Legislator Case Law & Legislation
1fc8bb33-6d47-4c96-a9e2-8399c69aaa82 AI generated

1fc8bb33-6d47-4c96-a9e2-8399c69aaa82 · Zarasų rajono apylinkės teismas

Case Number 1fc8bb33-6d47-4c96-a9e2-8399c69aaa82
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

      Baudžiamoji byla Nr. 1-3-477/2017        Proceso Nr. 1-01-1-40192-2015-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.4.2.8; 1.1.5.1; 2.3.6.4.4; 2.1.15.3.3.3 (S) ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.Zarasai Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kaltinamajam R.

Legislator headnote

AI generated

1fc8bb33-6d47-4c96-a9e2-8399c69aaa82 · Zarasų rajono apylinkės teismas: Antras konfliktas įvyko toliau prie medžių link pagrindinės Å iaulių gatvės. Ten buvo apie 8 žmones. M. O. nuėjo skirti vykstančių muÅ¡tynių. Viskas greitai įvyko, todėl matė tik muÅ¡tynių pabaigÄ . M. O. tuo metu atitraukinėjo žmones. Kaltinamieji puolė M. O. ir sudavė smÅ«gius rankomis. Negali pasakyti, kuris iÅ¡ kaltinamųjų sudavė pagrindinį smÅ«gį. M. O. gynėsi pakeltomis rankomis. P. P. tuo metu stovėjo už M. O., R. J. – prieÅ¡ais jį, o J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

      Baudžiamoji byla Nr. 1-3-477/2017        Proceso Nr. 1-01-1-40192-2015-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.4.2.8; 1.1.5.1; 2.3.6.4.4; 2.1.15.3.3.3 (S) ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.Zarasai Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kaltinamajam R.

J. ir jo gynėjui adv. Vidmantui Plėdžiui,kaltinamajam J. T. ir jo gynėjui adv. Algirdui Misevičiui,nukentėjusiojo M. O. atstovui adv. J. U.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, Lietuvos kariuomenės karo policijos Vilniaus įgulos karo policininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, Zarasų Žemės Å«kio mokyklos II-o kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

R. J. ir J. T. kaltinami tuo, kad 2015-07-18, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.10 val., Zarasų m., Vilniaus g. 61, prie baro „Komisariatas“, vieÅ¡oje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . BÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, niekindami elementarias moralės ir elgesio normas, iÅ¡ chuliga-niÅ¡kų paskatų, tyčia bendrais veiksmais sudavė rankomis ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį nukentėjusia-jam M.

O. į veidÄ . Tokiu įžūliu elgesiu bei veiksmais, kaltinamieji demonstruodami nepa-garbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o nukentėjusiajam M. O., dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose su kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, deÅ¡inės akiduobės apatinės sienos, deÅ¡inio žandinio ančio Å¡oninės sienos bei skruostikaulio lūžių, bendrais veiksmais, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .R. J. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-07-17 apie 23.30 val. su sutuoktine I.

J. ir draugu J. T. buvo bare „Komisariatas“, esančiame Zarasų mieste. BÅ«nant lauke prie baro iÅ¡girdo šūksnius ir pamatė vykstančias grumtynes. Pradėjo judėti link triukÅ¡mo vietos. Tuo metu J. T. pribėgo prie liudytojo A. G., jį pakėlė bei pastÅ«mė link Å iaulių gatvės ir liepė eiti namo. Jis, J. T. ir I. J. ėjo keliu. Bebeinant pasigirdo šūksniai, riksmai. Atsisukę pamatė siluetus. Pamatė vienÄ asmenį klÅ«pintį prie A. G. galvos. Griebė jį, ten buvo M.

O.. Tuo metu atitraukė M. O., kuris atsisuko į jį, pastÅ«mė ranka ir suÅ¡uko „kas mane liečia“. M. O. pasakė R. J., „ateik čia gaidy“, bei pradėjo jį pulti. Jis iÅ¡kėlė kairę rankÄ , kad negautų smÅ«gio į veidÄ . M. O. ėjo link jo agresyviai nusiteikęs. Užpuolimo metu gindamasis galėjo suduoti M. O. smÅ«gį. TÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs du butelius alaus. Tuo metu kai vyko muÅ¡tynės lauke buvo tamsu, apÅ¡vietimo nebuvo.J. T. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-07-17 su seserimi I.

J. ir jos sutuoktiniu R. J. buvo bare „Komisariatas“. PrieÅ¡ iÅ¡einant namo, stovėjo lauke prie baro durų ir iÅ¡girdo riksmus. Atsisukęs pamatė, kad grumiasi žmonės. Nubėgęs ten, pamatė liudy-tojÄ A. G. ir pakėlė jį nuo žemės. Tada visi keliu ėjo į kalnÄ ir vėl pasigirdo šūksniai. Atsisukęs pamatė, kad vėl vyksta grumtynės. Pribėgęs prie grumtynių vietos pamatė, kaip R. J. kelia M. O.. Tuo tarpu jis pats kėlė A. G.. Keliant girdėjo kaip M.

O. sakė „kas mane liečia“ ir matė kaip M. O. eina link R. J.. Ä®bėgęs į vidurį tarp jų, rankomis R. J. nustÅ«mė link Å iaulių gatvės. TÄ vakarÄ neturėjo tikslo su R. J. trikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . M. O. konflikto metu, smÅ«gio nesudavė.Nukentėjusysis M. O. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. liepos mėn. buvo at-vykęs į LietuvÄ kelioms dienoms, į draugo vestuves. 2015-07-17 su liudytoju P. P. nuėjo į barÄ â€žKomisariatas“. Išėjęs iÅ¡ baro, M.

O. matė, kad lauke prie baro, tuo metu jau vyko konf-liktai. A. G. su J. V. lauke stumdėsi. Tai buvo apie 2 val. nakties. Užsidarant barui apie 3 val. nakties, visi jau buvo lauke, prasidėjo konfliktas. A. G. buvo nusiteikęs agresyviai. Pamatęs muÅ¡tynes, bandė iÅ¡skirti R. J. su J. T., nes jie bandė suduoti J. V.. Nuvijo juos Å iaulių gatvės link. Rankų judesiais juos vijo ir bėgo iÅ¡ paskos. R. J. su J. T. staiga sustojo ir M. O. supratęs, kad kažkas bus, užėmė gynybinę pozicijÄ . R.

J. buvo iÅ¡ kairės pusės nukentėjusiajam, o J. T. stovėjo už nugaros. J. T. jam sudavė smÅ«gius. SmÅ«gių buvo ne vienas, o keli. Nuo kurio smÅ«gio suklupo negali pasakyti. R. J. ir J. T. sudavė jam smÅ«gius, tačiau kuris sudavė lemtingÄ smÅ«gį, nuo kurio lūžo žandikaulis, nežino. IÅ¡ pradžių kaltinamieji mušė rankomis, o kai M. O. pargriuvo, spardė. J. T. jam buvo už nugaros ir galėjo suduoti stiprų smÅ«gį, nuo kurio jis nugriuvo. Tuo metu kai vyko muÅ¡tynės nuo baro Å¡vietė lempa, buvo geras matomumas.

TÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs alaus, bet girtas nesijautė. Palaiko ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-18 jai paskambino P. P. ir pasakė, jog sumuÅ¡tas M. O., todėl ji kartu važiavo į ligoninės priėmimo skyrių. TÄ dienÄ vykusių muÅ¡tynių, kurių metu buvo sužalotas M. O. nematė ir aplinkybių tiksliai nežino.Liudytojas I. T. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nuken-tėjusį, santykiai normalÅ«s. 2015 m. liepos 17-18 dienÄ dirbo bare „Komisariatas“, apie 3 val. užda-ręs barÄ išėjo namo pro kiemÄ ir muÅ¡tynių, kurių metu buvo sužalotas M.

O. nematė. Tuo metu lauke šviesa nebedegė, tačiau nebuvo labai tamsu.Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis M. O. yra jo draugas, o su kaltinamaisiais nėra pažįstamas asmeniškai, santykiai normalūs. 2015-07-18 buvo bare „Komisariatas“ kur įvyko du konfliktai. Pirmas konfliktas įvyko prie baro tarp A. G. ir J. V.. Antras konfliktas įvyko prie Šiaulių gatvės, kurio metu buvo sužalotas M. O. veidas. Pirmas žodinis konfliktas įvyko tarp A. G. ir J. V., jie apsižo-džiavo ir susistumdė.

Antras konfliktas įvyko toliau prie medžių link pagrindinės Å iaulių gatvės. Ten buvo apie 8 žmones. M. O. nuėjo skirti vykstančių muÅ¡tynių. Viskas greitai įvyko, todėl matė tik muÅ¡tynių pabaigÄ . M. O. tuo metu atitraukinėjo žmones. Kaltinamieji puolė M. O. ir sudavė smÅ«gius rankomis. Negali pasakyti, kuris iÅ¡ kaltinamųjų sudavė pagrindinį smÅ«gį. M. O. gynėsi pakeltomis rankomis. P. P. tuo metu stovėjo už M. O., R. J. – prieÅ¡ais jį, o J.

T. – kairiau už M. O.. Kaltinamųjų veidai gerai matėsi, buvo Å¡viesi vasa-ros naktis. Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-18, apie 03 val., stovėjo prie baro įėjimo ir iÅ¡girdo šūksnius. Girdėjosi A. G. balsas ir liudytoja pamatė konfliktÄ . Kas mušėsi nesimatė, nes buvo daug žmonių. Nematė, kad M. O. skirtų besimuÅ¡ančius. P. P. irgi nematė. Konfliktas netrukus nurimo. A. G. paprašė nusiraminti ir daugiau į konfliktus nesivelti. Ėjo keliu namo ir iÅ¡girdo vyriÅ¡kus balsus, riksmus ir atsisukus pamatė, kad A.

G. vėl muÅ¡asi, Å¡alia jo buvo M. O.. M. O. Å¡aukė: “kas čia mane liečia“. R. J. ėjo link Å iaulių gatvės, laikydamas atstumÄ ranka, o M. O. Å¡aukė: “ateini čia gaidy“. Tarp jų buvo jos brolis – J. T.. Kas M. O. sudavė smÅ«gius nematė. Tuo metu buvo tamsu.Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pažįstamas su kaltinamai-siais, nukentėjusį pažįsta nuo vaikystės, santykiai geri. 2015-07-17 nuėjo į barÄ â€žKomisariatas“.

Ten susitiko J. T., R. J. ir I. J., jie Å¡ventė draugės gimtadienį. Prie baro sutiko M. O. su P. P.. Lauke Å¡nekėjausi su M. O., R. J., J. T.. Tuo metu prie jo priėjo J. V. ir pasiÅ«lė pasikalbėti dviese. Jis trenkė J. V. pirmas į veidÄ ir jie pargriuvo. Tada pajautė, kad jį traukia J. T., kuris liepė eiti namo. Paėjus 20 metrų pajuto stiprų smÅ«gį į nugarÄ ir pargriuvo. Po to pajautė dar du smÅ«gius į kairę galvos pusę. Kas sudavė smÅ«gius nematė. Kai jį kėlė J.

T., iÅ¡girdo M. O. balsÄ . Jis sakė “ateik čia gaidy“. NustÅ«męs jį patį link Å aulių gatvės, J. T. nubėgo link R. J.. M. O. buvo agresyviai nusiteikęs ir ėjo link R. J.. J. T. griebė R. J. už rankos ir nusivedė link Vilniaus ir Å iaulių gatvių sankryžos. Nematė, kad R. J. ar J. T. bandytų suduoti smÅ«gius M. O.. Tuo metu buvo tamsu.Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-17 buvo su draugais bare „Komisariatas“. Po baro uždarymo įvyko muÅ¡tynės. TÄ vakarÄ buvo keli incidentai.

M. O. pažįsta. MuÅ¡tynės vyko Å¡alia kelio. M. O. užpuolė vaikinai, kurie sėdi salėje (kaltinamieji ), jų nepažįsta. MuÅ¡tynių metu buvo prieblanda, Å¡vito. Kas sudavė smÅ«gius pasakyti negali, nes viskas vyko seniai, buvo naktis. Kuris iÅ¡ kaltinamųjų sudavė smÅ«gį nežino. TÄ vakarÄ buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Prie M. O. buvo tik R. J. su J. T., kitų žmonių nebuvo. M. O. pirma-me konflikte nedalyvavo, tik skyrė asmenis. Po to nusivijo R. J. su J. T.. Jis pats tuo metu buvo apie 10-20 metrų atstumu nuo M.

O.. Kuris iš kaltinamųjų buvo M. O. iš priekio, kuris už nugaros, nurodyti negali. M. O. stovėjo per vidurį. Vienas iš kaltinamųjų nukentėju-siajam stovėjo kairėje pusėje už nugaros, kitas priekyje. Smūgių buvo ne vienas, gal du ar trys. Pir-mas smūgiavo iš priekio stovėjęs asmuo, po šio smūgio M. O. nenukrito. Vėliau buvo suduoti smūgiai M. O. iš kairės pusės. Liudytojas matė kaip M. O. smūgiavo abu prie jo buvę asmenys. T. P. mano, kad po antro smūgio M.

O. nukrito. Kai M. O. nukrito, konfliktas baigėsi, kiti asmenys pasišalino ir atvažiavo greitosios medicininės pagalbos automobilis. Muštynių metu jau švito, nebuvo tamsi naktis. Kito šviesos šaltinio nebuvo. Gatvės apšvietimo žibintai tuo metu jau nedegė.Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zara-sų rajono policijos komisariate tyrėja. Pirminė apklausa šioje byloje daryta po įvykio, kito pareigū-no ir jai pasirodė neišsami, todėl kilo būtinybė papildomai apsiklausti nukentėjusįjį.

Nukentėjęs nu-rodė, kad buvo sužalotas vienu smÅ«giu. M. O. nurodė, kad jam į veidÄ sudavė R. J.. Ji nukentėjusiojo neprašė pasirinkti tik vienÄ kaltinamÄ jį. Pirminės apklausos metu M. O. nuro-dė tik R. J., kaip asmenį, sudavusį jam smÅ«gį. IÅ¡ medikų pažymos nustatyta, kad jam buvo suža-lota viena anatominė sritis-veidas, todėl nukentėjusiam buvo užduotas klausimas: ar galite nurodyti asmenį kuris JÅ«s sužalojo? Tuo metu nukentėjęs nurodė R. J.. Vėliau nukentėjęs ėmė teigti, kad jam buvo suduoti smÅ«giai iÅ¡ nugaros.

Pirminiuose parodymuose to nenurodė. Pagal specialisto iÅ¡vadÄ , medikų pažymÄ Å¡ie smÅ«giai neužfiksuoti. Vėlesnių apklausų metu nukentėjęs nurodė, kad jį sumušė du asmenys. Po įvykio nukentėjęs buvo susijaudinęs, nervinosi, nekilo abejonių, kad sako netiesÄ . Pirminėje apklausoje nukentėjusiajam matėsi sužalota akis. Ä®vykio vietÄ fotografavo. IÅ¡ pradžių nukentėjęs nurodė ne tÄ aikÅ¡telę kurioje vyko konfliktas. Po papildomos apklausos viskas kas nurodyta nukentėjusiojo yra užfiksuota ir iÅ¡matuota.Specialistė J.

G.-D. teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡ioje byloje atliko tyrimÄ , savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ palaiko. 2015-07-23 M. O. kreipėsi asmeniÅ¡kai dėl padaryto kÅ«no sužalojimo įvertinimo. Ä®vykio aplinkybės suraÅ¡ytos iÅ¡ jo žodžių. Atvykęs pateikė medicininius dokumentus – apžiÅ«ros lapÄ , ten buvo nurodyti veido sumuÅ¡imai, kraujosruvos veide ir kelio nubrozdinimai. ApžiÅ«ros dienÄ M. O. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies srityje, nubrozdinimai abiejuose keliuose, iÅ¡tynęs alkÅ«nės sÄ narys.

Dėl aptirpusių deÅ¡inės veido pusės minkÅ¡tųjų audinių buvo rekomenduota pasikonsultuoti su veido žandikaulių chirurgu. Dėl papildomų tyrimų atlikimo M. O. kreipėsi į gydymo įstaigas pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Po atliktų tyrimų pakartotinai atvykęs pateikė medicininius dokumentus apie nosies pertvaros lūžį. Rentgeno nuotraukoje Å¡io lūžio nesimatė. Toliau skundėsi dėl aptirpusios veido pusės, todėl buvo nukreiptas į Žalgirio klinikÄ . Vėliau rugpjūčio 2 d. (iki 10 d. stacionarizuotas ) nustatytas deÅ¡inio skruostikaulio lūžis.

Radiologė peržiÅ«rėjusi radiogramas matė deÅ¡inės akiduobės Å¡oninės ir apatinės sienelių lūžimus ir deÅ¡inio sinuso sienelės lūžį. Tas nebuvo diagnozuota ir nustatyta jam kreipiantis į ligoninę. Ä®vertinus pateiktus medicininius dokumentus, Žalgirio klinikos ligos istorijÄ , apžiÅ«ros metu konstatuotais duomenimis buvo duota iÅ¡vada ir nustatyti sužalojimai. Kairės alkÅ«nės sÄ nario patinimo, uždegimo priežastys gali bÅ«ti trauminės (smÅ«gis ar atsitrenkimas alkÅ«ne ) ir kitos priežas-tys, dėl kurių nebuvo vertinta kaip sužalojimas, nes nukentėjęs apžiÅ«rai kreipėsi po 5 dienų.

Tiesio-giai šį uždegimÄ susieti su trauma nepakako duomenų, todėl sÄ nario patinimas nebuvo vertintas. Sužalojimai veide, odos nubrozdinimai keliuose vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujos-ruvų atsiradimas paaiÅ¡kinamas nuo vieno trauminio poveikio į deÅ¡inį skruostÄ . Konkretizuoti daiktÄ , kuriuo buvo sužalotas M. O. nėra galimybės, nes požymiai nurodantys to daikto kontaktinį pavirÅ¡ių, neužsifiksavę. Galėjo bÅ«ti suduota tiek ranka, tiek kumščiu, alkÅ«ne, koja, kitu ribotu daik-tu.

Toks sužalojimas bÅ«dingas nuo smÅ«gio sudavimo, veide griuvimo pėdsakų konstatuota nebuvo, tokie sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui. Nepakanka duomenų pasakyti, kad buvo Å¡oninis smÅ«gis. Minėti lūžiai galėjo įvykti nuo tiesioginio smÅ«gio į deÅ¡inį skruostÄ iÅ¡ priekio, Å¡iek tiek įstrižai, tai reiÅ¡kia smÅ«gis buvo suduodamas prieÅ¡prieÅ¡a artinančiai padėčiai (jei buvo smÅ«giuota ranka ). Jeigu - koja, daiktu rankose priėjimas prie veido srities galimas iÅ¡ visų pusių, nes galva juda į visas puses.

IÅ¡skirti negalima ar deÅ¡iniarankis ar kairiarankis sudavė, žiÅ«rint kur stovėjo ir kaip stovėjo nukentė-jusysis. Už nugaros stovint, kÅ«nas su galva Å¡iek tiek sukasi, svarbu kaip stovi žmogus. Sunku ver-tinti ar galėjo suduoti iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę veido pusę, reikėtų vertinti žmogaus stovėjimo padėtį. Sužalojimai veide atsirado nuo vieno smÅ«gio. Didesnį smÅ«gių skaičių įvertinti nepakanka objek-tyvių duomenų. Nepakanka duomenų vertinti alkÅ«nės sÄ nario uždegimo kaip traumos, nes nuken-tėjusysis per vėlai kreipėsi.

IÅ¡orinių sužalojimų nebuvo nustatyta, todėl uždegimas nevertintas. Nesvarbu kaip suduota ar įprastiniu bÅ«du ar kabliu, veido kaulų lūžiams stipraus smÅ«gio nereikia. Å ie kaulai smulkÅ«s ir ploni. Jeigu smÅ«gio metu ranka statmenai kontaktuoja su veidu nubrozdinimo nebus, kitu atveju - slystančio smÅ«gio metu, paprastai pasilieka nubrozdinimai. Å iuo atveju, nebuvo nustatyta slystančio smÅ«gio požymių. Ekspertas J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pateikė byloje ekspertizės iÅ¡vadÄ , kuriÄ palaiko.

Buvo iÅ¡nagrinėtas nukentėjusiojo M. O. sužalojimų pobÅ«dis - veido deÅ¡inės pusės sužalojimas, pasireiÅ¡kęs kraujosrÅ«va deÅ¡inės akies srityje ir deÅ¡inio skruostikaulio lūžiu. Eks-pertams užduoti situaciniai klausimai dėl galimybės padaryti minėtÄ sužalojimÄ konkrečioje situaci-joje. Ekspertai rėmėsi bylos medžiaga, situacijÄ užfiksuotÄ I-ame bylos tome b. l. 65, foto nuotraukoje Nr.

15. Å ioje nuotraukoje nurodyta, kaip sužalojimo padarymo metu stovėjo ten dalyvavę asmenys – nukentėjusysis ir jį galimai sužaloję asmenys. Pagal bylos įrodymų visumÄ , J. T. negalėjo suduoti smÅ«gį M. O. į veidÄ , po kurio jis buvo sužalotas. Pagal įvykio situa-cijÄ , kuriÄ nurodė pats nukentėjusysis, smÅ«gį po kurio buvo sužalotas M. O., galėjo suduoti R. J.. Ekspertas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko ekspertizės iÅ¡vadÄ , kuriÄ pateikė, kartu su kolega J.

R. atlikęs tyrimÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-18 M. O. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2015-07-18 naktį, prie baro „Komisariatas“, Zarasuose, užsidarius barui, pamatė besimuÅ¡ančius du vaikinus, kuriuos norėjo iÅ¡skirti. Kai juos pradėjo skirti, jam kažkas sudavė vienÄ smÅ«gį, nuo kurio parkrito, smÅ«gis buvo į veidÄ . Jis matė vienÄ vaikinÄ su balta kepure, kuris stovėjo netoli jo ir matė, kaip jis jam smÅ«giavo. Po smÅ«gio jis nukrito ant kelių, ir visi iÅ¡siskirstė keleto sekundžių bėgyje.

Tuo pat metu atvyko greitoji medicinos pagalba. Mano, kad jam smÅ«giavo R. J. (I t., b. l. 19).2015-07-18 vietovės apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad baras „Komisariatas“ yra adresu Zarasai, Vilniaus g. 61 (I t., b. l. 29-34).Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-18 ir 2015-07-24 nukentėjusysis M. O. parodė, kad 2015-07-17 kartu su draugu P. P. atėjo į Zarasų mieste esantį barÄ â€žKomisariatas“. TÄ dienÄ jis girtas nebuvo, tik iÅ¡gėręs. Kai jau baras užsidarinėjo, galėjo bÅ«ti kokia 2 ar tai 3 valanda, jie su P. P. išėjo iÅ¡ baro į laukÄ , kur pamatė konfliktuojančius A.

G. ir J. V.. Taip pat prie J. V. matė R. J. ir J. T., kurie mosikavosi rankomis, todėl nusprendė iÅ¡skirti muÅ¡tynes t. y. atitraukti J. V.. Jis pribėgo prie J. V. ir pradėjo skirti, t. y. J. V. skirti nuo R. J. ir J. T.. M. O. priėjo prie jų ir norėjo įsiterpti tarp J. V., ir J. T. su R. J., tačiau R. J. su J. T. nubėgo tolyn, link Å iaulių gatvės. M. O. irgi nubėgo paskui juos. Prisivijęs R. J. su J. T. sustojo prie jų ir suprato, kad kažkas tuoj bus. M. O. matė, kad R. J. agresyviai prieÅ¡ jį nusiteikęs, kažkÄ agresyviai rėkavo.

M. O. užėmė gynybinę pozicijÄ , prisitraukė prie savęs rankas, o R. J. ėjo link jo ir buvo užsimojęs rankų kumščiais. Å io konflikto metu, kai R. J. mosikavosi prieÅ¡ jį, buvo užsimojęs kumščiais, buvo prie pat jo, ir matydamas, kad R. J. tuoj suduos kumščiu jam smÅ«gį, nukentėjusysis užsidengė veidÄ rankomis ir pajuto labai stiprų R. J. smÅ«gį į deÅ¡inę akį, dėl ko suklupo ant kelių ir užsidengė rankomis veidÄ . Kiti asmenys jam suduoti negalėjo, kadangi jie stovėjo atokiau, o J.

T. buvo jam už nugaros. Po Å¡ios traumos blogai jautėsi. Buvo apibroz-dinti keliai, užtino deÅ¡inė akis (I t., b. l. 37-38; 39-43).2015-08-12 parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis M. O. patvirtino savo parody-mus, duotus 2015-07-24 papildomos apklausos metu (I t., b. l. 46-66).2015-08-14 papildomos apklausos metu M. O. nurodė, kad 2015-07-18 buvo sužalotas ne tik R. J., bet ir J. T.. Kuris iÅ¡ jų konkrečiai sudavė smÅ«gį, dėl kurio patyrė veido trau-mÄ ir prireikė kelių operacijų, jis nežino, nes smÅ«giuota buvo iÅ¡ galo/Å¡ono.

Kaltinamieji prie jo pribėgo kartu, tai gali patvirtinti liudytojas P. P.. Pirmos apklausos metu jam buvo liepta nurodyti vienÄ konkretų asmenį, kuris jį sužalojo. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nurodė vienÄ iÅ¡ jų - R. J.. Nurodydamas tik R. J. suklydo, nes prie jo pribėgo ir J. T., o kuris sudavė smÅ«gį jam į veidÄ - J. T. ar R. J., jis nežino (I t., b. l. 67, 68-70).2015-08-21 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. O. savo paties iniciatyva pateikė „Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2433/15(01), dėl jo kÅ«no sužalojimo tyrimo (I t., b. l. 83-84).2015-07-23/2015-08-19 „Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2433/15(01), nurodyta, kad M.

O. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose su kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, deÅ¡inės akiduo-bės apatinės sienos, deÅ¡inio žandinio ančio Å¡oninės sienos bei deÅ¡inio skruostikaulio lūžiai, daugy-biniai odos nubrozdinimai kelių sÄ narių srityse. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotÄ bei Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių turinčių daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu lai-ku (2015-07-18).

Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl aukščiau nurodytų veido kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 85-86).2015-11-17/2015-11-20 „Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3859/15(01) nurodyta, kad M. O. nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti 3-imis trauminiais poveikiais, t. y. vienu į veidÄ Â bei po vienÄ Ä¯ abejus kelius. M. O. visų nustatytų sužalojimų veide padarymas yra paaiÅ¡kinamas vienu tiesioginiu smÅ«giu į deÅ¡inės pusės skruostÄ kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, galimai kumščiu (I t., b. l. 100-102).2015-07-28 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas I.

T. pateikė kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u (II t., b. l. 128-133).Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad M. O. sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu – smÅ«giu kumščiu. M. O. sužalojimai paaiÅ¡kinnai prieÅ¡ais stovėjusio R. J. kairės rankos tiek tiesiu, tiek lenktu (kabliu) smÅ«giu. Pagal byloje nustatytÄ M. O. sužalojimo situacijÄ , J. T. negalėjo sužaloti nukentėjusiojo(IV t., b.l. 136 - 139). Dėl LR BK 284 str. 1 d. taikymo ir kaltinimo Å¡ioje dalyje pagrįstumo. Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas tu-ri bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo vei-ksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuo-menės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Teismų praktikoje visuomenės rimties su-trikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materija-linė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-238/2014).

Tai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų, tačiau motyvai nėra bÅ«tinas BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymis. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kal-tininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuo-jama pagal BK 284 str. 1 d. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/ 2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010)/LAT 2017-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-101-667/ 2015/.Byloje nustatyta, kad 2015-07-18, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.10 val., Zarasų m., Vilniaus g. 61, prie baro „Komisariatas“, M.

O. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko jam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata. Kaip matyti, fizinis smurtas prieÅ¡ M. O. buvo pa-naudotas nakties metu, vieÅ¡oje vietoje. IÅ¡ prie bylos esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad prieÅ¡ M. O. sužalojimÄ , prie baro „Komisariatas“ buvo daugiau nei deÅ¡imt asmenų (prie II t., pridėtas kompaktinis diskas). Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad iki M. O. sužalojimo, prie baro „Komisa-riatas“ įėjimo, tarp esančių asmenų vyko stumdimasis, kuris vėliau peraugo į muÅ¡tynes.

MuÅ¡tynėse dalyvavo dauguma prie baro buvusių asmenų. Byloje dauguma apklaustų asmenų, taip pat ir nu-kentėjusysis M. O. parodė, kad jis pats ir kiti prie baro buvę asmenys buvo neblaivÅ«s. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat matyti, kad prie baro esantys asmenys neblaivÅ«s, vartoja alkoholinius gėrimus. Å ios aplinkybės rodo, kad prie baro buvę asmenys, dėl prieÅ¡ M. O. panaudoto smurto, negalėjo pasijusti Å¡iurkščiai pažeminti, iÅ¡gÄ sdinti ar Å¡okiruoti, nes dauguma prie baro buvusių asme-nų, patys dalyvavo muÅ¡tynėse, kiti bÅ«dami Å¡alia stebėjo muÅ¡tynes.

Kaip matyti, muštynėse dalyva-vusiems ir jas stebėjusiems asmenims, neblaivių baro lankytojų stumdimasis ir muštynės yra įpras-tas reiškinys. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tarp prie baro esančių neblaivių asmenų, daugiau nei pusę valandos vyko stumdimasis, o vėliau ir muštynės, tačiau niekas iš prie baro buvusių asmenų, tame tarpe ir moterys, iš šios vietos nepasišalino, iki kol nebuvo sužalotas M. O.. Byloje nėra duo-menų patvirtinančių, kad dėl muštynių tarp A.

G. ir J. V., bei M. O. sužalojimo, greta buvę asmenys pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, iÅ¡gÄ sdinti ar Å¡okiruoti. Kitų paÅ¡alinių asmenų, ne baro „Komisariatas“ lankytojų, muÅ¡tynių vietoje nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad muÅ¡tynės kilo tarp A. G. ir J. V., o kaltinamieji prie besimuÅ¡ančiųjų priėjo vėliau. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, J. T. mėgino sulaikyti A. G. nuo muÅ¡tynių. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, taip pat nukentėjusiojo parodymų, M.

O. buvo sužalotas vėliau, kai pats prisijungė prie besimušančiųjų. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad M. O. būtų kilusi kokia nors grėsmė, dėl kurios jis turėjo įsitraukti į muštynes vykusias tarp A. G. ir J. V.. Bylos nagrinėjimo metu, M. O. parodė, kad jis ėmėsi skirti besimušančius asmenis, ir vijosi kaltinamuosius, besišalinančius iš muštynių vietos. M. O. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad nuo muštynių vietos, kaltinamuosius vijosi daugiau nei 26 metrus (I t., b.l.62).

Kodėl vijosi besiÅ¡alinančius kaltinamuosius, M. O. paaiÅ¡kinti negalėjo. Byloje apklausti liudytojai I. J. ir A. G. parodė, kad M. O. įžeidžiančiai ir agresyviai liepė R. J. prieiti prie jo. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, M. O. parodė, kad prisivijęs kaltinamuosius, stojo į gynybinę pozicijÄ , pakėlęs prieÅ¡ save rankas, pasirengęs gintis. M. O. įsitraukęs į muÅ¡tynes, pats ėmė elgtis agresyviai. Å ios aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis savo elgesiu iÅ¡provokavo smurtinius veiksmus prieÅ¡ save.

Kai matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, M. O. iki sužalojimo, nebuvo tokioje būsenoje ar padėtyje, dėl kurios negalėtu išvengti dalyvavimo muštynėse. Toks nukentė-jusiojo elgesys buvo labai neatsargus, neatsakingas ir pavojingas pačiam sau. Byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamųjų veiksmais buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, pada-ryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, ar kitaip pažeista viešoji tvarka.Kaltinimai J.

T. ir R. J. pagal LR BK 284 str. 1 d. nepagrįsti ir neįrodyti, todėl kaltinamieji pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).           Dėl bendrininkavimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p, ir kaltinimo šioje dalyje pagrįstumo. J. T. ir R. J. kaltinami tuo, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Teismas nustatė, kad kaltinamieji nepadarė nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 str. 1 d., todėl dėl J. T. ir R. J. bendrininkavimo pagal LR BK 284 str., nepasisako.

        Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpu-savyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendri-ninkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar kokliu-dentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numa-tantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusi-kalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant, sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Taigi bendrininkavimui bÅ«tina nustatyti asmenų vei-kos bendrumÄ : susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir bendrÄ vieningÄ tyčiÄ , t. y. situacijÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.Sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 str. 2 d.), kai bent du asmenys yra Å¡io nusikaltimo vykdytojai.

Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra Å¡io nusikal-timo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ vykdytojų padarytų su-žalojimus, sukėlusius atitinkamo įstatymo straipsnyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai pada-rytų bent vienas iÅ¡ jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymÄ sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ padaryti kÅ«no sužalojimÄ , arba neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir sveikatos sutrikdymo padarymÄ , tai pagal įstatymÄ atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (LAT nutartis bau-džiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010).

Sprendžiant klausimÄ , kurie iÅ¡ smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už jam padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ , turi bÅ«ti įvertintas kiekvieno iÅ¡ jų panaudoto smurto pobÅ«dis ir intensyvumas ir tai, ar Å¡io smurto intensyvumas ir pobÅ«dis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčiÄ nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatÄ . Vertinant smurto pobÅ«dį ir intensyvumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) buvo smÅ«giuojama (pavyzdžiui, ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smÅ«gių stiprumÄ , jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (LAT nutartis baudžia-mojoje byloje Nr. 2K-122/2013)/LAT 2017-01-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/ 2017/.Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje nukentėjusia-jam sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Specialisto iÅ¡vada ir ekspertizės aktas (I t., b. l. 100-102, IV t., b. l. 136-139) patvirtina, kad M. O. nesunkus svei-katos sutrikdymas buvo padarytas vienu kumščio smÅ«giu į veidÄ . Specialisto iÅ¡vados ir ekspertizės akto iÅ¡vados reiÅ¡kia, kad M. O. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas vieno asmens. Ekspertizės akte nustatyta, kad M. O. veido sužalojimai yra paaiÅ¡kinami R. J. kumščio smÅ«giu (IV t., b. l. 136-139). Ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad pagal byloje nusta-tytas aplinkybes, J.

T. neturėjo fizinės galimybės, pasiekti M. O. dešinės veido pusės. Byloje nėra kitų įrodymų patvirtinančių, kad J. T. būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį, ar ko-kiais kitais veiksmais prisidėjęs prie M. O. sveikatos sutrikdymo. Byloje taip pat nėra įrody-mų patvirtinančių, kad kaltinamieji buvo susitarę kartu smurtauti prieš M. O., ir abu vieningai tyčia nusikalstamai veikė.Šioje dalyje, kaltinamasis aktas yra neapibrėžtai prieštaringas, nes du asmenys negali bendri-ninkauti, vienu kumščiu suduodami smūgį nukentėjusiajam.  Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad J.

T. veikdamas bendrininkų grupėje su R. Ju-siu, nesunkiai sutrikdė M. O. sveikatÄ .Nesant byloje įrodymų patvirtinančių, kad J. T. bendrininkavo nesunkiai sužalojant M. O., jo veiksmuose nėra ir chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužaloti kitÄ asmenį.            Kaltinimas J. T. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. nepagrįstas ir neįrodytas, todėl J. T. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).            Dėl kaltinimo R.

J. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. pagrįstumo. R. J. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., dėl to, kad jis iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, nesunkia sutrikdė M. O. sveikatÄ .  BK 138 str. 2 d. 8 p. numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų yra tada, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties vieÅ¡oje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentė-jusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013)/LAT 2016-02-11 nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-21-942/2016/.Å ioje byloje nustatyta, kad M.

O. sveikata nesunkiai buvo sutrikdyta, spontaniškų muštynių tarp A. G. ir J. V. pasekmėje. Iš ekspertizės akto matyti, kad smūgį kumščiu M. O. sudavė R. J.(IV t., b.l.136-139). Teismo posėdžio metu, R. J. parodė, kad jis galėjo suduoti smūgį M. O.. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad iki smūgio suda-vimo M. O., R. J. elgėsi aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad iki smūgio sudavimo, R. J. būtų bendravęs ar konfliktavęs su M. O.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. J., kaip ir M. O., buvo įsitraukę į muštynes vykusias tarp A. G. ir J. V.. Iš kaltinamųjų, nu-kentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad tiek R. J., tiek ir M. O., į muštines įsi-traukė, norėdami išskirti besimušančius A. G. ir J. V.. Iš šių aplinkybių seka, kad R. J. įsitraukdamas į muštynes, neturėjo nei dingsties, nei preteksto, nei priežasties agresyviai elgtis M.

O. atžvilgiu. Tolesnė įvykių eiga rodo, kad įsitraukęs į muÅ¡tynes, M. O. ėmė elgtis labai aktyviai. Kaip aukščiau nustatyta, M. O. be aiÅ¡kios priežasties, ėmė vytis iÅ¡ muÅ¡tynių vietos besiÅ¡alinančius kalimuosius. Pasivijęs kaltinamuosius, M. O. sustojo ir kaip pats nurodė, stojo į gynybinę – kovinę stovėsenÄ , pakeldamas prieÅ¡ save rankas. Byloje nėra įrody-mų patvirtinančių, kad M. O. atžvilgiu buvo susidariusios tokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių, siekdamas iÅ¡vengti smurto ir sužalojimų, jis turėjo vytis kaltinamuosius ir imtis kovinių – gynybinių veiksmų.

Teismo posėdžio metu, M. O. patvirtino, kad savo veiksmais, galėjo iÅ¡provokuoti smurtinius veiksmus prieÅ¡ save. Å ios aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nurodyti M. O. veiksmai buvo aiÅ¡kiai agresyviai grėsmingo ir puolamojo pobÅ«džio.      BK 28 str. 1 d. nustatyta asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsi-žvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Å io BK straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusi-kaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tie-siogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BK 28 str. 3 d. nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų per-žengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gy-nyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu ne-laikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika.Sprendžiant klausimÄ , ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pag-rindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/ 2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016).Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. : asmenį (jo gyvy-bę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar vals-tybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Tuo tarpu besigi-nančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010).

Baudžiamojo kodekso nuostatos bÅ«tinosios ginties situacijos pradžiÄ sieja ne tik su jau prasi-dėjusiu užpuolimu ir nereikalauja asmens laukti, kol jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas. Byloje nustatyti faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktÄ . BÅ«damas neblaivus, vieÅ¡oje vietoje, agresyviai nusiteikęs - mosikuodamas rankomis, garsiai Å¡auk-damas „ateik čia gaidy“, be jokios priežasties, virÅ¡ 26 metrų vijosi kaltinamuosius. Pavijęs kaltina-muosius ir stodamas į gynybinę – kovinę stovėsenÄ , toliau elgėsi agresyviai.

Tokius M. O. veiksmus, kaltinamasis R. J., adekvačiai vertino kaip realiai pavojingus jam, nes pagal M. O. parodymus, R. J. prieÅ¡ suduodamas smÅ«gį M. O., stovėjo vieno metro atstumu prieÅ¡ M. O.. Stovėdamas tokiu atstumu prieÅ¡ R. J. ir bÅ«damas gynybinėje – kovinėje stovėsenoje, M. O. kėlė realiÄ grėsmę R. J. saugumui ir sveikatai. Be to, kaip matyti, M. O. yra fiziÅ¡kai pranaÅ¡esnis už R. J.. Esant tokiai situacijai, kiekvienas asmuo instinktyviai stengiasi gintis nuo gresiančio pavojaus.

Byloje nustatyta, kad R. J. sudavė vienÄ smÅ«gį M. O. ir Å¡iam nukritus, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tai reiÅ¡kia, kad pasibaigus pavojingam M. O. elgesiui – kėsinimuisi, R. J. nutraukė gynybinius veiksmus ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. R. J. gynyba atitiko M. O. kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , todėl kaltinamasis R. J. veikė neperžengdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygų.Å ios aplinkybės leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad suduodamas vienÄ smÅ«gį ranka M. O. į veidÄ , R.

J. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.   Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamasis R. J., smÅ«gį M. O. sudavė dėl chuliganiÅ¡kų veiksmų.   R. J. veiksmai formaliai atitinka BK 138 str. 1 d. numatytos veikos požymius, todėl R. J. veiksmai iÅ¡ kaltinimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., perkvalifikuotini į kaltinimÄ pagal LR BK 138 str. 1 d.Teismui nustačius, kad R. J. savo veiksmais neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, jis pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako.

R. J. pagal BK 138 str. 1 d. iÅ¡teisintinas, esant jo veiksmuose baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p., 3 str. 2 d.).Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas :1) atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ;2) palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju, civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pa-reikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 1 p., 2 p.).Teismas nustatė, kad J.

T. nepadarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje taip pat nustatyta, kad R. J. sudavė ranka smÅ«gį M. O., dėl ko pastarajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ visumos bylos aplinkybių, teismas nustatė, kad suduodamas smÅ«gį M. O., R. J. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Byloje nustatyta, kad R. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių seka, kad J. T. ir R. J. veiksmais nebuvo padarytos nusikaltimo ar baudžia-mojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl M.

O. civilinis ieškinys paliktinas nenag-rinėtu (BPK 15 str. 3 d. 2 p.).        M. O. išaiškintina, kad šiuo atveju jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.R. J. ir J. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas, kuriame yra įrašytos telefonų numerių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės (Vokas Nr. 1), ir kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo įrašas 2015-07-18 prie baro „Komisariatas“ (Vokas Nr.2), kurį savanoriškai pateikė 2015-07-28 liudytojas I.

T., paliktini prie baudžiamosios bylos.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., n u s p r e n d ž i a : J. T. pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).R. J. pagal BK 284 str. 1 d., išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).R.

J. veiksmus iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 1 d.R. J. pagal LR BK 138 str. 1 d. iÅ¡teisinti, esant jo veiksmuose baudžiamÄ jÄ atsako-mybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p., 2 d.).Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., 2 p., M. O. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.IÅ¡aiÅ¡kinti M. O., kad jis turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.R. J. ir J. T. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Daiktinius įrodymus – kompaktinį diskÄ , kuriame yra įraÅ¡ytos telefonų numerių 8 600 56455; 8 609 16332 ir 8 683 60790 iÅ¡klotinės (Vokas Nr. 1), ir kompaktinį diskÄ , kuriame yra vaizdo įraÅ¡as 2015-07-18 prie baro „Komisariatas“ (Vokas Nr.2), kurį savanoriÅ¡kai pateikė 2015-07-28 liudytojas I.

T., palikti prie baudžiamosios bylos.          Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                   Rimvydas Žukauskas