2021-12-22 Nr. BB-7064-1-01-1-35727-2016-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-222-511/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35727-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.1.9.8; 1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 8 d. nutarties ir nuteistojo K. R. gynėjo advokato Rimvydo Paulausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu N. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Škoda Roomster“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė N. Š. paskirta dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 13 d.

K. R. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laivės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Peugeot“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Škoda Roomster“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši subendrinta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 13 d.

Iš N. Š. AB „Lietuvos draudimas“ priteista 2759,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, o iš N. Š. ir K. R. solidariai – 972,01 Eur turtinės žalos atlyginimo; iš K. R. priteista 2336,95 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. P.; iš N. Š. ir K. R. solidariai priteista 108 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. T. (V. T.); iš N. Š. ir K. R. solidariai priteista 2498 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. P.; iš N. Š. ir K. R. solidariai priteista 3660 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. U.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nuspręsta konfiskuoti automobilį „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiuo nuosprendžiu N. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (5 veikos) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; K. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (6 veikos) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; A. B. (A. B.) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 8 d. nutartimi nuteistojo K. R., konfiskuotos transporto priemonės savininkės D. G. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus, nuteistojo N. Š. gynėjo advokato O. Martinkaus apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. Š. ir K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. gegužės 31 d. 17.20 val. N. Š. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie Danės g. 45-o namo Klaipėdoje, K. R. panaudojus automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą atrakino namo kieme stovintį automobilį „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiusį V. T., į jį įsibrovė ir iš automobilio bagažinės pagrobė 1080,01 Eur vertės automobilio atsarginį ratą, kuris bendrininkų susitarimu buvo paliktas K. R. realizuoti.

2. N. Š. ir K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugpjūčio 1 d. 12.36 val. K. R. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. S., atvyko prie Karoso g. 1 namo Klaipėdoje, N. Š. specialiu įrankiu sulaužius prie namo stovinčio automobilio „Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausiusio I. Z. (I. Z.), bagažinės durelių spynelę, į ją įsibrovė ir iš automobilio bagažinės bei salono pagrobė nukentėjusiesiems I. Z. ir A. H. (A. H.) priklausantį 5520 Eur vertės turtą. Pagrobtus daiktus bendrininkai nugabeno ir paslėpė K. R. naudojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini).

3. N. Š. ir K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugpjūčio 16 d. 17.12 val. N. Š. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į kavinės „HBH Palanga“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kretingos r., Žibininkų k., Liepų g. 23, K. R. specialiu įrankiu atrakinus aikštelėje stovinčio automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „R“, bagažinės durelių spynelę, į automobilio bagažinę įsibrovė ir pagrobė T. P. priklausančio 2568 Eur bei T. U. ir R. G. priklausančio 4170 Eur vertės turto.

4. N. Š. ir K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugsėjo 12 d. 18.49 val. K. R. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. S., atvyko prie Sausio 15-osios g. 15 namo Klaipėdoje, N. Š. panaudojus automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą, atrakino prie Sausio 15-osios g. 13 namo kieme stovintį automobilį „Škoda Roomster“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „B TV“, į jį įsibrovė ir pagrobė UAB „B TV“ priklausančio bendros 165 Eur vertės turto.

5. N. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Volkswagen Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. lapkričio 16 d. 20.00 val. iki 2016 m. lapkričio 17 d. 8.00 val. iš M. L. priklausančio automobilio „Volkswagen Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė bendros 3066,41 Eur vertės turto.

6. K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 22 d. nuo 16.32 val. iki 16.43 val. įsibrovė į automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausiusį L. P., ir pagrobė jam ir V. K. priklausančio 1759,80 Eur vertės turto.

7. K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki rugpjūčio 21 d. 16.00 val., panaudojęs automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą, atrakino automobilį „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį prie J. Zauerveino g. 12-o namo Klaipėdoje, priklausiusį J. M., į jį įsibrovė ir iš automobilio bagažinės pagrobė 800 Eur vertės atsarginį ratą.

8. K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su M. R., nuteistu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu, 2017 m. rugpjūčio 9 d. 18.22 val., panaudodami automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą, atrakino automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. G., į jį įsibrovė ir iš automobilio pagrobė 260 Eur vertės J. G. ir 1550 Eur vertės R. R. priklausantį turtą.

9. K. R. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą, pagal kurią kastetai civilinėje apyvartoje yra draudžiami, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iki 2017 m. rugsėjo 12 d. įgijo kastetą, priskiriamą smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų ginklų kategorijai, pagamintą amatiniu būdu, ir jį neteisėtai laikė kambaryje ant įrankių lentynos savo gyvenamojoje vietoje name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. rugsėjo 13 d. apie 1.00 val., kai jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

10. K. R. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iki 2017 m. rugsėjo 13 d. apie 5.10 val. jo naudojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), priklausančiame K. R. broliui Z. R., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinių asmenų dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. P. vardu, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Jungtinėje Karalystėje L. P. vardu, V. H. S. (V. H. S.) vardu Norvegijos Karalystėje išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), V. H. S. vardu Norvegijos Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11. Kasaciniu skundu nuteistojo N. Š. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti ir N. Š. paskirti švelnesnę bausmę bei taikyti jos vykdymo atidėjimą, taip pat panaikinti D. G. automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Byloje nustatytas prokuroro objektyviąja prasme šališkumas, nes N. Š. buvo išteisintas dėl kelių nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo jis neprisipažino, ir nuteistas už tas veikas, dėl kurių padarymo prisipažino, tad dėl prokuroro kaltinamajame akte N. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų šis neteko galimybės pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta teise į supaprastintą procesą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis) ir galimybe atlikti trečdaliu sumažintą bausmę (BK 641 straipsnis). Minėtų baudžiamojo ir baudžiamojo proceso nuostatų taikymo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-98-495/2021) prieštarauja teisėtų lūkesčių bei bausmės individualizavimo principams. Dėl šioje byloje kaltinto A. B. išteisinimo ir šio kaltininko neprisipažinimo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bendrininkaujant su N. Š. pastarasis taip pat neteko galimybės, nustatytos BPK 273 straipsnio 2 dalyje.

11.2. Teismas nusprendė, kad dėl penkių apysunkių nusikalstamų veikų padarymo N. Š. nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nurodydamas ne tą BK 75 straipsnio redakciją (turėtų būti 2015 m. kovo 19 d., o ne 2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija). Teismai nurodė, kad N. Š. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui ir būdamas recidyvistas, tačiau N. Š. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė jau esant išnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nes turinčiais teistumą laikomi asmenys, kurie padarė nusikalstamas veikas laikotarpiu, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas. N. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotas penkias nusikalstamas veikas, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei treji metai, šiuo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Jis yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, dirba, išlaiko šeimą, atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesutiktina su teismo padarytomis išvadomis, kad nėra pagrindo manyti, jog ateityje N. Š. nenusikals. Teismo atsisakymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pažeidė teisingumo principą, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra reikšmingesnis nei bausmės sumažinimas.

11.3. Teismas nepagrįstai konfiskavo D. G. priklausantį automobilį „VW Jetta“. Nuteistasis N. Š. nėra D. G. šeimos narys ar artimasis giminaitis, o D. G., suteikdama teisę valdyti savo automobilį N. Š. sutuoktinei, savo anūkei I. Š. (J.), nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Ji vadovavosi savo anūkės, auginančios neįgalią dukterį, ir savo, taip pat turinčios neįgalumą, interesais, nes, esant tokioms aplinkybėms, kyla natūralus transporto paslaugų poreikis. Taigi teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų turto konfiskavimo pagrindų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad D. G. turėjo pagrindą ne tik kad žinoti, bet ir įtarti, kad jos automobilis bus ar gali būti naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti ar kad jos anūkės sutuoktinis N. Š. yra teistas už vagystes.

11.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. G. automobilį konfiskuoja, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalis neturi 2 punkto, o jei dalis nurodyta klaidingai, tai BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato turto konfiskavimą, kai turtas perleistas apsimestinio sandorio pagrindu. Teismas pasisakė, kad minėtas turtas konfiskuojamas, nes jis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tačiau šiuo pagrindu gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris priklauso pačiam nuteistajam. Kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tokių pagrindų nenustatė, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. G. negalėjo nežinoti, jog anūkės sutuoktinis yra linkęs į nusikalstamų veikų darymą ir 2015 m. teistas už automobilio vagystę. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuotas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už uždraustos veikos padarymą, tik jeigu jis žinojo ar turėjo ar galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

12. Kasaciniu skundu nuteistojo K. R. gynėjas advokatas R. Paulauskas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu nuteistajam K. R. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę trejiems metams sumažinti vienu trečdaliu, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius skunde nurodo:

12.1. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtos bausmės vykdymą atidėti, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-67/2015).

12.2. Šioje byloje abiejų instancijų teismai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir padarė nepagrįstas išvadas, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismai nepagrįstai nurodė, kad K. R. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nes nuosprendyje nusikalstamas veikas jis padarė po nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo, t. y. teistumas jau buvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). K. R. visas nusikalstamas veikas, kurias teismai pripažino įrodytomis, pripažino ir ikiteisminiame tyrime bei teisme ir apie jas davė išsamius paaiškinimus, netrukdė jų ištirti; ta aplinkybė, kad K. R. buvo teismo išteisintas pagal kitas šešias jam nepagrįstai inkriminuotas veikas, eliminavo K. R. galimybę prašyti bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka ir tikėtis galutinės bausmės sumažinimo vienu trečdaliu. Be to, K. R. ir N. Š. bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jau buvo atlyginę didžiąją dalį civilinių ieškinių (šiuo metu visi civiliniai ieškiniai jau yra atlyginti). Abiejų instancijų teismai visiškai nevertino aplinkybių, kurios apibūdina K. R. po nusikalstamų veikų padarymo, nors pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką tai privalu padaryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-42/2016).

12.3. K. R. įsigijo įmonę „M Lt“, jos pagrindinė veikla – aukštuminiai statybos ir montavimo darbai, jai vadovauja ir pats dirba fizinį darbą, sukūrė darbo vietą sau ir kitiems asmenims, moka mokesčius valstybei. K. R. turi šeimą, du nepilnamečius vaikus ir juos bei vaikų motiną savo darbu išlaiko, taip pat, suprasdamas visuomeninę reikšmę, yra užsiregistravęs kaip kraujo ir organų donoras. Atsižvelgiant į visas nuteistąjį K. R. apibūdinančias aplinkybes, darytina išvada, kad po nusikalstamų veikų padarymo 2017 metais jis įrodė, jog yra pasitaisęs, neketina ateityje daryti ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikosi įstatymų, per laikotarpį po nusikalstamų veikų padarymo susiformavo tik teigiami jo socialiniai ryšiai, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

12.4. Pažymėtina, kad tik dėl prokuroro nepagrįstai kaltinamajame akte K. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų šis neteko galimybės pasinaudoti BK įtvirtinta teise į supaprastintą procesą ir galimybe sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. BK 641 straipsnio ir BPK 273 straipsnio nuostatos bei suformuota teismų praktika prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių ir bausmės individualizavimo principams. Taip pat, teismui (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos) visiškai išteisinus A. B., tik dėl ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir teisme kaltinimą palaikiusio prokuroro šališkumo buvo eliminuoti nuteistojo K. R. teisėti lūkesčiai į supaprastintą įrodymų tyrimą ir su tuo susijusį bausmės sutrumpinimą vienu trečdaliu.

13. Atsiliepimu į nuteistojo N. Š. gynėjo advokato O. Martinkaus ir nuteistojo K. R. gynėjo advokato R. Paulausko kasacinius skundus Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Irina Valadkienė prašo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma:

13.1. Sutiktina, kad tiek N. Š., tiek K. R. dėl dalies nusikalstamų veikų buvo išteisinti, tačiau nesutiktina su kasacinių skundų argumentais, jog tik dėl prokuroro nepagrįstai kaltinamajame akte nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų jie neteko galimybės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į supaprastintą procesą bei galimybe sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Prokuroras negali numatyti nagrinėjamos bylos teisme baigties, surinktų duomenų pripažinimo įrodymais apimties, juolab kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia kelti hipotezę, kad kaltinamieji galėjo įvykdyti vagystes iš automobilių, tačiau, teismo nuomone, surinktų duomenų visuma šios hipotezės nepatvirtina. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad BK 641 straipsnis taikytinas tik esant straipsnyje nustatytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos sąlygos, BK 641 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Nuteistiesiems paskirtos bausmės dėl tų nusikalstamų veikų, už kurias jie yra nuteisti, padarymo nėra per griežtos, neviršija sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio.

13.2. Pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas abiem nuteistiesiems, motyvavo, kodėl paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatideda. Teismas tiek dėl N. Š., tiek dėl K. R. pasisakė, kad neturi jokio pagrindo manyti, jog jie nedarys naujų nusikaltimų, nes nusikaltimus praeityje darė ir būdami nuteisti, tačiau išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Išimtinių aplinkybių, susijusių su šių nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jų asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima švelninti kuriam nors iš jų teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, šioje byloje nėra. Nėra pagrindo abiem nuteistiesiems taikyti bausmių vykdymo atidėjimo, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumo praktiką. N. Š. ir K. R. socialiai atsakingų išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Nuteistiesiems skirtos bausmės nėra per griežtos.

13.3. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistojo N. Š. advokatas, teigdamas, jog D. G., „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei, nebuvo galimybės procese ginti savo teises, nutylėjo teisiškai svarbią aplinkybę, jog D. G., perduodama šį automobilį valdyti anūkei I. Š., negalėjo nežinoti, kad šios sutuoktinis linkęs į nusikalstamų veikų darymą ir 2015 m. nuteistas už analogišką nusikaltimą. Be to, ant D. G. automobilio buvo uždėtas variklio dangtis, 2015 m. pavogtas nuo kito automobilio (nukentėjusiajai M. L. priklausiusio automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis faktas D. G., kaip automobilio savininkei, turėjo būti žinomas. Argumentai, kad I. Š. yra nedarbinga, augina du mažamečius vaikus, gimusius 2013 ir 2019 metais, iš kurių vienas neįgalus, nešalina teismo taikyto turto konfiskavimo pagal BK 72 straipsnį. Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Abejonių, jog automobiliu „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. Š. vyko daryti vagysčių, nėra. Šis automobilis palengvino galimybę N. Š. (kai kuriais atvejais – ir K. R.) padaryti vagystes, todėl yra laikytinas nusikalstamos veikos priemone. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o D. G. automobilis „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokia priemone ir buvo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Nuteistojo N. Š. gynėjo advokato O. Martinkaus ir nuteistojo K. R. gynėjo advokato R. Paulausko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 641 straipsnio taikymo

15. Kasatoriai teigia, kad dėl nepagrįstai pareikštų kaltinimų, dėl kurių nuteistieji buvo išteisinti, jie prarado teisę į BK 641 straipsnyje nustatytą bausmės sušvelninimą; prokuroras, pareiškęs nepagrįstus kaltinimus buvo šališkas. Su šiais kasatorių argumentais nesutiktina.

16. Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinių skundų teiginiai dėl prokuroro šališkumo yra deklaratyvaus pobūdžio. Vien tik, ta aplinkybė, kad asmuo pagal jam pareikštą kaltinimą teismo yra išteisinamas, nėra pakankama konstatuoti prokuroro šališkumą, o kitų aplinkybių, kurios rodytų prokurorą buvus šališku, kasaciniuose skunduose nėra nurodyta.

17. Pagal BK 641 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas, pageidauja tuoj pat duoti parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami. BK 641 straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę.

18. Šioje byloje N. Š., K. R. ir A. B. be kita ko buvo kaltinami ir labai sunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 3 dalis) padarymu, taigi BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą negalėjo būti tenkinta, o tai automatiškai eliminavo galimybę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme. Be to, pagal BPK 273 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai keli kaltinamieji kaltinami vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Kaltinamojo išteisinimas pagal kaltinimą, dėl kurio netenkinamos sąlygos taikyti BK 641 straipsnį, nuteistųjų teisinės situacijos BK 641 straipsnio aspektu nekeičia. Tačiau tai nereiškia, kad nebuvimas sąlygų taikyti BK 641 straipsnį eliminuoja teismo galimybę atsižvelgti į asmens prisipažinimą, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir dėl to paskirti švelnesnę bausmę. Nagrinėjamoje byloje į nuteistųjų N. Š. ir K. R. prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, už kurias jie nuteisti, paskiriant jiems bausmes atsižvelgta; tai yra aiškiai nurodyta nuosprendyje, tai patvirtina jiems paskirtų tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrintų bausmių dydžiai – K. R. už 9 veikas paskirta subendrinta bausmė treji metai laisvės atėmimo, o N. Š. už 5 veikas – dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, nors tik už vieną veiką BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis iki 6 metų. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atlikus bylos nagrinėjimą šioje byloje bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo pažeistos nuteistųjų N. Š. ir K. R. teisės ir tuo dirbtinai pabloginta jų teisinė padėtis.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

19. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).‏‏‎ ‏‏

20. Iš teismų procesinių sprendimų šioje byloje matyti, kad teismai tiek N. Š., tiek K. R. nusprendė neatidėti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo, atsižvelgę į jų padarytų nusikalstamų veikų skaičių, apimtį, vienarūšiškumą, buvusius padarytus nusikaltimus, susijusius su nusikaltimais nuosavybei, už kuriuos jiems jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. N. Š. gynėjo O. Martinkaus ir K. R. gynėjo R. Paulausko kasaciniuose skunduose pateikiamas argumentas, kad teismai nepagrįstai pažymėjo, jog jų ginamieji padarė nusikalstamas veikas, būdami teisti, yra pagrįstas, nes pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas – laikotarpiu, kuriam atidėtas bausmės vykdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek N. Š., tiek K. R. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymas buvo atidėtas, ir naujas veikas padarė praėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nebūdami teisti. Tačiau akcentuotina, kad šis neatitikimas niekaip nepaneigia teismų išvadų dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto abiem nuteistiesiems nagrinėjamoje byloje netaikymo, nes ankstesnis asmens teistumo faktas gali būti reikšmingas kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė. Šiuo atveju abu nuteistieji vėl padarė nusikaltimus nuosavybei, kai jau bausmės vykdymas kartą jiems buvo atidėtas. Pažymėtina, kad į lengvinančias ir sunkinančias jų atsakomybę aplinkybes, taip pat į šeiminį bei darbo statusą teismas atsižvelgė, nustatydamas bausmių dydžius K. R. ir N. Š., žymiai mažesnius, nei BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmių vidurkiai. Kasaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nepagrindžia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygų nuteistiesiems buvimo.

Dėl turto konfiskavimo taikymo

21. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamai bylai aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.‏‏ Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).

22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo konfiskuotas automobilis „VW Jetta“, priklausantis D. G., kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas yra techninė klaida, neturinti jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl turto konfiskavimo tinkamumo). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėtas automobilis buvo panaudotas vykdant nusikalstamas veikas, todėl jis pagrįstai pripažintas nusikalstamų veikų padarymo priemone.

23. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų nevertina ir bylos faktinių aplinkybių iš naujo nenustato. Tuo tarpu pagal byloje nustatytas aplinkybes, minėtas automobilis buvo remontuojamas vogtomis detalėmis, asmuo, kuriam buvo perduotas naudotis automobilis – nuteistasis N. Š., kuris šį automobilį naudojo vagystėms daryti, praeityje buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei ir yra D. G. anūkės sutuoktinis. Todėl ji turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis gali būti panaudotas nusikalstamoms veikoms daryti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad konfiskuojant automobilį buvo pažeistos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo K. R. gynėjo advokato Rimvydo Paulausko kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Eligijus Gladutis