1fa6c855-3a0a-40eb-bd7d-5e79d8283a6e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1031-918/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15793-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.3; 3.2.4.8.2; 3.2.3.8 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei Danutei Demenienei, ieÅ¡kovės atstovui advokatui Olegui Drobitko (Oleg Drobitko), atsakovei Brigitai Petrulytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. D. ieÅ¡kinį atsakovei B. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 990,00 Eur turtinę žalÄ , 300,00 Eur neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, dublike) nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-12559-2019 atsakovė buvo pripažinta kalta pagal ANK 428 str. 3 d. už tai, kad 2018 m. lapkričio 6 d. apie 8.36 val.

Vilniuje, Kalvarijų g. 168, į kitÄ kelio važiuojamosios dalies pusę ėjo už kliÅ«ties, trukdančios apžvelgti vietÄ , ir neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, išėjo iÅ¡ už prie Å¡aligatvio stovinčio automobilio, sudarė netikėtÄ kliÅ«tį prie jos artėjančiam automobiliui, todėl buvo partrenkta. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Atsakovė Vilniaus miesto apylinės teismui pateikė skundÄ , kuriuo prašė panaikinti 2019 m. birželio 27 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR-N-135598-2019. 2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skundas buvo atmestas. Atsakovė minėtÄ nutartį apskundė apeliaciniu skundu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi skundo netenkino. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu buvo apgadinta ieÅ¡kovei priklausanti transporto priemonė Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. EFC416. 2019 m. gegužės 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-233(19) nurodyta, kad transporto priemonei deÅ¡inėje pusėje, žemiau deÅ¡inio priekinio žibinto, yra skilusi bamperio apdaila; priekinis deÅ¡inys sparnas yra apgadintas; arčiau galinės dalies sparno deformacija su susidariusia kloste į Å¡onÄ ; priekinis stiklas deÅ¡inėje pusėje yra suaižėjęs. IÅ¡ karto po įvykio ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Juzrema“ dėl automobilio priekinio stiklo keitimo; 2018 m. lapkričio 8 d. buvo pakeistas priekinis automobilio stiklas, kuris kainavo 120,00 Eur.

IeÅ¡kovė taip pat kreipėsi į UAB „Autoja“ dėl padarytos žalos dydžio nustatymo ir buvo paskaičiuotos įvykio metu apgadintos transporto priemonės bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos automobilio rinkos vertei atstatyti – 870,00 Eur. Nuo smÅ«gio buvo apgadinta transporto priemonės deÅ¡inė pusė, todėl užstrigo deÅ¡inės pusės durys, dėl to į sÄ matÄ Ä¯trauktos dvi pozicijos susijusios su deÅ¡inės pusės durimis ir jų remontu. Nuo smÅ«gio durys jas atidarant neatsidarinėjo visiÅ¡kai.

Ekspertizės akte tai nėra užfiksuota, nes vietoje po įvykio automobilis buvo apžiūrėtas tik išoriškai ir nustatyti išoriniai apgadinimai. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos atsiradimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovė patyrė didelių dvasinių išgyvenimų dėl paties įvykio, kurie dėl atsakovės kaltės buvo tęstinio pobūdžio, nes pastaroji tiek įvykio metu, tiek po įvykio elgėsi įžūliai, nepagarbiai.

IeÅ¡kovė patyrė ir pažeminimÄ , nes turėjo vykti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kur buvo dar kartÄ apklausiama apie eismo įvykį, kas sukėlė jai neigiamus prisiminimus. Po įvykio ieÅ¡kovė turėjo miego sutrikimų, kartais sapnuodavo įvykį ir užmigdavo tik pavartojus vaistų. IeÅ¡kovė nurodo, kad automobilį vairavo pasirinkusi saugų važiavimo greitį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų bei nevirÅ¡ydama leistino toje vietoje važiavimo greičio. Atsakovė staiga iÅ¡bėgo į gatvę neįsitikinusi, ar toje vietoje galima kirsti keliÄ ir ar nėra artėjančių transporto priemonių.

Be to, pati atsakovė nurodo, kad buvo neatidi, todėl ieÅ¡kovė negali atsakyti už tai, kad atsakovė buvo nerÅ«pestinga. 1.2. IeÅ¡kovė teismo posėdžiuose palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo netikėtai, dėl susidÅ«rimo buvo apgadinta ieÅ¡kovės vairuota transporto priemonė. Po susidÅ«rimo ieÅ¡kovė įsisodino atsakovę į automobilį, sulaukė policijos, greitosios medicinos pagalbos ekipažo.

Jokių liudytojų nebuvo. Vėliau bendravo su atsakovės motina, kuri bendravo nemandagiai. Sudaužytas priekinis automobilio langas buvo pakeistas, kiti apgadinimai nebuvo taisomi. IeÅ¡kovė neturtinę žalÄ patyrė dėl nemandagaus atsakovės motinos elgesio, taip pat dėl teisminio proceso, kai atsakovė nesutiko dėl to kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės. Administracinio nusižengimo byloje ieÅ¡kovė buvo apklausiama teisme, turėjo atsakyti į klausimus, todėl labai iÅ¡gyveno.

IeÅ¡kovė yra labai jautri, kiekvienas teismo posėdis kelia stresÄ . IeÅ¡kovė turi padidėjusio kraujospÅ«džio ligÄ , vartoja vaistus. 1.3. IeÅ¡kovės atstovas advokatas Oleg Drobitko teismo posėdžiuose palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad eismo įvykio aplinkybės ir atsakovės kaltė dėl įvykio nustatyta administracinio nusižengimo byloje. Atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo turtinės žalos dydžio.

Liudytojos parodymai nepatikimi, nes liudytoja nepamena kai kurių detalių, pavyzdžiui, metų laiko, kai įvyko eismo įvykis. IeÅ¡kovė yra garbaus amžiaus, tiek pats eismo įvykis, tiek dalyvavimas teisme jai sukėlė papildomus iÅ¡gyvenimus, todėl atsakovė turi atlyginti neturtinę žalÄ .

2. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike) nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti turtinę žalÄ 990,00 Eur, nurodo, kad realiai ieÅ¡kovė patyrė 120,00 Eur, nes pakeitė dėl eismo įvykio skilusį stiklÄ , o likusios žalos dydžio ieÅ¡kovė nurodo dar nepatyrusi, nors CK 6.251 str. 1 d. reglamentuotas visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas. Atsakovė mano, kad aplinkybės dėl žalos atsiradimo visiÅ¡kai neįvertintas solidarumo principas, nes automobilio vairuotoja nepasirinko saugaus greičio, todėl galimai galėjo kilti tokios apimties turtinės žalos pasekmės. Atsakovė nurodo, jog remiantis teismų priimtais sprendimais, juose įtvirtintomis faktinėmis aplinkybėmis, ieÅ¡kovė patyrė turtinę žalÄ .

Atsakovė nurodo, kad eismo įvykis įvyko automobilių statymo aikÅ¡telės ir gyvenamojo namo teritorijoje, kur vairuotojai buvo prastas matomumas dėl priparkuotų kitų automobilių, be to, gyvenamojo namo kieme privalu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes – į tai, kad į važiuojamÄ jÄ kelio dalį gali iÅ¡bėgti vaikai, gyvÅ«nai, iÅ¡eiti gyvenamojo namo gyventojai, iÅ¡ pastatytų automobilių iÅ¡lipti vairuotojai ir keleiviai, todėl buvo pažeistas KET reikalavimas vairuojant pasirinkti tokį važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas.

Atsakovė nurodo, kad jai išėjus iÅ¡ gyvenamojo namo laiptinės, praeinant pro stovinčius automobilius ir žengiant į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, pagal turėtas matymo galimybes žengė tik įsitikinus ar neatvažiuoja automobilis ir jo nepamačiusi, atsakovė ėjo per važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tačiau buvo partrenkta automobilio, kurio ji nepamatė dėl automobilio didelio greičio. Atsakovė pažymi, kad automobilio vairuotojos, partrenkusios atsakovę, kaltė bylos tyrime nebuvo tiriama, o buvo tiriama pėsčiosios kaltė.

3. Teismo posėdžiuose atsakovė prašė ieškinį atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad dėl įvykio kalta ir ieškovė, kuri turėjo pasirinkti saugų greitį. Pačiam faktui, jog po įvykio ieškovės automobiliui buvo padaryti apgadinimai neprieštarauja, taip pat neginčija ieškovės pateiktų paskaičiavimų. Mano, kad transporto priemonę sutaisyti būtų galima ir pigiau. Piniginių lėšų neturi. Įvykis ir teismo procesas neigiamus išgyvenimus sukėlė ir atsakovei, atsakovė jaučiasi nukentėjusi. Ieškovė neturtinės žalos atlyginimo reikalauja iš esmės todėl, kad atsakovė administracinio nusižengimo byloje bandė naudotis procesinėmis teisėmis. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d., apie 8.36 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 168, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė išėjo iÅ¡ už prie Å¡aligatvio stovinčio automobilio į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kur buvo partrenkta ieÅ¡kovės vairuojamo automobilio Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. EFC416. Byloje nėra ginčo, kad dėl įvykusio susidÅ«rimo buvo apgadinta ieÅ¡kovei priklausanti transporto priemonė Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. EFC416.

5. Civilinei atsakomybei už padarytÄ Å¾alÄ atsirasti bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ : žalos (nuostolių) atsiradimo faktÄ ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtÄ veikimÄ arba neveikimÄ (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčiÄ arba neatsargumÄ ) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sÄ lygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusiÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis) turėjo pareigÄ Ä¯rodinėti ieÅ¡kovė, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

6. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

Teismas sprendimÄ dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

7. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę jÄ atlyginti – padengti natÅ«ra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas.

Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų bÅ«dų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju apima iÅ¡laidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. 8. 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad iÅ¡daužtas priekinis stiklas, iÅ¡oriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: deÅ¡inės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, priekinis stiklas (el. c. b. 6.8-6.13 l.).

Atsakovė šių apgadinimų (nei paties apgadinimų fakto, nei apimties) neginčijo.

9. Byloje nėra ginčo, kad faktiÅ¡kai transporto priemonė nėra suremontuota, tik pakeistas skilęs priekinis stiklas. IeÅ¡kovė dėl stiklo keitimo patyrė 120 Eur iÅ¡laidų. KitÄ Å¾alos dalį ieÅ¡kovė įrodinėja 2021 m. vasario 9 d. UAB „Autoja“ parengta sÄ mata Nr. 2102098010, pagal kuriÄ automobilio reikalinga atlikti tokius darbus: bamperio keitimas; bamperio paruoÅ¡imas/dažymas; sparno deÅ¡inės pusės iÅ¡rinkimas/surinkimas; sparno deÅ¡inės pusės lyginimas; sparno deÅ¡inės pusės paruoÅ¡imas/dažymas; sparno deÅ¡inės pusės reguliavimas; durų deÅ¡inės pusės paruoÅ¡imas/dažymas/reguliavimas; durų deÅ¡inės pusės iÅ¡rinkimas/surinkimas; bamperis priekinis naudotas, darbų kaina – 870,00 Eur.

Atsakovė sÄ matoje nurodytų darbų atlikimo bÅ«tinumo neginčijo. Nors atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad sÄ matoje iÅ¡vardintus darbus galima atlikti mažesnėmis kainomis, tačiau tokiai pozicijai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

10. Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Be to, remiantis CK 6.248 straipsnio 2-3 dalimis, kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

11. Neatsargi kaltės forma civilinėje teisėje turi dar dvi rūšis:

i) didelį neatsargumÄ ir; ii) paprastÄ neatsargumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, nutarties 34 punktÄ ), jog CK nuostatose, reguliuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau: laikoma, kad asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkam ai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras.

Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis; Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reguliuojamo įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes.

12. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalÄ padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo Å¡io standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumÄ ir kaltės egzistavimÄ . Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek esant analogiÅ¡koms aplinkybėms bÅ«tų galima protingai reikalauti iÅ¡ apdairaus asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, nutarties 28 punktas).

13. Atsakovės veiksmų neteisėtumas ir kaltės forma nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skundo byloje Nr. II-532-961/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-510-211/2019. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija už teisės pažeidimÄ nedraudžia patraukti asmenį skirtingų rÅ«Å¡ių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020-07-24 nutarimas, nutarimo 16.2 papunktis).

Aptartas teisinis reguliavimas įgalina teigti, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo (ne)buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dar nereiškia, kad tas pats asmuo negali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn. Tai, kad atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).

14. CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), aiÅ¡kindamas CPK 182 straipsnio 3 punktÄ , yra nurodęs, jog:

i) prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Visgi, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas; ii) į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t.

Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi; iii) iÅ¡teisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali bÅ«ti pripažįstamas prejudicinę galiÄ turinčiu ir eliminuojančiu iÅ¡teisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, nutarties 31–34 punktai).

Nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini kalbant ir apie administracinio nusižengimo nutarimÄ bei jo pasekmes.

15. Individualizuojant aukščiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skundo byloje Nr. II-532-961/2019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-510-211/2019 nustatytos aplinkybės dėl eismo įvykio mechanizmo Å¡ioje civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ . Aplinkybė, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės (turtinės žalos atlyginimo) klausimas, nereiÅ¡kia, jog atsakovė negali bÅ«ti patraukta civilinėn atsakomybėn bendra tvarka.

Nei CPK, nei Civilinis kodeksas (toliau – CK), nei ANK, nei kiti įstatymai nenumato draudimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl atsakovės civilinės atsakomybės tuo atveju, jeigu atsakovės civilinės atsakomybės klausimas nebuvo iÅ¡spręstas administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės. IeÅ¡kovė administracinio nusižengimo byloje nebuvo nukentėjusysis asmuo (ANK 575 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnis), todėl neturėjo galimybės pasinaudoti ANK 664–665 straipsnio nuostatomis, kurios leidžia iÅ¡spręsti turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam asmeniui, atlyginimo klausimÄ administracinio nusižengimo byloje.

16. Kaip jau minėta, atsakovės veiksmų neteisėtumas - Kelių eismo taisyklių 44 ir 48.4 punktų pažeidimas yra nustatytas administracinio nusižengimo byloje. 17. 2019 m. gegužės 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-233(19) nurodyta, kad:

1) pėsčiosios B. Petrulytės partrenkimo mechanizmo fragmentai buvo tokie: Kalvarijų g. ties pastatu Nr. 168, automobilis „Chrysler“ vairuojamas D. Demenienės, apie 0,85 m. atstumu nuo deÅ¡inėje pusėje stovinčio automobilio „Renault Trafic“ galinio deÅ¡inio kampo, partrenkė važiuojamÄ jÄ dalį kertančiÄ pėsčiÄ jÄ B. Petrulytę. Automobilis „Chrysler“ priekiniu deÅ¡iniu kampu kliudė pėsčiÄ jÄ , o po to ji užkrito ant priekinio deÅ¡inio sparno, variklio dangčio ir priekinio stiklo. Vėliau pėsčioji nukrito ant važiuojamosios dalies, o automobilis, pavažiavęs į priekį, sustojo plane užfiksuotoje vietoje;

2) negalima nustatyti, kokiu greičiu prieÅ¡ pat partrenkimÄ važiavo automobilis „Chrysler“, vairuojamas D. Demenienės;

3) iš objektyvių duomenų negalima nustatyti pėsčiosios B. Petrulytės partrenkimo vietos. Nurodytomis aplinkybėmis pėsčiosios partrenkimas įvyko 0,85 m. atstumu nuo automobilio „Renault Trafic“ galinio dešinio kampo, pėsčiajai B. Petrulytei judant būtent iš už šios transporto priemonės galinės dalies;

4) automobilio „Chrysler“, vairuotoja D. Demenienė, važiuodama leistinu 20 km/h greičiu ir stabdydama vairuojamÄ transporto priemonę, tuo momentu, kai pėsčioji išėjo (iÅ¡bėgo) į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡ už stovinčio automobilio „Renault Trafic“, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti B. Petrulytės partrenkimo;

5) buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios B. Petrulytės veiksmai, - įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡ už stovinčio automobilio „Renault Trafic“ ir tokiu bÅ«du sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį prie jos iÅ¡ kairės pusės atvažiuojančio automobilio „Chrysler“ vairuotojai D. Demenienei, dėl ko buvo partrenkta, - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (el. c. b. 6.19-6.23 l.).

18. Teismo vertinimu, teismo posėdyje apklaustos liudytojos Ilmos Mazrimienės parodymai vertinant civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ yra nepatikimi ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Liudytoja negebėjo atsiminti metų laiko, kai įvyko eismo įvykis, negalėjo tinkamai detalizuoti paties eismo įvykio aplinkybių, nematė paties ieÅ¡kovės automobilio ir atsakovės susidÅ«rimo momento, kiekvienos iÅ¡ Å¡alių veiksmų iki susidÅ«rimo.

19. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.

20. Nepaneigiant Å¡ioje byloje padarytos iÅ¡vados, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisykles (t. y. neįvertinusi ieÅ¡kovės galimybės sustabdyti vairuojamÄ automobilį, įžengė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį), teismo vertinimu, ieÅ¡kovė taip pat nesilaikė bendrosios rÅ«pestingumo pareigos, taigi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo. Å ioje byloje svarbu įvertinti, kad ieÅ¡kovė įvykio metu buvo didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, t. y. jos pačios elgesiui (veiksmams) civilinės deliktinės teisės prasme keliami didesni apdairumo, atsargumo reikalavimai, o jos kaltė yra preziumuojama.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje atlikus ekspertizę, ieÅ¡kovės valdomos transporto priemonės greičio nebuvo galima nustatyti dėl duomenų trÅ«kumo. Atsakovė atsako už tai, kiek dėl savo nepakankamo rÅ«pestingumo sudarė technines prielaidas eismo įvykiui kilti (t. y. įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį neįvertinusi ieÅ¡kovės galimybių sustoti), tačiau ieÅ¡kovė taip pat turi prisiimti atsakomybę, kad važiuodama gyvenamojoje zonoje nebuvo pakankamai atidi, atsargi ir rÅ«pestinga, kad pastebėtų į važiuojamÄ jÄ dalį išėjusiÄ (iÅ¡bėgusiÄ ) atsakovę (ar kitÄ galėjusį bÅ«ti asmenį) ir iÅ¡vengtų eismo įvykio.

Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis ir atsakovę iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu – dėl nukentėjusio asmens (ieškovės) veiksmų. Įvertinus kiekvienos iš šalių veiksmus, civilinės deliktų teisės prasme dėl eismo įvykio konstatuotina mišri abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltė, t. y. ieškovės kaltės laipsnis yra 20 procentų, o atsakovės 80 procentų.

Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad atsakovė atleistina nuo 20 procentų žalos atlyginimo.

21. Atsakovė ieÅ¡kovės nurodyto žalos dydžio neginčijo, taip pat neįrodinėjo, kad žala nesusijusi priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės neatsargiais veiksmais sukeltu įvykiu. IeÅ¡kovei įrodžius kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas (atsakovės neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį), taip pat nustačius pagrindÄ iÅ¡ dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės (nustačius miÅ¡riÄ Å¡alių kaltę dėl eismo įvykio civilinės teisės prasme), ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 792 Eur žalos, kuriÄ sudaro 80 procentų ieÅ¡kovės nurodyto 990 Eur žalos dydžio (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: Å¡iame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibÅ«dinama neturtinė žala, sÄ raÅ¡as; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ ; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sÄ raÅ¡as (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas).

Ä®statyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; pirmiau minėtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

24. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

25. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų nei apie esmines ilgalaikes neigiamas pasekmes, kilusias jos sveikatai tiek dėl paties įvykio, tiek dėl teisminio proceso administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad vien tai, kad atsakovė nesutiko su administracinio nusižengimo protokolu ir siekė jo pagrįstumÄ patikrinti teisme, negali bÅ«ti laikoma neteisėtais veiksmais, savaime sukeliančiais neturtinę žalÄ . Be to, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nurodė, kad jÄ Ä¯Å¾eidė pokalbis su atsakovės motina, tačiau atsakovė nėra atsakinga už savo motinos elgesį.

Tuo atveju, jei bÅ«tų vertinama, kad ieÅ¡kovė patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl paties eismo įvykio (o tokia aplinkybė iÅ¡ esmės neturėtų bÅ«ti atskirai įrodinėjama, nes bet koks eismo įvykis jo dalyviams sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus), byloje nenustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta atsakovė ir apgadintas ieÅ¡kovės automobilis, bÅ«tų turėjęs žymesnę reikÅ¡mę ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klei. IeÅ¡kovė pripažino, kad ir iki eismo įvykio turėjo padidėjusio kraujospÅ«džio ligÄ , yra jautri, jai stresÄ kelia net ir teismo posėdžiai jos pačios inicijuotoje civilinėje byloje.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji po eismo įvykio kreipėsi medicininės pagalbos ir vartojo kokius nors medikamentus, kurių neturėjo vartoti dėl iki įvykio buvusios sveikatos būklės. Ieškovė neįrodė, jog egzistuoja kokie nors esminiai liekamieji reiškiniai jos sveikatai, priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir kurie leistų ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti. Kaip nustatyta, ieškovei padaryta turtinė žala ne sveikatai, o turtui, pati žala yra nedidelė.

Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie patirtÄ neturtinę žalÄ ar kokius nors kitus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, netekimus.

26. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (792 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė 979,00 bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 29,00 sumokėtas žyminis mokestis ir 950,00 iÅ¡laidos advokato padėjėjos ir advokato pagalbai apmokėti (2021 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas – 29,00 Eur sumai; 2021 m. sausio 18 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 02 – 800,00 Eur sumai; 2021 m. balandžio 7 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ â€“ 250,00 Eur sumai; 2021 m. sausio 19 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ â€“ 250,00 Eur sumai; 2021 m. gegužės 24 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ â€“ 300,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 27 d. iÅ¡ankstinė sÄ skaita faktÅ«ra APB Nr. 211027 – 150,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 26 – 150,00 Eur sumai).

29. Ieškovės reikalavimai patenkinti 61,40 procentais. Tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 601,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (979 Eur x 61,40 proc.) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

30. Teismas Å¡ioje byloje patyrė 20,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, Å¡ios iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 92 str.). Atsakovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų dalis sudaro 12,58 Eur, ieÅ¡kovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų dalis sudaro 7,91 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės Brigitos Petrulytės, a. k. 49504090664, ieÅ¡kovės Danutės Demenienės, a. k. 45611080260, naudai 792 Eur (septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt du eurai) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 601,11 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai vienas eurai vienuolika centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės Brigitos Petrulytės, a. k. 49504090664, į valstybės biudžetÄ 12,58 Eur (dvylika eurų penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni centai) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad nurodyta suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Danutės Demenienės, a. k. 45611080260, į valstybės biudžetÄ 7,91 Eur (septyni eurai devyniasdeÅ¡imt vienas centas) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad nurodyta suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aistė Petrevičienė