1faa2cd9-c984-4a84-9048-e6813daf5bce · Klaipėdos apygardos teismas

?/Civilinė byla Nr. e2A-66-460/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08110-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M.

Z. (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovui M. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. V. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė: 1.1. Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus A. Z. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. 1.2. Priteisti nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki sÅ«naus pilnametystės iÅ¡ atsakovo M. Z. (toliau – ir atsakovas) iÅ¡laikymÄ po 287 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, Å¡iÄ sumÄ pervedant į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 18 dienos, periodines iÅ¡mokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. 1.3.

Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 2 009 Eur ir 490 Eur tikslines iÅ¡mokas vaikui, už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. 1.4. Nustatyti laisvÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , kuri iÅ¡ anksto neįpareigotų tėvo su vaiku bendrauti konkrečiomis datomis ar valandomis. Ä®pareigoti atsakovÄ ne vėliau nei dvi savaites iki vaiko pasiėmimo sÅ«naus vieÅ¡nagės datÄ suderinti su ieÅ¡kove. 1.5. Priteisti iÅ¡ atsakovo teismo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.6.

Skubiai taikyti laikina?sias apsaugos priemones ir nustatyti laikina? nepilnamec?io vaiko gyvenama?ja? vieta? su ieškove (motina) bei laikina? is?laikyma? is? atsakovo su?nui nuo ies?kinio padavimo 2021 m. lapkričio 19 d. po 287 Eur per me?nesi?, le?s?as pervedant i? ieškovės atsiskaitoma?ja? sa?skaita? iki kiekvieno me?nesio 18 dienos.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma: 2.1. 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 buvo nustatyta nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta su atsakovu (tėvu) ir iÅ¡laikymo dydis bei mokėjimo tvarka. Teismas tenkino ieÅ¡kovės ir atsakovo praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuokÄ nutraukė, patvirtino sutuoktinių 2015 m. gegužės 3 d. sudarytÄ sutartį, kurioje Å¡alys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu. IÅ¡laikymo dydis buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018, kuriuo teismas nutarė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2016 m. vasario 15 d., iki sÅ«naus pilnametystės. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas skundÄ Å¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad vienodas iÅ¡laikymas priteisiamas iÅ¡ abiejų tėvų vienodomis sÄ lygomis. 2.2. 2021 m. balandžio 19 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nusprendė nepilnametį vaikÄ paimti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir laikinai apgyvendinti senelės gyvenamoje vietoje. Nepilnamečio vaiko paėmimo metu buvo konstatuota, kad vaiko situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai. Vaikas senelės gyvenamoje vietoje buvo apgyvendintas dėl to, kad skundėsi, jog tėvas prieÅ¡ jį naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , vaiko gyvenamoje vietoje gamino alkoholinius gėrimus, juos vartojo vaikui esant namuose.

IeÅ¡kovė tuo metu buvo gydoma ligoninėje, todėl negalėjo tuo metu pasirÅ«pinti sÅ«numi. Atsižvelgiant į tai, sÅ«nui buvo nustatyta laikinoji priežiÅ«ra ir jis apgyvendintas pas močiutę. Po laikinosios priežiÅ«ros nustatymo senelės namuose, atsakovo Å¡eimai pradėta taikyti atvejo vadyba. 2021 m. birželio 19 d., kai vaikui buvo pasakyta, kad laikinoji priežiÅ«ra baigiasi ir jis turės grįžti pas tėvÄ , vaikas susirinko visus savo daiktus ir pasakė senelei, kad iÅ¡važiuoja gyventi į KlaipėdÄ pas mamÄ , pas tėvÄ gyventi negrįš, o jei neleis važiuoti pas mamÄ , pabėgs.

Senelė, matydama rimtÄ anÅ«ko nusiteikimÄ ir nenorėdama, kad jis pats savarankiÅ¡kai bandytų pasiekti KlaipėdÄ , palydėjo anÅ«kÄ Ä¯ autobusų stotį, įsodino į autobusÄ , vykstantį į KlaipėdÄ , ir informavo apie tai ieÅ¡kovę, kuri pasitiko sÅ«nų. SÅ«nus ieÅ¡kovei pareiÅ¡kė, kad nori gyventi su ja ir yra pakankamai suaugęs, kad galėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo norus, nes jam nusibodo, kad niekas, nei tėvas, nei vaikų teisių apsaugos pareigÅ«nai, neklauso ko jis nori. 2021 m. birželio 22 d. nepilnametis vaikas tėvams atsiuntė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡sako nuomonę, kad nori gyventi su motina.

Be to, civilinėje byloje Nr. 2VP-9168-980/2021 nepilnametis vaikas buvo iÅ¡klausytas Klaipėdos apylinkės teismo psichologės, kuri raÅ¡tu 2021 m. spalio 27 d. pateikė savo iÅ¡vadÄ , kuri vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina sÅ«naus pozicijÄ dėl noro gyventi su motina ir kategoriÅ¡ko atsisakymo grįžti gyventi pas tėvÄ . Akivaizdu, kad faktinės aplinkybės pasikeitė, t. y. sÅ«nus aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ gyventi su motina, tėvas ne visai tinkamai rÅ«pinasi sÅ«numi, kÄ patvirtina sÅ«naus laiÅ¡ke ir teismo psichologės iÅ¡vadoje iÅ¡dėstyti faktai bei pagerėję mokymosi ir elgesio rezultatai gyvenant ne su tėvu, todėl yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatyti su motina (ieÅ¡kove). 2.3.

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, teismas turi iÅ¡spręsti vaiko iÅ¡laikymo priteisimo klausimÄ . Vaiko iÅ¡laikymo dydis buvo nustatytas civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018, kuriuo teismas nutarė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2016 m. vasario 15 d., iki vaiko pilnametystės, t. y. teismas jau nustatė vaiko poreikius ir reikalingÄ sumÄ vaiko iÅ¡laikymui, ieÅ¡kovė sutinka su Å¡ia suma ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovo tÄ pačiÄ 250 Eur sumÄ priteisti sÅ«naus iÅ¡laikymui per mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. 2.4.

Atsakovas vaiko neiÅ¡laiko nuo 2021 m. balandžio 19 d., t. y. 7 mėnesius, todėl prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 2009 Eur (287 Eur x 7 mėn.) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nes po indeksacijos iÅ¡laikymo suma dabar siekia 287 Eur. Be to, atsakovas neiÅ¡laiko vaiko jau 7 mėnesius, tačiau kas mėnesį gauna 70 Eur tikslinę iÅ¡mokÄ vaikui, todėl Å¡i suma, t. y. 490 Eur (70 x 7) taip pat turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei, nes Å¡ių lėšų atsakovas neskiria vaiko iÅ¡laikymui, t. y. gauna jas be pagrindo.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas, taip pat prašė paskirti vaikui teismo psichologinę ekspertizę, išreikalauti atitinkamus duomenis iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto teritorinio skyriaus, Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriaus, iš Policijos, iš Bendrojo pagalbos centro. Atsiliepime nurodoma: 3.1.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu įrodinėja, kad neva pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu. Atsakovas su tariamų aplinkybių pasikeitimu nesutinka. Vienintelė aplinkybė, kuri pasikeitė yra ta, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai nustojo vykdyti anksčiau tarp Å¡alių priimtÄ teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir atsisakė perduoti vaikÄ atsakovui, pasibaigus vaiko atostogoms pasilikdama vaikÄ pas save. 3.2. IeÅ¡kovės teiginiai apie tariamÄ smurtÄ vaiko atžvilgiu yra visiÅ¡kai neteisingi.

IeÅ¡kovės įrodinėjamo psichologinio ar fizinio smurto vaiko atžvilgiu niekada nebuvo. Dėl tariamo smurto vertinimo jau yra pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-17788-1102/2021, kurioje, vertindamas atsakovo elgesį vaiko atžvilgiu ir tuos pačius įrodymus, kurie Å¡iandien ieÅ¡kovės yra pateikti į bylÄ , teismas vertino kaip nesudarančių pagrindo manyti buvus smurtÄ . Teismas nurodė, jog byloje nėra vienareikÅ¡mių įrodymų, kad yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.

Jokios ieÅ¡kovės nurodytos smurto aplinkybės niekada nebuvo nustatytos. Tai, kad atsakovas vienÄ kartÄ auklėdamas vaikÄ pasakė paimsiÄ s kompiuterį, kad vietoje nesibaigiančių žaidimų vaiko dėmesys bÅ«tų skiriamas neparuoÅ¡toms pamokoms, negalėjo bÅ«ti vertinama kaip smurtas. Jokių kitų veiksmų atsakovas nėra atlikęs. SÅ«naus nuomonė buvo ir šį kartÄ tikslingai formuota ir vaiku vėl yra manipuliuojama. 3.3. Nors atsakovas gerbia vaiko nuomonę dėl noro gyventi su mama, tačiau, atsakovo manymu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove prasilenks su geriausiais vaiko interesais.

Negalėdama iÅ¡laikyti net savęs vienos, neiÅ¡galėdama sumokėti komunalinių iÅ¡laidų už nuomojamÄ butÄ , kÄ ieÅ¡kovė nurodė 2021 m. rugsėjo 9 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, turėdama mažiausiai 4 500 Eur dydžio vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ atsakovui, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ , ieÅ¡kovė neturės finansinių iÅ¡teklių tinkamai pasirÅ«pinti nepilnamečiu vaiku. 3.4. SÅ«nui pradėjus gyventi pas ieÅ¡kovę pablogėjo vaiko mokymosi rezultatai.

Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos elektroninio dienyno duomenų, beveik visų mokymo dalykų vidurkiai yra itin prasti. 3.5. IeÅ¡kovė vaikui nuolat pataikauja, siekdama jo palankumo. SÅ«nus, gyvendamas su ieÅ¡kove daug laiko praleidžia prie kompiuterio, nes ieÅ¡kovė jo laiko prie kompiuterio neriboja. Å iuos duomenis atsakovas gauna per „MS family“ sistemos ataskaitas apie sÅ«naus kompiuterio (duomenys neskelbtini) veikimo laikÄ . Ataskaitos rodo, jog kai kuriomis dienomis / savaitėmis, sÅ«nus prie kompiuterio kas dienÄ praleidžia po 16 ir daugiau valandų. 3.6.

Tuo atveju, jei teismas Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ vaiko pageidavimu nustatytų kartu su ieÅ¡kove, atsakovas sutinka mokėti ½ minimalaus Å¡alies darbo užmokesčio dydžio iÅ¡laikymÄ , atskaičius mokesčius. Siekdama prisiteisti didesnį iÅ¡laikymo dydį, ieÅ¡kovė turėtų įrodymais pagrįsti faktinius vaiko poreikius. IeÅ¡kovės teiginiais, kad turi bÅ«ti nustatytas toks pats iÅ¡laikymo dydis, koks buvo nustatytas 2018 metais atsakovo naudai, negali bÅ«ti aklai vadovaujamasi. 2018 metais vaiko poreikiai buvo vertinami jam gyvenant Vilniuje, lankant daug įvairių bÅ«relių.

Å ios aplinkybės dabar yra pasikeitusios, be to pragyvenimas Klaipėdoje yra gerokai pigesnis negu Vilniuje. 3.7. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalauja nustatyti, kad iÅ¡laikymas vaikui bÅ«tų sumokėtas iki 18 dienos. Toks ieÅ¡kovės reikalavimas neturi nei logiÅ¡ko, nei praktinio pagrindo. Alimentai yra mokami už einamÄ jį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kadangi priteisti alimentai turės bÅ«ti mokami nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, alimentų mokėjimo dienos nustatymas sukurs papildomų perskaičiavimo sunkumų, prieÅ¡taravimÄ tarp alimentų skaičiavimo pradžios (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) ir nustatytos jų mokėjimo dienos. 3.8.

Atsakovas nesutinka, kad iÅ¡ jo bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas. IÅ¡laikymo įsiskolinimo skaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su anksčiau priimto teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo vykdymu, ir Å¡io sprendimo pakeitimo data. Pagal Å¡iuo metu galiojantį teismo sprendimÄ vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakovu, o iÅ¡ ieÅ¡kovės yra priteistas iÅ¡laikymas, kurio ieÅ¡kovė nuo 2021 m. visiÅ¡kai neteikia.

Pati nevykdydama įsiteisėjusio teismo sprendimo nei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nei dėl iÅ¡laikymo teikimo, ieÅ¡kovė negali reikalauti iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Kai anksčiau priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatyta tvarka bus pakeistas, nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, tik tada gali prasidėti naujas laikotarpis, nuo kurio gali pradėti skaičiuotis atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Iki naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento turi bÅ«ti taikomas anksčiau priimtas ir Å¡iuo metu priverstinai vykdomas sprendimas.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimų, ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d., nors ieÅ¡kinyje pati nurodo, jog vaikas pas ieÅ¡kovę gyventi atvyko tik 2021 m. birželio 19 d. Nuo balandžio iki birželio nevykdžiusi jokių su vaiko iÅ¡laikymu susijusių pareigų, ieÅ¡kovė apskritai negali turėti reikalavimo teisės į iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ minėtu laikotarpiu. 3.9. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 490 Eur tikslines iÅ¡mokas vaikui, už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., tačiau Å¡ios tikslinės socialinės iÅ¡mokos negali bÅ«ti atsakovo prievolės ieÅ¡kovei dalis.

Socialines iÅ¡mokas skiria, keičia ir naikina savivaldybių administracijos pagal vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovės reikalavimo teisė dėl vaiko pinigų skyrimo gali atsirasti tik savivaldybės institucijai patikrinus praÅ¡ančiojo asmens teisinį statusÄ ir pateiktus dokumentus, bei priėmus atitinkamÄ sprendimÄ dėl gauto praÅ¡ymo. Atsakovas negali bÅ«ti teisinio santykio tarp Klaipėdoje gyvenančios ieÅ¡kovės ir pinigus Vilniuje de jure gyvenančiam vaikui skyrusios Vilniaus miesto savivaldybės Å¡alimi, dėl to neprivalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei savo vaiko naudai iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės gautų lėšų.

Dėl vaiko pinigų gavimo ieÅ¡kovė turi kreiptis į savivaldybės vykdomÄ jÄ institucijÄ . 3.10. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė be jokių argumentų ir nurodytų priežasčių siekia pakeisti nustatytÄ iÅ¡samiÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri galioja jau 3 metus, į visiÅ¡kai neįpareigojančiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovo teisės matytis su į kitÄ miestÄ perkeltu vaiku bus visiÅ¡kai panaikintos. Nustačius neįpareigojančiÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , ieÅ¡kovė niekada neturės pareigos perduoti vaiko atsakovui ir užtikrinti atsakovo bendravimÄ su vaiku, kurį pati ieÅ¡kovė nutraukė.

Å alių bendravimo su vaiku tvarkos keisti nereikia vien dėl to, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės inspiruotas vaikas demonstruoja neigiamÄ požiÅ«rį į atsakovÄ . Panaikinus minimaliai nustatytas ieÅ¡kovės pareigas užtikrinti vaiko ir atsakovo bendravimÄ , tokio bendravimo iÅ¡ viso nebeliks. IeÅ¡kovės reikalavimas įspėti jÄ prieÅ¡ 2 savaites apie ketinimÄ pasiimti vaikÄ , taip pat yra siekis trukdyti normaliam atsakovo ir vaiko bendravimui. Dviejų savaičių įspėjimo terminas kartu su ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti lanksčia (nenustatyta) bendravimo su vaiku tvarka reiÅ¡kia, kad atsakovo galimybė susitikti su vaiku bus dirbtinai ribojama iki 2 kartų per mėnesį (su 2 savaičių įspėjimo terminu per 4 savaites tÄ galima padaryti tik 2 kartus).

Jei atsakovas iÅ¡ karto derins daugiau negu 1 susitikimÄ Ä¯ ateitį, ieÅ¡kovės reikalaujamas 2 savaičių terminas iÅ¡ viso neturi jokios prasmės. Pertekliniai reikalavimai teismo neturėtų bÅ«ti nustatomi. Atsakovas prašė teismo palikti dabar galiojančiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . O jeigu dabartinė tvarka bus keičiama, ieÅ¡kovės įspėjimo terminas neturėtų bÅ«ti nustatomas ilgesnis negu 1-2 dienos.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr. 5SD-7379 nurodoma, kad nepilnametis vaikas nuo 2021 m. vasaros gyvena su ieškove, jos aplinkoje, kur vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo. Nepilnametis vaikas nurodė, kad nori gyventi su mama ir toks jo noras neprieštarauja vaiko interesams, todėl turėtų būti tenkinamas. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Ieškiniu prašoma priteisti suma galėtų patenkinti kasdienius vaiko poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė: 5.1. Nustatyti nepilnamečio gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. 5.2. Nustatyti, jog atsakovas su nepilnamečiu sÅ«numi bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant Å¡alių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, nustatant, kad atsakovas apie planuojamÄ susitikimÄ su nepilnamečiu vaiku privalo informuoti ieÅ¡kovę prieÅ¡ 3 darbo dienas, o dėl numatomų ilgalaikių atostogų – prieÅ¡ 2 savaites. 5.3.

Priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui po 250 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d., iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymÄ pervedant į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ iki einamojo mėnesio 18 dienos, mokėjimo paskirtyje atliekant pavedimus pasiÅ«lant atsakovui nurodyti „iÅ¡laikymas A.

Z.“. 5.4. Priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus 1 932 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . 5.5. Priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus 490 Eur tikslinės paskirties iÅ¡mokas. 5.6. Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteistų lėšų ir tikslinių paskirties iÅ¡mokų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę. 5.7. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. 5.8. Priteisti iÅ¡ atsakovo 2 428,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai. 5.9. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 149,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovo naudai. 5.10.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo 123 Eur žyminį mokestį. 5.11. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 43 Eur žyminį mokestį. 5.12. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. 5.13. Dėl teismingumo. Atsakovas teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su teismo kompetencija nagrinėti Å¡iÄ bylÄ . Mano, kad byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Su tokia atsakovo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis).

Å i taisyklė taikoma ir Å¡eimos ginčams. Tačiau daugelyje Å¡eimos bylų ieÅ¡kovui numatoma galimybė pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių tos pačios grandies teismų. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir priteisti nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė teismui pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 4 dalis). Kitas ieÅ¡kinio reikalavimas – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo – nagrinėtinas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis). Teisė pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieÅ¡kovei (CPK 30 straipsnio 12 dalis). IeÅ¡kinio pateikimo metu nepilnametis vaikas faktiÅ¡kai gyveno su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos pakeitimo, ieÅ¡kovė pasinaudojo jai priklausančia teise pasirinkti bylos teismingumÄ , dėl ko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys gali bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kovės pasirinkimu teisme pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Klaipėdoje, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai yra kompetentingi nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . 5.14.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad nepaisant to, kad konkretus atsakovo smurto atvejis prieÅ¡ nepilnametį vaikÄ nebuvo nustatytas, byloje nėra duomenų, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje esančios nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų netinkamos, tačiau atsakovo kuriama psichologinė aplinka vaikui yra nesaugi, t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, jog po vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo aplinkybės iÅ¡ esmės pasikeitė, psichologinė aplinka atsakovo Å¡eimoje yra iÅ¡ esmės nesaugi vaikui, nuolatiniai barniai ir įvykiai vaikui kelia nemalonius iÅ¡gyvenimus, baimę ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakovu neatitinka reikalavimų normaliam vaiko fiziniam ir psichologiniam vystymuisi (CPK 178, 185 straipsniai). 5.15.

Teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti vaiko norus ir pažiÅ«ras dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir (ar) jo gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, 2022 m. vasario 28 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė Å¡alių nepilnamečiui vaikui atskirus individualius susitikimus su Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiÄ ja specialiste (teismo psichologe), įpareigojant jÄ iÅ¡klausyti vaiko nuomonę (dėl nagrinėjamo ginčo, nustatyti vaiko ryšį, santykius su ieÅ¡kove ir atsakovu) ir pateikti teismui vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonę raÅ¡tu apie individualaus pokalbio su vaiku rezultatus dėl byloje nagrinėjamo reikalavimo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) raÅ¡tu pateiktoje 2022 m. kovo 15 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad vaikas sugeba savarankiÅ¡kai, kitų asmenų neįtakojamas, priimti sprendimus, iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę, vaiko argumentai yra pasikartojantys, nuoseklÅ«s, paremti jo paties asmenine patirtimi. Teismo psichologas nemato iracionalių prieÅ¡taravimų tarp faktinių aplinkybių ir vaiko pozicijos, kuriÄ iÅ¡ esmės galimai lemia taip ir nesusiformavęs artimas ir stabilus abipusis vaiko ryÅ¡ys su savo tėvu. Psichologo nuomone, vaiko gyvenamoji vieta pagal galiojantį teismo sprendimÄ su tėvu neatitinka vaiko interesų, nes vaiko teigimu jį su jo tėvu sieja neigiamas emocinis ryÅ¡ys, gyvendamas su tėvu vaikas nejautė iÅ¡ jo pakankamai rÅ«pesčio ar supratimo, vaikas jaučia stiprius Å¡iltus jausmus savo mamai, teigia, kad jÄ myli, tuo tarpu tėvo atžvilgiu vaikas nieko nejaučia, nebent nuoskaudas.

Teismas pažymi, kad teismo psichologas yra objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas asmuo, neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir niekaip nesusijęs su byloje dalyvaujančiais asmenims, todėl nėra pagrindo abejoti teismo psichologo pateiktomis iÅ¡vadomis. IÅ¡ Å¡ių duomenų spręstina, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus yra prisirišęs prie dabartinės gyvenamosios vietos, kuri jam siejasi su stabilumu, ir saugumu, ir ieÅ¡kove. 5.16. Byloje esantys duomenys – vaiko teisių apsaugos institucijų raÅ¡tai, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje žodinė iÅ¡vada, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, patvirtina, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieÅ¡kove, adresu (duomenys neskelbtini).

Nepilnametis vaikas turi savo kambarį, kompiuterį, yra aprÅ«pintas mokymosi reikmenimis, rÅ«bais. Namuose yra Å¡varu, Å¡aldytuve yra maisto, vaikui sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos. Pagrindo abejoti institucijų raÅ¡tais bei iÅ¡vadomis teismas neturi pagrindo, todėl atsakovo argumentai, jog byloje nėra nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygos atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atsakovo pozicija dėl institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Å¡aliÅ¡kumo yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neįrodyta.

Vien ta aplinkybės, jog institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ pozicija yra prieÅ¡inga atsakovo, savaime neįrodo institucijos ar jos atstovo Å¡aliÅ¡kumo. Kadangi byloje nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė yra aprÅ«pinusi Å¡alių nepilnametį vaikÄ gyvenamuoju bÅ«stu, vaikas turi atskirÄ savo kambarį, atitinkantį vaiko poreikius, todėl Å¡iuo atveju aplinkybės, kokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovė naudojasi gyvenamuoju bÅ«stu neturi jokios lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ . 5.17.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus faktiÅ¡kai gyvena su ieÅ¡kove, kuri tinkamai juo rÅ«pinasi ir auklėja, ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje vaikui užtikrinama teisė sveikai augti, vystytis, stabili, rami aplinka, nepilnametis vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ likti gyventi kartu su mama, tarp vaiko ir mamos yra susiformavęs stiprus emocinis ryÅ¡ys, taip pat įvertinus byloje pateiktÄ institucijos bei teismo psichologo iÅ¡vadÄ , teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant jÄ kartu su mama, atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Nepaisant to, kad atsakovas turi galimybę sÅ«nui suteikti geras gyvenimo sÄ lygas, tačiau emociÅ¡kai stipresnis ryÅ¡ys yra susiklostęs tarp sÅ«naus ir ieÅ¡kovės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovo ir nepilnamečio vaiko ryÅ¡ys yra silpnas, pažymėtina ir tai, jog tėtis su vaiku nesimatė pusantrų metų. Vaikas nenori grįžti gyventi pas atsakovÄ . Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos reikÅ¡mę jo emocinei, psichologinei bÅ«senai, vaiko interesus ir Å¡alių pozicijas dėl pareikÅ¡to reikalavimo, teismas sprendė, kad vaiko geriausius interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su mama.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama (ieÅ¡kove) jos gyvenamojoje vietoje. 5.18. Teismas susipažinęs su atsakovo praÅ¡oma patvirtinti bendravimo tvarka, įvertinant atsakovo ir Å¡alių nepilnamečio vaiko tarpusavio santykius, bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir institucijos atstovo iÅ¡vadÄ , nesant duomenų, kad atsakovui bÅ«tų trukdoma ar draudžiama bendrauti su Å¡alių sÅ«numi iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, sprendžia, kad detalizuoti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ nėra jokio pagrindo, todėl nesant byloje ginčo dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, nustatytina laisva atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, įpareigojant atsakovÄ apie planuojamÄ susitikimÄ su nepilnamečiu vaiku informuoti ieÅ¡kovę prieÅ¡ 3 darbo dienas, ir prieÅ¡ 2 savaites apie numatomas ilgalaikes atostogas.

Pažymėtina, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieÅ¡kovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimÄ su tėvu, siekti, kad bÅ«tų iÅ¡saugotas / atkurtas jų tarpusavio ryÅ¡ys. 5.19. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai.

Å iuo atveju teismas sutinka su atsakovo dėstomomis aplinkybėmis, jog vaiko poreikiai nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 yra neatitinkantys dabartinės situacijos, todėl Å¡iai bylai neaktualÅ«s. Teismas, įvertinęs Å¡alių pozicijas, kad atsakovas sutinka Å¡alių nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui mokėti 250 Eur, atsižvelgęs į aplinkybes, kad vaiko gyvenamajai vietai ir buitinėms sÄ lygoms užtikrinti dėl jo dalies patiriamos iÅ¡laidos bÅ«stui ir komunaliniams mokesčiams, į tai, kad augančiam vaikui reikalingas finansinis iÅ¡laikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA), įvertindamas tai, kad prie nepilnamečio vaiko poreikių taip pat prisideda ir valstybė, mokėdama 80,50 Eur iÅ¡mokÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad 580,50 Eur suma (250 Eur + 250 Eur + 80,50 Eur) užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bylos duomenimis atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, tačiau ieÅ¡kovė neginčija savo pareigos lygia dalimi kaip ir atsakovas iÅ¡laikyti sÅ«nų, o įstatymas nedraudžia naudotis artimųjų pagalba Å¡iai pareigai vykdyti. Nors teismas nesivadovauja ieÅ¡kovės nurodytomis naujomis aplinkybėmis, kurios, kaip nurodė atsakovas nėra įrodytos raÅ¡ytiniais įrodymais, ginčo dėl ieÅ¡kovės pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ nėra. Ä®vertinant tai, kad institucijos iÅ¡vada patvirtina, jog nepilnametis vaikas yra aprÅ«pintas gyvenamÄ ja vieta, atskiru kambariu su jame esančiais baldais, vaikas yra aprengtas, aprÅ«pintas maistu, vertina, kad ieÅ¡kovė yra pajėgi ir turi visas galimybes pasirÅ«pinti Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieÅ¡kovei neįrodžius, jog Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalinga didesnė nei teismo nustatyta suma, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteistina po 250 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui nuo 2021 m. lapkričio 19 d. (ieÅ¡kinio gavimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės, (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

Nustatytina, kad iÅ¡laikymo suma pervedama į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . Teismas pažymi, kad iÅ¡laikymas yra priteisiamas nepilnamečiui vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jo įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Å ios lėšos iÅ¡imtinai priklauso nepilnamečiui vaikui. 5.20. Kadangi joks įstatymas ar kiti teisės aktai nedraudžia numatyti konkrečios dienos iki kurios už einamÄ jį mėnesį turi bÅ«ti teikiamas iÅ¡laikymas vaikui, įvertinus tai, kad byloje nepateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai, kodėl atsakovas negali mokėti iÅ¡laikymo iki einamojo mėnesio 18 d., Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui turi bÅ«ti pervestas iki einamojo mėnesio 18 d.

Su atsakovo argumentais, kad alimentai yra mokami už einamÄ jį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nes priteisti alimentai turės bÅ«ti mokami nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, alimentų mokėjimo dienos nustatymas sukurs papildomų perskaičiavimo sunkumų, prieÅ¡taravimÄ tarp alimentų skaičiavimo pradžios (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) ir nustatytos jų mokėjimo dienos, o ieÅ¡kovės reikalavimas neturi nei logiÅ¡ko, nei praktinio pagrindo, teismas neturi pagrindo sutikti. 5.21.

Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Esminis kriterijus, sprendžiant dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) iÅ¡laikymÄ vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Byloje nėra ginčo, kad nepilnametis vaikas gyventi pas ieÅ¡kovę atvyko 2021 m. birželio 19 d. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. birželio 19 d. nepilnametis vaikas gyveno su ieÅ¡kovės mama. IÅ¡laikymas teikiamas nepilnamečiui vaikui, duomenų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. birželio 19 d. atsakovas iÅ¡laikė nepilnametį sÅ«nų ar vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ pervedė vaiko senelei, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra įstatyminė nepilnamečio vaiko mama, todėl turi teisę vaiko interesais teikti tokį reikalavimÄ , todėl pagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ minimu laikotarpiu. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. Å¡alių nepilnametis vaikas gyveno su ieÅ¡kove. Duomenų, jog minėtu laikotarpiu atsakovas bÅ«tų prisidėjęs prie nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo byloje nėra. Nors formaliai iÅ¡laikymas vaikui ieÅ¡kovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu buvo priteistas iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės, o atsakovas valdė iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise, tai nereiÅ¡kia, kad jis neturėjo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymÄ .

Teismui nustačius, kad nuo 2021 m. birželio 19 d. atsakovas nevykdė pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikÄ , atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, sprendžiama, kad iÅ¡ atsakovo priteistinas vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Teismo paskaičiavimu 2021 m. mokamo iÅ¡laikymo suma, įskaitant indeksacijÄ sudarė ne 287 Eur, kaip nurodo ieÅ¡kovė, o 276 Eur. Ä®vertinant tai, kad iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui, tokio paties dydžio kaip ir ieÅ¡kovė, turėjo teikti atsakovas, nesant duomenų, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. vaikui teikė iÅ¡laikymÄ , todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo, skaičiuojant po 276 Eur per mėnesį. Esant nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovo priteisiamas 1 932 Eur (276 Eur x 7 mėn.) dydžio vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimas už 7 mėnesius, t. y. nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. (CK 1.5, 3.200 straipsniai). Byloje nesant jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog ieÅ¡kovė nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ teikė už atsakovÄ , Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas netenkintinas, iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteistinas nepilnamečiam vaikui (CPK 178 straipsnis). 5.22.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. Nr. 801 nutarimu „Dėl iÅ¡mokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų IÅ¡mokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 21 punktÄ , kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos <...> yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka per mėnesį. Å i iÅ¡moka 2021 m. sudarė 70 Eur per mėnesį. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad IÅ¡mokų vaikams įstatymu vaikams teikiama iÅ¡moka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta vaiko poreikiams tenkinti;

Å¡i iÅ¡moka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. gavo valstybės (savivaldybės) vaikui skiriamÄ iÅ¡mokÄ . Atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. gautus „vaiko pinigus“ bÅ«tų perdavęs sÅ«nui ar ieÅ¡kovei, įvertinant tai, kad minimos lėšos yra skirtos nepilnamečiui vaikui, todėl iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinos 490 Eur tikslines iÅ¡mokos.

Ä®vertinus tai, kad tikslinės paskirties iÅ¡mokos skiriamos nepilnamečiui vaikui, ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡mokas praÅ¡o priteisti jos naudai netenkintinas (CPK 178 straipsnis). 5.23. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ , patenkinus minėtus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus dalyje, toje bylos dalyje mokėtinas 68 Eur (250 Eur × 12) žyminis mokestis už iÅ¡laikymo priteisimÄ ir 55 Eur žyminis mokestis už iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ , priteistinas valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 128 Eur žyminio mokesčio, t. y. 85 Eur už ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir 43 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat ieÅ¡kovė patyrė 2 480 Eur iÅ¡laidas už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra atleista (CPK 80 straipsnio 5 dalis), jos sumokėtas 43 Eur žyminis mokestis jai grÄ Å¾intinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies – 94,68 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės patirtos atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, iÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistinos 2 428,54 Eur (2 565 Eur x 94,68 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovės naudai.

Ä®vertinus tai, kad atsakovo pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, nėra pateikta duomenų, jog atsakovas bÅ«tų mokėjęs už atstovo rengiamus praÅ¡ymus, kurių teismas netenkino, proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 149,67 Eur jo patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2 813,25 Eur x 5,32 proc.). Ä®vertinant tai, kad praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, motyvuojant tuo, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, pateiktas baigiamųjų kalbų metu, Å¡iuo klausimu ieÅ¡kovė nepasisakė, praÅ¡ymas abstraktaus pobÅ«džio, nenurodant kuriam laikui praÅ¡oma iÅ¡dėstyti, todėl teismas Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jis turi teisę dėl sprendimo iÅ¡dėstymo kreiptis ir po sprendimo priėmimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, praÅ¡o: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 6.1. Dėl teismingumo. Teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles, toks sprendimas naikintinas. Kaip atsakovas buvo nurodęs atsiliepime į ieÅ¡kinį, teismingumas ieÅ¡kovės pasirinkimu galimas tik bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo (CPK 30 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamos bylos dalykas – 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 ir Nr. e2-3581-897/2018 pakeitimas. Išlaikymo priteisimas yra tik išvestinis reikalavimas, kylantis iš 2015 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo ir galimas tik anksčiau buvusius teismų sprendimus pakeitus. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1002-826/2020 išskyrė savarankiškus ir nesavarankiškus (pagrindinius ir nepagrindinius) reikalavimus.

Ta pati problema yra ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovo manymu, tiek žyminio mokesčio apskaičiavimo klausimai, nagrinėti minėtoje nutartyje, tiek ir teismingumo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami pagal tuos pačius kriterijus, ir teismingumas bylose gali bÅ«ti nustatinėjamas tik pagal savarankiÅ¡kus ieÅ¡kinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendimu patvirtindamas savo kompetencijÄ nagrinėti bylÄ , bylos teismingumÄ nusistatė pagal nesavarankiÅ¡kÄ (nepagrindinį) ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuris, jei bÅ«tų pareikÅ¡tas, apskritai negalėtų bÅ«ti nagrinėjamas teisme, galiojant 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimams. 6.2. Dėl neiÅ¡spręstų dalies bylos reikalavimų, neatskleistos bylos esmės. Nepasisakęs dėl anksčiau priimtų ir nagrinėjamu sprendimu keičiamų teismų sprendimų galiojimo, pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso pažeidimÄ , dėl to skundžiamas sprendimas naikintinas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėjo detaliai pasisakyti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimų galiojimo pabaigos ir teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismui iÅ¡ viso nesprendus teisinės problemos dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimų pakeitimo, tarp priimtų sprendimų atsirado kolizija (tiek vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek bendravimo su vaiku tvarkos prasme, tiek iÅ¡laikymo įsiskolinimo skaičiavimo prasme), kuri apeliacine tvarka negali bÅ«ti paÅ¡alinta. Iki skundžiamo teismo sprendimo nebuvusios kolizijos sukÅ«rimas reiÅ¡kia visiÅ¡kai neatskleistÄ bylos esmę. 6.3. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo: 6.3.1.

Dėl esminių aplinkybių pasikeitimo nebuvimo. Jokio esminio aplinkybių pasikeitimo pirmos instancijos teismas nenustatė, o ieÅ¡kovė tokio pasikeitimo iÅ¡ viso neįrodinėjo (ieÅ¡kinyje jokių argumentų apie aplinkybių pasikeitimÄ nepateikdama). Vaiko noras persikelti gyventi pas ieÅ¡kovę nebuvo naujas. Å i aplinkybė buvo nagrinėjama 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, tačiau teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus, nustatęs manipuliavimo vaiku faktÄ , o tokiais veiksmais sukurtas vaiko noras, teismo vertinimu, neatitiko vaiko interesų.

Kadangi vaiko noras gyventi su ieÅ¡kove nesikeitė 2018 m., pirmos instancijos teismo nagrinėtoje byloje Å¡i aplinkybė pakartotinai negalėjo bÅ«ti vertinama, negalėjo bÅ«ti pripažinta nei nauja, nei esmine. 6.3.2. IeÅ¡kovė neturėjo jokio reikÅ¡mingo pateisinimo ar bÅ«tinumo vaiko gyvenamosios vietos keitimui, iÅ¡skyrus vaiko norÄ dėl lengvabÅ«diÅ¡kesnio gyvenimo be pareigų ir Å¡ių aplinkybių byloje taip pat neįrodinėjo. Atsakovas su vaiko aplinkos keitimu nesutiko, nesutikimÄ argumentavo ieÅ¡kovės aplinkos netinkamumu vaikui (visko leidimu paperkant vaiko norus;

įrodinėjo nepatenkinamÄ ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime savo sprendimÄ grindė visiÅ¡kai kitomis aplinkybėmis negu Å¡alys įrodinėjo, nurodydamas, kad vaikas ne kartÄ yra kvietęs policijos pagalbÄ , motyvuodamas tuo, kad atsakovas prieÅ¡ jį smurtauja, atėmė kompiuterį, apipylė Å¡altu vandeniu ir pan. Visi teismo nurodyti faktiniai duomenys yra nepagrįsti ir neteisingi. Atsakovas niekada prieÅ¡ savo vaikÄ nesmurtavo. Nors 2021 m. balandžio 19 d. laikino apgyvendinimo aktas Nr. 1VLA-262 faktiÅ¡kai buvo suraÅ¡ytas, duomenys jog buvo smurtauta niekada nepasitvirtino.

Pats pirmosios instancijos teismas jokio smurto fakto nenustatė. Vaiko laikino apgyvendinimo pas senelę aplinkybių motyvuotai negalėjo paaiškinti ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas. Dėl tariamo atsakovo smurto vertinimo anksčiau jau buvo pasisakęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-17788-1102/2021, kurioje teismas nurodė, kad byloje nėra vienareikšmių įrodymų, kad yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.

Be to, 2021 m. gruodžio 20 d. sprendime Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI2-4778-484/2021 konstatuota, jog Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nesugebėjo raÅ¡tu atsakovui nurodyti ir pagrįsti priežasčių dėl kurių apskritai taikė laikinas apsaugos priemones. 6.3.3. Turėjęs pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tikrinti esminių aplinkybių pasikeitimÄ , pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ grindė jokiais įrodymais neįrodinėtomis aplinkybėmis, kad teismo vertinimu atsakovo kuriama psichologinė aplinka vaikui yra nesaugi, t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, jog po vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo aplinkybės iÅ¡ esmės pasikeitė, psichologinė aplinka atsakovo Å¡eimoje yra iÅ¡ esmės nesaugi vaikui, nuolatiniai barniai ir įvykiai vaikui kelia nemalonius iÅ¡gyvenimus, baimę ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakovu neatitinka reikalavimų normaliam vaiko fiziniam ir psichologiniam vystymuisi (CPK 178, 185 straipsniai).

SkundžiamÄ sprendimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pirmosios instancijos teismas argumentavo vienintele pastraipa dėl tariamos atsakovo kuriamos psichologinės aplinkos nesaugumo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kada nors bÅ«tų kÅ«ręs nesaugiÄ psichologinę aplinkÄ ar norėjęs savo vaikui blogo. 6.3.4. Savo iÅ¡vadÄ dėl atsakovo kuriamos nesaugios aplinkos teismas pagrindė abstrakčiu teiginiu „byloje esantys duomenys“, nedarydamas nuorodos į jokius konkrečius dokumentus ar įrodymus.

Toks teismo sprendimo motyvavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Negalima teismo sprendimo grįsti nepatikrinamais ar neegzistuojančiais duomenimis. Teismas nepagrįstai nurodė, jog „nuolatiniai barniai ir įvykiai vaikui kelia nemalonius iÅ¡gyvenimus“. Jokių barnių ar įvykių vaikui gyvenant su atsakovu niekada nebuvo. Teismo sprendime nieko daugiau apie barnius ar įvykius pasisakyta nėra. 6.3.5. Aplinkybė, kad atsakovas apeliaciniame skunde turi skųstis ir įrodinėti tai, ko nebuvo (įrodinėti, kad nebuvo barnių ir įvykių, įrodinėti, kad nekÅ«rė psichologiÅ¡kai nesaugios aplinkos ir pan.), rodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo pareigas ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Neigiančioji Å¡alis negali bÅ«ti verčiama įrodinėti neegzistavusių aplinkybių. Tokias aplinkybes turėtų įrodinėti teigiančioji, o ne neigiančioji Å¡alis. IeÅ¡kinyje aplinkybių dėl barnių, įvykių, ar psichologiÅ¡kai nesaugios aplinkos sudarymo aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodinėjo, dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo teismo nurodytais pagrindais negalėjo bÅ«ti tenkinamas. 6.3.6. Dėl vaiko nuomonės. Atsakovas sutinka, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos turi bÅ«ti vadovaujamasi vaiko interesais, tačiau vaiko interesai turi reikÅ¡ti protingo vaiko interesus, o ne nieko daryti nenorinčio, gyventi pas mamÄ be kontrolės ir apribojimų norinčio, vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismas byloje atsižvelgė tik į antruosius, o toks požiÅ«ris yra trumparegiÅ¡kas ir neatitinkantis geriausių vaiko interesų prioriteto (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi psichologo nuomone, pagal kuriÄ vaiko gyvenamoji vieta pagal galiojantį teismo sprendimÄ su tėvu neatitinka vaiko interesų, nes vaiko teigimu jį su jo tėvu sieja neigiamas emocinis ryÅ¡ys, gyvendamas su tėvu vaikas nejautė iÅ¡ jo pakankamai rÅ«pesčio ar supratimo <...>.

Atsakovas iÅ¡ savo paauglio sÅ«naus reikalavo mokytis, ruoÅ¡ti pamokas, ribodavo laikÄ prie kompiuterio. IeÅ¡kovė iÅ¡ viso jokių reikalavimų vaikui nekėlė ir nekelia. Su vaiku ieÅ¡kovė tik keliaudavo ir atostogaudavo. NatÅ«ralu, jog paaugliui Å¡iandien labiau patinka gyvenimas pas ieÅ¡kovę be jokių pareigų ar apribojimų, ieÅ¡kovei pataikaujant vaiko norams. Ta pati problema buvo nagrinėta dar Vilniaus mieto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Jos metu teismai ieÅ¡kovės siekį manipuliuoti vaiku ir jį prisivilioti per dovanas, pirkinius ir atostogas vertino kaip neatitinkantį vaiko interesų. Ta pati problema iÅ¡liko ir nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas, nenustatęs jokių rimtų priežasčių, iÅ¡skyrus „šiltus vaiko jausmus savo mamai“ ir „pakankamo tėvo rÅ«pesčio nejautimÄ â€œ laikė rimtomis priežastimis vaiko gyvenamajai vietai pakeisti. 6.3.7. Pirmosios instancijos teismas tiek vaiko psichologinės aplinkos nesaugumÄ , tiek vaiko emocinius ryÅ¡ius su ieÅ¡kove bei atsakovu nustatė neatlikęs jokių psichologinės aplinkos tyrimo veiksmų.

Teismui buvo pateikta vieno specialisto (psichologo) nuomonė, kuris savo iÅ¡vadoje nenurodė jokių reikÅ¡mingų vaiko psichologinės aplinkos nesaugumo aspektų. Toks įrodymas negalėjo bÅ«ti pakankamas teismo sprendimui byloje pagrįsti. Byloje nebuvo atlikta teismo psichologinė ekspertizė, nors atsakovas jos prašė, siekdamas įrodyti ieÅ¡kovės manipuliavimo vaiku faktÄ ir nustatyti geriausius vaiko interesus. 6.3.8. Dėl ieÅ¡kovės turtinės padėties, trukdančios ieÅ¡kovei tinkamai rÅ«pintis vaiku.

IeÅ¡kovės turtinė padėtis pablogėjo tiek, kad ieÅ¡kovė nuo 2018 m. nebegalėjo vykdyti vaiko iÅ¡laikymo prievolės. Kaip nurodoma skundžiamame teismo sprendime, ieÅ¡kovė turi skolų VSDFV, VMI, atsakovui ir kitiems kreditoriams. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų, ieÅ¡kovės turtinė padėtis buvo tokia bloga, kad ji neiÅ¡galėjo sumokėti komunalinių paslaugų už bÅ«stÄ , kuriame gyveno, nuomos už bÅ«stÄ taip pat nemokėjo, jÄ iÅ¡laikė mama ir draugas.

Jokių duomenų apie ieÅ¡kovės turtinės padėties pagerėjimÄ Ä¯ bylÄ nėra pateikta. 6.3.9. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė pradėjo dirbti valstybės tarnyboje už 1466 Eur, tačiau konkrečių įrodymų apie ieÅ¡kovės darbÄ byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas duomenimis sprendimui pagrįsti pavertė informacijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė teismui pateikė tik baigiamųjų kalbų metu, nepateikdama jokių dokumentų dėl ieÅ¡kovės įsidarbinimo fakto ir detalių.

Sprendime nurodydamas tai, ko teismo posėdyje teismas netyrė, pirmos instancijos teismas pademonstravo dar vienÄ neteisėtÄ palankumÄ ieÅ¡kovei. 6.3.10. Net jei ieÅ¡kovė pradėjo dirbti, ieÅ¡kovės gaunamos pajamos jos turtinės padėties nedaro gera ir pakankama vaikui iÅ¡laikyti, tačiau teismas Å¡ių objektyvių aplinkybių nevertino. 6.3.11. Pirmosios instancijos teismas byloje neatsižvelgė, jog ieÅ¡kovė neturi nei nuosavo nei nuomojamo bÅ«sto. Nuomos sutartis į bylÄ nebuvo pateikta, nors atsakovas prašė teismo jÄ iÅ¡reikalauti.

Taip teismas dar kartÄ pademonstravo iÅ¡skirtinį palankumÄ ieÅ¡kovei, atleisdamas jÄ nuo vaiko iÅ¡laikymo ir apgyvendinimo galimybių įrodinėjimo pareigos. 6.3.12. Pagal byloje esančius duomenis ieÅ¡kovė negali iÅ¡laikyti net savęs. IeÅ¡kovei neturint finansinių galimybių iÅ¡laikyti vaikÄ (skirti analogiÅ¡kos vaiko iÅ¡laikymo dalies), kokia buvo priteista iÅ¡ atsakovo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove negalėjo atitikti geriausių vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove be ieÅ¡kovės finansinės padėties tikrinimo ir ieÅ¡kovės finansinių galimybių vienai iÅ¡laikyti vaikÄ vertinimo, be ieÅ¡kovės teisės į bÅ«stÄ patikrinimo (be nuomos sutarties pateiktos į bylÄ ) nėra pagrįstas. 6.4.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nagrinėjamoje byloje dėl 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo teismas nepasisakė. Po byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo tapo neaiškus 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. spalio 29 d. nustatyto šalių bendravimo vaiku tvarkų santykis, ar abu sprendimai yra galiojantys ar tik vienas. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų (nenustatyto aiškaus santykio su 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais, nenustatyto sprendimų galiojimo pradžios ir pabaigos momento, sprendimų persidengimo) atsakovas jau pasisakė. Papildomai atsakovas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir dėl to, kad teismas bendravimo su vaiku tvarkÄ skundžiamu sprendimu nustatė vienaÅ¡aliÅ¡kai, neatsižvelgdamas į teismo posėdžio metu suderintÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo pozicijÄ bendravimo su vaiku klausimu. Teismas sprendimÄ nenustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos motyvavo duomenų, kad atsakovui bÅ«tų trukdoma ar draudžiama bendrauti su Å¡alių sÅ«numi, nebuvimu.

Atsakovo manymu, abiem Å¡alims sutarus dėl bendravimo su savo vaiku, tokia tvarka ir turėjo bÅ«ti nustatyta. Skundžiamu sprendimu vaikas faktiÅ¡kai buvo atskirtas nuo atsakovo. Jei ieÅ¡kovė atsakovo atžvilgiu neturės jokių pareigų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ji Å¡ių pareigų ir nevykdys. Kol vaikas gyveno su atsakovu, vaiko ir tėvo santykiai buvo normalÅ«s, jie bendraudavo kiekvienÄ dienÄ . Vaikui apsigyvenus su mama, vaikas su tėvu prarado bet kokį norÄ bendrauti. Siekiant iÅ¡laikyti vaiko bendravimÄ su abiem tėvais, turėjo bÅ«ti nustatyta konkretesnė ir ieÅ¡kovę labiau įpareigojanti bendravimo su vaiku tvarka – tokia, kokios prašė atsakovas ir kokia abiem Å¡alims buvo taikoma anksčiau. 6.5.

Dėl iÅ¡laikymo mokėjimo dienos. Teismas motyvuotai neatmetė atsakovo argumentų, jog vaiko iÅ¡laikymo mokėjimo dienos nustatymas sukurs papildomų perskaičiavimo problemų, susijusių su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Teismo sprendimui esant priimtam 29 dienÄ ir esant skubiai vykdytinam, tapo neaiÅ¡ku, iki kurios datos turi bÅ«ti mokamas iÅ¡laikymas už rugsėjo mėnesį. Tapo neaiÅ¡ku, kodėl iÅ¡laikymÄ už spalio ir kitus mėnesius atsakovas turi mokėti avansu. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, jog teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ be jokių motyvų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė tik tiek, jog įstatymas nedraudžia nustatyti alimentų mokėjimo dienos. Toks motyvas negalėjo bÅ«ti pakankamas alimentų mokėjimo dienos nustatymui, kadangi įstatymas taip pat nedraudžia Å¡ios datos nenustatyti. IeÅ¡kovė jokių argumentų dėl alimentų mokėjimo datos nustatymo nepateikė, o teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino be jokio pagrindimo. 6.6. Byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo vykdė mokėjimus pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismas savo iniciatyva nustatė, jog teismo sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo turi bÅ«ti skubiai vykdomas, nors ieÅ¡kovė tokio skubaus vykdymo teismo neprašė.

Be to, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo sustabdymo teismas skundžiamu sprendimu taip pat neiÅ¡sprendė, dar kartÄ parodydamas palankumÄ ieÅ¡kovei. Teismui neiÅ¡sprendus laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, liko neiÅ¡spręstas ir nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyto laikino didesnio iÅ¡laikymo (287 EUR) ir nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos priteisto mažesnio iÅ¡laikymo (250 EUR) kompensavimo klausimas ir Å¡io skirtumo grÄ Å¾inimo atsakovui tvarka. 6.7.

Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Bylos nagrinėjimo proceso eigoje atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė nuÅ¡alinimÄ dėl akivaizdaus teismo Å¡aliÅ¡kumo (dėl atsakovo procesinių praÅ¡ymų netenkinimo, dirbtinių kliūčių įrodinėti savo atsiliepimo argumentus sudarymo). NuÅ¡alinimas nebuvo patenkintas, tačiau teismo Å¡aliÅ¡kumas akivaizdžiai matosi iÅ¡ teismo priimtų sprendimų– savo iniciatyva be jokių argumentų tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl alimentų mokėjimo datos nustatymo, palikti atsakovo atžvilgiu toliau galioti laikinÄ sias apsaugos priemones ir kt., teismo Å¡aliÅ¡kumÄ taip pat patvirtina aplinkybė, kad teismas nereikalavo ieÅ¡kovės sumokėti žyminio mokesčio nuo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų turtinių reikalavimų, nuo kurių žyminis mokestis įprastai turėjo bÅ«ti mokamas (iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir tikslinių įmokų įsiskolinimo), nors atsakovas atsiliepime buvo atkreipęs teismo dėmesį į minėtus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

Teismui buvus akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kam ieÅ¡kovės atžvilgiu daugeliu nurodytų aspektų turėtų bÅ«ti konstatuotas esminis civilinio proceso teisės pažeidimas, padarytas nagrinėjant bylÄ pirmÄ ja instancija. 6.8. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 1932 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nors jokių neteisėtų veiksmų Å¡io įsiskolinimui susiformavimui atsakovas neatliko. Vaiko gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais buvo nustatyta su atsakovu.

Atsakovas iÅ¡laikymÄ vaikui teikė vaiko gyvenamojoje vietoje – tiek natÅ«ra, tiek pinigais. Kol minėti teismų sprendimai (dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės) galiojo, atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimas de jure negalėjo atsirasti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir kad nėra ginčo, jog vaikas su tėvu negyveno. 6.9. Pati bÅ«dama iÅ¡laikymo savo vaikui skolininkė tuo pačiu laikotarpiu pagal kitÄ teismo sprendimÄ ieÅ¡kovė vienu metu negalėjo tapti iÅ¡laikymo kreditore.

Faktinio iÅ¡laikymo teikimo tikrinimo pagrindai visiÅ¡kai netinka situacijoms, kai vaiko iÅ¡laikymas yra jau priteistas teismo sprendimu ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaiko vardu reikalaujanti Å¡alis pati nevykdo savo vaiko iÅ¡laikymo prievolės dalies, o tam kad nevykdytų iÅ¡laikymo prievolės, keičia vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ nusistatinėja jÄ su savimi. Abu tėvai turi turėti vienodas pareigas ir vienodai vykdyti savo prievoles vaiko iÅ¡laikymui. 6.10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kriterijus, pagal kuriuos turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo (tarp jų – kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu bei nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus), tačiau Å¡ių kriterijų sprendime visiÅ¡kai neanalizavo ir jų nevertino.

Kriterijų nurodymas pro forma, nedaro priimto teismo sprendimo pagrįstu ir motyvuotu. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, byloje ginčas visada buvo dėl vaiko atskyrimo nuo atsakovo de jure. Nors vaikas su atsakovu negyveno de facto, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimui yra bÅ«tinas nepilnamečio vaiko gyvenimo skyrium su kita Å¡alimi nustatymas tiek de jure, tiek de facto prasme. Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai neatsižvelgė, jog beveik visÄ laikÄ nuo 2018 m. atsakovas vaikÄ iÅ¡laikė vienas pats, nes ieÅ¡kovė savo iÅ¡laikymo dalies vaikui neteikė.

Priverstinis iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo negalimas. Atsakovo manymu, iÅ¡laikymo įsiskolinimas galėjo atsirasti tik nustačius, jog kita Å¡alis prisidėjo prie iÅ¡laikymo teikimo ne tik savo, tačiau ir iÅ¡laikymo „vengusio“ tėvo dalimi. Negalima tokia situacija, jog savo iÅ¡laikymo prievolių visiÅ¡kai nevykdžiusi Å¡alis galėtų įgyti reikalavimo teisę į iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti kertiniai teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo teisės principai. 6.11.

Kita vertus, 2021 m. balandį kilus ginčui dėl tariamo vaiko aplinkos nesaugumo, vaikas 3 mėnesius iÅ¡ viso negyveno nė su vienu iÅ¡ tėvų. Å alims bendradarbiaujant su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atvejo vadybininkais buvo sutarta, jog vaikas po močiutės laikinai (2021 m. vasaros atostogų metu) pagyvens su ieÅ¡kove, o vėliau grįš pas atsakovÄ . Dėl atostogų su kita Å¡alimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais nustatytas vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovės nesikeitė.

Vaikas ir anksčiau su ieÅ¡kove ar močiute praleisdavo vasaros atostogas ar jų dalį, tačiau už tÄ laikotarpį ieÅ¡kovės prieÅ¡prieÅ¡inė prievolė reikalauti mokėti iÅ¡laikymÄ Ä¯ jos sÄ skaitÄ neatsirasdavo. Pačiai ieÅ¡kovei vaiko neteisėtai negrÄ Å¾inus į nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , ieÅ¡kovės pareikÅ¡to iÅ¡laikymo įsiskolinimo reikalavimo teisė negalėjo atsirasti. Teismų sprendimai dėl vaiko iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ kitos (kartu negyvenančios) Å¡alies yra grindžiami prezumpcija, kad su vaiku gyvenanti Å¡alis lygiavertiÅ¡kai prisideda prie vaiko iÅ¡laikymo.

Nagrinėtoje byloje teismas nenagrinėjo ir nevertino, kiek prie vaiko iÅ¡laikymo tuo pačiu laikotarpiu prisidėjo ieÅ¡kovė, jei ji net priverstinai nevykdė sprendimo dėl savo iÅ¡laikymo dalies teikimo. Priteisdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo be Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytų iÅ¡laikymo teikimo kriterijų analizės, teismas priėmė nepagrįstÄ ir Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ . 6.12. Dėl tikslinės paskirties įmokų įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo 490 Eur iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautas tikslines iÅ¡mokas.

Atsakovas nesutinka su teismo argumentacija, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. gautus „vaiko pinigus“ bÅ«tų perdavęs sÅ«nui ar ieÅ¡kovei. Atsakovas neprivalėjo vaiko turto perdavinėti vaiko motinai ar nepilnamečiam vaikui, nes įstatymai nei tokios prievolės, nei turto perdavimo sÄ lygų nenumato. Ginčo, jog gautos tikslinės iÅ¡mokos yra vaiko, o ne atsakovo turtas byloje nebuvo. Prievolės iÅ¡ karto iÅ¡leisti gautas tikslinės paskirties iÅ¡mokas įstatymai nenumato.

Teisės kaupti vaiko turtÄ (vaiko pinigus) ir juos vaiko interesais panaudoti vėliau (pvz., perkant didesnį pirkinį) įstatymai taip pat nedraudžia. Tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo (uzufrukto turėtojų) teisėms esant lygioms, ieÅ¡kovės reikalavimas suteikti jai daugiau uzufrukto teisių (reikalavimas atimti iÅ¡ atsakovo uzufrukto teises ir perimti jas pačiai ieÅ¡kovei) byloje nebuvo niekuo pagrįstas. Ä®statymai nenumato, jog vaiko naudai tėvų gautos tikslinės paskirties iÅ¡mokos (valdomos uzufrukto teise) faktiÅ¡kai pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai turi bÅ«ti iÅ¡ karto perduodamos kitam asmeniui.

Abu vaiko tėvai turi teisę ir toliau vaiko turtÄ valdyti uzufrukto teise. Jei bÅ«tų nustatyta, kad atsakovas vaiko turtÄ panaudojo ne vaiko interesais, tokiu atveju bÅ«tų kita situacija, tačiau ieÅ¡kovė vaiko turto panaudojimo ne vaiko interesais neįrodinėjo. Teisinio vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo juridinio fakto ieÅ¡kovės nurodomu laikotarpiu nebuvo. Vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytai kartu su atsakovu, joks atsakovo tikslinių įmokų įsiskolinimas negalėjo atsirasti. Kita vertus, ieÅ¡kovo skundžiamas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo taip pat nėra įsitesėjęs. Vaikui de jure vis dar gyvenant kartu su atsakovu, nesant įstatyminio draudimo tėvui/motinai anksčiau valdžiusio vaiko turtÄ (vaiko pinigus) uzufrukto teise ir toliau tÄ daryti tokia pačia uzufrukto teise, nesant įstatyminio pagrindo, suteikiančio vaiko turtÄ valdyti tik konkrečiam tėvui/motinai, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovo uzufrukto teisės valdyti dalį vaiko turto atėmimo, negalėjo bÅ«ti tenkinamas, nes tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. 6.13.

Dėl žyminio mokesčio. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisti žyminį mokestį valstybės naudai. Be to, teismas iÅ¡ atsakovo priteisė didesnį žyminį mokestį negu ieÅ¡kovė sumokėjo. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį Å¡eimos bylose žyminio mokesčio Å¡alims mokėti nereikia. Tai reiÅ¡kia, jog nuo žyminio mokesčio yra atleista ne tik ieÅ¡kovė, bet ir atsakovas. 6.14. Atsakovas, reikÅ¡damas tik vienÄ reikalavimÄ dėl neturtinio pobÅ«džio teismo sprendimo panaikinimo, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ (nuo tų pačių reikalavimų, nuo kurių, žyminį mokestį mokėjo ieÅ¡kovė).

7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai jos apeliaciniame procese patirtas atstovavimo is?laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 7.1. Atsakovo praÅ¡ymai dėl teritorinio teismingumo buvo keliami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, de?l ju? is?samiai ir motyvuotai pasisakyta skundz?iamame sprendime, be to jie neturi jokio teisinio pagrindo bei pries?tarauja faktine?ms bylos aplinkybe?ms.

Ies?kinys buvo reis?kiamas pagal vaiko faktine? gyvenama?ja? vieta?. Nagrine?jamu atveju tai yra pakartotinis ies?kinys, kuris buvo pareiks?tas pagri?stai ir remiantis CPK 30 straipsnio 4 dalies nuostata, kad ies?kinys de?l is?laikymo priteisimo gali bu?ti pareis?kiamas taip pat pagal ies?kovo gyvenama?ja? vieta?. Atsakovo pateikta nuoroda i? Klaipe?dos apygardos teismo nutarti?, kurioje nagrine?jami ne s?eimos teise?s klausimai. Kasacinis teismas ne karta? yra nurode?s, kad teismingumo taisykliu? paz?eidimas nelaikytinas absoliuc?iu skundz?iamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu, tode?l net ir paz?eidus teritorini? teisminguma? naikinti skundz?iamo sprendimo ne?ra pagrindo. 7.2.

Lietuvos Auks?c?iausiasis Teismas, pasisakydamas de?l vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ne karta? yra paz?yme?je?s, kad teismo sprendimas de?l vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nei?gyja res iudicata galios – pasikeitus aplinkybe?ms ar vienam is? te?vu?, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaika? auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis is? te?vu? gali reiks?ti pakartotini? ies?kini? de?l vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), bu?tent toki? ies?kini? teismas ir is?nagrine?jo, konstatave?s, kad su?nus negyvena su atsakovu nuo 2021 m. balandžio 19 d. ir nuo to laiko priteisdamas is?laikymo i?siskolinima?.

Taigi skundz?iamas sprendimas yra teisingas ir pagri?stas, juo is? esme?s pakeic?iami ankstesni teismu? sprendimai de?l su?naus gyvenamosios vietos nustatymo ir is?laikymo, o jei apeliacine?s instancijos teismas nustatys, kad pirmosios instacijos teismas padare? klaida?, nenurodydamas nuo kada nebegalioja Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimas civiline?je byloje Nr.2-22284-897/2015 ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimas civiline?je byloje Nr.e2-3581-897/2018, tai galima padaryti ir byla? nagrine?jant apeliacine?s instancijos teisme, nes tai ais?kiai is?plaukia is? pirmosios instancijos teismo sprendimo. 7.3.

Visi atsakovo argumentai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo dėstomi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovė su jais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti ir parodo, kad atsakovui nėra svarbÅ«s vaiko norai. Nagrinėjamu atveju pagrindinis veiksnys, le?me?s ies?kovei bu?tinybe? pareiks?ti nagrine?jama? ies?kini?, buvo su?naus subrendimas ir ais?kus jo noro gyventi su motina is?reis?kimas, atsisakant gri?z?ti gyventi pas te?va?, kas buvo labai ais?kiai konstatuota teismo psichologe?s is?vadoje. Vaikas jau 19 me?nesiu?, t. y. nuo 2021 m. balandžio 19 d. gyvena ne su atsakovu ir per visa? bylos nagrine?jimo pirmosios instancijos teisme laikotarpi? atsakovas ne? karto nebuvo susitike?s su su?numi, tode?l akivaizdu, kad jam ru?pi ne su?nus, o jo nenoras moke?ti is?laikymo, kas negali bu?ti pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinio skundo s?ioje dalyje.

Visiškai sutinka su teismo sprendime is?de?stytais motyvais, kurie remiasi paties vaiko nuomone, teismo psichologo is?vada ir vaiko teisiu? apsaugos institucijos atstovo nuomone. Mano, kad apeliaciniame skunde ne?ra pateikti argumentai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo motyvus ir is?vadas, tode?l tenkinti apeliacini? skunda? jame is?de?stytu? argumentu? pagrindu dalyje de?l vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ne?ra jokio pagrindo. 7.4. Ies?kove? teismo pose?dz?io metu sutiko su bet kokia tvarka, bet nurode? abejones, kad atsakovas laikysis tokios detalios tvarkos ir siu?le? laisva? bendravimo tvarka? is? anksto i?spe?jant apie numatoma? bendravima?.

Teismas, atsiz?velgdamas i? vaiko teisiu? apsaugos institucijos atstovo pozicija?, pagri?stai nusprende?, kad tai, kas tiko maz?am vaikui, netinka paaugliui, tode?l nustato tokia? tvarka?, kuri leistu? atsakovui atkurti savo rys?i? su vaiku. Atsakovas s?ioje dalyje skundz?ia tik de?l savo ambiciju?, jokio intereso bendrauti su su?numi jis neturi, tode?l nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos kokios pras?ė atsakovas ne?ra jokio pagrindo. Per 19 mėnesių atsakovas pats nebandė susitikti su sūnumi net ir žinodamas, kad sūnus per vasaros atostogas buvo tame pačiame mieste kaip atsakovas beveik du mėnesius.

Per rudens atostogas pats vaikas inicijavo susitikimÄ su tėčiu, informuodamas atsakovÄ prieÅ¡ savaitę laiko, tačiau susitikimas truko 10 minučių, nes atsakovas daugiau nerado tam laiko. 7.5. Dėl iÅ¡laikymo mokėjimo dienos ir teismo Å¡aliÅ¡kumo, mano, kad normalu nustatyti data?, iki kurios turi bu?ti sumoke?tas is?laikymas. Jei atsakovui neais?ku, jis gali pras?yti teismo is?ais?kinimo kaip vykdyti sprendima?, tac?iau tai, kad atsakovas to nesupranta, ne?ra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendima?.

Kaip ir ne?ra pagrindo manyti, kad teismas s?alis?kas, jei jis netenkina visu? atsakovo pras?ymu?, tode?l skundas negali bu?ti tenkintas s?ioje dalyje is?de?stytu? argumentu? pagrindu. 7.6. Teismas teisingai konstatavo, kad su?nus negyvena su te?vu nuo 2021 m. balandžio 19 d., tode?l nuo s?ios dienos iki ies?kinio padavimo dienos buvo priteistas is?laikymo ir tiksliniu? i?moku? i?siskolinimas ir s?ioje dalyje sutinkama su teismo motyvais bei nematoma pagrindo juos kartoti, tode?l pras?o teismo apeliacini? skunda? atmesti. 7.7. Apeliacinis skundas yra nepagri?stas, nepaneigiantis kaip neteisingu? ar neteise?tu? pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu?, kuriuos visiškai palaiko, apeliacinio skundo argumentai de?l teritorinio teismingumo paz?eidimo, neis?spre?stu? bylos reikalavimu? ir neatskleistos bylos esme?s, de?l vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, de?l is?laikymo i?siskolinimo ir tiksline?s paskirties i?moku? i?siskolinimo, yra nepagri?sti nei teisis?kai, nei faktis?kai, tode?l tenkinti tokio skundo ne?ra pagrindo.

Taip pat atkreipia teismo de?mesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginc?ija pirmosios instancijos teismo nustatyto is?laikymo dydz?io, tode?l preziumuojame, kad su juo sutinka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 11. Bylos duomenimis nustatyta: 11.1 Nepilnametis A. Z. yra ieÅ¡kovės ir atsakovo sÅ«nus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 nutraukta Å¡alių santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu.

Iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui iki vaiko pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 iš ieškovės priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis ir mokėjimo tvarka. Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 šalių nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1305-340/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. 11.2 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 19 d. laikino apgyvendinimo aktu Nr. 1VLA-262 nepilnametis vaikas paimtas iÅ¡ jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas pas senelę. Laikino apgyvendinimo pagrindas – vaiko situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai. 2021 m. birželio 22 d. vaiko laikinosios priežiÅ«ros nutraukimo aktu Nr. 1LPN-143 iÅ¡nykus priežastims, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis, ir nelikus realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Å¡eimoje nutraukta nepilnamečio vaiko laikina priežiÅ«ra. 11.3 Bylos duomenimis atsakovas dirba uždaroje akcinėje bendrovėje, jo vidutinį darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. sudarė 1 768 Eur.

Turi kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ pagal 2018 m. vasario 8 d. sudarytÄ bÅ«sto paskolos sutartį. Kas mėnesį mokama suma sudaro 142,31 Eur. Sutarties termino pabaiga 2044 m. sausio 15 d. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW 530, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo paaiÅ¡kinimais jo finansinė padėtis nėra gera, negali skirti lėšų kelionėms į KlaipėdÄ . 11.4 Teismo surinktais duomenimis ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovės vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra.

Ieškovės vardu registruota įmonė. Ieškovės atžvilgiu vykdomi priverstiniai skolos išieškojimai per antstolius – vykdomoji byla dėl 47,01 Eur baudos išieškojimo, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; vykdomoji byla dėl 7 463,22 Eur skolos išieškojimo, išieškotojas M. Z.; vykdomoji byla dėl 108 Eur skolos išieškojimo, išieškotojas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius; vykdomoji byla dėl išlaikymo priteisimo, išieškotina suma – 7 824,25 Eur, išieškotojas M.

Z.; vykdomoji byla dėl 403 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ieÅ¡kotoja UAB „Paslaugos bÅ«stui“. IeÅ¡kovės pajamų mokesčio deklaracijos duomenimis jos gautas pajamas 2021 m. sudarė 4 500 Eur. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ji 2022 m. liepos mėnesį įsidarbino valstybės tarnyboje. Jos gaunamas darbo užmokestis 1 466 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovės paaiÅ¡kinimais jos finansinė padėtis stabilizavosi gaunant pastovias pajamas valstybės tarnyboje, tačiau jai padeda finansiÅ¡kai mama ir gyvenimo draugas. 11.5 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į bylÄ pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. iÅ¡vadÄ Nr. 5SD-7379, kurioje nurodė, kad nepilnametis vaikas nuo 2021 m. vasaros gyvena su ieÅ¡kove, jos aplinkoje, kur vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Nepilnametis vaikas nurodė, kad nori gyventi su mama ir toks jo noras neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, todėl turėtų bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio vaiko interesus. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma galėtų patenkinti kasdienius vaiko poreikius. Dėl teismingumo 12. Atsakovo manymu, byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles, nes teismas bylos teismingumÄ nustatė ne pagal savarankiÅ¡kÄ (pagrindinį) ieÅ¡kinio reikalavimÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimų pakeitimas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su kitu tėvu), o pagal iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo kuris, jei bÅ«tų pareikÅ¡tas, negalėtų bÅ«ti nagrinėjamas teisme nepakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimų ir jiems galiojant, dėl to toks sprendimas naikintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl teritorinio teismingumo nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl teritorinio teismingumo ir jų nekartoja.

13. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumÄ , dėl to nėra CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo Å¡iuo aspektu.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo cituojama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1002-826/2020, kurioje, kaip nurodė atsakovas, buvo išskirti savarankiški ir nesavarankiški (pagrindiniai ir nepagrindiniai) reikalavimai, buvo nagrinėjami visiškai kitokio pobūdžio teisiniai aspektai (dėl žyminio mokesčio civilinėje byloje dėl nuomos sutarties pažeidimų, t. y. visiškai su šeimos teisiniais santykiais nesusijusioje byloje) nei yra nagrinėjami šioje civilinėje byloje, dėl ko šiuo konkrečiu atveju atsakovo cituojama nutartimi nėra pagrindo vadovautis.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo nėra hierarchijos ar subordinacijos santykio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 45 punktÄ .

Teismų praktika. 2016, 46, p. 190-205). PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, tokio pobÅ«džio reikalavimai nėra skirstomi į pagrindinius (savarankiÅ¡kus) ir iÅ¡vestinius. Nepilnametis vaikas (jo atstovas) turėtų teisę reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo bet kuriam iÅ¡ tėvų, kuris tokio reikalavimo nevykdytų (nepriklausomai nuo to, ar su tuo tėvu teismo sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ar ne) net ir tada, kai nebÅ«tų reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.

16. Taigi nors nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu (Vilniuje), įvertinus tai, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ieÅ¡kovės ir jos nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta buvo Klaipėdoje, nepilnametis vaikas mokėsi Klaipe?dos progimnazijoje bei iÅ¡reiÅ¡kė norÄ likti gyventi su ieÅ¡kove, taip pat vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesų prioritetizavimu, protingumo kriterijumi ir teisiniu reglamentavimu dėl ieÅ¡kovo teisės ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo priteisimo pareikÅ¡ti ir pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 4 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo tikslinga bylÄ nagrinėti nepilnamečio vaiko ir jo mamos gyvenamosios vietos teisme Klaipėdoje.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad teismingumo pažeidimo nagrinėjamoje byloje nėra, atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl neiÅ¡spręstų dalies reikalavimų ir neatskleistos bylos esmės 18. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nepasisakęs dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimų, keičiamų apeliaciniu skundu kvestionuojamu sprendimu, galiojimo (keitimo), padarė esminį proceso pažeidimÄ , dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas; pirmosios instancijos teismas turėjo detaliai pasisakyti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimų galiojimo pabaigos ir teisinių pasekmių; tarp priimtų sprendimų atsirado kolizija (tiek vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek bendravimo su vaiku tvarkos prasme, tiek iÅ¡laikymo įsiskolinimo skaičiavimo prasme), kuri apeliacine tvarka negali bÅ«ti paÅ¡alinta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimų galiojimo skundžiamame sprendime, nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, kurio nebūtų galima išspręsti apeliacinės instancijos teisme pagal byloje esančius įrodymus ir tai nereiškia, kad buvo neatskleista bylos esmė ar atsirado kolizija tarp teismo sprendimų. Tokie atsakovo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

19. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neiÅ¡spręstų reikalavimų dalyje grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylÄ Å¡iame skirsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. CPK 328 straipsnyje numatyta, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

2) priteisti nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki sÅ«naus pilnametystės iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ po 287 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, Å¡iÄ sumÄ pervedant į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 18 dienos, periodines iÅ¡mokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 2 009 Eur ir 490 Eur tikslines iÅ¡mokas vaikui, už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.; 4) nustatyti laisvÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , kuri iÅ¡ anksto neįpareigotų tėvo su vaiku bendrauti konkrečiomis datomis ar valandomis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡sprendė visus ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡samiai ir detaliai pasisakydamas dėl kiekvieno iÅ¡ jų, bei aiÅ¡kiai atskleidė bylos esmę pagal ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog skundžiamu sprendimu iÅ¡ dalies keičiami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimai, nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, byloje pareikÅ¡tų reikalavimų neiÅ¡sprendimu ar bylos esmės neatskleidimu.

21. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo CK 3.169 straipsnio 3 dalies pagrindu ir kitų reikalavimų, konkrečiai tokio formalaus reikalavimo (dėl ankstesnių teismo sprendimų keitimo) ieÅ¡kinyje nebuvo suformulavusi. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio su savarankiÅ¡kais reikalavimais byloje nereiÅ¡kė. Pagal ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį matyti, kad ieÅ¡kovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nereiÅ¡kė.

Tai, kad skundžiamu sprendimu keičiami (ir kaip konkrečiai keičiami) ankstesni teismų sprendimai, kuriuose jau buvo spręsti klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos, savaime logiškai suprantama atsižvelgiant į pakartotinio ieškinio reikalavimų pobūdį ir teismo sprendimo, kuriuo iš naujo išnagrinėti ir atitinkamai išspręsti tokie ieškinio reikalavimai, turinį. Dėl to, tokia situacija nevertintina kaip kolizinė. Vėlesnis teismo sprendimas pakeičia ankstesnio teismo sprendimo dalį, kuria buvo sprendžiami res iudicata galios neįgyjantys reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat išlaikymo priteisimo.

Å iuo atveju tarp Å¡alių ginčas kilo bÅ«tent dėl to, kad viena iÅ¡ Å¡alių siekė nustatyti kitÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat iÅ¡spręsti kitus su nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymu bei bendravimu susijusius klausimus nei buvo nustatyta ankstesniais teismo sprendimais.

22. Nagrinėjamu atveju bylos esmės atskleidimÄ lėmė konkrečių ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡nagrinėjamas ir atitinkamas jų iÅ¡sprendimas, o ne formalus konstatavimas, kad skundžiamu sprendimu keičiami ankstesni teismo sprendimai. Kadangi teismo sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res iudicata galios, pareiÅ¡kus pakartotinį ieÅ¡kinį su tokiais reikalavimais, savaime suprantama, kad tenkinus pakartotinio ieÅ¡kinio reikalavimus, keičiasi ankstesniu teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, jo iÅ¡laikymo ir bendravimo su vaiku tvarka, kuri nurodoma naujai priimtame teismo sprendime.

Vien ta aplinkybė, kad Å¡is formalus aspektas (t. y. kad naujai priimamu sprendimu atitinkamai keičiami ankstesni teismo sprendimai) nėra nurodytas naujai priimtame teismo sprendime, nesudaro pagrindo tokio sprendimo naikinti. Toks vertinimas bÅ«tų pernelyg formalus, ir prieÅ¡tarautų CPK 328 straipsnyje įtvirtintam draudimui naikinti sprendimÄ ar nutartį formaliais pagrindais.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje dalyje, teigtina, kad atsakovo argumentai dėl neatskleistos bylos esmės ir neišspręstų dalies byloje pareikštų reikalavimų laikytini nepagrįstais. Vis dėlto, pritartina apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje galėjo nurodyti, kokie teismo procesiniai sprendimai yra keičiami. Kolegija, atsižvelgdama į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslina, dėl tikslinimo sprendimo esmė nesikeičia. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo 24. Atsakovas nesutinka su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu iš esmės argumentuodamas tuo, kad:

1) ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio esminių aplinkybių pasikeitimo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kÅ«ręs nesaugiÄ psichologinę aplinkÄ , o vaiko noras gyventi su ieÅ¡kove nebuvo naujas ir negalėjo bÅ«ti pakartotinai vertinamas;

2) teismo požiūris į vaiko interesus neatitinka geriausių vaiko interesų prioriteto;

3) ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra gera ir pakankama vaikui iÅ¡laikyti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove, nepatikrinus ir neįvertinus ieÅ¡kovės finansinės padėties ir galimybių vienai iÅ¡laikyti vaikÄ , bei nepatikrinus ieÅ¡kovės teisės į bÅ«stÄ nėra pagrįstas. Atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nustatė esmines aplinkybes, sudarančias pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nagrinėjamu atveju.

25. Pirma, nors atsakovas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kÅ«ręs nesaugiÄ psichologinę aplinkÄ , teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ vertino byloje esančių įrodymų visumÄ â€“ paties vaiko nuomonę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 19 d. laikino apgyvendinimo aktÄ Nr. 1VLA-262, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. gruodžio 13 d. iÅ¡vadÄ Nr. 5SD-7379, tarnybos nuosekliÄ pozicijÄ teisminio nagrinėjimo metu, kt.

26. Be to, pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti vaiko norus ir pažiÅ«ras dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir (ar) jo gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, 2022 m. vasario 28 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė Å¡alių nepilnamečiui vaikui atskirus individualius susitikimus su Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiÄ ja specialiste (teismo psichologe), įpareigojant jÄ iÅ¡klausyti vaiko nuomonę (dėl nagrinėjamo ginčo, nustatyti vaiko ryšį, santykius su ieÅ¡kove ir atsakovu) ir pateikti teismui vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonę raÅ¡tu apie individualaus pokalbio su vaiku rezultatus dėl byloje nagrinėjamo reikalavimo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

27. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad nepaisant to, jog konkretus atsakovo smurto atvejis prieÅ¡ nepilnametį vaikÄ nebuvo nustatytas, byloje nėra duomenų, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje esančios nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų netinkamos, tačiau atsakovo kuriama psichologinė aplinka vaikui yra nesaugi, t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, jog po vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo aplinkybės iÅ¡ esmės pasikeitė, psichologinė aplinka atsakovo Å¡eimoje yra iÅ¡ esmės nesaugi vaikui, nuolatiniai barniai ir įvykiai vaikui kelia nemalonius iÅ¡gyvenimus, baimę ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakovu neatitinka reikalavimų normaliam vaiko fiziniam ir psichologiniam vystymuisi (CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, kad nepilnamečio vaiko psichologinė aplinka gyvenant su atsakovu nelaikytina saugia. Pridėtina, jog tinkamas tėvo elgesio modelis skatinti vaikÄ kuo daugiau dėmesio skirti mokslui, namų ruoÅ¡ai, o ne kompiuteriniams žaidimam, tačiau to skatinimas neturi vaikui sukelti psichologinės įtampos ir baimės.

28. Tai, kad psichologinė aplinka nepilnamečiam vaikui gyvenant su atsakovu tapo nesaugi, galima spręsti ne tik iÅ¡ byloje esančių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 19 d. laikino apgyvendinimo akto, kuriuo nepilnametis vaikas paimtas iÅ¡ jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas pas senelę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. gruodžio 13 d. iÅ¡vados, taip pat teismo psichologo 2021 m. spalio 27 d. ir 2022 m. kovo 15 d. iÅ¡vadų, jose užfiksuotų nepilnamečio vaiko pasisakymų, iÅ¡ kurių galima aiÅ¡kiai spręsti apie vaiko patiriamÄ nesaugumo jausmÄ gyvenant su atsakovu, tačiau ir iÅ¡ paties atsakovo byloje pateikto susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kove, konfliktiÅ¡ko Å¡alių tarpusavio bendravimo vaiko akivaizdoje, nepagarbos vienas kitam, dėl ko vaikui taip pat gali bÅ«ti daroma didelė emocinė, psichologinė žala, nors bÅ«tent vaiko interesai laikytini prioritetiniais, ir vaikas neturi kentėti dėl tėvų tarpusavio nesutarimų ar nuomonių nesuderinamumo.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent vaiko tėvai turi dėti visas jiems įmanomas pastangas pasirÅ«pinant ir užtikrinant visapusiÅ¡kus vaiko poreikius, reikalingus, kad vaikas vystytųsi ir bÅ«tų ugdomas kaip sveika, dorovinga, tvirta, intelektuali asmenybė, taip pat sukuriant emociÅ¡kai, fiziÅ¡kai, socialiai saugiÄ aplinkÄ , kurioje vaikas bÅ«tų gerbiamas ir galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju vadovaujantis nepilnamečio vaiko iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kuri yra aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad gyvendamas su atsakovu, vaikas nesijautė ne tik emociÅ¡kai, tačiau kai kuriais atvejais ir fiziÅ¡kai saugus, jam neatrodė, kad gyvenant su atsakovu yra pakankamai patenkinami jo asmenybės poreikiai, vaikas nesijautė gerbiamas ir turintis asmeninę erdvę atsakovo namuose, kas galėtų skatinti emocinį saugumÄ ir yra svarbu bręstančiai asmenybei, pereinant iÅ¡ vaikystės į paauglystę, asmens vertybių sistemos formavimuisi, gebėjimui mokytis priimti brandžius dorinius sprendimus ir atsakomybę už savo veiksmus, sveikam emociniam, socialiniam, intelektualiniam vystymuisi.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, kad atsakovo kuriama psichologinė aplinka vaikui yra nesaugi.

30. Antra, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti ir su atsakovo argumentais dėl vaiko nuomonės, kaip vieno iš pagrindinių veiksnių, lėmusių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo poreikį nagrinėjamu atveju.

31. Pažymėtina, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kuriÄ iÅ¡ paminėtų vaiko iÅ¡klausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausiÄ bÅ«dÄ laisvai ir nevaržomai iÅ¡reikÅ¡ti savo požiÅ«rį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas patyrė psichologinę įtampÄ ir baimę gyvendamas su atsakovu. Atsakovas teigia, kad nesutarimai su sÅ«numi kilo dėl to, kad jis per ilgai naudojosi kompiuteriu, ir per mažai skyrė laiko pamokoms ruoÅ¡ti. Tačiau tai, be kita ko, patvirtina, kad tarp tėvo ir sÅ«naus taip ir neužsimezgė geranoriÅ¡ki santykiai.

32. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiÅ¡ko veiksnumo, tėvai, globėjai (rÅ«pintojai).

Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi, teismas ginÄÄ iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res iudicata (liet. teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios, dėl ko galima reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį Å¡iuo klausimu, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis.

33. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).

Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas.

Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 63 punktas). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 25 punktas).

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 nutraukta Å¡alių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta Å¡alių 2015 m. gegužės 3 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 3.1. punktÄ Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018, atmetus ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta liko nepakeista.

Vis dėlto, pastebėtina, kad juo tuo metu 2017 m. spalio 6 d ekspertizės iÅ¡vadoje, kai Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui buvo tik 9 metai, be kita ko, buvo nustatyta, kad vaiko požiÅ«ris į tėvÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai neigiamas ir tėvo namuose vaikas nesijaučia gerai. Tuo metu teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, nesivadovavo vaiko nuomone. Tačiau nagrinėjamoje byloje bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad vaikas paaugo ir labiau subrendo, bendravimo su psichologe metu buvo jau trylikos metų.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme metu vaiko amžius toks (daugiau nei keturiolika metų), kad CK numato galimybę ir pačiam vaikui savarankiÅ¡kai kreiptis į teismÄ (CK 3.164 straipsnio 2 dalis).

35. Apibendrinant nurodytÄ pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos faktinis pasikeitimas įvyko dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, vaiko iniciatyva, sprendimo priėmimo metu vaikas jau ilgÄ laikÄ gyveno su ieÅ¡kove ir mokėsi Klaipėdoje, taigi teisinis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra visiÅ¡kai pateisinamas ir bÅ«tinas nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste, nes tarp atsakovo ir sÅ«naus nėra geraÅ¡irdiÅ¡ko tarpusavio tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡io, nėra ramios aplinkos.

36. Kaip jau nustatyta bylos duomenimis, ieškovės finansinė padėtis yra pagerėjusi, ji tapo valstybės tarnautoja ir gauna pastovų užmokestį. Dėl to apelianto argumentai dėl ieškovės nepakankamos turtinės padėties atmestini kaip nepagrįsti.

37. Kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto argumentai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Dėl bendravimo tvarkos 38. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, argumentuodamas, jog jam neaiškus teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. spalio 29 d. nustatyto šalių bendravimo vaiku tvarkų santykis, ar abu sprendimai yra galiojantys ar tik vienas.

Apeliantas nesutinka ir dėl to, kad teismas bendravimo su vaiku tvarkÄ skundžiamu sprendimu nustatė vienaÅ¡aliÅ¡kai, neatsižvelgdamas į teismo posėdžio metu suderintÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo pozicijÄ bendravimo su vaiku klausimu. Teismas sprendimÄ nenustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos motyvavo duomenų, kad atsakovui bÅ«tų trukdoma ar draudžiama bendrauti su Å¡alių sÅ«numi, nebuvimu. Atsakovo manymu, skundžiamu sprendimu vaikas faktiÅ¡kai buvo atskirtas nuo atsakovo. Apelianto nuomone, kol vaikas gyveno su atsakovu, vaiko ir tėvo santykiai buvo normalÅ«s, jie bendraudavo kiekvienÄ dienÄ .

Vaikui apsigyvenus su mama, vaikas su tėvu prarado bet kokį norÄ bendrauti. Siekiant iÅ¡laikyti vaiko bendravimÄ su abiem tėvais, turėjo bÅ«ti nustatyta konkretesnė ir ieÅ¡kovę labiau įpareigojanti bendravimo su vaiku tvarka – tokia, kokios prašė atsakovas ir kokia abiem Å¡alims buvo taikoma anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus bendravimo su atsakovu tvarkos.

39. Pamatinė vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

41. Tačiau pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi rasti balansÄ tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabiliÄ namų aplinkÄ ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Å iuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos bÅ«klę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietÄ , faktinę vaiko tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nulemiančiÄ vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima bÅ«tent pagal esamÄ situacijÄ ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

42. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai (tai paneigiančių duomenų nėra), kad Å¡alių vaikas iki apeliacinio proceso Å¡ioje byloje jau 19 mėnesių, t. y. nuo 2021 m. balandžio 19 d. gyvena ne su apeliantu, per visÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį apeliantas nė karto nebuvo susitikęs su sÅ«numi. Pabrėžtina tai, kad apeliantas M. Z. nenurodė duomenų, kiek jis per 19 mėnesių pats bandė susitikti su sÅ«numi (ieÅ¡kovės teigimu nė karto). Pridėtina, kad per 2022 m. vasaros atostogas vaikas beveik du mėnesius gyveno Vilniuje pas močiutę (Vilniuje gyvena ir apeliantas). Taigi, jeigu bÅ«tų nustatyti griežti bendravimo su sÅ«numi grafikai, vargu ar apeliantas rastų laiko jais pasinaudoti, tÄ liudija jo elgesys.

43. IÅ¡ dalies galima sutikti su apeliantu, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu sutiko su bet kokia bendravimo tvarka (ieÅ¡kovės arba atsakovo), bet akivaizdžiai iÅ¡reiÅ¡kė abejones, ar apeliantas laikysis tokios detalios (daugiau nei puslapis teksto) anksčiau nustatytos (apelianto siÅ«lomos) tvarkos bei siÅ«lė laisvÄ bendravimo tvarkÄ iÅ¡ anksto įspėjant apie numatomÄ bendravimÄ . Pirmosios instancijos teismas, bÅ«damas aktyvus Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į vaiko pozicijÄ , vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo pozicijÄ , kolegijos vertinimu pagrįstai nusprendė, jog tai, kas ankstesniu laikotarpiu tiko mažam vaikui, Å¡iuo metu nebetinka paaugliui, todėl nustatė laisvÄ bendravimo tvarkÄ , kuri yra lankstesnė, nes nenumatyti konkretÅ«s laikai, terminai (tai sudaro lankstesnes sÄ lygas visoms pusėms susitarti), tokia tvarka leistų apeliantui atkurti savo ryšį su vaiku.

Pridėtina, kad tėvams nesutariant, sunkiau yra laikytis iš anksto aprašytos ir įtvirtintos apibrėžtos tvarkos, negu neįrašytos, nes tokia laisva tvarka suteikia galimybes visiems tarpusavio susitarimu koreguoti laikotarpius, terminus.

44. Kaip jau minėta, bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta tokia, kokia ji galima bÅ«tent pagal esamÄ situacijÄ ir geriausiai atitinka vaiko interesus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bÅ«tent tokios bendravimo tvarkos užtikrinimas yra tinkamas. Visi kiti apelianto nurodyti ir ginčijami aspektai teisėjų kolegijos vertinimu Å¡iuo atveju nėra esminiai veiksniai dėl tokios bendravimo tvarkos su Å¡alių nepilnamečiu vaiku nustatymo. NatÅ«ralu, kad tėvų požiÅ«riai dėl vaiko ugdymo aspektu gali iÅ¡siskirti, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad tėvų požiÅ«riai ar elgesys su vaiku bÅ«tų tokio pobÅ«džio, jog galėtų tikėtinai padaryti žalÄ geriausiems vaiko interesams.

Vaiko tėvai turi teisę diskutuoti dėl to, kas yra geriausia vaikui, ir turi siekti kompromiso, ieškoti bendro sutarimo, kad būtų geriausiai užtikrinami vaiko interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka turėtų prisidėti prie didesnio vaiko gyvenimo stabilumo, kurio jam šiuo metu reikia. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir tikslinių išmokų vaikui 45. Apelianto nuomone, kol Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimai nėra pakeisti, atsakovo vertinimu, atsakovo įsiskolinimas ieškovei negalėjo atsirasti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iš esmės keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto išlaikymo įsiskolinimo dydžio bei sprendimo dalies dėl tikslinių išmokų.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iÅ¡ dalies, t. y. netenkinant visų bÅ«tinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

47. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., kai vaikas su atsakovu nebegyveno, dar nebuvo kreiptasi į teismÄ dėl Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau faktinės aplinkybės ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. ir dabar sÅ«nus nuolat gyveno su mama (ieÅ¡kove) ar močiute. Taigi, akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu buvo atsiradusios ir teisinės, ir faktinės prielaidos ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ , esant atsakovo nesutikimui, dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo pakeitimo.

48. Atitinkamai byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., ieÅ¡kovas ir atsakovė bÅ«tų susitarę dėl kitokio bÅ«do mokėti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, tačiau kolegija akcentuoja tai, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės lėmė, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta pasikeitė ir pagrindinė iÅ¡laikymo naÅ¡ta persikėlė (teko) sÅ«naus mamai, su kuriuo nepilnametis sÅ«nus gyveno nuolat, t. y. ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai teikė iÅ¡laikymÄ , pirkdama bÅ«tiniausius daiktus, apmokėdama transporto iÅ¡laidas, pirkdama kanceliarines prekes, maistÄ , mokėdama už komunalines ir kitas paslaugas, suteikė bÅ«stÄ .

Tai, kad ieškovė ginčo laikotarpiu formaliai nesikreipė dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš atsakovo priteisimo, nepaneigia ieškovės reikalavimų teisės nagrinėjamoje byloje. Dera pažymėti, kad nors apelianto teigimu galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimai, tačiau faktinės aplinkybės susiklostė taip, kad vaikas nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. gyveno su mama (dalį laiko su ieškovės mama).

Taigi, vadovaujantis Konstitucija (Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, 38 straipsnio 6 punktas), CK (3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus), atsakovui atsirado kitos formos, nei nustatyta teismų sprendimais, atitinkama pareiga materialiai išlaikyti savo sūnų periodinėmis išmokomis, nes jis nebeteikė išlaikymo turtu (gyvenamoji vieta), maistu, mokymosi priemonėmis, t. t.

Duomenų, kad atsakovas nuo 2021 m. balandžio 19 d. sÅ«nui bÅ«tų teikęs iÅ¡laikymÄ , byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Kitoks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad teismų patvirtintais procesiniais sprendimais atsakovas yra apskritai atleistas nuo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo pareigos, o tai neatitiktų nei CK 3.156, nei CK 3.192 straipsnių reikalavimų.

49. Kitas aspektas tas, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskirstant nustatytÄ iÅ¡laikymo sumÄ tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

50. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių sūnus nepertraukiamai nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. ir dabar gyveno pas ieškovę (faktas, kad sūnus nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. birželio 19 d. gyveno pas močiutę esmės nekeičia), ieškovė šiuo laikotarpiu rūpinosi sūnumi, atsakovas ieškovei lėšų sūnaus išlaikymui neteikė, akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu būtent ieškovei teko pareiga kasdien, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi ir patirti jo išlaikymo išlaidas. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog tuo metu, kai nepilnametis sūnus gyveno su ieškove ar močiute, jis buvo tinkamai prižiūrimas.

51. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad duomenų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. birželio 19 d. atsakovas iÅ¡laikė nepilnametį sÅ«nų ar vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ pervedė vaiko močiutei, byloje nėra.

52. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog susiklosčius atitinkamai situacijai, kai Å¡alių sÅ«nus ginčo laikotarpiu ir dabar nuolat gyveno su ieÅ¡kove, ji viena pati (mamos pagalba) iÅ¡laikė sÅ«nų, kartu vykdydama iÅ¡laikymo teikimo pareigÄ už atsakovÄ , tik kita forma nei nustatyta teismų sprendimuose, t. y. ne periodinėmis iÅ¡mokomis į atsakovo banko sÄ skaitÄ , o lėšas tiesiogiai panaudodama sÅ«naus kasdienių bÅ«tinųjų (ir ne tik) poreikių tenkinimui.

53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimuose nėra nurodytas skirtingas tėvų (ieÅ¡kovo ir atsakovės) indėlis į Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymÄ atsižvelgiant į aplinkybę, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatyta sÅ«naus gyvenamoji vieta, taip pat nėra ir nuostatos, jog atsakovas turi vykdyti sÅ«naus iÅ¡laikymo pareigÄ mažesne apimtimi nei ieÅ¡kovė. Taigi, kol teismo nėra nustatyta kitaip, nėra pagrindo spręsti, kad Å¡i vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo to, su kuo gyvena vaikas. Kitaip tariant, vaiko poreikiai tokia apimtimi turi bÅ«ti tenkinami ir kai nepilnametis sÅ«nus gyveno su atsakovu, kaip nustatyta teismų sprendime / uose, ar kai, neatsižvelgiant į teismų sprendimÄ / mus, nepilnametis Å¡alių sÅ«nus faktiÅ¡kai gyvena su ieÅ¡kove (atsižvelgiant į indeksavimÄ ).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti argumentai teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė atsakovo prievolės egzistavimo faktÄ bei Å¡ios prievolės dydį dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. birželio 19 d.

55. Kolegija pažymi, jog tikslinė išmoka yra vaiko pinigai, ji skirta vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Kitas aspektas tas, kad vaikui dažniausiai lėšų reikia šiuo metu / dabar, jos skirtos vaiko poreikiams tenkinti dabar, o ne kažkada ateityje. Nors apeliantas teigia, kad kaupia tikslines vaiko lėšas ateičiai, didesniems pirkiniams, tačiau toks jo argumentas negali būti pateisinamas.

Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. neteikė vaikui iÅ¡laikymo jokia forma, nors tÄ privalėjo daryti. Be to, nors į jo sÄ skaitÄ buvo pervedinėjamos ir valstybės (savivaldybės) sÅ«nui skiriamos iÅ¡mokos, jos vaikui panaudotos nebuvo. Kaip minėta, atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. gautus „vaiko pinigus“ bÅ«tų perdavęs sÅ«nui ar ieÅ¡kovei, įvertinant tai, kad minimos lėšos yra skirtos nepilnamečiui vaikui, kad skirtingai negu teigia apeliantas, dėl jų yra ginčas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisė 490 Eur tikslines iÅ¡mokas.

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo 56. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d., iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymÄ pervedant į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ .

57. Nors apeliantas nesutinka su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, tačiau konkrečių argumentų dėl išlaikymo dydžio nepateikia.

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į teismo argumentus bei nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį sprendžia, kad teismas vertino tiek ieÅ¡kovės turtinę padėtį (jos pozicijÄ dėl turtinės padėties nurodymo), tiek atsakovo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Å¡alių vaiko poreikius, analizavo kitas reikÅ¡mingas aplinkybes bei pagrįstai priteisė 250 Eur iÅ¡laikymÄ . Apie datÄ , nuo kurio priteistinas iÅ¡laikymas, pasisakoma žemiau.

59. IÅ¡laikymo pareigÄ teismas pagrįstai nustatė vykdyti skubiai, nes, kaip minėta, vaikui iÅ¡laikymas reikalingas į ateitį, vaikui reikalingos lėšos ne už mėnesio, o Å¡iuo metu, kiekvienÄ dienÄ . Be to, iÅ¡laikymas įstatymų leidėjo priskirtinas prie skubiai vykdytinų veiksmų (CK 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl aktyvaus teismo vaidmens Å¡eimos bylose ir Å¡eimos byloms keliamų reikalavimų 60. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 376 straipsnį teismas Å¡eimos byloje privalo bÅ«ti aktyvus, kad užtikrintų vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių, interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių iÅ¡sprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sÄ lygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimÄ su tėvais, kitais Å¡eimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

62. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant Å¡eimos bylas. Teismo teisė tokiose bylose virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus įtvirtinta CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatant, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didesnį teismo aktyvumÄ suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio (pagal pareigas), skirtos vieÅ¡ojo intereso apsaugai tam tikrose Å¡eimos bylose užtikrinti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aktyvus teismo vaidmuo gali reikÅ¡tis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių iÅ¡laikymo, taip pat kitus panaÅ¡ius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobÅ«džio, bet susiję su vieÅ¡uoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).

64. Taigi proceso teisės normomis teismas įgaliojamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių interesus, nes Å¡ių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ .

65. Kasacinis teismas taip pat ne kartÄ yra pasisakęs, kad sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi bÅ«ti aktyvus tiek, kiek reikia, kad bÅ«tų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iÅ¡ sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).

66. Dar vienas aspektas - šeimos bylose turi būti išsprendžiami visi reikalavimai, visi ginčytini klausimai bei aspektai, kad būtų aiškus šalių elgesys ir nebūtų ginčų ateityje vykdant įsipareigojimus ir pan.

67. Kaip jau anksčiau nustatyta, susiklosčiusios faktinės aplinkybės lėmė, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta nuo 2021 m. balandžio 19 d. pasikeitė ir pagrindinė iÅ¡laikymo naÅ¡ta persikėlė (teko) sÅ«naus mamai, su kuriuo nepilnametis sÅ«nus gyveno nuolat, t. y. ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai teikė iÅ¡laikymÄ , pirkdama bÅ«tiniausius daiktus, apmokėdama transporto iÅ¡laidas, pirkdama kanceliarines prekes, maistÄ , mokėdama už komunalines ir kitas paslaugas, suteikė bÅ«stÄ . Vadinasi, nuo Å¡ių iÅ¡laidų dengimo tiesiogiai ieÅ¡kovė buvo atleista, nors teismo sprendimu sÅ«naus nuolatinė gyvenamoji vieta ir buvo nustatyta su tėvu. Taigi, yra pagrindas spręsti dėl Å¡alių teismų procesinių sprendimų pakeitimo ieÅ¡kovės iÅ¡laikymo teikimo prievolės sÅ«nui dalyje ir skolos iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo.

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktyvų vaidmenį Å¡eimos bylose, į kasacinio teismo praktikÄ , nusprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog susiklosčius atitinkamai situacijai, kai Å¡alių sÅ«nus ginčo laikotarpiu ir dabar nuolat gyveno su ieÅ¡kove, ji viena pati (tam tikru laikotarpiu savo mamos pagalba) iÅ¡laikė sÅ«nų, kartu vykdydama iÅ¡laikymo teikimo pareigÄ už atsakovÄ , tik kita forma nei nustatyta teismų sprendimuose, t. y. ne periodinėmis iÅ¡mokomis į atsakovo banko sÄ skaitÄ , o lėšas tiesiogiai panaudodama sÅ«naus kasdienių bÅ«tinųjų (ir ne tik) poreikių tenkinimui.

69. Akcentuotina, kad Å¡is aspektas byloje nebuvo iÅ¡spręstas, dėl to pagrįstai apeliantas kėlė abejones dėl to, kaip bus vykdomi teismų sprendimai po Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo. Jis pagrįstai teigė, kad, viena vertus, iÅ¡ ieÅ¡kovės yra iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui, kuris turi bÅ«ti pervedamas į atsakovo sÄ skaitÄ , nors Å¡alių vaikas gyvena su mama, ji teikia iÅ¡laikymÄ . Kita vertus, teismas nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo priteisė sÅ«nui, pervedamÄ Ä¯ ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus Å¡eimos bylose, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , turėdamas teisę priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tikslina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje nutarties dalyje nurodomais argumentais.

70. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti iÅ¡laikymÄ nepažeidžiamas, bet kartu tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io asmens, kuris faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iÅ¡ tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iÅ¡ tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

Esant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolei tai yra teisė atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

71. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pakeistina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 nustatant, jog D. V. neturi pareigos laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. (dėl datos bus detalizuota žemiau) iÅ¡ jos priteistÄ lėšų sumÄ , skirtÄ sÅ«naus iÅ¡laikymui, pervesti į M. Z. banko sÄ skaitÄ . Dėl datos, nuo kurios keistini ankstesni procesiniai sprendimai Dėl iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo pasikeitus datai, nuo kurios keistini ankstesni procesiniai sprendimai 72.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

73. Pakeistos vaiko iÅ¡laikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrÄ jÄ taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas – nuo jo priėmimo momento (CPK 279 straipsnis). Taigi vaiko iÅ¡laikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023).

74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktyvų teismo vaidmenį Å¡eimos bylose pabrėžia, kad teismas iÅ¡laikymÄ priteisė nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d. ReikÅ¡minga akcentuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalimi civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 nustatytas iÅ¡laikymo dydis ir jo modelis (ieÅ¡kovė teikia iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis) galioja ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, taigi, pagal bendrÄ jÄ taisyklę (iÅ¡imtis numatyta tik didinant iÅ¡laikymÄ vaikui, Å¡iuo atveju jo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka ta pati) jis gali bÅ«ti keičiamas tik įsiteisėjusiu kitu teismo procesiniu sprendimu. Kolegija, atsižvelgdama į tai, tikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį nustatydama, kad iÅ¡laikymas priteistinas nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos – nuo Å¡io procesinio sprendimo priėmimo (2023 m. sausio 30 d.).

75. Kaip minėta anksčiau, tėvai privalo iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Teismui pakeitus datÄ , nuo kurios iÅ¡ atsakovo Å¡alių sÅ«nui priteistas iÅ¡laikymas (2023 m. sausio 30 d.), nustačius, kad nuo 2021 m. balandžio 19 d. pasikeitė sÅ«naus gyvenamoji vieta (sÅ«nus nuo 2021 m. balandžio 19 d. nebegyvena su tėvu, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikant laikinÄ sias apsaugos priemones sÅ«naus gyvenamoji vieta iki sprendimo byloje priėmimo nustatyta su mama, priimant Å¡ioje byloje galutinį procesinį sprendimÄ gyvenamoji vieta nustatoma su mama) ir pagrindinė iÅ¡laikymo naÅ¡ta persikėlė (teko) sÅ«naus mamai, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai teikė iÅ¡laikymÄ , atsakovas neteikė jokia forma, susidarė situacija, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. neužtikrina sÅ«naus ir ieÅ¡kovės interesų, nes nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d., kai teismas nutarė skubiai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl laikino iÅ¡laikymo sÅ«nui iÅ¡ atsakovo, atsakovas taptų atleistas nuo iÅ¡laikymo prievolės sÅ«nui.

76. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus Å¡eimos bylose, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo teismo procesiniu sprendimu eliminuojamas iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ atsakovo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d., tikslina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteisia papildomÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (vietoje anksčiau priteisto iÅ¡laikymo) iÅ¡ atsakovo sÅ«nui nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 28 d. imtinai.

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi, nurodytus argumentus, vadovaudamasi Å¡alių / tėvų lygiateisiÅ¡kumo principu, proceso koncentracijos principu, iÅ¡ atsakovo priteisia 82,80 Eur (276 Eur / 30 dienų × 9 dienos) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už atitinkamÄ laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 28 d. imtinai.

78. Atitinkamai vadovaujantis analogiÅ¡kais argumentais iÅ¡ atsakovo už laikotarpį iki Å¡io procesinio sprendimo priėmimo (2023 m. sausio 30 d.) priteistinos tikslinės iÅ¡mokos vaikui, valstybės (savivaldybės) pervestos į jo sÄ skaitÄ . Dėl teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo 79. EŽTT praktikoje nurodoma, kad neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo neturėjimÄ . Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, neÅ¡aliÅ¡kumas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi bÅ«ti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus.

Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar tendencingumÄ , tuo tarpu vadovaujantis objektyviuoju testu vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

Sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ , atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, ar nuogÄ stavimai yra objektyviai pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-762-933/2022).

80. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Å¡alis, žinodama apie teismo sudėtį, abejones dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo turėtų reikÅ¡ti visų pirma tÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui, o ne skųsdama sprendimÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-684/2022, 34 punktas). Å iuo aspektu atsakovo atstovas reiÅ¡kė pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjos, nagrinėjusios bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuÅ¡alinimo. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovo atstovo pareiÅ¡kimo dėl teisėjos nuÅ¡alinimo civilinėje byloje netenkino, pažymėdama, kad nenustatyta nuÅ¡alinimo pagrindų, numatytų CPK 65, 66 straipsniuose, nėra pagrindo spręsti, kad teisėja turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ atsakovo atžvilgiu, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėta.

81. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ . Vien ta aplinkybė, kad teismas kitaip įvertino atitinkamus įrodymus negu to tikėjosi proceso dalyvis (apeliantas), kitaip iÅ¡sprendė apelianto keliamus reikalavimus / klausimus, nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo.

82. Ä®vertintina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje iÅ¡sprendžia klausimus ir dėl iÅ¡laikymo priteisimo pradžios, ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / panaikinimo, ir dėl žyminio mokesčio, Å¡ių klausimų (ne)iÅ¡sprendimÄ apeliantas vertino kaip pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 83. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove) jos gyvenamoje vietoje iki įsiteisės galutinis sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui po 287 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos – 2021 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo, lėšas pervedant į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 18 dienos; laikino iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę; nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nusprendė vykdyti skubiai.

84. Pirmiausia apeliantui pasakytina, kad iÅ¡laikymas įstatymų leidėjo priskirtinas prie skubiai vykdytinų veiksmų (CK 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, teismas, nustatydamas skubų iÅ¡laikymo vykdymÄ , nebuvo Å¡aliÅ¡kas Å¡iuo aspektu, kaip skunde tikina apeliantas, o įvykdė įstatymo leidėjo nustatytÄ reikalavimÄ .

85. Apeliantas iÅ¡ dalies teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nepasisakė dėl 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo termino dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo. Kita vertus, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties rezoliucinės dalies turinio galima spręsti, kad jos galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Å¡iuo atveju iki Å¡ios nutarties priėmimo dienos).

86. Kolegija, siekdama paÅ¡alinti galimus neaiÅ¡kumus, patikslina pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo nustatydama laikino iÅ¡laikymo galutinę datÄ . Dėl nurodytų priežasčių apeliantui nebekils problemų, nurodytų apeliaciniame skunde dėl iÅ¡laikymo apskaičiavimo ir jo mokėjimo. Dėl žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme 87. Apeliantas nurodo, jog su 2021 m. lapkričio 19 d. ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė 43 EUR žyminio mokesčio kvitÄ .

Apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio trÅ«kumus, įpareigodamas primokėti 85 EUR žyminio mokesčio. Primokėto žyminio mokesčio pavedimÄ ieÅ¡kovės atstovas teismui pateikė 2021 m. lapkričio 25 d. Skundžiamu sprendimu teismas iÅ¡ atsakovo priteisė 123 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai, o ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 43 EUR žyminio mokesčio (dėl klaidos). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iÅ¡ apelianto priteisti žyminio mokesčio valstybės naudai.

Be to teismas iš atsakovo priteisė didesnį žyminį mokestį negu ieškovė sumokėjo. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį šeimos bylose žyminio mokesčio šalims mokėti nereikia. Tai reiškia, jog nuo žyminio mokesčio yra atleista ne tik ieškovė, bet ir atsakovas.

88. Kolegija, atsakydama į apelianto argumentus nurodo, jog, pirma, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 5 dalimi, už praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdeÅ¡imt eurų žyminis mokestis, iÅ¡skyrus praÅ¡ymus dėl Civiliniame kodekse numatytų Å¡eimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, minėta norma Å¡alis neatleidžia visiÅ¡kai Å¡eimos bylose dėl žyminio mokesčio mokėjimo, Å¡i norma Å¡eimos bylose atleidžia tik už praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Å iuo atveju teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 5 dalimi ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino jos sumokėtÄ 43 Eur žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

89. Antra, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, pagrįstai priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).

90. Trečia, apeliantas ne taip supranta žyminio mokesčio paskirtį ir jo priteisimÄ priėmus procesinį sprendimÄ . IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, patenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡laikymo priteisimo (teismo nustatytas 68 Eur žyminis mokestis) ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo (teismo nustatytas 55 Eur žyminis mokestis), Å¡iÄ sumÄ priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo, Å¡i suma – 123 Eur (68 + 55 =123 Eur) negali bÅ«ti tapatinama su ieÅ¡kovės sumokėtu žyminiu mokesčiu pateikiant ieÅ¡kinį, ji prilyginama žyminio mokesčio dydžiui, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista ir jos praÅ¡ymai buvo patenkinti.

91. Dėl nurodytų priežasčių apelianto skunde nurodomi teiginiai dėl neteisingai iÅ¡ jo priteisto žyminio mokesčio valstybės biudžetui atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų 92. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 93. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas iÅ¡vadas dėl nustatytinos Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sÅ«numi, taip pat padarė iÅ¡ esmės teisingas iÅ¡vadas iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir vaikui skirtų pinigų iÅ¡ valstybės (savivaldybės) priteisimo. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir panaikinti sprendimÄ nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį bei papildomai priteisiant iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , tikslines iÅ¡mokas ir atsakovei mažinant iÅ¡laikymo prievolės terminÄ , atsižvelgiant į Å¡ios nutarties motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 94. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

95. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl to iÅ¡ naujo Å¡io klausimo nebesvarsto, detalesnių argumentų neteikia. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 96. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

97. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės už skundÄ Ä¯ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

98. IeÅ¡kovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, dėl to Å¡is klausimas nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 dalį dėl nuolatinės gyvenamosios vietos ir nustatyti nepilnamečio A.

Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove D. V. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti, jog atsakovas M. Z. su nepilnamečiu sÅ«numi A. Z. bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant Å¡alių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, nustatant, kad atsakovas M. Z. apie planuojamÄ susitikimÄ su nepilnamečiu vaiku A. Z. privalo informuoti ieÅ¡kovę D.

V. prieÅ¡ 3 darbo dienas, o dėl numatomų ilgalaikių atostogų – prieÅ¡ 2 savaites. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z., iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui A. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) periodinėmis iÅ¡mokomis mokamomis per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2023 m. sausio 30 d., iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymÄ pervedant į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ , mokėjimo paskirtyje atliekant pavedimus pasiÅ«lant atsakovui nurodyti „iÅ¡laikymas A.

Z.“. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. nepilnamečiam sÅ«nui A. Z. 1 932 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. nepilnamečiam sÅ«nui A. Z. 490 Eur (keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties eurų) tikslinės paskirties iÅ¡mokas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. A. Z. iÅ¡laikymui priteistų lėšų ir tikslinių paskirties iÅ¡mokų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę D.

V.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. 2 428,54 Eur (dviejų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų penkiasdeÅ¡imt keturių centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei D. V.. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. V. 149,67 Eur (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt devynių eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui M. Z.. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo M. Z. 123 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt trijų eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei D. V., 43 Eur (keturiasdeÅ¡imt trijų eurų) žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas Liteko sistemoje ZK10403. Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria atsakovui M. Z. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iÅ¡laikymas po 287 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos – 2021 m. lapkričio 19 d., palikti galioti iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo“.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. nepilnamečiam sÅ«nui A. Z. 82,80 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 28 d. (imtinai). Priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. nepilnamečiam sÅ«nui A. Z. tikslines iÅ¡mokas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki Å¡io procesinio sprendimo priėmimo (2023 m. sausio 30 d.). Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir nustatyti, jog D.

V. neturi pareigos laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iÅ¡ jos priteistÄ 250 Eur sumÄ , indeksuojamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , skirtÄ sÅ«naus iÅ¡laikymui, pervesti į M. Z. banko sÄ skaitÄ . Teisėjos Raimonda Andrulienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė