1f9da5d6-e640-4839-bc2f-c2277a700fe2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-2656-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00203-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : VÅ¡Ä® „Ekoagros“ su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. 21R-849 (AG-788/07-2019). Skunde teigia, kad pareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijÄ (toliau – ir LAGK), praÅ¡ydama panaikinti VÅ¡Ä® „Ekoagros“ 2019 m. spalio 15 d. sprendimÄ dėl dokumentų iÅ¡davimo Nr. LSK-NK-19-01071, jo pagrindu iÅ¡duoto 2019 m. spalio 14 d. sertifikato Nr. SER-NK-19-0518 ir sertifikato priedo Nr. NUS-NK-19-0211 tÄ dalį, kuria pareiÅ¡kėjos laukas, kuriame buvo auginami raudonieji burokėliai (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1), buvo sertifikuotas kaip „ypatingai mažas derlius“, bei įpareigoti atsakovę pareiÅ¡kėjos laukÄ , kuriame buvo auginami raudonieji burokėliai, sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 21R-849 (toliau – ir Sprendimas) pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino iÅ¡ dalies – panaikino atsakovės 2019 m. spalio 15 d. sprendimÄ dėl dokumentų iÅ¡davimo Nr. LSK-NK-19-01071, 2019 m. spalio 14 d. sertifikato Nr. SER-NK-19-0518 ir 2019 m. spalio 14 d. iÅ¡duoto sertifikato priedo Nr. NUS-NK-19-0211 dalis dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo, įpareigojo atsakovę priimti naujÄ sprendimÄ dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 (lauko Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo, kitÄ skundo dalį atmetė. 2018 m. birželio 20 d. pareiÅ¡kėja ir atsakovė sudarė sutartį Nr. SUT-NK-18-00048 (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja (Sutartyje – Užsakovas) užsakė, kad atsakovė (Sutartyje – Vykdytojas) atliktų pareiÅ¡kėjos pagal nacionalinės žemės Å«kio ir maisto produktų kokybės sistemÄ pagamintų produktų (toliau – NKP) sertifikavimÄ ir iÅ¡duotų veiklÄ patvirtinančius dokumentus, jei pareiÅ¡kėjos vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiÅ¡kėja įsipareigojo sumokėti atsakovei už atliktus darbus.

PareiÅ¡kėja Sutartimi įsipareigojo veiklÄ vykdyti vadovaudamasi veiklÄ reglamentuojančiais nacionaliniais teisės aktais (1.2 punktas) bei leisti atsakovei iÅ¡samiai įvertinti vykdomÄ veiklÄ , sudarydama tam visas bÅ«tinas sÄ lygas (įskaitant dokumentacijos ir įrašų tikrinimo priemones), galimybes apžiÅ«rėti žemės sklypus (įskaitant ir įprastinės gamybos), pastatus ir patalpas, įrenginius, kalbėtis su Užsakovo darbuotojais bei subrangovais (2.1.2.1 punktas). PareiÅ¡kėjos Å«kyje kasmetinis patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 20 d.

Nacionalinės kokybės Å¡viežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimo protokole Nr. PAG-NK-19-0292 užfiksuota, kad tikrinimo dienÄ burokėlių derlius jau buvo nuimtas. Pagal įraÅ¡us NKP gamybos žurnalo 4 lentelėje, burokėlių gautas derlius 3,00 t, derlingumas 257,73 kg/ha. Burokėliai pasėti vėlai (2019 m. birželio 26–28 dienomis), įvertinus panaudotos sėklos kiekį, nustatyta, kad sėjai panaudota mažesnė sėklos norma (po 2,65 kg/ha) nei rekomenduojama (po 7–14 kg/ha) ir tai, kad burokėlių derlius pradėtas imti 2019 m. rugpjūčio 1 d., praėjus 35 dienoms nuo sėjos, technologiÅ¡kai nebuvo galima gauti gero burokėlių derliaus.

Pagal auginimo technologijÄ burokėlių vegetacijos trukmė yra 110–120 dienų nuo sudygimo (ne nuo sėjos) iki derliaus nuėmimo. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡vardytus faktus, burokėlių laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikuotas kaip „ypatingai mažas derlius“. Tikrinimo metu burokėlių laukas jau buvo suartas ir jame augo žieminis rapsas. 2019 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. NUT-NK-19-0304 pagrindu pareiÅ¡kėjai priimtas 2019 m. spalio 15 d. sprendimas dėl dokumentų iÅ¡davimo Nr. LSK-NK-19-01071, prie kurio pridėtame sertifikato priede Nr. NUS-NK-19-0211 nurodyta, kad burokėlių laukas, kurio kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543­4287, lauko Nr. 1, lauko plotas 11,64 ha, ir kuriame auginami žemės Å«kio augalai, sertifikuojamas kaip „ypatingai mažas derlius“.

Atsakovė kompleksiÅ¡kai vertina ne tik ekstremalios situacijos paskelbimÄ , bet ir papildomus veiksnius, siekdama nustatyti, ar pareiÅ¡kėjai dirbtinai nesinaudoja situacija dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, vertinami bendrieji reikalavimai dėl panaudotos sėklos normos, derlingumo, auginimo trukmės, nors Sprendime ir nurodė, kad atsakovė „turėjo atsižvelgti ne tik į 2019-09-20 atliktos patikros vietoje metu nustatytas aplinkybes, bet ir į teisinį reglamentavimÄ â€œ, tačiau SprendimÄ priėmė formaliai, vadovaudamasi tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo.

Pagal Nacionalinę žemės Å«kio ir maisto kokybės sistemÄ pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524, 35 punktÄ , sertifikavimo įstaiga patikros pareiÅ¡kėjos Å«kyje ar įmonėje metu pateiktÄ pagal Taisyklių ir specifikacijos reikalavimus auginamos augalininkystės produkcijos derliaus kiekį palygina su mažiausiu derliaus pagal skirtingas augalų rÅ«Å¡is kiekiu, kuris yra skelbiamas sertifikavimo įstaigos interneto svetainėje jos nustatyta tvarka.

Sertifikavimo įstaigai nustačius, kad sertifikuojamas derlius jo nuėmimo metu nesiekia sertifikavimo įstaigos skelbiamo mažiausio NKP derliaus pagal skirtingas augalų rÅ«Å¡is kiekio ribos, jis įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“. PareiÅ¡kėjas savo iniciatyva turi teisę sertifikavimo įstaigÄ kviesti dėl pakartotinio derliaus įvertinimo, iÅ¡ anksto jÄ informuodamas raÅ¡tu apie planuojamÄ derliaus nuėmimo datÄ . Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija 2018 m. birželio 12 d. raÅ¡tu Nr. 2D-1980 (11.107E) (paskelbta vieÅ¡ai VÅ¡Ä® „Ekoagros“ interneto svetainėje) yra pateikusi Derlingumo ribų, nuo kurių skaičiuojama pagal nacionalinę žemės Å«kio ir maisto kokybės sistemÄ užauginto ypatingai mažo derliaus kiekio reikÅ¡mė, sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad mažiausias burokėlių derlingumas – 12 t/ha, o pareiÅ¡kėjos burokėlių gautas derlius 3,00 t, derlingumas 257,73 kg/ha, – tai 46 kg mažiau nei nustatyta norma. 2018 m. tam pačiam 11,64 ha laukui sunaudota 114 kg sėklos, sėta 2018 m. birželio 26­â€“28 d., ir gautas derlius, nuėmus jį 2018 m. spalio mėn., 36 t, o 2019 m. pasėta tik 30,9 kg sėklos, sėta 2019 m. birželio 26–28 d., nuimtas derlius 2019 m. rugpjūčio 1 d., gautas derlius tik 3 t.

T. y. tam pačiam laukui panaudota daugiau nei tris kartus mažiau sėklos, derlius nuimtas praėjus tik 35 dienoms nuo sėjos. Burokėlių sėklos „Bona“, kurios 2019 m. įsigytas kiekis 15 kg, vegetacijos periodas, kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo, – apie 120 dienų. Burokėlių sėklos „Detroit Dark Red 2“, kurios 2019 m. įsigytas kiekis 15,9 kg, vegetacijos periodas apie 58 dienos. Agronominėje literatÅ«roje nurodoma, kad pagal vegetacijos trukmę burokėlių veislės skirstomos į 4 grupes: labai ankstyvos veislės, kurios techninę brandÄ pasiekia per 65–75 d., ankstyvos – 75–85 d., vidutinio ankstyvumo – 85–110 d., vidutinio vėlyvumo – daugiau kaip 110 dienų. 2018 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 taip pat buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje Å¡alyje dėl sausros padarinių žemės Å«kio sektoriuje, tačiau pareiÅ¡kėja nuėmė gerokai didesnį – 36 t burokėlių derlių.

Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74 redakcija) patvirtintoje Pagal nacionalinę žemės Å«kio ir maisto kokybės sistemÄ užaugintų Å¡viežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje nurodyta, jog, sertifikavimo įstaigai nustačius, kad derlius jo nuėmimo metu nesiekia sertifikavimo įstaigos skelbiamo mažiausio NKP derliaus pagal skirtingas augalų rÅ«Å¡is kiekio ribos, jis įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, o nustačius, kad konkrečiame pareiÅ¡kėjo lauke derlius nėra nuimtas, toks laukas įvardijamas kaip „nenuimtas derlius“.

Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba pareiÅ¡kėjas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymÄ dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“. Sertifikavimo įstaiga kompleksiÅ¡kai vertina ne tik ekstremalios situacijos paskelbimÄ , bet ir papildomus veiksnius, siekdama nustatyti, ar pareiÅ¡kėjai dirbtinai nesinaudoja situacija dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, vertinami bendrieji reikalavimai dėl panaudotos sėklos normos, derlingumo, auginimo trukmės. Hidrometeorologinių sÄ lygų įtaka vertinama, tik kai realiai yra produkcijos derlius arba kai kultÅ«ra yra techniÅ¡kai pajėgi.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tų galimai piktnaudžiaujama periodiÅ¡kai skelbiama ekstremalia valstybės lygio padėtimi, net nededant pastangų dėl reikiamo kiekio sėklos pasėjimo ar atitinkamos kultÅ«ros auginimo technologinių reikalavimų atitikties. NeaiÅ¡ku, kodėl, priimdama SprendimÄ , Lietuvos administracinių ginčų komisija vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatomis. Atsakovė sprendimÄ priėmė vadovaudamasi Pagal nacionalinę žemės Å«kio ir maisto kokybės sistemÄ pagamintų produktų pripažinimo taisyklėmis ir susijusiais nacionaliniais teisės aktais, o tai, ar pareiÅ¡kėja kreipiasi dėl subsidijų, nėra Å¡io ginčo objektas, ir sprendimus dėl finansavimo skyrimo / neskyrimo priima Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos, todėl vienas iÅ¡ pagrindinių Sprendimo argumentų, kuriuo vadovavosi Lietuvos administracinių ginčų komisija, yra nepagrįstas.

MB (duomenys neskelbtini) su skundu nesutinka, atsiliepime prašė skundÄ atmesti ir teigia, kad VšĮ „Ekoagros“ skundas grindžiamas tuo, kad „Lietuvos administracinių ginčų komisija, priimdama SprendimÄ , neatsižvelgė į tai, kad Atsakovas kompleksiÅ¡kai vertina ne tik ekstremalios situacijos paskelbimÄ , bet ir papildomus veiksnius, siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjai dirbtinai nesinaudoja situacija dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, vertinami bendrieji reikalavimai dėl panaudotos sėklos normos, derlingumo, auginimo trukmės“.

Skunde minima Pagal nacionalinę žemės Å«kio ir maisto kokybės sistemÄ užaugintų Å¡viežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacija įtvirtina: „4.1.8. Sertifikavimo įstaigai nustačius, kad derlius jo nuėmimo metu nesiekia sertifikavimo įstaigos skelbiamo mažiausio NKP derliaus pagal skirtingas augalų rÅ«Å¡is kiekio ribos, jis įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, o nustačius, kad konkrečiame pareiÅ¡kėjo lauke derlius nėra nuimtas, toks laukas įvardijamas kaip „nenuimtas derlius“.

Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba pareiÅ¡kėjas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymÄ dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“. Å is teisės aktas įtvirtina vienintelį kriterijų, kuriuo vadovaujantis derlius yra įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, „nustačius, kad derlius jo nuėmimo metu nesiekia sertifikavimo įstaigos skelbiamo mažiausio NKP derliaus pagal skirtingas augalų rÅ«Å¡is kiekio ribos“.

Tačiau jeigu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, „derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“. Kitų derliaus vertinimo kriterijų nėra numatyta. MB (duomenys neskelbtini) nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremaliÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl sausros padarinių žemės Å«kio sektoriuje, VÅ¡Ä® „Ekoagros“ privalėjo į tai atsižvelgti ir atitinkamÄ MB (duomenys neskelbtini) laukÄ , kuriame buvo auginami raudonieji burokėliai (kontrolinis žemės sklypo Nr. 086543-4287, lauko Nr. 1), turėjo sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“.

BÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę teisingai pabrėžė ir Lietuvos administracinių ginčų komisija skundžiamame sprendime: „Atsakovė, priimdama sprendimÄ dėl burokėlių lauko (kontrolinis žemės sklypo Nr. 086543-4287, lauko Nr.

1) sertifikavimo, turėjo atsižvelgti ne tik į 2019-09-20 atliktos patikros vietoje metu nustatytas aplinkybes, bet ir į teisinį reglamentavimÄ , kur yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad tais atvejais, kai laukai buvo paveikti nenugalimos jėgos (nagrinėjamu atveju – sausros) ir buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“. Pati VÅ¡Ä® „Ekoagros“ savo interneto tinklalapyje skelbdama informacijÄ apie teisės aktų pakeitimus, aktualius nukentėjusiems nuo sausros ekologiÅ¡kos ir nacionalinės kokybės produkcijos gamintojams, nenurodė papildomų derliaus vertinimo kriterijų bei pabrėžė, kad „Esant ekstremaliai situacijai arba pateikus pažymÄ bus žymima, kad derlius yra ypatingai mažas arba yra nenuimtas dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių.“ (https://www.ekoagros.lt/teises-aktu-pakeitimai-aktualus-ekologiskos-ir-nacionalines-kokybes-produkcijos-gamintojams-nukentejusiems-nuo-sausros).

Akivaizdu, kad VÅ¡Ä® „Ekoagros“ netinkamai taikė Pagal nacionalinę žemės Å«kio ir maisto kokybės sistemÄ užaugintų Å¡viežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijos nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 paskelbtÄ valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl sausros padarinių žemės Å«kio sektoriuje, dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kurį Lietuvos administracinių ginčų komisija visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai panaikino.

Viso Å¡io ginčo metu VÅ¡Ä® „Ekoagros“ nenurodė teisės aktų, įtvirtinančių sėklos normÄ , derlingumÄ bei auginimo trukmę kaip kriterijus derliui įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“. Teisės aktai neįtvirtina nei minimalios, nei rekomenduojamos sėklos normos, kuriÄ yra bÅ«tina pasėti ir kuri bÅ«tų vertinamasis kriterijus sertifikuojant derlių. Lygiai taip pat nėra nustatyti auginimo trukmės reikalavimai. MB (duomenys neskelbtini) nuomone, VÅ¡Ä® „Ekoagros“ teiginiai apie „sėjai panaudotÄ mažesnę sėklos normÄ nei rekomenduojama“ yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir negali turėti įtakos derliaus sertifikavimui.

MB (duomenys neskelbtini) nuomone, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai visoje Å¡alyje dėl sausros padarinių žemės Å«kio sektoriuje, teigdama, kad MB (duomenys neskelbtini) burokėlių derlius buvo ypač mažas dėl kitų priežasčių, VÅ¡Ä® „Ekoagros“ turi nurodyti konkrečius motyvus, kurie pagrįstų sausros įtakos derliui nebuvimÄ ir patvirtintų kitų aplinkybių lemiamÄ reikÅ¡mę menkam derliui. Kaip minėta, teisės aktai neįtvirtina reikalavimų nei sėklos kiekiui, nei kultÅ«rų auginimo trukmei.

Tačiau bÅ«tent tokiais kriterijais remdamasi VÅ¡Ä® „Ekoagros“ padarė iÅ¡vadÄ , kad „technologiÅ¡kai nebuvo galima gauti gero burokėlių derliaus“. IÅ¡ tokio teiginio nėra suprantama, kÄ reiÅ¡kia „geras burokėlių derlius“. Tai deklaratyvus ir visiÅ¡kai neapibrėžtas teiginys. Nėra aiÅ¡ku, kaip VÅ¡Ä® „Ekoagros“ nustatė, kad iÅ¡ MB (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai panaudoto sėklos kiekio nebuvo galima gauti „gero derliaus“. Ginčo atveju faktinį burokėlių derlių lėmė ne panaudotos sėklos kiekis ar daržovės auginimo trukmė, o bÅ«tent vandens trÅ«kumas (sausra).

Pasėti burokėliai sudygo netolygiai, vystėsi sunkiai. Stebint augalo vegetacijÄ buvo akivaizdu, kad jis skursta ir nyksta. Dėl Å¡ios priežasties MB (duomenys neskelbtini) ir priėmė sprendimÄ nuimti tokį derlių, koks yra, ir bandyti jį realizuoti, o ne laukti, kol sausros veikiami augalai sunyks. MB (duomenys neskelbtini) įsitikinimu, VÅ¡Ä® „Ekoagros“ visiÅ¡kai nepagrindė ypač mažo derliaus priežastingumo bei netinkamai taikė teisės aktų reikalavimus derliaus vertinimui, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje Å¡alyje dėl sausros padarinių žemės Å«kio sektoriuje.

Skunde VÅ¡Ä® „Ekoagros“ lygina 2018 ir 2019 metais MB (duomenys neskelbtini) panaudotos burokėlių sėklos kiekį, auginimo trukmę. MB (duomenys neskelbtini) nuomone, tokie duomenys nėra objektyvÅ«s ir negali bÅ«ti laikomi lemiančiais derliaus kiekio priežastį. Nors valstybės lygio ekstremali situacija dėl sausros buvo paskelbta ir 2018, ir 2019 metais, tačiau gamtinės sÄ lygos Å¡iais periodais nebuvo visiÅ¡kai identiÅ¡kos. Pavyzdžiui, 2018 metais pavasaris buvo labai palankus žemės Å«kiui ir tik vasaros karščiai bei sausra padarė didelę įtakÄ derlingumui. 2019 metais jau ir pavasaris buvo sausas, vasarÄ Å«kininkavimo sÄ lygos pablogėjo, turėjo įtakos rezultatams.

Kita vertus, sėdama burokėlius 2019 metais MB (duomenys neskelbtini) naudojo visiÅ¡kai kitokiÄ sėjos technologijÄ bei techninę įrangÄ , nei tÄ darė 2018 metais. MB (duomenys neskelbtini) skaičiavimais, įvesti pakeitimai normaliomis sÄ lygomis leido tikėtis panaÅ¡aus bei kokybiÅ¡kesnio derliaus kaip ir naudojant didesnį sėklos kiekį 2018 metais. MB (duomenys neskelbtini) pasirinko ekonomiÅ¡kesnį burokėlių sėjimo ir auginimo bÅ«dÄ (mažiau sėklos, nereikia jų retinti ir pan.).

Tai normali ir įprasta praktika, kurios nedraudžia jokie teisės aktai. Vertindama derlių VÅ¡Ä® „Ekoagros“ privalo laikytis teisės aktų nuostatų, kurios Å¡iuo atveju numato, jog „Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba pareiÅ¡kėjas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymÄ dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“.

Skundas netenkintinas. VÅ¡Ä® „Ekoagros“ su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. 21R-849 (AG-788/07-2019). Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl atsakovės sprendimo vienÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos laukų (kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287, laukas Nr.

1) sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius“. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, minėtas laukas turėtų bÅ«ti sertifikuotas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“. Bylos duomenimis, 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovė atliko patikrinimÄ pareiÅ¡kėjos Å«kyje ir surašė Nacionalinės kokybės Å¡viežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimo protokolÄ Nr. PAG-NK-19-0292. Protokolo 2.6 papunktyje nurodyta, jog kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 lauke Nr. 1 (11,64 ha) auginami burokėliai; lauko bÅ«klė – derlius nuimtas ir, pasak vadovo, buvo gautas ypač mažas derlius dėl sausros, nes burokėlius pasėjo, jie sudygo gražiai, bet dėl sausros prastai augo ir vystėsi; tikrinimo dienÄ laukas jau buvo įdirbtas ir jame augo žieminis rapsas; derlius pradėtas imti 2019 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 69–72). 2019 m. spalio 11 d. nutarime Nr. NUK-NK-19-0304 „Dėl augalininkystės NKP sertifikato iÅ¡davimo“ atsakovė nurodė, jog kasmetinė patikra atlikta 2019 m. rugsėjo 20 d.

Tikrinimo dienÄ Å¡pinatų ir burokėlių derlius jau buvo nuimtas. Pagal įraÅ¡us NKP gamybos žurnalo 4 lentelėje, burokėlių gautas derlius 3,00 t, derlingumas 257,73 kg/ha. Burokėliai pasėti vėlai (2019 m. birželio 26–28 dienomis), įvertinus panaudotos sėklos kiekį, nustatyta, kad sėjai panaudota mažesnė sėklos norma (po 2,65 kg/ha) nei rekomenduojama (po 7–14 kg/ha) ir tai, kad burokėlių derlius pradėtas imti 2019 m. rugpjūčio 1 d., praėjus 35 dienoms nuo sėjos, technologiÅ¡kai nebuvo galima gauti gero burokėlių derliaus.

Pagal auginimo technologijÄ burokėlių vegetacijos trukmė yra 110–120 dienų nuo sudygimo (ne nuo sėjos) iki derliaus nuėmimo. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡vardytus faktus, burokėlių laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikuojamas kaip „ypatingai mažas derlius“. Nutarta sertifikuoti 16,99 ha daržovių plotÄ ; anuliuoti 2018 m. spalio 8 d. iÅ¡duotus sertifikatÄ ir sertifikato priedÄ , pakeičiant naujais. Atsakovė 2019 m. spalio 15 d. priėmė sprendimÄ dėl dokumentų iÅ¡davimo Nr. LSK-NK-19-01071.

Jame nurodė, jog 2019 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. NUT-NK-19-0304 pagrindu išduodamas sertifikatas Nr. SER-NK-19-0158 ir sertifikato priedas Nr. NUS-NK-19-0211. Anksčiau išduotas sertifikatas ir sertifikato priedas negalioja. Sertifikate Nr. SER-NK-19-0158 nurodyta, jog pareiškėjos augalininkystės produktai, apibrėžiami kaip NKP: burokėliai, špinatai; galiojimo laikotarpis nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sertifikato priede Nr. NUS-NK-19-0211 pažymėta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikuojamas kaip „ypatingai mažas derlius“, kontrolinio žemės sklypo Nr. 088541-1239 laukai Nr. 1 (2,50 ha) ir Nr. 2 (2,85 ha) sertifikuojami kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“.

Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ . Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ ).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismÄ gali bÅ«ti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismÄ sÄ lygų. Kaip matyti iÅ¡ VÅ¡Ä® „Ekoagros“ skundo turinio, iÅ¡ esmės į teismÄ ji kreipėsi nesutikdama su Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 21R-849 (AG-788/07-2019), kuriuo LAGK pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino iÅ¡ dalies – panaikino atsakovės 2019 m. spalio 15 d. sprendimÄ dėl dokumentų iÅ¡davimo Nr. LSK-NK-19-01071, 2019 m. spalio 14 d. sertifikato Nr. SER-NK-19-0518 ir 2019 m. spalio 14 d. iÅ¡duoto sertifikato priedo Nr. NUS-NK-19-0211 dalis dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 (laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo, įpareigojo atsakovę priimti naujÄ sprendimÄ dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 (lauko Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo, kitÄ skundo dalį atmetė.

Atsakovė VšĮ „Ekoagros“ šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas vieÅ¡ojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumÄ , pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus, logiÅ¡kas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiÅ¡kių iÅ¡vadų elgtis dviprasmiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai).

Å i teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®) nustato imperatyviÄ pareigÄ patikrinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių vieÅ¡ojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindamas nurodytus pareiškėjos argumentus, teismas pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinęs skundžiamÄ atsakovės administracinį aktÄ , sprendžia, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2015 m. balandžio 3 d.

įsakymu Nr. 3D-254, 56.7 papunktis nustato, kad parama neskiriama, jeigu sertifikavimo įstaiga, sertifikuodama pagal nacionalinę žemės Å«kio ir maisto kokybės sistemÄ užaugintus Å¡viežius vaisius, uogas ir daržoves, jų auginimo laukÄ Ä¯vardija kaip „ypatingai mažas derlius“ arba „nenuimtas derlius“, parama einamaisiais metais už Å¡iuos laukus neskiriama. Tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir iÅ¡imtinių aplinkybių <...> ir susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiÅ¡kiniais, Å«kio subjektas sertifikavimo įstaigai turi pateikti pažymÄ dėl ypatingai mažo derliaus ir (arba) dėl derliaus nebuvimo, iÅ¡duotÄ savivaldybės. Tačiau, jei dėl tos pačios priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai patvirtinančių dokumentų nereikia.

Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba Å«kio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymÄ dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių paveiktų laukų, laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“. Tokiais atvejais pareiÅ¡kėjai AgentÅ«ros neinformuoja ir jiems Å¡iame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, atsižvelgdama į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2019 m. birželio 25 d. posėdžio pasiÅ«lymÄ , nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl sausros padarinių žemės Å«kio sektoriuje. Atsakovė, priimdama sprendimÄ dėl burokėlių lauko (kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 laukas Nr.

1) sertifikavimo, turėjo atsižvelgti ne tik į 2019 m. rugsėjo 20 d. atliktos patikros vietoje metu nustatytas aplinkybes, bet ir į teisinį reglamentavimÄ , kur yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad tais atvejais, kai laukai buvo paveikti nenugalimos jėgos (nagrinėjamu atveju – sausros) ir buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiÅ¡kinių“. Teismas pažymi, jog Komisijos posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad į minėtÄ Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl sausros padarinių žemės Å«kio sektoriuje priimant sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos burokėlių lauko sertifikavimo nebuvo atsižvelgta.

Darytina iÅ¡vada, jog atsakovė, priimdama 2019 m. spalio 15 d. sprendimÄ dėl dokumentų iÅ¡davimo Nr. LSK-NK-19-01071, 2019 m. spalio 14 d. sertifikato Nr. SER-NK-19-0518 ir 2019 m. spalio 14 d. iÅ¡duoto sertifikato priedo Nr. NUS-NK-19-0211 dalyse dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 (laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo netinkamai įvertino visas aplinkybes pagal teisės aktų reikalavimus, todėl tokį administracinį aktÄ laikyti teisėtu nėra teisinio pagrindo. Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali bÅ«ti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 91 str. 1 d.).

Remiantis Å¡ia nuostata, minėtas pareiÅ¡kėjos ginčijamas 2019 m. spalio 15 d. sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, – taip ir padarė Lietuvos administracinių ginčų komisija, priimdama 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. 21R-849(AG-788/07-2019). Pažymėtina, jog individualÅ«s administraciniai aktai turi bÅ«ti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ . Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos administracinių ginčų komisija, panaikindama atsakovės sprendimo dalį ir įpareigodama iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , priėmė teisėtÄ sprendimÄ ir naikinti jį nėra pagrindo. Kokios rÅ«Å¡ies priimti sprendimÄ yra vieÅ¡ajam subjektui priskirta funkcija, todėl LAGK pagrįstai įpareigojo atsakovę priimti naujÄ sprendimÄ , nenurodydama sprendimo rÅ«Å¡ies. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui).

Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti jos naudai 1 875,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Byloje pareiÅ¡kėjai atstovavo advokatas A. G.. Turėtos iÅ¡laidos už advokato suteiktas teisines paslaugas grindžiamos sÄ skaita ir jos apmokėjimÄ patvirtinančiu dokumentu. Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį, dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos atstovo pateikto praÅ¡ymo ir jo priedų matyti, jog siekiama, kad bÅ«tų atlygintos pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos, kurias sudaro: susipažinimas su sprendimu, teisinis įvertinimas, skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai parengimas, susipažinimas su priimtu sprendimu, jo teisinis įvertinimas, atsiliepimo į skundÄ parengimas, procesinių praÅ¡ymų parengimas ir kita, nurodyta pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje, – iÅ¡ viso 1 875,50 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad atsiliepimas į skundÄ teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 18 d.

Už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiÅ¡kėjos atstovo užmokesčio skaičiavimui. PareiÅ¡kėjos atstovui rengiant atsiliepimÄ Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 970,3 Eur užpraeito ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje (toliau – ir vidutinis darbo užmokestis), todėl už atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymÄ gali bÅ«ti priteistina maksimali 2425,75 Eur suma (970,30 x 2,5 = 2425,75).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atstovas pagal jo pateiktus duomenis (sÄ skaitoje faktÅ«roje) užtruko rengdamas dokumentus bylai 15 val. 30 min. (susipažinimas su sprendimu, teisinis įvertinimas, skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai parengimas, susipažinimas su priimtu sprendimu, jo teisinis įvertinimas, atsiliepimo į skundÄ parengimas, procesinių praÅ¡ymų parengimas ir kt.).

PareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡oma priteisti 1 875,50 Eur suma nevirÅ¡ija maksimalių dydžių. Taigi nagrinėjamu atveju pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, įvertinus bylos sudėtingumÄ , praÅ¡omos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja patyrė 1875,50 Eur pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nagrinėjant bylÄ Regionų apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje VÅ¡Ä® „Ekoagros“ skundas buvo atmestas, pareiÅ¡kėja (MB (duomenys neskelbtini) turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl jai iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 875,50 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : VieÅ¡osios įstaigos „Ekoagros“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjai mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Ekoagros“ 1 875,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Natalja Zelionkienė