Legislator Case Law & Legislation
1fa370be-ed63-4532-9b69-dda3f7344444 AI generated

1fa370be-ed63-4532-9b69-dda3f7344444 · Regionų administracinis teismas

Case Number 1fa370be-ed63-4532-9b69-dda3f7344444
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palÅ«kanų priteisimo. PareiÅ¡kėjas J. Z. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Kalėjimų tarnyba), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

1fa370be-ed63-4532-9b69-dda3f7344444 · Regionų administracinis teismas: skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palÅ«kanų priteisimo. PareiÅ¡kėjas J. Z. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Kalėjimų tarnyba), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI1-2924-428/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00111-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 5 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas J. Z. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Kalėjimų tarnyba), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenant PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2022 m. spalio 12 d. nebuvo užtikrintas minimalus plotas, patalpose bÅ«davo Å¡alta, ventiliacijos nebuvo arba ji neveikė, dirbtinis apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, ilgÄ laikÄ nebuvo įrengta prieÅ¡gaisrinė sistema, dÅ«mų detektoriai, nebuvo avarinio išėjimo nelaimės atveju. 2 bÅ«rio 2 brigadoje į sanitarinį mazgÄ reikėdavo eiti per koridorių, kuris nebuvo atitvertas nuo lauko, todėl dažnai perÅ¡aldavo. 15 ir 16 bÅ«rio 7 brigadose nebuvo užtikrinta garso izoliacija, kamerų sienos buvo iÅ¡ gipso plokščių, nebuvo radijo taÅ¡ko arba imtuvo. Nurodė, jog nebuvo užtikrintas saugumas. Nurodė, jog tokiais savo veiksmais PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigÅ«nai, saugumo valdymo skyriaus specialistai, kriminalinės žvalgybos specialistai, nesudarė saugių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas buvo ne kartÄ sužalotas, patirdavo psichologinį smurtÄ , stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ .

Atsakovė Lietuvos valstybė su pareiÅ¡kėjo pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. sausio 15 d. prašė taikyti senatį. Pažymėjo, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Be to, nuteistieji pagal PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

Pažymėjo, kad yra įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas gyvenamosiose patalpose. Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Visi elektros instaliacijos gedimai Å¡alinami nedelsiant, o nuteistųjų sugadinta elektros instaliacija keičiama nauja. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ginčo nagrinėjimo laikotarpiu patalpų apÅ¡vietimo nebuvo tikrinęs. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų nėra.

Atsakovės atstovė nurodė, kad vadovaujantis ginčo laikotarpiui aktualiu teisiniu reglamentavimu, radijo taško įrengimas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose nenumatytas. Paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus 15 ir 16 būriuose yra įrengta priešgaisrinė sistema. Antrojo sektoriaus 1, 2 ir 3 būriuose nėra įrengta priešgaisrinė sistema, tačiau bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose yra įrengti dūmų detektoriai. Avariniai išėjimai evakuaciniuose planuose nėra patvirtinti.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipė. Atsakovės atstovė papildomai pateikdama duomenis, nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl saugumo neužtikrinimo, dėl kurio galimai kilo pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde neįvardija jį neva sumuÅ¡usių asmenų, nepateikia savo praÅ¡ymų / skundų kopijų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi į atsakovę dėl jam gresiančio pavojaus ar sveikatos sutrikdymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neužtikrintų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. ir nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Dėl senaties termino

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs LVAT, įstatymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. ir nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. spalio 12 d. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ ) 2023 m. sausio 15 d., todėl Å¡i diena laikytina pareiÅ¡kėjo teisių gynimo pradžios momentu.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi, įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , kad neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo daugiau nei už trejus metus iki kreipimosi į teismÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, kurį praÅ¡o taikyti atsakovė.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas tenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimo daliai taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. sausio 15 d. (daugiau kaip trejus metus iki skundo surašymo dienos) atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , laikytina, jog ginčo laikotarpis Å¡ioje administracinėje byloje yra nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. ir nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. spalio 12 d.

Dėl gyvenamojo ploto

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam gyvenant paskirtose gyvenamosiose patalpose neatitiko kvadratūra 1 asmeniui.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) ir 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d.) ir 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) nustatė, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. gyveno 1 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje. Minėtos patalpos plotas – 26,29 kv. m, joje buvo kalinami 8 asmenys. Įvertinus pateiktus duomenis matyti, kad vienam asmeniui teko 3,29 kv. m.

Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. spalio 12 d. gyveno:

Nuo 2020 m. birželio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. 15 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, vietų skaičius – 3, gyvenamosios patalpos plotas 14,31 kv. m, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,77 kv. m;

Nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. 16 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, vietų skaičius – 3, gyvenamosios patalpos plotas 14,66 kv. m, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,89 kv. m;

Nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. liepos 22 d. 16 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, vietų skaičius – 3, gyvenamosios patalpos plotas 13,65 kv. m, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,55 kv. m;

Nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 12 d. 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, vietų skaičius – 3, gyvenamosios patalpos plotas 15,60 kv. m, vienam asmeniui tenkantis plotas – 5,20 kv. m.

Ä®vertinus byloje surinktus duomenis apie pareiÅ¡kėjui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , teismas pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma atmeta kaip nepagrįstÄ .

Dėl žemos patalpų temperatūros, per mažo apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam paskirtose gyvenamosiose patalpose bÅ«davo Å¡alta, ventiliacijos nebuvo arba neveikdavo, dirbtinis apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, todėl pareiÅ¡kėjas susigadinimo regėjimÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 11 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovės atstovė nurodė, kad sugedus elektros lemputei ar sugadinus Å¡viestuvus, jie keičiami nedelsiant naujais. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. LV-11415 „Apie nuteistojo J. Z. laikymo sÄ lygas“ nurodyta, kad ginčo laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nebuvo tikrinęs patalpų apÅ¡vietimo.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Pažymėtina, jog Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡sivėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. LV-11415 „Apie nuteistojo J. Z. laikymo sÄ lygas“ nurodyta, kad įstaigos 2-ojo kalėjimo gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovės atstovę ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl aukščiau aptartų nusiskundimų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakoma, jog pareiÅ¡kėjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, tenka atsakovei (jos atstovui), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibÅ«dinimo konkretumÄ , aiÅ¡kumÄ , teiginių pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovė veikė netinkamai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl patalpų temperatÅ«ros, neveikiančios ventiliacijos, apÅ¡vietimo yra deklaratyvÅ«s, abstraktÅ«s, grindžiami tik subjektyviu pareiÅ¡kėjo manymu, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl priešgaisrinės sistemos, dūmų detektoriaus, avarinio išėjimo neįrengimo

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ilgÄ laikÄ nebuvo įrengta prieÅ¡gaisrinė sistema, dÅ«mų detektoriai, nebuvo avarinio išėjimo nelaimės atveju.

Nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato, kad pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta priešgaisrinė signalizacija.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius 2023 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. LV-11415 „Apie nuteistojo J. Z. laikymo sÄ lygas“ nurodyta, kad 15 ir 16 bÅ«riuose yra įrengta prieÅ¡gaisrinė sistema. 1, 2 ir 3 bÅ«riuose prieÅ¡gaisrinė sistema nėra įrengta, tačiau bendro naudojimo gyvenamuose patalpose yra įrengti dÅ«mų detektoriai. Avariniai išėjimai evakuaciniuose planuose nėra patvirtinti.

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu, numato, gaisrinės saugos reikalavimus eksploatuojamiems statiniams ir patalpoms. Minėtų taisyklių 64 punkte nurodyta, kad žmonių evakavimo planai statiniuose įrengiami pagal 6 priede nurodytus reikalavimus.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. LV-11415 „Apie nuteistojo J. Z. laikymo sÄ lygas“ nurodyta, kad avariniai išėjimai evakuaciniuose planuose nėra patvirtinti.

PareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai nurodė apie prieÅ¡gaisrinės sistemos nebuvimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio nėra aiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjui buvo kilęs pavojus, ar bÅ«tinybė iÅ¡sikviesti pagalbÄ jam buvo kilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam skirtų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo. NepaaiÅ¡kino, kuo pasireiÅ¡kė neturtinės žalos atsiradimo faktas dėl to, jog ilgÄ laikÄ nebuvo įrengta prieÅ¡gaisrinė sistema, nenurodė, ar laikotarpiu, kol ji nebuvo įrengta, buvo kilęs realus pavojus, kada tokia sistema pareiÅ¡kėjui reikėjo pasinaudoti, tačiau jis to negalėjo padaryti.

Dėl netinkamai atitverto patekimo į sanitarinį mazgÄ

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2 bÅ«rio 2 brigadoje į sanitarinį mazgÄ (tualetÄ ) reikėdavo eiti per koridorių, kuris nebuvo atitvertas nuo lauko, todėl dažnai perÅ¡aldavo.

Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 15 d. pažymoje Nr. RV-23-1312 „Dėl nuteistojo J. Z.“ nurodyta, kad pareiškėjas 2 būrio 2 brigadoje buvo kalinamas nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjo skundžiamu laikotarpiu dėl patekimo į sanitarinį mazgÄ koridoriumi, kuris galimai buvo netinkamai atitvertas nuo lauko, yra pritaikyta senatis, teismas pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių nevertina.

Dėl 15 ir 16 būrio 7 brigadose neužtikrintos garso izoliacijos, radijo taško nebūvimo, imtuvo neišdavimo

Pareiškėjas skunde teigia, jog 15 būrio 7 brigadoje ir 16 būrio 7 brigadoje nebuvo užtikrinta garso izoliacija, kamerų sienos iš gipso plokščių, nebuvo radijo arba imtuvo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenumato garso lygio reikalavimų kamerose / gyvenamosiose patalpose.

PareiÅ¡kėjas į atsakovės atstovÄ su skundais dėl netinkamos garso izoliacijos nėra kreipęsis. Taip pat tokių skundų pareiÅ¡kėjas neteikė ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl garso izoliacijos ir kameros sienų iÅ¡ gipso plokščių abstraktus. IÅ¡ jo turinio nėra įmanoma suprasti, kaip buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, kodėl gipso plokščių sienos yra netinkamos ir pan.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 punkte numatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas radijo taškas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės reikalavimų radijo taško įrengimui nenumato.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl radijo taÅ¡ko įrengimo bei imtuvo iÅ¡davimo deklaratyvus, nenurodyta, kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. Duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl radijo imtuvo iÅ¡davimo byloje nėra. Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė kuo pasireiÅ¡kė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvÅ«s, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ dėl radijo taÅ¡ko nebuvimo.

Dėl saugumo neužtikrinimo

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Å iaulių prokuratÅ«rÄ dėl verčiamų daryti naujų nusikalstamų veikų ir dėl smurto protrÅ«kių prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ; 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo apklaustas kaip liudytojas, aplinkybes nurodė, tačiau nebuvo užtriktas pareiÅ¡kėjo saugumas, todėl asmenų nenurodė. 2021 m. gegužės 13 d. buvo grÄ Å¾intas į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ , iÅ¡ karto kreipėsi į pareigÅ«nus, nurodydamas, jog negali gyventi paskirtame bÅ«ryje dėl gresiančio pavojaus sveikatai ar gyvybei, tačiau vis tiek Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininko D. C. buvo palydėtas į paskirtÄ bÅ«rį. TÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į PravieniÅ¡kių 2 sektoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausiÄ jį specialistÄ N. P. dėl skausmo, pirminės sveikatos priežiÅ«ros skyrius surašė sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymÄ Nr. (75)(PPN-AKII)/98, nurodė sužalojimus.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ . BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pabrėžęs, jog įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir kad valdžios institucijos privalo saugoti jų fizinę gerovę (žr. 2005 m. spalio 4 d. sprendimÄ byloje Sarban prieÅ¡ MoldovÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 3456/05). Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12; 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04).

PareiÅ¡kėjas pateikė Asmens sveikatos istorijos kopijÄ , kurioje užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 13 d. pareiÅ¡kėjas atlydėtas apžiÅ«rai. Pažymėta, jog nugaros deÅ¡inėje pusėje 2 ilgi apie 20 cm raudoni dryžiai. SuraÅ¡ytas sužaloto asmens med. apžiÅ«ros pažymÄ Nr. (75/PPN-AKII)/98. Sužaloto asmens apžiÅ«ra atlikusi bendrosios praktikos slaugytoja M. D. pažymėjo nugaros deÅ¡inėje pusėje apraÅ¡ytus sužalojimus.

Duomenų apie tai, kaip pareiÅ¡kėjas susižalojo byloje nėra. PareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ nenurodė, kaip sužalojimai atsirado, t. y. nenurodė detalių, kada, kokiu bÅ«du buvo sužalotas / susižalojo pats. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų, nėra galima nustatyti, jog pareiÅ¡kėjas buvo sužalotas kito asmens. PareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ teismui, yra įpareigotas nurodyti visas su skundu susijusias konkrečias aplinkybes, kurias įvertinęs teismas, galėtų priimti sprendimÄ , jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra tikėtinos. Å iuo konkrečiu atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė nei kilusio konflikto (jeigu toks buvo), nei jo aplinkybių.

Be to, Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojas D. C. 2023 m. kovo 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo 2021 m. gegužės 13 d. pareiÅ¡kėjo J. Z. negalėjo palydėti į jam paskirtÄ bÅ«rį, kadangi nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. atostogavo. Byloje pateikti duomenys apie D. C. aukščiau nurodytu laikotarpiu suteiktas kasmetines atostogas.

Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėjas galimai patyrė neturtinę žalÄ dėl netinkamai užtikrinto saugumo. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas 2021 m. gegužės 13 d. grÄ Å¾intas į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ kreipėsi į institucijÄ su praÅ¡ymu / skundu, kuriame nurodė aplinkybes bei prašė neskirti į 1 bÅ«rio 3 brigadÄ dėl galimai gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai. PareiÅ¡kėjas minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinamas nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. birželio 21 d., todėl PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo D. C. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, jog ne tik pareigÅ«nas atostogavo nurodytu laiku, todėl nepalydėjo pareiÅ¡kėjo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu jis nebuvo paskirtas į jÄ , nes į kalinimo įstaigÄ buvo grÄ Å¾intas 2021 m. balandžio 29 d. Nuo minėtos datos pareiÅ¡kėjas nesikreipė į institucijÄ dėl saugumo neužtikrinimo, be to, su tokiais skundais nesikreipė į institucijÄ ir po tariamo sužalojimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jam nebuvo užtikrintas saugumas, atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vien deklaratyvus ir abstraktus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės, neiÅ¡dėstant konkrečių pažeidimų, nedetalizuojant aplinkybių, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. PareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ (žr., pvz., LVAT 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.). Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, orumo pažeminimu, neigiamais iÅ¡gyvenimais. Jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 13 d. pažyma Nr. RV-23-1253 „Dėl nuteistojo J. Z.“ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į psichologus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2022 m. spalio 12 d. nesikreipė. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2015-10-08 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015, 2015-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė