1fc8a2f3-e009-4339-884c-7e3e7238b777 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2518-1078/2020 Proceso Nr. 1-01-1-35859-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.2.8; (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.8.12; 2.3.4.3 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant RÅ«tai Agnei Naujanei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui, kaltinamajai N. R., kaltinamosios gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvė, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė - 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda, kaltinama padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : N. R. vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o bÅ«tent: ji, 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 3,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais savo veiksmais N. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu kaltinamoji N. R. kaltę pripažino pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad su draugu iÅ¡gėrė alkoholio, gėrė iki 23 val., draugas pradėjo jÄ stumdyti, varyti iÅ¡ namų, ji sėdo į jo maÅ¡inÄ , nuvažiavo iki savo darbovietės, ten stovėjo ir galvojo kÄ daryti, tada nusprendė važiuoti pas savo mamÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Kai sėdo vairuoti, suprato, kad yra iÅ¡gėrusi, bet draugas jÄ stumdė, varė iÅ¡ namų, todėl ji nusprendė iÅ¡eiti.

Važiuodama link mamos namų, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir trenkėsi į stulpÄ . Anksčiau jau yra padariusi tokį patį nusikaltimÄ â€“ buvo bausta, kad vairavo neblaivi. Suvokia, kad reikėtų spręsti problemÄ dėl alkoholio vartojimo, todėl dabar kasdienÄ negeria. Nuo liepos mėnesio iki Å¡iol dirba, per mėnesį lieka 300-400 eurų pragyvenimui. Kadangi kaltinamoji prisipažino padarius nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, kaltinamoji, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebÅ«tų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji N. R. visiÅ¡kai prisipažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. 2020 m. rugsėjo 6 d. vakare, apie 15.00 val., ji su A. B. gėrė alų, kepė Å¡aÅ¡lykus. IÅ¡gėrė apie 4 litrus alaus. Alų gerti baigė apie 23.00 val. Paskui namuose tarp jos ir A. B. prasidėjo konfliktas, nes ji į „Facebook“ įkėlė nuotraukÄ , po kuria buvo komentaras. A. B. užpyko, pradėjo reikÅ¡ti visokias pretenzijas ir varyti jÄ iÅ¡ namų.

Užpykusi ji pasiėmė rankinukÄ ir išėjo į laukÄ . A. B. tuo metu nuėjo miegoti. Lauke ji sėdėjo ant kėdės, galvojo, kÄ jai daryti. Kieme stovėjo A. B. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio jis nerakina, raktelius palieka spynelėje, nes, iÅ¡traukus raktÄ iÅ¡ spynelės, užsirakina vairas ir po to neatsirakina. Automobilis pirktas A. B. vardu. Ji atsisėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jį užsivedė ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo - tai galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 00.30 val.

Paimti A. B. automobilio ji neprašė, tai padarė savavaliÅ¡kai. Å iuo metu ji neturi vairuotojo pažymėjimo, jis yra iÅ¡ jos paimtas. Tuo metu ji buvo girta, bet suprato, kad negerai daro ir kÄ daro. Automobiliu visÄ laikÄ ji važiavo viena, kitų žmonių automobilyje nebuvo. Nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas savo mamÄ . Bevažiuojant ji įvažiavo į griovį, apgadino automobilį, nulaužė apÅ¡vietimo stulpÄ . Tada ji paėjo kažkiek metrų nuo automobilio į miÅ¡kÄ ir ten atsisėdo ant žemės. Eismo įvykio metu ji nesusižalojo, nenukentėjo.

Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai, sustojo prie jos vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“. PareigÅ«nas priėjo prie jos. Pradžioje ji nenorėjo prisipažinti, kad tai ji vairavo automobilį, nes bijojo, kad bus problemų. PareigÅ«nai jai davė pÅ«sti į alkotesterį. PirmÄ kartÄ ji pripÅ«tė 3,75 promilių, antrÄ kartÄ 3,70 promilių. Policijos pareigÅ«nai jÄ sulaikė, uždarė į areÅ¡tinę. 2018 m. ji jau bausta už vairavimÄ iÅ¡gėrus ir gavo piniginę baudÄ , kurios dalis yra sumokėta.

BaudÄ ji moka per antstolį, pinigus atskaičiuoja nuo jos darbo užmokesčio (b.l. 52). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas E. P. parodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 7 d. dirbo su pareigÅ«nais I. V. ir R. G. nustatytame marÅ¡rute. IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieÅ¡ eismÄ važiuoja pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“.

Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris nuvertė elektros apÅ¡vietimo stulpÄ . ApžiÅ«rėjus automobilį vairuotojo ar keleivių automobilyje nebuvo, automobilio durelės buvo užrakintos, automobilio užvedimo spynelėje buvo automobilio raktas. Automobilyje prie galinių sėdynių ant grindų matėsi 1,0 litro talpos plastmasinis butelis nuo alaus.

Automobilio variklio dangtis buvo Å¡iltas, matėsi, jog eismo įvykis įvyko neseniai. ApžiÅ«rint teritorijÄ Å¡alia eismo įvykio vietos, apie 30-40 metrų atstumu nuo automobilio, link (duomenys neskelbtini), liudytojas pastebėjo ant žemės sėdinčiÄ neblaiviÄ moterį. Pokalbio metu iÅ¡ jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos akys buvo paraudusios, kalba neriÅ¡li, eidama moteris labai svyravo į Å¡onus. Moteris pasirodė esanti N. R.. Paklausus apie įvykį, N. R. atsakė, kad jos sugyventiniui priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso važiavo 5 asmenys, tačiau jų duomenis ji kategoriÅ¡kai atsisakė nurodyti, nenurodė asmens vairavusio automobilį. Patikrinus kartu su R. G. Å¡alia įvykio esančiÄ teritorijÄ jokių paÅ¡alinių asmenų nerasta. BÅ«nant eismo įvykio vietoje matėsi, kad automobiliu važiavo vienas asmuo, nes buvo užrakintos visos durelės iÅ¡skyrus vairuotojo dureles, taip pat automobilio salone, ant priekinės deÅ¡inės pusės sėdynės, gulėjo kuprinė su polietileno maiÅ¡u, ant galinių sėdynių buvo įvairÅ«s daiktai.

Patikrinus moterį alkotesteriu jai nustatytas pirmu pÅ«timu 3,75 promilės girtumas, antru pÅ«timu 3,70 promilių girtumas. Apie įvykį praneÅ¡ta OVS budėtojui. Ä® įvykio vietÄ atvykęs kinologas panaudojus tarnybinį Å¡unį nuo automobilio nuėjo iki tos vietos, kur jis rado sėdinčiÄ moterį. Kitų pėdsakų, pagal pareigÅ«nÄ dirbusį su Å¡unimi, jo augintinis neužuodė, nes jų paprasčiausia nebuvo (b.l. 30). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. jis dirbo namo kieme, namuose taip pat buvo N. R..

Su ja jis yra pažįstamas beveik 2 metus, kartu gyvena. N. R. bÅ«dama namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, kiek tiksliai iÅ¡gėrė alaus, nežino. Jis taip pat buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Su N. R. paskutiniu metu nesutarė, tarp jų nuolat kildavo įvairÅ«s žodiniai konfliktai. Namo kieme liudytojas buvo palikęs jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojo pusės durelės neužsirakino, kadangi automobilio raktÄ jis visada palikdavo automobilio užvedimo spynelėje.

Apie 23.00 val. liudytojas nuėjo miegoti. N. R. tuo metu dar nemiegojo, ji vaikščiojo į laukÄ parÅ«kyti. Kai jis nuėjo miegoti, daugiau jokių garsų negirdėjo. Apie 05.20 val., į telefonÄ jam paskambino policijos pareigÅ«nas, kuris pasakė, jog jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pateko į eismo įvykį. N. R. tuo metu jau nebebuvo namuose. Tada jis išėjo į namo, kuriame gyvena, kiemÄ ir pastebėjo, jog prie namo nebebuvo jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Kol laukė atvykstančių policijos pareigÅ«nų, savo mobiliajame telefone rado trumpÄ jÄ SMS žinutę iÅ¡ N. R., kurioje buvo paraÅ¡yta „atsimink, ne durna ir moku tiek automatÄ , tiek mechanine vairuot“. Žinutė buvo siųsta apie 01.17 val. Po Å¡ios SMS žinutės jis suprato, jog jam priklausančiu automobiliu iÅ¡važiavo N. R.. Anksčiau ji jam priklausančio automobilio niekada nevairavo ir leidimo vairuoti jam priklausantį automobilį neturėjo (b.l. 34).

IÅ¡ Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės I. V. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 01.47 val., patruliuojant su pareigÅ«nais R. G. ir E. P., gavo budėtojo praneÅ¡imÄ apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieÅ¡ eismÄ važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) keliu, pareigÅ«nai pastebėjo į griovį nuvažiavusį pilkos spalvos universalÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å alia buvo apgadintas apÅ¡vietimo stulpas. Automobilyje žmonių nebuvo. Buvo užrakintos visos automobilio durys, iÅ¡skyrus vairuotojo duris. Automobilio variklio užvedimo spynelėje buvo raktas. Oro pagalvės neiÅ¡Å¡ovusios, galinėje automobilio dalyje, ant grindų, matėsi tuščias alaus butelis. Apie 40 metrų atstumu nuo automobilio radimo vietos pareigÅ«nas E. P. rado sėdinčiÄ moterį, nuo kurios sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo neriÅ¡liai, jos judesiai buvo nekoordinuoti.

Eismo įvykio vietoje nustatyta, kad ta moteris yra N. R.. Ji paaiškino, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiavo kartu su draugais, viso penki asmenys, kad ji automobilio nevairavo, kad ji sėdėjo gale, dešinėje pusėje, o kas su ja važiavo automobilyje, kas vairavo automobilį, kategoriškai atsisakė nurodyti. N. R. sulaikyta, jai 02.12 val. nustatytas 3,75 prom. girtumas, o 02.33 val. 3,70 prom. (b.l. 5). Iš esmės analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. K. (b.l. 8).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d., 01.50 val., Bendrajame pagalbos centre gautas praneÅ¡imas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) g. pranešėjas važiuoja paskui automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris važiuoja prieÅ¡ eismÄ (b.l. 10). IÅ¡ byloje esančio neblaivumo nustatymo akto, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d., 02.40 val., iÅ¡ N. R. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo neriÅ¡liai, judesiai nekoordinuoti. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 02.12 val. nustatyta 3.75 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 02.32 val. - 3.70 prom. neblaivumas (b. l. 11).

Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0299 išrašuose (b. l. 12, 13). Iš eismo įvykio schemos matyti N. R. sukelto eismo įvykio planas (b. l. 15). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 16-21). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis valst.

Nr. ženklas, rėmelis (b.l. 24). IÅ¡ byloje esančios VÄ® „Regitra“ registracijos liudijimo kopijos nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. B. (b. 1. 27). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. liudytojas A. B. pateiktė telefono ekrano nuotraukÄ su SMS žinute, su tekstu nurodytu A. B. apklausos protokole (b.l. 37-39). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad N. R. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme N. R. kalta prisipažino visiÅ¡kai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieÅ¡ sėsdama už vairo, suvokė, jog automobilį vairavo bÅ«dama neblaivi.

Kaltinamosios kaltę, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. B. ir policijos pareigÅ«no E. P. parodymai, alkotesterio Draeger Alcotest 7510 rodmenų iÅ¡raÅ¡ai, Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog N. R. 2020 m. rugsėjo 7 d., 02.12 val. nustatytas 3.75 prom., o 02.32 val. - 3.70 prom. neblaivumas, policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys bei BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog N. R. vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę N. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis – anksčiau teista už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ (b.l. 61), nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veika padarė neiÅ¡nykus teistumui, bausta administracine tvarka (b. l. 59, 60), paskirtas administracines nuobaudas (baudas) moka, kas leidžia spręsti, jog kaltinamoji nevengia atsakomybės už savo veiksmus, yra dirbanti ir turinti legalų pragyvenimo Å¡altinį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamoji transporto priemonę vairavo, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3.70 prom., daugiau nei dvigubai virÅ¡ijant ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tokios bÅ«senos vairuodama automobilį, kaltinamoji kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams - iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, o vėliau ir sukėlė eismo įvykį. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad praeityje N. R. jau buvo nuteista už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu, N. R. buvo paskirta 2259,60 eurų dydžio bauda, kuri tik iÅ¡ dalies sumokėta, kas teismui leidžia spręsti, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė N. R. nepadarė teigiamos įtakos, ji dėl savo elgesio iÅ¡vadų nepadarė, praėjus palyginti trumpam laiko tarpui ji ir vėl bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, sėdo vairuoti transporto priemonės. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, jog ankstesniu nuosprendžiui N. R. skirta turtinio pobÅ«džio bausmė – bauda, nebuvo pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, todėl N. R. skirtina griežtesnė – areÅ¡to bausmė, jos dydis, atsižvelgiant į kaltinamÄ jÄ charakterizuojančias aplinkybes, nustatytinas lygus Å¡ios bausmės minimaliajai ribai.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji kalta prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas BK 641 straipsnis ir kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, kurios neatlikta dalis, remiantis prokuroro pateiktais duomenimis, Å¡iuo metu yra 2218,75 Eur, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 parų areÅ¡to ir 2218,75 Eur bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ areÅ¡to bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., 02.12 val. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., 15.20 val., dvi paros, šį laikÄ prilyginant 2 areÅ¡to paroms.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. N. R. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji N. R. vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas 3.70 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidÄ ) bei neturėdama teisės vairuoti.

Pažymėtina, jog nors N. R. neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktikÄ tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grÄ Å¾inama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir iÅ¡laiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ akivaizdu, jog N. R. padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ .

Ä®vertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ tai, kad N. R. vairavo automobilį, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kaltinamoji 2018 m. teista už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , kuomet jai buvo nustatytas 2.80 promilės neblaivumas ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metų 8 mėnesių laikotarpiui, tačiau Å¡ios prievartos priemonės pritaikymas, akivaizdu jai jokios teigiamos įtakos nepadarė, neprivertė jos keisti savo elgesio ir įvertinti tokio elgesio sukeliamų neigiamų pasekmių, todėl spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 5 metams, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet iÅ¡ieÅ¡kant jos vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui - A. B., byloje nesant duomenų, jog A. B. bÅ«tų žinojęs, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui, taip pat į tai, jog automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika vertė yra pakankamai didelė (pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡Ä , automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo – 3250 Eur su PVM), kaltinamoji dirba, tačiau gauna mažas pajamas, iÅ¡ kurių pagal vykdomÄ jį dokumentÄ atitinkamÄ dalį iÅ¡ieÅ¡ko antstolis, taikyti transporto priemonės vertės (3250 Eur) konfiskavimÄ visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamosios realias galimybes sumokėti tokiÄ pinigų sumÄ , nebÅ«tų teisinga ir iÅ¡ esmės turto konfiskavimas Å¡iuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkcijÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimÄ , iÅ¡ kaltinamosios N. R. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. – 820 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobÅ«džiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes. Dėl kitų klausimų Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ginant kaltinamajÄ N. R. yra 68,00 Eur.

Å i baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog tokio proceso metu egzistuoja bÅ«tinasis gynėjo dalyvavimo pagrindas. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusio BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijÄ , pagal kuriÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teismų suformuotÄ praktikÄ , taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį – N. R. pajamos yra itin nedidelės, teismas sprendžia, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ginant kaltinamÄ jÄ N. R., iÅ¡ kaltinamosios neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 15 (penkiolikos) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. R. 10 (deÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti N. R. subendrintÄ 10 (deÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę su 2218,75 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniolikos eurų ir 75 centų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ areÅ¡to bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., 02.12 val., iki 2020 m. rugsėjo 8 d., 15.20 val., dvi paras, šį laikÄ prilyginant 2 (dviem) areÅ¡to paroms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi N. R. paskirtÄ 2218,75 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniolikos eurų ir 75 centų) dydžio baudÄ vykdyti atskirai.

SkirtÄ baudÄ vykdyti remiantis vykdomuoju dokumentu, iÅ¡duotu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. baudžiamojo įsakymo pagrindu. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti N. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ N. R.

į valstybės biudžetÄ konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 820 (aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt) eurų. N. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti VÄ® „Regitra“, tikslu informuoti apie N. R. taikytÄ BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. IÅ¡aiÅ¡kinti N. R., kad: AreÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistoji, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Panevėžio pataisos namus (P. Puzino g. 12, Panevėžys) atlikti areÅ¡to bausmės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Narbutaitė