1fa706e4-dd52-41da-bc4b-6aa60ebea089 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-5545-257/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00759-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (b. l. 138). PareiÅ¡kėjas A. B. skunde (b. l. 1-11) nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atvykęs į Å iaulių tardymo izoliatorių jis buvo laikomas daugiavietėse paskirstymo kamerose su atviru sanitariniu mazgu, kurį sudarė unitazas ir praustuvė po penkias valandas. Mano, kad paminėtos kameros/patalpos priskiriamos sanitarinio mazgo patalpoms. Buvo laikomas kamerose/patalpose Nr. 8, 9, 15, 16, 26, 27, 42, 48, 52, 63, 66, 106, kurios priskirtos pagalbinėms pagal savo rÅ«Å¡inį iÅ¡planavimÄ ir įrengimÄ . Kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su maksimaliu suimtųjų skaičiumi pagal sumontuotas miegamas vietas, kurios nepritaikytos apgyvendinimui.

Kamerose buvo drėgna, Å¡altuoju metų laiku Å¡alta, kameros mažos, blogai vėdinamos. Kameroje prie įėjimo yra skiriamoji dalinė sienelė, atitverianti sanitarinį mazgÄ nuo kameroje esančių stalo su suoliukais ir lovų, tačiau tai nebuvo kaip atskira kameros patalpa, kai kurios su durimis, uždengtos užuolaidomis arba atviros. IÅ¡ sanitarinio mazgo sklido smarvė, nes nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kartu esančių kamerose asmenų, nei nuo pareigÅ«nų.

Jam nebuvo suteiktas joks užimtumas už kameros ribų, pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla – mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, nebuvo tvarkaraščio, pagal kurį pareiÅ¡kėjas galėtų planuotis kiekvienÄ dienÄ savo veiklÄ ir užimtumÄ . Jis galėjo tik kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kitu laiku prausėsi Å¡altoje kameroje. Be to, nei vienoje kameroje nebuvo įrengta aliarmo iÅ¡kvietimo sistema, todėl ilgai užtrukdavo, kol prisiÅ¡aukdavo pareigÅ«nus, o beldimas į duris buvo neefektyvus.

Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 124–135) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. grgužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Minėtam įsakymui netekus galios, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-28 pažymos Nr. 60-11419 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundiamu laikotarpiu periodiškai buvo nuo 2019-01-07 iki 2020-04-02 šiose kamerose: kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,48 iki 4,24 m2, kameroje Nr. 52 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,63 iki 3,7 m2, kameroje Nr. 106 buvo laikomi 5-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,69 iki 3,91 m2, kameroje Nr. 66 buvo laikomi 3-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,53 iki 3,77 m2, kameroje Nr. 48 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,27 iki 3,76 m2, kameroje Nr. 16 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko 4,77 m2 iki 3,83 m2, kameroje Nr. 9 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,07 m2, kameroje Nr. 63 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,54 m2, kameroje Nr. 27 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,97 iki 3,98 m2, kameroje Nr. 8 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,18 m2, kameroje Nr. 15 buvo laikomi 2-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,43 iki 3,77 m2, kameroje Nr. 42 buvo laikomi 3-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,62 iki 3,81 m2.

Atsakovės atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2, pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniuiturintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienamasmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktaineįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ kameroje turibÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuolikusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«tieliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes teisės aktuose yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas neiÅ¡skaičiuojant baldų ar san. mazgo.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V- 176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto (minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra). Kameroje įrengiamas praustuvas. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

San. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Kaip matyti iÅ¡ pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 8, 9, 15, 16, 42, 48, 52 san. mazgo įėjimai atskirti durimis, o likusių kamerų – ilga, tvarkinga užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.).

Užuolaidomis atskirtas ne visa san. mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis. Likusi dalis atskirta mÅ«rine siena arba OSB plokÅ¡te. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Kad san. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumÄ patvirtina ir naujausia EŽTT praktika – 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieÅ¡ LietuvÄ (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas.

Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad san. mazgas buvo per mažas, tačiau to niekaip neindividualizuoja ir nesieja su patirtais iÅ¡gyvenimais. Pažymi, kad jokie teisės aktai tardymo izoliatoriuose įrengiamų san. mazgų ploto nereglamentuoja, tačiau iÅ¡ nuotraukų matyti, kad jie yra tinkamo dydžio patogiai juo naudotis. Å iaulių TI teikiami duomenys apie san. mazgų bei baldų iÅ¡matavimus yra tikslÅ«s, atlikti naudojantis ilgio matavimo prietaisais.

Pagrindo abejoti teikiamais duomenimis nėra. Pareiškėjas nurodo, kad trumpalaikio laikymo patalpose san. mazgai atviri, čia laikoma bent po 5 valandas. Iki 2020-01-22, kol galiojo Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, į ŠTI atvykusių suimtųjų ir nuteistųjų asmenų priėmimas, dokumentų patikrinimas ir įforminimas, uždarymas į trumpalaikio laikymo kameras ir kiti nustatyti veiksmai, kurie atliekami atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo reglamentuoti šiame teisės akte.

Atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte numatytus veiksmus, suimtieji ir nuteistieji, vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK (LSP), esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, kuriose gali būti dar iki 2 val.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktÄ , priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Po to suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ Å¡ių kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ nurodytÄ laiko tarpÄ neturi bÅ«ti įskaitomas laikas skirtas pačiai medicininei apžiÅ«rai bei sanitariniam Å¡varinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas įskaičiuojami į nurodytÄ laikÄ .

Nuo 2020-01-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigÄ (tardymo izoliatorių), atliekami visi veiksmai, numatyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte: patikrinama jo asmens tapatybė, patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti bÅ«tini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, taip pat atliekama jo medicininė apžiÅ«ra, esant poreikiui jis higieniÅ¡kai Å¡varinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duÅ¡e, dezinfekuojami jo rÅ«bai ir kt.

Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktÄ , atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali bÅ«ti uždaromi į laikino sulaikymo kameras, o pagal 12 punktÄ , atlikus 4 punkte nustatytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamÄ sias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali bÅ«ti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Å TI laikomasi praktikos, kad susumavus laikymÄ tiek administraciniame, tiek režiminiame korpuse esančiose TLK patalpose asmenys laikomi ne ilgiau nei 5 val. sudėjus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ , kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Be to, atkreipiame dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o laikino sulaikymo patalpos (kitaip – TLK) patalpos nėra jos priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktÄ gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktÄ laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti).

Nurodo, kad režiminio korpuo TLK patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iÅ¡ trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgas atskirtas užuolaida (pridedamos TLK-5 nuotraukos). Be to, pažymi tai, kad asmenys, pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ , nuvedami ir į atskirÄ tualeto patalpÄ , o tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Duomenų, leidžiančių teigti, kad asmenys pagal praÅ¡ymÄ nebuvo nuvedami į atskirÄ tualetÄ , nėra, pareiÅ¡kėjas nenurodo, nei kas, nei kada jo tariamai jo praÅ¡ymo netenkino.

Siekiant aiÅ¡kumo atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos TLK kameros yra trumpalaikio laikymo kameros, esančios režiminiame korpuse. Taip pat nurodo, kad TLK, kurios yra administraciniame pastate, yra vienvietės (5 kameros) arba daugiavietės (6 kameros). Kamerose, kurios daugiavietės, įrengti san. mazgai, o kamerose, kurios vienvietės, san. mazgų nėra. Asmenys tiek iÅ¡ vienviečių, tiek iÅ¡ daugiaviečių kamerų pagal praÅ¡ymÄ nuvedami į atskirÄ tualetÄ , taigi, kamerose esantys tualetai iÅ¡ esmės nenaudojami.

Be to, nurodo, kad pareiÅ¡kėjas jokių skundų dėl TLK patalpų Å iaulių TI administracijai neteikė (Resocializacijos skyriaus 2021-04-28 pažyma Nr. 61-1264). Pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, dėl grotų neatsidarė langai, buvo drėgna, dėl to buvo tinkamos sÄ lygos veistis pelėsiui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl papildomos ventiliacijos įrengimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus).

Be to, kaip matyti iÅ¡ pridedamų nuotraukų, toje pusėje, kurioje įrengtas san. mazgas, sienoje iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso bÅ«tent nuo jų valios. Kamerų atitikimÄ HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas.

Iš 2019-08-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5880 matyti, kad kameroje Nr. 27 sienos ir lubos tvarkingos. Iš 2019-09-26 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-7096 matyti, kad kameroje Nr. 15 abu šviestuvai veikia. Iš 2019-12-31 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-10067 matyti, kad kameroje Nr. 66 oro temperatūra, drėgmė tinkama.

Sienos tvarkingos. Galimybė vėdinti patalpas per langÄ sudaryta. Apibendrinus matyti, kad tikrintose kamerose jokių pažeidimų, susijusių su drėgme, oro temperatÅ«ra, galimybe vėdinti patalpas ar pelėsiu – nenustatyta. Papildomai pažymi, kad atsakovas pasisako tik dėl tų sÄ lygų, kurios yra pareiÅ¡kėjo skundo pagrindas. Nors ne visos kameros tikrintos dėl skunde nurodomų aspektų, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas.

Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Pažymi, kad vertinant nusiskundimus dėl kalinimo sÄ lygų, yra analizuojami pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai ir byloje pateikiami duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu. Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobÅ«džio pažeidimus, taip pat pareiÅ¡kėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo teisės aktų normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių Å¡iuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami.

Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133- 525/2017; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-280-1062/2021).

Taigi, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-50-575/2021).

Å iuo atveju byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus Å iaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms dėl higienos normų pažeidimų, pareiÅ¡kėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde tik abstrakčiai nurodė pažeidimus, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

IÅ¡ Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 matyti, kad iki pareiÅ¡kėjo laikymo remontai atlikti kamerose Nr. 8, 15. IÅ¡ Å iaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 matyti, kad iki pareiÅ¡kėjo laikymo (arba pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose metu) remontai atlikti kamerose Nr. 63, 9, 66. Visa tai patvirtina, kad kameros buvo tvarkingos, o esant poreikiui, kameros nuolat tvarkomos, remontuojamos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė bent 8 val. per parÄ turėti užimtumÄ , mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, teigia, kad nebuvo supažindintas su tvarka, pagal kuriÄ gali dalyvauti užsiėmimuose.

Nurodo, kad tokie teiginiai neatitinka realybės, kadangi Å iaulių TI organizuojamas užimtumas, suteikiama galimybė mokytis, iÅ¡pažinti religijÄ , naudotis bibliotekos paslaugomis, kasdien suteikiama teisė pasivaikščioti ant stogo įrengtuose kiemeliuose. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmę reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso antrasis skirsnis, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis. 2018-04-16 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems. 2019-05-21 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerÅ«kymo kamerose ir nerÅ«kančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimaliÄ teisės aktuose nustatytÄ trukmę rÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

PaaiÅ¡kiname, kad nuo 2019-06-01 rÅ«kantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerÅ«kantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149. Nurodome, kad ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerÅ«kantiems motyvuoja Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomus asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo bÅ«dÄ , o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rÅ«kantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus.

Nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kiekvienÄ dienÄ iÅ¡eiti pasivaikščioti. Taip pat pareiÅ¡kėjas turėjo teisę dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, socialinėse programose.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. Taip pat nurodo, kad Šiaulių TI vykdomas suimtųjų (nuteistųjų) užimtumas, organizuojami įvairūs renginiai, sporto užsiėmimai, ir t. t., taip pat, esant suimtojo (nuteistojo) prašymui, sudaroma galimybė mokytis. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus.

Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Nurodo, kad esant įprastai situacijai suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas, vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei stalo teniso patalpÄ pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), tačiau atsižvelgiant į paskelbtÄ valstybės lygio ekstremaliÄ situacijÄ dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo, vadovaujantis Å iaulių TI direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. 1­69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2020 m. vasario 28 d.

įstaigoje sustabdytas: asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, laikomų Å iaulių TI ir kuriems suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos ir be palydos, judėjimas, asmenų, laikomų Å iaulių TI trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Kadangi tokių veiksmų imtasi siekiant apsaugoti tiek pareiÅ¡kėjÄ , tiek kitus Å TI kalinčius bei dirbančius asmenis, tokia priemonė proporcinga ir teisėta. Taip pat nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje veikia biblioteka, iÅ¡ kurios suimtieji (nuteistieji) saviÅ¡vietai gali gauti įvairios literatÅ«ros.

Atsakovas nurodo, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 - Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai - outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose“.

Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjui yra sudarytos visos galimybės naudotis kitomis socialinės reabilitacijos priemonėmis, be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobÅ«džio. Taip pat nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais užimtumÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę gauti raÅ¡ytinę informacijÄ apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarkÄ ir sÄ lygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus.

Å iÄ informacijÄ tardymo izoliatoriaus administracija pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtÄ ja kalba, arba ta kalba, kuriÄ suimtasis supranta. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekse. Pagal BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti raÅ¡ytinę informacijÄ apie bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, savo teises bei pareigas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į įstaigÄ jis, kaip ir visi kiti į įstaigÄ atvykstantys suimtieji (nuteistieji), pokalbio metu buvo supažindintas su taisyklėmis, savo teisėmis bei pareigomis.

To neneigia ir pats pareiškėjas. Kartu pažymi, kad pareiga suimtuosius (nuteistuosius) pasirašytinai supažindinti su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais negali apimti pareigos juos supažindinti ir su visais įmanomais teisės aktais, kurie suimtajam (nuteistajam) gali būti kada nors aktualūs, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su visais teisės aktais naudojantis ribota interneto prieiga. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo, kad esant jo prašymui tokia teisė jam nebūtų buvusi suteikta.

Be to, pažymi ir tai, kad organizuojant/vykdant užimtumÄ pareigÅ«nai aplanko kiekvienÄ kamerÄ ir suteikia Å iaulių TI laikomiems asmenims aktualiÄ informacijÄ apie renginius ir t. t. Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu, o Å¡iam aktui netekus galios (nuo 2020-01-22), iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunktyje, pagal kurį, be kita ko, iÅ¡ užrakintų gyvenamųjų aukÅ¡tų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) iÅ¡leidžiami į duÅ¡Ä (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kÅ«rybine veikla nuteistieji, kiti - ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę).

Nurodo, kad Å iaulių TI laikomi asmenys į duÅ¡Ä vedami laikantis aukščiau nurodytų įstatymų. Taip pat nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra Å¡alto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rÅ«pintis savo higiena kiekvienÄ dienÄ . Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasiÅ¡ildyti.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms netekus galios, leistinų turėti daiktų sÄ raÅ¡as numatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, III skyriuje. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.6 papunktyje įtvirtinta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį. Vadovaujantis 25 punktu, minėtos nuostatos taikomos ir suimtiesiems.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ .

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuku, o jo nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas pagal Å¡ių taisyklių 14.4 papunktį Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. AnalogiÅ¡ka nuostata dėl pagalbos mygtuko (iÅ¡kvietimo sistemos) įtvirtinta ir minėtas taisykles pakeitusių Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunktyje.

Pabrėžia tai, kad kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiÅ«rÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebÅ«tų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiÅ¡kėjas niekaip nesieja su jo patirtais iÅ¡gyvenimais ar nepatogumais. Pažymi, jog teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir LR teisingumo ministerijos veiksmus (neveikimÄ ) abstrakčiai sieja ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, su kitais ginčui neaktualiais laikotarpiais, taigi Å¡ie pareiÅ¡kėjo motyvai / reikalavimai sietini su vieÅ¡ojo intereso gynyba.

PareiÅ¡kėjas nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir reikÅ¡ti reikalavimus, kuriais bÅ«tų apginti vieÅ¡ieji interesai. Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo A. B. skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-28 pažyma Nr. 60-11419 „Dėl A. B.“ (b. l. 59-68), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-01-07 iki 2020-04-02 (393 dienas). Kameroje Nr. 26, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,24 m2, kameroje Nr. 52, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,7 m2, kameroje Nr. 106, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,91 m2, kameroje Nr. 66, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,77 m2, kameroje Nr. 48, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,76 m2, kameroje Nr. 16, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,82 m2, kameroje Nr. 9, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4, 07 m2, kameroje Nr. 63, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,54 m2, kameroje Nr. 27, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 3,98 m2, kameroje Nr. 8, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,18 m2, kameroje Nr. 15, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,77 m2, kameroje Nr. 42, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,81 m2.

IÅ¡vardintose kamerose esant mažiau asmenų, pareiÅ¡kėjui taip pat teko daugiau negu 3,6 m2, taigi, visas dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį – nuo 15,93 iki 23,46 m2 (b. l. 59-68), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ â€“ nuo 1,118 iki 2,32 m2 (b. l. 70-71) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 26, esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,73 m2, kameroje Nr. 52, esant 5 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,44 m2, kameroje Nr. 106, esant 6 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,59 m2, kameroje Nr. 66, esant 6 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,65 m2, kameroje Nr. 48, esant 5 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,38 m2, kameroje Nr. 16, esant 5 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,58 m2, kameroje Nr. 9, esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,64 m2, kameroje Nr. 63, esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 4,05 m2, kameroje Nr. 27, esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,58 m2, kameroje Nr. 8, esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,98 m2, kameroje Nr. 15, esant 5 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,57 m2, kameroje Nr. 42, esant 6 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,48 m2.

Taigi, kamerose Nr. 26, 66, 9, 63, 8, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 m2, o kamerose Nr. 52, 106, 48, 16, 27, 15, 42, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko mažiau negu 3,6 m2, bet daugiau kaip 3 m2. Nurodytose kamerose, kai kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 m2. Ä®vertinus pažymos apie baldų užimamÄ plotÄ duomenis (b. l. 72-75) bei apžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 117-122), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ankÅ¡tomis sÄ lygomis ir pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta.

Kamerose esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiÅ¡kėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiÅ¡kėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ . Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose/patalpose Nr. 8, 9, 15, 16, 26, 27, 42, 48, 52, 63, 66, 106, kurios priskirtos pagalbinėms pagal savo rÅ«Å¡inį iÅ¡planavimÄ ir įrengimÄ .

Kamerose buvo drėgna, šaltuoju metų laiku šalta, kameros blogai vėdinamos, trūko natūralaus apšvietimo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA -5880 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., b. l. 111–112) nustatyta, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas kameroje Nr. 27 yra pašalintas – buvusi ištrupėjusi sienų ir lubų dangos (tinko) dalis yra užtinkuota.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-7096 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 23 d., b. l. 113–114) konstatuota, kad kameroje Nr. 15 lempos be gaubtų, bet kameroje degė abu šviestuvai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-10067 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., b. l. 115–116) konstatuota, kad kameroje Nr. 66 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Ä®vertinus gyvenamosios kameros Nr. 66 sienas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad Å TI laikomiems asmenims sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius sudarytos – Å TI įrengtoje skalbykloje drabužiai skalbiami ir džiovinami centralizuotai pagal nustatytÄ tvarkÄ ; taip pat, esant poreikiui iÅ¡duodamas inventorius (virvės) drabužiams džiovinti kamerose. Å TI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos.

Kontrolės metu nustatyta, kad sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir blogo apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi.

Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-10067 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., b. l. 115–116) matyti, kad Å TI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kontrolės metu nustatyta, kad sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ .

Tai pripažino skunde ir pats pareiÅ¡kėjas. Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvÅ«s. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA -5880 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., b. l. 111–112) matyti, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas kameroje Nr. 27 yra pašalintas – buvusi ištrupėjusi sienų ir lubų dangos (tinko) dalis yra užtinkuota, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 15.4.8)PA-7096 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 23 d., b. l. 113–114) matyti, kad kameroje Nr. 15 degė abu šviestuvai, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-10067 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., b. l. 115–116) matyti, kad kameroje Nr. 66 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 66 sienas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus pažeidimų nenustatyta.

Taigi, iÅ¡ pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad oro temperatÅ«ra, bendra dirbtinė apÅ¡vieta, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, dėl netinkamo apÅ¡vietimo, žemos oro temperatÅ«ros, drėgmės, atmestini kaip nepagrįsti ir laikytina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-7096 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 23 d., b. l. 113–114) konstatuota, kad kameroje Nr. 15 lempos be gaubtų, tačiau dėl to pareiškėjas neturtinės žalos neargumentuoja ir neturtinės žalos iš to nekildina. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 ,,Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 76–86) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 87-95) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018-2019 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 8 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių), užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, įrengtas naujas apšvietimas, WC užuolaidos, perdažytos grotos, lovos, stalas, kėdės, paklijavimas grindyse;

Nr. 15 – WC guma po vandens nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičiui, atlikti elektros instaliacijos darbai – sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 9 - nuvalytos lubos, sienos nuo degėsių, nugruntuotos, nuglaistytos, nudažytos lubos ir sienos, sumontuoti nauji šviestuvai, elektros rozetės 2 vnt, sumontuoti du nauji dienos apšvietimo šviestuvai, perdažytas inventorius, langų grotos, durys;

Nr. 63 – suremontuota WV pertvara, perglaistytos, perdažytos lubos ir sienos, pakabintos naujos spintelės, rÅ«bų pakabos, sutvarkytas apÅ¡vietimas: sudėtos naujos dieninės lempos, perdažytos grotos, stalas, kėdės; Nr. 66 - atlikti elektros instaliacijos darbai – sumontuoti du dienos apÅ¡vietimo Å¡viestuvai. Kad kameros suremontuotos, tvarkingos, Å¡varios, matyti ir iÅ¡ pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų (b. l. 117-122). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatÄ , priskirtÄ tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos.

Pagal minėto reglamento 7 punktÄ , negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai– pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiÅ«ra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiÅ«ros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.).

Tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiÅ¡kia, jog jame negali bÅ«ti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrÄ laiko tarpÄ ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose atmestinas. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų registravimas kaip negyvenamųjų atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

PareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Dėl pareiÅ¡kėjo buvimo trumpalaikio laikymo patalpose (TLK) PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atvykęs į Å iaulių tardymo izoliatorių jis buvo laikomas daugiavietėse paskirstymo kamerose su atviru sanitariniu mazgu, kurį sudarė unitazas ir praustuvė, ne mažiau kaip po penkias valandas. Mano, kad paminėtos kameros/patalpos priskiriamos sanitarinio mazgo patalpoms.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, asmenys, atvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose – TLK, esančiose administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Analogiška norma, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais įtvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus Bendrosios nuostatos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).

Å i higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areÅ¡tinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus SÄ vokos ir jų apibrėžtys nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.

Nurodytoje higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP (TLK) patalpos nėra joms priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktÄ gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2 punktÄ laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 valandas, laikyti).

TLK nėra gyvenamosios patalpos. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-28 pažymos Nr. 60-11419 „Dėl A. B.“ (b. l. 59-68) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriaus TLK-5 buvo 17 kartų. IÅ¡ LSP (TLK) – 5 kameros fotonuotraukos matyti, kad patalpa Å¡viesi, Å¡vari, joje yra stalas, suolai, sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgÄ atskirtas užuolaida. Be to, įėjimas į sanitarinį mazgÄ yra Å¡one (deÅ¡inėje) įėjimo durų atžvilgiu, patapoje prieÅ¡ais įėjimÄ Ä¯ sanitarinį mazgÄ yra ne suolai asmenims susėsti, o tuščia sienos dalis.

Taip pat iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami ir į atskirÄ tualeto patalpÄ , o tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai bÅ«tinÄ privatumÄ , naudojantis pareiÅ¡kėjui sanitariniu mazgu TLK-5 patalpoje. Taip pat iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami ir į atskirÄ tualeto patalpÄ , o tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad buvo laikomas kameroje su atviru sanitariniu mazgu ir paminėtos kameros/patalpos priskiriamos sanitarinio mazgo patalpoms, atmestinas kaip nepagrįstas.

Juo labiau, pareiškėjo laikymas nurodytoje patalpoje buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus nei vienoje kameroje nebuvo įrengta aliarmo iškvietimo sistema, todėl ilgai užtrukdavo, kol prisišaukdavo pareigūnus, o beldimas į duris buvo neefektyvus. Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). PareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nekonkretÅ«s, be to, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje prie įėjimo yra skiriamoji dalinė sienelė, atitverianti sanitarinį mazgÄ nuo kameroje esančių stalo su suoliukais ir lovų, tačiau tai nebuvo kaip atskira kameros patalpa, kai kurios su durimis, uždengtos užuolaidomis arba atviros. IÅ¡ sanitarinio mazgo sklido smarvė, nes nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kartu esančių kamerose asmenų, nei nuo pareigÅ«nų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai atitverti iÅ¡ visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 70-71) matyti, kad kamerose Nr. 26, 48, 9, 63, 27, 8, 42 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 1,81 m. iki 2,34 m., kamerose Nr. 52, 66, 16, sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,80 m. iki 2,07 m., kameroje Nr. 106 atitvarinė konstrukcija yra OSB Mūr. Užuolaida, kurios aukštis 2,02 m., o kameroje Nr.l 15 atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis 2,02 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose b. l. 117-122) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr.

48) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, PDF, OSB Mūr. Užuolaidomis, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 8, 9, 15, 16, 42, 48, 52) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“.

Å iaulių TI pastatytas iki Å¡ių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 117-122), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nenustatyti.

Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis galėjo tik kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kitu laiku prausėsi Å¡altoje kameroje. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebÅ«davo nuvestas nusiprausti duÅ¡e bent du kartus per savaitę. Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punktas numato, kad „kaliniai turi turėti greitÄ priėjimÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“, 19.4 punkte numatyta, kad atitinkamais įrenginiais turi bÅ«ti taip aprÅ«pinta, jog kiekvienas kalintis asmuo galėtų pasinaudoti vonia ar duÅ¡u klimatui tinkamoje temperatÅ«roje.

Darytina iÅ¡vada, jog Å¡is aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne duÅ¡ais, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog dėl to, kad duÅ¡ais pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti dažniau, pareiÅ¡kėjo galimybės palaikyti asmeninę Å¡varÄ bÅ«tų sumažėjusios. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės (pvz. po sporto pasinaudoti duÅ¡u) yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiÅ¡kai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higienÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Juo labiau, kaip jau minėta, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, tačiau kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra kriauklė ir čiaupas, iÅ¡ kurio bėga Å¡altas vanduo, o tai suteikia galimybę rÅ«pintis higiena kiekvienÄ dienÄ . Be to, teisės aktuose numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasiÅ¡ildyti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ . Juo labiau, pareiÅ¡kėjas neteikė skundų Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl to, kad bÅ«tų dažniau nuvestas į duÅ¡Ä . Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo suteiktas joks užimtumas už kameros ribų, pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla – mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, nebuvo tvarkaraščio, pagal kurį pareiÅ¡kėjas galėtų planuotis kiekvienÄ dienÄ savo veiklÄ ir užimtumÄ .

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 96-100), kurioje nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Taip pat Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmę reglemantuioja Bausmių vykdymo kodekso antrasis skirsnis, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir areÅ¡to bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (b. l. 101).

Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-05-21 įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerÅ«kymo kamerose ir nerÅ«kančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ (b. l. 102-103) nuo 2019-06-01 nerÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimaliÄ teisės aktuose nustatytÄ trukmę rÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Taigi, minėtu įsakymu nuo 2019-06-01 rÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymÄ , o nerÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore.

Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149, kurio 2 punktu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 ,,Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ (b. l. 104). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Taip pat Å iaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis, suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei žaidimų kambarį pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Ä® krepÅ¡inio aikÅ¡telę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sÄ lygoms. Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistÄ ir pareiÅ¡kia norÄ juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose. Tačiau atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus nutarimus dėl karantino paskelbto Å¡alies teritorijoje, Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (b. l. 105) (su vėlesniais pakeitimais, b. l. 107-110) nuo 2020 m. vasario 28 d.

įstaigoje sustabdytas asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, laikomų Å iaulių tardymo izoliatoriuje ir kuriems suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos ir be palydos, judėjimas, asmenų, laikomų Å iaulių tardymo izoliatoriuje trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Taigi, karantino metu jokie užsiėmimai nevykdomi, siekiant užtikrinti kuo saugesnę aplinkÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjas privalo laikytis aukščiau paminėtu įsakymu nustatytos dienotvarkės, o Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija turi užtikrinti jos laikymÄ si, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad nebuvo tvarkaraščio, pagal kurį jis galėtų planuotis kiekvienÄ dienÄ savo veiklÄ ir užimtumÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl nepakankamo užimtumo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimus. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 35-57) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu yra įraÅ¡ai, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus medicinos dalį nesikreipė, skundų neturi (b. l. 38, 39) arba kreipėsi dėl kitų nusiskundimų, nesusijusių su psichologiniais iÅ¡gyvenimais. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-04-28 pažymos Nr. 61-1264 (b. l.

69) matyti, kad pareiÅ¡kėjas A. B. laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2020-04-02 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su praÅ¡ymais ir skundais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog visas 393 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 393 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu bei nenustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Å iaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai ir kilusi žala, kitos sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos) ir žala nenustatyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė