2013-09-04 Nr. AB-4577-3-61-3-01746-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. B., Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje A442-1474/2012 pagal pareiškėjos V. B. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2013-09-04 Nr. AB-4577-3-61-3-01746-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2011 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. S-171(7-124/2011) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 68-64 ir atleido pareiškėją nuo 24 860 Lt PVM delspinigių mokėjimo.
Full text
Administracinė byla Nr. P438-128/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01746-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. B., Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje A442-1474/2012 pagal pareiškėjos V. B. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. kovo 16 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9-8)-SA-3 patvirtino nurodymus pareiškėjai sumokėti 55 486 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 24 860 Lt PVM delspinigių ir 5 549 Lt PVM baudos.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 68-64 patvirtino Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (36.9-8)-SA-3.
Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2011 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. S-171(7-124/2011) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 68-64 ir atleido pareiškėją nuo 24 860 Lt PVM delspinigių mokėjimo.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (36.9-8)-SA-3, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 68-64 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. S-171(7-124/2011).
Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokėtiną PVM, vadovavosi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsniu ir neatsižvelgė į pareiškėjos pirkimo PVM, t. y. nepripažino pareiškėjos teisės į PVM atskaitą, nes ji nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja ir nepateikė sąskaitų–faktūrų, kuriomis buvo įforminti PVM apmokestinami sandoriai. Tačiau PVM apmokestinami asmenys, kurie nebuvo įsiregistravę PVM mokėtojais, nepraranda galimybės įgyvendinti teisę į PVM atskaitą nuo sandorių, sudarytų iki oficialaus įsiregistravimo PVM mokėtoju momento, jei yra tenkinamos dvi sąlygos: 1) apmokestinamasis asmuo privalo turėti pagal teisės aktų reikalavimus išrašytą sąskaitą–faktūrą; 2) apmokestinamasis asmuo privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo. Pareiškėja, būdama apmokestinamuoju asmeniu, pati savo iniciatyva 2009 m. vasario 1 d. įsiregistravo PVM mokėtoja ir mokesčių administratoriui pateikė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto grobimo, nes buvo įsibrauta į pareiškėjai priklausančias patalpas ir sunaikinti prekių įsigijimo dokumentai. Siekdama atkurti prekių įsigijimo dokumentus, pareiškėja pateikė prašymus UAB „Agaras“ ir V. B. individualiai įmonei, kad jos pateiktų pareiškėjai prekių įsigijimo dokumentų kopijas, tačiau pastarosios to nepadarė. Mokesčių administratorius privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes.
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, įsigijusi verslo liudijimą nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d., turguje prekiavo mėsa ir jos gaminiais. 2009 m. vasario 9 d. pareiškėja įregistravo individualią veiklą, o 2009 m. vasario 27 d. įsiregistravo ir PVM mokėtojų registre. Pagal Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarką, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976, gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, privalo pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Vadovaujantis Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797, prekių, medžiagų ar žaliavų įsigijimo dokumentai turi būti saugomi 5 metus, kiti dokumentai – 5 kalendorinius metus po tų metų, kuriais jie gauti ar išrašyti, o PVM sąskaitos–faktūros – 10 metų nuo jų išrašymo.
Patikrinimo metu pareiškėja jokių dokumentų (prekių įsigijimo PVM sąskaitų–faktūrų, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų) nepateikė. Tuo tarpu vietos mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja prekių yra įsigijusi už gerokai didesnę sumą, negu deklaruotos gautos pajamos, pardavus įsigytas prekes. Kadangi pareiškėja jokių dokumentų apie prekių įsigijimą nepateikė ir buvo nustatyti prieštaringi duomenys pagal gautą priepriešinę informaciją, todėl mokesčio bazę nustatyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo galimybės. Nagrinėjamu atveju mokesčio bazė buvo nustatyta pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant ekonominių modelių metodą.
Vietos mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, kaip ir kiti atitinkamame turguje prekiaujantys asmenys, taikė panašius antkainius. Pasirinktas ekonominių modelių metodas leido optimaliai įvertinti gautų pajamų dydį ir nustatyti, kad pareiškėjos realiai gautos pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo 100 000 Lt ribą 2006 m. vasario mėnesį, dėl ko pareiškėjai atsirado prievolė mokėti PVM. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepateikė apskaitos dokumentų, kurie leistų jai pretenduoti į PVM atskaitą.
Be to, ji 2006-2009 metais, t. y. daugiau kaip per 3 metus, PVM mokėtoja savo iniciatyva neįsiregistravo, nors jos šiuo laikotarpiu vykdyta veikla atitiko Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnyje apibrėžtas prievolės mokėti į biudžetą PVM ir registruotis PVM mokėtoju atsiradimo sąlygas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad bylos medžiaga įrodo, jog pareiškėja jokių dokumentų apie prekių įsigijimą (PVM sąskaitų–faktūrų, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų) nepateikė ir ji prekių yra įsigijusi už gerokai didesnę sumą, negu jos deklaruotos gautos pajamos, pardavus įgytas prekes. Įvertinęs šias aplinkybes, mokesčių administratorius visiškai pagrįstai konstatavo, kad mokesčių bazę įstatymo nustatyta tvarka, t. y. tiesiogiai, nustatyti nėra galimybės, ir, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4 punktu, teisėtai mokestį apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Teismas nurodė, kad, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, PVM apmokestinami asmenys, kurie nebuvo įsiregistravę PVM mokėtojais, nepraranda galimybės įgyvendinti teisę į PVM atskaitą nuo sandorių, sudarytų iki oficialaus įsiregistravimo PVM mokėtoju momento, jei yra tenkinamos dvi esminės sąlygos: 1) apmokestinamasis asmuo privalo turėti pagal teisės aktų reikalavimus išrašytą sąskaitą–faktūrą, kuria buvo įforminti PVM apmokestinami sandoriai; 2) apmokestinamasis asmuo privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(438)-8/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo 2006 m. vasario mėnesio viršijo 100 000 Lt ribą. Pareiškėja 2006-2009 metais PVM mokėtoja neįsiregistravo (nors jos veikla atitiko prievolės mokėti į biudžetą PVM ir registruotis PVM mokėtoju atsiradimo sąlygas) ir nepateikė apskaitos dokumentų, kurie privalomi norint pretenduoti į PVM atskaitą, o tai reiškia, kad ji nepagrindė nė vienos iš nurodytų teisės į PVM atskaitą atsiradimo sąlygų.
II. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratorius bei pirmosios instancijos teismas nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais bei neatsižvelgė į tai, jog ji savo iniciatyva 2009 m. vasario 1 d., t. y. gerokai iki mokestinio patikrinimo, įsiregistravo PVM mokėtoja. Šiuo atveju buvo įvykdyta viena iš teismų praktikoje nurodytų esminių sąlygų teisei į PVM atskaitą atsirasti – įsiregistravimas PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo. Pareiškėja nurodė, kad ji taip pat mokesčių administratoriui pateikė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato 2009 m. gegužės 12 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto grobimo, nes buvo įsibrauta į jai priklausančias patalpas ir sunaikinti prekių įsigijimo dokumentai, o jų atkurti nepavyko. Be to, buvo pateikti įrodymai, kad, siekdama atkurti prekių įsigijimo dokumentus, pareiškėja kreipėsi į UAB „Agaras“ ir V. B. individualią įmonę, kad pastarosios pateiktų prekių įsigijimo dokumentų kopijas, tačiau šios kopijos jai nebuvo pateiktos. Paminėtos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad pareiškėja atitiko ir teismų praktikoje nurodytą antrą kriterijų, t. y. turėjo pagal teisės aktų reikalavimus išrašytas sąskaitas–faktūras, kuriomis įforminti PVM apmokestinami sandoriai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai pareiškėjai buvo apskaičiuotas papildomas PVM pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Atsakovas nurodė ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(438)-8/2011 yra pasisakęs, jog, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, PVM apmokestinami asmenys, kurie nebuvo įsiregistravę PVM mokėtojais, nepraranda galimybės įgyvendinti teisę į PVM atskaitą nuo sandorių, sudarytų iki oficialaus įsiregistravimo PVM mokėtoju momento, jei yra tenkinamos dvi esminės sąlygos: 1) apmokestinamasis asmuo privalo turėti pagal teisės aktų reikalavimus išrašytą sąskaitą–faktūrą, kuria įforminti PVM apmokestinami sandoriai; 2) apmokestinamasis asmuo privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja neįgijo teisės į PVM atskaitą nuo sandorių, sudarytų tikrintu laikotarpiu (2006-2009 metais), nes nepagrindė nė vienos iš minėtų teisės į PVM atskaitą sąlygų. Pareiškėja nepateikė apskaitos dokumentų, kurie leistų jai pretenduoti į PVM atskaitą. Be to, ji daugiau kaip 3 metus nesiregistravo PVM mokėtoja, nors jos veikla atitiko Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnyje apibrėžtas prievolės mokėti į biudžetą PVM ir registruotis PVM mokėtoju atsiradimo sąlygas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1474/2012 pareiškėjos V. B. K. apeliacinį skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog mokesčių administratorius pagrįstai nagrinėjamu atveju pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis) apskaičiavo pareiškėjai papildomą PVM. Centrinio mokesčių administratoriaus, Mokestinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose yra išsamiai argumentuotas papildomo PVM apskaičiavimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais sutiko ir jų nebekartoja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai konstatavo, jog savo apeliacinį skundą pareiškėja grindžia vieninteliu motyvu, t. y. teigia, jog, apskaičiuojant ginčijamą PVM, jai turėjo būti suteikta teisė atskaityti pirkimo V. T. tokia pareiškėjos pozicija nepagrįsta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(438)-8/2011 yra nurodęs, kad, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, PVM apmokestinami asmenys, kurie nebuvo įsiregistravę PVM mokėtojais, nepraranda galimybės įgyvendinti teisės į PVM atskaitą nuo sandorių, sudarytų iki oficialaus įsiregistravimo PVM mokėtoju momento, jei yra tenkinamos dvi esminės sąlygos: 1) apmokestinamasis asmuo privalo turėti pagal teisės aktų reikalavimus išrašytą sąskaitą–faktūrą, kuria buvo įforminti PVM apmokestinami sandoriai; 2) apmokestinamasis asmuo privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjos vykdant ekonominę veiklą gauto atlygio suma per paskutinius 12 mėnesių viršijo 100 000 Lt ribą 2006 m. vasario mėnesį ir nuo tada pareiškėjai atsirado pareigą registruotis PVM mokėtoja bei mokėti PVM į biudžetą, kaip tai buvo numatyta tuo metu galiojusios redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnyje. Tačiau PVM mokėtoja ji įsiregistravo tik 2009 m. vasario 27 d. Taigi pareiškėja ilgą laiką (trejus metus) nesiregistravo PVM mokėtoja, o esant tokiai aplinkybei, negali būti pripažinta, kad įsiregistravimas PVM mokėtoja buvo atliktas per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo. Tuo tarpu vien ši išvada yra pakankamas pagrindas nesuteikti pareiškėjai teisės į PVM atskaitą už ginčijamo PVM apskaičiavimo laikotarpį (2006 m. vasario – 2009 m. sausio mėnesius).
III. Pareiškėja Vanda B. K. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442–1474/2012. Prašyme nurodė, jog 2013 m. sausio mėn. UAB „Agaras“ pateikė jai PVM sąskaitas–faktūras, kurios nebuvo vertinamos patikrinimo metu ir dėl ko pareiškėjai negalėjo būti pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nebuvo sumažintas mokėtinas PVM dydis. Pareiškėjos vertinimu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, yra tikslinga atnaujinti procesą ir įvertinti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, t. y. prekių įsigijimo dokumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog nagrinėjamu atveju procesą prašoma atnaujinti remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu (kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Pareiškėjos nuomone, administracinėje byloje Nr. A442–1474/2012 paaiškėjo naujos aplinkybės – 2013 m. sausio mėn. UAB „Agaras“ pateikė jai PVM sąskaitas–faktūras, kurios nebuvo vertinamos mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu ir dėl ko pareiškėjai negalėjo būti pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nebuvo sumažintas mokėtinas PVM dydis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), kad esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. pvz. bylas Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).
Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis administracinės bylos Nr. A442–1474/2012 aplinkybėmis. Pabrėžtina, kad esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438–131/2009). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja pateikė UAB „Agaras“ išrašytų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų – nuorašus (b. l. 80–197) nėra esminė vertinant jai papildomai apskaičiuotų mokesčių sumų, t. y. PVM, šio mokesčio baudų ir delspinigių, teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas nepripažino pareiškėjos teisės į PVM atskaitą bei dėl šios priežasties papildomai apskaičiavo mokėtinas PVM, šio mokesčio delspinigių ir baudos sumas atsižvelgdamas į dvi aplinkybes: 1) pareiškėja nepateikė apskaitos dokumentų, kurie leistų jai pretenduoti į PVM atskaitą; 2) ji daugiau kaip 3 metus nesiregistravo PVM mokėtoja, nors jos veikla atitiko Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnyje apibrėžtas prievolės mokėti į biudžetą PVM ir registruotis PVM mokėtoju atsiradimo sąlygas tikrintu laikotarpiu (2006-2009 metais).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovo pozicija iš esmės atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl neįsiregistravusio PVM mokėtoju asmens teisės į PVM atskaitą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-8/2011 ir Europos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą byloje Nr. C-385/09 (Nidera Handelscompagnie BV)). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėja formaliai yra pateikusi apskaitos dokumentus, kurie leistų jai pretenduoti į PVM atskaitą, nėra pakankamas pagrindas kvestionuoti atsakovo išvadas dėl jai apskaičiuotų PVM, šio mokesčio delspinigių ir baudų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi bet kuriuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja daugiau kaip 3 metus nesiregistravo PVM mokėtoja, nors jos veikla atitiko prievolės registruotis PVM mokėtoju atsiradimo sąlygas tikrintu laikotarpiu (pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikia jokių papildomų naujų argumentų dėl šios aplinkybės teisinio ir faktinio vertinimo).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjos argumentai, kuriais remiamasi prašyme dėl proceso atnaujinimo, yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pagrindu. Dėl šios priežasties pareiškėjos V. B. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1474/2012 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
n u t a r i a :
pareiškėjos V. B. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-1474/2012 atmesti kaip nepagrįstą.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1474/2012 pagal pareiškėjos V. B. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas