Legislator Case Law & Legislation
1fb2831e-eca7-4fb3-acfc-676b51f41bdf AI generated

1fb2831e-eca7-4fb3-acfc-676b51f41bdf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 1fb2831e-eca7-4fb3-acfc-676b51f41bdf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. e1-1977-1131/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14452-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T.

Legislator headnote

AI generated

1fb2831e-eca7-4fb3-acfc-676b51f41bdf · Vilniaus miesto apylinkės teismas: bute jau nebebuvo. Buvo iÅ¡kviesti medikai, nes N. P. juto labai stiprų skausmÄ , negalėjo atsistoti, buvo perkreiptu iÅ¡ skausmo veidu. Atvykę medikai jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, o R. P. įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Bendruoju pagalbos telefonu ji paskambino, nes jos mama prašė iÅ¡kviesti pagalbÄ (b. l. 58-60). IÅ¡ 2020 m. birželio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad N. P. nustatyta: poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryta kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar pavirÅ¡iumi, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. e1-1977-1131/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14452-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas, paskutinį kartÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir tęsti darbÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : T. P. 2020 m. balandžio 13 d., apie 14.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu koja spyrė 3 kartus sutuoktinei N. P. į nugarÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu, pirmos apklausos metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su N. P. santuokoje gyvena daugiau kaip 35 metus ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jų dar gyvena dukra R.

P.. 2020 m. balandžio 13 d. pas juos atėjo N. P. draugė Ž. ir jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. iÅ¡gėrė 2 butelius degtinės. Žmonos draugei išėjus apie 14.30 val., tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl buitinių klausimų, o po to jie apsistumdė, tačiau jo žmona nebuvo nukritusi. Pasak įtariamojo, jis pats buvo nukritęs ant fotelio, kai žmona jį stipriau pastÅ«mė, o jis jai koja nespyrė. Po to jis nuėjo į kitÄ kambarį ir girdėjo, kaip žmona jam sakė „tu sėsi“, „aÅ¡ tau padarysiu“, „kviečiu policijÄ â€œ.

Po kažkiek laiko pas jį į kambarį užėjo policijos pareigÅ«nai ir jis buvo sulaikytas. Kaltinamasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu, antros apklausos metu, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad patvirtina savo pirmos apklausos metu (2020 m. balandžio 14 d.) duotus parodymus. Taip pat nurodė, kad nepamena, jog bÅ«tų spardęs ar rankomis mušęs N. P., tačiau nurodė, kad jie abu stumdėsi ir rėkė vienas ant kito. Jis nepamena, bet galimai galėjo pastumti žmonÄ Ä¯ sienos kampÄ koridoriuje ir tuomet ji galėjo susižaloti nugarÄ , tačiau konflikto metu ji nebuvo nukritusi.

T. P. teigimu, konflikto metu stumdėsi ir jo žmona, o kuomet jis norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, ji to padaryti neleido. Tuomet jis nuėjo į kitÄ kambarį ir užsidarė. Tik kai grįžo iÅ¡ policijos, sužinojo, kad žmona buvo ligoninėje, bet ji nieko smulkiau nepasakojo. Trečios apklausos metu kaltinamasis T. P. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 13 d. apie 14.30 val. tarp jo ir sutuoktinės įvyko susistumdymas, kurio metu jie Å¡aukė vienas ant kito, stumdėsi kambaryje ir koridoriuje.

Vienu momentu jis pastÅ«mė N. P., ji nukrito ant žemės, netoli stalo. Tuo metu ji gulėjo kažkaip pasisukusi Å¡onu ir jis tris kartus spyrė jai į nugarÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Buvo labai girtas ir piktas, todėl nesuvokė, kÄ Â daro. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir žmonos atsiprašė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o padarytÄ Å¾alÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino (b. l. 76-79, 85-87, 92-93). Nukentėjusioji N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras T.

P. pastaruoju metu vartoja alkoholinius gėrimus ir jų pavartojęs tampa agresyvus. 2020 m. balandžio 13 d. apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro kilo konfliktas, nes pastarasis pareiÅ¡kė, kad ji neskaniai gamina valgyti. Liudytojos teigimu, pastaruoju metu T. P. bÅ«davo irzlus ir nuolat prie visko kabinėjosi, o ji jam nenusileido ir pareiÅ¡kė, kad jei jis nenustos jos įžeidinėti, tai ji iÅ¡kvies policijÄ . Tuomet T. P. tapo agresyvus ir trenkė jai 4-5 smÅ«gius į stuburÄ , o ji pajuto stiprų skausmÄ ir nugriuvo ant grindų.

Vėliau jos dukra R. P. iÅ¡kvietė medikus, tačiau paties konflikto dukra nematė, tik girdėjo jos Å¡auksmÄ . Kuomet atvyko policijos pareigÅ«nai, jos vyras jau buvo išėjęs, o medikai jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Ten jai buvo nustatytas stuburo sumuÅ¡imas, o vyras prieÅ¡ jÄ smurtauja nebe pirmÄ kartÄ . Papildomos apklausos metu nukentėjusioji N. P. parodė, kad prieÅ¡ 2020 m. balandžio 13 d. įvykį T. P. dvi savaites vartojo alkoholinius gėrimus ir konflikto kambaryje metu jai 3 kartus spyrė į nugarÄ , o ji dėl to jautė fizinį skausmÄ nugaros apačioje.

Atvykę medikai jÄ buvo nuvežę į ligoninę, o vėliau į teismo medicinos tarnybÄ nenuvyko, nes blogai jautėsi, t. y. jai skaudėjo nugaros deÅ¡inę pusę. Liudytojos teigimu, gydytojai jai liepė 4 dienas gulėti lygioje vietoje, o vėliau apie teismo medicinos tarnybÄ pamirÅ¡o. Poodinė kraujosruva kairiame žaste galėjo atsirasti tuo metu, kai ji po smÅ«gių krito ant žemės. Krito ant deÅ¡inio Å¡ono, tarp fotelio ir kompiuterio stalo, ir galimai užkabino kairį žastÄ už stalo, todėl atsirado mėlynė.

Kaip tiksliai ji atsirado, liudytoja pasakyti negali, bet iki įvykio jos nepastebėjo. Sutuoktinis tyčia smÅ«gio ranka ar koja į kairį žastÄ Â jai nesudavė ir dėl Å¡ios kraujosruvos pretenzijų jam neturi. Å iuo metu T. P. alkoholinių gėrimų nebevartoja, o ji sutinka, kad byla bÅ«tų baigta baudžiamuoju įsakymu ir civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (b. l. 7, 19-21). Liudytoju apklaustas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK PR vyr. patruliu ir 2020 m. balandžio 13 d. apie 15.09 iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis spyrė moteriai į pilvo Å¡onÄ .

Atvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusiosios dukra R. P., o užėję į kambarį pamatė N. P., kuri gulėjo lovoje. Nukentėjusioji skundėsi skausmais nugaroje ir pasakė, kad jÄ sumušė sutuoktinis T. P., t. y. spyrė jai du kartus į deÅ¡inį Å¡onÄ . Moteris paminėjo, kad sutuoktinis jau apie dvi savaites vartoja alkoholinius gėrimus ir konfliktas kilo dėl pavydo, o po to T. P. spyrė jai į Å¡onkaulius. Pasak liudytojo, N. P. neneigė, kad prieÅ¡ pietus vartojo alkoholinius gėrimus, o T.

P. bute jau nebebuvo. Buvo iÅ¡kviesti medikai, nes N. P. juto labai stiprų skausmÄ , negalėjo atsistoti, buvo perkreiptu iÅ¡ skausmo veidu. Atvykę medikai jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, o R. P. įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Bendruoju pagalbos telefonu ji paskambino, nes jos mama prašė iÅ¡kviesti pagalbÄ (b. l. 58-60). IÅ¡ 2020 m. birželio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad N. P. nustatyta: poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryta kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar pavirÅ¡iumi, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos.

Nugaros apatinės dalies ir dubens sumuÅ¡imas nepagrįsti objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimai nevertinami ir nekvalifikuojami. Poodinė kraujosruva kairiame žaste galėjo bÅ«ti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Poodinė kraujosruva kairiame žaste kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Poodinė kraujosruva kairiame žaste yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamoje kÅ«no į vietoje (b. l. 29-30).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Pagal BK 248 straipsnį Å¡eimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu koja spyrė 3 kartus sutuoktinei N. P. į nugarÄ , taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė, kad 2020 m. balandžio 13 d. apie 14.30 val. tarp jo ir sutuoktinės įvyko susistumdymas, kurio metu jie Å¡aukė vienas ant kito, stumdėsi kambaryje ir koridoriuje.

Vienu momentu jis pastÅ«mė N. P. ir pastaroji nukrito ant žemės netoli stalo. Tuo metu ji gulėjo kažkaip pasisukusi Å¡onu ir jis tris kartus spyrė jai į nugarÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Buvo labai girtas ir piktas, todėl nesuvokė, kÄ Â daro, tačiau dėl savo veiksmų labai gailisi ir žmonos atsiprašė (b. l. 92). N. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad T. P. smurtavo prieÅ¡ jÄ , todėl patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 7, 19-20). T. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, tarnybiniai praneÅ¡imai, pareiÅ¡kimas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, N. P. medicininių dokumentų nuoraÅ¡ai, specialisto iÅ¡vada (b. l. 3-15, 29-34, 54, 61, 102).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad T. P. 2020 m. balandžio 13 d., apie 14.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu koja spyrė 3 kartus sutuoktinei N. P. į nugarÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Kaltinamojo padarytų veiksmų pobÅ«dis ir intensyvumas, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad nukentėjusiajai gali bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis T. P. savo žmonai N. P., su kuria gyvena ir kartu veda bendrÄ Å«kį, sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Taigi, pripažintina, kad kaltinamasis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu koja spyrė 3 kartus sutuoktinei N. P. į nugarÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui. Kaltinamojo T. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Bausmės skyrimo motyvai Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. P. pareiÅ¡kė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siÅ«loma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 123-124, 125). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ T. P. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. P. nusikalto konflikto su savo žmona metu, sukėlęs jai fizinį skausmÄ . Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės sveikatai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, be kita ko, už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 d. (dvi veikos)) (b. l. 114-116), administracine tvarka nebaustas (b. l. 122), dirba (b. l. 119).

Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ . Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. P. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies ir sankcijoje nustatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Teismo vertinimu, 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamÄ jį bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (BK 48 straipsnis) atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Prokuroro pareiÅ¡kime pasiÅ«lytos bausmės termino mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama, be to, kaltinamasis sutiko su Å¡ia bausme. Be to, prokuroras praÅ¡o T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmÄ kartÄ padaro nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra susijusi su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra tikslinga paskirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti įvykdyta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. T. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad T. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 13 d. 17.20 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 13.29 val. (vienÄ dienÄ ) (b. l. 61-63, 97-98).

Å is taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis). Kiti klausimai T. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 94–96). Ji paliktina galioti iki Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ â€“ panaikintina. Ä®siteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ , palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas, tačiau T. P. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 94,29 Eur (b. l. 41-53). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T.

P. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, T. P. paskirtÄ 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. P. paskirti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. P. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, T. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant (iÅ¡klausant programos kursÄ ) per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ vienÄ parÄ , vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. T. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ â€“ panaikinti. Ä®siteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ , palikti saugoti prie bylos medžiagos.

T. P. išaiškinti, kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme;

4) padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

5) iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

6) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

7) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Asta Benetytė