1fc36637-c8ee-4aa5-a545-bf1fea87d591 · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. T., R. Å ., T. T. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2814-178/2010 pagal ieÅ¡kovų V.

T., R. Å ., T. T. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. (tretieji asmenys: M. M., A. M.) dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2007 m. kovo 24 d. kilo gaisras gyvenamojo namo, esančio Polocko g. 43B, Vilniuje, pagalbinėse patalpose, antrame aukÅ¡te. Gaisro metu iÅ¡degė O. T. priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), jame buvęs turtas. Dėl gaisro metu patirto apsinuodijimo mirė ieÅ¡kovių motina, T. T. senolė O. T.. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra degių medžiagų užsidegimas nuo įkaitusių pavirÅ¡ių, gaisro židinio zona yra antrame aukÅ¡te esančioje pagalbinėje patalpoje, pro kuriÄ eina kieto kuro krosnies metalinis dÅ«mtraukis, minėtame name buvo prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų įrengiant ir eksploatuojant dÅ«mtraukį.

Buto, iÅ¡ kuriame esančios krosnies iÅ¡vestas neteisėtai ir netvarkingai įrengtas dÅ«mtraukis, savininkas yra atsakovas R. B., bute gaisro metu gyveno nuomininkai – tretieji asmenys M. M. ir A. M., kurie ir užkÅ«rė krosnį.IeÅ¡kovai V. T., R. Å . ir T. T. kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti ieÅ¡kovėms V. T. ir R. Å . iÅ¡ atsakovo R. B. 184 952 Lt turtinei žalai atlyginti (sudegusių patalpų remontui atlikti), ieÅ¡kovei V. T. - 49 080 Lt už gaisro metu bute sugadintus daiktus ir 3 044 Lt laidojimo iÅ¡laidoms atlyginti, o taip pat priteisti ieÅ¡kovams po 200 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai (dėl V.

T. ir R. Å . motinos bei T. T. senelės O. T. mirties) atlyginti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovėms V. T. ir R. Å . 90 000 Lt turtinę žalÄ dėl gaisro metu sugadinto nekilnojamojo turto, V. T. - 25 197 Lt už gaisro metu sugadintÄ /sunaikintÄ kilnojamÄ jį turtÄ bei laidojimo iÅ¡laidas, V. T. - 40 000 Lt neturtinę žalÄ , R. Å . – 30 000 Lt neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovo R.

B., o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu už padarytÄ Å¾alÄ pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas atsako netgi be kaltės, o CK 6.263 straipsnis nustato kiekvienam asmeniui pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veikimu/neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Visa ieÅ¡kovų nurodoma atsiradusi žala yra iÅ¡ esmės priežastiniame ryÅ¡yje su minėtos atsakovo pareigos nevykdymu ir to pasėkoje kilusiu gaisru.

IeÅ¡kovai nurodė, kad buto atstatymui reikalinga 154 952 Lt suma ir jÄ grindė jų pateikta lokaline sÄ mata, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡i lokalinė sÄ mata nėra parengta konkrečios statybinės bendrovės (skirtingose bendrovėse gali bÅ«ti taikomi skirtingi įkainiai), neaiÅ¡ku, kokiais normatyviniais aktais remiantis ji parengta, ji nėra patvirtinta kitais įrodymais, o taip pat neatspindi reikalingų iÅ¡laidų buto atkuriamosios vertės nustatymo kontekste. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės akte yra nustatyta, kad buto atkuriamoji vertė yra 90 000 LtPirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatymas nenustato ir konkretaus sÄ raÅ¡o asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau teisminėje praktikoje taikomas reikalavimas, kad į žalos atlyginimÄ pretenduojantys paminėti asmenys bÅ«tų palaikę tikrai gerus Å¡eimyninius santykius su mirusiuoju.

Teismas nustatė, kad O. T. ilgÄ laikÄ gyveno kartu su V. T., R. Å ., nors gyvena kitame rajone, nurodo irgi dažnai lankydavusi motinÄ . Taigi, daryta iÅ¡vada, jog motinos ir dukterų santykiai buvo pakankamai artimi, nuoÅ¡irdÅ«s, pastovÅ«s ir nebÅ«tų jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės nepatyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų ar net sukrėtimo (turint galvoje mirties aplinkybes) ar tie iÅ¡gyvenimai bÅ«tų nepakankami jų įvertinimui pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad V.

T. ryÅ¡iai su motina buvo glaudesni.            IeÅ¡kovas T. T. yra mirusiosios vaikaitis, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, vaikaičiai apskritai nėra įvardinti kaip asmenys, turintys teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ (CK 6.284 str. 2 d.). Be to, teismo nuomone, tam, kad platesniam negu virÅ¡ paminėtam asmenų ratui iÅ¡gyvenimai galėtų bÅ«ti įvertinami pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, taigi, ir atlyginami, turėtų bÅ«ti konstatuotos iÅ¡imtinės aplinkybės (pavyzdžiui, gal bÅ«t atvejai, kai naÅ¡laičiai vaikaičiai senolių ilgÄ laikÄ buvo auginami ir iÅ¡laikomi ir pan.), tačiau nagrinėjamu atveju tokių iÅ¡imtinių aplinkybių nėra nustatyta, todėl T.

T. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.           Vertinant gaisro pasekmes (O. T. mirtį), teismas konstatavo, kad jos yra itin sunkios. Tačiau kartu teismas vertino kaip itin reikÅ¡mingos ir tokių sunkių pasekmių atsiradimo aplinkybes. Antai neabejotina, kad jų ne tik nebuvo siekiama, bet, kaip jau minėta aukščiau, jos, nors ir neatmestinos apskritai, nėra tipiÅ¡kai dėsningos netinkamo savo turto priežiÅ«ros pareigos vykdymo iÅ¡dava. Akivaizdu, kad jos didele dalimi yra sÄ lygojamos - kaip ir Å¡iuo 85 - metės O.

T. apsinuodijimo gaisro metu atveju - visa eile įvykio metu susiklosčiusių aplinkybių inter alia paties asmens ar Å¡alia jo esančių asmenų vienokia ar kitokia reakcija į įvykį bei elgesiu įvykio metu. Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo principus atitiktų 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas V. T., 30 000 Lt – R. Å ..  III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai V.

T., R. Å . ir T. T. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Be to, praÅ¡o priimti papildomai teikiamus įrodymus, t. y. lokalinę sÄ matÄ su UAB „Kompanija Vitrum“ lydraščiu ir pastabas dėl nekilnojamojo turto atkuriamosios vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 181/1 su statybos techninės vadovės kvalifikacijos atestatu. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismo sprendimo priėmimo diena (CK 6.249 str. 5 d.) turėtų bÅ«ti laikoma apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo diena, todėl tikslinga nustatyti tikrÄ jį patirtos žalos dydį, t. y. atkuriamÄ jÄ sudegusio buto vertę galutinio teismo sprendimo priėmimo dienÄ , nes tik tai užtikrintų visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ (CK 6.251 str. 1 d.).

2. Teismas sprendime rėmėsi ekspertizės akte nurodyta kaina, kuri apskaičiuota lokalinėje sÄ matoje apskaičiuotÄ medžiagų vertę mažinant 60 procentų, tačiau neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovai galėtų gauti 60 procentų nusidėvėjusių medžiagų, kuriomis atstatytų sudegusį butÄ . Ekspertizės aktas turėjo bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, nes jame apstu klaidų, daugybė neįvertintų darbų, kÄ patvirtina statybos techninės priežiÅ«ros vadovės pateiktos pastabos dėl ekspertizės akto.3. Gyvybės atėmimo bylose pasekmių kriterijus yra esminis. Atitinkamai ieÅ¡kovė V. T. su žuvusiÄ ja pragyveno daugiau kaip 50 metų kartu, jÄ su žuvusiÄ ja siejo artimi, nuoÅ¡irdÅ«s ir pastovÅ«s santykiai, todėl dėl tragedijos buvo padaryta ypač didelė neturtinė žala. Pažymima, kad teismu praktikoje didesnės pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos esant net ne tokiems artimiems santykiams.

4. Neturtinei žalai atsirasti įtakos turėjo didelis atsakovo nerÅ«pestingumas, nes atsakovas piktybiÅ¡kai nesirÅ«pino savo turtu, nors jo buvo praÅ¡oma ir taip kenkė kaimynams. Tuo tarpu jokių finansinių problemų atsakovas neturėjo ir neturi, o jo veiksmai prieÅ¡taravo moralės normoms, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi ne tik CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, neatsižvelgiant į jų darbingumÄ ar pilnametystę, tačiau ir kiti artimi giminaičiai (broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai). Nagrinėjamu atveju T. T. su žuvusiÄ ja siejo ne tik giminystės saitai, bet ir draugiÅ¡ki santykiai, pasižymėję nuolatiniu pobÅ«džiu, emociniu tvirtumu, nuoÅ¡irdumu, artumu iki pat senelės mirties, o anÅ«kas su senele gyveno paskutinius 4 – 5 metus iki jos mirties (taip pat 5 – 6 metus nuo gimimo).

T. T. nuo 1992 m. buvo naÅ¡laitis ir O. T. jam atstojo tėvÄ . T. T. nuolat rÅ«pinosi senele bei jų gyvenamuoju butu. Be to, senelė tam tikra prasme ir iÅ¡laikė vaikaitį – suteikė jam gyvenamÄ plotÄ . Kilus gaisrui, T. T. bėgo į degantį butÄ gesinti gaisro, liepė senelei eiti iÅ¡ degančio buto, tačiau pats apsinuodijo dÅ«mais ir antrÄ kartÄ jau negalėjo eiti. Tokiu bÅ«du T. T. dėl tragedijos neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad O. T. anÅ«kas yra ir J.

T., tačiau pastarasis ieÅ¡kovu byloje nebuvo. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovų reikalavimus atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovams visÄ eksperto nustatytÄ sumÄ , neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir pačių ieÅ¡kovų kaltę dėl kilusios žalos. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 14-1-00851-07) buvo konstatuota, kad krosnis iki gaisro buvo kÅ«renama apie deÅ¡imtmetį ir niekas negalėjo nuspėti tokių neigiamų pasekmių, o R.

B. buto nuomininkai M. M. ir A. M. pradėjo kÅ«renti krosnį bÅ«tent O. T. paraginti. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2008 m. spalio 8 d. nutarime, kuriuo atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ , nurodyta, jog pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad neigiami padariniai kilo dėl R. B. nerÅ«pestingumo eksploatuojant krosnį, nėra patvirtinti objektyviai bei neginčytinais įrodymais. Be to, minėtame nutarime pažymėta, kad pagal V. T. parodymus maždaug prieÅ¡ penkis metus dėl netinkamai įrengtos krosnies taip pat vos nekilo gaisras, nes pradėjo svilti perdengimai, todėl V.

T. ir O. T. galėjo žinoti dėl krosnies keliamo pavojaus, tačiau pačios jokių aktyvių priemonių uždraudžiant jÄ eksploatuoti nesiėmė bei į atitinkamas tarnybas nesikreipė. Taigi, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, neatsižvelgė į pačių ieÅ¡kovų kaltę dėl susidariusios situacijos. Atitinkamai dėl dÅ«mtraukio netvarkingumo nuo 2002 m. teisme paliudijo ir pats T. T., tačiau dėl netvarkingo savavaliÅ¡kai įrengto dÅ«mtraukio remonto į buvusį buto savininkÄ (atsakovas R.

B. butÄ Ä¯sigijo 2004 m. pabaigoje) nesikreipė, patys darė dÅ«mtraukio remontus. Taigi bÅ«tent ieÅ¡kovai ir jų giminaičiai faktiÅ¡kai kontroliavo situacijÄ , valdė palėpės patalpas, o apeliantui tik buvo reiÅ¡kiami su dÅ«mtraukio prieÅ¡gaisrine apsauga nesusiję priekaiÅ¡tai. 2. Apeliantas studentams M. M. ir A. M., kurie laikinai gyveno bute, rekomendavo nekÅ«renti krosnies, nes manė, kad gali bÅ«ti pavojus apsinuodyti smalkėmis, nevežė malkų ir liepė Å¡ildytis elektriniu Å¡ildytuvu, kurį pats jiems davė.

Tačiau nuomininkai patys susirado malkų ir jų atsivežė, nuolat raginami O. T., kuri prašė kÅ«renti krosnį ir net pati davė malkų, nes nekÅ«renant krosnies ilgÄ laikÄ , buvo pradėjusi drėkti pastogė, esanti Å¡alia ieÅ¡kovų buto.

3. Kai apeliantas buvo įleistas į palėpę, matė, kad dūmtraukis yra pilnai rūpestingai apvyniotas kokybiška izoliacine medžiaga ir ji dar prie viso to yra šlapia nuo vandens. Tuo tarpu po gaisro 2007 m. balandžio 5 d. antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 40/07/187 užfiksuotoje medžiagoje matomi izoliacinės medžiagos likučiai prie stogo ir grindų, o pats dūmtraukis plikas, todėl tikėtina, kad izoliacinė medžiaga buvo nulupta pačių sudegusio buto gyventojų, siekiant išdžiovinti palėpę.

Tokiu atveju O. T. veiksmai turėtų bÅ«ti vertinti kaip atlikti esant dideliam neatsargumui, o iÅ¡ apelianto priteistina suma turėtų bÅ«ti bent jau mažinama.4. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino aplinkybių, ar apeliantas objektyviai galėjo žinoti apie esamÄ pavojų, ar ieÅ¡kovų elgesys nesiimti jokių veiksmų, žinant, kad dÅ«mtraukis yra netinkamai įrengtas, neprisidėjo prie gaisro kilimo. Tuo tarpu pats apeliantas net nežinojo ir negalėjo žinoti apie esamÄ situacijÄ dėl dÅ«mtraukio ir todėl neturėjo objektyvių galimybių imtis kokių nors veiksmų jai užkirsti.

Taigi neturtinė žala iÅ¡ apelianto apskritai neturėtų bÅ«ti priteista.5. 2008 m. sausio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-2(SI), Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje pažymėta, kad krosnies dÅ«mtraukį maždaug 1997 metais įrengė A. J. (Å¡iuo metu miręs), iÅ¡ kurio dukros A. K. atsakovas ir įsigijo butÄ , todėl, apelianto nuomone, A. K. taip pat turėjo bÅ«ti įtraukta į nagrinėjamÄ civilinę bylÄ bent jau trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas R. B. praÅ¡o apeliacinį procesÄ pagal ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nutraukti, o prieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovų apeliacinis skundas paduotas 2010 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminÄ . Be to, atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti visÄ jų reikalaujamÄ turtinę žalÄ , nepaisant jų pačių kaltės. Kita vertus, apeliantai reikalauja atlyginti tiek, kad galėtų nusipirkti visÄ turtÄ naujai, be jokio nusidėvėjimo, kas leistų nepagrįstai praturtėti.

Pastebėtina, kad velionė O. T. pati ragino kÅ«renti pečių bei sutvarkyti stogÄ aplink dÅ«mtraukį, pro kurį sunkėsi vanduo į apeliantų ir atsakovo butus, o atsakovas sutiko tai padaryti atÅ¡ilus orams. Taigi atsakovas buvo rÅ«pestingas ir pareigingas savininkas, kuris stengėsi taikiai sugyventi su kaimynais ir atsižvelgti į jų pageidavimus bei pretenzijas, nors butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo kaip investicijÄ ir jame gyventi neketino. Atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nežinojo apie netinkamai įrengtÄ dÅ«mtraukį, o ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai žinojo apie netinkamai įrengtÄ dÅ«mtraukį.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apie netinkamai įrengtÄ , netvarkingÄ dÅ«mtraukį atsakovas buvo informuotas (2009 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio protokolas), atsakovas žadėjo sutvarkyti stogÄ , tačiau to laiku nepadarė. Byloje yra aiÅ¡kiai nustatytas gaisro židinys ir priežastis, todėl atsakovas yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ ir turi jÄ atlyginti. Turto savininko atsakomybei atlyginti turtinę žalÄ nėra svarbu, ar jis numatė, ar nenumatė neigiamų pasekmių, nes savininkas atsako be kaltės. Tuo tarpu vertinant neturtinės žalos dydį, atkreiptinas dėmesys, kad teismas į atsakovo kaltės laipsnį net nesigilino, nors Å¡is faktas turi įtakos neturtinės žalos dydžiui.

Atitinkamai atsakovas sÄ moningai netvarkė jam priklausančio buto. IV. Apeliacinio teismo argumentai IeÅ¡kovų apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas nemaÅ¾Ä dalį apeliacinio skundo skyrė pagal gaisro faktÄ atliktam ikiteisminiam tyrimui bei jo metu baudžiamojo proceso tvarka priimtiems procesiniams sprendimams, kurių iÅ¡traukas cituodamas apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad jis turi bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės. Tačiau vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovo veiksmuose nebuvo nustatyti nusikaltimo požymiai, savaime esant tam teisėtam pagrindui, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, o faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip raÅ¡ytiniai įrodymai.Tuo tarpu sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės dėl ieÅ¡kovams padarytos žalos svarbu yra tai, kad atsakovui įsigijus butÄ , kuriame, kaip nustatyta byloje, buvo savavaliÅ¡kai įrengta krosnis, pastarajam perėjo ir iÅ¡ nuosavybės teisių į butÄ kylančios teisės ir pareigos.

BÅ«tent Å¡i aplinkybė suteikė pirmosios instancijos teismui teisėtÄ pagrindÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ taikyti CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ Å¾ala, padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokios konstrukcijų nugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas) jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismas konstatavo, kad savininkas jos pagrindu už padarytÄ Å¾alÄ atsako netgi be kaltės. Tačiau tokia iÅ¡vada prieÅ¡ingai negu atsakovas teigia savo atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl atsakovo kaltės dėl padarytos žalos nebuvimo.

Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra ir atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodytoje kitoje skundžiamo sprendimo motyvų dalyje (atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ 11 l.). Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo elgesį nagrinėjamame ginče, konstatavo jį esant neatitinkančiam įstatyme (CK 6.263 str. 1 dalis) įtvirtintai pareigai laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Kolegija sutinka su šia teismo išvada, nes bylos duomenys rodo, kad atsakovo veiksmai neatitiko apdairaus ir rūpestingo nekilnojamojo turto savininko elgesio reikalavimų. Atsakovas ne tik neapžiūrėjo perkamo buto, bet, kaip jis pats paaiškino ikiteisminio tyrimo metu, neatkreipė dėmesio į tai, kad buto plane krosnis pažymėta visai kitoje vietoje (baudžiamoji byla Nr. 14-1-00751-07, 2 t., 46 b. l.). Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad priešingu atveju atsakovas, elgdamasis apdairiai, ne tik turėjo, bet ir galėjo sužinoti, jog krosnis jo bute įrengta neteisėtai.

Tuo tarpu vien faktas, kad krosnis įrengta savavaliÅ¡kai, turėjo sukelti abejones dėl jos tinkamumo naudoti. Be to, tai, kad atsakovui turėjo bÅ«ti žinomos problemos dėl krosnies netvarkingo dÅ«mtraukio (nuo kurio ir kilo gaisras), patvirtino tiek ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai, tiek ir namo kaimynų - liudytojų D. Å . V. ir I. S. (2 t., 99, 101, 124 b. l.) parodymai. Tai, kad atsakovui buvo žinoma apie netinkamai įrengtÄ krosnį, netiesiogiai parodo ir tai, jog atsakovas nerekomendavo buto nuomininkams naudotis krosnimi, o butÄ Å¡ildyti elektra, kÄ jis ne kartÄ patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo (baudžiamoji byla Nr. 14-1-00751-07, 1 t., 49 b. l., 2 t., 47 b. l.), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu (1 t., 196 b. l., 2 t., 96 b. l.).

Tuo tarpu tai, kad krosnį draudė kÅ«renti bijodamas, kad gyventojai neapsinuodytų smalkėmis, atsakovas parodė tik praėjus daugiau kaip dvejiems metams po gaisro (2 t., 97 b. l.). Kaip minėta, iÅ¡vada apie tai, kad atsakovui buvo žinoma apie netvarkingÄ jo bute esamos krosnies dÅ«mtraukį, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir kolegija padarė remiantis aukščiau iÅ¡vardintais įrodymais, įskaitant ir ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus. Vertindamas ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus apeliantas nurodo į jų nenuoseklumÄ bei neatitikimÄ tikrovei ir tokį savo teiginį grindžia vieno ieÅ¡kovų T.

T. aiÅ¡kinimu, duotu 2009 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu. T. T. tada paaiÅ¡kino, kad ,,kai mes su mama 2002 m. atsikraustėme gyventi pas močiutę, dÅ«mtraukis irgi nebuvo tvarkingas, todėl jis ėmė svilti. Mes kreipėmės į kaimynÄ R. B., kad jis sutvarkytų dÅ«mtraukį, kuris yra iÅ¡vestas per mÅ«sų palėpę. Jis buvo minimaliai apsaugotas 1 cm storio vatos sluoksniu, bet tai nepakankamas apsaugojimas“. Atsakovo nuomone, toks ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas parodė, kad ieÅ¡kovas klaidino teismÄ , nes atsakovas butÄ Ä¯sigijo 2004 m.

Tačiau vertinant nurodytus ieÅ¡kovo T. T. paaiÅ¡kinimus svarbu yra tai, kad pastarasis nurodęs, kai jis pas močiutę atsikraustė 2002 m., to, kad į atsakovÄ dėl netvarkingo dÅ«mtraukio kreipėsi tais pačiais metais, nenurodė. Be to, svarbu yra ir tai, kad ieÅ¡kovas konkretizavo, jog dėl netvarkingo dÅ«mtraukio ieÅ¡kovai kreipėsi bÅ«tent į kaimynÄ R. B., t. y. atsakovÄ , o ne į kÄ nors kitÄ (2 t., 90 b. l.). Apeliantas ieÅ¡kovų pozicijos nenuoseklumÄ taip pat grindžia ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais, kuriuose pastarieji tvirtina, kad ieÅ¡kovams buvo žinoma, jog dÅ«mtraukis (iÅ¡ atsakovo buto esančios krosnies) įrengtas netvarkingai.

Tačiau ieÅ¡kovai Å¡ios aplinkybės niekada neneigė bei, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, ne kartÄ ragino atsakovÄ sutvarkyti dÅ«mtraukį. Taigi turint omenyje, kad ieÅ¡kovas butÄ Ä¯sigijo 2004 metais, o gaisras dėl netvarkingai įrengto dÅ«mtraukio kilo praėjus nemažam laiko tarpui (2007 metais), per kurį dÅ«mtraukis nebuvo sutvarkytas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, liudija ne ieÅ¡kovų, bet atsakovo nenaudai ir dar kartÄ patvirtina, jog pastarasis nebuvo rÅ«pestingas bei atidus buto savininkas.

Atsakovo apeliaciniame skunde ne kartÄ akcentuojama, kad dÅ«mtraukis ėjo per ieÅ¡kovų naudojamos palėpės patalpas, kurie vieninteliai galėjo į jas pakliÅ«ti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų trukdę atsakovui į palėpę patekti arba trukdę atlikti dÅ«mtraukio remontÄ . Visos minėtos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovo atsakomybės už ieÅ¡kovams dėl kilusio gaisro padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.263 str., 6.266 str. 1 d., 6.250 str.).Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas teigia, kad teismas nevertino pačių ieÅ¡kovų bei mirusios O.

T. veiksmų, kurie, jo nuomone, nulėmė gaisro kilimÄ . Savo teiginį atsakovas grindžia 2007 m. balandžio 5 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolu Nr. 40/07/187, kuriame buvo užfiksuota, kad dÅ«mtraukis buvo neapdengtas, o izoliacinės medžiagos likučiai matėsi tik prie stogo ir grindų. Tačiau nurodyta aplinkybė savaime neįrodo, kad izoliacinė medžiaga O. T. ir ieÅ¡kovų, kaip teigia apeliantas, buvo nuimta dar iki gaisro, o nebuvo sugadinta jo metu. Å iuo atžvilgiu atsakovas prieÅ¡tarauja pats sau, nes tame pačiame apeliaciniame skunde pripažįsta, kad 2006 m. vėlų rudenį atsakovui apsilankius palėpėje dÅ«mtraukis buvo pilnai rÅ«pestingai apvyniotas (3 t., 91 b. l.).

Be to, svarbu yra ir tai, kad kaip nurodyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gaisrinių tyrimo centro specialisto V. P. išvadoje, labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo nuo nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų įrengto ir eksploatuoto dūmtraukio, kurio atstumas iki degių medienos konstrukcijų sudarė 9 cm (CPK 197 str. 2 d., baudžiamoji byla Nr. 14-1-00851-07, 1 t., 151 – 155 b. l.). Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad pagal kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisykles atstumas nuo dūmtraukio išorinio paviršiaus iki degių stogo konstrukcijų turi būti 130 mm.

Be to, tiek V. P., tiek ir gaisro gesinime dalyvavęs prieÅ¡gaisrinės apsaugos pareigÅ«nas V. D. parodė, kad dÅ«mtraukis buvo izoliuotas, tačiau nebuvo iÅ¡laikytas atstumas iki medinių konstrukcijų (baudžiamoji byla Nr. 14-1-00851-07, 2 t.,, 34-36 b. l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad gaisrÄ nulėmusi priežastis yra atsakovo bute savavaliÅ¡kai įrengtos krosnies dÅ«mtraukio pavojingas atstumas iki degių medienos konstrukcijų.Nepasitvirtino ir atsakovo teiginys, kad mirusioji O. T. pati ragino jo buto nuomininkus kÅ«renti krosnį ir net davė malkų.

Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavę M. M. ir A. M. neparodė, kad O. T. ragino juos kÅ«renti krosnį, o tuo labiau davė malkų. Antai A. M., atsakydama į bylos dalyvių klausimus, tikslindama savo pareiÅ¡kimus, nurodė, kad ,,O. T. tik vienÄ kartÄ pasakė mums, jog malkomis kÅ«renti yra pigiau (2 t., 98 b. l .), o M. M. paaiÅ¡kino, kad O. T. klausė, ar jie kÅ«rena židinį, ar turi malkų (ten pat). Pastebėtina, kad M. M., komentuodamas atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent atsakovas nurodė naudotis krosnimi (2 t., 50 b. l.).

Atsakovas taip pat nurodo, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo priimtas neiÅ¡tyrus, ar atsakovas objektyviai galėjo žinoti apie esamÄ pavojų. Tačiau, kaip buvo konstatuota aukščiau, atsakovas turėjo ir galėjo žinoti tiek, kad krosnis jo bute buvo įrengta savavaliÅ¡kai, tiek ir apie problemas su dÅ«mtraukiu. Tuo tarpu savavaliÅ¡kas krosnies įrengimas savaime kelia abejonių dėl jo atitikimo prieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimams bei didina gaisro kilimo tikimybę.

NežiÅ«rint to, atsakovas laikotarpiu nuo buto įsigijimo (2004 m.) iki paties gaisro momento (2007 m.) jokių veiksmų, siekiant sutvarkyti netinkamai įrengtÄ dÅ«mtraukį, nesiėmė. Tuo tarpu apelianto teiginys, kad dėl gaisro kalti patys ieÅ¡kovai, kurie, pasak atsakovo, nesiėmė jokių veiksmų, žinant, kad yra netinkamai įrengtas dÅ«mtraukis, jog bÅ«tų iÅ¡kviesti specialistai, atsižvelgiant į tai, kad buto savininku yra pats atsakovas, prieÅ¡tarauja tiek CK 6.263 straipsnio 1 dalies, tiek ir CK 1.5 straipsnio reikalavimams.Be to, neatkartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, su kuriais sutinka, kolegija teisinga laiko teismo iÅ¡vadÄ , kad bylos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo pripažinti, jog gaisras kilo dėl ieÅ¡kovų ar mirusiosios O.

T. neatsargumo ar, juolab, tyčios. Taigi minėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atsakovo elgesys neatitiko rÅ«pestingo ir apdairaus nekilnojamojo turto savininko kriterijaus, o ieÅ¡kovams sukelti teisiniai padariniai (turtinės bei neturtinės žalos atsiradimas), teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovo neapdairaus elgesio. Tokios iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia atsakovo nuoroda į pačios O. T. elgesį gesinant gaisrÄ . Pats apeliantas pripažįsta, kad gaisras plėtėsi pamažu, todėl tai, kad, kaip matyti iÅ¡ liudytojo V.

S. bei ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų, O. T. kartu su T. T. bei kaimynais bandė užgesinti gaisrÄ ir taip apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų turtÄ nuo didesnės žalos, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės už atsiradusiÄ Å¾alÄ .Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje trečiuoju asmeniu turėjo dalyvauti jam butÄ pardavusi A. K.. Tačiau skundžiamu sprendimu dėl pastarosios materialiųjų teisių ir pareigų nėra nuspręsta, todėl nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti apie absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Tokiu bÅ«du naikinti skundžiamÄ sprendimÄ bei ieÅ¡kinį atmesti dėl atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos patenkino iÅ¡ dalies. Žalos dydžio nustatymas tėra fakto klausimas, kurį nustatant teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktais įrodymais, jų tarpe ir byloje atliktų ekspertizių aktais. Pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu kolegija neturi, o ieÅ¡kovų byloje pateikta lokalinė sÄ mata, kurios įrodomÄ jÄ vertę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsižvelgiant į sprendime nurodytus motyvus, ekspertizės iÅ¡vadų nepaneigia.

Tuo tarpu kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovų pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ bei pastabas dėl nekilnojamo turto atkuriamosios vertės nustatymo ekspertizės akto, remiantis CPK 314 straipsniu, atsisakytina priimti.Apeliantai taip pat nurodo, kad jiems padaryta žala turi bÅ«ti apskaičiuota ne pagal pirmosios instancijos teismo, bet pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimo dienÄ galiojančias kainas. Tačiau ieÅ¡kovų nurodoma teismų praktika, kuria jie remiasi savo reikalavimams pagrįsti, suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Be to, teigti, kad po sprendimo priėmimo žymiai pabrango tiek nekilnojamas turtas, tiek ir statybos darbai, nėra pagrindo.Svarbu yra ir tai, kad ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, kokių nors argumentų, paneigiančių teismo sprendimo teisėtumÄ dalyje dėl turtinės žalos už sugadintÄ kilnojamÄ jį turtÄ priteisimo, apskritai nenurodė.Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nagrinėjamuoju atveju, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio ieÅ¡kovams priteisimo, atsižvelgė į visas bylai reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, tame tarpe ir į tai, kad ieÅ¡kovės yra mirusiosios O.

T. vaikai, jų tarpusavio santykių pobÅ«dį, emocinius ryÅ¡ius su motina, patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimÄ , taip pat į sunkių pasekmių (O. T. mirtį) atsiradimo aplinkybes, tame tarpe paties asmens ar Å¡alia jo esančių asmenų vienokiÄ ar kitokiÄ reakcijÄ Ä¯ įvykį bei elgesį įvykio metu, taip pat tiek į tai, kad tokių sunkių pasekmių ne tik nebuvo siekiama, tiek ir į tai, kad kilusios sunkios pasekmės nėra tipiÅ¡kai dėsningos netinkamos savo turto priežiÅ«ros pareigos vykdymo iÅ¡dava.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, nustatė teisingÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienai ir ieÅ¡kovių (CK 1.5 str.). Tuo tarpu spręsdamas ieÅ¡kovo T. T. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas priėmė prieÅ¡taringÄ sprendimÄ . Visų pirma, teismas, nurodęs, kad joks įstatymas nenustato konkretaus sÄ raÅ¡o asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , atmesdamas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį nurodė, kad veikiančiame įstatyminiame reglamentavime vaikaičiai apskritai nėra įvardinti kaip asmenys, turintys teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tam, jog neturtinė žala bÅ«tų priteista platesniam asmenų ratui (vaikaičiams), turi bÅ«ti iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamuoju atveju nėra. Tačiau tokia iÅ¡vada padaryta neatsižvelgus į byloje surinktus įrodymus. Visų pirma, T. T. savo senelės O. T. žūties dienÄ buvo nepilnametis, kartu su motina ilgÄ laikÄ gyveno senelės bute. Be to, T. T., gimęs 1990 metais, anksti neteko tėvo (1992 m.).

Visos Å¡ios aplinkybės nulėmė ieÅ¡kovo ir jo senelės glaudų emocinį ryšį, o kartu ir ieÅ¡kovo asmeninius sukrėtimus pastarajai mirus, ypač turint omenyje, kad O. T. užduso kartu su ieÅ¡kovu gesinant gaisrÄ (liudytojų V. ir I. S. parodymai, T. T. paaiÅ¡kinimai). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė T. T. ieÅ¡kinį. Tokiu bÅ«du skundžiamas sprendimas minėtoje dalyje naikintinas, o ieÅ¡kovo T.

T. naudai priteistina 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 str., 6.250 str.).Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas prašė apeliacinį procesÄ pagal jį nutraukti, nes ieÅ¡kovų apeliacinis skundas neva buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ . Tačiau iÅ¡ ant ieÅ¡kovų apeliacinio skunde esančio Vilniaus apygardos teismo spaudo matyti, kad jis buvo gautas 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir užregistruotas Nr. 2-8573 (3 t.,, 58 b. l.), o paÅ¡tu iÅ¡siųstas 2010 m. rugpjūčio 13 d., t. y. nepraleidus apskundimo termino.

Tuo tarpu 2010 m. rugpjūčio 23 d. registruotas ne ieÅ¡kovų apeliacinis skundas, o lydraÅ¡tis prie jo su papildomai teiktais priedais. Taigi nutraukti apeliacinį procesÄ pagal ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nėra pagrindo (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.).IÅ¡ dalies tenkinant ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , žyminio mokesčio už iÅ¡ dalies tenkinamÄ reikalavimÄ iÅ¡laidos (dėl neturtinės žalos priteisimo T. T.) priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į tai, kad ginčijama turtinės žalos suma nagrinėjamu atveju buvo 84 925,00 Lt, valstybei iÅ¡ atsakovo R.

B. priteistina 450 (15 000 x 0,03) Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, iš dalies tenkinant tik ieškovų apeliacinio skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo vienam iš ieškovų, perskirstyti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nagrinėjamu atveju nėra pagrindo (CPK 93 str. 5 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui T.

T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos T. T. priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui T. T. iÅ¡ atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt (penkiolika tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. 450 Lt (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio iÅ¡laidų valstybei.Atsisakyti priimti kartu su ieÅ¡kovų V.

T., R. Å . ir T. T. apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus (lokalinę sÄ matÄ su UAB „Kompanija Vitrum“ lydraščiu, pastabas dėl nekilnojamojo turto atkuriamosios vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 181/1 su statybos techninės vadovės kvalifikacijos atestatu) ir juos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovų atstovui – advokatui Andriui Marapolskui. Teisėjai                                                                  Alė Bukavinienė                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Konstantinas Gurinas