1fc7644c-2369-498d-a6ce-e2fc66c27cd2 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-42-918/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09427-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.4.3; 2.6.2.6.1; (S) 2.6.2.7; 2.6.2.8;3.2.6 KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Gedailei BalčiÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B. P., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovui R. V., jo atstovei advokatei D. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B.

P. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei B. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K.

P., V. M., M. G., AB „Lesto“, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (3 t. 78-84 b.l.) praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, priteisti ieÅ¡kovei 2898,50 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ , padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovei priteisiant automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kepyklÄ (duomenys neskelbtini), 2/3 sklypo su Å«kiniais pastatais, (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisiant 1/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), automobilius VW LT 28, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GAZ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1373,51 EUR piniginę kompensacijÄ už natÅ«ra tenkantį žemės sklypÄ ir pastatÄ â€“ kepyklÄ , kreditorinius įsipareigojimus K. P., V. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai (823,90 EUR) palikti vykdyti ieÅ¡kovei, kreditorinį įsipareigojimÄ dėl administracinių nuobaudų palikti vykdyti atsakovui, paskirti B. P. naudotis žemės sklypo dalimi A, atsakovui – sklypo dalimi B pagal matininko J.

A. parengtÄ planÄ . Nurodė, kad santuokoje gimė trys vaikai, iÅ¡ kurių du vaikai yra žuvę, o sÅ«nus A. yra pilnametis. Atsakovas nesirÅ«pino Å¡eimos gerove, nedirbo, nepakankami stengėsi dėl namų Å«kio, visapusiÅ¡kai nepalaikė ir nerėmė ieÅ¡kovės nei moraliai, nei materialiai, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus, smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę. Po sÅ«naus V. nužudymo 2010-05-25 gyvenimas santuokoje tapo nebeįmanomas. Atsakovas nuolatos kaltino ieÅ¡kovę dėl vaikų mirties, žlugdė jÄ moraliÅ¡kai.

Gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas, ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, dėl ko negalėjo normaliai pilnavertiÅ¡kai gyventi, vykdyti individualios įmonės veiklos. IeÅ¡kovė susirgo gilia depresija, jai buvo suteiktas neįgalumas. Atsakovas ieÅ¡kovę žemino, Å¡meižė padarius nusikaltimÄ , t.y. suklastojus paraÅ¡us santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Kurį laikÄ ieÅ¡kovė gyveno Kaune nuomojamame bute su sÅ«naus A. Å¡eima, vėliau rado darbÄ Vilniuje, gyvena nuomojamame bendrabučio tipo kambaryje.. atsakovas nesiekė susitaikyti, iÅ¡ karto parsivedė gyventi kitÄ moterį, su ja susilaukė dukros.

Atsakovas su sugyventine girtauja, neprižiÅ«ri vaiko. Dėl atsakovo kaltės iÅ¡iro Å¡eimÄ , dėl to buvo patirti iÅ¡gyvenimai, stresas, nuolatinė įtampa, negalėta normaliai gyventi. IeÅ¡kovė turi stuburo ligų, serga depresija. Dėl sutuoktinio kaltės ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, tai sukėlė didelius nepatogumus, papildomus rÅ«pesčius, ieÅ¡kovė dėl vyro kaltės patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, todėl jai turi bÅ«ti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

PraÅ¡o priteisti turtÄ po ½ dalį. Kadangi atsakovui pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ variantÄ tektų turto natÅ«ra, jai priteistina kompensacija. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra didelis, gali bÅ«ti padalintas, techniÅ¡kai įmanoma paskirstyti konkrečius turto objektus ar atskirti turto dalis. Atsakovas viso žemės sklypo neprižiÅ«ri, netvarko, nesirÅ«pina geros bÅ«klės palaikymu. IeÅ¡kovė patiria dideles iÅ¡laidas nuomodamasi bÅ«stÄ kitame mieste, tačiau ji turi teisėtus lÅ«kesčius grįžti gyventi į savo namų valdÄ .

Ginčo dėl gyvenamojo namo padalijimo nėra. Nugriovus kelis Å«kinius pastatus buvo pastatyti nauji, juose gyveno A. V. Å¡eima, todėl jie faktiÅ¡kai gyvenami. IeÅ¡kovė turi realiÄ galimybę naudotis dalimi sklypo ir naujai pastatytais statiniais, pakeisti jų paskirtį. Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) yra daug metų nenaudojamas, apleistas, dalinti jį natÅ«ra netikslinga, todėl turėtų bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovei natÅ«ra, atsakovui iÅ¡mokant kompensacijÄ . Dalijant turtÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad atsakovas labai mažai prisidėjo prie Å¡eimos gerovės, atsakovas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, ieÅ¡kovės sveikata paÅ¡lijusi, ieÅ¡kovės mama per 6 metus sutuoktiniams yra skyrusi 52715 Lt sumÄ .

Naudojimosi tvarka nustatytina pagal faktinį naudojimÄ si pastatais. Dėl kreditorinių įsipareigojimų K. P., V. M., VMI ginčo nėra. Kreditorinis įsipareigojimas AB „Lesto“ yra solidarus. Nors skola yra individualios įmonės vardu, tačiau abu sutuoktiniai iÅ¡ jos pajamų pragyveno. Kadangi sklype yra komercinės paskirties pastatas, nėra galimybės stabdyti mokesčių skaičiavimÄ , nors elektra faktiÅ¡kai ir nevartojama. Tarpusavio iÅ¡laikymas nereikalingas, po santuokos nutraukimo turėtų bÅ«ti paliktos P. ir V. pavardės. IeÅ¡kovė atsiliepimu su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko (4 t. 7-12 b.l.).

Nurodė, kad po sÅ«naus Vytauto mirties Å¡alys dar kurį laikÄ gyveno kartu, kartu dalyvavo ikiteisminiame tyrime, baudžiamosios bylos nagrinėjime. IeÅ¡kovė buvo priversta iÅ¡kraustyti iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, kadangi gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas dėl atsakovo agresyvumo, nuolatinio girtavimo, konfliktiÅ¡kumo, pagarbos trÅ«kumo. Atsakovas kaltino ieÅ¡kovę dėl abiejų vaikų mirties, tai dar labiau žlugdė ieÅ¡kovę, ieÅ¡kovė dėl nuolatinės įtampos ir streso susirgo depresija, buvo pripažinta neįgalia.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime yra techniÅ¡kai dalus. Nors nugriauti ir naujai pastatyti pastatai registre nurodomi kaip Å«kiniai, tačiau jie faktiÅ¡kai gyvenami. PrieÅ¡ingai nei atsakovas, ieÅ¡kovė visÄ gyvenimÄ dirbo, turėjo savo įmonę, kuri gaudavo pajamas. Ä®monės veikla buvo sustabdyta paÅ¡lijus sveikatai. Å eima nepragyveno iÅ¡ ieÅ¡kovės gaunamų pajamų, turėjo skolų, todėl nuolat prašė ieÅ¡kovės mamos Z. M. pagalbos. IeÅ¡kovė nurodė, kad teisminės valdžios paskirtis yra vykdyti teisingumÄ , teisėjas teisingumÄ gali vykdyti tik bÅ«damas nepriklausomas.

Teismams vykdant teisingumÄ , teismų priimti sprendimai privalomi visiems. IeÅ¡kovė, nepaisydama jai nustatyto nedarbingumo, dirba, gauna pajamas, užtikrina kreditorinių įsipareigojimų vykdymÄ . Atsakovas nedirba, neturi santaupų, negali sumokėti kompensacijos. Dovanojimo sutartis nepatvirtina, kad atsakovas turi lėšų. Dalis iÅ¡ M. G. gautų lėšų jau panaudota atsiskaitymui su atstove, pateikta dovanojimo sutartis nelaikytina įrodymu, duodančiu pagrindÄ turtÄ dalinti ne natÅ«ra. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė ieÅ¡kinį palaikė, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Papildomai nurodė, kad dalijant turtÄ , nepraÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo. Priteisus ieÅ¡kovei daugiau turto natÅ«ra, ji iÅ¡mokėtų atsakovui kompensacijÄ . Padalijus namų valdÄ (duomenys neskelbtini), ji gyventų Å«kiniame pastate, apsitvertų tvora, o konfliktų atveju kviestų policijÄ . Atsakovui tokio didelio žemės sklypo nereikia, juo visu nesinaudoja, netvarko. SiÅ«loma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka yra logiÅ¡ka. Tai, kad atsakovas turi vaikÄ su kita moterimi, negali bÅ«ti svarbu sprendžiant dėl turto padalijimo.

Be to, atsakovas su sugyventine girtuokliauja ir vaiko neprižiÅ«ri, vaikas buvo paimtas iÅ¡ Å¡eimos. Skolos AB „Lesto“ iÅ¡vengti negalėjo, kadangi elektros tiekimui ir apmokėjimui į komercinės paskirties pastatus taikomos kitokios taisyklės nei buitinio vartojimo atveju. Pas bÅ«rėjas važiavo tik marčios praÅ¡ymu ir reikalais. Tai, kad po sÅ«naus mirties nusiraminimo ieÅ¡kojo religijoje, kad pakeitė tikėjimÄ , nėra nieko blogo. IÅ¡ namų išėjo, nes buvo priversta dėl netinkamo atsakovo elgesio, girtuokliavimo, smurtavimo.

Ieškovei padaryta neturtinė žala, jai yra diagnozuota gili depresija. Atsakovas ieškovę nuolat kaltino tiek dėl nuskendusio dukters Karolinos mirties, tiek dėl nužudyto sūnaus V. mirties. Atsakovas atsiliepime (3 t. 124-130 b.l.) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad santuokos bendru sutikimu nutraukti nėra galimybės tik todėl, kad ieškovė nenori turto dalintis lygiomis dalimis. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo nepakankamo rūpinimosi šeimos gerove, nepakankamu ieškovės moraliniu ir materialiniu rėmimu nepagrįsti ir neįrodyti.

Atsakovas ieÅ¡kovės mamos paramos negavo. Atsakovas nuolat pagal galimybes dirbo Å«kio ir kitus nenuolatinio pobÅ«džio darbus ir taip prisidėjo prie Å¡eimos gerovės. Atsakovui sÅ«naus netektis buvo itin skaudi, trÅ«ko ieÅ¡kovės palaikymo ir supratimo. IeÅ¡kovė nesistengė bendromis pastangomis iÅ¡gyventi netektį, tačiau paliko atsakovÄ vienÄ iÅ¡sikėlė gyventi atskirai. IeÅ¡kovės nurodytas turto padalijimo bÅ«das neatitinka sutuoktinių lygių dalių principo. IeÅ¡kovė siekia, kad jai bÅ«tų priteista 2/3 dalys žemės sklypo, tačiau pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra.

IeÅ¡kovė nurodo, kad jos mama Å¡eimÄ rėmė iki 2012 metų, bet pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad Å¡alys kartu negyvena nuo 2010 metų vidurio. NeaiÅ¡ku, kokiu tikslu ir pagrindu ieÅ¡kovės mama skyrė pinigus, kuriuos ieÅ¡kovė tikėtinai naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (ieÅ¡kovė gautas lėšas iÅ¡ karto iÅ¡grynindavo, o tolesnis jų panaudojimas nežinomas). IeÅ¡kovė turi didelius asmeninius skolinius įsipareigojimus kreditoriams, jos galimybės mokėti kompensacijÄ atsakovui už ieÅ¡kovei tenkančiÄ turto dalį bÅ«tų apsunkintos.

IeÅ¡kovė net nepajėgi sumokėti žyminio mokesčio, žyminio mokesčio mokėjimas jai atidėtas. IeÅ¡kovės gaunamo darbo užmokesčio vos pakanka pragyvenimui. IeÅ¡kovei persikėlus iÅ¡ Vilniaus į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , ji prarastų vienintelį pajamų Å¡altinį. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės amžių ir buvusiÄ darbo patirtį, jos galimybės rasti kitÄ darbÄ itin ribotos. Praradusi darbÄ ir negaudama pajamų, ieÅ¡kovė negalės atsiskaityti su kitais kreditoriais, negalės mokėti ir kompensacijos atsakovui.

Atsakovas turi iÅ¡ ko mokėti kompensacijÄ . Automobiliai, kuriuos atsakovė siÅ«lo paskirti atsakovui, yra parduoti, automobilius pardavė pati ieÅ¡kovė ir pinigus panaudojo savo interesams, sumažino bendrÄ nuosavybę, tačiau atsakovas reikalavimo dėl kompensacijos nereiÅ¡kia. IeÅ¡kovė nenurodo priežasties, dėl kurių atsakovui turi tekti atsakomybė dėl ieÅ¡kovės ligų, verslo nesėkmių, bendrų Å¡eimos nelaimių dėl vaikų netekties. Nesant atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, negalima ir jo atsakomybė dėl ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas nesutinka, kad prievolė AB „Lesto“ yra solidari. Atsakovas ieÅ¡kovės vykdomoje individualioje veikloje nedalyvavo, todėl negali bÅ«ti atsakingas už prievoles. IeÅ¡kovė individualioje įmonėje dirbo su sÅ«naus A. buvusia sutuoktine R. V., todėl, jei ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ tos veiklos pajamų, tai dalijosi pajamomis ne su atsakovu. Reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu yra nepagrįstas, pažeidžia atsakovo interesus. Nėra jokio teisinio pagrindo dalijant šį sklypÄ nukrypti nuo lygių dalių principo.

Žemės sklypas negali bÅ«ti padalintas dėl jo netaisyklingos formos, pastatų iÅ¡sidėstymo, galimybių patekti į sklypÄ ribotumo. IeÅ¡kovės siÅ«lomas sklypo padalijimo bÅ«das negalimas ir dėl konfliktiÅ¡kų santykių. Pati ieÅ¡kovė suvokia, kad bus reikalingas nuolatinis teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imas. Atsakovas (duomenys neskelbtini) kaime gyvena nepertraukiamai. Kai ieÅ¡kovė paliko namus ir ryÅ¡iai su ja nutrÅ«ko, atsakovas sutiko kitÄ moterį, su ja susilaukė vaiko, o ieÅ¡kovė, pati iÅ¡sikrausčiusi iÅ¡ namų, siekia daryti neigiamÄ poveikį atsakovui.

AtsakovÄ tenkintų ir turto padalijimo variantas, kad visas turtas bÅ«tų padalintas natÅ«ra, lygiomis dalimis, priteisiant kiekvieno turtinio vieneto po ½ dalį. IeÅ¡kovė neketina grįžti gyventi į KaunÄ , o Å«kinį pastatÄ pritaikyti gyvenimui bÅ«tų labai brangu. IeÅ¡kovė galimai siekia prisiteisti kuo didesnę turto dalį, kad vėliau galėtų parduoti savo pasirinktam pirkėjui. Atsakovas patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (3 t. 141-147 b.l.) nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovui priteisiant žemės sklypÄ su visais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant automobilį Ford Transit, žemės sklypÄ su pastatu (duomenys neskelbtini)Transporto priemones VW LT 28, Opel Omega, GAZ ZSA, VW Passat, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2688,14 EUR kompensacijÄ dėl tenkančios mažesnės turto dalies kompensacijÄ .

Atsakovas praÅ¡o 7240,50 EUR prievolę M. G. palikti vykdyti asmeniÅ¡kai atsakovui, o 1448,10 EUR paskolÄ â€“ ieÅ¡kovei. Nurodė, Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, kadangi, mirus sÅ«nui V., ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ namų, paliko atsakovÄ vienÄ , taip pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl bendras gyvenimas tapo neįmanomas. IeÅ¡kovė paliko atsakovÄ ir bendrus namus sunkiausiu momentu, nuolat inicijavo konfliktus, kėlė įvairius reikalavimus, reiÅ¡kė kaltinimus.

IeÅ¡kovė praktikavo netinkamas apeigas, iÅ¡ namų nešė pajamas ir santaupas bÅ«rėjai, slapta pardavė ir pasisavino turtÄ , suniokojo ir iÅ¡sivežė bendrÄ turtÄ ((duomenys neskelbtini) buvusiame pastate iÅ¡ardė buvusiÄ santechnikÄ , vandens čiaupus, rankenas ir pan.). Pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad ji paliko Å¡eimÄ po to, kai žuvo sÅ«nus V., nes jai Å¡eimoje tapo gyventi per sunku. Atsakovas nepraÅ¡o, kad bÅ«tų nukrypta nuo lygių dalių principo, siekia, kad turtas bÅ«tų padalintas teisingai.

Atsakovas nori, kad turtas bÅ«tų padalintas taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengiama ateityje galinčių kilti konfliktų. Atsakovas sutinka iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , Å¡iam tikslui trečiasis asmuo M. G. padovanojo atsakovui pinigų, kuriuos, nepanaudojus nurodytam tikslui, reikės grÄ Å¾inti M. G.. Visas transporto priemones, iÅ¡skyrus Ford Transit, ieÅ¡kovė pardavė, todėl atsakovas nesutinka, kad bÅ«tų priteista jo nuosavybėn. IeÅ¡kovės pati turėtų sutvarkyti visų parduotų transporto priemonių formalumus. Teismo posėdžių metu atsakovas, jo atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė tam tikrais etapais pati piktnaudžiavo alkoholiu, iÅ¡gėrusi tampa konfliktiÅ¡ka, nevaldoma, atsakovui yra tekę ieÅ¡kovę parsivežti po jos keltų skandalų, ieÅ¡kovė buvo gydyta. Atsakovas pripažino, kad kartais su ieÅ¡kove elgėsi grubiai, tačiau Å¡eimÄ iÅ¡saugoti visada norėjo. Atsakovas uždarbiauja rinkdamas ir parduodamas metalÄ , taip pat parduodamas medienÄ . Transporto priemonė VW LT 28 neparduota, o laikinai saugoma pas draugÄ . Automobilis Å¡iek tiek sugedęs, pataisyti nesudėtinga.

Šiuo metu atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi atimta teisė vairuoti dėl vairavimo išgėrus. Skola „Lesto“ susidarė tik todėl, kad ieškovė, nebevykdydama įmonės veiklos, nenutraukė elektros tiekimo į apleistas patalpas. Transporto priemonę GAZ šalys pardavė kartu, o transporto priemonę Opel Omega bei VW Passat ieškovė pardavė viena. Jei ne ieškovės iniciatyva nutraukti santuoka, atsakovas būtų toliau kentėjęs. Po sūnaus mirties atsakovas bandė važiuoti kartu su ieškove į religinius renginius, tačiau jam toks nusiraminimo būdas nepriimtinas.

Trečiasis asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimu (1 t. 115 b.l.) nurodė, kad nei B. P., nei B. V. individuali įmonė valstybės biudžetui neskolinga. Atsakovas R. V. skolingas žemės mokesčio su delspinigiais, taip pat yra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai antstolių R. Budreikos, R. Gražienės kontorose. Atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (2 t. 136 b.l.) nurodė, kad B. P. įsiskolinimai valstybei yra iÅ¡ieÅ¡komi pas antstolius D. P., N. Å ., D. Å ..

Tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo skolos valstybei yra jų asmeninės, kadangi buvo paskirtos baudos. Trečiasis asmuo K. P. atsiliepime (1 t. 154 b.l., 2 t. 35-36 b.l.) nurodė, kad apie iÅ¡keltÄ bylÄ jam žinoma, bylÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Tretieji asmenys V. M., M. G., antstolė J. Ž. atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, informuoti tinkamai, byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta 1984-04-058 (akto įraÅ¡o Nr. 1000) (1 t. 70 b.l.). Å alys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Taigi iÅ¡tuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama. Tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija.

Be to, Å¡i prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali jÄ paneigti įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių. IeÅ¡kovė, įrodinėdama atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus jos atžvilgiu, neprisidėjo prie Å¡eimos gerovės materialiai ir moraliai. Atsakovas, įrodinėdamas ieÅ¡kovės kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nurodė, kad ieÅ¡kovė palikusi Å¡eimÄ sunkiausiu momentu, pradėjo lankytis pas bÅ«rėjÄ , kuriai nešė daiktus, pakeitė tikėjimÄ . IeÅ¡kovė atsakovo nepagarbų elgesį įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais, liudytojos Z.

M. parodymais, taip pat duomenimis apie atsakovo darbo užmokesčio dydį. Liudytoja Z. M. yra ieÅ¡kovės motina, teismo posėdžio metu nurodė, kad artimesnio žmogaus už dukrÄ liudytoja neturi, todėl jai stengiasi padėti kaip tik gali. Dėl itin artimų ieÅ¡kovės ir liudytojos santykių šios liudytojos parodymai, teismo įsitikinimu, nėra visiÅ¡kai objektyvÅ«s ir patikimi, jų įrodomoji reikÅ¡mė yra abejotina. Liudytoja Z. M. aplinkybes dėl atsakovo smurto, Å¡alių vartotų alkoholinių gėrimų ir pan. pasakojo itin nenuosekliai, tas pačias aplinkybes, perklausiama kelis kartus, pasakojo skirtingai.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2012-10-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65-1-01066-12 nurodyta, kad ikiteisminis R. V. atžvilgiu nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. padarymo (1 t. 10 b.l.). Å is prokuratÅ«ros nutarimas negali patvirtinti ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių, kadangi, kaip jau minėta, nebuvo surinkta pakankamai atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad ieškovė nepalaikė atsakovo žuvus sūnui, dalyvavo religinėse apeigose, šeimos pajamas ir santaupas atidavė būrėjai. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo savo bei ieškovės paaiškinimais, taip pat liudytojo A. K. parodymais. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. iš esmės nurodė, kad su nei viena iš šalių giminystės ryšiais nesusijęs, nuo nei vieno nėra kokiu nors būdu priklausomas.

Šis liudytojas patvirtino, kad šalys niekada didelėmis pajamomis nedisponavo, atsakovas uždarbiaudavo supirkdamas galvijus, parduodamas malkas, ardydamas automobilius ir parduodamas jų dalis. Šis liudytojas patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes, jog abi šalys, įskaitant ir ieškovę, kartais nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Vertindamas santuokos iširimo priežastis teismas atsižvelgia ne tik į kiekvienos iš šalių elgesį santuokos metu, bet ir tai, kaip kita iš šalių tokį elgesį priėmė.

Teismo vertinimu nei viena iÅ¡ Å¡alių neįrodė, kad kitos Å¡alies galimai netinkamas elgesys buvo santuokos iÅ¡irimo priežastis. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Å alys susituokusios nuo 1984 metų, kartu pragyveno dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡erius metus (iki 2011 metų).

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alių elgesys Å¡eimoje iÅ¡ esmės nekito, visada buvo toks pats – abu sutuoktiniai neturėjo didelių pajamų, kartais konfliktuodavo, kartais vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau abi Å¡alis tokia situacija ir toks pasirinktas gyvenimo bÅ«das ilgÄ laikÄ tenkino. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų visumos akivaizdu, kad situacija paaÅ¡trėjo netikėtai mirus jų sÅ«nui V.. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, Å¡alių tarpusavio santykius apsunkino netikėta sÅ«naus V. mirtis.

Tiek ieÅ¡kovę, tiek atsakovÄ Å¡i nelaimė sukrėtė, Å¡alys nesugebėjo patirto streso iÅ¡gyventi kartu, nusiraminimo ieÅ¡kojo skirtingais bÅ«dais. BÅ«tent po sÅ«naus mirties abi Å¡alys nesugebėjo tinkamai susitvarkyti su neigiamomis emocijomis netekus sÅ«naus, abiem pritrÅ«ko emocinių jėgų paremti vienas kitÄ tokioje sudėtingoje situacijoje, abu ieÅ¡kojo palengvėjimo ne kartu, o atskirai, tam pasirinkdami skirtingus vienas kitam nepriimtinus bÅ«dus. Teismo vertinimu, ne nuolatinis didelių pajamų neturėjimas, ne piktnaudžiavimas alkoholiu ar galimas agresyvumas buvo Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastys, o abiejų Å¡alių nesugebėjimas ir nenorėjimas kartu iÅ¡gedėti dėl netikėtai mirusio sÅ«naus, paremti vienas kitÄ .

Viena iÅ¡ bendro Å¡eimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų bÅ«du tarpusavio taikų susitarimÄ , kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ . Teismo vertinimu, faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , ilgainiui atsiradusi nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima.

Taigi, viena esminių Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iÅ¡ jų kaltė, o skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į problemų sprendimÄ , nebegalėjimas bei nebenorėjimas požiÅ«rių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog abi Å¡alys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras Å¡alių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog Å¡alys neketina atkurti iÅ¡irusių sutuoktinių ryÅ¡ių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir jos iÅ¡saugoti neįmanoma.

Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad po sūnaus mirties ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebeliko tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo, t.y. ieškovė ir atsakovas pradėjo nebelaikyti vienas kito šeimos nariais, nebepasakojo vienas kitam savo planų, išgyvenimų. Nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina.

Šalims nepateikus įrodymų, jog dėl santuokos iširimo išimtinai kaltas tik vienas iš sutuoktinių, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ . Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.). Dėl turto teisinio režimo ir jo padalijimo Bendro turto padalijimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bÅ«dų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Å is įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), dėl Å¡io reikalavimo teismas nėra aktyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje.

Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose. Kauno apygardos teismas 2012-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1796-480/2012 yra nurodęs, jog nagrinėjant santuokinio turto padalinimo klausimus, skirtingai nei klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.).

Pagal bendrÄ sias taisykles įrodinėjimo naÅ¡ta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendime iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). DalytinÄ bendrÄ turtÄ teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio praÅ¡ymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (3 t. 149-153 b.l.), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – kepykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (3 t. 154-157 b.l.).

VÄ® „Regitra“ pažymos patvirtina, kad ieÅ¡kovės vardu transporto priemonių neregistruota, atsakovo vardu įregistruotos transporto priemonės VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), FORD Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GAZ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 82-84 b.l.).Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtÄ bÅ«tų nustatyta jo tikroji vertė.

CK 3.119 str. reikalaujama, kad dalijamo turto vertė bÅ«tų nustatoma, pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ , kitais įstatymų nustatytais atvejais. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis VÄ® Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, taip pat Å¡alys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Šioje byloje šalys neteikė beveik jokių įrodymų dėl dalijamo turto verčių. Dalijamo turto vertė nustatytina atsižvelgiant į viešuose registruose esančius duomenis, taip pat į aplinkybę, kad šalys dėl dalijamo turto verčių iš esmės sutarė – pripažino, kad nekilnojamojo turto vertė atitinka viešajame registre skelbiamas vidutines rinkos vertes, o dėl transporto priemonių verčių sutarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina, kad (duomenys neskelbtini)esančių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 4142 EUR, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2696 EUR, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 41 EUR, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 13 EUR, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 268 EUR, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 403 EUR, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 462 EUR, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 301 EUR, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 709 EUR, (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 352 EUR ir pastato – kepyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2395 EUR, transporto priemonės FORD Transit, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 680 EUR, VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 200 EUR, transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GAZ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡alių sutarimu laikytinos bevertėmis. Be to, į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktina ir B. V. individuali įmonė, į. k. 301684586. Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog įmonė veiklos nebevykdo, be to, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ vieÅ¡ojo registro duomenų nustatyta, kad B.

V. individuali įmonė yra likviduojama. Å alys nepateikė jokių duomenų apie Å¡ios įmonės turimÄ turtÄ ar turtines teises, neįrodinėjo Å¡ios įmonės kaip turtinio vieneto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iai įmonei yra įregistruotas likviduojamos įmonės statusas, taip pat į tai, kad 2013-05-28 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. B2-833-259/2013, kuria atsisakyta įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ , konstatuota, jog įmonė jokio turto neturi, nustatytina, kad įmonė yra bevertė (t. y., jos vertė 0 EUR).

IÅ¡ viso dalintino vertė yra 12662 EUR. Nenustačius pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kiekvienam sutuoktiniui skirtina turto už 6331 EUR.Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ , bÅ«tina iÅ¡spręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymÄ po santuokos nutraukimo. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles, kurios gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios.

Å ios prievolių rÅ«Å¡ys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias Å¡ie paprastai įgyja veikdami Å¡eimos interesais, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Kasacinio teismo plenarinės sesijos iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariÄ sias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Sprendžiant dėl bendros sutuoktinių prievolės solidarumo, turi bÅ«ti pateikti argumentai tiek dėl prievolės priskyrimo bendroms sutuoktinių prievolėms, tiek dėl jos kvalifikavimo solidariÄ ja prievole. Svarbu pažymėti, kad sutuoktinių atsakomybės solidarumas gali bÅ«ti dvejopo pobÅ«džio. Pirma, solidarioji sutuoktinių civilinė atsakomybė gali kilti iÅ¡ solidariosios jų prievolės (CK 6.6 straipsnis), tokiais atvejais tiek pati prievolė nuo sukÅ«rimo, tiek dėl jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylanti sutuoktinių civilinė atsakomybė yra solidari.

Antru atveju sutuoktinių solidarumas gali atsirasti tik jų civilinės atsakomybės už prievoles kontekste, kai sutuoktiniams kyla solidarioji pareiga atsakyti už bendromis pripažintų prievolių nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Nei tarp pačių Å¡alių, nei tarp jų ir trečiųjų asmenų nėra ginčo, kad prievolė trečiajam asmeniui K. P. pagal 2012-07-26 ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį dėl 8000 Lt sumokėjimo yra asmeninė ieÅ¡kovės B.

P. prievolė. Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1016-720/2012 iÅ¡ ieÅ¡kovės B. P. trečiajam asmeniui V. M. priteista 15400 Lt skolos, 5 procentai metinių palÅ«kanų, 712 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡i prievolė yra asmeninė ieÅ¡kovės prievolė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas R. V. valstybės biudžetui turi mokestinę nepriemokÄ dėl žemės mokesčio, taip pat turi įsiskolinimų valstybės biudžetui pagal vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0085/10/00699 ir 0090/10/01393 (2 t. 46 ,136 b.l.).

IeÅ¡kovė B. P. taip pat turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai vykdomosiose bylose Nr. 0068/15/00355, 0033/15/00371 ir 0178/15/01130 (2 t. 136 b.l.). Tiek ieÅ¡kovė su atsakovu, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad Å¡ie įsipareigojimai - tiek paskirtos baudos, tiek mokestinės prievolės - yra asmeninės kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių prievolės, todėl turi bÅ«ti tenkinami iÅ¡ kiekvienam iÅ¡ jų priklausančio turto ar pajamų. Ä® bylÄ pateiktas raÅ¡ytinis atsakovo patvirtinimas apie 25000 Lt gavimÄ iÅ¡ M.

G. (2 t. 45 b.l.) kompensacijai ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms sumokėti. Trečiasis asmuo M. G. pateikė teismui praneÅ¡imÄ (2 t. 115 b.l.), jog 25000 Lt (7240,50 EUR) suma atsakovui buvo perduota kaip tikslinė dovana kompensacijai B. P. sumokėti, taip pat atsiskaityti su advokatu, nepanaudota sumos dalis M. G. turės bÅ«ti grÄ Å¾inta. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡iuo metu nepanaudota suma yra apie 22000 Lt (6371,64 EUR), kitus pinigus panaudojo atsiskaitymui už advokato paslaugas, sumokėti žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.

Atsižvelgiant į faktinę situacijÄ , susiklosčiusiÄ tarp atsakovo ir trečiojo asmens M. G., į tikslÄ , dėl kurio M. G. 2014-11-19 perdavė pinigus atsakovui (2 t. 45 b.l.), prievolė grÄ Å¾inti M. G. nepanaudotÄ pinigų dalį paliktina vykdyti asmeniÅ¡kai atsakovui. Trečiasis asmuo M. G. taip pat nurodė, kad B. P. yra paskolinęs 5000 Lt sumÄ (2 t. 115 b.l.). 2015-03-18 nutartimi trečiajam asmeniui buvo nustatytas terminas įrodymams apie B. P. suteiktÄ 5000 Lt paskolÄ pateikti, tačiau trečiasis asmuo jokių įrodymų nepateikė.

Elektroniniame laiÅ¡ke (2 t. 157 b.l.), adresuotame atsakovo atstovei, M. G. patvirtino, kad jokių įrodymų dėl suteiktos paskolos neturi tačiau tikisi, kad ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai pripažins skolos buvimo faktÄ . IeÅ¡kovei neigiant paskolos buvimo faktÄ , o atsakovui nepateikus jokių nurodytÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, klausimas dėl 5000 Lt prievolės M. G. pobÅ«džio nespręstinas. IÅ¡ į bylÄ pateikto AB „Lesto“ praneÅ¡imo, adresuoto ieÅ¡kovės atstovei (4 t. 13 b.l.) matyti, kad įsiskolinimas už elektros energijos tiekimÄ yra susidaręs už elektros energijÄ nemokant B.

V. individualiai įmonei. Trečiasis asmuo teismui atsiliepimo nepateikė, tačiau iÅ¡ minėto 2015-05-28 raÅ¡to (4 t. 13 b.l.) matyti, kad trečiasis asmuo pageidautų, jog prievolė bÅ«tų pripažinta solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole. IÅ¡ trečiojo asmens raÅ¡to matyti, kad sutartiniai elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai sieja trečiÄ jį asmenį AB „Lesto“ ir likviduojamÄ B. V. įmonę, o ne trečiÄ jį asmenį ir ieÅ¡kovę bei atsakovÄ kaip turto bendrasavininkius.

Pažymėtina, kad prievolės solidarumas preziumuojamas tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.6 str. 1 d.). Nei trečiasis asmuo AB „Lesto“, nei ieškovė nenurodė aiškaus pagrindo, dėl kurio elektros energija, tiekta trečiojo asmens ir individualios įmonės sutarties pagrindu, turėtų būti vertinama kaip solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Pažymėtina ir tai, kad pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis, skola susidarė nuo 2012 m. gegužės mėnesio, t. y. jau po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad visus sprendimus dėl individualios įmonės veiklos priiminėjo B. P., kuri rÅ«pinasi ir įmonės likvidavimu. IeÅ¡kovės argumentai, kad elektros energijos tiekimo nebuvo galima atjungti, nes vėliau reikės mokėti už prijungimÄ , neįtikinantys. Nors pastatas, į kurį tiekiama elektra priklauso abiem sutuoktiniams, tačiau iÅ¡ Å¡alių pozicijos teismo posėdžių metu matyti, kad pastatu neketinama naudotis ir ateityje, yra planuojama žemės sklypÄ su pastatu parduoti.

Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovės argumentai dėl negalimumo atjungti tiekiamÄ elektros energijÄ vertintini kaip neracionalÅ«s ir ekonomiÅ¡kai nepagrįsti. Pažymėtina, kad elektros energija buvo tiekiama individualiai ieÅ¡kovės įmonei, kuri veiklos nebevykdo jau kelerius metus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iÅ¡ jos gautų pajamų panaudojimas Å¡eimos interesais negali bÅ«ti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles – tokia sutuoktinio prievolė negali bÅ«ti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise faktu, nes Å¡eimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinių atsakomybės nenustatyta.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t.y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje.

Individualios įmonės buvimo Å¡eimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktÄ turi įrodyti įmonės kreditorius , siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įmonės savininko turto. Kreditoriui neįrodžius, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis dalyvavo individualios įmonės veikloje, individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolės atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda. Dėl nurodytų aplinkybių nustatytina, kad prievolė AB „Lesto“ yra individualios B.

P. įmonės prievolė, o nesant įmonės turto – subsidiarioji B. P. prievolė, vykdytina iÅ¡ jos asmeninio turto. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu taip galima padalinti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto dalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Sprendžiant klausimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, įstatymų leidėjas teikia prioritetÄ turto padalijimui natÅ«ra, nes bÅ«tent toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kiti padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti naudojami tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti).

Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).

Pažymėtina, kad turto padalijimas natÅ«ra taip pat reiÅ¡kia atsižvelgimÄ Ä¯ sutuoktinių interesus, o kai jie yra prieÅ¡ingi, jų derinimÄ , taikant nurodytoje normoje iÅ¡vardytus kriterijus, tarp kurių gali bÅ«ti įvairios, bet visada pripažintinos svarbiomis aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).IeÅ¡kovė siekia, kad jai natÅ«ra bÅ«tų priteistas Å¡alių turimas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) miestelyje (žemės sklypas ir pastatas – kepykla) bei (duomenys neskelbtini) kaime esančio sklypo 2/3 dalys, taip pat visi nurodytame sklype esantys Å«kiniais pastatai, atsakovui paliekant 1/3 dalį žemės sklypo, gyvenamÄ jį namÄ bei iÅ¡mokant jam kompensacijÄ .

Teismo vertinimu, toks ieÅ¡kovės siÅ«lomas turto padalijimo variantas yra neracionalus. IeÅ¡kovė turi didelės apimties asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, iÅ¡ieÅ¡kojimai yra perduoti vykdyti antstoliams. Nors ieÅ¡kovė gauna nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau Å¡ios pajamos yra nedidelės (kaip kad nurodo pati ieÅ¡kovė – Å¡ių pajamų vos pakanka pragyvenimui ir bÅ«sto nuomai apmokėti), be to, ieÅ¡kovė turi pareigÄ atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl dar labiau didinti jos turimus skolinius įsipareigojimus bÅ«tų nesÄ Å¾ininga tiek kitų kreditorių, tiek ir atsakovo atžvilgiu, kadangi bus apsunkintas visų skolų grÄ Å¾inimas.

IeÅ¡kovei priteisus didesnę nekilnojamojo turto dalį natÅ«ra, įpareigojant iÅ¡mokėti kompensacijÄ , bÅ«tų pažeisti teisingumo, sÄ Å¾iningumo principai. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė dovanojimo sutartį (4 t. 154 b.l.), pagal kuriÄ ji iÅ¡ sÅ«naus A. V. 2015-08-17 gavo 3000 eurų dovanÄ remontui, gyvenimo sÄ lygoms pagerinti. Akivaizdu, kad piniginė dovana turi tikslinę paskirtį (remontui), kita vertus, ieÅ¡kovė, gavusi papildomų lėšų, pirmiausia turi pareigÄ atsiskaityti su tais kreditoriais, kurių prievolių įvykdymo terminas yra jau suėjęs. Akivaizdu, kad asmuo, kurio mėnesio pajamos yra minimalios, taip pat turintis didelės apimties kreditorinių įsipareigojimų, neiÅ¡galės sumokėti didesnės kompensacijos už jam tekusiÄ didesnę turto dalį natÅ«ra.

Tokiu atveju, tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus dėl jai priskirtinos didesnės turto dalies natÅ«ra, atsakovas netektų nuosavybės į turtÄ , tačiau kompensacijos gavimas iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tų itin apsunkintas dėl jos turimų itin didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ji bÅ«tų pajėgi per protingÄ laikotarpį atsiskaityti tiek su kitais kreditoriais (V. M., K. P., Valstybine mokesčių inspekcija, AB „Lesto“), tiek ir su atsakovu.

Sprendžiant dėl turto padalijimo bÅ«do parinkimo atsižvelgtina ir į tai, jog Å¡alių tarpusavio santykiai yra itin įtempti. Nors ieÅ¡kovė deklaruoja, kad ji neberÅ«pi atsakovui (kaip kad nurodė ieÅ¡kovė, atsakovas dabar gali konfliktuoti su sugyventine), todėl pagrindo konfliktams nebėra, toks argumentas yra neįtikinantis. Namų valdoje (duomenys neskelbtini) kaime atsakovas gyvena su kita moterimi, su kuria augina mažametį vaikÄ . Tiek iÅ¡ bylos medžiagos, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu akivaizdu, kad ieÅ¡kovė itin jautriai reaguoja į taip susiklosčiusiÄ situacijÄ , abi Å¡alys net ir teismo posėdžių metu nevengė apsikeisti pakankamai įžeidžiais tarpusavio kaltinimais dėl nepavykusio bendro Å¡eiminio gyvenimo.

Nors Å¡alys kartu nebegyvena jau kelerius metus, tačiau dėl iÅ¡likusių nuoskaudų Å¡alys viena kitÄ provokuoja konfliktams, kurių sprendimo bÅ«das ne visuomet yra tinkamas. Dėl nurodytų aplinkybių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas natÅ«ra, turtÄ tarp Å¡alių paskirstant taip, kad mokėtinų kompensacijų dydis bÅ«tų kiek įmanoma mažesnis, tačiau padalinto turto valdymas bÅ«tų kuo labiau atskirtas, nesukuriant situacijos, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui bÅ«tų reikalinga priimti bendrus sprendimus dėl turto naudojimo, valdymo ar disponavimo.

Teismo vertinimu yra nelogiÅ¡ka ieÅ¡kovei priskirti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir didesnę dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)kaime, atsakovui už ieÅ¡kovei tekusiÄ didesnę turto dalį natÅ«ra iÅ¡mokant kompensacijÄ . Sprendžiant dėl turto padalijimo bÅ«do, įvertintina ir ieÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir statiniais jame tvarka. Nors žemės sklypas yra pakankamai didelis, tačiau jį padalinti techniÅ¡kai yra sudėtinga dėl netaisyklingos sklypo formos, įvažiavimo į sklypÄ vietos bei dėl statinių iÅ¡sidėstymo sklype.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės siÅ«lomas naudojimosi tvarkos nustatymo (ieÅ¡kovės atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad bÅ«tų galima spręsti ir dėl žemės sklypo atidalijimo) yra neįgyvendinamas tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių kriterijų. Visų pirma, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui paskirti mažesnę žemės sklypo dalį, ypač įvertinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl tik jai, jos reikalavimu, žemės sklypo su pastatu (duomenys neskelbtini) priskyrimo.

IÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad atsakovo patekimas į jam ieÅ¡kovės siÅ«lymu priskirtinÄ sklypo dalį bÅ«tų apsunkintas dėl techninių priežasčių (įvažiavus į sklypÄ â€“ staigus (90 laipsnių) posÅ«kis pakankamai siaurame (5 metrų) pločio ruože, kuriame, atsakovo teigimu yra prisodinta medžių, krÅ«mų, nėra kelio. Ä®vertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovui trečiojo asmens M. G. padovanotÄ piniginių lėšų sumÄ , skirtÄ kompensacijai ieÅ¡kovei bei bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti, taip pat į atsakovo turimų kreditorinių įsipareigojimų dydį, teismo vertinimu, atsakovas bÅ«tų pajėgus iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Å¡alims priklausantis turtas dalintinas natÅ«ra.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei priskirtinas automobilis FORD Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 680 EUR), transporto priemonė Opel Omega, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 352 EUR), ir pastatas – kepykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2395 EUR), esantys (duomenys neskelbtini), B. V. individuali įmonė (vertė 0 EUR). IÅ¡ viso ieÅ¡kovei natÅ«ra tenkančio turto vertė yra 3427 EUR, todėl atsakovas už jam natÅ«ra tenkančio turto dalį - automobilį VW LT 28, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (200 EUR vertės), žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, įpareigotinas ieÅ¡kovei sumokėti 2904 EUR kompensacijÄ .

Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis apie jam padovanotas Å¡iam tikslui skirtas pinigines lėšas, kompensacija ieÅ¡kovei galės bÅ«ti iÅ¡mokėta nedelsiant po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ieÅ¡kovė gautus pinigus galės panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais.Pažymėtina, kad toks turto tarp Å¡alių padalijimas nėra nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsakovui nekilnojamojo turto dalis natÅ«ra nustatyta didesnė dėl ieÅ¡kovės ribotų galimybių iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas turto padalijimo variantas netenkintinas ir atsakovui priteistinas visas žemės sklypas natÅ«ra, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestinas. Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. SantuokÄ nutraukus, Å¡ie santykiai nutrÅ«ksta iÅ¡skyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas santuokos nutraukimo momentu.

Viena iÅ¡ tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo pareiga. Reikalauti priteisti iÅ¡laikymÄ galima tik esant santuokai, taip pat jÄ nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas. Teisės į iÅ¡laikymÄ neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).Å alys reikalavimo priteisti tarpusavio iÅ¡laikymÄ nereiÅ¡kė, nurodė, kad jiems iÅ¡laikymas nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliekama pavardė – P., atsakovui – V.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinio reikalavimus yra sumokėjusi 63,72 EUR (220 Lt) (1 t. 85 b.l.) žyminio mokesčio, kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas (1 t. 92-94 b.l., 3 t. 76-77 b.l.). Ä®vertinus ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, ieÅ¡kinio turtiniai reikalavimai turėjo bÅ«ti apmokėti 356 EUR žyminiu mokesčiu, o 2 neturtiniai reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo – kiekvienas po 41 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.).

IÅ¡ viso už ieÅ¡kinio reikalavimus turėjo bÅ«ti sumokėta 438 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas, ieÅ¡kovė į valstybės biudžetÄ Ä¯pareigotina sumokėti 374,28 EUR. IeÅ¡kovė praÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidomis pripažinti 500 EUR iÅ¡laidas dėl atnaujintų kadastrinių matavimų atlikimo. Teismo vertinimu, tokias iÅ¡laidas bÅ«tų galima pripažinti bylinėjimosi iÅ¡laidomis CPK 88 str. 1 d. 9 p. pagrindu, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad iÅ¡laidos buvo faktiÅ¡kai patirtos.

IeÅ¡kovės pateikta į bylÄ sÄ skaita tik patvirtina, kad buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad sÄ skaita buvo apmokėta. IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 69,21 EUR iÅ¡laidų, VÄ® Registrų centre įregistruojant kadastrinius matavimus. Å ios iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis ir bÅ«tinomis, kadangi tik įregistravus atnaujintus kadastrinius matavimus, buvo galima tiksliau nustatyti sutuoktiniams priklausantį turtÄ . Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo padalintas abiems sutuoktiniams, iÅ¡ atsakovo priteistina ½ dalis ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų VÄ® Registrų centro paslaugoms apmokėti, t.y. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 34,61 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d.).

Atsakovas už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus yra sumokėjęs 258,34 EUR (892 Lt )(1 t. 145 b.l.) žyminio mokesčio, 46,66 EUR žyminio mokesčio (3 t. 148 b.l.), iÅ¡ viso 305 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkinti iÅ¡ dalies, taip pat į tai, kad dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ nebuvo nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo (t.y. sutuoktiniai iÅ¡ esmės gavo turto, kurio vertė, įskaitant kompensacijas, yra lygi), Å¡alys pareigos viena kitai atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, neturi (CPK 98 str. 2 d.).

Teismas Å¡ioje byloje patyrė 72,88 EUR su procesinių dokumentų siuntimu susijusių iÅ¡laidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ abiejų Å¡alių, t.y. po 36,44 EUR iÅ¡ kiekvieno. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti ieÅ¡kovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ ir įregistruotÄ 1984 m. balandžio 5 d.

Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 1000, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei B. P. palikti pavardę- P., atsakovui R. V. palikti pavardę – V.. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti ieÅ¡kovei B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vertė 352 EUR), ir pastatÄ â€“ kepyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vertė 2395 EUR), esančius (duomenys neskelbtini) transporto priemonę FORD Transit, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 680 EUR), likviduojamÄ B.

V. individualiÄ Ä¯monę, į.k. 301684586 (vertė 0 EUR), transporto priemones Opel Omega, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR). Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti atsakovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 4142 EUR), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( vertė 2696 EUR), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 41 EUR), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 13 EUR), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 268 EUR), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 403 EUR), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 462 EUR), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 301 EUR), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 709 EUR), esančius (duomenys neskelbtini)., transporto priemonę VW LT 28, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (200 EUR vertės), transporto priemonę GAZ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (0 EUR vertės).Priteisti iÅ¡ atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2904 EUR (du tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai keturi eurai) kompensacijÄ už atsakovui tekusį didesnės vertės turtÄ natÅ«ra.Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui K. P. pagal 2012-07-26 ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį dėl 8000 Lt sumokėjimo yra asmeninė ieÅ¡kovės B.

P. prievolė.Nustatyti, kad prievolė V. M. pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-1016-720/2012 dėl 15400 Lt skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų, 712 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra asmeninė ieÅ¡kovės B. P. prievolė.Nustatyti, kad prievolė AB „Lesto“ yra likviduojamos B. V. individualios įmonės prievolė, o nesant įmonės turto, asmeninė B. P. prievolė.Nustatyti, kad prievolė grÄ Å¾inti nepanaudotÄ kompensacijos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimui dalį M.

G. pagal 2014-11-19 tikslinę dovanojimo sutartį yra asmeninė atsakovo R. V. prievolė.Nustatyti, kad prievolės valstybei vykdomosiose bylose Nr. 0068/15/00355, 0033/15/00371 ir 0178/15/01130, yra asmeninės ieÅ¡kovės B. P. prievolės.Nustatyti, kad prievolės valstybei vykdomosiose bylose Nr. 0085/10/00699 ir 0090/10/01393 ir žemės mokesčio nepriemoka yra asmeninės atsakovo R. V. prievolės. KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės B.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 36,44 EUR (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 44 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 410,72 (keturi Å¡imtai deÅ¡imt eurų 72 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 36,44 EUR (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 44 centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                     Aistė Petrevičienė