Legislator Case Law & Legislation
2017-04-18 Nr. AB-8429-3-63-3-02661-2016-9 AI generated

2017-04-18 Nr. AB-8429-3-63-3-02661-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-04-18 Nr. AB-8429-3-63-3-02661-2016-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-04-18 Nr. AB-8429-3-63-3-02661-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Urbista“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Urbista“) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-258, kuriuo pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 4 val. iki 8 val., panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-3799-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02661-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Urbista“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Urbista“) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-258, kuriuo pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 4 val. iki 8 val., panaikinimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Urbista“ padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti licencijos ribojimo laiką.

II. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Urbista“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti skundžiamo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-258 galiojimą iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje.

Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas praras didžiąją dalį savo pajamų (kas yra itin aktualu, kadangi ne vasaros sezono metu Palangoje iš esmės sumažėja klientų srautai ir yra itin sunku išlaikyti verslą), kadangi iš esmės visas pajamas gauna iš prekybos alkoholiniais gėrimais (pridedami dokumentai – naktinio klubo meniu, iš kurio matyti, jog įmonė prekiauja tik gėrimais, taip pat Palangos vadybinės maisto veterinarijos tarnybos išduotas Maisto subjekto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimas, iš kurio matyti, jog naktiniame klube (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Palanga leidžiamas prekybos asortimentas yra išimtinai tik gėrimai). Taip pat pareiškėjas negalės sumokėti nuomos mokesčio pareiškėjo valdomo naktinio klubo patalpų savininkui, dėl ko bus 2017 m. balandžio 1 d. nutraukta patalpų nuomos sutartis (pareiškėjas jau yra gavęs pretenziją ir pakartotinę pretenziją iš patalpų nuomotojo su įspėjimu nutraukti sutartį 2017 m. balandžio 1 d. dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo). Taip pat pablogės pareiškėjo ir taip sunki finansinė padėtis, kreditoriniai įsiskolinimai kitoms įmonėms. Be to, pareiškėjas patirs itin didelių materialinių nuostolių, bus priverstas atleisti Palangoje dirbančius darbuotojus bei išsikelti iš patalpų. Tokiu būdu, padidės įmonės įsiskolinimas darbuotojams, dėl ko darbuotojai išeis iš darbo, taip pat padidės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Kaip matyti, pareiškėjas šioje byloje ginčija sprendimą, kuriuo jam priklausančiame bare apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 4 val. iki 8 val. Savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti šio sprendimo galiojimą (iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje), pareiškėjas grindžia tuo, jog dėl šio sprendimo praras didžiąją dalį savo pajamų, negalės sumokėti nuomos mokesčio pareiškėjo valdomo naktinio klubo patalpų nuomotojui, dėl ko bus nutraukta patalpų nuomos sutartis, pablogės pareiškėjo ir taip sunki finansinė padėtis, padidės kreditoriniai įsiskolinimai kitoms įmonėms, pareiškėjas patirs itin didelių materialinių nuostolių, bus priverstas atleisti darbuotojus bei išsikelti iš patalpų, padidės įmonės įsiskolinimas darbuotojams, dėl ko darbuotojai išeis iš darbo, padidės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikti duomenys nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių naujų ar papildomų duomenų, nei tie, kuriuos jau įvertino pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-301-261/2017, nagrinėdami analogišką pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą.

Prie apeliacinio skundo pridėtas naktinio klubo meniu, iš kurio matyti, jog pareiškėjo įmonė prekiauja tik gėrimais, taip pat Palangos valstybinės maisto veterinarijos tarnybos išduotas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, iš kurio matyti, jog naktiniame klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, leidžiama prekiauti gėrimais, nereiškia, jog dėl to, jog bus paliktas galioti skundžiamas atsakovo sprendimas apriboti pareiškėjui mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 4 val. iki 8 val., pareiškėjas praras didžiąją dalį savo pajamų. Pareiškėjui net ir pateikus minėtus duomenis, vis tiek nėra aišku, kiek pajamų jo įmonė apskritai uždirba bei kiek uždirba iš prekybos alkoholiniais gėrimais ir kiek pajamų netektų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo būtent nuo 4 val. iki 8 val., ar naktinio klubo (duomenys neskelbtini) baras yra vienintelis pareiškėjo baras (kavinė, viešojo maitinimo įmonė) ir ar tai yra pagrindinis ir vienintelis jo verslas. Taip pat ir pareiškėjo pateikti duomenys apie jo įsiskolinimus darbuotojams, kitoms įmonėms (taip pat ir patalpų nuomotojui), SODRA yra tik paskiri duomenys apie skolas, tačiau tai neatspindi bendros pareiškėjo finansinės padėties (būklės), nes neaišku, kokios apskritai yra pareiškėjo pajamos, kokią dalį šie įsiskolinimai sudaro bendroje pareiškėjo bendrovės finansinėje apskaitoje, neaišku, koks bus šių pareiškėjo pajamų (ir įsiskolinimų) dydžio pokytis apribojus pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką būtent nuo 4 val. iki 8 val. Pastebėtina, jog pareiškėjas duomenis apie savo piniginių lėšų būklę (sąskaitų aktyvumą – debetą / kreditą, likučius) pateikė tik už 2013 ir 2014 m. Be to, pastebėtina, jog pareiškėjui apribojimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytas ne viso jo darbo (veiklos) metu, tačiau tik nuo 4 val. iki 8 val., o įvertinus tai, kad baras (naktinis klubas) iš esmės dirba tik nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) abejotina, kad apribojus alkoholio prekybos laiką 3 valandoms, pareiškėjui būtent dėl skundžiamo atsakovo sprendimo galiojimo gali atsirasti didelė neatitaisoma žala.

Taigi, atsižvelgus į tai, spręstina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Dėl pareiškėjo argumentų dėl skundžiamo sprendimo, t. y. kad licencijos laiko ribojimas yra neproporcinga priemonė tikslams pasiekti, nes iš esmės visi policijos iškvietimai yra gaunami ir viešosios tvarkos pažeidimai pareiškėjo baro (naktinio klubo) teritorijoje fiksuojami tik vasaros sezono metu (nuo birželio iki rugpjūčio mėn. imtinai), pažymėtina, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012). Be to, pirmosios instancijos teismas ginčą dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-258, kuriuo pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 4 val. iki 8 val., panaikinimo jau išsprendė iš esmės ir 2017 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Visa tai šiuo metu (šioje bylos nagrinėjimo stadijoje) patvirtina ir prima facie įrodymų dėl skundžiamo administracinio akto neteisėtumo bei nepagrįstumo nebuvimo faktą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas