Legislator Case Law & Legislation
1fb7c001-bb70-4be8-8ff7-71e6dee7afbe AI generated

1fb7c001-bb70-4be8-8ff7-71e6dee7afbe · Kauno apygardos teismas

Case Number 1fb7c001-bb70-4be8-8ff7-71e6dee7afbe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti atsakovę: 1.1)per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti neeilinę atsakovės nuomojamo hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rÄ â€“ paskirti specialistų grupę (komisijÄ ) neeilinei hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rai atlikti, Å¡iÄ apžiÅ«rÄ atlikti, josmetu teisės aktų nustatyta tvarka apžiÅ«rėti visÄ hidrotechnikos kompleksÄ , įvertinti techninę jo bÅ«klę ir nustatyti bÅ«tinus atlikti Å¡io hidrotechnikos komplekso remonto darbus; 1.2) per 3 mėnesius nuo apžiÅ«ros akto suraÅ¡ymo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir suderinti apžiÅ«ros metu nustatytiems darbams atlikti reikalingÄ darbo projektÄ ; 1.3) per 3 mėnesius nuo darbo projekto suderinimo dienos atlikti teisės aktų nustatyta tvarka jame nurodytus darbus;

Legislator headnote

AI generated

1fb7c001-bb70-4be8-8ff7-71e6dee7afbe · Kauno apygardos teismas: Atlikus hidroelektrinės ekspertizę paaiÅ¡kėjo, kad hidroelektrinės faktinis elektros energijos iÅ¡dirbis yra vidutiniÅ¡kai 38,3 procentais mažesnis už tÄ , kuris buvo nurodytas Å irvintų tvenkinio hidroelektrinės projektiniuose dokumentuose, dėl ko atsakovė yra suklaidinta dėl realaus elektros energijos pagaminamo kiekio, o kartu ir bÅ«simo pelno, kuris turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ apskaičiuojant ir pasiÅ«lant nuomos mokesčio dydį. Sumažėjus pagaminamam elektros energijos kiekiui, gaunamam pelnui, atsakovei tapo sudėtinga vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo, dėl ko nuomos mokestis mažintinas iki 17 276 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2228-260/2013,Proceso Nr. 2-05-3-06031-2012-5,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 31.2; 35.5; 42.6; 50.4; 118; 121.14;121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 20d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų:Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagalieÅ¡kovės Å irvintų rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GP AUTO“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-475-584/2013 pagal ieÅ¡kovės Å irvintų rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GP AUTO“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nuomos mokesčio, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo, įpareigojimo atlikti remonto darbus bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GP AUTO“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutarties modifikavimo ir įpareigojimo atlikti kapitalinį remontÄ .Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovėkreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 3–10, t.

I), kuris teisme gautas 2012 m. gegužės 4 d., šiuo ieškiniu bei ieškinio patikslinimais (b.l. 153–155, t. I ir b.l. 3–16, t. III) prašė:

1) įpareigoti atsakovę: 1.1)per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti neeilinę atsakovės nuomojamo hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rÄ â€“ paskirti specialistų grupę (komisijÄ ) neeilinei hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rai atlikti, Å¡iÄ apžiÅ«rÄ atlikti, josmetu teisės aktų nustatyta tvarka apžiÅ«rėti visÄ hidrotechnikos kompleksÄ , įvertinti techninę jo bÅ«klę ir nustatyti bÅ«tinus atlikti Å¡io hidrotechnikos komplekso remonto darbus; 1.2) per 3 mėnesius nuo apžiÅ«ros akto suraÅ¡ymo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir suderinti apžiÅ«ros metu nustatytiems darbams atlikti reikalingÄ darbo projektÄ ; 1.3) per 3 mėnesius nuo darbo projekto suderinimo dienos atlikti teisės aktų nustatyta tvarka jame nurodytus darbus;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos naudai: 2.1) 55 653,53 Lt nuomos mokestį pagal 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartįuž laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008m. rugpjūčio 27 d. ir 10 576,56 Lt palÅ«kanų; 2.2)12196,89 Lt nuomos mokestį pagal 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. ir 439,20 Lt delspinigių; 2.3) 28 000 Lt nuomos mokestį pagal 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. ir 1 008 Lt delspinigių, 28 000 Lt nuomos mokestį pagal 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. ir 812 Lt delspinigių; 2.4) 7 440,87 Lt nuomos mokestį už faktinį naudojimÄ si hidrotechnikos kompleksu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. ir 1 270,92 Lt palÅ«kanų; 2.5) 16 185,81 Lt nuomos mokestį už faktinį naudojimÄ si hidrotechnikos kompleksu nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. ir 1 946,94 Lt palÅ«kanų; 2.6) 5 procentų dydžio metinespalÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teismeiki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, jog ji patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį Å irvintų hidrotechnikos kompleksÄ , kuris 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartimi vieÅ¡o aukciono bÅ«du buvo iÅ¡nuomotas uždarajai akcinei bendrovei „Elminda“ 50 metų laikotarpiui su tikslu pastatyti maÅ¾Ä jÄ elektrinę, per metus mokant 28 000 Lt dydžio nuomos mokestį. 2008 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Elminda“ ir atsakovė sudarė hidroelektrinės pirkimo–pardavimo sutartį, dėl ko nesant galimybės be hidrotechnikos komplekso eksploatuoti hidroelektrinės atsakovei kilo pareiga tapti 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties Å¡alimi. 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties pakeitimo įforminimo, kuriame nurodė sutinkanti perimti visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ Å¡ios nuomos sutarties ir prašė jÄ pakeisti nuomininke sutarties sÄ lygas paliekant tokias pačias. 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties pakeitimas buvo įformintas tarp Å¡alių 2008 m. gruodžio 3 d. sudaryta sutartimi.

Atsakovei perėmus visas UAB „Elminda“ teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, atsakovė turi sumokėti UAB „Elminda“ nesumokėtÄ nuomos mokestį, taip patiÅ¡ atsakovės priteistinas jos nesumokėtas nuomos mokestis bei nuomos mokestis už faktinį naudojimÄ si objektu. Atsakovė tinkamai nevykdo pareigos prižiÅ«rėti nuomos sutarties objektÄ , todėl įpareigotina atlikti neeilinę jo apžiÅ«rÄ , paruoÅ¡ti ir suderinti atliktinų darbų projektÄ bei reikiamus darbus atlikti.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 49–53, t.

III). Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl darbų atlikimo iÅ¡imtinai priklauso nuo ieÅ¡kovės valios, yra nekonkretÅ«s ir objektyviai neįvykdomi, be to, atsakovė neturi pareigos atlikti hidrotechnikos komplekso kapitalinio remonto darbus. IÅ¡nuomotas daiktas yra su trÅ«kumais, todėl nuomotoja privalo jį remontuoti. Atsakovė sutiktų organizuoti remonto darbus, tačiau tik jei ieÅ¡kovė skirtų tam finansavimÄ . Atsakovė nėra UAB „Elminda“ visų teisių ir pareigų perėmėja, ji sutiko perimti tik teises ir pareigas, susijusias su objekto nuoma.Trečiasis asmuo su ieÅ¡kiniu sutiko (b.l. 182, t.

I), nurodė, kad sutarties šalies - nuomininko - pasikeitimas neatleidžia antrinio nuomininko nuo nuomos mokesčio mokėjimo, dėl ko atsakovė, perėmusi pirminės hidrotechnikos komplekso nuomininkės teises ir pareigas, perėmė ir prievolę mokėti nuomos mokestį. Atsakovė patikslintu priešieškiniu (b.l. 44–51, t. II) prašė:

1) pripažinti negaliojančia abinitio 2008 m. gruodžio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „GP AUTO“ ir Å irvintų rajono savivaldybės administracijos sudarytÄ Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 43;

2) modifikuoti 2009 m. gruodžio 8 d. Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartiesNr. 354 2 punkte nustatytÄ nuomos mokestį ir iÅ¡dėstyti keičiamÄ punktÄ taip: „2.Nuomininkas įsipareigoja nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos mokėti nuompinigius – 17 276 Lt per metus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ â€œ, nustatant, kad sutarties pakeitimas įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento;

3) pripažinti, kad pagal 2009 m. gruodžio 8 d. pasiraÅ¡ytÄ Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 354 pareiga atlikti Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus tenka nuomotojai – Å irvintų rajono savivaldybės administracijai;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad sudarant 2008 m. gruodžio 3 d. Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 43 Nekilnojamojo turto registre buvo registruota to paties hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis su UAB „Elminda“, atsakovė pagal tokį sandorį neįgijo jokių daiktinių teisių į hidrotechnikos kompleksÄ , todėl minėta nuomos sutartis nesukėlė jokių teisinių įsipareigojimų atsakovei, dėl ko sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Atlikus hidroelektrinės ekspertizę paaiÅ¡kėjo, kad hidroelektrinės faktinis elektros energijos iÅ¡dirbis yra vidutiniÅ¡kai 38,3 procentais mažesnis už tÄ , kuris buvo nurodytas Å irvintų tvenkinio hidroelektrinės projektiniuose dokumentuose, dėl ko atsakovė yra suklaidinta dėl realaus elektros energijos pagaminamo kiekio, o kartu ir bÅ«simo pelno, kuris turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ apskaičiuojant ir pasiÅ«lant nuomos mokesčio dydį. Sumažėjus pagaminamam elektros energijos kiekiui, gaunamam pelnui, atsakovei tapo sudėtinga vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo, dėl ko nuomos mokestis mažintinas iki 17 276 Lt.

Atsakovei pradėjus eksploatuoti hidrotechnikos kompleksÄ paaiÅ¡kėjo, kad jam yra bÅ«tinas skubus kapitalinis remontas, kadangi dėl techninėsbÅ«klės atsakovė jo negali naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau ieÅ¡kovė nevykdo savo pareigos atlikti kapitalinio remonto darbus.IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko (b.l. 102–111, t. II), prašė jį atmesti, priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013m. liepos 5d. sprendimu (b.l. 82–96, t.

III) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 91 823,57 Lt nuomos mokestį, 2 259,20 Lt delspinigių, 3 217,86 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas mokamas nuo 97 300,63 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡koįvykdymo, įpareigojo atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo inicijuoti neeilinę atsakovės nuomojamos Å irvintų miesto užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ - paskirti specialistų grupę (komisijÄ ) neeilinei užtvankos apžiÅ«rai atlikti, Å¡iÄ apžiÅ«rÄ atlikti, jos metu apžiÅ«rėti visÄ užtvankÄ , įvertinti techninę jos bÅ«klę ir nustatyti bÅ«tinus atlikti Å¡ios užtvankos statybos darbus, įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo apžiÅ«ros akto suraÅ¡ymo dienos parengti ir suderinti Å irvintų miesto užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neeilinės apžiÅ«ros metu nustatytiems darbamsatlikti reikalingÄ statybos darbų projektÄ , įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo statybos darbų projekto suderinimo dienos atlikti jame nurodytus Å irvintų miesto užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),statybos darbus, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai 1 944 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas bylÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje – pripažinti, jog pagal 2009 m. gruodžio 8 d. pasiraÅ¡ytÄ Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 354 pareiga atlikti Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus tenka nuomotojui Širvintų rajono savivaldybės administracijai – nutraukė, likusiÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė iÅ¡atsakovėsvalstybės naudai 3061 Lt žyminio mokesčio ir 43 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas, pasisakydamas dėl 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nepagrįstais laikė atsakovės argumentus, jog ji teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį galėjo įgyti tik po Å¡ios sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kadangi sandoris jo Å¡alims galioja nors ir nėra privalomai įregistruotas.

Ginčijamoje sutartyje nurodyta, kad ji įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos. Ir nors ginčijama sutartis turėjo bÅ«ti įregistruota, tačiau Å¡io reikalavimo nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia, o kitų CK numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, kuriais remiantis sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, atsakovė nenurodė. Teismas pažymėjo, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta atsakovės iniciatyva, jai sutikus perimti visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties, ginčijama sutartis atsakovės praÅ¡ymu nutraukta, o 2009 m. gruodžio 8 d. sudaryta nauja nuomos sutartis, kuria atsakovė įgijo tas pačias teises ir pareigas kaip ir pagal ginčijamÄ sutartį.Spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažinti hidrotechnikos komplekso nuomos mokesčio dydį teismas nurodė, kad vieÅ¡o nuomos konkurso pagrindu sudaromoms sutartims bÅ«dinga tai, kad Å¡ios sutartys nėra laikomos įprastinėmis civilinėmis sutartimis.

Nors valstybės turto valdytojas veikia kaip ir bet kuris kitas sutartinių teisinių santykių subjektas, sutarties Å¡alių laisvės principas tokiais atvejais yra ribojamas vieÅ¡osios teisės normų, dėl ko vieÅ¡o konkurso bÅ«du nustatyta valstybės turto nuomos kaina negali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių sudaryta turto nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB „Elminda“ sudarytos nuomos sutarties pagrindu, o Å¡i sutartis sudaryta nurodytai įmonei tapus vieÅ¡o konkurso laimėtoja, dėl ko pagrindinės sutarties sÄ lygos nustatytos vieÅ¡o konkurso sÄ lygose, sprendė, kad valstybinio turto nuomos ginčo sutartį keisti teisminiu keliu taip pat nėra jokio pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad esminės sutarties sÄ lygos – kainos, nustatytos vieÅ¡o konkurso bÅ«du, keitimas teisminiu bÅ«du, kai jos keitimo galimybė nenustatyta Å¡iuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, neatitiktų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų imperatyvių valstybės turto valdymo principų, vieÅ¡ojo nuomos konkurso organizavimo nuostatų, pažeistų kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Teismas nurodė, kad turto nuomos kainos, nustatytos vieÅ¡o konkurso bÅ«du, sumažinimas pažeistų vieÅ¡o nuomos konkurso tikslus ir iÅ¡imtinai patenkintų tik nuomininko interesÄ . Teismas pažymėjo, kad ginčo santykiams taikytinos ir bendrosios CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXVIII skyriaus nuostatos, tačiau atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimÄ . Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi byloje nenustatyta, kad dėl mažesnio hidroelektrinės iÅ¡dirbio atsakovas negali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu.

Teismas taip pat nurodė ginčo atveju nesant galimybės taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatų, kadangi nurodytas straipsnis taikytinas tais atvejais, kai Å¡alys sutartį sudarė Å¡alių susitarimu, o Å¡iuo atveju sutartis sudaryta vieÅ¡o konkurso bÅ«du. Teismas pažymėjo, kad AB „Hidroprojektas“ projektiniuose pasiÅ«lymuose bei techniniame projekte atlikti skaičiavimai nebuvo ginčyti, yra galiojantys. Teismas sprendė nesant pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutarties sÄ lygų modifikavimo ir pažymėjo, kad tais atvejais, kai sutarties vykdymas vienai Å¡aliai tampa sudėtingesnis, sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir skelbiamas naujas konkursas hidrotechnikos kompleksui iÅ¡nuomoti.Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo pagrįstumo nurodė, kad nuomos mokestis yra mokamas ne turto patikėtinei savivaldybei, bet turto savininkei Lietuvos Respublikai ir Å¡is mokestis mokamas į valstybės biudžetÄ .

Teismas nepagrįstais laikė atsakovės argumentus, kad Å irvintų rajono savivaldybės administracija neturi teisės reikalauti priteisti nuomos mokestį, kad tinkamas ieÅ¡kovas byloje bÅ«tų Valstybinė mokesčių inspekcija, į kurios sÄ skaitÄ ir turi bÅ«ti sumokėtas nuomos mokestis, nurodydamas, kad turto nuomotoja yra bÅ«tent ieÅ¡kovė, dėl ko jos teisė ir pareiga yra iÅ¡reikalauti nuomos mokestį iÅ¡ atsakovės. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų mokėjusi nuomos mokestį už nuomojamÄ hidrotechnikos kompleksÄ , teismas reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo laikė pagrįstu.

Teismas, tenkindamas reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo, priteisė nuomos mokestį pagal Å¡alių sudarytas 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. sutartis, už faktinį naudojimÄ si hidrotechnikos kompleksu, tačiau netenkino reikalavimo priteisti nuomos mokestį, kai turtu naudojosi UAB „Elminda“. Teismas nurodė, kad atsakovė paties hidrotechnikos komplekso naudojimo fakto neginčijo ir sprendė, kad atsakovė nėra atleista nuo pareigos sumokėti įrenginio nuomos mokestį, kadangi faktinis jo naudojimas, kai atsakovė neturi teisės Å¡io daikto naudoti neatlygintinai, pagrįstai prilyginamas faktinei nuomai, už kuriÄ turi bÅ«ti mokamas atitinkamo dydžio nuomos mokestis.

Esant susiklosčiusiems faktiniams nuomos teisiniams santykiams nuomininkas privalo mokėti nuomos mokestį, nors nuomos sutartis dar nėra įforminta. Teismas, atsisakydamas priteisti iÅ¡ atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. pagal 2001 m. vasario 8 d. sutartį, sudarytÄ su UAB „Elminda“, nurodė, kad teismas nenustatė novacijos ar skolos perkėlimo fakto, kadangi novacija turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir neabejotinai pareikÅ¡ta, o skolos perkėlimo atveju turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytinė sutartis.

Kadangi UAB „Elminda“ yra bankrutavusi ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, atsakovė negali bÅ«ti laikoma Å¡io asmens teisių ir pareigų perėmėja. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, kadangi reikalavimams priteisti nuomos mokestį taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti šį reikalavimÄ .Teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo atlikti apžiÅ«rÄ , parengti ir suderinti projektÄ , atlikti darbus bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti kapitalinio remonto pareigÄ ieÅ¡kovei, pažymėjo, kad atsakovė 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutarties sudarymo metu ir turto perdavimo akto pasiraÅ¡ymo metu jokių pretenzijų ieÅ¡kovei dėl nuomojamo turto netinkamos bÅ«klės nereiÅ¡kė.

Atsakovė hidrotechnikos kompleksu faktiÅ¡kai naudojasi nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d., tačiau duomenų apie tai, kad atsakovė atliko einamÄ jį remontÄ ar kitus darbus, teismui nėra pateikta. Hidrotechnikos komplekso bÅ«klė blogėja, defektai atsirado dėl atsakovės kaltės jai netinkamai eksploatuojant hidrotechnikos kompleksÄ , pažeidžiant Å irvintų tvenkinio naudojimo ir priežiÅ«ros taisykles. Teismas, nustatęs, kad po įvykusios avarijos 2013 m. balandžio 13 d., kai staigiai pakilo Å irvintų tvenkinio vanduo, kuris prasiveržė per hidroelektrinės pastatÄ , atsiradusių hidrotechnikos komplekso defektų pobÅ«dis nėra nustatytas, kad atsakovė pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiÅ«ros taisyklės“ privalo įvertinti hidrotechnikos statinio techninę bÅ«klę, įpareigojo atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti neeilinę hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rÄ .

Teismas taip pat konstatavo atsakovės pareigÄ parengti hidrotechnikos statinio remonto ar rekonstravimo darbo projektÄ , dėl ko įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo apžiÅ«ros akto suraÅ¡ymo dienos parengti ir suderinti apžiÅ«ros metu nustatytiems darbams atlikti reikalingÄ statybos darbų projektÄ . Teismas nepagrįstais laikė atsakovės argumentus, jog reikalavimas dėl statinio remonto ar rekonstravimo projekto parengimo yra netenkintinas, kadangi Å¡ių veiksmų atlikimas iÅ¡imtinai priklauso nuo ieÅ¡kovės valios.

Statybos įstatymas numato pareigÄ parengtÄ projektÄ suderinti su savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotu valstybės tarnautoju, o tinkamai paruoÅ¡tas ir pateiktas derinti projektas nesant tam pagrindo negali bÅ«ti atsisakytas derinti. Teismas nustatė, kad teisinis reglamentavimas pareigÄ atlikti nuomojamo hidrotechnikos komplekso remontÄ perkelia atsakovei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė hidrotechnikos kompleksu naudojosi nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d., sprendė, kad 2009 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties sudarymo metu atsakovei buvo žinomi iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumai. 2008 m. gruodžio 7 d. atsakovė savo iniciatyva antstolio pagalba konstatavo aplinkybes, susijusias su hidrotechnikos komplekso stoviu, tačiau daiktÄ , nepaisant konstatuotų trÅ«kumų, iÅ¡sinuomojo pakartotinai.

IÅ¡sinuomotu daiktu galima naudotis, tačiau jį reikia remontuoti. Teismas nurodė, kad atsakovė, žinodama apie daikto trÅ«kumus, kad daikto pagerinimo iÅ¡laidos neatlyginamos, prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ , dėl to nepagrįstais laikė atsakovės argumentus, kad atsakomybė už naudojimosi paskirties neatitinkančio daikto bÅ«klę tenka nuomotojui, o ne nuomininkui. Teismas, remdamasis teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgęs į palyginti nedidelį nuomos mokestį, sprendė, kad valstybė negalėjo įsipareigoti 42 metų laikotarpyje nuolat gerinti iÅ¡nuomotÄ turtÄ nuomininko – privačios įmonės – Å«kinei veiklai gerinti, kadangi toks įsipareigojimas prieÅ¡tarautų elementariems verslo praktikos, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Teismas sprendė, kad nuomos sutartimi Å¡alys susitarė, jog iÅ¡nuomoto turto remontÄ atliks atsakovė, todėl įpareigojo jÄ per 3 mėnesius nuo parengto statybos darbų projekto suderinimo dienos atlikti statybos darbų projekte nurodytus darbus. Teismas nepagrįstais laikė atsakovės argumentus, kad dėl darbų apimties nežinojimo per nustatytÄ terminÄ darbai gali bÅ«ti neatlikti, kadangi hidrotechnikos komplekso bÅ«klė Å¡alims yra žinoma, o žinomiems trÅ«kumams paÅ¡alinti teismas 3 mėnesių terminÄ laikė pakankamu.Teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti, kad pagal 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį pareiga atlikti hidrotechnikos komplekso kapitalinio remonto darbus tenka nuomotojui Å irvintų rajono savivaldybės administracijai dalyje bylÄ nutraukė nurodydamas, kad toks reikalavimas neatitinka ieÅ¡kinio dalykui keliamų reikalavimų, t. y. atsakovė praÅ¡o iÅ¡nagrinėti reikalavimÄ , kuris yra aplinkybė, pagrindžianti atsakovės pozicijÄ dėl pareigos atlikti kapitalinį remontÄ atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė Å irvintų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b.l.117–126, t. III) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos naudai 55 653,53 Lt dydžio nuomos mokesčio įsiskolinimÄ pagal 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo Å¡ios sumos mokėtinas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kurios sudaro 10 576,56 Lt, buvo atmestas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti pilnutinai, sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręsti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai Å¡alių santykiams netaikė novacijos instituto, taip pat nepagrįstai, vadovaudamasis tik Å¡aliÅ¡kais atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais, atsakovės raÅ¡tÄ dėl sutarties Nr. 1 pakeitimo įforminimo vertino tik kaip atsakovės sutikimÄ iÅ¡sinuomoti daiktÄ tomis pat sÄ lygomis, kaip ir prieÅ¡ tai buvęs nuomininkas. Teismas nepagrįstai nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie paneigia Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ nenurodydamas argumentų, dėl kurių Å¡iuos įrodymus atmetė.

Tai, kad atsakovė sutinka perimti visasiÅ¡ 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas, įrodo pats 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovės praÅ¡ymas, kurio vien pavadinimas „Dėl nuomos sutarties pakeitimo įforminimo“ atspindi aiÅ¡kų ir vienprasmiÅ¡kÄ atsakovės ketinimÄ Ä¯forminti nuomos sutarties pakeitimÄ , o nenaujos sutarties sudarymÄ pirminės sutarties sÄ lygomis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė negali bÅ«ti UAB „Elminda“ teisių ir pareigų perėmėja, kadangi sutarties sudarymo metu įmonė dar nebuvo bankrutavusi ir likviduota, dėl ko atsakovė galėjo perimti jos teisesir pareigas.

Be to, teismas skundžiamo sprendimo kitoje dalyjejau pripažino, kad atsakovė sutiko perimti visas teisesir pareigas, dėl ko yra pagrindas pripažinti įvykus novacijÄ . Pirminei nuomininkei pardavus hidroelektrinę, jos įgijėjas privalėjo perimti ir nuomininko teises bei pareigas, kadangi be hidrotechnikos komplekso elektrinės veikla negalima, o naujo vieÅ¡o konkurso skelbimas taip pat neįmanomas, kadangi konkurso bÅ«du nuomojamas hidrotechnikoskompleksas yra bÅ«tinas hidroelektrinės savininkui. Atsakovė, pati praÅ¡iusi ir sutikusi perimti pirminės nuomininkės teises ir pareigaspagal 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį, perėmė ir pareigas, susijusiassu nuomos mokesčio mokėjimo prievole bei iÅ¡ Å¡ios prievolės neįvykdymo kylančias teisinespasekmes.Teismas nepagrįstai reikalavimui dėl nuomos mokesčio ir palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. taikė ieÅ¡kiniosenatį, kadangi nuomos mokestisnegali bÅ«ti prilyginamas nei periodinėms iÅ¡mokoms, nei palÅ«kanoms, dėl ko nėra jokio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ .

Nei CK, nei kiti teisės aktai nenustato sutrumpino ieÅ¡kinio senaties termino nuomos mokesčiui. Teismasnepagrįstai nevertino ieÅ¡kovės atstovo nurodytų argumentų dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios. IeÅ¡kovė apie atsakovės nevykdomÄ pareigÄ mokėti nuomos mokestį sužinojo tik Valstybėskontrolei pradėjus atlikti audito procedÅ«ras Å irvintų rajono savivaldybėje, kurių metu buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie į valstybės biudžeto sÄ skaitÄ sumokėtus hidrotechnikos kompleksų nuomos mokesčius ir tik 2012 m. sausio 17 d. gautas atsakymas apietai, kad jokiemokesčiai nėramokami.

Joks teisės aktas nesuteikia ieÅ¡kovei įgaliojimų ir nenustato pareigos vykdyti nuomos mokesčio administravimo funkcijas, tikrinti, ar mokamas nuomos mokestis. Dėl to ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. sausio 17 d., kai ieÅ¡kovė sužinojo apie padarytus sutarties pažeidimus. IeÅ¡kinyspareikÅ¡tas 2012 m. gegužės 2 d., todėl nei bendrasis 10 metų, nei sutrumpintas5 metų ieÅ¡kinio senaties terminai nėrapraleisti. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (b.l.152–157, t.

III) praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog teismas novacijos ar skolos perkėlimo fakto nebuvimÄ nustatė vien tik remdamasis atsakovės atsakovo paaiÅ¡kinimais, kadangi teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Remiantis UAB „Elminda“ ir atsakovės sudarytos hidroelektrinės pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis bÅ«tent UAB „Elminda“ įsipareigojo atlaisvinti parduodamÄ turtÄ iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. ir sumokėti visus mokesčius, susijusius su parduodamo turto eksploatavimu, priskaičiuotus už minėtÄ laikotarpį.

Kadangi hidrotechnikos komplekso nuomos mokestis yra susijęs su hidroelektrinės eksploatavimu, jį pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį įsipareigojo sumokėti UAB „Elminda“. Nurodytos sutarties sÄ lygos ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinomos, kadangi remiantis hidroelektrinės pirkimo–pardavimo sutartimi buvo sudaryta hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis. 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovės praÅ¡ymo turinys taip pat neleidžia spręsti, kad atsakovė sutiko perimti buvusios nuomininkės įsiskolinimus, kadangi atsakovė nurodė norinti perimti tik ankstesnio nuomininko UAB „Elminda“ teises ir pareigas nuo naujos nuomos sutarties sudarymo.

Priešingas nurodytos nuostatos aiškinimas būtų nelogiškas ir neprotingas, neatitiktų atsakovės, kaip pelno siekiančios įmonės, veiklos tikslų, kadangi atsakovė, kaip ir bet koks kitas pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nesutiktų prisiimti ankstesnio nuomininko įsiskolinimo nuomotojui. Be to, novacijos atveju ankstesnė prievolė neišlieka, o jos vietoje atsiranda nauja prievolė. Kadangi šalims sudarant nuomos sutartį nebuvo išregistruota ankstesnė ieškovės ir UAB „Elminda“ sudaryta nuomos sutartis, laikytina, kad liko galioti ankstesnė prievolė.

Taip pat nėra duomenų, kad bÅ«tų gautas kreditoriaus sutikimas perkelti pradinio skolininko skolÄ , kas taip pat leidžia manyti, kad nebuvo novacijos. Valstybės kontrolės iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovė neužtikrino skolos iÅ¡ UAB „Elminda“ iÅ¡ieÅ¡kojimo, kas tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo reikalavimo teisę į UAB „Elminda“. Teisinė valstybės materialaus turto nuomos reglamentacija taip pat nepatvirtina, kad nuomos sutarties su atsakove sudarymas buvo galimas tik Å¡iai privalomai perėmus pirminio nuomininko įsiskolinimÄ novacijos bÅ«du.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai pasisakyta, kad tais atvejais, kai nuomos mokestis mokamas periodiÅ¡kai, jam taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Kadangi 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartyje buvo nustatytas periodinis nuomos mokesčio mokėjimas, reikalavimams dėl tokio nuomos mokesčio priteisimo taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad ji apie nuomos mokesčio sumokėjimÄ sužinojo tik 2012 m. sausio 17 d., dėl ko bÅ«tent nuo Å¡ios dienos turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga jai patikėto valstybės turto valdytoja, turėjo pasidomėti kaip UAB „Elminda“ vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl nuomos mokesčio sumokėjimo jau 2006 metų pradžioje, atsižvelgiant į tai, kad pagal sutartį nuomos mokestis pradedamas mokėti ketvirtaisiais elektrinės eksploatavimo metais, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovė dėl savo aplaidaus ir nerÅ«pestingo elgesio laiku nesužinojo apie nesumokėtÄ nuomos mokestį, nors dėl jo sumokėjimo bet kada galėjo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , todėl negalima laikyti, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo tik 2012 m. sausio 17 d.

Atsakovė UAB „GP AUTO“ apeliaciniu skundu (b.l.101–112, t. III) praÅ¡o panaikintiKauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės priteista Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 91 823,57 Lt nuomos mokesčio, 2 256,20 Lt delspinigių, 3 217,86 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 97 300,63 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos 2012 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atsakovė įpareigota per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo inicijuoti neeilinę atsakovės nuomojamos Å irvintų miesto užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ â€“ paskirti specialistų grupę (komisijÄ ) neeilinei užtvankos apžiÅ«rai atlikti, Å¡iÄ apžiÅ«rÄ atlikti, jos metu apžiÅ«rėti visÄ užtvankÄ , įvertinti techninę jos bÅ«klę ir nustatyt bÅ«tinus atlikti užtvankos statybos darbus, atsakovė įpareigota per 3 mėnesius nuo apžiÅ«ros akto suraÅ¡ymo dienos parengti ir suderinti Å irvintų miesto užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neeilinės apžiÅ«ros metu nustatytiems darbams atlikti reikalingÄ statybos darbų projektÄ , atsakovė įpareigota per 3 mėnesius nuo statybos darbų projekto suderinimo dienos atlikti jame nurodytus Å irvintų miesto užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus, iÅ¡ atsakovės priteista ieÅ¡kovei 1 944 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų, byla prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje pripažinti, jog pagal 2009 m. gruodžio 8 d. pasiraÅ¡ytÄ Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 354 pareiga atlikti Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenka nuomotojui – Å irvintų rajono savivaldybės administracijai, nutraukta, o likusi prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesta, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ atsakovė grindžia Å¡iais argumentais:Teismas, atmesdamas reikalavimÄ pripažinti 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartį negaliojančia, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Nurodyta sutartis negalioja ne dėl to, kad ji nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre, o dėl to, kad sutarties sudarymo metu daiktines teises į sutarties objektu esantį daiktÄ jau buvo įgijęs kitas asmuo – UAB „Elminda“, kuri vieÅ¡ame registre anksčiau įregistravo to paties daikto nuomos sutartį.

Nagrinėjamu atveju teismas turėjo taikyti ne CK 1.75 straipsnio 1 dalį, bet Å¡io straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ tuo atveju, jei vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia remiantis CK 1.80 straipsniu kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Pati ieÅ¡kovė, nutraukdama ginčijamÄ sutartį, pripažino, kad ginčijama sutartis Å¡alims nesukuria jokių teisinių įsipareigojimų.Teismas, pripažindamas, kad valstybės turto nuomos kainos nustatymas nepriskirtas teismo kompetencijai, neatsižvelgė į asmenų lygybės, nediskriminavimo ir kitus principus, o vadovavosi tik ieÅ¡kovės, kaip valstybės turto patikėtinės, interesais.

Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad civiliniuose santykiuose dėl valstybės turto nuomos galima apriboti nuomininko teisę kreiptis į teismÄ dėl nuomos sutarties kainos pakeitimo. Valstybės turto patikėtinių teisinės padėties civiliniuose santykiuose iÅ¡skyrimas nesiderina su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu. Teismas netinkamai taikė civilinių santykių reglamentavimo principus. Teismas sutarties laisvės principo ribojimÄ grindė vieÅ¡osios teisės normomis, reglamentuojančiomis valstybės ir savivaldybių turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu yra pateisinamas toks Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo ribojimas, nors akivaizdu, kad jis nėra bÅ«tinas vieÅ¡ajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, dėl ko teismas apskritai neturėjo pagrindo nukrypti nuo CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinių santykių reglamentavimo principų.Teismo sprendime minimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų nuostatos taikomos tik valstybės ir savivaldybių turto nuomos sutarties sudarymo procedÅ«rai, tačiau ne Å¡alių civiliams santykiams sudarius tokio tipo sutartį.

IÅ¡ valstybės ir savivaldybių turto nuomos atsirandantiems santykiams taikytinos bendros CK nuostatos, o kitų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek numato iÅ¡imtis iÅ¡ CK nustatytų bendrųjų taisyklių, kÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas, Å¡alių santykiams taikydamas iÅ¡imtinai tik vieÅ¡osios teisės normas, pažeidė CK 1.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas CK ir kitų įstatymų konkurencijos taisykles.Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomos CK 6.204 straipsnio normos, kadangi Å¡i norma taikoma tik tuo atveju, kai sutartis sudaroma Å¡alių susitarimu.

VieÅ¡o konkurso bÅ«du buvo sudaryta ne Å¡alių nuomos sutartis, o sutartis tarp UAB „Elminda“ ir Å irvintų rajono savivaldybės administracijos, atsakovė net nedalyvavo Hidrotechnikos komplekso nuomos vieÅ¡ame konkurse. Å alių sutartys buvo sudarytos atsakovei perėmus ankstesnio nuomininko UAB „Elminda“ teises ir pareigas, t. y. Å¡alių susitarimu, atsakovei pateikus ofertÄ , o ieÅ¡kovei atsakovės pasiÅ«lymÄ akceptavus. Sutarties sudarymÄ Å¡alių susitarimu patvirtina ir tai, kad skiriasi nuomos sutarčių sÄ lygos.

Net ir tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad Å¡alių sudaryta nuomos sutartis yra sudaryta vieÅ¡o konkurso bÅ«du, joks teisės aktas imperatyviai nedraudžia keisti vieÅ¡o konkurso bÅ«du pasiraÅ¡ytos nuomos sutarties sÄ lygų kreipiantis į teismÄ dėl sutarties kainos modifikavimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, kadangi toks draudimas prieÅ¡tarautų asmens lygiateisiÅ¡kumo principui ir nepagrįstai pažeistų nuomininko interesus. Nuomos kaina Å¡iuo atveju buvo nustatyta remiantis klaidingais duomenimis apie hidroelektrinės elektros iÅ¡dirbį, kuris ženkliai skiriasi nuo realaus, todėl atsakovei ribojant galimybę kreiptis į teismÄ dėl nuomos kainos modifikavimo, bendrovė atsidurtų nelygiavertėje padėtyje.

Be to, nuomos kainos sumažinimas valstybei yra naudingesnis, nei kad nuomos sutarties nutraukimas.Teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.487 straipsnio 1 dalį, kadangi iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumai nelemia visiÅ¡ko ar dalinio negalėjimo naudotis daiktu, neatitinka faktinių aplinkybių. Atliktos ekspertizės iÅ¡vada patvirtina, kad dėl faktinio ir projektinėje dokumentacijoje nurodyto Hidroelektrinės pagaminamos elektros energijos iÅ¡dirbio skirtumo, atsiradusio dėl aplinkybių, už kurias atsakovė neatsako, iÅ¡ esmės pablogėjo naudojimosi Hidrotechnikos kompleksu sÄ lygos, kas sudaro pagrindÄ nuomininkui reikalauti sumažinti nuomos kainÄ CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Nurodytas įrodymas sprendime neanalizuotas, todėl spręstina, kad teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuomos kainos modifikavimo atmetė neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes ir tinkamai neiÅ¡tyręs visų byloje esančių įrodymų. Be to, teismas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012, kadangi Å¡ios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.IeÅ¡kinys dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo buvo pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo.

Teisės aktai nenumato, kad pajamos iÅ¡ valstybei priklausančio ir savivaldybei patikėto turto nuomos bÅ«tų priskirtos savivaldybės biudžetui, dėl to Å irvintų rajono savivaldybės administracija neturi reikalavimo teisės į nuomos mokesčio, delspinigių ir palÅ«kanų pagal Hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Nors ieÅ¡kovė turtÄ valdo patikėjimo teise, tačiau CK 4.95-4.99 straipsniuose nenumatyta turto patikėtinio teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl įsiskolinimo už iÅ¡nuomotÄ patikėjimo teise valdomÄ turtÄ priteisimo, todėl spręstina, kad tokiÄ teisę turi tik turto savininkas.Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės nuomos mokesčio ir delspinigių įsiskolinimÄ pagal 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartis, tačiau Å¡iose sutartyse niekur nėra nurodytas prievolės mokėti nuomos mokestį terminas.

Atsakovė iki Å¡iol nėra gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės jokio reikalavimo, sÄ skaitos, priminimo ar kitokio dokumento dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, todėl laikytina, kad iki Å¡iol nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, dėl ko teismas turėjo atmesti reikalavimÄ ne tik dėl nuomos mokesčio, bet ir dėl delspinigių priteisimo.Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės nuomos mokestį už faktinį naudojimÄ si Hidrotechnikos kompleksu, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokių materialinės teisės normų pagrindu teismas priteisė nuomos mokestį, jei nuomos teisiniai santykiai tarp Å¡alių nebuvo susiklostę.

Taip pat nėra aiÅ¡ku, remiantis kuo teismas nustatė priteistino nuomos mokesčio dydį, kadangi nuomos mokesčio dydis yra Å¡alių susitarimo reikalas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kadangi atsakovė faktiÅ¡kai naudojo Hidrotechnikos kompleksÄ , tai tarp Å¡alių faktiÅ¡kai buvo susidarę nuomos santykiai, nes atsakovė nuomos objekto atžvilgiu negali atlikti jokių veiksmų, kuriuos įprastai gali atlikti bet kokio kito turto nuomotojas. Atsakovė nėra faktinė Hidrotechnikos komplekso turėtoja, kas yra bÅ«tina sÄ lyga daikto valdymui atsirasti, o kadangi Hidrotechnikos kompleksas yra specifinis objektas, juo naudojasi ir kiti asmenys, t. y. vairuotojai ir pėstieji, tai atsakovė jį naudoja tik formaliai.

Teismo nurodytas įrodymas – 2007 m. gruodžio 21 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raÅ¡tas Nr. 12-272 neįrodo, kad atsakovė faktiÅ¡kai naudojosi Hidrotechnikos kompleksu, o kiti įrodymai, kurie neginčytinai patvirtintų atsakovės naudojimÄ si Å¡iuo turtu, nėra nurodyti. Jei ieÅ¡kovė patyrė žalÄ dėl atsakovės faktinio naudojimosi Hidrotechnikos kompleksu, tai tokia žala turėtų bÅ«ti atlyginama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas, tačiau ieÅ¡kovė sÄ lygų civilinės atsakomybės taikymui neįrodė.Nors teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę inicijuoti neeilinę atsakovės nuomojamos Å irvintų miesto užtvankos apžiÅ«rÄ , tačiau Å¡ie veiksmai jau yra atlikti.

Teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2010 m. balandžio 28 d. Å irvintų Hidromazgo neeilinės apžiÅ«ros aktas Nr. 1, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė jau buvo iniciavusi nuomojamos užtvankos neeilinę apžiÅ«rÄ . Atsakovės įpareigojimas tuos pačius veiksmus atlikti dar kartÄ ir pakartotinis užtvankos neeilinės apžiÅ«ros organizavimas sukels atsakovei papildomas iÅ¡laidas.Teismo sprendimo dalis dėl atsakovės įpareigojimo parengti ir suderinti Å irvintų miesto užtvankos neeilinės apžiÅ«ros metu nustatytiems darbams atlikti reikalingÄ statybos darbų projektÄ yra neaiÅ¡ki.

Kadangi tik atlikus neeilinę užtvankos apžiÅ«rÄ bus nustatyti bÅ«tini atlikti užtvankos statybos darbai, todėl tik gavus Å¡ios neeilinės apžiÅ«ros rezultatus bus žinoma, ar remontas apskritai reikalingas, reikiamų atlikti darbų mastas ir ribos, o taip pat statybÄ leidžiantys dokumentai, kuriuos atsakovei reikės parengti. Teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, nes neįvykdžius pirmojo teismo sprendimo įpareigojimo dėl neeilinės užtvankos apžiÅ«ros atlikimo nėra aiÅ¡ku, kokius statybÄ leidžiančius dokumentus atsakovė turės parengti.

Jei po neeilinės apžiÅ«ros paaiÅ¡kėtų, kad Hidrotechnikos kompleksui, kuris yra ypatingas statinys, reikalingas kapitalinis remontas, visų pirma reikia įsitikinti, ar tokio remonto projektas apskritai gali bÅ«ti rengiamas ir ar gali bÅ«ti atliekami darbai pagal specialiuosius teritorijų planavimo ir aplinkosauginius teisės aktus, todėl nėra aiÅ¡ku, ar teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įvykdomas. Kadangi ypatingo statinio kapitalinio remonto atveju yra privaloma projektų ekspertizė, nėra aiÅ¡ku, ar teismo nustatytas 3 mėnesių terminas yra pakankamas, kad atsakovė objektyviai galėtų spėti parengti ir pateikti derinti darbų projektÄ .

Teismo sprendimas dalyje dėl įpareigojimo suderinti projektÄ nėra aiÅ¡kusir lingvistine prasme, kadangi pagal Statybų įstatymÄ projektui turi pritarti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybėstarnautojas, dėl ko pagal įstatymÄ projektÄ turi suderinti ne statytojas, t. y. ne atsakovė, o įgaliotas valstybės tarnautojas. Be to, vykdant teismo įpareigojimÄ atsakovė turės atlikti veiksmus, kuriems turės pritarti pati ieÅ¡kovė, todėl tolimesnis įpareigojimo įvykdymas iÅ¡imtinai priklauso nuo pačiosieÅ¡kovės valios.

IeÅ¡kovei neiÅ¡davus pritarimo atsakovės parengtam darbų projektui, atsakovė negalėtų atlikti ir jame nurodytų darbų, t. y. negalėtų įvykdyti teismo sprendimu priteistos įvykdyti pareigos natÅ«ra. Situacija, kai nuo Å¡alies, kurios naudai yra priimtas galutinis teismo sprendimas, valios priklauso, ar kita Å¡alis galės tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ , prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir teisingumo principams.Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę atlikti statybos darbų projekte nurodytus statybos darbus, kadangi CK 6.492 straipsnio 1 dalis pareigÄ atlikti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ numato nuomotojui, o ne nuomininkui.

Nei viename teismo nurodytame teisės akte vienareikÅ¡miÅ¡kai nėra įtvirtinta nuomininko pareiga atlikti kapitalinį iÅ¡nuomoto daikto remontÄ . Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiÅ«ros taisyklės“ 11 punkte kalbama apie remonto ar rekonstravimo darbų organizavimÄ , o ne atlikimÄ , kas nėra tapatu. Kadangi Å¡alių sudarytoje nuomos sutartyje nėra nurodyta, kam tenka pareiga atlikti nuomojamo turto kapitalinio remonto darbus, tai, atsižvelgiant ir į tai, kad nuomos sutarties sÄ lygas pasiÅ«lė ieÅ¡kovė, dėl ko jos aiÅ¡kintinos jas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai, pareiga atlikti kapitalinį remontÄ tenka ieÅ¡kovei, o ne atsakovei.

Teismas remiantis CK 6.485 straipsnio 5 dalimi nepagrįstai pripažino, kad atsakovė, iÅ¡sinuomodama daiktÄ su trÅ«kumais, prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ , dėl ko jai tenka daikto kapitalinio remonto darbų atlikimo pareiga. Teismo nurodytas 3 mėnesių terminas, per kurį turi bÅ«ti atlikti darbai, kai nežinomas nei darbų mastas, nei apimtys, terminas kada bus suderintas darbų projektas, yra objektyviai neįvykdomas. Be to, ieÅ¡kovė prašė atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus, kai tuo tarpu teismas rezoliucinėje dalyje atsakovę įpareigojo atlikti statybos darbus, dėl ko laikytina, kad teismas peržengė pareikÅ¡tų reikalavimų ribas.

Be to, toks teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, nes nėra aiÅ¡ku, kokiÄ statybos darbų rūšį teismas įpareigojo atsakovę atlikti. Teismas sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apygardos teismo nutartimi, nors precedento kaip teisės Å¡altinio kÅ«rimo prerogatyva priklauso Lietuvos apeliaciniam ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, dėl ko minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktos teisės aktų aiÅ¡kinimo taisyklės negali bÅ«ti laikomos įpareigojančiomis ir saistančiomis bylÄ nagrinėjantį teismÄ .Teismas nepagrįstai nutraukė bylÄ dėl atsakovės pareikÅ¡to reikalavimo pripažinti, kad ieÅ¡kovė turi atlikti nuomojamo daikto kapitalinį remontÄ .

Tarp Å¡alių dėl to kilo ginčas, o teismas, užuot jį iÅ¡sprendęs, bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė tokiu bÅ«du pažeisdamas CPK 260 straipsnį, numatantį, kad galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai iÅ¡tirti visi įrodymai ir teismas gali iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tų visų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . Teismo argumentai dėl bylos Å¡ioje dalyje nutraukimo nėra aiÅ¡kÅ«s ir logiÅ¡ki. Be to, CPK 293 straipsnyje nurodyti atvejai, kuriems esant teismas nutraukia bylos nagrinėjimÄ , tačiau teismo nurodytas argumentas neatitinka neivieno minėtame straipsnyje nurodyto pagrindo.

IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ (b.l.3–20, t. IV) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti,skundžiamas teismosprendimo dalis palikti nepakeistas, priteisti iÅ¡ apeliantėsbylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime ieÅ¡kovėnurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas dėl 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, turėjo taikyti CK 1.75 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi Å¡alims sudarant ginčijamÄ sutartį galiojo ir vieÅ¡ame registre buvo įregistruota su pirmine nuomininke sudaryta nuomos sutartis.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė nepagrįstai sutarties galiojimÄ ir teisių bei pareigų atsiradimÄ sieja su sutarties teisine registracija, kadangi, nors Å¡alių sudaryta sutartis ir turėjo bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ame registre, tačiau jos neįregistravimas sutarties nedaro negaliojančia. Sutartis pagal Å¡alių susitarimÄ galioja nuo jos sudarymo, todėl ir Å¡alys teises ir pareigas pagal jÄ Ä¯gijo nuo sutarties sudarymo. Be to, su pirmine nuomininke sudaryta sutartis buvo nutraukta Å¡alims sudarius ginčijamÄ sutartį, kadangi atsakovės praÅ¡ymu pirminė nuomininkė buvo pakeista ja.

Pažymėtina, kad sutarties negaliojimo nepagrindžia ir 2009 m. gegužės 11 d. Å¡alių susitarimas Nr. 2 dėl nuomos sutarties nutraukimo. Ginčijama nuomos sutartis buvo nutraukta tik dėl to, kad UAB „Elminda“ neiÅ¡registravus nutrauktos 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties atsakovė negalėjo įregistruoti Å¡alių sudarytos sutarties, tačiau ne dėl to, kad pagal ginčijamÄ sutartį atsakovė nebÅ«tų įgijusi daiktinių teisių. Be to, atsakovė tik apeliaciniame skunde nurodė CK 1.80 straipsnį, kuriuo remdamasi ginčija sutartį, tačiau apeliaciniame skunde negalima nurodyti naujų aplinkybių, kuriosnebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas ginÄÄ , pažeidė asmenų lygybės principÄ , kadangi teismas vadovavosi teisės aktais, kuriuose įstatymų leidėjas, jau atsižvelgdamas į subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus, sureguliavo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinius santykius. Teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės, o ne atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi ieÅ¡kovės nurodyta praktika yra naujesnė, atspindi galiojantį teisinį reglamentavimÄ , dėl ko teismas pagrįstai remdamasis ja valstybės turto nuomai taikė CK nuostatas, atsižvelgdamas į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimÄ , t. y. teisės normas, įtvirtintas specialiuosiuose Å¡iuos teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad hidrotechnikos komplekso nuomos sutartys buvo sudarytos Å¡alių susitarimu, dėl ko jos sÄ lygos dėl nuomos mokesčio gali bÅ«ti modifikuojamos remiantis CK 6.204 straipsniu, kadangi atsakovė pati pateikė ofertÄ sudaryti nuomos sutartį tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip kad ir buvo sudaryta nuomos sutartis su pirmine nuomininke, t. y. tokiomis sÄ lygomis, kurios buvo nustatytos vieÅ¡o konkurso bÅ«du. Tai, kad nuomos sutarčių sÄ lygos nėra identiÅ¡kos, dar nereiÅ¡kia, kad su atsakove buvo sudaryta nauja sutartis.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad joks teisės aktas imperatyviai nedraudžia keisti vieÅ¡o konkurso bÅ«du pasiraÅ¡ytos nuomos sutarties sÄ lygų kreipiantis į teismÄ . Pagrindinis kriterijus, pagal kurį atrenkamas valstybės turto nuomininkas, yra didžiausia pasiÅ«lyta kaina, o nuomos sutarties sudarymo metu galiojusioje pavyzdinėje sutartyje buvo numatyta pareiga nuomotojui nekeisti ankstesnės sutarties sÄ lygų, jei sutartis bÅ«tų atnaujinta, kadangi sutarties sÄ lygų keitimas prieÅ¡tarautų vieÅ¡osios teisės normoms ir vieÅ¡o konkurso tikslui.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kinį dėl nuomos mokesčio priteisimo pateikė netinkamas ieÅ¡kovas, kadangi Å irvintų rajono savivaldybės administracija yra jai patikėto valstybės turto nuomotoja, turinti visas nuomotojo teises, tarp jų ir teisę iÅ¡ieÅ¡koti nuomos mokestį. Aplinkybė, kad nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas į valstybės biudžetÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad dėl jo iÅ¡ieÅ¡kojimo į teismÄ turėtų kreiptis Valstybinė mokesčių inspekcija. IeÅ¡kovė neturėjo pareigos pateikti atsakovei sÄ skaitas ar kitÄ dokumentÄ , pagal kurį ji mokėtų nuomos mokestį, kadangi atsakovė nuomosmokestį į valstybės biudžetÄ turėjo mokėti teisės aktų nustatyta tvarka, atitinkamai pagal 2008 m. gruodžio 3 d. sutartį iki sekančio mėnesio 3 dienos, o pagal 2009 m. gruodžio 8 d. sutartį – iki sekančių metų gruodžio 8 d.

Atsakovė, faktiÅ¡kai pradėjusi naudoti hidrotechnikos kompleksÄ nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d., privalo mokėti nuomos mokestį pagal 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį, iÅ¡ kurios kylančias teises ir pareigas ji perėmė. Taip pat nuomos mokestį turi mokėti ir už faktinį naudojimÄ si laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d., kai dėl atsakovės vengimo nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė ir po 2010 m. balandžio 28 d. neeilinės apžiÅ«ros akto suraÅ¡ymo nevykdo tinkamos hidrotechnikos komplekso priežiÅ«ros, jį eksploatuoja netinkamai, 2012 ir 2013 metais susidarė ekstremalios situacijos, dėl kurių atsirado defektai ir kurie minėtame akte nėra įvertinti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad turi bÅ«ti atlikta neeilinė apžiÅ«ra.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimo dalis, kuria ji įpareigota parengti ir suderinti neeilinės apžiÅ«ros metu nustatytiems darbams atlikti reikalingÄ statybos darbų projektÄ , yra neaiÅ¡ki, kadangi nežinoma, ar apskritai reikės atlikti remontÄ , tačiau jau iÅ¡ 2010 m. balandžio 28 d. neeilinės apžiÅ«ros akto matyti, kad bÅ«tina atlikti užtvankos remonto darbus. Teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę parengti ir suderinti statybos darbų projektÄ , kadangi pareigÄ tai atlikti statytojui numato Statybos įstatymas.

Be to, negalima sutikti, kad teismo sprendimo tolimesnis įvykdymas iÅ¡imtinai priklauso nuo ieÅ¡kovės valios, kadangi reikalavimÄ suderinti darbų projektÄ su atsakingais tarnautojais numato įstatymas, dėl ko ieÅ¡kovė ir pareiÅ¡kė tokį reikalavimÄ . Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiga atlikti kapitalinį hidrotechnikos komplekso remontÄ tenka ieÅ¡kovei, kadangi atsakovės pareigÄ atlikti kapitalinį remontÄ nustato Å¡alių sudarytos nuomos sutartys ir teisės aktai. Atsakovė pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiÅ«ros taisyklės“ nuostatas privalo ne tik organizuoti, bet ir vykdyti hidrotechnikos statinio projektinės dokumentacijos rengimo, remonto ar rekonstravimo darbus.

Teismas, aiÅ¡kindamas nuomos sutarčių turinį, pagrįstai rėmėsi Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-607/2011 ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-581-159/2012, kadangi Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡kas ginčas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus, o tai yra vienintelė teismų praktika nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas. Atsakovei sudarant nuomos sutartį hidrotechnikos komplekso bÅ«klė buvo žinoma, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ .

Nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, jog nežinant atliktinų darbų, dėl jų didelės apimties ar nepalankių hidrometeorologinių sÄ lygų jų nebus galima atlikti per teismo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ , kadangi atsakovė, kuriai žinoma statinio bÅ«klė, nepateikė duomenų, kad teismo nustatytas terminas yra per trumpas darbams atlikti. Aplinkybė, kad teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje įpareigojo atsakovę atlikti statybos darbus, nors ieÅ¡kovė prašė įpareigoti atlikti remonto darbus, nereiÅ¡kia, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, kadangi remonto darbai yra statybos darbų rūšis.

Atsakovei pripažinus, kad pareikÅ¡tu reikalavimu dėl pareigos atlikti hidrotechnikos komplekso kapitalinio remonto darbus pripažinimo ieÅ¡kovei ji tik siekė atsikirsti į ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti atlikti ieÅ¡kovę remonto darbus, teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė siekia ne iÅ¡kelti ieÅ¡kovei savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , o tik paneigti ieÅ¡kovės teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , sprendė, kad atsakovės pareikÅ¡tas reikalavimas neatitinka prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykui keliamų reikalavimų irnegali bÅ«ti nagrinėjamas teisme kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas, dėl ko bylÄ Å¡ioje dalyjepagrįstai nutraukė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5d. sprendimo, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nuomos mokesčio, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo, įpareigojimo atlikti remonto darbus patenkintas iÅ¡ dalies, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas, o dalyje dėl reikalavimo modifikuoti 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį ir įpareigojimo atlikti kapitalinį remontÄ byla nutraukta, yra tik iÅ¡ dalies teisėtas ir pagrįstas, todėl remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais jis keistinas.Remiantis bylos duomenimis nustatytos tokios reikÅ¡mingos bylai iÅ¡spręsti aplinkybės.2001 m. vasario 8 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas ir UAB „Elminda“ sudarė sutartį Nr.1 dėl hidrotechnikos komplekso nuomos (b.l. 14-15, t. I), pagal kuriÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas iÅ¡nuomojo, o UAB „Elminda“ iÅ¡sinuomojo Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos kompleksÄ , kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir Å«kinės veiklos bÅ«das yra mažosios hidroelektrinės statyba ir eksploatacija, 50 metų laikotarpiui, terminÄ skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos.

Minėta sutartis sudaryta remiantis 2001 m. sausio 23 d. įvykusio Å irvintų rajono Å irvintų miesto hidrotechnikos komplekso pritaikant jį mažosios hidroelektrinės statybai nuomos aukciono rezultatais, UAB „Elminda“ pasiÅ«lius didžiausiÄ nuomos kainÄ â€“ 28 000 Lt (b.l. 16, 18, t. I). Minėtos nuomos sutarties objektas nuomininkui buvo perduotas 2001 m. vasario 9 d. hidrotechnikos komplekso statinių perdavimo ir priėmimo nuomai aktu Nr. 1 (b.l.17, t. I), kuriame statinių stovis įvertintas kaip geras.Pirmiau paminėta nuomos sutartimi iÅ¡nuomota užtvanka, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o nuo 2002 m. rugpjūčio 28 d. turto patikėjimo teise perduota Å irvintų rajono savivaldybei (b.l.12–13, 123–125, t.

I).2008 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi UAB „Elminda“ pardavė atsakovei UAB „GP AUTO“ hidroelektrinę ir prie jos priklausančias hidroturbinas bei elektros įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.20–27, t. I). Šios sutarties 3.5 punktu pardavėja UAB „Elminda“ įsipareigojo sumokėti visus mokesčius, susijusius su parduodamo turto eksploatavimu iki 2008 m. rugpjūčio 24 d.2008 m. rugsėjo 1 d. prašymu „Dėl 2001 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 1 pakeitimo įforminimo“ (b.l. 19, t.

I) atsakovė UAB „GP AUTO“ kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama pakeisti vienÄ iÅ¡ minėtos nuomos sutarties Å¡alių – nuomininkÄ , t.y. vietoje UAB „Elminda“ įraÅ¡ant UAB „GP AUTO“, kitas sutarties sÄ lygas paliekant tokias pačias. Atsakovė praÅ¡ymÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo įforminimo pareiÅ¡kė iÅ¡ pirminės nuomininkės 2008 08 19 įsigijusi hidroelektrinę ir įsipareigojusi kreiptis į ieÅ¡kovę dėl žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso ir žemės sklypo nuomos.

Atsakovė minėtame praÅ¡yme pareiÅ¡kė sutinkanti perimti visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ 2001 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 12008 m. gruodžio 3 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 43 (b.l. 36–38, t. I), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo perduoti atsakovei hidrotechnikos komplekso statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), naudoti mažosios hidroelektrinės eksploatacijai, o nuomininkė įsipareigojo mokėti 28 000 Lt dydžio nuompinigius per metus, mokant po 2 333,33 Lt kas mėnesį. 2009 m. vasario 27 d. susitarimu Nr. 1 d.

„Dėl 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 43 pasikeitimo“ (b.l. 39, t. I) Å¡alys pakeitė ginčijamos sutarties 1 punktÄ , patikslindami nuomojamo objekto unikalų numerį.2009 m. gegužės 11 d. susitarimu Nr. 2 „Dėl 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 43 nutraukimo“ (b.l. 40, t. I) Å¡alys susitarė nutraukti 2008 m. gruodžio 3 d. sudarytÄ hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį ir jos pakeitimÄ nuo 2009 m. gegužės 11 d., kadangi pirminei nuomininkei UAB „Elminda“ neiÅ¡registravus nutrauktos nuomos sutarties atsakovė, kaip naujoji hidrotechnikos komplekso nuomininkė, negalėjo įregistruoti 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties.

Å alys susitarė pasiraÅ¡yti naujÄ hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį nuo 2009 m. gegužės 12 d.Å alys 2009 m. gegužės 11 d. nutraukę 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartįnaujÄ nuomos sutartį sudarė tik 2009 m. gruodžio 8 d. (b.l. 54–56, t. I). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iÅ¡ hidrotechnikos komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuomos teisinių santykių, Å¡alims nesutariant dėl nuomos mokesčio dydžio, mokėtino nuomos mokesčio priteisimo, pareigos daryti numojamo turto remontÄ vienai iÅ¡ nuomos sutarties Å¡alių priskyrimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs iÅ¡ valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, kuris patikėjimo teise perduotas ieÅ¡kovei, nuomos teisinių santykių, todėl sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ bÅ«tina vadovautis ne tik bendrosiomis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomos teisinius santykius, sutarties sÄ lygų modifikavimÄ ar sutarties nutraukimÄ , tačiau Å¡ios nuostatos turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į vieÅ¡osios teisės normas, reglamentuojančias valstybinio turto valdymÄ .

Atsakovės pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tinkamo teisės aktų taikymo klausimas. Atsakovėteigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju prioritetÄ teikęs vieÅ¡osios teisės normoms, pažeidė civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principus, CK ir kitų teisės aktų konkurencijos taisykles, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kadangi Å¡alių sudarytos ginčo sutartys buvo sudarytos Å¡alių susitarimu, o ne vieÅ¡o konkurso pagrindu. Su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Visų pirma, atsakovė nepagrįstai teigia, jog Å¡alių sutartiniams teisiniams santykiams negali bÅ«ti taikomos vieÅ¡osios teisės normos, reglamentuojančios valstybės turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad Å¡alių susitarimas nėra susijęs su valstybės turto nuoma vieÅ¡o aukciono tvarka. Atsakovė teigia, jog ji ne tik kad nedalyvavo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos vieÅ¡ame aukcione, bet ir kad Å¡alys sutartį dėl hidrotechnikos komplekso nuomos sudarė Å¡alių susitarimu, atsakovei pateikus ofertÄ , o ieÅ¡kovei jÄ akceptavus.

Å ios atsakovės nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad Å¡alių ginčo teisiniams santykiams negali bÅ«ti taikomos vieÅ¡osios teisės normos, reglamentuojančios valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo. Ta aplinkybė, kad atsakovė, įsigijusi hidroelektrinę, kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl hidrotechnikos komplekso nuomos 2001 m. vasario 8 d. sutarties, kuri su UAB „Elminda“ buvo sudaryta vieÅ¡o aukciono pagrindu, pakeitimo, iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančias nuomininko teises ir pareigas perimant atsakovei, teisėjų kolegijos manymu, kaip tik pagrindžia iÅ¡vadÄ , kad atsakovė žinojo ir savo laisva valia prisiėmė teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ vieÅ¡o aukciono pagrindu sudarytos sutarties.

Dėl to atsakovės ir ieÅ¡kovės tarpusavio santykiams taikytinos pirmiau nurodytos vieÅ¡osios teisės normos. Net ir ta aplinkybė, kad nuomininkės pakeitimas buvo įformintas Å¡alims sudarant naujÄ nuomos sutartį, nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡alių santykiams netaikytinos vieÅ¡osios teisės normos, reglamentuojančios valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos teisinius santykius. Pažymėtina, kad nuomojamo turto teisinė padėtis nepasikeitė, jis, tiek sudarant pirminę nuomos sutartį, tiek ir vėlesnes sutartis su atsakove, nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, todėl turto patikėtinė, disponuodama, valdydama šį turtÄ turi vadovautis Å¡iuos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Å¡alis siejantiems teisiniams santykiams taikytinų teisės normų, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, sprendžiant iÅ¡ valstybės turto nuomos teisinių santykių kilusį ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis byloje 3K-3-299/2012), dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nukrypti nuo jos.

Nors, atsakovės teigimu, nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, dėl ko teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutikti negali, pažymėdamas, kad ginčas nurodytoje byloje taip pat buvo kilęs iÅ¡ valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos teisinių santykių, o tai, kad buvo sprendžiamas Å¡alių susitarimo dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo galiojimo klausimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomos kasacinės instancijos teismo suformuluotos taisyklės dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybės turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo taikymo ir konkurencijos su CK nuostatomis, taip pat dėl sutarties, kuria vieÅ¡o aukciono tvarka iÅ¡nuomojamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, pobÅ«džio ir specifikos.Negalima, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktiir su apeliacinio skundo argumentu, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų nuostatos taikomos tik valstybės ir savivaldybių turto nuomos sutarties sudarymo procedÅ«rai, tačiau ne Å¡alių civiliams santykiams sudarius tokio tipo sutartį, t. y. kad iÅ¡ valstybės ir savivaldybių turto nuomos atsirandantiems santykiams taikytinos bendros CK nuostatos, o kitų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek numato iÅ¡imtis iÅ¡ CK nustatytų bendrųjų taisyklių.

Pažymėtina, kad valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigÄ nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimÄ .Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ vadovavosi kasacinio teismo praktika, nepagrįstais laikytini atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl civilinių santykių reglamentavimo principų, CK ir kitų įstatymų konkurencijos taisyklių pažeidimų.Pripažinus, kad Å¡alis siejantys teisiniai santykiai yra kilę iÅ¡ vieÅ¡o aukciono, kad Å¡alių sudarytos sutartys yra sudarytos vieÅ¡o aukciono pagrindu, kad Å¡alis siejantiems teisiniams santykiams pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė vieÅ¡osios teisės normas, reglamentuojančias disponavimÄ valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismui, remiantis 6.204 straipsnio nuostatomis, nesuteikta galimybė pakeisti vieÅ¡o aukciono tvarka nustatytÄ valstybinio turto nuomos kainÄ .

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis byloje 3K-3-299/2012) pripažino, jog CK 6.204 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai sutartis sudaryta Å¡alių susitarimu, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo sutartys sudarytos vieÅ¡o aukciono pagrindu.Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad nei viename teisės akte nėra įtvirtintas konkretus imperatyvus draudimas keisti vieÅ¡o konkurso bÅ«du pasiraÅ¡ytos nuomos sutarties sÄ lygas kreipiantis į teismÄ dėl sutarties kainos modifikavimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, tačiau tokio draudimo nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, jog tokia galimybė egzistuoja.

Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į vieÅ¡osios teisės nuostatas, į tikslus, kurių siekiama sudarant valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos sutartį vieÅ¡o aukciono bÅ«du, todėl draudimas keisti vieÅ¡o aukciono bÅ«du nustatytÄ turto nuomos kainÄ , kaip esminę sutarties sÄ lygÄ , negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu nuomininko teises ir teisėtus interesus, kadangi jis turi galimybę pasinaudoti kitais jam suteiktais savo teisių gynimo bÅ«dais.

Teisėjų kolegijos manymu, draudimas tiek Å¡alims tarpusavio susitarimu, tiek teismui nustatyti turto, kuris nuomojamas vieÅ¡o konkurso bÅ«du, nuomos kainÄ grindžiamas siekiu kuo racionaliai valdyti ir disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nes tik vieÅ¡o konkurso bÅ«du gali bÅ«ti nustatyta tikroji turto nuomos kaina, atitinkanti tiek valstybės, tiek ir pageidaujančių iÅ¡sinuomoti tokį turtÄ interesus. Teismui sprendžiant dėl nuomos kainos koregavimo, kai kitas asmuo galimai galėtų pasiÅ«lyti dar didesnę turto nuomos kainÄ , nei kad yra pasiÅ«lęs dabartinis nuomininkas, nesuteikiant galimybės vieÅ¡o konkurso bÅ«du iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ių aplinkybių, nepagrįstai pažeistų valstybės interesus gauti kuo didesnę sumÄ už jai nuosavybės teise priklausančio naudojimÄ .

Nurodytų aplinkybių, teisės aktų nuostatų bei teismų praktikos visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teismas remdamasis CK 6.204 straipsnio nuostatomis neturi galimybės modifikuoti turto nuomos kainos, nustatytos vieÅ¡o aukciono metu. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuomos mokesčio sumažinimas negalimas ir remiantis CK 6.487 straipsnio nuostatomis, kadangi pripažinus, kad Å¡alims nesuteikta galimybė susitarti dėl nuomos mokesčio sumažinimo, vienaÅ¡aliÅ¡kas nuomotojos nuomos mokesčio sumažinimas taip pat negalimas, kadangi tokia situacija taip pat prieÅ¡tarautų draudimui pakeisti vieÅ¡o aukciono metu nustatytÄ kainÄ .

Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl galimo elektros energijos iÅ¡dirbio sumažėjimo negali bÅ«ti pripažintos kaip lemiančios visiÅ¡kÄ ar dalinį negalėjimÄ naudotis hidrotechnikos kompleksu, kaip tai numatyta CK 6.487 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai atsisakė modifikuoti sutarties sÄ lygÄ dėl nuomos mokesčio dydžio. Be to, teismas pripažino, kad atsakovės nurodytos aplinkybės sudaro CK 6.204 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumÄ , dėl kurių sutarties įvykdymas yra suvaržytas, tačiau nesant galimybės nagrinėjamu atveju taikyti minėtÄ nuostatÄ , pagrįstai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl nuomos sutarties sÄ lygos modifikavimo.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , be kita ko praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuomos mokestį, delspinigius ir palÅ«kanas.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kinį dėl nuomos mokesčio priteisimo pareiÅ¡kė netinkamas asmuo, kadangi teisės aktai nenumato, jog pajamos iÅ¡ valstybei priklausančio ir savivaldybei patikėto turto nuomos bÅ«tų priskirtos savivaldybės biudžetui, dėl ko Å irvintų rajono savivaldybės administracija neturi reikalavimo teisės į nuomos mokesčio, delspinigių ir palÅ«kanų pagal hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Taigi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeistas ar ginčijamas, turi teisę kreiptis į teismÄ . Tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės teismas gali konstatuoti, konkrečiu atveju buvo ar ne materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, jog Å irvintų rajono savivaldybės administracija neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio, delspinigių ir palÅ«kanų pagal hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė ir Å¡i aplinkybėnėra ginčijama, kad nuomos mokestis pagal Å¡alių sudarytÄ hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį yra mokamas ne turto patikėtinei savivaldybei, bet turto savininkei Lietuvos Respublikai, ir nuomos mokestis mokamas į valstybės biudžetÄ . Sutiktina su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad teisės aktai nenumato, jog pajamos iÅ¡ valstybei priklausančio ir savivaldybei patikėto turto nuomos bÅ«tų priskirtos savivaldybės biudžetui, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog į teismÄ dėl nuomos mokesčio iÅ¡ atsakovės priteisimo kreipėsi netinkamas subjektas.Kaip jau buvo nurodyta, ginčo nuomos sutarties objektas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ieÅ¡kovė nuo 2002 m. rugpjūčio 28 d. jį valdo turto patikėjimo teise.

Atsakovės teigimu, kadangi CK 4.95-4.99 straipsniuose nenumatyta turto patikėtinio teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl įsiskolinimo už iÅ¡nuomotÄ patikėjimo teise valdomÄ turtÄ priteisimo, tai tokiÄ teisę turi tik turto savininkas. Tačiau CK4.110 straipsnyje, reglamentuojančiame turto patikėjimo teisės gynimÄ , yra nurodyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimÄ turtÄ , turi teises, nustatytas CK 4.95-4.99 straipsniuose. Nurodytų straipsnių nuostatos iÅ¡imtinai susiję su savininko teisių gynimu esant nuosavybės teisės pažeidimams, tiek susijusiems su valdymo netekimu, tiek ir nesusijusiems su valdymo netekimu.

CK 4.110 straipsnyje konkrečiai nurodyta, jog CK 4.95-4.99 straipsniuose numatytas teises turto patikėtinis turi tik gindamas jam patikėjimo teise perduotÄ turtÄ , tačiau nėra nurodyta, kad turto patikėtinis neturi teisės ginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iÅ¡ prievolinių teisinių santykių, susijusių su jam patikėjimo teise perduotu turtu. Turto patikėjimo teisė yra patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti, naudoti perduotÄ turtÄ bei juo disponuoti (CK 4.106 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, pasinaudodama jai suteikta galimybe disponuoti jai patikėjimo teise perduotu turtu, sudarė Å¡io turto nuomos sutartį, todėl ji, kaip turto nuomotoja, turi teisę reikalauti tinkamai vykdyti nuomos sutartį ir sumokėti nuomos mokestį, kadangi netinkamai vykdant nuomos sutartį yra pažeidžiamos kartu ir jos, kaip turto patikėtinės, teisės ir teisėti interesai.

Aplinkybė, jog nuomos mokestis turi bÅ«ti sumokėtas į valstybės biudžetÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad tik Lietuvos Respublika, bÅ«dama turto savininke, tik pati gali kreiptis į teismÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo. Pažymėtina, kad nors skundžiamu sprendimu nuomos mokestis priteistas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog ji atlieka tik valstybės iždo surinkimo funkcijÄ , o nuomos mokesčio neadministruoja ir nevykdo nesumokėtos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo (b.l. 182, t.

I). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog nėra jokio pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais konstatuoti, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl nuomos mokesčio priteisimo, o kartu ir pripažinti, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo.Sprendžiant, kad ieÅ¡kinį dėl nuomos mokesčio priteisimo pareiÅ¡kė tam teisę turintis asmuo, pasisakytina dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su nuomos mokesčio priteisimu, taip patir dėl nuomos sutarties galiojimo bei nuomos mokesčio dydžio pakeitimo.IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kurioje teismas atmetė jos reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo ir palÅ«kanų pagal 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetė nenustatęs novacijos ar skolos perkėlimo fakto, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, teismas nepagrįstai Å¡alių santykiams netaikė novacijos instituto, taip pat nepagrįstai, vadovaudamasis tik Å¡aliÅ¡kais atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais, atsakovės raÅ¡tÄ dėl sutarties Nr. 1 pakeitimo įforminimo vertino tik kaip atsakovės sutikimÄ iÅ¡sinuomoti daiktÄ tomis pat sÄ lygomis, kaip ir prieÅ¡ tai buvęs nuomininkas, nors minėtas raÅ¡tas įrodo, kad atsakovė pati prašė ir sutiko perimti pirminės nuomininkės ne tik teises, bet ir pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovės praÅ¡ymÄ â€žDėl 2001 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 1 pakeitimo įforminimo“, tiek ir Å¡alių sudarytÄ 2008 m. gruodžio 3 d. Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 43, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nenustatė novacijos ar skolos perkėlimo fakto.Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 str.).

Skolos perkėlimo bÅ«das, kai skola perkeliama kreditoriui sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu – naujuoju skolininku, kuris perima skolininko skolÄ , o kreditorių ir pradinį skolininkÄ siejanti prievolė baigiasi, yra kartu ir novacija. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį novacija yra laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininkÄ kreditorius atleidžianuo prievolės įvykdymo. Novacija nėra preziumuojama, todėl visais atvejais ji turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir neabejotinai pareikÅ¡ta (CK 6.141 str. 2 d.).

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės pateiktame praÅ¡yme dėl 2001 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 1 pakeitimo įforminimo (b.l. 19, t. I) aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas perimti pirminės nuomininkės UAB „Elminda“ pareigas pagal 2001 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 1, kas patvirtina buvus novacijÄ . Su tokiu nurodyto raÅ¡ytinio įrodymo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nagrinėjamu atveju netaikė novacijos instituto.

Novacijai nesant preziumuojamai, Å¡alys privalo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , t. y. sudarydamos sutartį turi aiÅ¡kiai nurodyti vienÄ prievolę pakeičiančios kita, o, ieÅ¡kovei teigiant buvus novacijÄ , nagrinėjamu atveju aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai turėjo bÅ«ti nurodyta ne tik kad pirminė nuomininkė pakeičiama atsakove, bet ir tai, kad ieÅ¡kovė atleidžia pradinį skolininkÄ , t. y. pirminę nuomininkę nuo prievolės įvykdymo. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateikto praÅ¡ymo dėl sutarties pakeitimo, atsakovė sutiko perimti visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ 2001 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 1, tačiau Å¡is įsipareigojimas negali bÅ«ti prilyginamas novacijai.

Visų pirma, pažymėtina, kad nei minėtame praÅ¡yme, nei Å¡alių 2008 m. gruodžio 3 d. sudarytoje sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nėra nurodyta, kad atsakovė perima pirminės nuomininkės skolÄ pagal nuomos sutartį, o taip pat kad ieÅ¡kovė atleidžia pirminę nuomininkę nuo prievolės sumokėti nuomos mokestį įvykdymo, o antra, rengiant minėtus dokumentus ieÅ¡kovei net nebuvo žinoma apie pirminės nuomininkės įsiskolinimÄ pagal nuomos sutartį, dėl ko teigti, kad atsakovės pateiktas praÅ¡ymas dėl sutarties pakeitimo gali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinantis novacijos faktÄ , negalima.

Atsakovės pareiÅ¡kimas, jog ji sutinka perimti visas pirminės nuomininkės UAB „Elminda“ teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ 2001 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 1, vertintinas kaip įsipareigojimas į ateitį, t. y. įsipareigojimas nuo pirminės nuomininkės pakeitimo atsakove vykdyti visas nuomininkės teises ir pareigas pagal nuomos sutartį. Be to, pažymėtina, kad dokumento pavadinimas dar neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kų iÅ¡vadų apie tikruosius Å¡alies ketinimus, todėl teigti, kad atsakovės praÅ¡ymas, kurio pavadinimas yra „Dėl nuomos sutarties pakeitimo įforminimo“ atspindi aiÅ¡kų ir vienprasmiÅ¡kÄ atsakovės ketinimÄ Ä¯forminti nuomos sutarties pakeitimÄ , o ne naujos sutarties sudarymÄ pirminės nuomos sutarties sÄ lygomis.

Pažymėtina, kad ir Å¡alių 2008 m. gruodžio 3 d. sudarytoje sutartyje (b.l. 36–38, t. I), kuri įvardinta kaip Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartis, nėra nurodyta, kad Å¡i sutartis yra tik pirminės nuomos sutarties pakeitimas, ar kad Å¡alys teisiniams santykiams taiko novacijos institutÄ , ar kad ieÅ¡kovė atleidžia pirminę nuomininkę nuo prievolės vykdymo. Kiti byloje esantys įrodymai neleidžia manyti prieÅ¡ingai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieÅ¡kovė neįrodė novacijos fakto nagrinėjamu atveju, todėl teismas pagrįstai atsisakė priteisti iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ , susidariusį hidrotechnikos kompleksÄ nuomojantis pirminei nuomininkei UAB „Elminda“.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus, jog atsakovė neprivalo mokėti nuomos mokestį už buvusį nuomininkÄ UAB „Elminda“ už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d., t.y. ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje buvo pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, atmetant ieÅ¡kinį nebuvo pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo priimant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo CK 1.75 straipsnio nuostatų taikymo byloje nagrinėjamu atveju. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento Å¡alių sudarytos 2008m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties, kadangi Å¡i sutartis nesukėlė Å¡alims jokių teisių ir pareigų, nes daiktinės teisės į nuomos sutarties objektÄ â€“ hidrotechnikos kompleksÄ â€“ sutarties sudarymo metu vieÅ¡ame registre buvo įregistruotos kito juridinio asmens – UAB „Elminda“ vardu.Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta atsakovei įsigijus iÅ¡ UAB „Elminda“ hidroelektrinę ir kreipusis dėl hidrotechnikos komplekso nuomos sutarties pirminės nuomininkės pakeitimo.

Pagal Å¡alių 2008 m. gruodžio 3 d. sudarytÄ nuomos sutartį nuomotoja įsipareigojo įregistruoti sutartį Nekilnojamojo turto registre (sutarties 16 punktas), tačiau nuomos sutarties įsigaliojimas nustatytas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (sutarties 18 punktas). Kaip galima spręsti iÅ¡ bylos duomenų, nei ieÅ¡kovė, t. y. nuomotoja, nei atsakovė, t. y. nuomininkė minėtos nuomos sutarties vieÅ¡ame registre neįregistravo, kadangi nutraukus ieÅ¡kovės ir pirminės nuomininkės UAB „Elminda“ 2001 m. vasario 8 d. sudarytÄ nuomos sutartį, Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre.

Atsakovės teigimu, vieÅ¡ame registre esant duomenims apie daiktinių teisių į nuomojamÄ objektÄ priklausymÄ UAB „Elminda“ pagal Å¡alių 2008 m. gruodžio 3 d. sudarytÄ nuomos sutartį jokių teisių ir pareigų nebuvo galima įgyti. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo motyvų dėl CK 1.75 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo taikyti minėto straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu tÄ patį daiktÄ ar daiktinesteises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktÄ ar daiktinesteises įgijo sandorį įregistravęs asmuo.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, jog teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad CK 1.75 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tais atvejais, kai daiktÄ ar daiktines teises yra įgiję keli asmenys, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovė su ieÅ¡kove 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartį sudarė atsakovei perėmus pirminės nuomininkės UAB „Elminda“ teises ir pareigas, dėl ko negalima laikyti, kad į nuomos objektÄ â€“ hidrotechnikos kompleksÄ â€“ daiktines teises buvo įgiję keli asmenys.

Be to, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir 2009 m. gegužės 11 d. Å¡alių sudarytas susitarimas Nr. 2 dėl 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 43 nutraukimo (b.l. 40, t. I), kuriame nurodyta, kad UAB „Elminda“ nutrauktÄ 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį per 3 dienas turėjo iÅ¡registruoti iÅ¡ VÄ® Registrų centras. Pirminei nuomos sutarčiai esant nutrauktai, pirminė nuomininkė UAB „Elminda“ jokių teisių į nuomos objektÄ neturėjo, nors duomenys apie nuomos sutarties nutraukimÄ nebuvo pavieÅ¡inti vieÅ¡ame registre.

Taigi, nors vieÅ¡ame registre buvo duomenys apie su UAB „Elminda“ sudarytÄ nuomos sutartį, tačiau atsakovei buvo žinoma, kad hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis su Å¡ia įmone yra pasibaigusi, dar iki ginčijamos 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties atsakovė faktiÅ¡kai pradėjo naudotis nuomos objektu, todėl sutikti, kad atsakovė pagal ginčijamÄ sutartį neįgijo jokių teisių ir pareigų vien tik tuo pagrindu, kad vieÅ¡ame registre nebuvo panaikinti duomenys apie UAB „Elminda“ teises į nuomos objektÄ , nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pati ieÅ¡kovė, nutraukdama ginčijamÄ sutartį, pripažino, jog ginčijama sutartis Å¡alims nesukuria jokių teisinių įsipareigojimų. Kaip matyti iÅ¡ susitarimo dėl 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 43 nutraukimo, Å¡alys nutraukė nuomos sutartį tik dėl to, kad atsakovė jos negalėjo įregistruoti vieÅ¡ame registre, o ne dėl to, kad ji nesukÅ«rė Å¡alims jokių teisių ar pareigų. Pagal Å¡alių susitarimÄ sutartis įsigaliojo nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o sutarties neįregistravimo faktas nedaro sutarties negaliojančios, dėl ko Å¡alims pagal minėtÄ sutartį atsirado teisės ir pareigos (CK 1.75 str. 1 d.).

Be to, bÅ«tent pirmiau paminėtas Å¡alių sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo patvirtina, kad Å¡alys 2008 m. gruodžio 3 d. sutartį laikė galiojančia, sukuriančia jiems teises ir pareigas, kadangi nutraukinėti negaliojančiÄ sutartį nėra jokio teisinio pagrindo. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo atveju netaikė CK 1.75 straipsnio 3 dalies, o ginčijamos nuomos sutarties neįregistravimo vieÅ¡ame registre fakto nelaikė pakankamu ginčo sutartį pripažinti negaliojančia.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės teisėtu ir pagrįstu laiko teismo sprendimÄ dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo už atsakovės faktinį hidrotechnikos komplekso naudojimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai dėl faktinio hidrotechnikos komplekso naudojimo yra nepagrįsti dėl to, kad esant analogiÅ¡kai situacijai, atsakovei turint galimybę naudotis hidrotechnikos kompleksu tuo pačiu bÅ«du, daryti jam tokį poveikį ir t. t. ji faktinio naudojimosi juo esant sudarytai nuomos sutarčiai neginčija. Todėl kitoks aplinkybių vertinimas nesant sudarytos nuomos sutarties neatitiktų teisingumo principo. Sutiktina, kad dėl hidrotechnikos komplekso, kaip specifinio statinio, o kartu ir nuomos sutarties objekto, atsakovė negali atlikti tokių veiksmų, kuriuosįprastai gali atlikti bet kokio kito turto nuomotojas, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė Å¡iuo turtu faktiÅ¡kai nesinaudoja ir ji neturi pareigos už faktinį jo naudojimÄ si atlyginti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė hidrotechnikos komplekso nuomotoja tapo įsigijusi hidroelektrinę, kurios tinkamam eksploatavimui yra reikalingas minėtas statinys, perėmus iš pirminės hidrotechnikos komplekso nuomotojos teises ir pareigas ir įsipareigojus kreiptis dėl hidrotechnikos komplekso nuomos sutarties sudarymo. Nurodytos aplinkybėsleidžia spręsti, jog atsakovei buvo žinoma, kad hidrotechnikos komplekso naudojimasis eksploatuojant hidroelektrinę yra paremtasnuomos teisiniais santykiais ir kad atsakovė minėtu statiniu neatlygintinai neturės teisės naudotis.

Atsakovės įsipareigojimas perimti pirminės hidrotechnikos komplekso nuomininkės UAB „Elminda“ teises ir pareigas pagal 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį tik patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma, jog minėta sutartis sudaryta su pirmine nuomininke Å¡iai pasiÅ«lius didžiausiÄ nuomos kainÄ vieÅ¡o aukciono metu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, jog atsakovė negalėjo nežinoti, jog už naudojimÄ si hidrotechnikoskompleksu, kuris yra valstybės turtas, ji privalės atlyginti.

Pažymėtina, kad atsakovei buvo žinomas ir nuomosmokesčio dydis, todėl apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, jog nėra aiÅ¡ku, remdamasis kokiais kriterijais teismas nustatė nuomos mokesčio dydį. Atsakovė, sudarydama 2008 m. gruodžio 3 d. sutartį, hidrotechnikos kompleksÄ iÅ¡sinuomojo už tÄ pačiÄ kainÄ , kuriÄ vieÅ¡o aukciono metu pasiÅ«lė UAB „Elminda“, tokiÄ kainÄ atsakovė įsipareigojo mokėti ir sudarius naujÄ jÄ hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismaspagrįstai priteisdamas iÅ¡ atsakovės sumÄ už faktinį naudojimÄ si hidrotechnikos kompleksu nuomos mokesčio dydį laikė 28000 Lt sumÄ per metus.

Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismasnepagrįstai nurodė, kad faktinį hidrotechnikos komplekso naudojimosi faktÄ pagrindžia 2007 m. gruodžio 21 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raÅ¡tas Nr. 12-272 (b.l. 31, t. I), kadangi minėtame raÅ¡te yra nurodytadata, nuo kada hidroelektrinę pradėjo eksploatuoti pirminė nuomininkė UAB „Elminda“, tačiau pažymi, jog byloje esantys įrodymai (b.l. 122, t. I), patvirtina, kad atsakovė hidroelektrinę pradėjo eksploatuoti, o kartu ir faktiÅ¡kai naudoti hidrotechnikos kompleksÄ nuo ieÅ¡kinyje nurodytos datos - 2008 m. rugpjūčio 28 d.

Teisėjų kolegija vertina, jog teismas pagrįstai mokestį už naudojimÄ si hidrotechnikos kompleksu priteisė ir tuo metu, kai Å¡alių sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta iki Å¡alims sudarant naujÄ nuomos sutartį, duomenų, kurie patvirtintų, jog nurodytu laikotarpiu atsakovė neeksploatavo elektrinės, kurios veikimui reikalingas hidrotechnikos kompleksas, kas paneigtų atsakovės naudojimÄ si juo, nėra. Bylos duomenyspagrįstai leidžia manyti, kad nuo 2009 m. gegužės 11 d. nutraukus nuomos sutartį bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų 2009 m. gegužės 12 d. nebuvo sudarytanauja nuomos sutartis, atsakovei vengiant raÅ¡ytine forma įtvirtinti savo įsipareigojimus.

Teisėjų kolegijos manymu, atsisakymas Å¡ioje dalyje tenkinti ieÅ¡kovėspareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, kadangi atsakovei eksploatuojant hidroelektrinę ir naudojantis hidrotechnikos kompleksu, tačiau nemokant nuomos mokesčio į valstybės biudžetÄ , bÅ«tų nepagrįstai pažeisti valstybės interesai gauti naudÄ iÅ¡ jai nuosavybėsteise priklausančio turto, o kartu ir suteiktas nepagrįstaspranaÅ¡umas atsakovei, kuri gautų pelnÄ naudodamasi kitam asmeniu priklausančiu turtu ir už jį nieko nemokėdama.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylÄ dėl atsakovės pareikÅ¡to reikalavimo pripažinti, kad ieÅ¡kovė turi atlikti nuomojamo daikto kapitalinį remontÄ .

Atsakovė pagrįstai teigia, kad esant Å¡alių ginčui teismas turi jį iÅ¡spręsti, o ne bylÄ dėl Å¡io ginčo nutraukti. Tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės pasisakė dėl klausimo, kuri iÅ¡ nuomos sutartiesÅ¡alių turi atlikti hidrotechnikos komplekso remontÄ , sprendžia, jog teismas nepažeidė CPK 260 straipsnio nuostatų, kadangi teismui nusprendus, kad remontÄ turi atlikti atsakovė, iÅ¡ esmės jos reikalavimas dėl įpareigojimo hidrotechnikoskomplekso remontÄ atlikti ieÅ¡kovei, laikytinas atmestu.

Aplinkybę, jog tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl pareigos atlikti hidrotechnikoskomplekso remonto darbus teismas iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės, patvirtina ir pati atsakovė, apeliaciniame skunde ginčijanti teismo sprendimÄ Ä¯pareigoti atsakovę atlikti statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame sprendime iÅ¡ esmėsbuvo iÅ¡nagrinėtos visos reikÅ¡mingos aplinkybės nurodyto reikalavimo iÅ¡sprendimui, kad teismas aiÅ¡kiai pasisakė dėl pareigos atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylos nutraukimo naikintinas, nurodant, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡iojedalyje atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl teismo sprendimo įpareigoti jÄ inicijuoti nuomojamo objekto neeilinę apžiÅ«rÄ , parengti statybos darbų projektÄ , jį suderinti ir atlikti nustatytus reikalingus nuomojamo objekto statybos darbus.

Atsakovėsteigimu, teismas nepagrįstai įpareigojo jÄ inicijuoti neeilinę hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rÄ , kadangi tokia apžiÅ«ra jau buvo atlikta, kÄ patvirtina byloje esantis 2010 m. balandžio 28 d.Å irvintų Hidromazgo neeilinės apžiÅ«ros aktas Nr. 1, o pakartotinis neeilinės apžiÅ«ros inicijavimas atsakovei tik sukels papildomas iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentaispažymi, kad byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, jog nuo 2010 m. atliktos neeilinės hidrotechnikos komplekto apžiÅ«ros jo bÅ«klė tik blogėjo, 2013 m. balandžio 13 d.

įvykusios avarijos pasekmės neįvertintos, atsirado ir daugiau defektų, kurie turi bÅ«ti nustatyti ir įvertinti. Nurodytos aplinkybės pagrindžiÄ bÅ«tinumÄ iÅ¡ naujo atlikti neeilinę hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rÄ , kad objektyviai bÅ«tų įvertinta jo bÅ«klė, nustatyti reikiami atlikti remonto darbai. Aplinkybė, jog pakartotinis neeilinės apžiÅ«ros inicijavimas gali sÄ lygoti papildomų iÅ¡laidų atsakovei atsiradimÄ , nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo Å¡ios pareigos vykdymo.

Atsakovė turi tinkamai vykdyti savo pareigas, numatytas Å¡alių sudarytoje nuomos sutartyje, o taip pat teisės aktuose, todėl ji, iÅ¡sinuomodama hidrotechnikoskompleksÄ turėjo ir galėjo numatyti, jog tinkamas pareigų pagal nuomos sutartį vykdymas gali pareikalauti papildomų iÅ¡laidų.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra aiÅ¡ki teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo parengti ir suderinti Å irvintų miesto užtvankos neeilinės apžiÅ«ros metu nustatytiems darbams atlikti reikalingÄ statybos darbų projektÄ , kadangi tik atlikus apžiÅ«rÄ bus aiÅ¡ku, ar reikalinga atlikti kokius nors remonto darbus.

Pažymėtina, kad atsakovė pati pripažino faktÄ , kad jau 2010 m. balandžio mėnesį atlikus neeilinę hidrotechnikoskomplekso apžiÅ«rÄ buvo nustatyti reikalingi atlikti remonto darbai, todėl objekto bÅ«klei tik blogėjant abejoti, ar remonto darbai iÅ¡ viso yra reikalingi, yra nelogiÅ¡ka. Sutiktina, kad tik pakartotinai atlikus neeilinę apžiÅ«rÄ paaiÅ¡kės atliktinų darbų mastas ir ribos, tačiau tai teismo sprendimo nedaro neaiÅ¡kiu. Atsakovės argumentai dėl to, kad esant bÅ«tinybei atlikti kapitalinį remontÄ nėra aiÅ¡ku, ar galimas projekto parengimas, yra niekuo nepagrįsti, atsakovė nenurodė jokio teisės akto, kuris esant poreikiui atlikti kapitalinį remontÄ draustų parengti darbams atlikti reikalingÄ projektÄ .

Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismo nustatytas 3 mėnesių terminas teismo sprendime nurodytiems veiksmams atlikti yra per trumpas ir kad jį bÅ«tina pratęsti. Atsakovėsnurodyti argumentai dėl teismo sprendimo neaiÅ¡kumo lingvistine prasme taip pat nėra pagrįsti. Atsakovės nurodyti argumentai, jog ne ji, o savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas turi suderinti pateiktÄ projektÄ , yra tik siekis iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo, savaip interpretuojant tam tikrus sprendime pavartotus žodžius.

Atsakovė pagrįstai nurodo, jog vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis projektui turi pritarti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas, tačiau įstatymas nereglamentuoja, jog savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybėstarnautojas turi su kažkuo suderinti pateiktÄ projektÄ . PrieÅ¡ingai, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo ieÅ¡kovė, bÅ«tent atsakovei, kaip statytojai (užsakovei) Statybos įstatymas (Å¡io įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.) nustato pareigÄ gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , dėl ko atsakovė privalo atlikti visus tam reikiamus veiksmus, tarp jų ir kreiptis į savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotÄ valstybės tarnautojÄ siekiant suderinti parengtÄ projektÄ , t. y. siekiant, kad kompetentingas valstybės tarnautojas pritartų pateiktam projektui.Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismo sprendimo įvykdymas Å¡iojedalyje iÅ¡imtinai priklauso nuo ieÅ¡kovėsvalios, todėl tokia situacija, kai nuo Å¡alies, kurios naudai priimtasteismo sprendimas, valios priklauso tolimesnisteismo sprendimo įvykdymas, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad remiantis Statybos įstatymo nuostatomis ne ieškovei, t. y. ne Širvintų rajono savivaldybės administracijai, kaip juridiniam asmeniui, yra pavesta funkcija pritarti statinio projektui, o savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui, todėl negalima sutikti, kad būtent nuo ieškovės valiospriklauso tolimesnis teismo sprendimo įvykdymas, kadangi nurodytus veiksmus turi atlikti ne pati ieškovė. Antra, savivaldybės administracijos pareigūnai veikia teisės aktų nustatyta tvarka, jų sprendimai galimi tik laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pritarti ar nepritarti pateiktam statinio projektui nepriklauso nei nuo ieškovės, nei nuo savivaldybės administracijos įgalioto valstybėstarnautojo valios, o tik nuo to, ar pateiktasprojektas atitiks teisės aktų reikalavimus.

Ir trečia, ieÅ¡kovė visais atvejais jai nepalankų sprendimÄ dėl projekto gali skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantispirmiau nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo sutikti, kad teismo sprendimo įvykdymas iÅ¡imtinai priklauso tik nuo ieÅ¡kovės valios, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir teisingumo principams.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime itin iÅ¡samiai pasisakė dėl atsakovėspareigos atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus, o apeliacinės instancijos teismui sutinkant su teismo padaryta iÅ¡vada bei nurodytais motyvais, plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų dėl Å¡ios pareigos priskyrimo atsakovei nepasisako, tik pažymi, kad atsakovė netinkamai interpretuoja Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiÅ«ros taisyklės“ 11 punktÄ , kuriame kalbama apie remonto ar rekonstravimo darbų organizavimÄ , o ne atlikimÄ , kas nėra tapatuir nepagrįstai neatsižvelgia į nurodytų taisyklių 17 punktÄ , kuriame vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtinta nuostata, kad hidrotechnikos statinių naudotojas organizuoja ir vykdo hidrotechnikos statinių projektinės dokumentacijos rengimo, remonto ar rekonstravimo darbus.

Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nei viename iÅ¡ teisės aktų nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtinta atsakovės pareiga vykdyti hidrotechnikos komplekso remonto darbus. Situacija, kai atsakovė tik organizuotų darbus, o juos turėtų vykdyti ieÅ¡kovė iÅ¡ savo ar valstybės biudžeto lėšų, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, kÄ pagrįstai savo sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad nors Å¡alių sudarytoje nuomos sutartyje ir nebuvo aiÅ¡kiai įtvirtinta sÄ lyga dėl pareigos atlikti kapitalinį remontÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta atsakovės pareiga daryti iÅ¡nuomoto hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontÄ , dėl ko sutarties sÄ lygas aiÅ¡kinant jas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai bÅ«tent ieÅ¡kovei bÅ«tų nustatyta pareiga atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus.Teisės aktams reglamentuojant, kas turi atlikti hidrotechnikos statinių remonto darbus, Å¡ios nuostatos į nuomos sutartį neįtraukimas nedaro pagrindo pareigÄ perkelti kitai iÅ¡ nuomos sutarties Å¡alių.Pagal Å¡alių sudarytÄ nuomos sutartį atsakovė nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perėmė hidrotechnikos kompleksÄ bei visas jo priežiÅ«ros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigasiÅ¡ kompleksÄ eksploatuojančios institucijos, numatyta atsakovės atsakomybė už pirmiau nurodytų funkcijų irpareigų netinkamÄ vykdymÄ .

Atsakovės pareigÄ atlikti hidrotechnikos komplekso remontÄ patvirtina ir Å irvintų tvenkinio naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklės, pagal kurių nuostatas atsakovė įsipareigojo eksploatuojant hidrotechnikos statinius užtikrinti tinkamÄ , patikimÄ , saugų ir efektyvų jų naudojimÄ , nepažeidžiat aplinkosaugos reikalavimų, ji yra atsakinga už hidrotechnikos statinių avarinių situacijų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir likvidavimÄ (b.l.34, 87–98, t. I), todėl remiantis nurodytų taisyklių sisteminiu aiÅ¡kinimu, bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už remonto darbų atlikimÄ , kadangi ji, eksploatuojant hidrotechnikos statinius, turi stebėti statinių nusėdimus, deformacijas ir t. t., o pastebėjus trÅ«kumus nedelsiant atlikti remonto darbus (taisyklių 29 punktas).Atsakovė netinkamai interpretuoja teismo argumentus dėl CK 6.458 straipsnio 5 dalies taikymo, kadangi teismas atsakovės pareigos atlikti iÅ¡sinuomoto daikto remontÄ nesiejo su jos prisiimta neigiamų padarinių atsiradimo rizika.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijosteismaspagrįstai nurodė, kad atsakovė, žinodama apie iÅ¡sinuomojamo hidrotechnikos komplekso trÅ«kumus, apie tai, kad valstybei nuosavybėsteise priklausančio turto pagerinimas neatlyginamas, kad ji turi pareigÄ atlikti remonto darbus, prisiėmė neigiamų padarinių dėl remonto darbų atlikimo atsiradimo rizikÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Å¡iateismo sprendimo dalimi, nepasisakytina, kadangi jie neturi reikÅ¡mėsteismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pažymėtina, kad tik atlikus neeilinę hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rÄ bus žinomi reikalingi atlikti darbai, todėl tai, kokiÄ sÄ vokÄ teismas pavartojo teismo sprendime Å¡iems darbams apibÅ«dinti ar jos vienoks ar kitoks atsakovėsinterpretavimas, taip pat konkrečios statybosdarbų rūšies teismo sprendime neįvardijimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, negali bÅ«ti laikomi paneigiančiais teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje vadovavosi pirmosios instancijos (apylinkės) teismo sprendimu ir apygardos teismo nutartimi, kadangi pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Nurodytos Teismų įstatymo nuostatos numato pareigÄ teismui, nagrinėjančiam bylÄ , vadovautis analogiÅ¡kose ar panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose suformuluotomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jau esama praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje.Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundųmotyvai iÅ¡ esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismui sutinkant su atsakovės apeliacinio skundo argumentu dėl teismo sprendimo dalies, kuria byla dalyje dėl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti pareigÄ atlikti nuomojamo objekto remonto darbus Å irvintų rajono savivaldybės administracijai nutraukta, Å¡ioje dalyje teismo sprendimas keistinas panaikinant Å¡iÄ teismo sprendimo dalį ir nurodant, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės apeliaciniai skundai iÅ¡ esmės netenkinti, bylinėjimosi iÅ¡laidos vienai Å¡aliai iÅ¡ kitos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria byla prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje – pripažinti, jog pagal 2009 m. gruodžio 8 d. pasiraÅ¡ytÄ Å irvintų rajono Å irvintų miesto žemėsÅ«kio hidrotechnikos komplekso valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 354 pareiga atlikti Å irvintų miesto žemės Å«kio hidrotechnikos komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus tenka nuomotojui – Å irvintų rajono savivaldybės administracijai – nutraukta, ir Å¡ioje dalyje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.LikusiÄ Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                 Raimondas Buzelis Nerijus Meilutis Arūnas Rudzinskas