1faf5148-7f08-4ff6-b2e7-bb3e54cb0ce8 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-285-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25628-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės T.R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovei T.R. M. dėl teisės atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus nesant bendraturčio sutikimo bei pagal atsakovės T. R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. P. dėl teisės įregistruoti patalpÄ pripažinimo nesant bendraturtės sutikimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovė V.

P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)statybos (rekonstrukcijos) darbus, įrengti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre namo patalpas, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas R1–1(8.05), R1-2(4.18), 1-4 (1.80), 1-5 (2.38), 1-6(9.09), 1.13(35.60), nesant bendraturtės T. R. M. sutikimo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 49/100 dalys 189,26 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, ½ dalis Å«kinio pastato, ½ dalis kiemo įrenginių ir 468/936 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo, ½ dalis Å«kinio pastato, ½ dalis kiemo įrenginių ir 468/936 dalys žemės sklypo.

MinėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė kartu su sutuoktiniu bendromis lėšomis pastatė 1975 m. gyvendami santuokoje. 1988 m. ieÅ¡kovė kartu su sutuoktiniu nusprendė minėto namo plotÄ 65 kv. m. padidinti pastatant priestatus virÅ¡ garažo ir prie rÅ«sio. 1989 m. vasario 21 d. turto pasidalijimo sutartimi minėtÄ turtÄ ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis pasidalijo. Atliekant rekonstrukcijÄ , projektiniais duomenimis rÅ«pinosi ieÅ¡kovės sutuoktinis, rekonstrukcija vyko 1990-1992 m. gegužės mėn. už ieÅ¡kovės asmenines lėšas, tačiau įregistruota registre nebuvo, kadangi patalpų rekonstrukcija dalinai neatitiko projektinių duomenų. 1993 m. vasario 11 d. ieÅ¡kovė nutraukė santuokÄ su S. A.

P., tačiau po kurio laiko sutuoktiniai susitaikė ir kartu gyveno bendrai naudodamiesi patalpomis iki 2011 m. balandžio 20 d., kuomet ieÅ¡kovės sutuoktinis pakeitė virÅ¡ garažo esančio priestato užraktÄ . 2012 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi S. A. P. perleido savo turto dalį seseriai – atsakovei. Kadangi žemės sklypas tarp bendraturčių nepadalintas, ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į už jos lėšas pastatytus priestatus neįregistruotos, nors ieÅ¡kovė viena prižiÅ«ri ir remontuoja visas patalpas.

IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ statybos leidimui ieÅ¡kovės vardu priestatų statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre gauti, tačiau atsakovė atsisakė, teigdama, jog neįteisintus pastatus jai padovanojo ieÅ¡kovės sutuoktinis 2012 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi. IeÅ¡kovės nuomone, toks atsakovės atsisakymas neteisėtas, kadangi minėta dovanojimo sutartimi jai perleista tik S. A. P. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, todėl ieÅ¡kovei pripažintina teisė gauti leidimÄ rekonstrukcijos įteisinimui.

IeÅ¡kinį grindė CK 4.77 str.Atsakovė T. R. M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, jog rekonstrukcija buvo atliekama 1990 – 1992 m. už jos asmenines lėšas. Nurodė, kad priestatas pastatytas ant atsakovės broliui asmeninės nuosavybės teise priklaususio garažo, jo lėšomis pradėtas statyti 1995 m., o baigtas 2011 m., gavus deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , kurioje atsakovės brolis nurodomas kaip statytojas.

Pažymėjo, jog po santuokos nutraukimo 1993 m. vasario 11 d. atsakovės brolis su ieÅ¡kove nebevedė bendro Å¡eiminio gyvenimo. Žinodama Å¡ias aplinkybes, atsakovė atsisakė duoti ieÅ¡kovei sutikimÄ jos vardu statybos leidimui ir registracijai gauti.Trečiasis asmuo S. A. P. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko, prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog su ieÅ¡kove kartu negyveno ir nevedė bendro Å«kio nuo 1989 m., santuoka nutraukta 1993 m. vasario 11 d. Trečiasis asmuo 2012 m. spalio 15 d. jam nuosavybės teise priklausančiÄ 51/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį Å«kinio pastato, 51/100 dalis kitų statinių perleido atsakovei, kadangi buvo skolingas.

Pažymėjo, jog skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovė, priestato statybÄ ieÅ¡kovas 1990 m. liepos 31 d. gavęs leidimÄ , savo jėgomis ir lėšomis pradėjo 1992 m. gegužės mėn. 1992 m. liepos mėn. buvo užbaigti tik mÅ«rijimo ir betonavimo darbai, tačiau apdailos ir stogo dangos darbai nebuvo baigti. Galutinai užbaigus statybÄ trečiasis asmuo 2011 m. birželio 14 d. gavo deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ . Priestatas pastatytas ant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausiusio garažo, pagal 1989 m. vasario 21 d. turto pasidalijimo sutartį.

Minėtu priestatu visuomet tik jis ir naudojosi. Trečiajam asmeniui S. A. P. 2014-10-31 mirus, o teismo 2015-01-26 žodine nutartimi pakeitus mirusį trečiÄ jį asmenį jo teisių ir pareigų perėmėja T. R. M., trečiasis asmuo paÅ¡alintas iÅ¡ bylos, atsižvelgiant, kad atsakovės asmuo sutapo su trečiojo asmens asmeniu.Atsakovė T. R. M. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti jai teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio 936 kv.m.

žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų keitimÄ pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ 2011-05-27 įmonės UAB „Statkadma“, keičiant bendrÄ plotÄ iÅ¡ 189,26 kv.m. į 253,21 kv.m., naudingÄ plotÄ iÅ¡ 105,22 kv.m. į 152,25 kv.m., gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ 73,59 kv.m. į 129,72 kv.m., rÅ«sių (pusrÅ«sių) plotÄ iÅ¡ 57,90 kv. m. į 70,57 kv.m., nesant bendraturtės V. P. sutikimo; pripažinti atsakovei teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas kadastrinių matavimų bylos plane R2-1 (8,00 kv.m.), R2-2 (4,20 kv.m.), 1-8 (1,81 kv.m.), 1-9 (2,35 kv.m. ), 1-10 (9,17 kv.m.), 1-17 (35,30 kv.m.), pastatytas pagal Trakų rajono architekto-inspektoriaus iÅ¡duotÄ 1990-07-31 statybos leidimÄ Nr. 98 ir pagal patvirtintÄ techninį projektÄ , parengtÄ Trakų rajono gamybinės projektinės architektÅ«ros ir planavimo biuro ir patvirtinto Trakų rajono architekto 1990-07-30, padidinant gyvenamojo namo bendrÄ plotÄ 60,83 kv.m., nesant bendraturtės V.

P. sutikimo; nustatyti, kad T. R. M. nuosavybės dalis pastate Nr. (duomenys neskelbtini) padidėjo nuo 51/100 dalies iki 63/100 dalių bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovė yra S. A. P. turto paveldėtoja 2015-02-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu. Turto pasidalijimo 1989 m. vasario 21 d. sutartimi, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, buvo nustatytos S.A. P. ir ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į baigtų statyti gyvenamojo namo ir kiemo pastatų dalis. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai sutarė dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos pristatant priestatÄ su rÅ«siu prie garažo ir virÅ¡ garažo, gyvenamojo namo rekonstrukcijai buvo gautas bendraturtės sutikimas, S.A.

P. pradėjo rÅ«pintis projektiniais dokumentais. Priestato statybos liudijimas iÅ¡duotas S.A. P. vardu, jo vardu 2011 m. birželio 14 d. iÅ¡duota deklaracija apie statybos darbų užbaigimÄ . Atsakovė atkreipė dėmesį, jog leidimas ir projektas namo rekonstrukcijai gauti iÅ¡duotas 1990 m., t.y. jau po to, kai S.A. P. ir V. P. pasidalino turtÄ . Priestatas pastatytas virÅ¡ S.A. P. priklausiusio garažo ir prie jo. PriestatÄ S.A. P. statė savo lėšomis, ieÅ¡kovė prie statybos darbų savo lėšomis neprisidėjo.

Atsakovės nuomone, gyvenamojo namo priestatas priklausė S.A. P. asmeninės nuosavybės teise, kadangi pastatytas vien tik jo lėšomis po santuokos nutraukimo. S.A. P. su 2011-06-20 praÅ¡ymu kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl kadastrinių duomenų keitimo ir jo padidėjusios dalies registravimo, tačiau buvo pareikalautas bendraturtės sutikimas, kurį ji atsisako duoti. Po S.A. P. mirties paveldėjusi jo turtÄ atsakovė įgijo teisę įregistruoti nuosavybės teises į asmeninę S.A. P. nuosavybę.

Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė V. P. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė klaidina teismÄ nurodydama, jog ginčo patalpos pastatytos 2011 m. už S. A. P. lėšas ir jai padovanotos kartu su kitomis patalpomis. Ginčo patalpos pastatytos ieÅ¡kovei bÅ«nant santuokoje už bendras Å¡eimos lėšas 1992 m., kadangi neatitiko projektinių duomenų, nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl nutraukiant santuokÄ nebuvo padalintos tarp sutuoktinių.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė susitaikė su sutuoktiniu ir gyveno bei naudojosi bendromis patalpomis iki 2011 m. balandžio 20 d., iÅ¡sipirko po ½ d. valstybinė žemės sklypo. K. S. A. P. apgyvendino ginčo patalpose savo seserį (atsakovę), jos įkalbėtas pakeitė užraktÄ ir ėmė teigti, jog priestatas virÅ¡ garažo yra jo asmeninė nuosavybė. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį dėl siekdama įregistruoti ginčo patalpas, o tai sužinojęs buvęs sutuoktinis perleido dovanojimo sutartimi jo vardu registruoto gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, kiemo įrenginių bei žemės sklypo dalis savo seseriai.

Pažymėjo, jog 2011 m. birželio 14 d. deklaracija apie statybos užbaigimÄ patvirtinta pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t.y. nesant bendraturtės sutikimo. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį ir atsakovės T. R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino bendraturtėms ieÅ¡kovei V. P. ir atsakovei T.i R. M., lygias teises lygiomis dalimis vykdyti pastato -gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priestato – patalpų R2-1 (8,00 kv.m.), R2-2 (4,20 kv.m.), 1-8 (1,81 kv.m.), 1-9 (2,35 kv.m.), 1-10 (9,17 kv.m.), 1-17 (35,30 kv.m.) įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Statkadma“ 2011-05-24 atliktus kadastrinius matavimus, remiantis 2011-06-14 Deklaracija apie statybos užbaigimÄ Nr. DSV-2581-(23.35).

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P. ir atsakovės T. R. M. po 5,62 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡alių pateiktais įrodymais bei liudytojų parodymais konstatavo, jog ginčo priestatas pradėtas statyti 1990 metais ir buvo pastatytas ir įrengtas iki 1992-08-08, t.y. ieÅ¡kovės V. P. ir S.A. P. santuokoje, kuri buvo nutraukta tik 1993-02-11. Ä®vertinęs tai, jog 1990-07-31 leidimas Nr. 98 vykdyti individualiÄ jÄ statybÄ iÅ¡duotas ieÅ¡kovės ir S.A.

P. santuokos metu, neturinčiomis teisinės reikšmės abiejų buvusių sutuoktinių teisėms ir pareigoms, susijusioms su namo rekonstrukcija, laikė aplinkybę, jog leidimas išduotas vienam iš sutuoktinių - statytojui S.A. P.. Taip pat atkreipė dėmesį, jog byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo pripažinti aplinkybę, kad priestatas pastatytas tik iš ieškovės ar tik iš jos sutuoktinio asmeninių lėšų ir kad priklauso kuriam nors iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės V. P. ir S.A. P. santuokos nutraukimo įregistravimas dar ilgÄ laikÄ nenutraukė jų faktinio bendro gyvenimo, todėl sprendė, jog santuokoje pastatytas namo priestatas laikytinas priklausiusiu abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, o turtinė teisė į S. A. P. priklausiusiÄ priestato dalį Å¡iuo metu priklauso jo turto ir turtinių teisių įpėdinei atsakovei T.R. M..Atsižvelgdamas į tai konstatavo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė turi lygias teises 2011-06-14 Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu vykdyti pastatyto namo priestato registracijÄ bei atitinkamai keisti registro duomenis.

Ä®vertinęs tai, jog ginčas tarp Å¡alių vyksta ilgÄ laikÄ , laikė pagrįstu pripažinti abiejų Å¡alių lygias teises lygiomis dalimis vykdyti namo priestato registravimo procedÅ«rÄ , atitinkamai pakeičiant registro duomenis. Nurodė, jog namo priestato registravimo procedÅ«ra turi bÅ«ti vykdoma vadovaujantis 2011-05-24 kadastriniais matavimais, kadangi 2011-06-14 Deklaracija apie statybos užbaigimÄ patvirtinta remiantis bÅ«tent Å¡iais matavimais. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovė T.

R. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl pripažinimo bendraturtėms ieÅ¡kovei ir atsakovei lygias teises lygiomis dalimis vykdyti pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priestato - patalpų R2-1 (8.00 kv. m.), R2-1 (4,20 kv. m.), 1-8 (1,81 kv. m.), 1-9 (2,35 kv. m.), 1-10 (9,17 kv. m.), 1-17 (35.30 kv. m.) įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre pagal UAB “Statkadma" 2011-05-24 atliktus kadastrinius matavimus, remiantis 2011-06-14 Deklaracija apie statybos užbaigimÄ Nr. DSV-2581-(23.35) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės V.

P. ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre namo patalpas, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas Rl-1 (8.05), Rl-2 (4.18). 1-4 (1.80), 1-5 (2.38), 1-6 (9.09), 1-13 (35.60), nesant bendraturtės T. R. M. sutikimo. GrÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus pilnoje apimtyje.Apeliantė sutiko su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jai teisę atlikti ginčo namo statybos (rekonstrukcijos) darbus bei įrengti be atsakovės kaip bendraturtės sutikimo.

Tačiau apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ peržengė tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ribas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė kėlė du reikalavimus, t.y. atlikti statybos darbus - statinio rekonstrukcijÄ be atsakovės kaip bendraturtės sutikimo bei įregistruoti statybos rekonstrukcijos darbus vieÅ¡ajame nekilnojamoje turto registre be bendraturtės sutikimo. Apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavimus kėlė ne dėl nuosavybės pripažinimo, o dėl kadastrinių duomenų keitimo Nekilnojamojo turto kadastro registre, kurie nesutampa su ieÅ¡kovės pateikiamais patalpų dalių indeksais ir jų plotais.

Tuo tarpu teismas skundžiamu sprendimu pripažino ieÅ¡kovei ir atsakovei kaip bendraturtėms lygias teises ir lygiomis dalimis vykdyti ginčo pastato registracijÄ , nors tokio reikalavimo nekėlė nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė. Dėl ginčo turto pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog apeliantė jį paveldėjo kaip neregistruotÄ turtÄ . Apeliantė pažymėjo, jog naujai pastatytas patalpas 2015-02-09 paveldėjo pagal testamentÄ iÅ¡ byloje buvusio trečiojo asmens S. A. P., t.y. visÄ likusį turtÄ inter alia jo jėgomis ir sÄ naudomis statybos metu sukurtÄ objektÄ - statinio dalis – patalpas, nurodytas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, parengtoje 2011-05-27 įmonės UAB „Statkadma“.Apeliantės nuomone, skundžiamoje dalyje sprendimas yra nemotyvuotas (CPK 329 2 d. 4 p.), kadangi teismas nepasisakė dėl antrojo ieÅ¡kovės reikalavimo, kuris visiÅ¡kai savo teisine prasme nesutampa su teismo priimtu sprendimu.

IeÅ¡kovė kėlė reikalavimÄ dėl teisės pavieÅ¡inti duomenis apie ateityje rekonstruotÄ statinio dalį, o teismo sprendimo dalyje nuspręsta dėl ginčo pastato nuosavybės teisių. Skundžiamame sprendime taip pat nepasisakyta dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų be ieÅ¡kovės, kaip bendraturtės sutikimo pakeisti kadastrinius duomenis: bendrÄ plotÄ , naudingÄ plotÄ , gyvenamÄ jį plotÄ , rÅ«sių plotÄ ir papildant Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ dokumentais - patalpų planais, parengtais 2011-05-27 įmonės UAB „Statkadma”.

Taip pat Nekilnojamojo turto registre pakeisti nuosavybės duomenis, padidinant dalis nuo 51/100 dalies iki 63/100. Apeliantė taip pat pažymėjo, jog teismo sprendimas dalyje neteisėtas, kadangi ieÅ¡kovė nebuvo sumokėjusi nustatyto žyminio mokesčio, t.y. buvo sumokėjusi žyminį mokestį tik už vienÄ reikalavimÄ , kai tuo tarpu buvo pareikÅ¡ti du reikalavimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡iÄ pastabÄ neatsižvelgė, pažeisdamas proceso normas ieÅ¡kinio nepaliko nenagrinėtu.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį keliamam reikalavimui dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, Å¡ių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdama įstatymo normas. Teismas, nustatęs faktinę aplinkybę, kad statinio rekonstrukcija buvo atlikta 1992 metais, t. y. santuokos metu, privalėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį SÅ K 23 str.). Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog ieÅ¡kovė ir buvęs sutuoktinis S. A.

P. po santuokos nutraukimo 1993-02-11 vedė bendrÄ Å«kį siekdami bÅ«ti faktine Å¡eima. Pažymėjo, jog toks reikalavimas byloje nebuvo keliamas, todėl teismas peržengė reikalavimų ribas konstatuodamas Å¡iuos faktus ir juos laikė turinčiais įrodomÄ jÄ galiÄ . Apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas pažeidžia jos konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumÄ , kadangi apeliantė pagal S. A. P. (duomenys neskelbtini) testamentÄ paveldėjo (duomenys neskelbtini)mirties dienai visÄ velioniui priklausantį turtÄ , tame tarpe ir ginčo patalpas, todėl skundžiamu teismo sprendimu paimta iÅ¡ jos ½ dalis priklausančio turto.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V.

P. prašė skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IeÅ¡kovė nesutiko su apeliantės argumentu, jog ginčo patalpas ji paveldėjo pagal 2011 m. rugsėjo 16 d. sudarytÄ S. A. P. testamentÄ . Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais bei liudytojų parodymais pagrįstai nustatė, kad namo priestatas pastatytas ir pilnai įrengtas 1990-1992 metais. 1990-07-31 leidimas Nr. 98 vykdyti individualiÄ jÄ statybÄ bei paruoÅ¡ta namo rekonstrukcijos projektinė dokumentacija rodo jog gyvenamasis namas rekonstruojamas pristatant virÅ¡ garažo antrÄ aukÅ¡tÄ , o virÅ¡ esamo rÅ«sio dviejų aukÅ¡tų priestatÄ , priestate įrengiant tambÅ«rÄ , laiptinę, virtuvę pirmame aukÅ¡te, o antrame aukÅ¡te - prieÅ¡kambarį ir kambarį, ir Å¡is statinys buvo rekonstruojamas sutuoktinių ir kitų Å¡eimos narių gyvenimo sÄ lygoms pagerinti.

Aplinkybė, kad leidimas namo rekonstrukcijai iÅ¡duotas vienam iÅ¡ sutuoktinių – statytojui S.A. P. negali bÅ«ti įrodymu, kad iÅ¡ sutuoktinių lėšų pastatyti priestatai tapo jo asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog po santuokos nutraukimo sunkia nepagydoma liga susirgus dukrai ieÅ¡kovė su S. A. P. nenutraukė faktinio bendro gyvenimo ir bendrÄ Å«kį vedė iki 2011 metų pavasarį iÅ¡tikusio S.A. P. insulto. Susirgus atsakovės įtakoje pareiÅ¡kė, kad priestatai priklauso jam, apgyvendino name atsakovę ir kategoriÅ¡kai atsisakė registruoti Nekilnojamojo turto registre rekonstruotas santuokos metu patalpas abiejų sutuoktinių vardu.

Apeliantei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, 2012 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi jis perleido jam nuosavybės teise priklausančias įregistruotas 51/100 dalis 189,26 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). T.i R. M., kuri užėmė ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas patalpas, tvirtindama, kad gavo pagal dovanojimo sutartį. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog apeliantė atsisakė pateikti 1990 m. liepos 31 d. leidimÄ statybai bei projektinę namo rekonstrukcijos dokumentacijÄ , atsisakė rekonstruotus pastatus įteisinti, nors ieÅ¡kovė siÅ«lė rekonstruotų patalpų nuosavybės teisę įregistruoti abiejų namo bendraturčių vardu lygiomis dalimis.

Neturėdama leidimo namo rekonstrukcijai bei projektinės dokumentacijos, ji kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ â€“ leisti atlikti rekonstrukcijos darbus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpas, kadangi iki atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo nežinojo, jog S. A. P. be ieÅ¡kovės kaip bendraturtės sutikimo, užpildė ir patvirtino DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , pagrįstÄ 2011 m. gegužės 24 d. atliktais kadastriniais matavimais. IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo patalpos buvo projektuojamos ir statomos abiejų sutuoktinių V.

P. ir S. A. P. bendromis lėšomis ir darbu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuria jie naudojosi bendrai ir po santuokos nutraukimo, todėl atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alių ginčas dėl namo priestato neiÅ¡sprendžiamas keletÄ metų, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir pripažino, kad ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimas esamoje situacijoje prieÅ¡tarautų civilinio proceso paskirčiai, neatitiktų civilinio proceso tikslų, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ iÅ¡ dalies tenkindamas tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Apeliantės argumentai dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribų peržengimo nepagrįsti, kadangi ieÅ¡kovė siekė įteisinti ginčo patalpų registracijÄ , kad galėtų nevaržomai jomis naudotis. Tuo tarpu atsakovė tyčia slėpė nuo ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ ir patvirtintÄ deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , pateikdama teismui tik praėjus vienerių metų terminui jÄ nuginčyti. Tokiu bÅ«du atsakovė siekė įregistruoti visas rekonstruotas patalpas savo vardu kaip paveldėtas iÅ¡ S. A.

P., nors jai buvo žinoma, kad priestatai pastatyti santuokoje už bendras sutuoktinių lėšas. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįteisintų statybos procese sukurtų statinių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovę V. P. su atsakovės broliu S. A. P., mirusiu (duomenys neskelbtini), siejo santuokiniai santykiai. Jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini)bendru sutuoktiniu pareiÅ¡kimu. IeÅ¡kovės V. P. ir S. A. P. Å¡eima gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir naudojosi Å¡io namo priklausiniais, t.y. Å«kiniu pastatu ir kiemo statiniais. Sutuoktiniai 1989-02-21 sudarė notaro patvirtintÄ sutartį, kuria pasidalino tarpusavyje gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , susitardami, kad V.

P. paliekamas namo pirmas aukštas, t.y. 17,67 kv.m. ir 12,35 kv.m. ploto kambariai, 12,70 kv.m. ploto virtuvė, koridorius ir tualetas, taip pat namo antro aukšto 12,54 kv.m. ploto kambarys, rūsio 21,02 kv.m. dalis ir ½ dalis ūkinio pastato, t.y. 49/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei ½ dalis ūkinio pastato. Ieškovės sutuoktiniui atiteko namo antro aukšto 17,86 kv.m. ir 13,17 kv.m. ploto kambariai, 4,52 kv.m. ploto vonia, koridorius, visas garažas, rūsio 21,54 kv.m. dalis ir ½ dalis ūkinio pastato, t.y.

S. A. P. - 51/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei ½ dalis Å«kinio pastato. 2012-10-15 dovanojimo sutartimi S. A. P. perleido visÄ adresu (duomenys neskelbtini)., turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ savo seseriai atsakovei T. R. M.. Byloje Å¡alių pateiktos kadastrinių matavimų bylos patvirtina aplinkybę apie pastatytus ir neįregistruotus (neįteisintus) gyvenamojo namo priestatus – priestatus, esančius Å¡alia ir virÅ¡ namo įregistruoto garažo.Apeliantė savo skundÄ iÅ¡ esmės grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ peržengė tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės pareikÅ¡tų reikalavimų ribas (CPK 265 str. 2 d.), nustatė reikÅ¡mingus faktus, kurių Å¡alys neprašė, nemotyvavo, kodėl atmetami atsakovės prieÅ¡inio ieÅ¡kinio reikalavimai (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), nepasisakė dėl ieÅ¡kovės praleisto ieÅ¡kinio senaties termino santuokos metu sukurtam turtui padalinti, nors atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovė žyminiu mokesčiu nėra apmokėjusi dalies reikalavimų, nepagrįstai jų paliko nenagrinėtais. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, iÅ¡ dalies Å¡iuos argumentus pripažįsta pagrįstais. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiÅ«ra disponuoja (CPK 42 str. 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas.

Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).

Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)statybos (rekonstrukcijos) darbus, įrengti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre namo patalpas, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais R1–1 (8.05), R1-2 (4.18), 1-4 (1.80), 1-5 (2.38), 1-6 (9.09), 1.13 (35.60), nesant bendraturtės T.

R. M. sutikimo. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas CK 4.77 str. nuostatomis. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jai teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 936 kv.m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų keitimÄ pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ 2011-05-27 įmonės UAB „Statkadma“, keičiant bendrÄ plotÄ iÅ¡ 189,26 kv.m. į 253,21 kv.m., naudingÄ plotÄ iÅ¡ 105,22 kv.m.

į 152,25 kv.m., gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ 73,59 kv.m. į 129,72 kv.m., rÅ«sių (pusrÅ«sių) plotÄ iÅ¡ 57,90 kv. m. į 70,57 kv.m., nesant bendraturtės V. P. sutikimo; pripažinti atsakovei teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)m. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas kadastrinių matavimų bylos plane R2-1 (8,00 kv.m.), R2-2 (4,20 kv.m.), 1-8 (1,81 kv.m.), 1-9 (2,35 kv.m. ), 1-10 (9,17 kv.m.), 1-17 (35,30 kv.m.), pastatytas pagal Trakų rajono architekto-inspektoriaus iÅ¡duotÄ 1990-07-31 statybos leidimÄ Nr. 98 ir pagal patvirtintÄ techninį projektÄ , parengtÄ Trakų rajono gamybinės projektinės architektÅ«ros ir planavimo biuro ir patvirtinto Trakų rajono architekto 1990-07-30, padidinant gyvenamojo namo bendrÄ plotÄ 60,83 kv.m., nesant bendraturtės V.

P. sutikimo; nustatyti, kad T. R. M. nuosavybės dalis pastate Nr. 7997-5007-4016 padidėjo nuo 51/100 dalies iki 63/100 dalių, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių argumentus ir liudytojų parodymus konstatavo, jog ginčo patalpos pastatytos ieÅ¡kovei ir atsakovės broliui S. A. P. esant santuokoje, t.y. 1990-1992 m.. Teismo vertinimu įrodymų, jog priestatai pastatyti iÅ¡ kurio nors iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų byloje nėra pateikta, todėl sprendė, jog priestatai buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė, nors jie nustatyta tvarka nebuvo registruoti, nepadalinti, nesudaryta jokio susitarimo, kuriuo bÅ«tų nustatytos jiems priklausančio priestato dalys.

Teismo vertinimu, abiejų Å¡alių materialiniai reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau įvertinus tai, kad ginčas nėra iÅ¡sprendžiamas jau ilgÄ laikÄ , teismo vertinimu, ieÅ¡kinio ir prieÅ¡inio ieÅ¡kinio atmetimas esamoje situacijoje neatitiktų civilinio proceso tikslų, tame tarpe atkurti ginčo taikÄ , todėl pripažino abiejų ginčo Å¡alių teises lygiomis dalimis vykdyti namo priestato registravimo procedÅ«rÄ , atitinkamai pakeičiant registro duomenis pagal 2011-05-24 kadastrinius matavimus, tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies tenkinant ir ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažindamas bendraturtei ieÅ¡kovei V.

P. lygias teises su atsakove T.i R. M., vykdyti ginčo patalpų teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre pagal atliktus kadastrinius matavimus iÅ¡ esmės pripažino Å¡alims nuosavybės teises į ½ dalį ginčo pastatų, konstatuodamas, jog minėtos patalpos buvo sukurtos ieÅ¡kovės ir jos buvusio sutuoktinio santuokos metu.Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, toks ieÅ¡kovės reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog skundžiamu sprendimu teismas virÅ¡ijo pareikÅ¡tų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų ribas.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ trečiojo asmens atsiliepimo bei pridėtų įrodymų nustatęs faktinę aplinkybę, kad yra pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimÄ 2011-06-14 d. Nr. DSU-2581-(23.35) turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 230 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas remdamasis liudytojų parodymais ir ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais – prekių gabenimo važtaraščiais (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3252-819/2013 T. 1., b.l. 120-130) konstatavo, jog ginčo patalpos pastatytos ieÅ¡kovei ir atsakovės broliui S. A.

P. esant santuokoje, t.y. 1990-1992 m. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino trečiojo asmens į bylÄ pateiktų įrodymų dėl nurodomos aplinkybės, kad stogo darbai buvo baigti tik 2011 m., kÄ patvirtina ir pateikti įrodymai (bylos Nr. 2-1909-391/2015 T. 1., b.l. 91, 95, 97, 120-124), kurie sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog ginčo patalpos buvo statomos ir toliau įrenginėjamos ir po ieÅ¡kovės ir atsakovės brolio santuokos nutraukimo iki pat 2011 m. Kolegijos vertinimu, neatsižvelgus į Å¡iÄ aplinkybę nelaikytinas motyvuotu ginčo patalpų priskyrimas Å¡alims lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į tai, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, vertintina kokia dalimi ginčo patalpos buvo įrengtos ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui bÅ«nant santuokoje ir kokia dalimi – po santuokos nutraukimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens santuoka nutraukta 1993 m. vasario 11 d. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktinę aplinkybę, kad ginčo statinio rekonstrukcija buvo atlikta 1992 metais iki Å¡alių santuokos nutraukimo ir ieÅ¡kovei nereiÅ¡kus turtinio reikalavimo dėl santuokos metu sukurto turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe privalėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį pagal atsakovės atstovės teisme pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ .

Atsižvelgdama į tai, kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡ esmės nepasisakė dėl Å¡alies pareikÅ¡to reikalavimo taikyti byloje ieÅ¡kinio senatį. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo turtinio matyti, jog priimant skundžiamÄ sprendimÄ , nebuvo tinkamai įvertinta Å¡alių procesiniuose dokumentuose suformuluotų reikalavimų apimtis, taip pat nevisapusiÅ¡kai įvertinti byloje esantys įrodymai susiję su ginčo patalpų statybomis ir laikotarpiu, kada ir kokia dalimi sukurtos ginčo patalpos iki ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens santuokos bei po jos nutraukimo.Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.).

Å io proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, grÄ Å¾inti tokiÄ bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p., 329 str. 2 d. 7 p.).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui tinkamai neįvertinus pareikÅ¡tų reikalavimų ribų bei neatskleidus bylos esmės ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus reikÅ¡mingų bylai aplinkybių susijusių su ginčo patalpų statybomis, Å¡io klausimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų naujai iÅ¡nagrinėti šį klausimÄ iÅ¡ esmės, o ne patikrinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Tokiu bÅ«du iÅ¡ Å¡alių bÅ«tų atimta teisė iÅ¡nagrinėti jų bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme ir Å¡alys prarastų vienÄ iÅ¡ galimų bylos nagrinėjimo instancijų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija,n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                      Danutė Kutrienė                                                                                                                      Vytautas Zelianka