1fa1a30f-860a-4a02-b552-707be1dfd90b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-697-656/20111Proceso Nr. 2-01-3-20162-2009-8                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 45.12., 121.21. (S)                                       VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. kovo 20 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjos Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apelianto) L.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl teisės privatizuoti butÄ , trečias asmuo VieÅ¡oji įstaiga „Vilniaus butai“, Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                          I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 1986-05-06 gyvena ir buvo registruota vieno kambario 20,90 kv. m. bendrojo ploto bute (duomenys neskelbtini).

Å io buto paskirtis-bendrabutis, kuris nebuvo skirtas apgyvendinti moksleiviams, studentams, bei doktorantams, taip pat tai buvo ne Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sÄ jungos, Lietuvos Kurčiųjų draugijos ar Lietuvos Invalidų draugijos bendrabutis, todėl pareiÅ¡kėja mano, kad turi teisę privatizuoti ginčo butÄ , nes galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui to negalėjo padaryti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, nes pagal 1991 metų įstatymo redakcijÄ , kambaryje gyvenant keliams nuomininkams tokie kambariai buvo neprivatizuotini, o 1993 metais pakeitus įstatymÄ , ieÅ¡kovė to negalėjo padaryti, nes kambaryje iki 2003 metų gyvenusi R.

K. nedavė sutikimo privatizuoti kambarį. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kimÄ dėl privatizavimo padavė 1995 m. kovo mėn. pradžioje, kartu su kitais namo gyventojais. PareiÅ¡kimas buvo paduotas komendantei, kuri ir tvarkė privatizavimo dokumentus, tačiau jokio raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo dėl buto privatizavimo ieÅ¡kovė negavo, buvo tik žodžiu paaiÅ¡kinta, kad privatizavimas negalimas, kol kartu gyvena kitas nuomininkas. IeÅ¡kovė įstatymo teiktomis teisėmis nepasinaudojo dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių.

             IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti teisę privatizuoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ ir įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti privatizavimo sutartį.Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o leisti privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis objektÄ , kuris Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo neprivatizuotinas, nes buvo lovų tipo bendrabutis ( LR butų privatizavimo įstatymo 3 str. 1 d.).

IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes į savivaldybę kreipėsi tik 2003 metais, kita nuomininkė sutikimo privatizavimui nedavė, todėl nesant gyventojų susitarimo, privatizavimas nebuvo galimas. Jei ir pripažinti nustatytu, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į bendrabučio komendantÄ dėl privatizavimo ir toks kreipimasis laikytinas tinkamu pareiÅ¡kimu apie ketinimÄ privatizuoti butÄ , ieÅ¡kovė nuo 1995 nesirÅ«pino privatizavimu, todėl praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Trečias asmuo VieÅ¡oji įstaiga „Vilniaus butai“ nurodė, kad palaiko atsakovo pozicijÄ , raÅ¡tu informavo, kad negali pateikti namo (duomenys neskelbtini) privatizavimo pareiÅ¡kimų registravimo žurnalÄ , nurodė, kad name yra privatizuotų butų ir namas perduotas valdyti (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai.

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė visiškai ir nurodė, kad teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė laikotarpiu nuo 1991-05-28 iki 1998-05-01 ( Butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminu) kreipėsi į įstatyme nurodytas institucijas su prašymu dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo. Iš pateikto 2003-11-07 prašymo sprendžiama, kad būtent prašymo surašymo momentas ir yra kreipimosi į savivaldybę terminas, tai patvirtina ir prašyme esantis spaudas.

Tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi su pareiÅ¡kimu į bendrabučio komendantÄ 1995 m. kovo mėn. pradžioje, ir Å¡ias aplinkybes patvirtino teisme apklausta liudytoja, nesudaro pagrindo teigti, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiformavo buto privatizavimo teisiniai santykiai, kurie nebuvo realizuoti nustatytais terminais dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pradėjo realizuoti savo teisę tik 2003 metais ne dėl atsakovo netinkamų veiksmų, bet dėl tos priežasties, jog tuo laikotarpiu iÅ¡ ginčo buto iÅ¡sikėlė gyventi antroji nuomininkė, kuri nebuvo davusi sutikimo privatizavimui, ir (arba) buto privatizavimu nesirÅ«pino.

Būtent ieškovė nuo 1995 metų kovo mėnesio jokių veiksmų savo teisėms ginti ir jas realizuoti nesiėmė, todėl atsakovo atsikirtimas, kad šiuo atveju praleistas ir ieškinio senaties terminas, priimtinas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti trukdymus jai pasinaudoti teisinėmis gynybos priemonėmis dar galiojant butų privatizavimo įstatymui. Paaiškinimas, kad bute gyveno kita nuomininkė, kuri nesirūpino privatizavimu, nėra pakankamas pagrindas senačiai netaikyti, nes ieškovė jokių teisinių veiksmų šiai kliūčiai pašalinti nepadarė.

Ä®vertinant pakankamai ilgÄ butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminÄ ir niekuo nepagrįstÄ pačios ieÅ¡kovės neveikimÄ ginant savo teises ir esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti senatį, teismas šį atsakovo praÅ¡ymÄ tenkina (1964 CK 83,84 str. str.). Pagal teisinį reguliavimÄ 1995 metais privatizuoti lovų tipo kambarį bendrabutyje, nesant kito nuomininko sutikimo, nebuvo galima. IeÅ¡kovės atstovo argumentas, kad senatis netaikytina, nes privatizavimas neįvyko dėl to, jog ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kokiu bÅ«du tai galima padaryti, nepriimtinas, nes kaip minėta aukščiau, gretinant ieÅ¡kovės kreipimosi į savivaldybę ir kitos gyventojos iÅ¡sikėlimo iÅ¡ ginčo patalpos datas, akivaizdu, jog bÅ«tent Å¡i aplinkybė iki 2003 metų trukdė vykti privatizavimui, o ginčo patalpa ieÅ¡kovei kaip vienintelei nuomininkei buvo iÅ¡nuomota tik 2003-10-03.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-1407/2002 subjektinės teisės ginamos, jei galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui Å¡ios teisės buvo pažeistos. IeÅ¡kovės subjektinių teisių atsakovas nepažeidė, todėl, pasibaigus įstatymo galiojimo laikui ir praleidus senaties terminÄ , nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės teisę privatizuoti ginčo patalpÄ pagal LR butų privatizavimo įstatymo nuostatas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.

IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiavo nuo 1995 metų kovo mėnesio, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į bendrabučio komendantę dėl kambario privatizavimo. IeÅ¡kovės kreipimosi dėl   kambario privatizavimo aplinkybė nustatyta liudytojų parodymais.

PareiÅ¡kimų dėl privatizavimo registravimo žurnalas UAB „Bursa“ nerastas. FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovė negalėjo kambario privatizuoti dėl to, kad kita kambario nuomininkė nedavė sutikimo. Laikytina, kad ieÅ¡kovė negalėjo privatizuoti kambario dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo ieÅ¡kovės valios.Pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti ir nustatyti, ar ieÅ¡kovei, 2003-10-03 nelikus kliūčių kreiptis dėl bÅ«sto privatizavimo, nustatytina teisė privatizuoti bÅ«stÄ Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.IeÅ¡kovė nepraleido termino kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl bÅ«sto privatizavimo Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu.Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl bÅ«sto privatizavimo į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi tik 2003-11-07, jau nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui.IeÅ¡kovė parodė, kad dėl bÅ«sto privatizavimo ji kreipėsi 1995 m. kovo mėn., tačiau žurnalo su registruotu pareiÅ¡kimo registracija nerasta. Bendrabučio komendantė ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad privatizavimas negalimas, kol gyvena kitas nuomininkas.

Ieškovė jau 1995 metais galėjo suvokti, kad toks atsakymas pažeidžia jos teises ir kreiptis teisminės gynybos. Trijų metų ieškinio senaties terminas iki 2001-07-01, kai įsigaliojo 2000 m. CK jau buvo pasibaigęs.Ieškovės norimas privatizuoti kambarys 1995 m. buvo lovų tipo bendrabutis, t.y. nebuvo tinkamas privatizavimo objektas. Nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo ir jo galiojimo metu įgytas subjektines asmenų teises, kurios buvo pažeistos.

             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir                                        iÅ¡vados              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).              Apeliacinis skundas atmetamas.             Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė.             Ieškovės nuomojamas būstas - lovų tipo bendrabučių kambariai, kuriuose gyvena keli nuomininkai - LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatitiko privatizuojamo pagal objekto reikalavimų, nes LR Butų privatizavimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. įsakmiai nurodyta, kad toks būstas negali būti privatizuojamas.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad padavė praÅ¡ymÄ dėl bÅ«sto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovė, manydama, kad jos teisės privatizuoti bÅ«stÄ pažeidžiamos turėjo galimybę 1995 metais reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pripažinimo teisės privatizuoti bÅ«stÄ , todėl praleido 1964 m. CK 84 str. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .              Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butÄ nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam, kad ji bÅ«tų realizuota, asmuo turėjo bÅ«ti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo bÅ«ti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti ketinimÄ Ä¯sigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d. arba Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo iki 1997 m. gruodžio 31 d.             Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad buto privatizavimo procedÅ«ra pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovės valios.

Apeliantės praÅ¡ymas dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis buvo pateiktas tik 2003 metais, po Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos; 1995 m. ieÅ¡kovės gyvenamas bÅ«stas buvo lovų tipo bendrabutis ir pati ieÅ¡kovė pripažino, kad buvo informuota, jog jos iÅ¡sinuomotas bÅ«stas negalėjo bÅ«ti privatizavimo objektu. Kaip jau buvo paminėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, bet gali bÅ«ti įgyvendintos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui.

IeÅ¡kovė nebuvo padavusi pareiÅ¡kimo dėl ginčo buto privatizavimo iki 1992 m. gruodžio 1 d.; jeigu toks pareiÅ¡kimas ir bÅ«tų paduotas, privatizavimo santykiai negalėtų atsirasti, nes iki 1995 m. ginčo butas buvo priskirtas prie neprivatizuotino bÅ«sto – lovų tipo bendrabučio, t. y. teismo iÅ¡vada, jog ginčo buto privatizavimo teisiniai santykiai tarp Å¡alių nesusiformavo, yra pagrįsta ir teisėta.             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose yra visiÅ¡kai suformuota: aiÅ¡kinama, kad teisė privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis gali bÅ«ti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti nuomojamas patalpas, kurios yra tinkamas privatizavimo objektas, t. y.

Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimÄ , kurios buvo pažeistos, atsakovams atsisakius užbaigti pradėtÄ privatizavimo procedÅ«rÄ (2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2008; ir pan.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                                   Andrius Ignotas Kolegijos teisėjos                                                                                 Asta Radzevičienė                                                                                     Vilija Mikuckienė