1fb8cb54-5239-4354-a5ee-e23d66a13af5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Ad                                                                         Administracinė byla Nr. I-979-484/2013Proceso Nr. 3-61-3-02375-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.2; 16.8; 74 (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 11 d.Vilnius         Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui V.

S., atsakovės atstovo atstovui Renaldui Bujokui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Andriui Ūsui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė).       Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:           pareiÅ¡kėjas V. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakymÄ â€žDėl plk. ltn.

V. S. perkėlimo“ Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2012-05-03 raÅ¡to Nr. 15KV-7 2.4 punktÄ , kuriame nurodoma skirti jį į KraÅ¡to apsaugos ministerijos Pajėgumų planavimo departamento Pajėgumų plėtros skyriaus Paramos pajėgumų poskyrio virÅ¡ininko pareigas; priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 50-52). PareiÅ¡kėjas taip pat padavė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ (t. 1, b. l. 45-46).            Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-10-05 nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ ir atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ dalyje dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakymÄ â€žDėl plk. ltn.

V. S. perkėlimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2012-05-03 raÅ¡to Nr. 15KV-7 2.4 punktÄ . Ta pačia nutartimi teismas priėmė nagrinėti V. S. skundÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.            Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ , 2012-11-26 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-05 nutartį paliko nepakeistÄ (t. 2, b. l . 171-175).      Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta jį nuo 2012-08-13 perkelti iÅ¡ Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado pareigų į KraÅ¡to apsaugos ministerijos Pajėgumų planavimo departamento Pajėgumų plėtros skyriaus Paramos pajėgumų poskyrio virÅ¡ininko pareigas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė priimdama šį sprendimÄ , neatsižvelgė į jo turimÄ kvalifikacijÄ , nesilaikė KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTÄ®) 57 str. 2 d. nustatytų rotacijos terminų, sprendimas priimtas be jo sutikimo. Pažymėjo, kad iki perkėlimo dienos jo eitos Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado pareigos buvo aukÅ¡tesnės ta prasme, kad joms užimti buvo numatytas pulkininko karinis laipsnis. KraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakymu jis perkeltas į pareigas, kurios tokios galimybės nenumato, be to, Paramos pajėgumų poskyrio virÅ¡ininko pareigose bus mažesnės ir jo pajamos.

Pareigos, į kurias buvo perkeltas, yra nesusijusios su jo karine aviacijos specialybe, eidamas minėtas pareigas praras turimÄ kvalifikacijÄ . Ä®vertinęs visas neigiamas perkėlimo į kitas pareigas pasekmes, nusprendė nutraukti profesinę karo tarnybÄ ir atsisakyti savo mėgstamos karinio aviatoriaus profesijos, kuriai įgyti ir tobulinti skyrė didelę savo gyvenimo dalį. Dėl neteisėto ir nepagrįsto perkėlimo į kitas pareigas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu, pablogėjusia reputacija, sumažėjusiomis profesinio bendravimo galimybėmis (t. 1, b. l. 50-52).     Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kraÅ¡to apsaugos sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato, jog vadų įsakymai turi bÅ«ti suderinti su kariais, kuriems jie skirti. Vadovaujantis LR KASOKTÄ® 42 str. 1 d., į kitas pareigas profesinės karo tarnybos kariai gali bÅ«ti perkeliami kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Jeigu karys perkeliamas į kitas pareigas vykdant rotacijÄ , tai atliekama pagal ministro nustatytÄ rotacijos procedÅ«rÄ , tačiau Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas ne rotacijos bÅ«du, o kraÅ¡to apsaugos ministrui priėmus sprendimÄ perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitas pareigas.

    Pažymėjo, kad pagal LR KASOKTÄ® 10 str. 1 d. kraÅ¡to apsaugos ministrė turėjo teisę, vadovaujantis LR KASOKTÄ® 42 str. 1 d., perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitas pareigas, pagal KraÅ¡to apsaugos sistemos ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos poreikius. Nurodo, kad LR KASOKTÄ® nėra normų, draudžiančių kraÅ¡to apsaugos ministrui priimti sprendimus ir perkelti atitinkamus karius į kitas pareigas, nesuėjus LR KASOKTÄ® 57 str. 2 d. nurodytam 3 metų terminui. Pažymėjo ir tai, kad kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-05-03 įsakymu Nr. V-4-56 buvo patvirtinti Karininkų atrankos į pulkininkų leitenantų (komandorų) ir pulkininkų (jÅ«rų kapitonų) pareigas, karininkų atrankos mokytis užsienio mokymo įstaigose komisijos (toliau - Komisija) nuostatai, kuriuose nustatyta, kad Å¡i komisija pataria ministrui prieÅ¡ apsisprendžiant, kokius karininkus ir į kokias pareigas skirti.

Å iuo atveju Komisija 2012-04-25 protokolo Nr. 15KV-6 4 p. nutarė kraÅ¡to apsaugos ministrei siÅ«lyti skirti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ KraÅ¡to apsaugos ministerijos Pajėgumų planavimo departamento Pajėgumų plėtros skyriaus Paramos pajėgumų poskyrio virÅ¡ininko (pareiginis laipsnis pik. ltn.) pareigas. Teigia, kad jokių teisinių ir/ar faktinių kliūčių skirti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Å¡ias pareigas nebuvo. Be to, iÅ¡ 2012-03-20 Profesinės karo tarnybos karininko atestato matyti, kad vienas iÅ¡ siÅ«lymų, kokias pareigas pareiÅ¡kėjas galėtų užimti, buvo pulkininko leitenanto arba pulkininko pareigos Lietuvos kariuomenės Jungtiniame Å¡tabe, arba viename iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos ministerijos departamentų.

Pastarasis siÅ«lymas ir buvo įgyvendintas. Mano, kad kraÅ¡to apsaugos ministrė priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Ä¯sakymÄ perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitas pareigas, o teisėtas ir pagrįstas įsakymas negali sukelti neturtinės žalos, kadangi Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ žalos atsiradimo sÄ lygų - neteisėtų veiksmų (t.1, b. l. 75-77).            Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu. Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pagal KASOKTÄ® 57 str. 2 d. nustatytas 3 metų terminas siejamas su privaloma rotacija, t. y.

Å¡iam terminui pasibaigus, karininkas privalo bÅ«ti perkeltas į kitas pareigas (jei netaikomos iÅ¡imtys). Tačiau Å¡i nuostata nesuponuoja pareigos kraÅ¡to apsaugos ministrui ar kariuomenės vadui atlikti karininko rotacijÄ Â suėjus 3 metų terminui. Ä®statymas tik nustato, kad rotacija paprastai vykdoma kas 3 metus, o tai reiÅ¡kia, kad rotacija gali bÅ«ti atlikta ir nepasibaigus Å¡iam terminui. Todėl, jei pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų taikomos rotacijos procedÅ«ros ir rotacija įvykdyta nepasibaigus 3 metų terminui nuo jo paskyrimo į Aviacijos bazės vado pareigas, KASOKTÄ® 57 str. 2 d. nuostatos nebÅ«tų pažeistos.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas į kitas pareigas perkeltas pagal KASOKTÄ® 42 str. 1 d., kuri apskritai nenustato jokių terminų ar iÅ¡ankstinių privalomų sÄ lygų.          Nurodė ir tai, kad KASOKTÄ® nenumato jokio reikalavimo kraÅ¡to apsaugos ministrui ar kariuomenės vadui gauti kario iÅ¡ankstinį sutikimÄ bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas. Pažymėjo, kad kario tarnyba reikalauja specialių iÅ¡tikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai (KASOKTÄ® 21 str. 2 d.).

Karys turi sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių virÅ¡ininkų) įsakymus (KASOKTÄ® 26 str. 1 d.). Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kitas pareigas kraÅ¡to apsaugos ministro ir laikantis KASOKTÄ® 42 str. 1 d. nuostatų), pareiÅ¡kėjas privalėjo tokį kraÅ¡to apsaugos ministro sprendimÄ vykdyti ir toks ministro sprendimas nelaikytinas pažeidžiančiu pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus. Nesant neteisėtų kraÅ¡to apsaugos ministro veiksmų (CK 6.246 str.), nėra ir bÅ«tinųjų sÄ lygų KraÅ¡to apsaugos ministerijos civilinei atsakomybei atsirasti bei neturtinei žalai priteisti.

Be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ profesinės karo tarnybos atleistas jo paties iniciatyva, todėl neaiÅ¡ku, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo profesinio bendravimo galimybės, kai tokių galimybių nusprendė atsisakyti pats pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas taip pat nepagrindė neturtinės žalos dydžio ( t. 2, b. l. 148-151).               Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad perkėlimÄ Ä¯ kitas pareigas laiko pažeminimu pareigose. Dėl perkėlimo į kitas pareigas patyrė žalÄ , prarado gyvenimo santaupas. Pažymėjo, kad ginÄÄ mėgino spręsti taikiu bÅ«du, paraÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ , todėl į teismÄ dėl įsakymo panaikinimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė. Ä® atsargÄ išėjo, nes tapo neperspektyvus.           Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovas per teismo posėdį pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti, remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad kraÅ¡to apsaugos ministrės įsakymas, iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėjas kildina neturtinę žalÄ , nėra ginčijamas, todėl priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjo perkėlimas į kitas pareigas nebuvo pažeminimas pareigose, o įvertinimas jo potencialo, kvalifikacijos ir patirties.           Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas per teismo posėdį prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Palaikydamas atsakovo pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kino, kad KASOKTÄ® minimalus terminas, per kurį turi bÅ«ti atlikta kario rotacija nėra nustatytas.

Pagal įstatymÄ rotacija turi bÅ«ti atlikta ne vėliau kaip per 3 metus. Ministrė į kitas pareigas gali perkelti ne tik rotacijos bÅ«du, bet ir pagal KASOKTÄ® 42 str. esant tarnybiniam bÅ«tinumui, tai Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. PareiÅ¡kėjas nebuvo pažemintas pareigose.          PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.         Nustatyta, kad vadovaudamasi KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 str. 1 d. ir atsižvelgdama į kraÅ¡to apsaugos ministro 2012-05-03 sprendimÄ Nr. 15KV-7 „Dėl karininkų skyrimo į pulkininko leitenanto (komandoro) ir pulkininko (jÅ«rų kapitono) pareigas, karių skyrimo į pareigas užsienyje, karininkų atrankos mokytis užsienio mokymo įstaigose, pulkininkų leitenantų (komandorų) ir pulkininkų (jÅ«rų kapitonų) profesinės karo tarnybos sutarties ir profesinės karo tarnybos pratęsimo“, kraÅ¡to apsaugos ministrė 2012-06-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlė plk. ltn.

V. S., Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadÄ , nuo 2012-08-13 į KraÅ¡to apsaugos ministerijos Pajėgumų planavimo departamento Pajėgumų plėtros skyriaus Paramos pajėgumų poskyrio virÅ¡ininko pareigas, skiriant nuo 2012-08-13 11,9 BD tarnybinį atlyginimÄ (t. 1, b. l. 53).           PareiÅ¡kėjas byloje kelia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su neigiamomis pasekmėmis, kilusiomis dėl galimai neteisėto kraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo perkeltas į kitas pareigas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu jis iÅ¡ esmės pažemintas pareigose, negali dirbti pagal įgytÄ karo aviatoriaus specialybę mėgstamo darbo, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo profesinio bendravimo galimybės. Visa tai sÄ lygojo jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti į atsargÄ .                Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. norma nustato civilinės atsakomybės subjektÄ - vieÅ¡Ä asmenį, nagrinėjamu atveju valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų valstybės atsakomybė negalima.            Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Žalos atsiradimo faktÄ ir priežastinį ryšį turi įrodyti žalos atlyginimo praÅ¡antis asmuo.            Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ teismas privalo tirti ir faktinį pagrindÄ , iÅ¡ kurio kildinama žala, nepaisant to, kad tas pagrindas atskirai ir nenuginčytas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1655/2008; nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1419/2010).

Atsižvelgdamas į tai, teismas nagrinėjamoje byloje vertina kraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėjas ir kildina neturtinės žalos atsiradimÄ , teisėtumÄ .              KASOKTÄ® (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 42 str. 1 d. nustato, kad į kitas pareigas, kitÄ dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu.

Vykdant rotacijÄ , karys perkeliamas į kitas pareigas kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka.            Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal jam įstatymu suteiktÄ kompetencijÄ formuojantis administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTÄ® 13 str.1 d., 20 str.3 d.), aiÅ¡kindamas KASOKTÄ® 42 str. 1 d., reglamentuojančios profesinės karo tarnybos kario perkėlimo į kitas pareigas procedÅ«rÄ , nuostatas, pažymėjo, kad KASOKTÄ® numato kitokiÄ karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarkÄ , negu darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai (žr., pvz. nutartį adm. byloje Nr. A146-3491/2011).

Ä®statymas nenustato jokio reikalavimo kraÅ¡to apsaugos ministrui ar kariuomenės vadui gauti kario iÅ¡ankstinį sutikimÄ bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ir nagrinėjamu atveju kraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjÄ perkeliant į kitas pareigas pagal KASOKTÄ® 42 str. 1 d., jo sutikimas nebuvo reikalingas. Be to, KASOKTÄ® 21 str. 2 d. nustatyta, kad kario tarnyba reikalauja specialių iÅ¡tikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pagal KASOKTÄ® 26 str. 1 d. karys turi sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių virÅ¡ininkų) įsakymus. Analizuodamas tarnybos Lietuvos kariuomenėje teisinius santykius, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, grindžiama griežtu hierarchijos bei besÄ lyginio imperatyvių įsakymų vykdymo principais (žr. LVAT 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1033/2009). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kitas pareigas kraÅ¡to apsaugos ministrės, kuriai įstatymas suteikia tokiÄ teisę, sprendimu ir laikantis KASOKTÄ® 42 str. 1 d. nuostatų.

Taigi, perkėlimÄ Ä¯ kitas pareigas atliko tinkamas subjektas ir turėdamas tam teisinį pagrindÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas privalėjo tokį kraÅ¡to apsaugos ministrės sprendimÄ vykdyti.             Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas į kitas pareigas buvo perkeltas rotacijos bÅ«du, nėra. Kaip matyti iÅ¡ kraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto teisinio pagrindo, pareiÅ¡kėjas į kitas pareigas perkeltas ne rotacijos bÅ«du (KASOKTÄ® 57 str.), o vadovaujantis KASOKTÄ® 42 str. 1 d. tarnybinio bÅ«tinumo bÅ«du.

Tokiam perkėlimui į kitas pareigas įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių sÄ lygų ir terminų. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl KASOKTÄ® 57 str. 2 d. nustatytos rotacijos procedÅ«ros nėra reikÅ¡mingi.           PareiÅ¡kėjo 2012-03-20 Profesinės karo tarnybos karininko atestato (toliau- atestatas) V dalies „Karininko veiklos ir potencialo įvertinimas“ c punkte „Sritis ar padalinys, kur karininkas galėtų potencialiai tarnauti, kario potencialo aukÅ¡tesnėms pareigoms apibÅ«dinimas“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas galėtų eiti pareigas ne tik NATO arba ES Å¡tabe, A3 virÅ¡ininko KOP Å¡tabe, bet ir pulkininko leitenanto ar pulkininko pareigas Jungtiniame Å¡tabe ar KraÅ¡to apsaugos ministerijos departamente (t. 1, b. l. 55-56).

PasiraÅ¡ydamas atestatÄ dėl tokio karjeros planavimo pareiÅ¡kėjas jokių prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė. KraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas perkeltas ir paskirtas vadovauti vienam iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos ministerijos departamento padalinių, kas atitinka 2012-03-20 atestato V dalies c punkte numatytÄ profesinės karo tarnybos karininko perspektyvÄ ateityje užimti aukÅ¡tesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimas į kitas pareigas negali bÅ«ti laikomas pažeminimu pareigose.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisė suteikti aukÅ¡tesnį karininko laipsnį, paskiriant į kitas pareigas, nėra imperatyvi. AukÅ¡tesnis karininko laipsnis suteikiamas atrankos bÅ«du, atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus (KASOKTÄ® 54 str.).            PareiÅ¡kėjo apsisprendimas dėl perkėlimo į kitas pareigas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį vertintinas kaip paties pareiÅ¡kėjo valinis veiksmas. PareiÅ¡kėjas profesinės karo tarnybos sutartį nutraukė todėl, kad įgijo teisę į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ (t.1, b. l. 64, 190).

Jokių objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo eiti naujų pareigų dėl kvalifikacijos trÅ«kumo ar kitų priežasčių, byloje nėra. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjui vadovaujančios pareigos KraÅ¡to apsaugos ministerijos departamente pasiÅ«lytos, įvertinus jo tarnybos patirtį ir aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ ( t. 1, b. l. 55-56).           Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kraÅ¡to apsaugos ministrės 2012-06-12 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jis nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl perkėlimo į kitas pareigas pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ ir dėl to Lietuvos valstybei kyla civilinė atsakomybė. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl reikalavimo priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos KraÅ¡to apsaugos ministerijos, 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,                                                  n u s p r e n d ė:

                   pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                             Ina Kirkutienė