Legislator Case Law & Legislation
2017-01-19 Nr. AB-1562-3-61-3-02725-2015-7 AI generated

2017-01-19 Nr. AB-1562-3-61-3-02725-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-01-19 Nr. AB-1562-3-61-3-02725-2015-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. D., D. K., G. K., R. G., R. K. ir V. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2017-01-19 Nr. AB-1562-3-61-3-02725-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškėjos D. K. skundą atmetė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-3439-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02725-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. D., D. K., G. K., R. G., R. K. ir V. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. cspr1-72 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą (toliau – ir Teritorinis registratorius, Alytaus filialas) panaikinti registratorės J. Š. 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, atstatant žemės sklypo adresą, identišką nustatytam Adresų registre, t. y. nurodant, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 3,68 ha.

Pareiškėja nurodė, kad Komisija iš esmės pareiškėjos keliamo klausimo dėl Teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9)ALG-1531 teisėtumo ir pagrįstumo nesprendė, o tik apsiribojo formaliu įstatymo nuostatų išvardijimu ir paliko galioti ankstesnį Komisijos sprendimą. Pareiškėja pažymėjo, kad VĮ Registrų centras bei jo filialai teisės aktų nustatyta tvarka tik registruoja nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos, atlieka įrašų pakeitimus prašymų ir prie jų pridėtų oficialiai išduotų dokumentų pagrindu. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei Teritorinis registratorius nepateikė jokio oficialaus dokumento ar jo nuorašo, įrodančio registratorės J. Š. 2006 m. rugpjūčio 17 d. priimto sprendimo, kuriuo Žemės sklypui buvo suteiktas adresas – gatvė ir numeris, t. y. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad pasikeitė ir Žemės sklypo paskirtis (kiti žemės ūkio sklypai), pagrįstumą ir teisėtumą. Po minėto sprendimo ginčijamas žemė ūkio paskirties žemės sklypas susitapatino su namų valda. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad leidimas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, po kurio galima tikslinti žemės sklypo adresą, nėra išduotas. Adresus suteikia savivaldos institucijos savo norminiais aktais ar sprendimais, o Druskininkų savivaldybė neišleido jokio tvarkomojo dokumento dėl adreso (duomenys neskelbtini) suteikimo ar keitimo. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad Teritorinio registratoriaus be jokio teisinio pagrindo atliktas neteisėtas veiksmas, t. y. sprendimas savavališkai suteikti kitą adresą Žemės sklypui, akivaizdžiai prieštarauja įstatymams.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos skundas tiek, kiek juo buvo prašoma panaikinti Teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti Žemės sklypo adresą, jau buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir atmestas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti. Sprendimu Komisija patikrino, kokie pareiškėjos reikalavimai buvo nagrinėti Teritorinio registratoriaus sprendimuose, ir padarė išvadą, kad juose buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis – Žemės sklypo adresą. Atsakovo teigimu, toks pats reikalavimas yra išdėstytas ir pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skunde. Komisija, nustačiusi, kad Teritorinis registratorius iš esmės atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nors to tiksliai neįvardijo ir nenurodė atsisakymo pagrindų, nusprendė pakeisti Teritorinio registratoriaus sprendimą, nurodydama, jog pareiškėjos skundą atsisakoma nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nei Teritorinis registratorius, nei Komisija pareiškėjos skundo nenagrinėjo iš esmės, t. y. nenagrinėjo pareiškėjos reikalavimo panaikinti / ištaisyti / atstatyti Žemės sklypo adresą, nes šį reikalavimą vertino kaip tapatų teiktiems ir nagrinėtiems anksčiau.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškėjos D. K. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Sprendimą Komisija priėmė pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.1.9)ALG-1531, priimtą dėl jos 2013 m. birželio 4 d. skundo, bei grąžinti anksčiau buvusį Žemės sklypo adresą. Sprendime Komisija konstatavo, kad Teritorinis registratorius 2013 m. birželio 19 d. sprendime Nr. (2.1.9)ALG-1531 teisingai nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas yra išnagrinėtas ankstesniais sprendimais / raštais, tačiau turėjo aiškiai įvardyti, kad atsisako nagrinėti pareiškėjos skundą ir nurodyti tokio atsisakymo pagrindą, todėl Teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.1.9)ALG-1531 papildė, nurodydama, kad pareiškėjos skundą atsisakoma nagrinėti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu ir Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Teismo vertinimu, tai, kad Sprendime nurodytas Viešojo administravimo įstatymo 13, o ne 14 straipsnis, laikytina rašymo apsirikimu.

Teismas pažymėjo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą ir Nekilnojamojo turto registro įstatymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2010–2011 metais ne kartą kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymais, skundais ir pareiškimais, reikalaudama paaiškinti, kokiu pagrindu buvo pakeistas Žemės sklypo adresas, bei prašydama grąžinti ankstesnį Žemės sklypo adresą, ir į šiuos pareiškėjos kreipimusis buvo atsakyta Teritorinio registratoriaus bei VĮ Registrų centro 2010–2011 metų raštais, be to, dėl Žemės sklypo adreso pakeitimo buvo priimtas ir Komisijos 2011 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 21. Šiuose Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo aktuose pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Žemės sklypo adresas buvo patikslintas pagal šiame sklype esančių pastatų adresą bei Adresų registro departamento duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti, jog sutaptų Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, ir kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka registruoti pateiktų duomenų turinį, todėl jų keisti (atstatyti) nėra juridinio pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad dėl adreso (duomenys neskelbtini) Žemės sklypui suteikimo pagrįstumo yra pasisakę ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2046-189/2012 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2769/2012, konstatuodami, jog minėto adreso įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą, kaip Žemės sklypo adreso, atitinka faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) adreso suteikimu Žemės sklypui buvo nagrinėtos tiek Teritorinio registratoriaus, tiek Centrinio registratoriaus, tiek teismų ir dėl to yra priimti bei įsiteisėję tam tikri sprendimai. Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundą, kuriuo ji Teritorinio registratoriaus iš esmės vėl prašė paaiškinti, kokiu pagrindu buvo pakoreguoti Žemės sklypo duomenys, bei grąžinti anksčiau buvusį Žemės sklypo adresą, darė išvadą, kad jis savo turiniu yra analogiškas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo bei teismų anksčiau nagrinėtiems prašymams bei skundams, į kuriuos pareiškėjai jau yra ne kartą atsakyta.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendimu Komisija tinkamai įvertino visas su pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundo nagrinėjimu Alytaus filiale susijusias aplinkybes ir pagrįstai Teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.1.9)ALG-1531 laikė atsisakymu nagrinėti pareiškėjos skundą kaip pakartotinį. Teismo vertinimu, Komisija, tinkamai pasinaudodama Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnyje jai nustatyta kompetencija, pakeitė Teritorinio registratoriaus sprendimą, jį papildydama atsisakymo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. birželio 4 d. skundą teisiniais pagrindais. Teismas nurodė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti Teritorinį registratorių panaikinti 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą bei grąžinti ankstesnį Žemės sklypo adresą, nes dėl pareiškėjos ginčijamo adreso (duomenys neskelbtini) Žemės sklypui suteikimo pagrįstumo yra priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2046-189/2012 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2769/2012, kuriuose konstatuota, jog šio adreso įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą, kaip Žemės sklypo adreso, atitinka faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą.

III. Pareiškėja D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, neįsigilino į pareiškėjos skunde, pateiktame Alytaus filialui, keliamą pagrindinį klausimą ir jo nesprendė, o tik apsiribojo formaliu bylos medžiagos chronologiniu išdėstymu, pažymėdamas, jog visi Teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimai pagal nevienkartinius pareiškėjos skundus tuo pačiu ginčo klausimu yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai neatskleidė pareiškėjos skundo esmės ir visiškai nesprendė jai itin svarbaus bei reikšmingo klausimo – Teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo pakeisti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo adresą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime net neužsiminė, kokiu teisiniu pagrindu toks atsakovo teritorinio padalinio darbuotojo sprendimas atsirado, t. y. į šį klausimą visiškai neatsakė.

Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog ginčas vyksta ne dėl statinių (užstatyta 30 a teritorija), įregistruotų (duomenys neskelbtini), t. y. ne dėl namų valdos, kurios savininkai yra pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. K.. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio ir į dar vieną aplinkybę, jog Žemės sklype yra ir daugiau statinių, įregistruotų (duomenys neskelbtini), ši statinių teritorija užstatyta 15 a žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad Žemės sklypo statiniais užstatyta teritorija su dviem adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – sudaro tik 0,45 ha dydžio žemės sklypą iš viso 3,68 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo skundas būtų patenkintas.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neįžvelgė ir kitos svarbios bei reikšmingos aplinkybės, nes nepareikalavo iš atsakovo pateikti nustatyta tvarka gauto leidimo rengti ginčijamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą, nors toks leidimas yra privalomas pirminis dokumentas, suteikiantis teisę konkrečioje kadastrinėje vietovėje vykdyti žemės sklypo (sklypų ar jų dalių) ribų patikslinimo darbus ir pagal žemės sklype esančių pastatų adresą bei Adresų registro duomenis, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, patikslinti žemės sklypo adresą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad skundo esmė yra Teritorinio registratoriaus be jokio teisinio pagrindo atliktas neteisėtas veiksmas, t. y. priimtas sprendimas, kuriuo savavališkai buvo suteiktas kitam nekilnojamajam daiktui priskirtas adresas, kuris akivaizdžiai prieštarauja įstatymams, dėl to pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė netinkamai.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išsamiai išnagrinėjęs ir įsigilinęs į visas ginčo aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėja siekia, jog būtų pakartotinai nagrinėjamas jos reikalavimas pakeisti (atstatyti) Žemės sklypo adresą Nekilnojamojo turto registre, nors visos su šiuo adresu susijusios aplinkybės jau yra išnagrinėtos teismų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamos bylos dalykas – VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. cspr1-72, kuriuo nuspręsta papildyti Teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9)ALG-1531 motyvus, nurodant, kad pareiškėjos D. K. skundą atsisakoma nagrinėti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu ir Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Alytaus filialą panaikinti registratorės J. Š. 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, atstatant žemės sklypo adresą, identišką nustatytam Adresų registre, t. y. nurodant, kad Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 3,68 ha.

Nustatyta, kad 2013 m. birželio 5 d. Alytaus filiale gautas pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundas, kuriame buvo prašoma išsiaiškinti, kieno nurodymu 2006 m. rugpjūčio 17 d. buvo įregistruotas Žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini), panaikinti Žemės sklypo adresą (duomenys neskelbtini) ir atstatyti buvusį adresą, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiame skunde nurodė, kad Druskininkų savivaldybė neišleido jokio tvarkomojo dokumento dėl adreso (duomenys neskelbtini) suteikimo ar keitimo ir kad joks įstatymas nenustato galimybės žemė ūkio paskirties žemės sklypą susitapatinti su namų valdos adresu (I t., b. l. 115–116). Alytaus filialas, įvertinęs šį pareiškėjos skundą, 2013 m. birželio 19 d. sprendime Nr. (2.19)ALG-153 nurodė, kad dėl adreso panaikinimo pareiškėjai buvo atsakyta Alytaus filialo 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (2.1.90)G-4099, 2011 m. kovo 18 d. raštu Nr. (2.1.90)G-657 ir 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. (2.1.9)G-324, taip pat kad šiuo klausimu yra priimtas Komisijos 2011 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 21, kuriame nurodyti adreso keitimo juridiniai pagrindai (I t., b. l. 117). Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Teritorinio registratoriaus sprendimu, padavė VĮ Registrų centrui 2013 m. liepos 18 d. skundą, prašydama: panaikinti Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.19)ALG-153; išsamiai ištirti skunde nurodytas aplinkybes; panaikinti Teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą; atstatyti žemės ūkio paskirties sklypui buvusį adresą, t. y. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 91–93).

VĮ Registrų centras 2013 m. liepos 23 d. sprendime Nr. (1.1.4.)s-3208 nurodė, kad jis, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundo nenagrinės (I t., b. l. 90). Pareiškėja dėl to kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-694-520/2015 paliko nepakeistą, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino VĮ Registrų centro 2013 m. liepos 23 d. sprendimą, įpareigojo VĮ Registrų centrą pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundą išnagrinėti iš naujo ir išspręsti pareiškėjos skundo pirmąjį reikalavimą dėl Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531 teisėtumo ir pagrįstumo; kitus skundo reikalavimus atmetė (I t., b. l. 46A–53, 59–62). Komisija, vykdydama nurodytą teismo įpareigojimą, išnagrinėjo pareiškėjos 2013 m. liepos 18 d. skundą ir priėmė Sprendimą: papildyti Teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9)ALG-1531 motyvus, nurodant, kad pareiškėjos skundą atsisakoma nagrinėti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu ir Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktu (I t., b. l. 5–7).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad Sprendimu Komisija tinkamai įvertino visas su pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundo nagrinėjimu Alytaus filiale susijusias aplinkybes ir pagrįstai Teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.1.9)ALG-1531 laikė atsisakymu nagrinėti pareiškėjos skundą kaip pakartotinį, todėl teisėtai papildė Teritorinio registratoriaus sprendimą atsisakymo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. birželio 4 d. skundą teisiniais pagrindais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti Teritorinį registratorių panaikinti 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą bei grąžinti ankstesnį Žemės sklypo adresą, nes įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose konstatuota, jog šio adreso įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą, kaip Žemės sklypo adreso, atitinka faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Pareiškėja, apeliaciniame skunde prašydama panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos (pareiškėjos) skundą tenkinti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, neįsigilino į pareiškėjos skunde, pateiktame Alytaus filialui, keliamą pagrindinį klausimą ir jo nesprendė. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai neatskleidė pareiškėjos skundo esmės ir visiškai nesprendė jai itin svarbaus bei reikšmingo klausimo – Teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo pakeisti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo adresą.

Nagrinėdama ir vertindama šiuos pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendime per klaidą nurodytas Viešojo administravimo įstatymo 13, o ne 14 straipsnis, nors pacituotas ir kaip atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundą pagrindas taikytas šio įstatymo 14 straipsnis. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 9 p.). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punktą Centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą, gali priimti sprendimą pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą.

Įvertinusi Alytaus filialo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-1531 turinį, teisėjų kolegija sutinka su Sprendimo argumentu, kad Alytaus filialas iš esmės pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundo nenagrinėjo, nurodydamas, kokiuose Teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimuose / raštuose išnagrinėtas pareiškėjos reikalavimas. Tai reiškia, kad Teritorinis registratorius pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundą vertino kaip pakartotinį. Komisija Sprendime ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundas, paduotas Alytaus filialui, yra pakartotinis, todėl neturėjo būti dar kartą nagrinėjamas iš esmės, nes šiuo klausimu jau yra priimti tam tikri sprendimai. Atsižvelgusi į šios bylos nagrinėjimo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundas yra pakartotinis, pagrįstumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiant, ar pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundas laikytinas pakartotiniu, vertintina, ar toks ginčas, kaip jis apibrėžtas būtent pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skunde, paduotame Alytaus filialui, jau buvo išnagrinėtas anksčiau.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Teritorinis registratorius 2006 m. rugpjūčio 17 d. pakeitė Žemės sklypo adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pareiškėja 2010–2011 metais ne kartą kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymais, skundais ir pareiškimais dėl Žemės sklypo adreso ir į šiuos pareiškėjos kreipimusis buvo atsakyta Teritorinio registratoriaus bei VĮ Registrų centro 2010–2011 metų raštais, be to, dėl Žemės sklypo adreso buvo priimtas ir Komisijos 2011 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 21.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja pateikė atsakovui 2011 m. lapkričio 22 d. skundą, prašydama pateikti registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, paaiškinti, kodėl pakeisti Žemės sklypo kadastriniai matavimai (be pareiškėjos sutikimo), ir atstatyti Žemės sklypo juridinį pagrindą. Prie šio skundo pareiškėja pridėjo, be kita ko, Druskininkų savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 26 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Druskininkų savivaldybė neišleido jokio tvarkomojo dokumento dėl adreso (duomenys neskelbtini) suteikimo ar keitimo (I t., b. l. 144, 156). VĮ Registrų centras 2011 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. (1.1.4.)s-5192 pažymėjo, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktų duomenų turinį, todėl jų keisti (atstatyti) nėra juridinio pagrindo (I t., b. l. 139–140). Pareiškėja dėl šio sprendimo panaikinimo kreipėsi į teismą, kartu suformuluodama reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą grąžinti Žemės sklypui anksčiau buvusį jo adresą: (duomenys neskelbtini) arba suteikti kitą adresą, atitinkantį šiuo metu galiojančias adresų formavimo taisykles, tačiau nesutampantį su jai priklausančių statinių, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs ginčą pagal taip pareiškėjos apibrėžtas ginčo ribas, 2012 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2046-189/2012 pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui pagrįstai įrašytas adresas (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2769/2012 nurodė, kad pareiškėja savo teisių pažeidimą sieja su tariamai neteisėtu ir nepagrįstu adreso (duomenys neskelbtini) suteikimu Žemės sklypui, todėl sprendžiant šį administracinį ginčą yra būtina išaiškinti faktinį ir teisinį paminėto adreso suteikimo pagrindus bei išaiškinti atsakovo vaidmenį įregistruojant tokį Žemės sklypo adresą Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodytoje byloje priimtoje 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje nustatęs, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomi statiniai (jų dalys) (duomenys neskelbtini) kaime turėjo ir iki šiol turi adresą (duomenys neskelbtini), sprendė, jog ši aplinkybė buvo ir yra pakankamas pagrindas adresą (duomenys neskelbtini), kaip namų valdos adresą, įrašyti į Adresų registrą, kurio tvarkytojas yra atsakovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomi pastatai (jų dalys) fiziškai yra Žemės sklype, o Adresų formavimo taisyklių taikymo požiūriu tai reiškia, jog Žemės sklypas su jame esančiais pastatais laikytinas savarankišku adresų objektu (4.2 p.). Kadangi atsakovas yra ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad jis yra atsakingas už tai, jog abiejų registrų (Adresų registro ir Nekilnojamojo turto registro), kurie Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo taikymo prasme yra pagrindiniai ir tarpusavyje susiję registrai, duomenys sutaptų (Valstybės registrų įstatymo 4 str. 5 d., 16 str. 5 d.). Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2006 m. rugpjūčio 17 d. atliktas veiksmas (adreso (duomenys neskelbtini) įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą, kaip Žemės sklypo adreso) atitinka faktines aplinkybes ir adresų įregistravimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija primena, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Iš pareiškėjos Alytaus filialui pateikto 2013 m. birželio 4 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėja, jame prašydama atstatyti buvusį Žemės sklypo adresą, iš esmės išdėstė savo nesutikimą su Teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pakeisti Žemės sklypo adresą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėja, be kita ko, prašė įpareigoti Alytaus filialą panaikinti registratorės J. Š. 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, atstatant Žemės sklypo adresą, identišką nustatytam Adresų registre, t. y. nurodant, kad Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 3,68 ha.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skunde suformuluotas ginčas dėl Žemės sklypo adreso atstatymo, taip kvestionuojant Teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti Žemės sklypo adresą, yra tas pats ginčas, kurį išnagrinėjus buvo priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2046-189/2012 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2769/2012. Primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje pasisakė dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2006 m. rugpjūčio 17 d. atlikto veiksmo (adreso (duomenys neskelbtini) įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, kaip Žemės sklypo adreso) pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. šis ginčas jau yra išspręstas 2012 metais, todėl negali būti pakartotinai nagrinėjamas nei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, nei teismų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja Teritoriniam registratoriui 2013 m. birželio 4 d. skunde nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti šiuose teismų sprendimuose nustatytas ir įvertintas aplinkybes dėl Žemės sklypo adreso pakeitimo 2006 metais. Akcentuotina, kad Druskininkų savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 26 d. raštas, kurį pareiškėja pridėjo prie 2013 m. birželio 4 d. skundo, jį grįsdama tuo, jog Druskininkų savivaldybė neišleido jokio tvarkomojo dokumento dėl adreso (duomenys neskelbtini) suteikimo ar keitimo, buvo pateiktas ir į administracinę bylą Nr. I-2046-189/2012. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2769/2012 taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skunde nurodomo argumento, kad Žemės sklypo adresas buvo sutapatintas su namų valdos adresu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nei skunde, nesutikdama su Sprendimu, kuriuo pareiškėjos Teritoriniam registratoriui teiktas 2013 m. birželio 4 d. skundas buvo laikytas pakartotiniu, nei apeliaciniame skunde, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo pritarta tokiam Komisijos pateiktam pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundo įvertinimui, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pareiškėjos Teritoriniam registratoriui teiktas 2013 m. birželio 4 d. skundas neturėjo būti vertinamas kaip pakartotinis ir dėl to turėjo būti išnagrinėtas iš esmės. Nors pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė aplinkybes, susijusias su ne tik su pakeistu Žemės sklypo adresu, bet ir paskirtimi, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos Teritoriniam registratoriui teiktame pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skunde kaip šio skundo pagrindas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Teritorinis registratorius ir Komisija pagrįstai pareiškėjos skundo dėl Žemės sklypo adreso atstatymo nenagrinėjo iš esmės, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiamame sprendime neturėjo nagrinėti ir pagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su paties pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skunde suformuluoto klausimo esme, t. y. su Teritorinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo pakeisti Žemės sklypo adresą pagrįstumu ir teisėtumu, nes, kai jau buvo nurodyta, šis klausimas jau yra išnagrinėtas teismų. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nes pareiškėjos dėstomos aplinkybės yra susijusios su klausimo esme, t. y. Žemės sklypo adreso pakeitimu 2006 metais. Atsižvelgus į nagrinėjamu atveju kilusio ginčo apimtį, šios aplinkybės neturėjo būti nagrinėjamos nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme.

Nepripažįstamas pagrįstu pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė netinkamai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino įrodymus tiek, kiek jie susiję su pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. skundo vertinimu kaip pakartotinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija, pakeisdama (papildydama) Teritorinio registratoriaus sprendimą, elgėsi teisėtai, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Sprendimas yra pagrįstas, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl Žemės sklypo adreso pakeitimo esant priimtiems Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-2046-189/2012 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A143-2769/2012, nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti Teritorinį registratorių atlikti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus, t. y. panaikinti registratorės J. Š. 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, atstatant Žemės sklypo adresą, identišką nustatytam Adresų registre, t. y. nurodant, kad Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 3,68 ha.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė