1fa221e6-c3dd-472b-8c8a-2f644e39847b · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. 2-6370-790/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02953-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.1.1(S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui G. M., ieškovo ir trečiojo asmens L. M. atstovui adv. Gintarui Putvinskiui, atsakovo atsakovei Dovilei Bogomolskytei, trečiajam asmeniui L. M., trečiojo asmens AB DnB NORD bankas atstovui adv.

Mindaugui Balevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokų priteisimo, tretieji asmenys L. M., L. J., AB DnB NORD bankas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 113-120), praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ trečiojo asmens AB DnB NORD bankas naudai 66095 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 1457,71 Lt palÅ«kanas, 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 5000 Lt neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2007-10-04 pirkimo-pardavimo sutarties bei perdavimo-priėmimo aktu jis su sutuoktine L. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo pirktas už 85000 Lt, iÅ¡ kurių 2000 Lt buvo sumokėti iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o likusieji 83000 Lt buvo sumokėti su AB DnB NORD banku sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. K-1700-2007-125 dėl 83000 Lt paskolos. 2007-10-12 ieÅ¡kovas sudarė nekilnojamojo turto draudimo sutartį su UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – draudimo sutartis) ir apdraudė butÄ 83000 Lt sumai. 2010-03-04 gyvenamajame name, kuriame yra minėtas butas, kilo gaisras.

Atsakovas šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo 16705 Lt, nors turėjo sumokėti 83000 Lt. Atsakovas privalo sumokėti likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, t.y. 66095 Lt (atskaičius 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ). Atsakovas melagingai teigia, kad jis nebuvo gavęs jokios raÅ¡tiÅ¡kos informacijos ir patvirtinančių dokumentų apie priimtus sprendimus nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra butas, bei tokio sprendimo pagrindimo. SprendimÄ rekonstruoti gyvenamÄ jÄ namÄ , kuriame yra ieÅ¡kovui priklausantis butas, priėmė gyvenamÄ jį namÄ administruojantis UAB „Utenos butų Å«kis“, vadovaudamasis nepriklausomų ekspertų pateiktomis iÅ¡vadomis.

IeÅ¡kovas pabrėžia, kad statinio, kuriame yra butas, ekspertizės akte Nr. 10-05 SE buvo nurodyta iÅ¡vada atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ . Atsakovas, skaičiuodamas patirtÄ Å¾alÄ , nesÄ Å¾iningai apskaičiavo tik sumÄ , reikalingÄ apdailos darbams atlikti, tuo akivaizdžiai pažeisdamas ne tik sÄ Å¾iningumo, bet ir teisingumo bei protingumo principus. Atsakovas neteisingai teigia, kad statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 10-05 SE nurodomi statinio defektai nėra susiję su gyventojų turto draudimo sutartimi apdraustų rizikų pasireiÅ¡kimu bei poveikiu apdraustam turtui.

Atsakovas, skaičiuodamas patirtos žalos dydį, neteisėtai iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos iÅ¡skaičiavo nusidėvėjimo sumÄ . IeÅ¡kovas tvirtina, kad butÄ jis apdraudė visa verte. IÅ¡ gyventojų turto draudimo liudijimo akivaizdu, kad atsakovas prisiėmė rizikÄ dėl galimo draudiminio įvykio visa suma. IeÅ¡kovas teigia, kad jis savo pareigas, prisiimtas draudimo sutartimi, vykdė tinkamai visÄ draudimo laikotarpį – mokėjo draudimo įmokas bÅ«tent už 83000 Lt draudimo apsaugÄ , todėl, įvykus draudiminiam įvykiui, įgijo teisę bÅ«tent į tokio dydžio nuostolių atlyginimÄ .

Draudimas, turėdamas įstatymo suteiktÄ teisę parengti draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamÄ . Vertinant gyventojų turto draudimo taisyklių 12.4 punktÄ ir gyventojų turto draudimo liudijimo sÄ lygas, akivaizdus jų tarpusavio nesuderinamumas. Minėtame 12.4 punkte yra nustatyta sÄ lyga, pagal kuriÄ turtui, kurio nusidėvėjimas sutarties sudarymo dienÄ yra didesnis kaip 50 proc., draudimo suma negali virÅ¡yti turto atkuriamosios (likutinės) vertės. Draudimo liudijime nustatytos papildomos sÄ lygos paneigia teisę į visÄ draudimo sumÄ , jeigu nustačius turto vertę draudiminio įvykio dienÄ nusidėvėjimas yra didesnis nei 50 proc.

– tokiu atveju turtas laikomas apdraustu likutine verte ir apskaičiuojant nuostolį yra įvertinamas nusidėvėjimas. Atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai net taikydamas turto atkuriamosios (likutinės) vertės metodÄ , pagal kurį žalai apskaičiuoti iÅ¡ statybinės vertės atimamas nusidėvėjimas. IeÅ¡kovas tvirtina, kad dėl nesÄ Å¾iningo atsakovo elgesio jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovas nesÄ Å¾iningu elgesiu siekė iÅ¡vengti savo prievolių vykdymo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos.

IÅ¡ karto po draudiminio įvykio atsakovas patikino, kad draudimo suma bus paskaičiuota ir iÅ¡mokėta per savaitę, tačiau pirmÄ jį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo tik 2010-03-19, o 2010-04-07 – analogiÅ¡ko turinio raÅ¡tÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl atsakovo nesÄ Å¾iningo elgesio jį kankino nežinomybė, jis jautėsi emociÅ¡kai prislėgtas, jaudinosi dėl savo ir Å¡eimos padėties, ypač dėl dviejų mažamečių vaikų. IeÅ¡kovas nurodo, kad labiausiai jį slegia paskolų naÅ¡ta.

Gaisro metu nukentėjus butui, jame tapo neįmanoma gyventi, bet paskola butui liko, be to, teko ieÅ¡kotis kito gyvenamojo bÅ«sto. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas, teigdamas, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), turės bÅ«ti demontuotas ir atstatytas iÅ¡ naujo, nepateikė jokių objektyvių Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pastatas, kuriame yra minėtas butas, turės bÅ«ti nugriautas.

Atsakovas tvirtina, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«klės pablogėjimas yra nulemtas kelių priežasčių – staigios iÅ¡orinės jėgos (ugnies) ir lėtinių procesų (puvimas, konstrukcijų defektai, atsiradę dėl statybos broko bei pastato naudojimo). Atsakovas sutinka, kad minėto apdrausto buto sugadinimas pastato gaisro atveju yra pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, tačiau atsakingas draudikas neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nuostoliams, kurie kilo dėl kitų priežasčių.

Siekiant atskirti žalos dydžio apdraustam butui nustatymÄ tik dėl gaisro jį gesinant ir visų kitų bendrų priežasčių įtakos, buvo gauta UAB „Delfa“ atlikta žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 10-64, iÅ¡ kurios matyti, kad, įvertinus nusidėvėjimÄ , apdraustam butui dėl gaisro ir užliejimo padaryta žala yra 16905 Lt. Minėtas įvertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į UAB „Romas ir Virgis“ atliktos dalinės statinio ekspertizės iÅ¡vadas apie iÅ¡likusias pastato konstrukcijas, pastato bÅ«klę po gaisro ir nustatytus reikalingus darbus gaisro padarinių likvidavimui.

Be to, Å¡is nuostolio dydis apskaičiuotas ir įvertinus padarytÄ Å¾alÄ pastato konstrukcijoms bei bendro naudojimo patalpomis, proporcingai jų valdomam plotui. IeÅ¡kinyje nepagrįstai keliamos abejonės dėl pasirinkto draudimo bÅ«do, t.y., kad butas apdraustas statybine verte ar turto atkuriamÄ ja verte. Su ieÅ¡kovu sudarytoje draudimo sutartyje įtvirtintas draudimo bÅ«das „visa verte“ reiÅ¡kia draudimo sutarties sudarymo metu draudimo vertės sutapimÄ su draudžiamo objekto suma. Gyventojų turto draudimo sutarties papildomose sÄ lygose nurodyta, kad turto draudimo vertė yra statybinė, jei turtas nusidėvėjęs mažiau nei 50 proc.; turtas, nusidėvėjęs daugiau kaip 50 proc. laikomas apdraustu likutine verte ir apskaičiuojant nuostolį yra vertinamas nusidėvėjimas.

Turto vertė nustatoma draudiminio įvykio dienÄ . Atsižvelgiant į tai, jog pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtinta buto fizinį nusidėvėjimÄ Ä¯vykio dienÄ 70 proc., apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ taikomas likutinės vertės metodas. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo dvasiniai iÅ¡gyvenimai kilo dėl Å¡ių priežasčių – kelių paskolų, sudėtingos finansinės situacijos, laikino iÅ¡sikėlimo ir nuolatinio gyvenamojo bÅ«sto. Tarp Å¡ių veiksnių ir atsakovo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡moka nėra jokio priežastinio ryÅ¡io.

Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį teismo praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ atsakovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad draudimo suma yra viena iÅ¡ esminių draudimo sutarties sÄ lygų, kuri individualizuojama draudimo polise. Tuo atveju, kai individualiose sutarties sÄ lygose nurodyta draudimo vertė ir draudimo iÅ¡mokos suma sutampa, ir jei Å¡ios sÄ lygos draudikas neginčijo, nėra pagrindo pripažinti, jog Å¡alys susitarė dėl nevisiÅ¡ko draudimo.

Tarp Å¡alių sudarytos sutarties grafoje „draudimo bÅ«das“ yra nurodyta – „visa verte“. Sutartyje buvo numatyta draudimo suma – 83000 Lt, o besÄ lyginė iÅ¡skaita – 200 Lt, todėl atsitikus draudiminiam įvykiui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta maksimali draudimo iÅ¡mokos suma – 82800 Lt. Kitoks sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų draudimo sutarties esmei/paskirčiai ir sudarytų sÄ lygas draudikui piktnaudžiauti / nepagrįstai praturtėti, nes draudimo įmokos dydis bÅ«tų skaičiuojamas nuo draudimo sumos dydžio, žinant, kad niekada nereikės iÅ¡mokėti visos 82800 Lt draudimo sumos.

Todėl byloje svarbu nustatyti, ar butas žuvo, ar buvo apgadintas, kaip teigiama atsakovo raÅ¡tuose. Trečiojo asmens nuomone, akivaizdu, kad butas žuvo, nes sudegė taip, kad iÅ¡ esmės neliko buto liekanų. IÅ¡ atsakovo dalykinio susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu matyti, kad atsakovas taikė likutinės vertės draudimo bÅ«dÄ , nors dėl tokio draudimo bÅ«do Å¡alys nesitarė. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti atlyginta ir neturtinė žala, ieÅ¡kovo reikalaujamas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos dydis nėra neprotingai didelis. 5000 Lt suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, taip pat nėra didelė.

Trečiasis asmuo L. M. atsiliepime į ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį teismo praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad pritaria ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytiems argumentams ir teisiniams motyvams. Tvirtina, kad bÅ«tent po gaisro gyvenamasis namas tapo avarinės bÅ«klės ir netinkamas naudoti, gaisro metu buvo padaryta tokia žala konstrukcijų mechaniniam patvarumui ir pastovumui, kad gyvenamajam namui prireikė rekonstrukcijos – iki tol namas buvo laikomas tinkamu eksploatuoti, jame buvo apgyvendinami ir gyveno įvairių socialinių grupių asmenys.

IeÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos sutarties papildomos sÄ lygos laikytinos nesÄ Å¾iningomis, nes buto nusidėvėjimo procentas atsakovui buvo žinomas jau sudarant draudimo sutartį. Atsakovas draudimo iÅ¡mokų dydį paskaičiavo nuo draudimo sumos dydžio žinodamas, kad niekada nereikės iÅ¡mokėti visos 83000 Lt sumos. IeÅ¡kovui neturtinė žala atsirado ne tiek dėl įvykusio gaisro, kiek dėl nesÄ Å¾iningo atsakovo elgesio – ieÅ¡kovas jautėsi atsidÅ«ręs beviltiÅ¡koje situacijoje, taip pat jautėsi apgautas ir pažemintas dėl atsakovo nesiskaitymo su ieÅ¡kovu kaip su žmogumi ir vartotoju.

Trečiasis asmuo L. J. teismo nurodytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepatiekė, priežasčių nenurodė.IeÅ¡kinys iÅ¡ dalies tenkintinas. IeÅ¡kovas su sutuoktine 2007-10-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 85000 Lt kainÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 83000 Lt kainos dalį ieÅ¡kovas su sutuoktine padengė kredito lėšomis (t. 1, b. l. 16-17). IeÅ¡kovas su atsakovu 2007-10-12 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraudė įsigytÄ butÄ 83000 Lt draudimo suma, draudimo bÅ«du visa verte, tarp jų ir nuo ugnies rizikos (t. 1, b. l. 19).

Draudimo iÅ¡mokos gavėju draudimo polise nurodytas AB DnB NORD bankas. Draudimo sutartis sudaryta pagal gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 (t. 1, b. l. 20-25). Pagal draudimo taisyklių 8.1 punktÄ draudimo iÅ¡moka mokama už apdraustÄ turtÄ , kuris sutarties galiojimo metu buvo nenumatytai, staiga ir netikėtai sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl draudimo liudijime įvardintų draudiminių įvykių, tarp jų, dėl gaisro. Draudimo taisyklių 1.18 punktas numato, kad atlyginami ir nuostoliai, padaryti gesinant gaisrÄ .

Nustatyta, kad 2010-03-04 daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio pasekoje žala buvo padaryta tiek ieÅ¡kovo butui, tiek namo bendro naudojimo patalpoms ir konstrukcijoms. 2010-03-05 statinio dalinės ekspertizės akte (t. 1, b. l. 26-29) pateikta iÅ¡vada, kad yra bÅ«tina sustabdyti statinio naudojimÄ , parengti statinio rekonstravimo techninį projektÄ , pažeistas gaisro metu pastato medines stogo, perdangos ir sienų laikančiÄ sias konstrukcijas pakeisti, taip pat atlikti kitus statybos darbus pagal statybos techninius dokumentus.

UAB „Svertas“ parengė daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo techninį projektÄ (t. 1, b. l. 50-64), kuriame numatytas daugiabučio gyvenamojo namo sienų pertvarų demontavimas. IÅ¡ UAB „Delfa“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitos (t. 1, b. l. 129-153) nustatyta, kad apžiÅ«ros metu 2010-09-30 pastatas buvo ardomas iki pamatų. Draudimo taisyklėse turto sugadinimo ir sunaikinimo sÄ vokos neapibrėžtos, todėl vadovautinasi Å¡ių sÄ vokų bendrine prasme, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad buvo priimtas sprendimas demontuoti statinį iki pamatų, kad tai faktiÅ¡kai buvo atlikta, vadovaudamasis bendrine turto sunaikinimo sÄ voka, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl gaisro atsakovo apdraustas butas buvo sunaikintas. T. y. tokio buto, kuris buvo apdraustas, neliko, jis tapo netinkamu gyventi, neremontuotinu. Butas žuvo ir buvo demontuotas. Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo naudos gavėjui 5489,20 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir papildomÄ 11215,80 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (t. 2, b. l. 105), viso 16705 Lt.

Byloje ginčas kyla dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio. Pagal Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalį turto draudimo sutartys priskiriamos nuostolių draudimo sutartims, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ patirtiems nuostoliams. Pagal Draudimo įstatymo 88 straipsnį turto draudimo atveju draudimo iÅ¡mokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų iÅ¡laidų (draudimo intereso) dydžiui, jei Å¡alių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų iÅ¡laidų).

CK 6.997 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne gyvybės draudimo atveju, iÅ¡skyrus įstatymo numatytas iÅ¡imtis, draudimo suma negali virÅ¡yti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės).Nagrinėjamu atveju sudarant draudimo sutartį nustatyta 83000 Lt draudimo suma, draudimo polise nurodyta, kad turtas draudžiamas visa verte. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiÅ¡kinimo, kad CK 6.997 straipsnio 2 dalyje <...>įtvirtinta taisyklė kyla iÅ¡ turto draudimo paskirties – drausti tik konkretaus apdrausto turto vertės galimÄ praradimÄ (sugadinimÄ ), kurio dydis bÅ«tų proporcingas draudėjo patirtiems nuostoliams ir jų nevirÅ¡ytų.

Dėl to prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiÅ«rėti apdraudžiamÄ turtÄ , jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti (CK 6.994 straipsnio 1 dalis). Taip draudikas pagal draudžiamo daikto vertę apskaičiuoja draudimo sumÄ , kuria apribojamas draudiko įsipareigojimų kompensuoti draudėjo galimus nuostolius dydis. Draudiko teisė įvertinti apdrausto daikto vertę ir pagal jÄ apskaičiuoti draudimo sumÄ reiÅ¡kia tai, kad aiÅ¡kia draudimo suma sutarties Å¡alys teisiÅ¡kai apibrėžia apdraustų turtinių interesų apimtį.

Atsižvelgiant į Å¡alių sulygtas sutarties sÄ lygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti apskaičiuojama laikantis sutartyje įraÅ¡ytos draudimo sumos ir kitų sutarties sÄ lygų dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2007). Suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2000; 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2006) pripažįstama bendroji taisyklė, kad draudimo iÅ¡moka dėl turto praradimo turėtų bÅ«ti lygi draudimo sumai.

IÅ¡imtį iÅ¡ Å¡ios taisyklės galėtų sudaryti nebent tie atvejai, kai nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudiminio įvykio dienos apdrausto daikto vertė sumažėja dėl tokio daikto sugadinimo ar jo nusidėvėjimo. Tokiais atvejais įrodinėti aplinkybes, kiek sumažėjo apdrausto daikto vertė, jÄ skaičiuojant nuo sutarties sudarymo metu apskaičiuotos to daikto draudimo sumos, turi draudikas. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėja, kad draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, nuslėpė nuo draudiko informacijÄ apie butÄ , jo bÅ«klę, nusidėvėjimÄ , daugiabutį namÄ , kuriame jis yra ir kt.

IÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad sudarant draudimo sutartį draudikÄ atstovavo AB DnB Nord banko vadybininkė, t. y. ta pati banko darbuotoja, kuri tvarkė kredito suteikimo dokumentus. Taigi sutarties sudarymo metu draudiko atstovei buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma visa reikÅ¡minga informacija apie draudžiamÄ objektÄ , taip pat ir apie draudžiamo turto rinkos vertę, atsižvelgiant į individualias jo savybes (nusidėvėjimÄ , statybos metus ir kt.). Esant Å¡ioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo praktikÄ darytina iÅ¡vada, kad sudarant draudimo sutartį draudimo sutarties Å¡alys įvertino buto vertę ir nurodydami draudimo sumÄ apibrėžė draudiko įsipareigojimų kompensuoti draudėjo galimus nuostolius dydį.

Kaip minėta, dėl draudiminio įvykio apdraustas butas buvo sunaikintas, todėl draudikas, vykdydamas draudimo sutartį, turi kompensuoti draudėjo turtinius interesus dėl prarasto turto, t. y. visus patirtus nuostolius. Draudikas procesiniuose dokumentuose remiasi VÄ® Registrų centras pažymoje nurodytu buto nusidėvėjimu 70 proc., tačiau akivaizdu, kad tokio masto buto nusidėvėjimo per tris metus nuo sutarties sudarymo iki įvykio nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog draudimo vertė draudžiamojo įvykio dienÄ tapo mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo metu, nors pareiga įrodyti Å¡iÄ aplinkybę tenka draudikui (Draudimo įstatymo 82 straipsnis).

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pripažinus, kad apdraustas butas dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikintas, draudimo iÅ¡mokÄ sudarytų draudimo suma, nurodyta draudimo liudijime. Todėl darytina iÅ¡vada, kad draudimo iÅ¡moka, iÅ¡skaičius 200 Lt besÄ lyginės iÅ¡skaitos sumÄ , sudaro 82800 Lt. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad Å¡iuo atveju draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti mokama pagal draudimo polise nurodytÄ papildomÄ sÄ lygÄ ir draudimo taisyklių 1.44 punktÄ iÅ¡ statybinės (atkÅ«rimo kaÅ¡tų) vertės atimant nusidėvėjimÄ , kuris nagrinėjamu atveju, atsakovo teigimu, sudaro 70 proc.

Dėl tos pačios priežasties nesiremtina draudiko užsakymu UAB „Delfa“ sudaryta žalos dydžio įvertinimo ataskaita. Akivaizdu, kad atsakovo pateiktas draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimas neatitinka realių draudėjo patirtų nuostolių ir yra aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningo, neprotingo dydžio.Atmestini draudiko argumentai, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«klės pablogėjimas yra nulemtas ne tik staigios iÅ¡orinės jėgos (gaisro), bet ir kitų priežasčių – lėtinių procesų (puvimas, konstrukcijų defektai, atsiradę dėl statybos broko bei pastato naudojimo), todėl draudikas neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nuostoliams, kurie kilo dėl kitų priežasčių.

Kaip minėta, draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turėjo galimybę įvertinti draudžiamo turto būklę, todėl laikytina, kad draudimo suma buvo nustatyta draudikui įvertinus pastato (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklę. Sudarant draudimo sutartį butas buvo tinkamas gyventi, tačiau jis (toks, koks buvo apdraustas) buvo sunaikintas būtent dėl draudiminio įvykio – gaisro. Jei šio draudiminio įvykio nebūtų įvykę, butas toliau būtų naudojamas pagal paskirtį. Esant šioms aplinkybėms, naudos gavėjui priteistina likusi draudiko neišmokėta draudimo išmokos dalis – 66095 Lt ( 82800 – 16705 ).

Byloje duomenų, kad kiti asmenys, tarp jų įvykio kaltininkas L. J., ieÅ¡kovui bÅ«tų atlyginę patirtÄ nuostolį, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs kokiÄ nors naudÄ iÅ¡ namo likučių. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, gyvenamojo namo likučiai buvo sunaikinti.Pagal draudimo taisyklių 16.6 punktÄ , jei nustatytas draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagrindas ir dydis, draudikas iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ per 7 dienas. Kaip matyti, dėl papildomos draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovas raÅ¡tu į draudikÄ kreipėsi 2010-08-27 raÅ¡tu, pateikė statinio dalinės ekspertizės aktÄ , kitus dokumentus.

Darytina išvada, kad likusi draudimo išmokos dalis turėjo būti išmokėta per 7 dienas, kadangi atsakovas pateikti papildomų įrodymų nepareikalavo, o kreipimasis į UAB „Delfa“ nebuvo būtinas. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 1457,71 Lt už laikotarpį iki ieškinio surašymo dienos 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Taip pat iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsnis).

   Vartotojai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. IeÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl draudimo sutarties pažeidimo ir per mažos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovas patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, pažeminimÄ prieÅ¡ atsakovÄ .

Nors nėra įrodyta, kad dėl per mažos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata, tokių duomenų ieÅ¡kovo ligos istorijoje nėra užfiksuota (priedas prie bylos), tačiau konstatuotina, kad Å¡iuo atveju dėl nuostolių nepilno kompensavimo ieÅ¡kovo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai, nepatogumai buvo ir yra pakankamai intensyvÅ«s ir sudaro pagrindÄ neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgtina, kad ieÅ¡kovas su Å¡eima, kurioje yra du mažamečiai vaikai (t. 2, b. l. 112-113), liko be bÅ«sto, iki Å¡iol priversta gyventi pas giminaičius, dėl nuostolių nekompensavimo negali pasirÅ«pinti kitu bÅ«stu, turi mokėti kredito įmokas.

Dėl nuostolių nepilno kompensavimo ieÅ¡kovo Å¡eima prarado socialinį stabilumÄ , kilo grėsmė Å¡eimos gerovei. Teismas, įvertinęs neigiamų ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, intensyvumÄ , trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, kitus kriterijus, nurodytus CK 6.250 straispnio 2 dalyje, daro iÅ¡vadÄ , kad sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Teismo vertinimu, pagrindo priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omo dydžio neturtinės žalos nėra, nes paprastai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas esant sunkesnėms pasekmėms sveikatai ar kitoms vertybėms.

Å iuo atveju, teismo sprendimu priteisus draudimo iÅ¡mokÄ , ilgalaikių, neiÅ¡taisomų neigiamų pasekmių ieÅ¡kovui neliks.Patenkinta reikalavimų dalis – 94,49 proc., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina atitinkama dalis patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas patyrė 377 Lt iÅ¡laidas žyminiam mokesčiui (t. 1, b. l. 10), 1100 Lt iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 90, t. 2, b. l. 114), viso 1477 Lt, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistina 1395,62 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo patyrė 3025 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l.163). Teismo vertinimu, jos remiantis CPK 98 straipsniu, turi bÅ«ti mažinamos, nes trečiojo asmens atstovas advokatas parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atstovavo 4 teismo posėdžiuose, kurių trukmė, atitinkamai, 20, 20, 25 min. ir 2 val. Remiantis rekomendacijų 8.2, 8.18 punktais, maskimali priteistina už Å¡ias paslaugas suma sudaro 3,45 MMA, t. y. 2760 Lt. Taigi reikalaujama priteisti suma virÅ¡ija rekomenduojamus dydžius.

Ä®vertinus trečiojo asmens procesinę padėtį byloje, bylos sudėtingumÄ , darbo ir laiko sÄ naudas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priteistinos iÅ¡laidos mažintinos ½ dalimi ir iÅ¡ atsakovo priteistinos 1512,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, ir paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (CPK 92, 96 straipsnis). IÅ¡ ieÅ¡kovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai paÅ¡to iÅ¡laidos (3 Lt) nepriteistinos, nes tai nebÅ«tų suderinama su proceso ekonomiÅ¡kumo ir protingumo principais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo G.

M. ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, trečiojo asmens AB DnB NORD bankas, juridinio asmens kodas 112029270, J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, naudai 66095 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 1457,71 Lt palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2011-02-28 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1512,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, Konstituciojs pr. 7, Vilnius, ieÅ¡kovo G.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir 1395,62 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, valstybės naudai 1680 Lt žyminio mokesčio ir 46,48 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                  Marius Bajoras