2025-04-09 Nr. AB-6219-3-63-3-01805-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-285-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01805-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ingrad Baltic“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ingrad Baltic“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ingrad Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Klaipėdos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 31261 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nutarimu Bendrovei buvo skirta 200 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 5 pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad užsienio šalies pilietis, kuriam buvo išduota nacionalinė viza, nuo 2023 m. kovo 27 d. dirbo Bendrovėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatomis, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Pareiškėjui nesilaikant teisės aktų nuostatų reikalavimų priėmus užsienietį dirbti, kuris į Lietuvą atvyko dirbti kitoje bendrovėje, buvo pažeisti UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies reikalavimai, ir UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

2.2. Nutarimas priimtas formaliais pagrindais, neįsigilinant į visas reikšmingas faktines aplinkybes. Užsienietis buvo įdarbintas su juo pasirašius darbo sutartį, apie jo įdarbinimą laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Užsienietis teisėtai buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, Bendrovė ketino kreiptis į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) teritorinį skyrių ir susitvarkyti visus reikalingus dokumentus.

2.3. Pareiškėjas neneigė, kad užsieniečio įdarbinimo metu nebuvo gauti visi būtini dokumentai, tačiau tuo metu Bendrovei labai reikėjo tokios profesijos darbuotojo, o užsieniečių darbą reglamentuojantys teisės aktai yra itin sudėtingi. Užsieniečio darbas atitinka darbo rinkos poreikius, jo įdarbinimo faktas nebuvo slepiamas, jokios žalos užsieniečiui ar valstybei nebuvo padaryta.

3. Atsakovas VDI Klaipėdos skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Patikrinus VDI Klaipėdos skyriuje ginčui aktualią informaciją nustatyta, kad užsienietis buvo ne tik įdarbintas, bet ir faktiškai dirbo Bendrovės naudai, nors turėjo teisėto buvimo dokumentą išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Nagrinėjamoje situacijoje užsienietis turėjo ne leidimą laikinai gyventi, o nacionalinę D tipo vizą, šis teisėto buvimo dokumentas gali būti išduodamas tik vienam darbdaviui, darbdavio keitimas nėra galimas.

4.2. Pareiškėjo argumentai, kad buvo padaryta tik formali klaida, yra nepagrįsti. Teismų praktikoje neteisėti darbdavio veiksmai nepripažįstami klaidomis ar formaliu teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Bendrovė skunde nepateikė jokių faktų, pagrindžiančių Nutarimo neteisėtumą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:

6.1. VDI Klaipėdos skyrius, iš Migracijos departamento gavęs informaciją apie konkretų užsienietį, atliko Bendrovės patikrinimą ir 2023 m. liepos 25 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas), kuriame konstatavo, jog užsienietis, kuriam 2023 m. sausio 29 d. išduota nacionalinė viza UAB „Trasis“ kvietimu (panaikinta 2023 m. balandžio 13 d.), nuo 2023 m. kovo 27 d. dirbo Bendrovėje. Atsižvelgiant į gautą informaciją VDI Klaipėdos skyriaus inspektorė atliko Bendrovės patikrinimą ir konstatavo, kad užsienietis buvo įdarbintas pažeidžiant UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, dėl pažeidimo pareiškėjui bus surašytas protokolas pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

6.2. Bendrovė, susipažinusi su Akto turiniu, 2023 m. liepos 24 d. VDI Klaipėdos skyriui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad veiklą vykdo statybų sektoriuje. Dėl darbuotojų trūkumo yra ieškoma darbuotojų iš trečiųjų šalių. Kartais randamas potencialus darbuotojas, kuris jau yra Lietuvoje ir turi išduotą nacionalinę vizą arbą leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Užsienio piliečių įdarbinimo klausimais Bendrovės atstovai dažnai skambindavo VDI specialistams, kurie nurodydavo, kad, jeigu nacionalinė viza, kuriai gauti tarpininkavo kita įmonė, išduota pagal profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, tokius asmenis leidžiama įdarbinti. Paaiškino, kad 2023 m. kovo 17 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.

6.3. VDI 2023 m. liepos 26 d. pareiškėjui surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1125-0050 (toliau – ir Protokolas), kuriame konstatavo, kad Bendrovė, įdarbindama užsienietį, prieš tai nesutvarkiusi dokumentų Migracijos departamente, pažeidė UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pareiškėjo atstovas Protokole nurodė, kad su nustatytu pažeidimu iš dalies sutinka, pažymėjo, kad buvo suklaidintas konsultacijos telefonu metu.

6.4. VDI, vadovaudamasi Akte ir Protokole nurodytomis aplinkybėmis, išnagrinėjusi pažeidimo bylą, priėmė Nutarimą. Nutarime nurodyta, kad Bendrovė, įdarbindama užsienietį, prieš tai neįformindama dokumentų Migracijos departamente, jog užsieniečio teisėto buvimo dokumentas būtu išduotas tarpininkaujant Bendrovei, pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, nustatytą UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Nutarime pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytą, o atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai galėjosi arba padėjo išaiškinti pažeidimą. VDI skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą – 200 Eur.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, UĮ (55–58 str.), UTPĮ (44, 62 str.), taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) (618 str.) nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neneigė Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, sutiko, kad užsienietis buvo įdarbintas Bendrovėje neturint visų reikalingų dokumentų.

8. Teismas nustatė, kad konkrečiam užsieniečiui 2023 m. sausio 29 d. buvo išduota nacionalinė viza UAB „Trasis“ kvietimu, o 2023 m. kovo 27 d. jis pradėjo dirbti Bendrovėje. Byloje nėra duomenų, jog užsienietis pasinaudojo UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje suteikta teise ir kreipėsi su prašymu į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą jo kvietimu. Atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad užsienietis, gavęs nacionalinę vizą UAB „Trasis“ kvietimu ir nesikreipęs bei neįforminęs dokumentų dėl leidimo keisti darbdavį išdavimo, neturėjo teisės pakeisti darbdavį, o Bendrovė neturėjo teisės įdarbinti užsieniečio, todėl konstatuota, kad VDI pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė įdarbino užsienietį pažeisdama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl yra pagrindas ją patraukti atsakomybėn pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

9. Teismas atmetė argumentus, kad užsieniečio įdarbinimo faktas nebuvo slepiamas ir dėl padaryto pažeidimo jokia žala valstybei ar darbuotojui nebuvo padaryta. Teismas nurodė, kad Nutarimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo deliktinės atsakomybės ir galbūt padarytos žalos atlyginimo. Teisės norma, pagal kurią Bendrovė buvo patraukta atsakomybėn, yra formaliosios sudėties, todėl šiuo atveju nebūtina įrodyti pavojingų padarinių atsiradimą.

10. Teismas konstatavo, kad VDI tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2–4 dalyse numatytas teises normas. Nutarime aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas atsakomybėn už UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą buvo patrauktas pirmą kartą, įvertinta nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta už UĮ nuostatų pažeidimą, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skirti minimalią baudą (200 Eur už asmenį) (ekonominę sankciją). Teismo vertinimu, Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas taikytinas įstatymas ir kt. Teismas konstatavo, kad Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, Bendrovės kaltė yra įrodyta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą.

III. 11. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą bei pareiškėjui nuobaudos neskirti.

12. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:

12.1. Teismo sprendimas priimtas formaliai, neįsigilinus į faktines aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiuo atveju susiklostė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios leidžia pareiškėjui neskirti administracinės nuobaudos. Bendrovė dirba statybų sektoriuje, kuriame itin trūksta darbuotojų. Dėl to ieškoma darbuotojų iš trečiųjų šalių. Atradus tinkamą darbuotoją, su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Bendrovės atstovai užsienio piliečių įdarbinimo klausimais dažnai skambindavo VDI specialistams ir ne kartą gaudavo atsakymą, kad, jeigu nacionalinė viza, kuriai gauti tarpininkavo kita įmonė, išduota pagal profesiją kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, tokius asmenis leidžiama įdarbinti. Tokiu būdu Bendrovė buvo suklaidinta. Užsienietis buvo įdarbintas sudarius darbo sutartį, apie asmens įdarbinimą buvo tinkamai ir laiku pranešta VSDFV teritorinei įstaigai, VDI taip pat nurodė, kad pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius yra pateiktas, leidimo dirbti nereikia, taigi, užsienietis teisėtai buvo Lietuvos Respublikoje.

12.2. Aplinkybė, kad Bendrovė įdarbinimo fakto neslėpė, jokios turtinės žalos nėra padaryta, patvirtina, kad pareiškėjui nekilo abejonių dėl užsieniečio teisių būti ir dirbti Lietuvoje, pareiškėjas manė, kad elgiasi teisėtai, šį įsitikinimą sustiprino faktas, kad VSDFV teritorinė įstaiga, priimdama pranešimą apie užsieniečio įdarbinimą, jokių pastabų dėl teisėtumo nepareiškė. Šios aplinkybės yra itin svarbios sprendžiant dėl administracinės nuobaudos neskyrimo.

12.3. ANK nėra nustatyta draudimo apeliaciniame skunde reikšti papildomus prašymus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal ANK 652 straipsnio 2 dalį apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme nėra pažeidžiamos, jeigu keliami reikalavimai, kurie nepablogins apelianto padėties. Pareiškėjo prašymas apelianto padėties nepablogina. Pareiškėjo nuomone, užsienietis buvo įdarbintas per klaidą, pareiškėjui neteisingai supratus sudėtingą užsieniečių įdarbinimo reguliavimą bei valstybės įstaigų teikiamas konsultacijas, todėl skiriant administracinę nuobaudą nepakankamai atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

13. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

14. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Byloje konstatuotas pažeidimas laikomas ne nelegaliu darbu, o užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu. Teisės aktai nenustato galimybės darbdaviui leisti užsieniečiui pradėti dirbti anksčiau, nei užsieniečio turimas teisėto buvimo dokumentas bus išduotas tarpininkaujant minėtam darbdaviui, o ne kitam darbdaviui.

14.2. Teismų praktikoje faktinio užsieniečių darbo su teisėto buvimo dokumentais, kurie yra išduoti tarpininkaujant kitam darbdaviui nepripažįstama klaida ar formaliu teisės aktų pažeidimu. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų dėl klaidingų konsultacijų suteikimo, dėl ko galėjo įvykdyti ginčo pažeidimą.

14.3. VDI, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus patikrinimo metu, į teisingumo ir protingumo principų pusiausvyrą paskyrė minimalią nuobaudą, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VDI Klaipėdos skyriaus Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 200 Eur bauda už UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, kad pareiškėjas neneigė Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat sutiko, kad užsienietis buvo įdarbintas Bendrovėje neturint visų reikalingų dokumentų, ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundą atmetė.

17. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad teismo sprendimas yra formalus, nebuvo įsigilinta į bylos faktines aplinkybes, neįvertinti pareiškėjo argumentai, teismas taip pat neatsižvelgė į galimybę neskirti administracinės nuobaudos.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija nevertins pareiškėjo argumentų, kuriais nebuvo grindžiamas pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, t. y. dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nagrinėjamu atveju.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, neužtikrino, kad būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos: Bendrovė įdarbino užsienietį, kuriam buvo išduota nacionalinė viza UAB „Trasis“ kvietimu, t. y. kito darbdavio, o ne pareiškėjo. Skundžiamame Nutarime konstatuota, kad Bendrovė, įdarbinusį darbuotoją, Migracijos departamente nesutvarkius dokumentų (kad teisėto buvimo dokumentas būtų išduotas tarpininkaujant Bendrovei), pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalį, buvo padarytas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, nustatytas UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, jog užsienietis buvo įdarbintas Bendrovėje, byloje nėra.

22. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis darbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Šios teisės normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė materialias pasekmes (pvz. mokesčių nemokėjimą). Todėl su tuo susiję argumentai, kad padarytas pažeidimas nesukėlė žalos, atmestini.

23. Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, šioje teisės normoje imperatyviai nustatyta, jog tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Be to, jis įsidarbinti / būti įdarbintas tokiomis sąlygomis gali tik kai jam jau yra išduotas leidimas laikinai gyventi / nacionalinė viza.

24. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, šios normos yra imperatyvaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui taikyta bauda. Ginčo dėl to, kad užsienietis buvo įdarbintas Bendrovėje (nors jam viza buvo išduota kitos bendrovės kvietimu) ir neturint Migracijos departamento leidimo, nėra. Todėl nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė įdarbino trečiosios šalies pilietį, nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Atsižvelgus į tai argumentai, kad Bendrovės veiklos sektoriuje trūksta konkrečių darbuotojų ir su užsieniečiu buvo sudaryta darbo sutartis, apie kurią buvo pranešta VSDFV, šių aplinkybių nepaneigia ir nekeičia fakto, kad minėtas darbuotojas pradėjo dirbti Bendrovėje neturėdamas konkretaus įstatymų numatyto leidimo, t. y. neteisėtai. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas, juridinis asmuo, kaip nurodo apeliaciniame skunde, nesuprato aktualaus teisinio reguliavimo, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal aptartą teisės normą.

26. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Nutarimu paskirto baudos dydžio (proporcingumo), o taip pat galimybės jį atleisti nuo baudos, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, VDI, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą <...>. Pagal minėto įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas <...>.

27. Pažymėtina, kad VDI, Nutarime skirdama pareiškėjui minimalią sankcijoje nustatytą baudą (200 Eur) atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą, gailėjosi, padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos baudos dydžio.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jam buvo suteikta klaidinga konsultacija, todėl pareiškėjo argumentas dėl atsakomybę šalinančios aplinkybės – klaidingos konsultacijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai surinko ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus.

33. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ingrad Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė