2020-07-30 Nr. BB-4266-1-10-9-00235-2011-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3504/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00235-2011-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato Valdemaro Stančiko kasaciniu skundu dėlLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas V. Stančikas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jį pakeičiant dalyje dėl civilinio ieškinio –priteisiant padarytą žalą iš D. L., kitą pirmosios instancijos teismo dalį palikti nepakeistą; arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados ir duomenys, kurie teismo pripažinti įrodymais, neatitiko BPK 20 straipsnio reikalavimų, kadangi yra prieštaringi. Anot kasatoriaus, iš bylos medžiagos ir D. L. parodymų matyti, kad ji nepripažino faktinių aplinkybių, jas interpretavo siekdama išvengti atsakomybės ir versdama kaltę kitiems asmenims, dėl to šiuo atveju nėra privalomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnyje numatytos sąlygos išpildymo, kad D. L. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Be to, nesant išspręstam žalos atlyginimo klausimui, laidavimas taip pat nėra galimas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Primintina, kad kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą nepakeičia savu, o kasatorių nesutikimas su nepalankiomis žemesnių instancijų teismų išvadomis patys savaime nereiškia esminių BPK pažeidimų ar netinkamo įstatymo taikymo. Taip pat proceso dalyvio galimybė apskųsti teismų sprendimus yra apribota jo teisiniu statusu byloje, t. y. priklausomai nuo jo interesų byloje apimčių.

Kaip matyti iš paduoto kasacinio skundo turinio, civilinio ieškovo atstovas advokatas V. Stančikas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą atleisti pagal laidavimą (BK 40 straipsnio taikymas). Skunde esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus bandoma grįsti kritikuojant atskiras apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Tačiau kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK normų taikymo ir esminių BPK pažeidimų pagrįsti teismų sprendimų neatitinkančiais teiginiais, kad civilinio ieškovo neturtinės žalos atlyginimo klausimas išnagrinėtoje byloje nėra išspręstas, susitarimas dėl žalos su atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. L. nėra pasiektas. Byloje pareikštas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 50. 000 Eur dydžio neturtinės žalos pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, šio teismo priimto nuosprendžio 59-60 lapuose išdėstant atitinkamus argumentus Apeliacinės instancijos teismas šio teismo priimto nuosprendžio 32-37 punkte taip pat nurodė aiškius konkrečius argumentus, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio civilinio ieškinio išsprendimo yra pagrįstos ir teisingos. Civilinio ieškovo atstovo paduotame kasaciniame skunde kasacine tvarka nagrinėtinų teisinių argumentų (argumentų, kurie pagrįstų, jog apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, padarytos aiškiai netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas), nėra.

Civilinis ieškovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio (BPK 367 straipsnio 2 dalis). Nors kasatorius ir cituoja kasacinės instancijos teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostata, kad civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, neturi būti suprantama (aiškinama) siaurai, kad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-648/2018, 2K-72-1073/2019), tačiau šiuo atveju skundo teiginiai dėl, kasatoriaus nuomone, nepagrįsto nuteistosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra susiję su teismų išspręstu civiliniu ieškiniu.

BK 40 straipsnio 1 dalis nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Tačiau, net ir joms esant, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. BK 40 straipsnyje aptartų sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą. Kasacinės instancijos teismas, saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytos kompetencijos skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrinti teisės taikymo aspektu, faktų dėl šių sąlygų buvimo ar nebuvimo iš naujo netiria ir nenustato.

Pažymėtina ir tai, kad paduodant kasacinį skundą dėl civilinio ieškinio kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu, taigi įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio nerenka ir iš naujo nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja. Šiuo atveju paduoto skundo argumentai, kaip nurodyta pirmiau, iš esmės susiję su civilinio ieškovo nuomone dėl sąlygų, reikšmingų sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo, vertinimo todėl jie neatitinka civilinio ieškovo interesų srities bei kaip minėta nėra kasacijos dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato Valdemaro Stančiko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė