄ teismui per priimtinai trumpiausiÄ laiko tarpÄ (7 kalendorines dienas). Kadangi įstatymas eksplicitiÅ¡kai nenustato termino tokio pobÅ«džio teikimo bylos nagrinėjimui, vadovaujantis EŽTK 6 straipsniu patvirtinta teise į bylos nagrinėjimų per priimtinai trumpÄ laiko tarpÄ , turi bÅ«ti taikoma analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 130 straipsnio 1 dalimi, nes nagrinėjamas yra identiÅ¡kos svarbos klausimas.

Pirmosios instancijos teismas klausimo sprendimÄ vilkino tris savaites, nors jokių papildomų dokumentų, bÅ«tinų bylai iÅ¡nagrinėti teisingai, teismas nereikalavo, o pati teikimo byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Taigi neabejotinai buvo pažeista U. A. teisė, patvirtinta EŽTK 6 straipsnyje, kas sukelia pagrįstas abejones pirmosios instancijos teismo beÅ¡aliÅ¡kumu ir teisingumu. 5.3. Skunde ginčijamas klausimas dėl prokuroro atsiliepimo pateikimo, nurodant, kad įstatyme numatyto skundo dėl Komisijos nutarimo (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 4 dalis) prokuroras nepateikė, o įstatyme nenumatyti dokumentai (praÅ¡ymai, atsiliepimai, nuomonės pareiÅ¡kimai) negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalyku.

Byloje nukentėjusių asmenų nėra, taigi nukentėjusių asmenų atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo taip pat negalėjo bÅ«ti pateiktas. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė ne ginÄÄ tarp suinteresuotų Å¡alių, o tik BPK 360 straipsnyje numatytÄ klausimÄ ar Komisijos nutarimas yra teisėtas. 5.4. Skunde akcentuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka privalomų oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimų baigiamojo teismo akto vientisumui ir nutariamosios dalies grindimui motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytais argumentais.

Tačiau skundžiamoje nutartyje yra tik apraÅ¡omoji ir rezoliucinė dalys, bei samprotavimai apie nuteistojo asmenį, kas negali bÅ«ti laikoma motyvuojamÄ ja nutarties dalimi BPK 360 straipsnio prasme. MotyvuojamÄ ja nutarties dalimi galėtų bÅ«ti laikomi tik tokie argumentai, kurie atskleistų ar Komisijos nutarimas yra teisėtas - ar nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos. Tokių argumentų skundžiamoje nutartyje nėra, taigi skundžiamoje nutartyje nėra motyvuojamosios dalies, o Komisijos nutarimo teisėtumo klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė apskritai.

Todėl akivaizdu, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė U. A. teisę į teisingÄ ir beÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . 5.5. Skunde ginčijamas klausimas dėl teismo teisės spręsti klausimÄ ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigiant, kad įstatymų leidėjas BVK 164 ir BPK 360 straipsnių nuostatomis yra atribojęs - visuomeniniais pagrindai veikianti Komisija kolegialiai sprendžia subjektyvius klausimus: ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, o teismai sprendžia objektyvius klausimus ar Komisijos priimti nutarimai yra teisėti (ar iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos įstatymo sÄ lygos).

KlausimÄ ar yra pagrindas manyti, kad U. A. laikysis įstatymų ir nenusikals Komisija yra iÅ¡sprendusi 2020 m. birželio 22 d. nutarimu, tuo tarpu per praėjusį laiko tarpÄ jokios faktinės aplinkybės nepasikeitė (OASys vertinimas nepadidėjo, teisės pažeidimų nepadaryta, drausminių nuobaudų negauta), taigi Å¡is klausimas nebegali bÅ«ti kvestionuojamas. Akivaizdu, kad teismas negali nei dubliuoti Komisijos darbo, nei kvestionuoti kolegialios Komisijos nuomonės, nes tokie įgaliojimai teismui nėra suteikti įstatymu.

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tik BPK 360 straipsnyje numatytÄ klausimÄ ar Komisijos nutarimas yra teisėtas. Tuo tarpu yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas, nes Komisijos posėdžio metu buvo kvorumas, protokolas buvo raÅ¡omas, taip pat jis ir nutarimas yra pasiraÅ¡yti. Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados apie U. A. asmenį, jo atliekamÄ bausmę, OASys vertinimÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kuriuos pilnai atitinka faktines aplinkybes, taip pat BVK 157 ir 158 straipsniuose nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos teisingai.

Taigi pirmosios instancijos teismas Komisijos nutarimo teisėtumo ne tik nepaneigė, bet ir nesiekė paneigti. Visa tai yra pakankamu pagrindu skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. 5.6. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, 31 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas ir U. A. absoliučiÄ teisę į teisingÄ teismÄ , kas sudaro pagrindÄ skundžiamai nutarčiai panaikinti, kadangi spręsdamas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo teismas apsunkino nuteistojo teisinę padėtį atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, ankstesnius teistumus bei neatliktos bausmės dydį. 5.7.

Pirmosios instancijos teismas, kuriam pavesta tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumÄ , ėmėsi kvestionuoti nutarimo pagrįstumÄ bei pakartotinai nagrinėti Komisijos jau iÅ¡nagrinėtÄ U. A. lygtinio paleidimo praÅ¡ymÄ , tačiau skundžiamoje nutartyje neįvardino nei aiÅ¡kių ir tikslių minimalių reikalavimų, nei pateikė įrodymų, kad U. A. tokių reikalavimų galimai neatitinka. 5.8. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, teigdamas, kad neegzistuojant lygtinio paleidimo institutui, teismas bÅ«tų skyręs jam atitinkamai Å¡velnesnę bausmę, o ir pačios įstatymų leidėjo nustatytos bausmės bÅ«tų atitinkamai Å¡velnesnėmis.

Tuo tarpu lygtinio paleidimo institutas, kaip viena iÅ¡ BVK 9 straipsnyje įtvirtintų teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo priemonių, motyvuoja ir skatina nuteistus asmenis pozityviam elgesiui, suteikiant galimybę dalį bausmės atlikti Å¡velnesnio režimo sÄ lygomis. 5.9. Skunde pažymima, kad Komisijos nutarimo tvirtinimas nėra pirmosios instancijos teismo subjektinė teise, kuria teismui bÅ«tų leidžiama naudotis savo nuožiÅ«ra - nutarimo tvirtinimas yra teismo pareiga, kuriÄ teismas privalo vykdyti, jeigu yra įstatyme nustatytos sÄ lygos:

Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir yra tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos. Skundžiamoje nutartyje teismas nepaneigė, kad Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados apie U. A. asmenį neatitinka faktinių aplinkybių, kad BVK nustatytos formaliosios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos netinkamai, taigi Komisijos nutarimo teisėtumo teismas nepaneigė, todėl nutarimui esant teisėtam, teismas atsisakė vykdyti savo pareigÄ - nutarimÄ patvirtinti, tuo pažeisdamas kaip nuteistojo teises ir teisėtus lÅ«kesčius taip ir teisę į teisingÄ teismÄ . 5.10.

U. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra ne tik žemos rizikos grupėje (26 balai), bet jau bÅ«damas žemos rizikos grupėje, dar yra sumažėjęs, todėl Komisija jau nebe pirmÄ kartÄ nusprendžia taikyti U. A. lygtinį paleidimÄ . Tačiau teismai yra patvirtinę daugybę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ buvo ženkliai aukÅ¡tesniais, kurie priklausė net ir aukÅ¡tai rizikos grupei.

Ä®statymas nenumato galimybės sudaryti skirtingas lygtinio paleidimo sÄ lygas vienodoje teisinėje padėtyje esantiems nuteistiesiems (kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ nėra ženkliai skirtingi ir kurie neturi galiojančių drausminių nuobaudų), o tokių sÄ lygų sudarymas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo atvirai diskriminuoja U. A. atžvilgiu tų asmenų, kuriems nutarimus taikyti lygtinį paleidimÄ Å¡is ir kiti teismai yra patvirtinę. 5.11.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas naudoja Å¡abloninę formuluotę „nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui“. NeapibrėžtÄ sÄ vokÄ â€žnepakankamos pastangos“ pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje turėjo aiÅ¡kiai apibrėžti, nurodant kokios pastangos laikomos pakankamomis bei aiÅ¡kiai nurodyti kÄ bendro pavartota sÄ vokÄ turi su BPK 360 straipsnyje numatyto klausimo sprendimu. 5.12.

Skundžiamojoje nutartyje apeliantas įžvelgia netoleruojamas pirmosios instancijos teismo klaidas: apraÅ¡omojoje nutarties dalyje pripažįstama, kad U. A. yra skatintas 9 kartus, tačiau toliau nutartyje klaidingai teigiama, kad skatintas tik 8 kartus. Taip pat bausmės pabaigos data yra 2024 m. liepos 20 d. t. y., U. A. yra likę mažiau nei 4 metai bausmės, tačiau skundžiamojoje nutartyje nurodoma jam likusi net 4 metų, 7 mėnesių ir 1 dienos bausmės dalis. Taip pat pirmosios instancijos teismas iÅ¡sako nuostatÄ , kad lygtinis paleidimas prilyginamas atleidimui nuo bausmės, bet paskui pripažįsta, kad likusi bausmė yra atliekama, tačiau Å¡velnesnio rėžimo sÄ lygomis.

Apelianto nuomone tokių klaidų neturi bÅ«ti dėl ypatingo skundžiamo dokumento teisinio statuso. 5.13. Apeliantas skunde teigia, kad įstatymo formuluotė „gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip „gali bÅ«ti paleisti, o gali bÅ«ti ir nepaleisti“. Kadangi U. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o į BVK 157 ir 158 straipsniuose numatytas apribojimų kategorijas jis nepatenka - lygtinį paleidimÄ taikyti U. A. yra privaloma. 5.14.

BVK 143 straipsnio 9 dalis nustato: jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Baudimo faktas negali bÅ«ti traktuojamas neiÅ¡nykstančia aplinkybe, nes tokiu atveju bet koks baudimas bÅ«tų neatitinkančiu konstitucinio proporcingumo principo. Taigi pirmosios instancijos teismas, cituodamas prieÅ¡ daug metų iÅ¡nykusias nuobaudas, padarė grubiÄ teisinę klaidÄ . Sutinkamai su BVK 143 straipsnio 9 dalimi U.

A. drausminių nuobaudų neturi, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir yra negaliojanti. 5.15. Lygtinio paleidimo Komisijai U. A. yra pateikęs dokumentus, kad lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir apgyvendintas Lietuvoje. Todėl teismo teiginiai apie galimybes įsidarbinti, bei tik vidutinę darbinę motyvacijÄ - yra nekompetentingi. U. A. yra užsienio valstybės pilietis, taigi pateikti dokumentų apie iÅ¡silavinimÄ neturėjo galimybės, o įkalinimo įstaiga neturėjo galimybės tokiÄ informacijÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡sireikalauti.

Todėl U. A. iÅ¡silavinimo vertinimas yra nepagrįstas. Kaip minėta, U. A. yra užsienio valstybės pilietis, nekalbantis lietuvių kalba ir neturintis Lietuvoje jokių artimųjų. Todėl jo socialinių ryÅ¡ių, draugų ir artimųjų vertinimas yra taip pat nepagrįstas. Nors toki duomenys pateikiami socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, tačiau tokių teiginių citavimas kategoriÅ¡kai neleistinas teismui, kadangi teismas visus duomenis turi vertinti visų aplinkybių kontekste ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

6. Nuteistojo U. A. skundas atmetamas.

7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis, t. y. BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija.

8. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis, 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad U. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau vien Å¡ių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ nepakanka.

Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat bÅ«tinas materialus pagrindas. Tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, jog U. A. priklauso žemos rizikos grupei – 26 balai, kai tuo tarpu dinaminių balų skaičius 24 balai (t. y. tokių, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiÅ¡kai panaikinti).

Todėl sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ neužtenka atitikti formaliųjų pagrindų, Å¡iuo atveju, bÅ«tina įvertinti nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį ir spręsti, ar ji sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Pažymėtina, kad U. A. anksčiau neteistas, Å¡iuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo padarymÄ bendrininkaujant, disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslÄ platinti. Nors Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti laikoma savarankiÅ¡ku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau Å¡ie duomenys iÅ¡ tikrųjų yra svarbÅ«s sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir vertinami neatsiejamai su nuteistojo elgesio, mÄ stymo ir požiÅ«rio viso bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis.

12. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tik Komisijos nutarimo teisėtumo klausimÄ , o ne kvestionuoti nutarimo pagrįstumÄ bei spręsti klausimÄ ar U. A. laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau su Å¡iais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto.

Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja. BPK 360 straipsnio nuostatos suteikia teisę apylinkės teismui patikrinti ne tik Komisijos nutarimo teisėtumÄ , bet ir pagrįstumÄ . Taigi ir spręsti, ar Komisija padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , konstatuodama, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi, apylinkės teismas, vertindamas, ar Komisijos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė, nurodė motyvus, kurie neleidžia sutikti su Komisijos nutarime iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, ir pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo instituto U. A. netaikymo. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ aÅ¡tuonių komisijos posėdyje dalyvavusių asmenų ( b.l.4), net trys nariai pasisakė prieÅ¡, kad nuteistajam bÅ«tų taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, o tai rodo kad ir komisijos nariai nebuvo vieningi Å¡iuo klausimu.

13. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad U. A. turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, motyvuodamas tuo, kad neegzistuojant lygtinio paleidimo institutui, teismas bÅ«tų skyręs jam atitinkamai Å¡velnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tačiau ne į lygtinio paleidimo institutÄ .

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, atsižvelgiama į padarytas nusikalstamas veikas, tiek į atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Nors Å¡ie faktoriai nėra esminiai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas visų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

14. Nors aukÅ¡tesnysis teismas palankiai vertina nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme – nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, už gerÄ elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo 9 kartus paskatintas. Tačiau pažymėtina, kad vis tik iÅ¡lieka aktualÅ«s ir nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei mÄ stymas ir elgesys, kuriuos nuteistasis privalo koreguoti.

Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad U. A. bausmės atlikimo metu buvo drausmine tvarka baustas 12 kartų, nors drausminės nuobaudos ir negalioja, tačiau tai savaime nereiškia, jog praeityje bausmės atlikimo metu jo padaryti pažeidimai turėtų būti visiškai sumenkinami ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama. Nuteistojo skunde kritikuojama pirmosios instancijos teismo nutartis, akcentuojant, jog nuobaudos yra negaliojančios, todėl teigiama, jog teismas nepagrįstai jas vertino.

Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nuteistojo elgesys vertinamas viso bausmės atlikimo metu, kadangi tai charakterizuoja asmenį, leidžia spręsti, apie jo pastangas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga. Kaip matyti nuteistajam bÅ«dingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo bei asmeninės atsakomybės stoka, taip pat savo veikos ir nusikalstamo elgesio menkinimas.

Teisės pažeidėjas suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigÄ neskubėjo įsidarbinti, darbinė motyvacija vidutinė, darbo pobÅ«džiui iÅ¡rankus, 4 mėnesiai kaip dirba pataisos namuose pagalbiniu darbininku. Nors nuteistasis skunde teigia, kad Komisijai yra pateikęs dokumentus, kad lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir apgyvendintas Lietuvoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokių duomenų byloje nėra, be to U.

A. neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Nors nuteistasis skunde nesutinka, kad teismas priimdamas nutartį vertino duomenis apie jo iÅ¡silavinimÄ , draugus ir artimuosius bei socialinius ryÅ¡ius, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Å¡ie duomenys yra gauti pokalbio su nuteistuoju metu bei patikrinus Å¡iuos duomenis Å¡altiniuose, todėl Å¡ie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

15. Ankstesniame Å¡ios nutarties punkte nurodyti motyvai, kuriais remiantis žemesnės instancijos teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ , neabejotinai paneigia U. A. skundo argumentus, jog skundžiamoje nutartyje trÅ«ksta motyvuojamosios dalies. Apygardos teismas iÅ¡ dalies pritaria, jog minėti motyvai yra iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados perkelti teiginiai, kurių plačiau apylinkės teismas detalizavo. Tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia konstatuoti procesinio sprendimo visiÅ¡ko nemotyvavimo ar esminio motyvų trÅ«kumo, kadangi motyvai suraÅ¡yti iÅ¡ medžiagos kuri yra asmens byloje.

16. Skunde ginčijama prokuroro teisė pateikti atsiliepimÄ bei akcentuojama nuteistojo teisę į bylos nagrinėjimÄ teisme per priimtinai trumpÄ laikÄ (7 kalendorines dienas), teigiant, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ vilkino tris savaites, nors jokių papildomų dokumentų, bÅ«tinų bylai iÅ¡nagrinėti teisingai, teismas nereikalavo. Su Å¡iais skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ProkuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 9.14, 12.2.13 punktais bei BPK 360 straipsnio 2 dalimi, prokuroras turi teisę teikti atsiliepimus į Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimus. Taip pat BPK 360 straipsnyje nurodoma, kad atsiliepimÄ galima pateikti per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo, taigi bylos nagrinėjimas per nuteistojo nurodytas 7 kalendorines dienas nėra įmanomas.

17. Tai, kad žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka U. A. lÅ«kesčių, nėra jo neteisėtumÄ ar prieÅ¡ingumÄ konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjų valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams bei teismų praktikai lemiantis veiksnys. Apygardos teismas taip pat nenustatė nuteistojo diskriminacijos požymių. Diskriminacija – tai teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt.

IÅ¡ pateikto skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ buvo aukÅ¡tesni ir kurie priklauso aukÅ¡tai rizikos grupei. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai (0-40 balų), vidutinei (41-99 balai) arba aukÅ¡tai (100-168 balai) rizikos grupei, prieÅ¡ingai nei teigia U.

A., nėra vieninteliu kriterijumi, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ . KiekvienÄ nuteistÄ jį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai, todėl galimos situacijos, kai nuteistajam su aukÅ¡ta ar vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat daug kartų teistam, tačiau aktyviai besistengiančiam sumažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, gali bÅ«ti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o nuteistajam su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuris teistas vos vienÄ ar kelis kartus, tačiau nededančiam didelių pastangų keisti savo netinkamÄ elgesį bei mÄ stysenÄ , lygtinis paleidimas netaikomas.

18. Sutinkama su apelianto pateiktais pastebėjimas dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje įsivėlusių klaidų, susijusių tiek su nuteistojo paskatinimais, tiek su neatlikta bausmės dalimi, tačiau akcentuotina, kad Å¡ie pažeidimai nėra esminiai ir įvertinti visų duomenų kontekste priimant teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam U. A..

19. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Jokių esminių pažeidimų, sprendžiant U. A. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ apylinkės teisme, teisėjų kolegija neįžvelgia. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta įvertinus aktualiÄ U.

A. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių bei nuteistojo atitikimo formaliajam pagrindui, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad U. A. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

20. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

21. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo įvertino tiek teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek neigiamai jo pataisos procesÄ Ä¯kalinimo įstaigoje charakterizuojančius duomenis, taip pat nuteistojo asmenybę, bei motyvuotai atsisakė taikyti U. A. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos priimdamas teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl U. A. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo U. A. (U. A.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Danutė Giačaitė Aurelijus Rauckis Algirdas Remeika