1f9d3cbf-28fc-47ab-87e8-2e83c4cbd787 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1056-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03335-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 14.4.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui D. S. ir atsakovo atstovui G. K. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Genetiniai iÅ¡tekliai“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja UAB „Genetiniai iÅ¡tekliai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-47 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

2. Skunde pareiÅ¡kėjas remiasi Å¡iais argumentais: 2.1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atliko planinį UAB „Upytės eksperimentinis Å«kis“ (reorganizuota sujungimo bÅ«du į UAB „Genetiniai iÅ¡tekliai“). mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo patikrinimÄ . Patikrinimo metu konstatuota, kad „Bendrovė nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡gavo 12310 kub. m požeminio vandens.

Požeminio vandens kiekis 11 580 m iÅ¡gautas neturint Geologijos tarnybos leidimo (leidimas iÅ¡duotas 2018 m. rugsėjo 25 d.), todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MUVGÄ®) 6 straipsnio 2 dalimi už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį ?i gręžinių be leidimo, apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifÄ , dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu iÅ¡ viso sudaro 11 734 Eur. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-47 nusprendė patvirtinti 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA80-49. 2.2.

PareiÅ¡kėja neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad UAB „ Upytės eksperimentinis Å«kis“ savo veikloje nuo 2015 m. birželio iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡gavo 11580 m3 požeminio vandens neturint Geologijos tarnybos leidimo. Tačiau ekonominės sankcijos, t.y. mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį iÅ¡ gręžinių be leidimo, padidintu tarifu taikymas, bÅ«tų neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieÅ¡tarautų konstituciniam draudimo dukart bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ (non bis in idem), teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. 2.3. 2018 m. rugsėjo 11 d. planinio patikrinimo dėl požeminio vandens iÅ¡teklių naudojimo metu (Patikrinimo akto Nr.

66) buvo nustatyta, kad UAB ..Upytės eksperimentinis Å«kis“, savo veikloje naudojo žemės gelmių iÅ¡teklius, o bÅ«tent nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. sunaudojo 11 290 kub. m. požeminio vandens, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, kai jis yra bÅ«tinas. Departamento Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 16 d. nutarimu dėl Å¡io pažeidimo paskirta ekonominė sankcija - 1400 Eur bauda, kuri Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el- 1377-283/2019 sumažinta iki 700 Eur. PaskirtÄ baudÄ bendrovė sumokėjo. Tai reiÅ¡kia, kad už tÄ patį pažeidimÄ Bendrovė baudžiama antrÄ kartÄ . Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ias aplinkybes:

1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimÄ padariusi asmenį;

2) ar asmuo baudžiamas už tÄ patį pažeidimÄ (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas);

3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Atsakovas Skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjÄ už iÅ¡ esmės tÄ patį pažeidimÄ (nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sunaudoto 11 580 kub. m. požeminio vandens, neturint Lietuvos geologijos tarnybos leidimo) nubaudė antrÄ kartÄ , paskirdamas dar vienÄ ekonominę sankcijÄ , t. y. paskaičiuodamas mokestį už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį iÅ¡ gręžinių be leidimo, padidintu tarifu, iÅ¡ viso 11734 Eur.

Atsakovas ginčijamÄ sprendimÄ priėmė formaliai vadovaudamasis MUVGÄ® iÅ¡teklius įstatymo nuostatomis, neatsižvelgdamas į PareiÅ¡kėjo pateiktas pastabas dėl 2019-07-05 Patikrinimo akto Nr. PA80-49 pagrįstumo. Nors ginčijamame sprendime formaliai nurodyta, kad Atsakovas įvertino PareiÅ¡kėjo pateiktas pastabas, tačiau jokių motyvų į PareiÅ¡kėjo argumentus dėl draudimo dukart bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ (non bis in idem) principo pažeidimo nepateikė. Taigi, sankcijos skyrimas yra nepakankamai motyvuotas. 2.4.

UAB „Upytės eksperimentinis Å«kis“ savo veikloje nuo 2015-06-01 iÅ¡gavo ir naudojo požeminį vandenį, tačiau tÄ darė nežinodama, apie tai, jog yra reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotas leidimas bei iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartis. Jog minėti dokumentai yra reikalingi UAB ,,Upytės eksperimentinis Å«kis“ sužinojo 2018 metų pavasarį, todėl nedelsdama, dar iki 2018-09-11 patikrinimo, kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybÄ , dėl minėtų dokumentų iÅ¡davimo.

Leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes buvo iÅ¡duotas tik 2018-09-25 (leidimo Nr. PV-1 8-58). Gręžiniai turi apskaitos priemones, kurie yra sertifikuoti ir atliktos patikros, todėl bendrovė visÄ laikÄ manė. kad gręžinius naudojo teisėtai. Bendrovė pateikė deklaracijas už 2015, 2016, 2017, 2018 metų mokestinius ketvirčius Valstybinei mokesčių inspekcijai bei sumokėjo mokestį (1173 Eur) už be leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį įprastiniu tarifu (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 572).

Bendrovė deklaravo duomenis už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį 2019 metais ir už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį atsiskaito įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju valstybės biudžetas jokios žalos dėl bendrovės padaryto pažeidimo nepatyrė. Bendrovė 2018 m. veikė nuostolingai (patyrė 115171 Eur nuostolių). UAB „Upytės eksperimentinis Å«kis“ nuosavas kapitalas per 2018 m. sumažėjo 257 515 Eur. Akivaizdu, kad bendrovės finansinė padėtis nėra gera, todėl 11 734 Eur.

Suma bÅ«tų labai didelė naÅ¡ta bendrovei. 2.5. Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas turi diskreciÄ¯Ä Ä¯vertinti ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiÅ¡kėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingÄ , o ne formaliai teisėtÄ sprendimÄ .

Bendrovei paskirta sankcija prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2.6. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu pagal Žemės gelmių įstatymÄ leidimas gręžiniui ir nereikalingas (toks reguliavimas įsigalios po 2020 m. liepos 1 d.). PaaiÅ¡kino, kad tik po leidimo gavimo galėjo pateikti deklaracijas, jas pateikė iki patikrinimo pabaigos.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 3.1. Departamentas 2018 m. rugsėjo 11 d. atlikęs planinį patikrinimÄ nustatė, kad UAB „Upytės eksperimentinis Å«kis“ komercinei veiklai iÅ¡gauna artezinių požeminių gręžinių vandenį neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. Tuo pažeistas Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnis. Už šį pažeidimÄ remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalimi pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 1 400 Eur bauda, kuri teismo sumažinta iki 700 Eur.

PareiÅ¡kėjas Å¡iÄ baudÄ sumokėjo. 3.2. Departamentas atliko mokesčio už gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ laikotarpiu nuo 2015 iki 2018 metų. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė naudoja vandenį iÅ¡ dviejų gręžinių (vieno iÅ¡ jų – iki 2015 m.). Gręžinių vanduo apskaitomas vandens skaitiklio rodmenimis, jie patikrinti ir sertifikuoti, vedama vandens paėmimo apskaita. Deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai už gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ 2015-2019 m. pateiktos tik 2019 m. gegužės 21 d.

Lietuvos geologijos tarnyba leidimÄ eksploatuoti telkinius iÅ¡davė tik 2018 m. rugsėjo 25 d. IÅ¡gauto vandens apskaitos duomenys sutampa su deklaracijų duomenimis. Po atlikto patikrinimo suraÅ¡ytas 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktas Nr. POA80-49. PareiÅ¡kėja pateikė pastabas dėl Å¡io patikrinimo akto. Nurodė, kad jau sumokėjo 700 Eur baudÄ už gręžinių naudojimÄ be leidimo, paÅ¡alino pažeidimÄ , veikla nuostolinga, prašė sankcijos netaikyti. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė reikÅ¡mingų faktinių duomenų, patikrinimo aktas buvo patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 29 d.

Skundžiamu sprendimu. 3.3. MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už iÅ¡gauto, bet nedeklaruoto ir už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, skaičiuojamas didesnis mokesčio tarifas, padaugintas iÅ¡ koeficiento 10. Tai nėra sankcija ar baudimas, o mokesčio apskaičiavimas. MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis tiksliai nurodo didesnio mokesčio tarifÄ , įstatymas nenumato galimybės taikyti mažesnį mokesčio tarifÄ . VieÅ¡ojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kuriuos jiems suteikia įstatymas, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiÅ¡kinimas yra negalimas. 3.4.

Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyti faktai ir teisinis pagrindas, motyvai, kuriais remiantis buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas įgalioto asmens, todėl teisėtas. 3.5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsilipime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad institucija ir negalėjo elgtis kitaip nei numato įstatymas. Pripažino, kad apskaitos ir vandens skaitiklių duomenys buvo patikimi. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad : 4.1. Departamentas atliko planinį UAB „Upytės eksperimentinis Å«kis“ (reorganizuota sujungimo bÅ«du į UAB „Genetiniai iÅ¡tekliai“) mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo patikrinimÄ . PraneÅ¡imas apie planuojamÄ atlikti patikrinimÄ iÅ¡siųstas 2019 m. gegužės 17 d. Atlikus patikrinimÄ suraÅ¡ytas 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktas Nr. PA80-49 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovė nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡gavo 12310 kub. m požeminio vandens. Požeminio vandens kiekis 11 580 m iÅ¡gautas neturint Geologijos tarnybos leidimo (leidimas iÅ¡duotas 2018 m. rugsėjo 25 d.). Taip pat konstatuota, kad Bendrovė mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas už 2015-2018 metus (ketvirčiais) pateikė tik 2019 m. gegužės 21 d. Todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MVGÄ®) 6 straipsnio 2 dalimi už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį ?i gręžinių be leidimo, apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifÄ , dauginant iÅ¡ koeficiento 10.

Paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu iÅ¡ viso sudaro 11 734 Eur. 4.2. Bendrovė pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-47 nusprendė (Skundžiamas sprendimas) patvirtinti 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA80-49.

5. Byloje kilo ginčas dėl Bendrovei Skundžiamu sprendimu priskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu pagrįstumo ir proporcingumo. PareiÅ¡kėja remiasi tuo, kad jis buvo baudžiamas pakartotinai, tuo, kad paskirta sankcija yra neproporcinga ir sprendimas jÄ skirti nemotyvuotas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

7. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vanduo yra mokesčio objektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui. Å ioje byloje nekilo ginčo, kad Bendrovė turėjo gauti Lietuvos Geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) leidimÄ vandens iÅ¡gavimui, taip pat deklaruoti ir mokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius MVGIÄ® nustatyta tvarka.

8. Už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis).

9. Dėl pakartotinio baudimo: Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes:

1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme;

2) ar asmuo buvo baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ (pažeidimo tapatumas);

3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai;

4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (žr. pvz., ., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Å iuo atveju baudimo už tÄ patį pažeidimÄ nėra, nes MUVGÄ® 6 straipsnio 2 dalyje pažeidimo sudėtis numato du alternatyvius požymius – arba iÅ¡teklių iÅ¡gavimÄ be LGT leidimo, arba mokesčių už iÅ¡gautus iÅ¡teklius nedeklaravimÄ . Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiÅ¡kėja laiku nedeklaravo mokesčių, dėl to ginčo ir nėra. Skundžiamame sprendime taip pat konstatuojama, kad pareiÅ¡kėja laiku nepateikė deklaracijų, taigi iÅ¡ jo turinio yra aiÅ¡ku, kad padidinto mokesčio tarifo taikymo faktinis pagrindas yra ir mokesčių nedeklaravimas. Tai, kad be Å¡io pagrindo nurodytas iÅ¡ iÅ¡gavimas neturint leidimo nepaneigia nedeklaravimo pagrindo taikymo. Taigi Å¡is pareiÅ¡kėjos argumentas atmestinas.

10. Dėl sankcijos proporcingumo: 10.1. Lietuvos teismų praktikoje didesnio mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr. pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). IÅ¡ Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo seka, kad teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Å ioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. 10.2. Dėl panaÅ¡ių teisinių santykių (mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ ) kilusio ginčo administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo iÅ¡aiÅ¡kino, kad laiku nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas gali bÅ«ti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas.

Tačiau, tuo pačiu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, bÅ«tent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, bÅ«tina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sÄ moningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia (lot. be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti Ä®statyme nustatytas pareigas ir pan.

Kadangi Å¡ioje byloje kilo ginčas dėl analogiÅ¡kų Mokesčio už valstybinių gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ Ä¯statymo taikymo, laikytina, kad Å¡ie LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s ir Å¡ioje byloje. Be to, LVAT ir 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje eA-2166-575/2016 padidinto mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius tarifo taikymo mastÄ sieja su sÄ moningo slėpimo aplinkybe. 10.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016).

Pažymėtina, kad minėtoje byloje konstatuotos pareiÅ¡kėjo pastangos pateikti mokesčių deklaracijas teisingai ir laiku. 10.4. PareiÅ¡kėja teigia, kad mokesčių nedeklaravo ir nesumokėjo, nes nežinojo, kad už gręžinio vandenį reikia mokėti mokestį. Departamentas to neginčija, tik mano, kad Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga. Taigi laikytina, kad pareiÅ¡kėjos veikoje nėra sÄ moningo mokesčio slėpimo požymių. PareiÅ¡kėja pažeidimÄ pripažino, pateikė deklaracijas, sumokėjo mokestį nepadidintu tarifu (dėl to ginčo nėra), vėliau teikė deklaracijas, patikrinimo metu bendradarbiavo.

Svarbu ir tai, kad pareiÅ¡kėja vedė vandens apskaitÄ , naudojo metrologiÅ¡kai patikimus skaitiklius, taigi Departamentui nebuvo sunku nustatyti iÅ¡gauto vandens kiekį, pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių nei žmonėms, nei aplinkai. Taigi padarytas pažeidimas savo pobÅ«džiu nebuvo pavojingas. Pažymėtina ir tai, kad vieÅ¡asis finansinis interesas galėjo bÅ«ti užtikrintas mokesčių administratoriui imantis kontrolės veiksmų net ir neatliekant patikrinimo, o pasirenkant Å¡velnesnes priemones, pavyzdžiui, mokestinį tyrimÄ (Mokesčių administravimo įstatymo 135-137 straipsniai).

Visgi sutiktina, kad pažeidimas buvo padarytas ir pareiÅ¡kėja tinkamai ir rÅ«pestingai neatliko pareigos deklaruoti ir sumokėti mokestį pagal įstatymÄ . Tokia veika buvo sukelta rizika, kad nepatikrinus mokesčio administratoriui, mokestis ir liks nesumokėtas, vėlesnio iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės pasunkės. Taip pat nėra objektyvių priežasčių, kurios pateisintų mokesčio nedeklaravimÄ net ir po leidimo gavimo iÅ¡ LGT (leidimas gautas 2018 m. rugsėjo 25 d. tačiau deklaracijas pareiÅ¡kėja pateikė tik 2019 m. gegužės 21 d., po to, kai gavo praneÅ¡imÄ apie patikrinimÄ ), taigi pareiÅ¡kėja, bÅ«dama verslo subjektu, elgėsi akivaizdžiai nerÅ«pestingai.

PareiÅ¡kėja yra sumokėjusi baudÄ už gręžinių vandens naudojimÄ be LGT leidimo pagal Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymÄ (700 Eur), t. y. jau patyrusi neigiamas pasekmes dėl neteisėto gręžinio vandens naudojimo. Todėl laikytina, kad Å¡iuo atveju 200 proc. padidintas mokestis atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad jos veikla nuostolinga, visgi iÅ¡ pateikto balanso matosi, kad turtas virÅ¡ija įsipareigojimus 2 375 270 Eur, taigi tokia sankcija netaptų nepakeliama naÅ¡ta.

11. Skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, naikintinas toje dalyje, kurioje pritaikytas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas ir patvirtinta mokėtina 11734,00 Eur suma, kuri mažintina taikant 200 procentų (2 kartus) padidintÄ tarifÄ , iÅ¡ viso iki 3520,20 Eur, 12. Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, jog skundžiamas sprendimas buvo nemotyvuotas pasakytina, kad nors Departamentas detaliai neiÅ¡reiÅ¡kė motyvų dėl pakartotino baudimo, tačiau iÅ¡ jo turinio aiÅ¡ku, kad nesutiko su pareiÅ¡kėjos pozicija.

Skundžiamame sprendime Departamentas įvertino visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nurodė teisės normas, kuriomis remiasi, taigi iÅ¡ esmės jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas buvo suprantamas. Todėl negalima laikyti, kad visiÅ¡kai nemotyvuotas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos UAB „Genetiniai iÅ¡tekliai“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimÄ Nr. 601 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinti toje dalyje, kurioje priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už laikotarpį 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. pabaigos sudaro 11 734,00 Eur, sumažinant Å¡iÄ sumÄ iki 3520,20 Eur (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt eurų 20 centų). KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Gediminas Užubalis