2024-01-17 Nr. AB-1241-3-62-3-00890-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-284-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00890-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.3; 18.4.1; 18.4.2; 18.4.3; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2022 m. kovo 23 d. atsakymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, registracijos Nr. 1SS-455-(5.59E) (toliau – ir NŽT sprendimas) ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. sausio 14 d. atsakymą, registracijos Nr. 8SD-191-(14.8.7) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių skubiai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d. NŽT Kauno miesto skyriui (toliau – ir Kauno miesto skyrius) pateikė prašymą, kuriuo prašė skubiai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno miesto skyrius Sprendimu prašymą atmetė. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Sprendimo, NŽT sprendimu skundą atmetė.

3. Pareiškėja teigė, kad NŽT sprendime nurodoma, kad pareiškėja nėra įstatyme nustatytu terminu pateikusi nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, tačiau nenurodoma, kokie konkrečiai nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina šią išvadą. Atsakovas vadovavosi tik vienu NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-449 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“ (toliau – ir Įsakymas), o ne M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis, kurie patvirtina, kad pareiškėja įstatyme nustatytais terminais yra pateikusi visus nuosavybės teises patvirtinančius bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Atsakovas painioja ne tik vietoves, kuriose buvo buvusios savininkės žemė (laiko (duomenys neskelbtini) II kaimą ir (duomenys neskelbtini) kaimą ta pačia vieta), bet ir nuosavybės teisų atkūrimo bylas, kuriose pretendentė yra pareiškėja J. Ž.. Pareiškėja yra pretendentė į buvusios savininkės M. Ž. valdytą žemę M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, taip pat yra pretendentė į buvusio savininko – jos senelio E. P. žemę, jo nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Pareiškėjos prašymas buvo pateiktas į M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo bylą. M. P. (Ž.) yra įpėdinė, kuri turi teisę paveldėti jos sutuoktinio A. Ž. tėvams M. Ž. ir A. Ž. priklausiusią žemę. M. Ž. kartu su savo sutuoktiniu valdė jo tėvų žemę.

4. Pareiškėja teigė, kad 2001 m. gruodžio 17 d. pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti jai nuosavybės teises į motinos M. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuriame aiškiai nurodė, kad motinos M. Ž. žemė buvo (duomenys neskelbtini) kaime bei nurodė, kad žemės plotas sudaro 54 275 m2. Ant prašymo užrašyta „8205“, kas, manytina, reiškia nuosavybės teisių atkūrimo bylos numerį. Šiame M. Ž. priklausiusiame žemės sklype buvo pastatyta ir M. Ž. ir A. Ž. priklausiusi sodyba. Iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į jos motinos M. Ž. iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime.

5. Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog 1939 m. kovo 10 d. J. Ž. tėvas A. Ž. Kauno apskrities statybos komisijai pateikė prašymą statyti gyvenamąjį namą ir daržinę (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog žemė paveldėta iš tėvų. Tai patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 18 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. (10.6) V10-1875. 1939 m. balandžio 6 d. Pažaislio valsčiaus viršaičio raštas Kauno apskrities valdybai patvirtino, kad iki 1940 m. nacionalizacijos M. Ž. priklausė žemės sklypas, kur buvo statomas gyvenamas namas. A. ir M. Ž. pastatų (duomenys neskelbtini) kaime projekto ir situacijos planas, bei išduotas statybos leidimas Nr. 88 bei Finansų ministerijos mokestiniai pranešimai patvirtina, kad J. Ž. motina M. Ž. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdė apie 5,4275 ha statybinės žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės įpėdinei iki šiol nėra atkurtos. Buvusios žemės savininkės kaimyno J. K. 1939 m. kovo 15 d. Kauno apskrities statybos komisijai teiktame prašyme leisti statyti medinį gyvenamąjį namą ir sandėliuką 4 punkte yra nurodyta, kad kaimyninis žemės sklypas iš kairės yra A. ir M. Ž. žemė. Šios aplinkybės Sprendime ir NŽT sprendime nevertintos, motyvuotai nenurodyta, kodėl jos atmetamos. Sprendimas grindžiamas tik Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 6 d. raštu Nr. 51-647(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (toliau – ir Raštas), kuris neaiškus ir nekonkretus, nes jo dalyje nurodoma, kad vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas ir pareiškėja turi pasirinkti atlyginimo būdą, o kitoje, jog netenka teisės atkurti nuosavybės teises. Šiame rašte nėra nurodyta, į kurią žemę ir kurioje vietoje pareiškėjai nebus atkurtos nuosavybės teisės, nėra nurodyta konkrečiai, kokių dokumentų pareiškėja nėra pateikusi. Nėra jokių įrodymų, kad Kauno miesto skyrius pateikė pareiškėjai pranešimą, jog trūksta nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kad buvo nustatytas terminas dokumentams pateikti ir toks pranešimas įteiktas pareiškėjai.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad Įsakyme aiškiai nurodyta, jog žemė, į kurią nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių, buvo (duomenys neskelbtini) kaime, o pareiškėja 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme aiškiai nurodė, kad prašo atkurti žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime. M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 8205 duomenys patvirtina, kad vykdomas nuosavybės teisų atkūrimas būtent į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, o pareiškėjos senelio E. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje vykdomas nuosavybės teisų atkūrimas į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime. Šias aplinkybes tiek NŽT Kauno miesto skyrius, tiek NŽT vertino netinkamai, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, kad Įsakymas pareiškėjai buvo įteiktas, taip pat, jog NŽT teikė pareiškėjai pranešimą, kad ji turi pateikti trūkstamus dokumentus, nustatė tam terminą, o pareiškėja nustatytu terminu jų nepateikė.

7. Pareiškėja akcentavo, kad yra vykdomos dvi nuosavybės teisių atkūrimo bylos: viena į pareiškėjos motinos M. Ž. valdytą žemės sklypą, kita – į pareiškėjos senelio E. P. valdytą žemę, ir NŽT Kauno miesto skyrius painioja šias bylas. Pareiškėja, teikdama skundą NŽT, pateikė ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3363-(14.8.7.), kuriame NŽT Kauno miesto skyrius nurodė, kad prašymas į M. Ž. žemę NŽT Kauno miesto skyriuje nėra registruotas. Todėl, jei 2019 m. NŽT Kauno miesto skyrius laikė, kad prašymai į M. Ž. žemę nėra pateikti, manytina, jog nebuvo atliekami jokie veiksmai M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Atitinkamai, institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, net negalėjo siųsti pareiškėjai pranešimo dėl dokumentų pateikimo, kadangi laikė, kad prašymas atkurti nuosavybės teises nėra pateiktas.

8. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad NŽT Kauno miesto skyrius jos 2021 m. gruodžio 27 d. prašymą išnagrinėjo formaliai, nepasisakė dėl jame nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, kurie yra nuosavybės teisių atkūrimo byloje. NŽT, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl Sprendimo, vadovavosi tik Įsakymu, tačiau dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų dėl Sprendimo nepagrįstumo nepasisakė, jų nevertino, nenurodė jų atmetimo motyvų. NŽT ir NŽT Kauno miesto skyrius, matydami, kad byloje yra prieštaringas individualus administracinis aktas (Raštas), turėjo pareigą tinkamai ir objektyviai įvertinti visus nuosavybės teisų atkūrimo byloje esančius dokumentus, o ne juo vadovautis. Sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai nepateiktas motyvuotas atsakymas į pareiškėjos J. Ž. prašymą, o NŽT sprendimu pareiškėjos skundas apskritai neišnagrinėtas.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. NŽT paaiškino, kad 2001 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje buvo gautas pareiškėjos 2001 m. gruodžio 17 d. prašymas atkurti nuosavybės teisę į M. Ž.–P. išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), 54 275 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 6 d. Raštu pareiškėja informuota, jog kadangi įstatymų nustatytais terminais (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) nepateikti nuosavybės teisę į žemę įrodantys dokumentai, netenkama teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. 2014 m. gegužės 16 d. NŽT parengė pažymą Nr. 05-660 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (toliau – ir Pažyma), kuria nustatyta, kad pretendentės nustatytu laiku nepateikė dokumentų arba duomenų apie tai, kad jos kreipėsi į teismą, siūloma neatkurti nuosavybės teisių į M. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime, turėtą žemės sklypą. 2014 m. gegužės 16 d. NŽT priėmė Įsakymą, kuriuo neatkūrė nuosavybės teisių pareiškėjai ir R. S. į jų prašyme nurodytos žemės savininkės M. Ž. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. 2014 m. gegužės 29 d. NŽT pareiškėjai ir R. S. išsiuntė lydraštį Nr. 8SD-(14.8.94)-2683 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo (Dokumentų bylos Nr. 8199)“, kurio priedai – Įsakymas ir Pažyma.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme atkurti nuosavybės teises į M. Ž.-P. išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog dokumentai, įrodantys nuosavybės teises į žemę nepateikiami, todėl kad vyksta teismas, po teismo ji pristatys teismo sprendimą, tačiau jokių dokumentų, įrodančių nuosavybės teises pareiškėja nepateikė. Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-137/2004 paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1117/2003, kurioje buvo nustatytas juridinis faktas, patvirtinantis, kad E. P. iki žemės nacionalizacijos valdė 12,54 ha žemės sklypą Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau kitos ieškinio dalies, kuria ieškovės prašė nustatyti juridinį faktą, kad M. Ž. iki nacionalizavimo teisėmis valdė 2 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini) teritorija, dabar (duomenys neskelbtini) teritorija), teismas netenkino ir šio juridinio fakto nenustatė, kadangi byloje pateikiami duomenys nepatvirtino jo pagrįstumo.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja su skundu teismui teikia priedus, kurie išduoti Kauno regioninio valstybės archyvo 2020 m. rugsėjo 17 d.–2021 m. rugsėjo 25 d., taigi, žymiai praleidus įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, dėl to negali būti vertinami. Kadangi pareiškėja nepateikė giminystės ryšį, nuosavybės teises įrodančių dokumentų iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir yra priimtas Įsakymas neatkurti nuosavybės teisių į žemės savininkės M. Ž. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno miesto skyrius vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytus 5 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėja tuo pačiu metu aktyviai dalyvavo senelio E. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, teikė papildomus dokumentus ir prašymus, tačiau dėl M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo neteikė jokių dokumentų, nesidomėjo proceso eiga. Spręstina, kad pareiškėja dėl savo aplaidumo nepateikė įstatymo nustatytu laiku dokumentų ir neįrodė M. Ž. nuosavybės teise valdyto turto, todėl nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo nutraukta. Nuo to momento, kai pareiškėjai buvo atkurtos teisės į senelio E. P. valdytą žemę, pareiškėja į Tarnybą nebesikreipė. Pareiškėjai visi NŽT priimti raštai buvo siunčiami tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja E. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje aktyviai dalyvavo, galima daryti išvadą, kad aukščiau nurodytu adresu siunčiamus raštus gavo, be to NŽT nėra užfiksuota, kad siunčiami laiškai būtų grįžę. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad ji Įsakymo nėra gavusi. Kadangi dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimtas teismo sprendimas, NŽT neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini).

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos J. Ž. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 1992 m. sausio 27 d. prašymą atkurti nuosavybės teisę į senelio E. P. išlikusį nekilnojamąjį turtą – 12,54 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2001 m. gruodžio 17 d. prašymą atkurti nuosavybės teisę į motinos M. Ž. (P.) išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), 54275 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad dokumentai, įrodantys nuosavybės teises į žemę nepateikiami, nes vyksta teismas, po teismo pristatysime teismo nuosprendį. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius Raštu informavo pareiškėją, kad: ji įrašyta sąraše piliečių, kuriems neatlygintinai perduotinas nuosavybėn naujas žemės sklypas pagal prašymo padavimo datą; jos eilės Nr. 2798; dėl valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste iki š. m. kovo 1 d. apsispręstų dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę: atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną; kad jeigu iki minėtos datos nepasirinks atlyginimo būdo, nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu – atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis); apie pasirinktą būdą informuotų Kauno miesto žemėtvarkos skyrių Giedraičių g. 8, 44148 Kaunas. Taip pat Rašte pareiškėja informuota, jog kadangi įstatymais numatytais terminais (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) nepateikė nuosavybės teisę į žemę įrodančių dokumentų, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą; atkreiptas dėmesys, kad 2004 m. spalio 12 d. pakeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnį, ji turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl termino atnaujinimo papildomiems nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti; jeigu ji per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo nepateiks dokumentų, kad kreipėsi į teismą dėl numatyto termino atnaujinimo, Kauno apskrities viršininkas priims įsakymą dėl nuosavybės teisių neatkūrimo į jos prašyme nurodyto savininko – M. Ž., turėtą žemę.

15. Teismas nurodė, kad Kauno miesto skyrius 2014 m. gegužės 16 d. parengė pažymą Nr. 05-660 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Pažyma), kuria nustatyta: Kauno miesto skyriuje yra registruoti J. Ž. 2001 m. gruodžio 17 d. prašymas ir R. S. 2001 m. gruodžio 13 d. prašymas atkurti nuosavybės teisę į mamos M. Ž. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime; pretendentės nepateikė giminystės ryšį ir nuosavybę įrodančių dokumentų; kadangi pretendentės nustatytu laiku nepateikė dokumentų arba duomenų apie tai, kad jos kreipėsi į teismą, siūloma neatkurti nuosavybės teisių į M.

Ž. (duomenys neskelbtini) kaime, turėtą žemės sklypą. Kauno miesto skyrius Įsakymu neatkūrė nuosavybės teisių J. Ž. ir R. S. į jų prašyme nurodytos žemės savininkės M. Ž. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Kauno miesto skyrius 2014 m. gegužės 29 d. išsiuntė J. Ž. ir R. S. lydraštį Nr. 8SD-(14.8.94)-2683 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo (Dokumentų bylos Nr. 8199)“, kuriuo pranešė apie priimtą Įsakymą ir Pažymą, išaiškino Įsakymo apskundimo teismui tvarką, pridėjo Įsakymą ir Pažymą.

Pareiškėja 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu (registracija 2021 m. gruodžio 29 d. Nr.8JP-2564), kuriuo prašė skubiai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini). Kauno miesto skyrius Sprendimu informavo pareiškėją, kad: Raštu ji buvo informuota, kad nepateikė M. Ž. nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų, todėl netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą; priimtas Įsakymas neatkurti nuosavybės teisių J.

Ž. į M. Ž. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime; Įsakymas J. Ž. buvo išsiųstas 2014 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2683; atsižvelgiant į tai, jog J. Ž. nepateikė giminystės ryšį, nuosavybės teises įrodančių dokumentų iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir yra priimtas Įsakymas, nėra teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytus 5 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja dėl Sprendimo pateikė 2022 m. vasario 9 d. skundą NŽT, kuriuo prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Kauno miesto skyrių skubiai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M.

Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini). NŽT sprendimu atsakyta pareiškėjai į jos skundą, kad: dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Ž. turėtą žemę priimtas Įsakymas, kuriame, atsižvelgiant į tai, jog nepateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių J. Ž. į M. Ž. turėtą žemę; Įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., o J.

Ž. iki šio termino nuosavybės teisių ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl turi teisę kreiptis į teismą dėl Įstatyme nustatyto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo; tik teismui atnaujinus Įstatyme nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti ir šį teismo sprendimą bei trūkstamus dokumentus pateikus Kauno miesto skyriui, skyrius galės tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą; panaikinti skunde nurodytą Sprendimą nėra teisinio pagrindo.

16. Teismas pažymėjo, kad E. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateikti tik du pareiškėjos prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo: 1992 m. sausio 27 d. prašymas atkurti nuosavybės teisę į E. P. (senelio) išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime ir 2001 m. gruodžio 17 d. prašymas atkurti nuosavybės teisę į M. Ž. (mamos) išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Jokių kitų pareiškėjos prašymų nurodytose nuosavybės teisių atkūrimo bylose nėra, todėl NŽT vykdė tik nuosavybės teisių atkūrimą pagal nurodytus du pareiškėjos prašymus. Ginčą pareiškėja kelia tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Ž. nekilnojamąjį turtą. Šiuo klausimu dėl pareiškėjos yra priimtas individualus administracinis aktas – Įsakymas, kuriuo nuspręsta nuosavybės teisių pareiškėjai neatkurti.

17. Teismas konstatavo, kad skundžiami Sprendimas ir NŽT sprendimas yra aiškiai ir suprantamai grindžiami tuo, kad pareiškėjos 2021 m. gruodžio 27 d. prašymu paprašytas spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į M. Ž. žemę klausimas yra išspręstas Įsakymu, kuris galioja, nėra nuginčytas, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo elgtis priešingai ir tenkinti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 27 d. prašymą bei vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, kuris, galiojant Įsakymui, nėra galimas.

18. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl to, kad buvo supainiotos nuosavybės teisių atkūrimo vietovės. Pareiškėja yra pateikusi tik vieną prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos motinos M. Ž. turėtą žemę ir šios buvusios savininkės nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra priimtas bei galiojantis Įsakymas, kuriuo nuosavybės teisės į M. Ž. turėtą žemę pareiškėjai neatkurtos. Todėl nenuginčijus ir nepanaikinus galiojančio Įsakymo atsakovas neturi teisinio pagrindo toje pačioje M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byloje priimti kito sprendimo. Teismas konstatavo, kad būtent tai pagrįstai nurodyta skundžiamuose Skyriaus Rašte ir NŽT Rašte.

19. Teismas pažymėjo, kad vien tik tai, jog Įsakyme minimas (duomenys neskelbtini) kaimas, o pareiškėja 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme žemę nurodė esant (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad Įsakymu buvo išspręstas ne minėtas pareiškėjos prašymas, o kažkoks kitas klausimas. Pareiškėja nenurodo, koks kitas klausimas, jei ne jos 2021 m. gruodžio 17 d. prašymas, yra išspręstas Įsakymu, jeigu, kaip įrodinėja pareiškėja, Įsakymas nesusijęs su jos minėtu prašymu. Jokio kito pareiškėjos prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos mamos M. Ž. žemę nėra, todėl teismui nekilo abejonių, kad Įsakymu yra išspręstas pareiškėjos 2001 m. gruodžio 17 d. prašymas ir atsakovas neturi pagrindo jį spręsti iš naujo ir kitaip, kol nėra panaikintas Įsakymas.

20. Teismas nurodė, kad vien tai, jog pareiškėja 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme nurodė, jog mama žemę turėjo (duomenys neskelbtini), savaime dar nereiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese NŽT negali patikslinti, kur iš tiesų buvo (galėjo būti) buvusios savininkės žemė ir priimant sprendimą nurodyti patikslintą buvusios žemės vietą. M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esanti Pažyma patvirtina, kad ji surašyta būtent dėl pareiškėjos J. Ž. 2001 m. gruodžio 17 d. prašymo ir R. S. 2001 m. gruodžio 13 d. prašymo atkurti nuosavybės teisę į mamos M. Ž. turėtą žemę, tačiau jau šioje Pažymoje nurodoma M. Ž. turėta žemė (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad Įsakymas, nepaisant to, kad jame M. Ž. žemė priskiriama (duomenys neskelbtini) kaimui, buvo priimtas remiantis Pažyma būtent dėl pareiškėjos 2001 m. gruodžio 17 d. prašymo, o ne dėl kažkokio kito galimo žemės sklypo, kaip įrodinėja pareiškėja. Todėl galiojantis Įsakymas yra teisėtas pagrindas netenkinti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 27 d. prašymo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į M. Ž. žemę, kadangi Įsakymu šis klausimas išspręstas.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pozicija ir argumentai dėl atsakovo neva daromo (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) painiojimo yra nenuosekli ir nesudaro pagrindo teigti, jog NŽT nėra išsprendusi nuosavybės teisių atkūrimo klausimo dėl M. Ž. turėtos žemės.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėja reikalavimą vykdyti jos motinos turėtos nuosavybės (duomenys neskelbtini) kaime teisių atkūrimą grindžia tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog 1939 m. kovo 10 d. J. Ž. tėvas A. Ž. Kauno apskrities statybos komisijai pateikė prašymą statyti gyvenamąjį namą ir daržinę, kuriame nurodė, kad žemė paveldėta iš tėvų, 1939 m. balandžio 6 d. Pažaislio valsčiaus viršaičio raštas Kauno apskrities valdybai patvirtina, kad iki 1940 m. nacionalizacijos M. Ž. priklausė žemės sklypas, kur buvo statomas gyvenamas namas, A. ir M. Ž. pastatų projekto ir situacijos planas, išduotas statybos leidimas Nr. 88 bei Finansų ministerijos mokestiniai pranešimai, o taip pat buvusios žemės savininkės kaimyno J. K. 1939 m. kovo 15 d. Kauno apskrities statybos komisijai teiktame prašyme leisti statyti medinį gyvenamąjį namą ir sandėliuką 4 punkte nurodyta aplinkybė, kad kaimyninio žemės sklypo iš kairės savininkai yra A. ir M. Ž. žemė, patvirtina, kad M. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė apie 5,4275 ha statybinės žemės sklypą.

23. Teismas konstatavo, kad visuose nurodytuose archyviniuose dokumentuose, kuriuose minima A. ir M. Ž. namo statyba M. Ž. žemės sklype, nurodomas (duomenys neskelbtini) kaimas, o ne (duomenys neskelbtini) kaimas. Nei viename iš nurodytų dokumentų nėra paminėta, kad M. Ž. žemės sklypas buvo (duomenys neskelbtini) kaime, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad šie nuosavybės teisų atkūrimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimas turėjo būti, ir turi būti, vykdomas dėl žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini) kaime.

24. Teismas pažymėjo, kad jau pačiame pareiškėjos 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme atkurti nuosavybės teisę į mamos M. Ž. (P.) išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) pati pareiškėja nurodė, jog dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į žemę nepateikia, todėl kad vyksta teismas, ir po teismo pristatys teismo sprendimą. Analogišką prašymą atkurti nuosavybės teisę į mamos M. Ž. (P.) išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) 2001 m. gruodžio 13 d. pateikė ir pareiškėjos sesuo R. S., kuri taip pat nurodė, kad nepateikia nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų, nes vyksta teismas.

Tai reiškia, kad abi pretendentės jau prašymų pateikimo metu žinojo, jog nėra archyvinių dokumentų, patvirtinančių faktą, kad M. Ž. turėjo žemės (duomenys neskelbtini), o tokį faktą patvirtinti galėjo tik teismas. Tą patvirtina ir E. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis 2001 m. lapkričio 6 d. ieškininis pareiškimas, kuriuo pretendentai prašė teismo nustatyti juridinius faktus, tarp jų ir faktą, kad R. S. motina M. P. (Ž.) valdė nuosavybės teise iki 1940 m. 2 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)).

Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškinyje nurodoma ir pareiškėja J. Ž., o jos sesuo R. S. buvo ieškovė. Ieškinyje nurodoma, kad E. P. vieną sklypą 5,4275 ha dydžio, buvusį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) išparcialiavo ir padovanojo 2 dukterims, tarp jų M. P. (Ž.), bei anūkei. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad M. P. (Ž.) teko 2 ha žemės, kurioje ji su vyru 1938 pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Pažymėtina, kad tai sutampa su pareiškėjos nurodytais ir su skundu teismui pateiktais archyviniais dokumentais dėl jos motinos ir tėvo namo statybos būtent (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini).

Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1117/2003 atmetė ieškinio dalį, kuria ieškovai prašė nustatyti juridinį faktą, kad M. Ž. iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis valdė 2 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini) teritorija, dabar (duomenys neskelbtini) teritorija), kadangi konstatavo, jog byloje pateikiami duomenys nepatvirtino šio prašomo nustatyti juridinio fakto. Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-137/2004 paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1117/2003.

25. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėja, dar prieš pateikdama 2001 m. gruodžio 17 d. prašymą atkurti nuosavybės teisę į mamos M. Ž. (P.) išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) žinojo, kad trūksta tą patvirtinančių įrodymų, nes su 2001 m. lapkričio 6 d. ieškiniu dėl šio juridinio fakto nustatymo jos sesuo, kartu su kitais pretendentais, kreipėsi į teismą ir pareiškėja pati dalyvavo toje byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Todėl jau pačiame 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme pareiškėja ir nurodė, kad nuosavybės teisę patvirtinančius įrodymus pateiks po teismo. Tačiau bendrosios kompetencijos teismai nenustatė tokio juridinio fakto, kuris reikalingas jos 2001 m. gruodžio 27 d. prašymui patenkinti. 2002 m. gegužės 7 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu sudarytos Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste surašytame protokole Žemėtvarkos skyrius konstatavo, jog pretendentų pateikti dokumentai neįrodo, kad E. P. turėta žemė buvo išparceliuota ir padovanota vaikams, tarp jų ir M. Ž.. Būtent todėl pretendentai ir buvo kreipęsi į teismą dėl tokio juridinio fakto nustatymo, kad pakankamų dokumentų nebuvo pateikta.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kartu su kitais pretendentais, 1999 m. rugsėjo 30 d. prašyme ir 2001 m. birželio 14 d. prašyme Kauno žemėtvarkos skyriui taip pat nurodė, kad jų senelis E. P. padovanojo M. P. (Ž.) ir jos seseriai M. P. (I.) 5,4275 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, būtent tokiu žemės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu (tėvo E. P. padovanota žemė) buvo grindžiama ir M. P. (Ž.) nuosavybės teisė į dalį tos pačios 5,4275 ha dydžio žemės sklypo minėtoje civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo. Ir tik teismams nenustačius tokio juridinio fakto pareiškėja šiuo metu teigia, kad jos motina M. P. Ž. žemę gavo ne dovanų iš savo tėvo, o yra įpėdinė, kuri turi teisę paveldėti jos sutuoktinio A. Ž. tėvų M. Ž. ir A. Ž. priklausiusią žemę, nors jos plotą – 54 275 kv. m., ir vietą - (duomenys neskelbtini), nurodo tokią pačią, kaip ir anksčiau įrodinėjo neva gautą dovanų iš E. P.. Teismo vertinimu, pareiškėja šioje administracinėje byloje nenuosekliai ir nepagrįsdama įrodymais aiškina naują jos motinos nuosavybės teise neva turėtos žemės kilmę, nes pagal pirminę versiją (žemė gauta dovanų iš E. P.) tokia kilmė yra paneigta teismų sprendimais minėtoje civilinėje byloje, o vėlesnei versijai (paveldima sutuoktinio A. Ž. tėvų M. Ž. ir A. Ž. žemė) patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Tokios versijos pareiškėja nekėlė, kol teismai civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo nepaneigė pirminės jos versijos.

27. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog atsakovas turi atskirai vertinti M. Ž. neva turėtas žemes (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini), nes nėra duomenų, kad M. Ž. apskritai nuosavybės teise turėjo žemės, o juo labiau dviejose skirtingose vietose. Be to, minėtame ieškinyje dėl juridinio fakto nustatymo pretendentai patys įrodinėjo, kad E. P. vieną 5,4275 ha dydžio sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) k. (dabar (duomenys neskelbtini)), dovanojo dukroms. Tai reiškia, kad iki nacionalizacijos E. P. žemę turėjo (duomenys neskelbtini) kaime, o to paties sklypo lokacija buvo nurodoma kaip (duomenys neskelbtini) tik tuo metu, kai buvo teikiamas ieškinys dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. ginčo žemės sklypas buvo tas pats, tik jo priskyrimas skirtingiems administraciniams vienetams skyrėsi skirtingu laiku. Todėl jau po to, kai Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas minėtas ieškinys, pareiškėjos pateiktame Žemėtvarkos skyriui 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme to paties 5,4275 ha dydžio žemės sklypo įvardijimas kaip esančio (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad iki nacionalizacijos šis sklypas buvo tokiu adresu, kaip dabar įrodinėja pareiškėja.

28. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad jos pateiktas Kauno miesto skyriaus 2019 m. liepos 2 d. raštas Nr. 8SD-3363-(14.8.7.) neva įrodo, jog Kauno miesto skyrius laikė, kad prašymai į M. Ž. žemę iš viso nėra pateikti, todėl manytina, jog apskritai nebuvo atliekami jokie veiksmai M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Nurodomas raštas nėra skirtas pareiškėjai, o yra adresuotas kitai pretendentei, todėl jis nesusijęs su pareiškėjos situacija ir nereiškia, kad atsakovas abejoja, ar pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl motinos nuosavybės teisių atkūrimo. Antra, pareiškėja akcentuoja tik vieną šio rašto dalį, bet nevertina kitos, kurioje nurodyta, kodėl neatkuriama nuosavybės teisė į M. Ž. žemę. Šiame rašte nurodyta, kad pateikti dokumentai neįrodo, jog E. P. žemė buvo padovanota M. Ž., o teismų sprendimais nebuvo nustatytas toks juridinis faktas, kad M. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi, šis raštas, nors ir skirtas ne pareiškėjai, iš esmės patvirtina tą patį – nuosavybės teisų atkūrimas į M. Ž. žemę nėra galimas dėl nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų trūkumo, kuris konstatuotas ir bendrosios kompetencijos teismų.

29. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad Įsakymu nėra išspręstas jos 2001 m. gruodžio 17 d. prašymas. Priešingai, galiojantis Įsakymas buvo teisėtas pagrindas Sprendimu ir NŽT sprendimu atmesti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 27 d. prašymą, nes juo buvo prašoma spręsti tą patį klausimą, kuris jau yra išspręstas.

30. Teismas vertino, kad pareiškėja nepagrįstai 2021 m. gruodžio 27 d. prašymu reikalauja vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini), nes įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytu Įsakymu šis klausimas jau yra išspręstas. Teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamais raštais pagrįstai nusprendė, jog neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini), kai yra priimtas ir nenuginčytas Įsakymas.

31. Teismas sprendė, kad kiti pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo (remiamasi tik vienu Rašto teiginiu, tačiau nevertinamas visas jo turinys, nėra duomenų, jog Įsakymas pareiškėjai buvo įteiktas ir kt.), neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamus Sprendimą ir NŽT sprendimą. Šie argumentai būtų teisiškai reikšmingi vertinant Įsakymo teisėtumą, jo priėmimo procedūras ir galimybę jį skųsti praleidus terminą, tačiau Įsakymas nebuvo ir nėra ginčijamas, todėl atsakovas pagrįstai vadovaujasi šio Įsakymo galiojimo faktu, kaip pagrindu nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės M. Ž. žemę, kadangi ši procedūra yra užbaigta galiojančiu Įsakymu. Pareiškėjos interpretacijos dėl atsakovo neva painiojamos žemės buvimo vietos ((duomenys neskelbtini) kaime ar (duomenys neskelbtini)) yra nepagrįstos, nes Įsakymu išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į tą patį 5,4275 ha dydžio žemės sklypą, iki nacionalizacijos buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, dėl kurio pareiškėja yra pateikusi 2001 m. gruodžio 17 d. prašymą.

32. Teismas vertino, kad Sprendime ir NŽT sprendime aiškiai nurodytas tiek teisinis jų priėmimo pagrindas, tiek faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis jie priimti, iš jų aiškiai galima suprasti, kodėl pareiškėjos 2021 m. gruodžio 27 d. prašymas nėra tenkinamas. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų administraciniam aktui.

33. Teismas, nenustatęs pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Kauno miesto skyrių skubiai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini). Skundžiamais sprendimais pagrįstai nustatyta, kad šis klausimas jau yra išspręstas minėtu Įsakymu, todėl nenuginčijus šio administracinio akto negali būti atnaujinamas užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

III. 34. Pareiškėja J. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti.

35. Pareiškėja teigia, kad teismas išsamiai neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog būtina nuginčyti Įsakymą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad įrodymai patvirtina, jog ji įstatyme nustatytais terminais yra pateikusi visus nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, o Įsakymas nesusijęs su pareiškėjos 2001 m. gruodžio 17 d. teiktu prašymu atkurti nuosavybės teises į motinos M. Ž. iki 1940 m. valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtina, kad tai yra du skirtingi kaimai ir juose buvę žemės sklypai, todėl Įsakymo, kuris nėra atsakymas į pareiškėjos 2001 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nėra aktualus analizuojamai situacijai, nuginčyti nėra jokio teisinio pagrindo bei būtinybės. Pareiškėjos nuomone, rengiant Įsakymą buvo supainiotos vietovės, kuriose buvo buvusios savininkės žemė, ji 2001 m. gruodžio 17 d. prašymu prašė atkurti nuosavybės teises į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kurį valdė jos mama M. Ž.. Pareiškėjai nėra žinoma apie kitą žemę, kaip, teigiama, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, nurodomą Įsakyme, nes (duomenys neskelbtini) kaime buvusią žemę valdė pareiškėjos senelis E. P., į kurią nuosavybės teisės jau yra atkurtos.

36. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi ir 2007 m. vasario 6 d. Raštu, kuriuo pareiškėja neva buvo informuota, kad nepateikė M. Ž. nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų, todėl neva netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, nes ji tokius dokumentus buvo pateikusi, o teismas nevertino byloje esančių įrodymų (sudarytų 1939 m.). Teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, neva pareiškėja nebuvo pateikusi nuosavybės teises į M. Ž. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime pagrindžiančių dokumentų, todėl jai neva pagrįstai buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nurodė, jog dokumentus pristatys po teismo, nereiškia, kad pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo byloje apskritai nebuvo pateikusi M. Ž. nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų.

37. Pareiškėja pažymi, kad 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme buvo nurodžiusi, kad prašo nuosavybės teises atkurti į M. Ž. žemę (duomenys neskelbtini) II kaime (54 275 m2). Civilinėje byloje buvo prašoma nustatyti juridinį faktą, kad M. P. (Ž.) valdė nuosavybės teise iki 1940 m. 2 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi, žemės sklypai yra skirtingi, dėl 5,4275 ha žemės sklypo buvo pateikta pakankamai dokumentų pareiškėjos prašymui atkurti nuosavybės teises ir nebuvo reikalo papildomai kreiptis į teismą. Atsakovas šių duomenų neįvertino, nepagrįstai juos laikė nepakankamais ir neįrodančiais nuosavybės teisių. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino šių bylos duomenų.

38. Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė klaidingas išvadas apie tai, kad pareiškėja visiškai skirtingai aiškina žemės, į kurią atkurtinos nuosavybės teisės, kilmę. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, kad 1939 m. kovo 10 d. J. Ž. tėvas, A. Ž., Kauno apskrities statybos komisijai pateikė prašymą statyti gyvenamąjį namą ir daržinę, nes žemę paveldėjo iš tėvų. Pareiškėja laikėsi ir laikosi pozicijos, kad žemė, kurią iki 1940 m. valdė jos mama M. Ž., priklausė jos vyro A. Ž. tėvams, kurią jie jiems padovanojo.

39. Pareiškėjos vertinimu, teismas jos skundą išnagrinėjo formaliai, nepasisakė dėl skunde nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, kurie taip pat yra nuosavybės teisių atkūrimo byloje, rėmėsi iš esmės tik vienu Įsakymu, jų tinkamai neįvertino ir neišanalizavo, vadovavosi atsakovo rengtuose dokumentuose padarytomis nepagrįstomis situacijos prielaidomis.

40. Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvertino ir to, jog Sprendime teigiama, kad pareiškėja nepateikė giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, o NŽT sprendime – jog nepateikė nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo įteikti pranešimai, jog ji turi šiuos dokumentus pateikti, kad tam atsakovas nustatė terminą, o pareiškėja nustatytu terminu jų nepateikė.

41. Pareiškėjos teigimu, teismas, neišsamiai atlikęs įrodymų tyrimą, neįvertino, kad NŽT Kauno miesto skyrius akivaizdžiai sumaišė dviejų nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenis. Kauno miesto skyriaus 2019 m. liepos 2 d. rašte Nr. 8SD-3363- (14.8.7.) nurodoma, kad prašymas į M. Ž. žemę Kauno miesto skyriuje nėra registruotas. Nors raštas ir nėra skirtas pareiškėjai, nereiškia, kad jis nesusijęs su pareiškėjos situacija. Minėtame rašte kalbama būtent apie M. Ž. žemę ir, kad Kauno miesto skyriuje nėra registruotas prašymas atkurti nuosavybės teises į jos žemę. Akivaizdu, kad Kauno miesto skyrius laikė, jog prašymai į M. Ž. žemę nėra pateikti, todėl pagrįstai manytina, kad apskritai nebuvo atliekami jokie veiksmai M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas nėra galimas dėl nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų trūkumo, kurių pareiškėja neva laiku nepateikė. Kauno miesto skyrius veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo byloje atliko aplaidžiai arba apskritai jų neatliko, nes laikė, kad nebuvo registruotas prašymas atkurti nuosavybės teises į M. Ž. žemę. Atitinkamai, Įsakymas nėra pagrindas atsisakyti atkurti nuosavybės teises į M. Ž. iki 1940 m. valdytą žemę (5,4275 ha) (duomenys neskelbtini), be to, jis nebuvo pareiškėjai įteiktas ir ji neturėjo galimybės jį ginčyti.

42. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendimas ir NŽT sprendimas surašyti formaliai, juose neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir jomis remiantis padarytos klaidingos išvados, yra nemotyvuoti ir neaiškūs, nes juos rengiant nebuvo nuosekliai įvertinti visi nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys objektyvus duomenys ir įrodymai. Todėl šie administraciniai aktai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

43. Pareiškėja nurodo, kad pagal teismų praktiką, santykiuose tarp pareiškėjo ir atsakovo kilus teisės neaiškumų, jie aiškintini silpnesniosios šalies – pareiškėjos – naudai. Teismas šiais išaiškinimais nesivadovavo, tokiu būdu pažeidė silpnesniosios šalies – pareiškėjos – interesus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjos vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, neatskleidė bylos esmės, nepašalino visų prieštaravimų.

44. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

45. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, jog M. Ž. apskritai nuosavybės teise turėjo žemės, o juo labiau dviejose skirtingose vietose. Ieškininiu pareiškimu 2003 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo prašoma pripažinti, kad iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis 5,4275 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) teritorija) valdė: 2 ha M. I. S.; 2 ha M. Ž.; 1,4275 ha J. I.. Pareiškėja neturėjo teisės bylos nagrinėjimo metu remtis ne jai adresuotu raštu, kadangi tai nėra susiję su nagrinėjama byla. Pareiškėja nėra pretendentė į M. Ž. valdytą žemę, nagrinėjamu klausimu yra priimtas teismo sprendimas. Pareiškėja galbūt sąmoningai NŽT M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nepateikė 2003 m. spalio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1117/2003 ir 2004 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-137/2004, kadangi nebuvo nustatytas jai reikalingas juridinis faktas, o administracinės bylos nagrinėjimo metu, nepateikdama jokių konkrečių įrodymų, koks dar teisminis procesas vyko, teigė, kad minėti teismų sprendimai nėra susiję su nagrinėjama byla. Nė vienas NŽT siųstas raštas ar sprendimas nebuvo apskųstas, o pareiškėja visus jai adresuotus laiškus gavo, kadangi gyvenamosios vietos adresas visu laikotarpiu nesikeitė. Pareiškėja senelio E. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje aktyviai dalyvavo, tačiau motinos byloje prašymų ir dokumentų neteikė. NŽT vertinimu, skundžiami sprendimai priimti vadovaujantis M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, yra išsamūs ir pagrįsti, todėl negali būti panaikinti. Atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė patikrinęs visas faktines aplinkybes bei duomenis, juos pagrindė teisės aktų normomis, nepažeidė pagrindinių procedūrų, taip pat nurodė skundžiamų sprendimų apskundimo tvarką. NŽT nuomone, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė, kuriais įrodymais ir teisės aktais grindžiamos teismo išvados, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir neturi būti naikinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1SS-455-(5.59E) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 8SD-191-(14.8.7) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

47. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo juos panaikinti. Nenustačius pagrindo naikinti minėtus sprendimus teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių skubiai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini).

48. Pareiškėja su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos 2022 m. balandžio 22 d. skundą tenkinti visiškai. Teigia, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, bylą išnagrinėjo atmestinai ir neatskleidžiant bylos esmės, nepašalinant visų prieštaravimų, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

49. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų nuostatos.

51. Byloje nustatyta, kad J. Ž. 2021 m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini), skubaus vykdymo. Išnagrinėjęs šį prašymą, šis skyrius 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 8SD-191-(14.8.7.) informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, nes dar 2007 m. vasario 6 d. pareiškėja buvo informuota, kad nepateikė M. Ž. nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų, todėl netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą bei vėliau buvo priimtas Įsakymas (2014 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-449 “Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“) neatkurti nuosavybės teisių J. Ž. į M. Ž. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

52. Pareiškėja, nesutikdama su anksčiau nurodytu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimu, 2022 m. vasario 9 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2022 m. kovo 23 d. sprendime Nr. 1SS-455-(5.59 E.) konstatavo, kad panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 8SD-191-(14.8.7.) nėra teisinio pagrindo.

53. Taigi ginčas iš esmės kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytus 5 ha žemės (duomenys neskelbtini).

54. Atsakovas savo sprendimus grindžia aplinkybėmis, jog J. Ž. nepateikė giminystės ryšį, nuosavybės teises įrodančių dokumentų iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir kad jau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-449 “Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“ buvo neatkurtos nuosavybės teisės J. Ž. ir R. S. į jų prašyme nurodytos žemės savininkės M. Ž. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Beje pastebėtina, jog pareiškėja šio įsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.

55. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-449 “Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“ nagrinėjamam ginčui nėra aktualus ir rengiant šį įsakymą buvo akivaizdžiai supainiotos vietovės, kuriose buvo buvusios savininkės žemė (Kauno miesto skyrius laikė (duomenys neskelbtini) kaimą ir (duomenys neskelbtini) kaimą ta pačia vieta, nors tai buvo dvi skirtingos teritorijos). Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia bylos medžiaga nustatytos aplinkybės: visų pirma pažymėtina, kad J. Ž., pateikdama 2001 m. gruodžio 17 d. (registracija – 2001 m. gruodžio 31 d. Nr. 4431) prašymą atkurti nuosavybės teisę į M. Ž.-P. išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 54 275 kv. m, jokių dokumentų įrodančių nuosavybės teisę nepridėjo. Priešingai, šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad dokumentai, įrodantys nuosavybės teises į žemę nepateikiami, todėl kad vyksta teismas, po teismo pristatys teismo sprendimą; antra, iš bylos dokumentų (ieškininio pareiškimo, Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1117/2003 ir Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-137/2004) matyti, jog buvo bandoma įrodyti, kad iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis 5,4275 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) teritorija) valdė M. I. S. (2 ha), M. Ž. (2 ha) ir J. I. (1,4275 ha). Taigi sutampa ne tik nurodytas adresas, bet ir plotas (54 275 kv. m arba 5,425 ha). Be kita ko, šie dokumentai rodo, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į tokio pačio ploto žemės sklypą, kurio valdymui nebuvo nustatytas juridinis faktas.

56. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1117/2003 konstatuota, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999 m. vasario 25 d. pažymėjimo Nr. T-796-P, 2001 m. sausio 5 d. pažymėjimo Nr. T-796-P bei jų priedų – buto-ūkio lapų duomenys (3 t., b. 1. 11, 1 t., b. 1. 39, 3 t., b. 1. 107-131) nepatvirtina, kad ieškovių senolis E. P. perleido savo dukroms M. (P.) I. S., M. (P.) Ž., vaikaitei J. I., sūnui P. P. minėtus žemės sklypus Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 994-1008 str., 707 str. nustatyta tvarka.

Taipogi ieškovių pateiktuose jų senolio E. P. 1939 m. gegužės 3 d. prašyme patvirtinti nuosavos žemės sklypo parceliacijos projektą, 1939 m. gegužės 2 d. prašyme dėl parceliacijos projekto, 1939 m. gegužės 11 d. patvirtintame parceliacijos projekte (1 t., b. l. 40, 79-85) taip pat nėra jokių duomenų apie parceliuojamų žemės sklypų dydį, ir numatomo parceliuoti sklypo ar sklypų dydį ir asmenis, kuriems perleidžiamos sklypo dalys. Apie tai, kad M. (P.) I. S., M. (P.) Ž., J. I., P. P., būdami iki žemės nacionalizacijos minėtų žemės sklypų savininkai, mokėjo žemės mokesčius ieškovės taip pat nepateikė (3, 83, 96, 97, 106) (CPK 58 str. 2 d.).

Nors ieškovės teigia, jog minėtų asmenų nuosavybės teises į turėtus žemės sklypus patvirtina ŽKNTKR VĮ pažymėjimai, Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1949 m., 1950 m., 1952 m., 1956 m., 1973 m. sprendimai (1 t., b.1. 42, 43, 50-58, 60-61, 63, 67-77, 2 t., 162-165, 176, 178), tačiau šie įrodymai tvirtina minėtų asmenų teises į žemės sklypus tik po 1940 m. liepos 22 d., t. y. turto nacionalizavimo akto priėmimo, kuomet neteko galios Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, ir žemė negalėjo būti valdoma nuosavybės teise.

Esant šioms aplinkybėms ir dėl išdėstytų argumentų ieškovių J. K. reikalavimas pripažinti, kad jos motina M. I. S. iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis valdė 2 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) teritorija); R. S. motina M. Ž. iki nacionalizavimo teisėmis valdė 2 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini) teritorija, dabar (duomenys neskelbtini) teritorija); J. K. sesuo J. I. iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis valdė 1,4275 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini) teritorija, dabar (duomenys neskelbtini) teritorija);

P. P. sutuokinio S. P. tėvas P. P. iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis valdė 1,5 ha žemės sklypą, buvusi (duomenys neskelbtini) (vėliau teritorija prie (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) teritorija) netenkinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 1 d., 1964 m. CPK 58 str.).

57. Atitinkamai Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-137/2004 nustatyta, kad ieškovės P. P., J. K., R. S., J. I. savo apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neįvertino vokiečių laikų ir pokarinių dokumentų. Apeliantės mano, kad šie dokumentai įrodo, jog E. P. turėjo daugiau žemės, kurią išdalino savo vaikams. Šie apeliančių teiginiai yra nepagrįsti. Byloje esančiame 1938 m. spalio 17 d. mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąraše (l t., b.1. 35-36) yra įrašas apie tai, jog E. P. yra 12,54 ha žemės savininkas. Šis sąrašas yra paskutinis patikimas iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) surašytas dokumentas apie jam nuosavybės teise priklaususios žemės plotą. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad būtų apmokestintas E. P. ar jo vaikams priklausęs didesnis žemės kiekis, o taip pat nėra jokių įrodymų, kad E. P. ar jo vaikai būtų mokėję mokesčius už didesnį žemės plotą nei 12,54 ha. Ieškovės apeliaciniame skunde teigdamos, jog M. I. S., M. Ž., J. I. ir P. P. turėjo iki nacionalizacijos žemės, remiasi kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (l t., b. l. 42, 43, 56, 58, 60; 2 t., b. l. 163, 165, 176; 3 t., b.1. 98, 103, 114-124). Šiuose dokumentuose yra kalbama apie pastatų statybą, apie žemės perėmimą į valstybinį fondą, apie gyventojų surašymą, tačiau nėra jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad M. I. S., M. Ž., J. I. ir P. P. iki nacionalizacijos būtų valdę nuosavybės teisėmis iš E. P. įgytą žemę.

58. Taigi išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (2001 m. gruodžio 17 d. prašymo ir ieškininio pareiškimo turinius, Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1117/2003, Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-137/2004 ir kt.), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, jog <... nėra duomenų, kad M. Ž. apskritai nuosavybės teise turėjo žemės, o juo labiau dviejose skirtingose vietose.

59. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl jos motinos M. P. (Ž.) nuosavybės teisės į turėtą žemę kilmės versija, naujai suformuota šioje byloje (pareiškėja šioje administracinėje byloje visiškai nenuosekliai ir nepagrindžiant įrodymais aiškina naują jos motinos nuosavybės teise neva turėtos žemės kilmę, nes pagal pirminę versiją (žemė gauta dovanų iš E. P.) tokia kilmė yra paneigta teismų sprendimais minėtoje civilinėje byloje, o vėlesnei versijai (paveldima sutuoktinio A. Ž. tėvų M. Ž. ir A. Ž. žemė) patvirtinti nepateikė jokių įrodymų).

60. Argumentuotai ir tinkamai pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjos skundo argumentus bei pateiktus archyvinius dokumentus dėl A. Ž. ir M. Ž. gyvenamojo namo statybos 1938–1939 metais.

61. Nagrinėjamo ginčo kontekste nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl adresuotų laiškų negavimo, todėl plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime nepasisako.

62. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad jie pakankamai motyvuoti faktine ir juridine prasmėmis. Taigi atsakovas nurodė sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir aktualias teisės aktų nuostatas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad aptariami sprendimai neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų. Įvertinusi atsakovo sprendimus, teisėjų kolegija vertina, jog iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad jame nurodytas teisinis pagrindas, kitos faktinės aplinkybės ir pagrindas, kurios lėmė tokių sprendimų priėmimą, o pareiškėja aiškiai suprato, kodėl ir kokiais motyvais remiantis buvo priimti skundžiami sprendimai.

63. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai pasisakė dėl (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo painiojimo bei dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. liepos 2 d. rašto Nr. 8SD-3363-(14.8.7.) vertinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

64. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

65. Atsižvelgusi į visas ginčui reikšmingas aplinkybes, nustatytas šioje byloje, teisėjų kolegija vertintina, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja nepagrįstai 2021 m. gruodžio 27 d. prašymu reikalauja vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini), nes įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytu Įsakymu šis klausimas jau yra išspręstas, o atsakovas skundžiamais raštais pagrįstai nusprendė, kad neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. Ž. iki 1940 m. valdytą apie 5 ha žemės, (duomenys neskelbtini), kai yra priimtas ir nenuginčytas Įsakymas.

66. J. Ž. apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

67. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis