AS-146-362-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-362/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00380-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, architektei L. R. V., R. K. V., A. M., J. T., V. Č., B. K., J. F. J., T. M. H., N. H., O. J., Ž. K., T. T., G. S. dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi prašymu (I t., b. l. 6-12) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės žemės plotai prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (detaliajame plane pažymėti sklypais Nr. 2 ir Nr. 5); 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A1-4.1-564, kuriuo patvirtintas 0,4000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje dydis, ribos ir apribojimai; 3) pripažinti negaliojančia Palangos miesto savivaldybės administracijos ir T. M. H. bei N. H. 2004 m. balandžio 16 d. pasirašytą infrastruktūros plėtojimo sutartį.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje, sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies dėl valstybinės žemės plotų prijungimo prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (detaliajame plane pažymėtų sklypais Nr. 2 ir Nr. 5) galiojimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi (I t., b. l. 3-4) pareiškėjo prašymą priėmė. Teismas taip pat patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalyje, kuria valstybinės žemės plotai prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. atskirąjį skundą, 2012 m. kovo 8 d. nutartimi (I t., b. l. 113-115) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė, paliko nepakeistą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi (I t., b. l. 192) patikslino 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį ir jos vykdymą pavedė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. M. H. ir N. H. pateikė prašymą (II t., b. l. 3-7) pakeisti 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo administracinio akto dalies galiojimo laikiną sustabdymą – kita reikalavimo užtikrinimo priemone – laikinu, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, uždraudimu atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su 2004 m. gegužės 20 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies įgyvendinimu ta apimtimi, kuria valstybinės žemės plotai būtų prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo kita motyvavo tuo, jog Palangos miesto savivaldybės administracija planuoja kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, o galiojant 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytai reikalavimo užtikrinimo priemonei, gali būti apsunkintas nurodyto veiksmo atlikimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi (II t., b. l. 12-13) atmetė trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. prašymą pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, įvertinęs trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. prašyme nurodytą aplinkybę, jog vienos reikalavimo užtikrinimo priemonės keitimas kita sąlygotas Palangos miesto savivaldybės administracijos ketinimo kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, teismas padarė išvadą, kad nurodyta aplinkybė negali būti laikytina susijusia su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu, todėl konstatavo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo esant nepagrįstą ir netenkintiną.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys T. M. H. ir N. H. (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu (II t., b. l. 15-19) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantų nuomone, jų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – draudimas atlikti veiksmus, susijusius su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių, kuriais numatomas valstybinės žemės plotų prijungimas prie žemės sklypų, įgyvendinimu, yra visiškai pakankama tam, kad neatsirastų neigiamos pasekmės, keliančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. kad valstybinės žemės plotai nebūtų perleisti tretiesiems asmenims. Tačiau skirtingai nuo šiuo metu pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, draudimas atlikti veiksmus žymiai mažiau varžytų apeliantų teises ir galimybes jas ginti neteismine tvarka.

2. Teismas, apeliantų manymu, nepagrįstai neatsižvelgė į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 18 d. rašte Nr. (8.6)-D3-KoE-1470-634 išdėstytas aplinkybes. Minėtame rašte nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija planuoja kreiptis į valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengėją – Valstybinę miškų tarnybą dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (toliau – ir Miškų schema), kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, rengimo klaidos ištaisymo. Apeliantai teigia, kad, jeigu nebūtų sustabdytas Detaliojo plano dalies galiojimas, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengėjas, be kita ko, turėtų pagrindą teikti pasiūlymą rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) ištaisyti klaidą, kai tvirtinant Miškų schemą nebuvo atsižvelgta į jau anksčiau patvirtintą ir galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, t. y. į Detalųjį planą, ir dėl to Detaliuoju planu pirkimui suformuoti įsiterpę valstybinės žemės sklypai buvo nepagrįstai priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Tokiu būdu, išsprendus klausimą dėl Miškų schemos rengimo klaidos ištaisymo, apskritai nebeliktų ginčo pagrindo. Tuo tarpu galiojant reikalavimo užtikrinimo priemonei, kuria laikinai sustabdytas Detaliojo plano dalies galiojimas, anot apeliantų, nepagrįstai apsunkinamas Miškų schemos tikslinimas (rengimo klaidos ištaisymas). Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pažymi, kad pareiškėjų interesai galėtų būti apginti pritaikius ir mažesnės apimties reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. uždraudus atlikti konkrečius veiksmus, todėl Detaliojo plano dalies galiojimo sustabdymas yra neadekvatus, pažeidžia proporcingumo principą ir proceso šalių pusiausvyrą.

3. Apeliantų teigimu, prašoma taikyti kita reikalavimo užtikrinimo priemonė – draudimas atsakovui atlikti veiksmus atitinka pasikeitusią faktinę situaciją.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 127 dalis, kuria patvirtintas detalusis planas žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 ir 26 straipsnių reikalavimus. Taigi minėta Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, kad Detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, laikinas jo galiojimo sustabdymas, pareiškėjo nuomone, yra būtinas. Pažymi, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta negrįžtama žala vertingai vietovei. Todėl mano, jog tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tikslinga ir pagrįstai teismo skirta, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo, susijusio su Detalaus plano sprendinių realizavimu. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prokuratūra, gavusi informaciją iš trečiųjų asmenų apie galimai netikslius valstybinės reikšmės miškų matavimus, 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 3-9767 kreipėsi į Valstybinę miškotvarkos tarnybą, prašydama atlikti faktinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar realiai Detaliuoju planu suformuotame žemės sklype yra valstybinės reikšmės miškas. Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 2245 pateikė informaciją apie patikrinimo atlikimą, pažymėdama, jog ginčo žemės sklypas atitinka miškui keliamus reikalavimus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko apeliantų išdėstytus argumentus ir prašo trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. atskirąjį skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPS inspekcija) prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą VTPS inspekcija akcentuoja, kad tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, reiškia, kad jos taikymas nepažeidžia proporcingumo principo ir proceso šalių interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo nagrinėti, kokia kita reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju būtų tinkama. VTPS inspekcija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai nepagrindė, kaip pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė apsunkina Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos patikslinimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 127, kuriuo buvo patvirtintas ginčo Detalusis planas, o ne minėtos Miškų schemos, kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumento, atžvilgiu. VTPS inspekcija taip pat pažymi, kad apeliantų nurodomas Palangos miesto savivaldybės administracijos ketinimas kreiptis dėl Miškų schemos patikslinimo nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nuo pat pradžių nesutiko su ginčo teritoriją apimančia Miškų schemos dalimi ir, nederindama jos, taip deklaravo savo siekį, kad Miškų schemos sprendiniai būtų keičiami. Tačiau, VTPS inspekcijos nuomone, šis ketinimas neturi jokios įtakos 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 2 dalyje įvardytos galimos reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšys – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas, o 5 dalyje numatyta galimybė pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita.

Sprendžiant tiek dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tiek dėl vienos priemonės pakeitimo kita, turi būti vertinama, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ar nepakeitus vienos reikalavimo užtikrinimo priemonės kita, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir turėti tikslą užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu sprendžiant dėl to, ar tikslinga keisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita, turi būti atsižvelgiama į tai, ar faktinė situacija yra pasikeitusi taip, jog taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nebegali užtikrinti sklandaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir todėl ją būtina keisti kita, atitinkančia pasikeitusią faktinę situaciją reikalavimo užtikrinimo priemone, arba, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, galiojanti reikalavimo užtikrinimo priemonė iš esmės pažeidžia proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi (I t., b. l. 3-4) patenkino pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – t. y. laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria valstybinės žemės plotai prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojimą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. atskirąjį skundą, 2012 m. kovo 8 d. nutartimi (I t., b. l. 113-115) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė, paliko nepakeistą. Taigi, galima daryti išvadą, jog esant tuo metu susiklosčiusiai faktinei situacijai, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo patvirtintas taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto dalies galiojimo laikino sustabdymo – teisėtumas ir pagrįstumas, o kartu ir šios priemonės proporcingumas bei adekvatumas siekiamam tikslui – būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. M. H. ir N. H. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą (II t., b. l. 3-7) pakeisti 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo administracinio akto dalies galiojimo laikiną sustabdymą – kita reikalavimo užtikrinimo priemone – laikinu, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, uždraudimu atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su 2004 m. gegužės 20 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies įgyvendinimu ta apimtimi, kuria valstybinės žemės plotai būtų prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašymą dėl vienos reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo kita motyvavo tuo, jog Palangos miesto savivaldybės administracija planuoja kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, o galiojant 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytai reikalavimo užtikrinimo priemonei, gali būti apsunkintas nurodyto veiksmo atlikimas.

Įvertinusi trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. išdėstytus reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo motyvus, t. y. tai, kad T. M. H. ir N. H. savo prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę sieja ne su būtinybe išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba negalimumo, kuris savaime yra reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas ir nusako šio teisės instituto esmę, o su būtinybe, anot T. M. H. ir N. H., palengvinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi visiškai pagrįstai minėto trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo netenkino.

Administracinės bylos duomenys (I t., b. l. 81) leidžia daryti išvadą, kad iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – ginčijamo administracinio akto dalies galiojimo laikinas sustabdymas, priėmimo bei paduodami atskirąjį skundą dėl šios nutarties apeliacinės instancijos teismui tretieji suinteresuoti asmenys T. M. H. ir N. H. žinojo apie tai, jog valstybinės žemės plotų, prijungtų prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirta valstybiniams miškams. Iš bylos medžiagos (I t., b. l. 82-89, 132) taip pat matyti, kad atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija nuo pat pradžių nesutiko su Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos dalimi, apimančia inter alia ginčo teritorijos dalį, ir jau eilę metu atsisako šią schemą derinti. Atsižvelgus į tai, galima daryti išvadą, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. nurodyta aplinkybė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nesutinka su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema ir planuoja kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl šios schemos tikslinimo, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir nesudaro pagrindo vertinti ginčo faktinę situaciją kaip iš esmės pasikeitusią. Taigi minėta trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo keisti 2011 m. lapkričio 3 d. teismo nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita.

2012 m. gegužės 31 d. trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai negali paneigti aukščiau padarytos išvados, kad tai, jog atsakovai nesutinka su Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schema ir siekia šią schemą pakeisti, nėra naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė. Todėl minėti paaiškinimai ir dokumentai taip pat nėra pagrindas keisti paskirtą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita.

T. M. H. ir N. H., be kita ko, nepateikė konkrečių argumentų dėl to, kaip būtent vienos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto dalies galiojimo laikino sustabdymo pakeitimas kita – draudimu atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus „žymiai mažiau varžytų“ jų teises ir galimybes jas ginti neteismine tvarka. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pakeitus galiojančią reikalavimo užtikrinimo priemonę kita, būtų tinkamai užtikrinta viešojo intereso apsauga ir proceso šalių interesų pusiausvyra.

Remdamasi nurodytais motyvais, įvertinusi, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog yra reali grėsmė, kad, nepakeitus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės kita, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atmetė trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. prašymą pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o 2012 m. balandžio 6 d. teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas