1fbf3eb4-b7f3-4b75-bb6f-0cbd20d73a20 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. Iv-1634-554/2013.Teismo proceso Nr. 3-62-3-00974-2013-0.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.;

74. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.lapkričio 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei,           dalyvaujant atsakovo – Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei,           nedalyvaujant pareiÅ¡kėjo – AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB ,,Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės:- 259,80 Lt turtinės žalos atlyginimui;- 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2011-02-03 transporto priemonė Volvo S80 v/n (duomenys neskelbtini) Tunelio gatvėje, ties pastatu nr. 20, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Transporto priemonė pareiÅ¡kėjo buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Tai patvirtina 2011-02-04 praÅ¡ymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir Transporto priemonių draudimo liudijimas. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ , surašė tarybinį praneÅ¡imÄ . Policijos pareigÅ«nai automobilio vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų ir kaltės nenustatė bei konstatavo, kad transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės, kuri buvo pilna vandens, ir jÄ apvažiuoti.

Transporto priemonės apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei buvo padaryti sekantys sugadinimai: remontuojamos dalys – priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratų lieti diskai, keičiamos dalys – priekinė ir galinė deÅ¡inės pusės padangos, taip pat bÅ«tinas ratų geometrijos patikrinimas. Pabrėžė, jog Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galiojanti nuo 2010-04-19) I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.1. p. numato, kad nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį.

Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryÅ¡io su įvykio priežastimi. Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.5. p. nuostatas transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Draudėjas pateikė pareiÅ¡kėjui sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitÄ .

Ä®vertinęs pateiktus duomenis draudikas 2011-02-04 sudarė Žalos sÄ matÄ nustatė, kad remonto iÅ¡laidos sudaro 519,60 Lt ir jas kompensavo draudėjui. Taisyklių I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.11.3 p. ir 9.11.3.2 p. numato galimybę neiÅ¡skaičiuoti besÄ lyginės iÅ¡skaitos, nes įvykio kaltininkas buvo žinomas. IÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ buvo iÅ¡skaičiuotas detalių nusidėvėjimas, nes tokia sÄ lyga buvo numatyta drausimo sutartyje (Taisyklių I dalies 3.6.3 p.). Akcentavo, kad CK 6.1015 str. 1 d. numato teisę draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LRV 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12.1 p. nuostatos duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Josvainių gatvė nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jam nuosavybės teise priklausančioje gatvėje privalo savininkas - atsakovas. CK 6.266 str. 1 d. nurodyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 str.. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausanti Josvainių gatvė bÅ«tų tinkamos bÅ«klės. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos bÅ«klės, atsirado turtinė žala.

Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir žalos atsiradimÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas geranoriÅ¡kai atlygino ½ dalį draudiko patirtų nuostolių – 259,80 Lt. PareiÅ¡kėjas 2011-03-06 pretenzija ragino atsakovÄ atlyginti likusius nuostolius, tačiau atsakovas jų iki Å¡iol neatlygino. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palÅ«kanos už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.           Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .           Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė atsiradusios žalos priežastinio ryÅ¡io su atsakovo veiksmais (neveikimu).

PareiÅ¡kėjo reikalavimas visiÅ¡kai nepagrįstai grindžiamas tik jo paties sudarytais paskaičiavimais apie patirtus nuostolius, kurie prieÅ¡tarauja Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų surinktiems duomenims (įvykio vietoje buvo pareigÅ«nai pažymėjo 1 rato sugadinimÄ , pareiÅ¡kėjas iÅ¡mokÄ sumokėjo už 2 ratų remontÄ ) ir nepateikta turto vertinimo ataskaita, kuri yra bÅ«tina. Be to, nei viename iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra jokios iÅ¡vados, kad bÅ«tent ginčo duobė, kurios net nėra aiÅ¡ki tiksli buvimo vieta, galėjo sukelti ir tik ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, jog tik to pasėkoje buvo kilo reikalaujama atlyginti turtinė žala.

Kauno apskrities VPK KPV nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, taip pat nepatvirtina pareiÅ¡kėjo argumentų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų nėra aiÅ¡ki nei eismo įvykio data (laikas), nei eismo įvykio vieta. Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris visiÅ¡kai neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliÅ«ties.

IÅ¡ to seka, kad esminės reikÅ¡mės eismo įvykiui turėjo paties vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , byloje nėra. PareiÅ¡kėjas, nenustatęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių, reikalingų atsakomybei už žalÄ pagrįsti, nesudaręs turto vertinimo ataskaitos, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalos atlyginimÄ ir dabar nepagrįstai siekia Å¡ios sumos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas pareiÅ¡kėjui geranoriÅ¡kai atlygino nuostolius tik už vieno automobilio rato remontÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis buvo remontuotas. Be to, nepagrįstai įskaičiuotas PVM. Kadangi automobilis nebuvo remontuotas Atsakovas ir jo atstovė taip pat nesutiko su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kadangi, atsakovo nuomone, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡iuo atveju žala yra kildinama iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normos.

         PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.         Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas subrogacijos pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens), reikalauja, kad atsakovas atlygintų padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 259,80 Lt (draudėjui sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡skaičiavus detalių nusidėvėjimÄ bei neiÅ¡skaičiavus PVM).Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 2010-10-16 pareiÅ¡kėjas (draudikas) su R.A. (draudėju) sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (Draudimo liudijimas Nr. TIA 119577233).

Å ia sutartimi buvo apdraustas automobilis Volvo S80 v/n (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2010-110-16 iki 2011-10-15. 2011-02-03 apie 18 val. Tunelio gatvėje, ties pastatu Nr. 20 (eismo įvykio schemos duomenys), Kauno mieste, įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje paminėtas automobilis įvažiavo į duobę, užpiltÄ vandeniu ir esančiÄ kelio važiuojamoje dalyje, kuri buvo nepažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais. Eismo įvykio pasėkoje automobilis buvo apgadintas (policijos pareigÅ«nai pirminės apžiÅ«ros metu konstatavo priekinio rato apgadinimus ir nurodė transporto priemonės vairuotojui kreiptis į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė (2011-02-03 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ duomenys). Å is procesinis sprendimas (nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 250 str. 1 p.) objektyviai turi bÅ«ti žinomas atsakovui ir yra įsiteisėjęs. Dėl Å¡ių priežasčių teismas neturi jokio pagrindo atmesti Å¡iame nutarime konstatuotas faktines aplinkybes.

Automobilis įvykio metu buvo apdraustas AB ,,Lietuvos draudimas“ savanoriÅ¡kuoju automobilių draudimu, todėl transporto priemonės draudėjas pateikė praÅ¡ymÄ draudikui atlyginti patirtÄ Å¾alÄ dėl priekinio deÅ¡inės pusės rato apgadinimo. PareiÅ¡kėjas, paskaičiavęs remonto darbus (papildomai buvo nustatyti galinio deÅ¡inės pusės ratlankio bei padangos defektai, įvertinęs 2 nenaujų padangų (kiekvienos kaina tik 100 Lt) įsigijimo, ratlankių remonto iÅ¡laidas, ratų geometrijos patikros iÅ¡laidas nustatė, jog transporto priemonės savininkui dėl Å¡io eismo įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 519,60 Lt (su PVM, tačiau iÅ¡skaičiavus detalių nusidėvėjimÄ ).

PareiÅ¡kėjas 2013-08-26 iÅ¡mokėjo transporto priemonės draudėjui paminėtÄ sumÄ nuostoliams dėl automobilio apgadinimo atlyginti. ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str.). Valstybės (Å¡iuo atveju savivaldybės) pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė (savivaldybė) iÅ¡ valstybės (savivaldybės) biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi, vieÅ¡oji) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės ir, tuo pačiu, savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir, tuo pačiu, priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (ABTÄ® 57 str.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 6 str. yra numatytos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. VSÄ® 6 str. 32 p., kaip viena iÅ¡ savivaldybių priskirtųjų savarankiÅ¡kųjų funkcijų, yra numatytas vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, Å¡io ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos (VSÄ® 3 str. 8 d.). Ši savivaldybės funkcija įtvirtinta ir specialiame įstatyme - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame konstatuota, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimÄ eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 p. numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Å ios Tvarkos apraÅ¡o 12 p. numato, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ .

Neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, o medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos apraÅ¡o reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos apraÅ¡o 42 p.).

Å iame LRV nutarime taip pat konstatuota, kad kelio priežiÅ«ra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ . Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nurodo, kad vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. apibrėžta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d.

įtvirtintos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Teismas konstatuoja, kad sistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, atsiranda pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog praÅ¡oma atlyginti turtinė žala kilo (yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje) iÅ¡ atsakovo veiklos (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje (ABTÄ® 57 str.). Dėl paminėto teisinio reglamentavimo teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad nėra nei juridinio, nei faktinio pagrindo į administracinį procesÄ Ä¯traukti (atsakovo manymu – taip pat atsakovu) Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ prie Susisiekimo ministerijos.

Teismas atsižvelgia ir į tai, jog nurodyti atsakovÄ yra pareiÅ¡kėjo teisė bei pareiga, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių pretenzijų Lietuvos automobilių kelių direkcijai neturi. CK 6.1015 str. 1 d., reglamentuojančioje draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis Taisyklių (Å¡iuo konkrečiu atveju – Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021) nuostatų, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011 ir kt.).

Å ioje administracinėje byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjo nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas taip pat nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Taigi, turi bÅ«ti vertintini aukščiau iÅ¡vardintų teisės aktų reikalavimai, kuriais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, taip pat ar atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė laikydamasis Å¡ių reikalavimų. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , pabrėžia, kad administracinėje byloje nėra pakankamo pagrindo objektyvių duomenų iÅ¡vadai, jog ir transporto priemonės vairuotojas, įvykio metu vairavęs transporto priemonę, pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklų ar kitų teisės aktų nuostatas (ABTÄ® 57 str.).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, automobilio vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis nenustatyta. Šis nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiškai įsiteisėjęs. Byloje taip pat nėra ginčo, kad konkreti duobė važiuojamojoje gatvės dalyje (arba kelio atkarpa, priklausanti atsakovui), esanti Tunelio gatvės važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, buvo neaptverta ar kitaip pažymėta, be to, joje buvo vandens, kelio danga šlapia ir dėl to objektyviai buvo apsunkintas jos matomumas vairuotojui bei galimybė jos išvengti staigiai manevruojant.

Tai duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo ar nerÅ«pestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimÄ ginčo situacijoje. Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, taip pat eismo įvykio užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, kitus reikÅ¡mingus atstumus.

Å ių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina patį eismo įvykio faktÄ bei pagrindinius (esminius) automobilio apgadinimus (2 ratlankių ir 2 padangų), kurių dalis (1 rato) policijos pareigÅ«nams buvo matomi įvykio vietoje akivaizdžiai, taip pat Å¡ių apgadinimų pobÅ«dį, jų kilimo mechanizmÄ bei lokalizacijÄ . Akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai objektyviai įvykio vietoje negalėjo nustatyti visų gedimų, nes jie transporto priemonę apžiÅ«ri tik iÅ¡ iÅ¡orės ir nenaudoja jokių specialių priemonių – keltuvų, nenuima ir neapžiÅ«ri ratų specialiuose stenduose ir t.t..

Bylos duomenys aptvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2011-02-03 apie 18 val. Tunelio gatvėje, ties pastatu Nr.

20. Visus netikslumus dėl datos, įvykio vietos teismas laiko raÅ¡ymo apsirikimais, kurie neturi lemiamos įtakos pareiÅ¡kėjo skundo atmetimui. Teismas taip pat pabrėžia, kad proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 23 str., 57 str.). Atsakovo ir jo atstovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei dėl automobilio 2 ratų apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, kad automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas kitur, grindžiami vien tik prielaidomis, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl iÅ¡vadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , nėra jokio pagrindo (ABTÄ® 57 str.).

Dar kartÄ pažymėtina, kad duobė, esanti važiuojamojoje dalyje, buvo nepažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, pilna vandens, kelio danga buvo Å¡lapia, todėl galimybė pastebėti kliÅ«tį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta (ABTÄ® 57 str.). Be to, atsakovas ½ pareiÅ¡kėjo patirtos žalos atlygino ir nekėlė jokių pretenzijų dėl įvykio laiko, vietos, padangų kainos, PVM ir t.t.. Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad turtinės žalos dydis visiÅ¡kai įrodytas pateiktų dokumentų duomenimis, kurie patvirtina realias automobilio remonto iÅ¡laidas ateityje(teismui pateikti duomenys neduoda pagrindo teigti, jog automobilis buvo remontuojamas).

Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bus bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nebuvo pateikta. Atsakovas ir jo atstovas tik deklaratyviai nurodė, jog remonto kaina per didelė, tačiau jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais) savo teiginių nepagrindė. Transporto priemonės Techninės apžiÅ«ros akto, Žalos sÄ matos, Akto prie žalos atlyginimo bylos, Nutarimo ATP byloje dokumentų duomenys neginčijamai patvirtina, kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kliÅ«ties (duobės gatvės, kurios savininkas atsakovas, važiuojamojoje dalyje), eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų (ABTÄ® 57 str.).

Pažymėtina ir tai, jog besÄ lyginė iÅ¡skaita Å¡iuo atveju pagrįstai neiÅ¡skaičiuota, remiantis Taisyklių 9.11.3 p., 9.11.3.2 p., kadangi pareiÅ¡kėjui buvo žinomas eismo įvykio kaltininkas (kelio, kuriame buvo duobė, važiuojamosios dalies savininkas - atsakovas). Teismui pateiktų įrodymų visetas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad duotoje situacijoje nėra jokios draudėjo (transporto priemonės vairuotojo) kaltės dėl kilusių pasekmių (atsiradusių apgadinimų), o kaltininkas – kelio savininkas (atsakovas) yra žinomas.

CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 str. 2 d., suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos administracinės bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių šiuo aspektu sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ pagrinde apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Teismų įstatymo 33 str., LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27, Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021). Kaip jau buvo paminėta, jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų iÅ¡laidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį nurodyti darbai nebuvo techniÅ¡kai bÅ«tini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai gali bÅ«ti atlikti mažesne kaina, atsakovas teismui nepateikė.

Pagal CK 6.249 str. 1 d. reglamentavimÄ , jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus. Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 str. 1 d., turi paisyti visuotinai pripažinto Å¡alių rungimosi procese principo užtikrinimo. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga.

Todėl, remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniÅ¡kumo principu, atsakovui nesutikus su pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio, pats atsakovas privalėjo teikti įrodymus, paneigiančius pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis. Å i teismo iÅ¡vada liečia atsakovo ir jo atstovo argumentus dėl antro rato apgadinimo. Atsakovas ir jo atstovė neteikė teismui jokių įrodymų apie akivaizdžiai per aukÅ¡tÄ padangos kainÄ , todėl aukščiau paminėtos aplinkybės negali bÅ«ti pakankamu pagrindu pareiÅ¡kėjo skundui atmesti.

Turto vertinimo ataskaitos nebuvimas taip pat nesudaro pagrindo skundui atmesti, nes žalos dydis įrodytas kitais įrodymais (ABTÄ® 57 str.). Taigi, patirtos žalos dydis įrodomas kitų dokumentų duomenimis, visi policijos pareigÅ«nų surinkti įrodymai įvertinti nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , kuris yra įsiteisėjęs ir Å¡ioje byloje negali bÅ«ti procesiÅ¡kai revizuojamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skunde pareiÅ¡kėjas turtinės žalos dydį nurodė iÅ¡skaičiavęs detalių nusidėvėjimÄ , o atsakovas gera valia ½ dalį pareiÅ¡kėjo patirto žalos atlygino.    Imama domėn ir tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., 27 str., 46 str., taip pat LVAT bei LAT suformuotos teismų praktikos (Teismų įstatymo 33 str.) analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma nemažintina PVM dalyje.

Pagal PVM įstatymo 3 str. 1 d. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ - t.y. veikdamas kaip toks. LAT 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, taip pat 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į minimalias iÅ¡laidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo iÅ¡mokÄ ) turi bÅ«ti įtraukta PVM suma, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM.

Ginčo atveju draudikas draudėjui PVM nepagrįstai iÅ¡mokėjo, nes administracinės bylos duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog transporto priemonė buvo realiai suremontuota. Teismui nebuvo pateiktos sÄ skaitos – faktÅ«ros, paslaugų pirkimo kvitai ir pan.. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ teismų praktikÄ formuoja ir LVAT (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1997/2012, 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012 ir kt.). Dėl paminėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma mažintina PVM dalyje (ABTÄ® 57 str.).

Kaip jau buvo paminėta, turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovo neveikimo - t. y. nevykdymo teisės aktuose aiÅ¡kiai apibrėžtos imperatyvios pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tokiu bÅ«du užtikrinant saugų eismÄ . Kauno miesto savivaldybė, aukščiau paminėtų teisės aktų pagrindais bÅ«dama atsakinga už gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ bei saugaus eismo užtikrinimÄ , privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga bei aktyvi - t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi, teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, tuo pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ - elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Tai duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo argumentai, jog rizikÄ už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovui ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams (ABTÄ® 57 str.). Ä®vertinės aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , bei atsižvelgdamas į teisės aktų normų analizę, teismas konstatuoja, kad atsakovas neužtikrino Tunelio gatvės atitinkamos važiuojamosios dalies tinkamos priežiÅ«ros (taip pat jos remonto ir, to pasėkoje, saugaus eismo), todėl dėl tokio neteisėto neveikimo ir buvo apgadinta draudėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.

PareiÅ¡kėjas, remdamasis draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, pagrįstai kompensavo materialines iÅ¡laidas, kurios bus bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Pabrėžtina, kad sprendžiant iÅ¡kilusį ginÄÄ , teismui nekilo jokių abejonių dėl tiesioginio priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos bei atlygintos turtinės žalos. Taigi, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir patenkintinas visiÅ¡kai (ABTÄ® 57 str., 88 str. 5 p., CK 6.271 str.).

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Å is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas patenkintinas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2013-09-09 (nutarties dėl skundo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012, 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje nr. A444-1288/2013, 2013-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1393/2013 ir kt.). Teismas taip pat pabrėžia, kad privaloma vadovautis imperatyvia nuostata, jog Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2012-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1213/2012 ir kt.).

         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo ir jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).           PareiÅ¡kėjas skunde taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl 200 Lt patirtų teismo iÅ¡laidų atlyginimo, kurias sudaro iÅ¡laidos, susijusios su skundo teismui parengimu.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies priėmus pareiÅ¡kėjo naudai, jis turi teisę gauti iÅ¡ atsakovo patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (taip pat ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai) (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT administracinė byla Nr. AS146-113/2012, Nr. AS10-272/2004, Nr. AS146-422/2008, Nr. AS525-106/2010 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ LVAT praktikÄ bei ABTÄ® reikalavimus ir įvertinęs administracinėje byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai buvo patenkinti visiÅ¡kai, todėl jis įgijo teisę į turėtų ir įrodymais pagrįstų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio maksimalių ribų, todėl pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 200 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimui (ABTÄ® 43 str., 45 str.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 5 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo AB ,,Lietuvos draudimas“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai 205,24 Lt (du Å¡imtus penkis litus 24 ct) turtinės žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-09-03) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai 200 Lt (du Å¡imtus litų) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimui.Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

        Teisėjas                                                              Algis Markevičius