1f9c1908-3b30-48cb-acdc-2d334162c794 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-770-212/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16070-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Zinos MickevičiÅ«tės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų D.

K. ir L. C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovams D. K. ir L. C. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. B. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų jos naudai 13‘375,24 Eur gyvenamojo namo dalies remonto atlyginimÄ , 2‘919,73 Eur žalos atlyginimÄ už sugadintų baldų renovavimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jai ir M. K., kuris yra mažametis (gimęs (duomenys neskelbtini)), ir kurio tėvai yra atsakovai D. K. bei L. C., priklauso po ½ nuosavybės teise gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ji naudojasi deÅ¡iniÄ ja gyvenamojo namo dalimi, o M. K. kartu su atsakovais - kairiÄ ja namo dalimi. M. K. gyvenamojo namo dalies savininku tapo nuo 2016 m. balandžio 29 d.

3. Gyvenamajame name 2016 m. spalio 21 d. kilo gaisras. Gaisro metu nuardyta apie 50 kv. m. stogo dangos, iÅ¡degė dalis perdengimo, aprÅ«ko pirmo aukÅ¡to sienų ir lubų dalis, buvo sulietos patalpos. Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. 3S-2-66 (8.55) nurodyta, kad atlikus gaisravietės apžiÅ«rÄ nustatyta, kad gaisro židinys yra gyvenamojo namo dalyje, kuri priklauso M. K.. Gaisro židinys yra virÅ¡ židinio ties perdengimu, kur yra iÅ¡vedžiota židinio skleidžiamos Å¡ilumos kanalo mazgas ties lubomis.

4. IeÅ¡kovė apie tai, kad kilo gaisras sužinojo tik 2016 metų gruodžio mėnesio. Atvykusi, pamatė iÅ¡daužtus langus, permirkusius baldus, apdegusį ir plėvele uždengtÄ gyvenamojo namo stogÄ . Gyvenamojo namo savininkas yra M. K., tačiau jis yra mažametis, todėl už padarytÄ Å¾alÄ atsako jo tėvai, tai yra atsakovai, jei neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

5. Nurodo, kad dėl gaisro patyrė žalÄ , nes buvo sugadintas jos turtas. Sugadinimas atsirado apdegus jos naudojamos gyvenamojo namo dalies konstrukcijoms, tai pat gaisrininkams apliejus vandeniu naudojamÄ gyvenamojo namo dalį. Dėl to ne tik buvo sugadintos kai kurios namo konstrukcijos, bet ir jame esantys baldai. Suliejus baldus ir jiems esant Å¡lapiems pakankamai ilgÄ laikÄ , jie apipelijo. Atsakovai galėjo informuoti jÄ apie gaisrÄ ir užliejimÄ vandeniu iÅ¡ karto, tokiu atveju ji bÅ«tų ėmusi priemonių apsaugoti baldus, tačiau to nepadarė, todėl tai dar viena priežastis, dėl ko jie turi prisiimti neigiamas pasekmes ir atlyginti baldų renovavimo iÅ¡laidas.

6. Kad bÅ«tų nustatytas žalos dydis, kreipėsi į specialistę RitÄ J. M.. Å i specialistė 2017 m. rugsėjo 27 d. sudarė lokalinę sÄ matÄ , kurioje nurodė, kad bendra suma už statybos rangos darbus su medžiagomis, siekiant paÅ¡alinti gaisro ir užliejimo padarinius yra 13‘375,34 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 8‘882,66 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (8‘882,66 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo (2017 m. balandžio 24 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 490,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Nustatė, kad 2016 m. spalio 21 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris po ½ dalį priklauso ieÅ¡kovei A. B. ir nepilnamečiui asmeniui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Lazdijų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. spalio 22 d. akte „Dėl kilusio gaisro“ Nr. 67(191) užfiksuota, kad praneÅ¡imas apie gaisrÄ gautas 2016 m. spalio 21 d., 16 val. 15 min., pajėgos į vietÄ atvyko – 16 val. 31 min. Gaisras užgesintas 18 val. 06 min. Akte nurodyta, kad gaisro metu nuardyta apie 50 kv. m. stogo dangos, iÅ¡degė dalis perdengimo, aprÅ«ko pirmo aukÅ¡to sienų ir lubų dalis, buvo sulietos patalpos.

Gaisro kilimo tikėtina priežastis – kilo dėl krosnių, židinių bei dÅ«mtraukių įrengimo bei eksploatacijos taisyklių pažeidimo. Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. 3S-2-66 (8.55) „Apie kilusį gaisrÄ â€œ nurodyta, kad atlikus gaisravietės apžiÅ«rÄ nustatyta, kad gaisro židinys yra gyvenamojo namo dalyje, kuri priklauso M. K.. Gaisro židinys yra virÅ¡ židinio ties perdengimu, kur yra iÅ¡vedžiota židinio skleidžiamos Å¡ilumos kanalo mazgas ties lubomis.

Namo naudojimosi tvarka neįregistruota, bet M. K. su tėvais (atsakovais) naudojasi namo kairiÄ ja dalimi (patalpos – 1-2, 1-3, 1-4), o ieÅ¡kovė – deÅ¡iniÄ ja puse (patalpomis – 1-1, 1-5, 1-6, 1-7).

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, specialistų iÅ¡vadas dėl kilusio gaisro sprendė, kad židinio bei dÅ«mtraukio įrengimo netinkamumas lėmė gaisro kilimo priežastį, todėl atsakomybė taikoma pagal CK 6.266 straipsnį, esant nustatytiems pastato konstrukciniams trÅ«kumams. Atsakovai jokių kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių gaisro kilimo priežastį į bylÄ neteikė bei neįrodinėjo. Gaisro kilimo vieta yra aiÅ¡ki – M. K. priklausančio namo dalis, tai patvirtino byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai.

10. Tiek ieÅ¡kovės bei liudytojos R. B. paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovė naudojasi patalpomis 1-1, 1-7, 1-5, 1-6, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys (2017-09-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-2-03-00382/2017), kad patalpose gaisro kilimo metu dirbo A. D., atsakovo pažįstamas, kuris buvo užsikÅ«ręs židinį, paneigė atsakovų gynybinę pozicijÄ dėl patalpų savininko (Å¡iuo atveju patalpų savininko tėvų) atsakomybės nebuvimo, tinkamai prižiÅ«rint ir eksploatuojant savo patalpas bei jose esančius įrengimus.

Byloje neįrodyta ieÅ¡kovės neteisėtas veikimas, paneigiantis atsakovų atsakomybę dėl gaisro kilimo. Teismas konstatavo, kad atsakovai (nepilnamečio turto savininko tėvai) pažeidė pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, t. y. taip, kad jų naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisro. Å is pareigos nevykdymas sÄ lygojo gaisro kilimÄ bei ieÅ¡kovės (namo bendraturtės) turto sugadinimÄ . Dėl atsakovų Å¡ildymo įrengimų nepriežiÅ«ros, netinkamo įrengimo kilo gaisras ir Å¡ie veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis ieÅ¡kovei.

11. Teismas nustatė, kad gaisro Å¡alinimo metu buvo aplietos patalpos bei jose esantys baldai, sugadinta prieÅ¡karinė sofa su porankiais, verandos kėdė, žalia sofa, raudona sofa, iÅ¡skleidžiamas fotelis, miegamojo lova, miegamojo 2 kėdės, indauja. IeÅ¡kovė pagrindė tiek pateiktomis foto nuotraukomis, tiek liudytojos R. B. parodymais, kokie name buvę buities daiktai buvo sugadinti, gesinant gaisrÄ ir juos apliejant vandeniu, todėl atsakovų argumentus, kad byloje nepateikti minėtų baldų įsigijimo dokumentai, vertintini kaip neesminiai, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , įvertinus daiktų rūšį, jų įsigijimo aplinkybes bei laikÄ , jog dalis sugadintų baldų yra 50-60 metų senumo, o kiti įsigyti prieÅ¡ 5-10 metų be to, tai buityje naudojami baldai, kurių įsigijimo dokumentai paprastai nėra saugomi.

12. Pateiktas su ieškiniu 2016 m. spalio 22 d. aktas Nr. 67 (191) įrodo, jog priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos atstovas konstatavo, kad po kilusio gaisro buvo sulietos patalpos. Teismas, įvertinęs nurodytas baldų atstatymo darbų vertes, jų kiekį, nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo savo teise, reiškiant žalos atlyginimo ieškinį, nes atsakovai nepaneigė atstatymo darbų kainos prieštaravimo rinkos kainai, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino. Pažymėjo, kad žalos dydis apskaičiuotas ir pagrįstas, įvertinant tik atstatymo darbų ir transportavimo kaštus, nevertinant naujų baldams naudotinų medžiagų.

13. Pats faktas, kad kilusio gaisro metu jį gesinant ieÅ¡kovės namo dalis buvo apipilta, nuardyta dalis stogo ir pan., savaime nesuponuoja turtinės žalos ieÅ¡kovei padarymo. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs R. J. M. parengtos iÅ¡vados bei 2017 m. rugsėjo 27 d. patikslintos lokalinės sÄ matos duomenis, teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, jog visi 2017 m. rugsėjo 27 d. sÄ matoje nurodyti darbai, reikalingos medžiagos yra susiję su žalos Å¡alinimu, ir/ar yra objektyviai bÅ«tini esamiems žalos padariniams paÅ¡alinti.

Atsakovai neteikė savo lokalinių sÄ matų, paskaičiavimų dėl bÅ«tinų sÄ naudų namo bÅ«klei buvusiai iki gaisro atstatyti, nenurodė lokalinės sÄ matos bei iÅ¡vados, kurioje iÅ¡vardinti bÅ«tini darbai, kuriais ieÅ¡kovė grindė žalos atlyginimo dydį, turinio trÅ«kumų, taip pat neteikė kitokių įrodymų, kuriais bÅ«tų galima remtis apskaičiuojant ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi ieÅ¡kovės pateikta specialistės iÅ¡vada dėl gaisro padarinių žalos įvertinimo bei 2017 m. rugsėjo 27 d. patikslinta lokaline sÄ mata. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vada) patvirtina, jog tyrimÄ atlikęs asmuo – R. J. M. turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovės ir ypatingo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovės pareigas, turi teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiÅ«ros vadovės pareigas, kas leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog specialistė pagal turimÄ iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ gali nustatyti sÄ naudų, reikalingų atkurti sugadinto turto bÅ«klę, poreikį bei apimtis.

14. Atsakovai, ginčydami praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį, argumentuoja, kad suraÅ¡ant sÄ matÄ , nėra įvertinta namo rinkos vertė bei nusidėvėjimo procentas, kuris remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 64 proc. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, į namo atkuriamÄ jÄ bei rinkos vertes, namo fizinį nusidėvėjimÄ (namo fizinis nusidėvėjimas 2016 m. balandžio 19 d. sudarė 64 procentus, viso namo atkuriamoji vertė 5‘108 Eur, o vidutinė rinkos vertė buvo 4‘700 Eur, namo statybos metai – 1928 m.), į faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovei priklauso tik ½ dalis namo, jog ieÅ¡kovei priklausančio namo dalies remontas (sutvarkant lubas, grindis, tapetuojant sienas) buvo atliktas prieÅ¡ 10-15 metų iki žalos padarymo, kÄ paliudijo liudytoja R.

B., protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas 2017 m. rugsėjo 27 d. lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ Â½ namo dalies remonto kainÄ (13‘375,34 Eur su PVM) sumažinti 64 proc., t. y. (16‘563,69 Eur – 64 proc.) iki 5‘962,93 Eur su PVM, įvertinus sÄ matoje apskaičiuotÄ darbo užmokestį (5‘747 Eur), nesumažintÄ medžiagų vertę (4‘162 Eur), mechanizmų vertę (1‘177 Eur) ir kitas numatytas iÅ¡laidas sÄ matoje (761 Eur (statybvietės iÅ¡laidos) +1‘316 Eur (pridėtinės iÅ¡laidos) +526 Eur (pelnas)), iÅ¡skyrus netiesiogines iÅ¡laidas (1‘842 Eur), kurios taip pat nebuvo įskaičiuotos į sÄ matos bendrÄ vertę be PVM (11‘054 Eur).

Teismas sprendė, kad patikslintoje sÄ matoje nurodytos sumos sumažinimas nusidėvėjimo verte, įvertinus viso namo fizinį nusidėvėjimÄ (64 proc.), atitinka visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo bei teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniu skundu atsakovai D. K. ir L. C. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei L.

C. bylinėjimosi išlaidas.

16. Nesutinka su teismo motyvais dėl baldų sugadinimo vertės, kadangi nėra Å¡ių baldų nustatytos vertės iki gaisro, todėl neiÅ¡siaiÅ¡kinta aplinkybė - ar Å¡iuos baldus buvo tikslinga renovuoti. Teismo motyvai dėl baldų sugadinimo vertės - prieÅ¡tarauja CK 1.5. str., 6.249 str. bei CPK 185 str. 1 d., nuostatoms, kadangi byloje nėra duomenų apie baldų faktinę vertę iki gaisro; ieÅ¡kovė apie baldų vertę įrodinėja tik deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra nustatyta, jog baldai yra bÅ«tent iÅ¡liekamosios - istorinės vertės, t. y. baldų unikalumas Å¡ioje byloje nebuvo nustatytas; byloje nėra jokio defektinio akto ar/ir kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, jog sÄ matoje vartojamos sÄ vokos atitinka Å¡ių daiktų apibÅ«dinimÄ (pvz., sofa prieÅ¡karinė).

Tokiais sÄ matoje deklaratyviais teiginiais nėra parodomas daikto identitetas atitinkamam laikotarpio periodui (pvz., prieÅ¡karinė), kadangi nesivadovaujama jokiais objektyviais duomenimis - nustatant tokio baldo laikotarpį. Pažymi, jog sÄ matoje vardinami kiti baldai neturi tokių pavadinimų kaip „senovinis“ - o tai labiau parodo, jog baldai nebuvo vertinami jokia istorine - iÅ¡liekamÄ ja verte. Byloje nėra nei duomenų apie bÅ«tinybę restauruoti Å¡iuos baldus, ieÅ¡kovė neteikė ir realių restauravimo patirtų sÄ naudų.

Daiktų vertė - kaip žalos (nuostolių) dydis - nėra preziumuojamas (CK 6.249 str.) ir turėjo bÅ«ti įrodinėjamas ieÅ¡kiniu - pagrindžiant konkretaus ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ (CPK 12 str., 178 str.).

17. Teismas netinkamai taikė CPK 12 str., 178 str. nuostatas, kadangi įrodinėjimo (dėl žalos ir žalos dydžio) pareigÄ nepagrįstai perkėlė atsakovams, kurie, neva, neginčijo, t. y. nepateikė jokių kitokių paskaičiavimų. Tokie teismo motyvai prieÅ¡tarauja elementariam įrodinėjimo principui, jog ieÅ¡kovas, pirmiausiai, turi pareigÄ (ir Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdyti tinkamai) įrodyti padarytos žalos dydį. Å iuo atveju ieÅ¡kovė nedėjo jokių pastangų bent minimaliai nustatinėti baldų vertę iki gaisro, todėl iÅ¡vestiniai ieÅ¡kovės duomenys apie renovuotinus daiktus - neparodo ir negali parodyti minėtų baldų vertės bei nusidėvėjimo - buvusio iki gaisro kilimo. Teismas, nenustatęs Å¡ių daiktų vertės - negalėjo spręsti ir Å¡ių daiktų renovavimo klausimo, kadangi neiÅ¡siaiÅ¡kino byloje svarbios aplinkybės - ar baldus buvo tikslinga renovuoti, t. y. ar Å¡ie daiktai turėjo iÅ¡liekamÄ jÄ - istorinę vertę.

18. Pažymi, jog atsakovai atsiliepimu ginčijo sÄ matÄ , nurodydami, jog ieÅ¡kovė nepateikė Å¡ių baldų likutinės vertės įvykio dienai. Taigi, atsakovai tinkamai vadovavosi rungimosi procese principu ir nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalavimai dėl padarytos žalos baldams nėra pagrįsti jokia suma (įskaitant ir nusidėvėjimÄ ). Esant tokioms aplinkybėms - atsakovai pagrįstai nurodė, jog pati ieÅ¡kovė net nesiekė nustatinėti buvusios baldų vertės (kainos), todėl negalima sutikti su teismo Sprendimu, jog ieÅ¡kovai rungimosi procese principu nesinaudojo ir neginčijo reikalaujamos (dėl baldų) priteistinos sumos bei jos pagrįstumo.

19. Nurodo, kad yra aktuali faktinė aplinkybė - ar ieÅ¡kovė (siekdama iÅ¡saugoti tariamai iÅ¡liekamÄ jÄ -istorinę Å¡ių baldų vertę) nedelsdama ėmėsi neatidėliotinų veiksmų (kad baldai visiÅ¡kai nesusigadintų) ir Å¡iai dienai realiai atliko Å¡ių baldų renovacijÄ . Tai itin reikÅ¡minga faktinė byloje aplinkybė, kuri turėtų bÅ«ti atskleista apeliacinės instancijos teisme - ieÅ¡kovei pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir kuriuo galėtų pateikti renovavimo iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

IeÅ¡kovei tokių duomenų nepateikus - bÅ«tų pagrįstai laikytina, jog nuo gaisro kilimo iki atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimo momento - ieÅ¡kovė realiai nesiekė iÅ¡saugoti, t. y. renovuoti minėtų baldų (kaip turinčių ypatingÄ iÅ¡liekamÄ jÄ - istorinę reikÅ¡mę) ir tai rodytų, jog pati ieÅ¡kovė savo faktiniais veiksmais nelaikė arba nelaiko Å¡ių daiktų kaip turinčių iÅ¡skirtinę iÅ¡liekamÄ jÄ -istorinę vertę.

20. Be to, byloje paaiÅ¡kėjo nauja faktinė aplinkybė, kad iki pat gaisro Å¡iomis patalpomis naudojosi trečiasis (byloje neįtrauktas Å¡alimi) asmuo: A. D., kuris ir sÄ lygojo savo veiksmais kilusį gaisrÄ . Ikiteisminio tyrimo medžiagoje tvirtinama, jog A. D. savo veiksmais yra sukėlęs gaisrÄ ir vienaÅ¡aliÅ¡kai tvirtindamas, jog jis buvo atsakovų patikėtinis ir su atsakovų žinia patekdavo į namo patalpas. PaaiÅ¡kėjus tokiems A. D. parodymams - teismas neklausė pačių atsakovų - ar A. D. buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su atsakovais ir ar su atsakovų žinia lankėsi bÅ«simo gaisro židinio vietoje. Teismas, neturėdamas jokios atsakovų pozicijos dėl A. D. veiksmų ar/ir veikimo kartu su atsakovų sutikimu ir žinia - nusprendė, jog atsakovai yra atsakingi už gaisro kilimÄ . Teismas apsiribojo tik vienais A. D. teiginiais ir nesiekė bylos visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti, t. y. iÅ¡klausyti atsakovų pozicijos dėl A. D. teiginių.

21. Byloje nėra nustatyta, jog kiekviena Å¡alis (ieÅ¡kovė ir atsakovai) galėdavo atskirai patekti į viso namo patalpas (tame tarpe - ir į gaisro židinio patalpas), juo labiau - jog atsakovai buvo nurodę jog gaisro židinio patalpa (kaip pereinama) betarpiÅ¡kai naudojosi ir pati ieÅ¡kovė. Taigi, A. D. patekimo į patalpas aplinkybė - negali eliminuoti ir pačios ieÅ¡kovės valios, kadangi ir pati ieÅ¡kovė galėjo sudaryti nekliudomas sÄ lygas patekti A. D. į gaisro židinio patalpas (teisme tokios aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos).

22. Pažymi, jog atsakovai su A. D. nebuvo susiję jokiais santykiais. A. D. neatliko jų namo patalpose remonto ir nebuvo davę jokio sutikimo lankytis A. D. atsakovams priklausančiose namo patalpose ar/ir šiomis patalpomis naudotis. A. D. be jokio faktinio pagrindo, atsakovams nežinant, lankėsi atsakovams priklausančiose namo patalpose. Be to, atsakovai nesinaudojo jokiu šildymu, nes jie išvyko gyventi į užsienį ir šildymas jiems nėra aktualus.

23. Ieškovė, sužinojusi, jog A. D. faktiniais veiksmais yra atsakingas dėl gaisro sukėlimo, turėjo byloje galimybę pakeisti A. D. atsakovu - vietoje esamų atsakovų, arba įtraukti byloje A. D. bendraatsakovu. Mano, jog ieškovė pati objektyviai nesiekė nustatyti tinkamo atsakovo, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nėra nustatyta jokių atsakovų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo.

24. Mano, jog A. D. faktiniai veiksmai sudaro pagrindÄ konstatuoti neteisėtus veiksmus bei visas kitas civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, dėl ko A. D. yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei ir turėjo bÅ«ti Å¡ioje byloje tinkamu atsakovu.

25. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas pagal esančius byloje įrodymus ir tinkamai taikant teisės normas. Nesutinka su apeliantų teiginiais, jog iki gaisro patalpomis naudojosi trečiasis asmuo A. D. ir kad jis nebuvo atsakovų patikėtinis, o teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino.

Teismas tinkamai ir teisingai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliantai neįrodinėjo aplinkybės, kad gaisras kilo ne jų patalpose, prieÅ¡ingai liudytojų parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai 2016 m. vasarÄ Ä¯rengė dÅ«mtraukį. Gaisras kilo patalpoje, kur buvo židinys, kuri priklauso M. K.. Nesutinka su atsakovų pozicija, kad atsakovu reiktų traukti A. D., nes jis nebuvo gaisro padegėjas. Gaisras kilo dėl to, kad buvo pažeistos krosnių židinių bei dÅ«mtraukių įrengimo eksploatavimo taisyklės, nes židinio skleidžiamos Å¡ilumos plieniniai kanalai lietėsi su mediniu perdengimu bei plastikine ir medine lubų apdaila.

26. Nesuprantamas apeliantų argumentas, kad teismas privalėjo sužinoti atsakovų pozicijÄ â€” ar tikrai su atsakovų žinia ar/ir valia buvo susiję neteisėti, neatsargÅ«s A. D. veiksmai. Apie nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ atsakovai buvo informuoti ir jie galėjo jį skųsti nesutinkant, kad be jų žinios namuose lankėsi A. D., tačiau to nepadarė. Be to, atsakovai turėjo procesinę galimybę, pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl A. D. teiginių, praÅ¡yti jį apklausti , užduodant tam tikrus klausimus. Mano, kad atsakovams nesinaudojant savo procesinėmis teisėmis, teismas negalėjo to padaryti už juos.

27. Mano, kad yra visos sÄ lygos kilti atsakovų civilinei atsakomybei. Pirma, tai neteisėti veiksmai (pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, pažeidus dÅ«mtraukio įrengimo bei eksploatacijos taisykles). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad kilo gaisras iÅ¡ M. K. valdomos gyvenamojo namo dalies) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip tokio savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. M. K. veiksmai yra neteisėti, nes nustatytas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo valdomos gyvenamojo namo dalies, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Taip pat egzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys (tai yra atsiradę nuostoliai susiję su M. K., kaip gyvenamojo namo dalies savininko veikimu/neveikimu), kaltė, pasireiÅ¡kusi neatsargumu, nes M. K. nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina bei žala. Apeliantai nekvestionuoja, kad ieÅ¡kovės daliai buvo padaryta sprendime nurodyta žala, tik kvestionuoja žalos dydį (bet ne patį žalos atsiradimo faktÄ ) už baldų sugadinimÄ .

28. Byloje yra visi įrodymai, jog gaisro metu buvo aplietos patalpos bei jose esantys baldai. Žalos padarymo faktÄ ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti baldų įsigijimo dokumentais taip pat nėra procesinės galimybės nustatyti jų vertę iki sugadinimo, nes jie jau yra sugadinti. PadarytÄ Å¾alÄ galima įrodinėti ir kitais įrodymais, tame tarpe ir ieÅ¡kovės pateikta baldų renovavimo sÄ mata. Teismas pagrįstai patenkino šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Atmestini ir apeliantų argumentai, kad sprendimo dalis dėl žalos baldams atlyginimo nėra motyvuota bylos duomenimis, o ieÅ¡kovė nebandė įrodinėti baldų likutinės vertės iki gaisro įvykio.

29. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog aktuali yra aplinkybė, ar ieÅ¡kovė „nedelsdama ėmėsi neatidėliotinų veiksmų (kad baldai visiÅ¡kai nesusigadintų) ir Å¡iai dienai realiai atliko Å¡ių baldų renovacijÄ . Tai itin reikÅ¡minga faktinė aplinkybė < ..>“ Kai žala padaroma asmens turtui sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka - prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 30. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, visų jų iÅ¡samiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

32. Apeliantai teigia, kad: teismo motyvai dėl sugadintų baldų vertės nepagrįsti, nes nėra nustatyta kokia baldų vertė buvo iki gaisro ir kokia jų likutinė vertė; kad byloje paaiÅ¡kėjo nauja faktinė aplinkybė, jog iki pat gaisro patalpomis naudojosi neįtrauktas į bylÄ trečiasis asmuo A. D., kuris ir sÄ lygojo savo veiksmais kilusį gaisrÄ ; kad tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti A. D., kuris ir yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei.

33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

34. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis).

Taigi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu bÅ«du padarytÄ Å¾alÄ pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

Kitais atvejais už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).

35. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato veiklos skyrius, iÅ¡nagrinėjęs L. C. ir D. K. pareiÅ¡kimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2016 m. spalio 21 d. kilusio gaisro, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu „<...> atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesant nusikalstamos veikos numatytos BK 187 str. 2 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas) požymiams“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti 2016 m. spalio 22 d. Lazdijų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos aktas „Dėl kilusio gaisro“ Nr. 67(191) ir Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. 3S-2-66 (8.55) „Apie kilusį gaisrÄ â€œ.

Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. spalio 22 d. akte Nr. 67(191) užfiksuota, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo bei eksploatacijos taisyklių pažeidimas. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. 3S-2-66 (8.55) nurodyta, kad gaisro židinys yra gyvenamojo namo dalyje, kuri priklauso M. K.. Gaisro židinys yra virš židinio ties perdengimu, kur yra išvedžiota židinio skleidžiamos šilumos kanalo mazgas ties lubomis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. nurodė, jog gaisras galėjo kilti nuo dÅ«mtraukio, nes ten buvo didžiausia liepsna ir daugiausia dÅ«mų. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios specialistų iÅ¡vados yra iÅ¡samios ir papildančios vienÄ kitÄ , todėl akivaizdu, kad gaisras kilo bÅ«tent M. K. priklausančiose patalpose dėl netinkamai įrengto židinio dÅ«mtraukio. Taigi, atsakomybė taikoma pagal CK 6.266 straipsnį, esant nustatytiems pastato konstrukciniams trÅ«kumams. Apeliantai gaisro kilimo priežasčių neginčijo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis apie gaisro kilimo priežastis.

36. Nesutiktina su apeliantų argumentais, jog tinkamu atsakovas byloje turėjo bÅ«ti A. D.. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai gaisras kilo bendrame pastate, pripažįstama, kad atsakingas už gaisro kilimÄ yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Ä®rodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Å¡is asmuo elgėsi nerÅ«pestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

37. Pažymėtina, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti. Minėta, apeliantai gaisro kilimo priežasčių neginčijo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes bei specialistų iÅ¡vadas dėl gaisro priežasties. Taip pat apeliantai nepateikė pagrįstų įrodymų, kad dėl gaisro kilimo yra kaltas A. D.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. N. patvirtino, kad „<...> ApžiÅ«rint įvykio vietÄ akivaizdžiai matėsi, kad buvo pažeistos krosnių židinių bei dÅ«mtraukių įrengimo eksploatavimo taisyklės. Tai yra, židinio skleidžiamos Å¡ilumos plieniniai kanalai, lietėsi su mediniu perdengimu bei plastikine ir medine lubų apdaila.

Jokių požymių, kad gaisras būtų kilęs nuo padegimo nebuvo“. Ta aplinkybė, jog A. D. užkūrė židinį, nepatvirtina jo kaltės dėl kilusio gaisro. Taigi, gaisras kilo dėl to, kad atsakovai netinkamai įrengė židinio dūmtraukį, neįsitikino galimybe jį saugiai eksploatuoti ir šie veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei.

38. Pažymėtina, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodyta, jog buvo apklaustas liudytoju A. D., kuris nurodė „<...> kad jis yra D. K. pažįstamas. D. jo buvo paprašęs, kad jis nuvažiuotų pas jį į sodybÄ ir paremontuotų. <...> jis užsikÅ«rė kambaryje esantį židinį, židinys buvo kÅ«renamas malkomis.“ Å is nutarimas buvo iÅ¡siųstas atsakovams, todėl A. D. paaiÅ¡kinimai jiems buvo žinomi. Duomenų, kad apeliantai nutarimo iÅ¡vadas nuginčijo ar kitaip paneigė, byloje nepateikta. Todėl apeliantų argumentai, jog paaiÅ¡kėjo nauja aplinkybė, kad ginčo patalpomis naudojosi A. D., o teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, A. D. patvirtino, kad židinio dÅ«mtraukio kanalus iÅ¡vedžiojo jis, su atsakovu buvo pažįstamas ir gaisro metu buvo gyvenamajame name bÅ«tent atsakovo praÅ¡ymu.

39. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ieÅ¡kovės pateiktÄ baldų renovavimo sÄ matÄ , į teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iÅ¡ apeliantų žalÄ už sugadintus baldus. Apeliantai, nesutikdami su ieÅ¡kovės reikalaujama žalos suma už sugadintus baldus, turėjo procesinę pareigÄ paneigti ieÅ¡kovės reikalavimus, teikti savo argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, jog žalos dydis yra mažesnis ir pan. (CPK 178 straipsnis). Nurodytų procesinių teisių ir pareigų atsakovai Å¡ioje byloje neįgyvendino, todėl jų argumentai dėl baldų faktinės vertės, iÅ¡liekamosios istorinės vertės yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

41. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, kt.).

42. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė įrodė jai padarytos žalos dydį. Atsakovų argumentai, kad teismas netinkamai taikė CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas, yra deklaratyvÅ«s, nes ne teismas turėjo paneigti ieÅ¡kovės argumentus ir paneigti jo reikalaujamos žalos dydį, bet atsakovai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių pateiktus įrodymus bei nurodytus argumentus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžio. Apeliantai Å¡ių ieÅ¡kovės įrodymų nepaneigė, nepateikė į bylÄ savo įrodymų, kurie patvirtintų kitokiÄ sugadintų baldų vertę.

43. Apeliacinio teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantų D. K. ir L. C. priteistinos ieÅ¡kovės A. B. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 300 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ D.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė Zina MickevičiÅ«tė