2025-08-20 Nr. AB-12799-3-61-3-07647-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-437-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07647-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. (T.) J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. (T.) J. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. kovo 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PNUR-00-230314-00013 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) pašalinti savavališkos padarinius įvykdymo terminą 18 mėnesių.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą, 2022 m. rugpjūčio 23 d. surašė Faktinio duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1690. Inspekcija nustatė, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rytinėje sklypo dalyje, prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ties gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pareiškėjui, įrengta 30,95 kv. m ploto medinė terasa ir prie rytinio pastato fasado pritvirtinta inžinerinė metalinė konstrukcija. Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. balandžio 17 d. pašalinti statybų pažeidimus, tačiau pareiškėjas per Inspekcijos nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių nespėjo įteisinti terasos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad pažeidimo vietoje nurodytos medinės terasos įrengimas yra numatytas statybos projekto sprendiniuose, kuriems pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Inspekcija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, tačiau terasa yra šiek tiek didesnė nei nurodyta projekte. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo ir kitų bendraturčių namai buvo įregistruoti kaip daugiabučiai, nors detaliajame plane nurodyta vienbučių ir dvibučių namų žemės paskirtis. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju turėjo būti registruojami vienbučiai arba dvibučiai namai, o ne daugiabutis, kuriam esant įteisinti terasą yra sudėtinga, todėl daugiabučių namų savininkų bendrija ir visi savininkai 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jiems priklausančių dalių registravimo kaip vienbučių sublokuotų gyvenamųjų namų.

4. Pareiškėjo teigimu, įregistravus jam priklausantį namą kaip vienbutį, leidimo terasos statybai net nereikėtų. Šiuo metu jau yra parengtos kadastrinės bylos ir buvo pradėta vienbučių namų registracija, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė atlikti registraciją, nes patalpoms nėra suteikti atskiri adresai. Bendrija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri 2023 m. balandžio 21 d. nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties pastatui nesuteiktas adresas, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype įregistruoti gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai ir suteiktas 2,6738 ha žemės plotas, kuriame žemės sklypui nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų žemės naudojimo būdas, o statybos leidimas išduotas rekonstruoti pastatus į kotedžų tipo gyvenamuosius namus. Bendrijai įteisinus pastatus kaip vienbučius gyvenamuosius namus, pareiškėjui nereikės bendrasavininkių sutikimo terasai statyti ir jos statyba taps teisėta.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jo netenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad po Privalomojo nurodymo priėmimo Inspekcija 2023 m. gegužės 30 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2023 m. birželio 1 d. užregistravo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1163, kuriame nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė Privalomojo nurodymo. Inspekcija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, 2023 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2D-11729 kreipėsi į antstolį dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2023 m. balandžio 17 d., tačiau pareiškėjas tik 2023 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą dėl termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą pratęsimo. Inspekcija akcentavo, kad pratęsti galima tik dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs – jo pratęsimo galimybė išnyksta ir teisės aktai bei suformuota teismų praktika nenustato tokio termino atnaujinimo galimybės.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. (T.) J. prašymą.

9. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas iki 2023 m. balandžio 17 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius; Inspekcija, 2023 m. gegužės 30 d. atlikusi patikrinimą, konstatavo, kad pareiškėjas iki nustatyto termino neįvykdė Privalomojo nurodymo. Pareiškėjas teismui prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikė tik 2023 m. liepos 19 d., t. y. praėjus daugiau negu trims mėnesiams nuo Privalomuoju nurodymu nustatyto termino pabaigos.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neginčijo, jog jis būtų kreipęsis į Inspekciją dėl termino pašalinti savavališkus statybos padarinius pratęsimo, taip pat pareiškėjas byloje neįrodinėjo, kad Privalomąjį nurodymą įvykdė, tačiau pareiškėjas teigė, kad įteisinus pastatus kaip vienbučius gyvenamuosius namus jam nereikės bendrasavininkių sutikimo terasai statyti – ji savaime taps teisėta.

11. Teismas vertino, kad šie pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, o įstatymų leidėjas šio termino atnaujinimo galimybės nenustatė. Pagal suformuotą teismų praktiką, kai asmuo kreipiasi į teismą jau pasibaigus terminui, jį pratęsti nebėra galimybės; teisės aktai taip pat nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (Privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi pasibaigus Inspekcijos Privalomuoju nurodymu nustatytam terminui ir šis terminas nebegali būti nei atnaujintas, atmetė pareiškėjo prašymą.

III. 13. Pareiškėjas T. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 18 mėnesių.

14. Pareiškėjas nurodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių nespėjo per Inspekcijos nustatytą terminą įteisinti terasos, todėl pareiškėjas prašė teismo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies pagrindu.

15. Pareiškėjas, aptardamas veiksmus, kurių jis ėmėsi, siekdamas įteisinti neteisėtą statinį, ir priežastis, dėl kurių jis nespėjo per Inspekcijos nustatytą terminą tai padaryti, pažymi, kad formaliai atmetus jo prašymą, pareiškėjas, nevykdydamas Privalomojo nurodymo, turės mokėti antstoliui baudas arba turės nugriauti terasą, kurią baigus namo įteisinimą jis turės teisę pasistatyti be jokio papildomo leidimo ar bendrasavininkų sutikimo.

16. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėju atveju susidarė tokia situacija, jog pastatas dėl netinkamo valstybės institucijų darbo buvo įteisintas kaip daugiabutis, nors tam nebuvo nei leidimo, nei tinkamos žemės paskirties. Įteisinus namą kaip vienbutį, terasos statybai nereikėtų leidimų. Pareiškėjui nepavyko per Inspekcijos nustatytą terminą atlikti įteisinimui būtinas procedūras, nes valstybės institucijos veikia vangiai.

17. Pareiškėjas teigia nežinojęs, kad dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo jis turi kreiptis į teismą dar nepasibaigus įvykdymo terminui. Nepratęsus minėto termino, pareiškėjas neproporcingai nukentėtų, nes tektų griauti terasą, kuri, nepaisant neteisingai įteisintų statinių, yra galima tokio dydžio pareiškėjo sklype.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis tiek į Inspekciją, tiek į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos; pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl svarbių Privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių galėtų turėti reikšmės tik vertinant Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo pagrįstumą, jeigu prašymas teismui būtų buvęs pateiktas nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, tačiau šiuo atveju minėti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes nėra galimybės atnaujinti ir pratęsti pasibaigusį Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pastatą pertvarkius kaip vienbučius kotedžus, nereikėtų bendraturčių sutikimų įrengti terasą, nes Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad statytojas (užsakovas) privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. <...> Taigi nepriklausomai nuo to, ar bus pertvarkytas pastatas į kotedžus ar ne, pareiškėjui vis vien reikės gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo T. (T.) J. prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 18 mėnesių, pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pasibaigus nustatytam terminui jį įvykdyti, atmetė pareiškėjo skundą, nes, pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nėra galimybės jį pratęsti arba atnaujinti.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo teismo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 18 mėnesių. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, pareiškėjas nežinojo, kad dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo jis turi kreiptis į teismą dar nepasibaigus jo įvykdymo terminui, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti neteisėtą statinį, tačiau to nespėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą teismui pateikė jau pasibaigus jo įvykdymo terminui.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-662/2025).

28. Pareiškėjas prašymu prašo pratęsti terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau, kaip minėta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti, o Priežiūros įstatymas taip pat nenustato galimybės atnaujinti pasibaigusį terminą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, dėl kurių jis neturėjo galimybės įteisinti savavališkos statybos, tai, jog jis nežinojo, kad dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo jis turi kreiptis į teismą dar nepasibaigus jo įvykdymo terminui, kad nepratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pareiškėjas neproporcingai nukentėtų, nes tektų griauti terasą, kuri, nepaisant neteisingai įteisintų statinių, yra galima tokio dydžio sklype.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 27 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pareiškėjo argumentai, dėl kokių priežasčių jis nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių iki Inspekcijos nustatyto termino, galėtų būti aktualūs nagrinėjant bylą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, jei pareiškėjas būtų tokį prašymą pateikęs laiku. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas nebegali pratęsti.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. (T.) J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė