2023-11-08 Nr. AB-19500-3-61-3-05127-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-515-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05127-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 1S-3922 „Dėl išskaitos iš darbo užmokesčio“ priimtą nurodymą išskaityti iš pareiškėjo darbo užmokesčio susidariusią 150,04 Eur darbo užmokesčio permoką už 2021 m. spalio mėnesį (toliau – ir Nurodymas); 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą išskaitytą 150,04 Eur darbo užmokesčio dalį už 2021 m. spalio mėnesį išmokėti pareiškėjui.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 30 d. priimtas į Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, jam 2021 m. spalio mėnesį suteiktos kasmetinės atostogos, 2021 m. spalio 11 d. pervestas darbo užmokestis už 2021 m. rugsėjo mėnesį ir 2021 m. spalio 19 d. avansas (409 Eur) už 2021 m. spalio mėnesį, kai avanso turi būti mokama 500 Eur suma kas mėnesį. Atlyginimą skaičiuojanti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – ir Centras) buhalterė 2021 m. lapkričio 5 d. telefonu pareiškėją informavo, kad priskaičiuota viskas teisingai, bet programa dėl klaidos apskaičiavo ir avansą (pareiškėjo žodžiais – „programa per klaidą davė ne taip ir avansą“), dėl ko pareiškėjas liko skolingas 150 Eur, todėl perspėjo, kad atsiskaitymo lapelis už 2021 m. spalio mėnesį bus su minusu, su kuo kategoriškai pareiškėjas nesutiko.

2.2. Iš Nurodymo paaiškėjo, kad atsakovas nurodė išskaityti iš pareiškėjo susidariusią 150,04 Eur permoką dėl darbo užmokesčio už spalio mėnesį skaičiavimo klaidos. Nei Nurodymo apskundimo tvarka, terminas, teisės aktas, reglamentuojantis Nurodymo apskundimo tvarką, ginčijamame rašte nebuvo nurodyti.

2.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 150 straipsnio 3 dalį, darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

2.4. Nurodyme, neatsižvelgus į tai, kad 2021 m. spalio 11 d. pareiškėjui kartu su atostoginiais buvo sumokėtas iki atostogų pradžios uždirbtas darbo užmokestis (kuo tai grindžiama neaišku, nes darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminai nenurodomi), avanso mokėjimo dieną 2021 m. spalio 19 d. pareiškėjui išmokant avansą buvo sumokėtas 150,04 Eur didesnis nei jam priklausė darbo užmokestis, t. y. apie neva susidariusią 150,04 Eur darbo užmokesčio permoką, jeigu tokia ir buvo, už 2021 m. spalio mėnesį, o kartu ir apie atsiradusį išskaitos pagrindą darbdavys privalėjo sužinoti vėliausiai avanso mokėjimo dieną – 2021 m. spalio 19 d., kadangi mokant avansus, jeigu pareiškėjui permokėjo, vadinasi turėjo susidaryti lėšų trūkumas. Nurodymas priimtas praleidus ir įstatymo (DK 150 str. 3 d.) nustatytą vieno mėnesio terminą, kuris yra naikinamasis.

2.5. Priimant Nurodymą pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas, atsakovas neprašė paaiškinimo, naikinamasis vieno mėnesio terminas buvo praleistas, todėl neteisėtas (iš esmės pažeidus Centro kreipimosi nagrinėjimo ir kitas pagrindines procedūras, ir praleidus naikinamąjį terminą) Nurodymas naikintinas vien šiais pagrindais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

2.6. Pagal suformuotą teismų praktiką, įstatymų leidėjas įtvirtino pareigą darbdaviui, reiškiančiam reikalavimą dėl permokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš darbuotojo, įrodyti ne tik permokėto darbo užmokesčio faktą, bet ir aplinkybę, jog permokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl skaičiavimo klaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1787-575/2021 (20 ir 40 p.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019 (26 p.); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-484/2014).

2.7. Kalėjimų departamentas Nurodymą priėmė tik įvertinęs Centro 2021 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. S-14191 „Dėl išskaitos iš darbo užmokesčio“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 10 d. raštas) ir Centro buhalterės 2021 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. S-15072 „Dėl informacijos apteikimo Kalėjimų departamentui“ nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjui 2021 m. spalio 19 d. dėl skaičiavimo klaidos buvo sumokėtas 150,04 Eur didesnis nei jam priklausė darbo užmokestis, tačiau darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, terminai ir kuo ta skaičiavimo klaida pasireiškė, visai nenurodoma. Kalėjimų departamentui Nurodyme nepagrindus (neįrodžius) permokėto darbo užmokesčio fakto ir aplinkybės, kad permokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl skaičiavimo klaidos, ginčijamas Nurodymas naikintinas, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką.

2.8. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog tais atvejais, kai permoka susidaro dėl apskaitos programos klaidos, tai nėra skaičiavimo (sąskaitybos) klaida ir pagrindas darbuotojui grąžinti darbdaviui jo išmokėtas sumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019 (30–32 p.)). Šiuo atveju, kaip telefonu kelis kartus patvirtino Centro buhalterė, ji priskaičiavo viską teisingai, bet programa dėl klaidos apskaičiavo ir avansą, kas įrodo, jog nagrinėjamu atveju jokios skaičiavimo klaidos nebuvo. Todėl ginčijamas Nutarimas naikintinas ir aptartu pagrindu.

2.9. Nurodymas yra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, todėl jame turi būti teisinis ir faktinis pagrindai ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (VAĮ 10 str. 5 d. 5–7 p.). Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualaus administracinis aktas, t. y. jie privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte.

2.10. Nurodyme tik pasisakoma, kad pareiškėjui 2021 m. spalio 19 d. dėl skaičiavimo klaidos buvo sumokėtas 150,04 Eur didesnis nei jam priklausė darbo užmokestis, tačiau jokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, terminai ir neva permokos ir / arba skaičiavimo klaidos faktiniai pagrindai ir motyvai iš viso nenurodyti, todėl Nurodymas naikintinas ir kaip neatitinkantis imperatyvių VAĮ reikalavimų. Nurodyme pateiktas paaiškinimas dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją yra sąmoningai klaidinantis, Nurodymo apskundimo tvarka ir terminai visai nenurodyti (VAĮ 10 str. 5 d. 7 p.), kas taip pat sudaro pagrindą tokį Nurodymą panaikinti, o jį panaikinus, įpareigoti Kalėjimų departamentą neteisėtai išskaitytą 150,04 Eur darbo užmokesčio dalį už 2021 m. spalio mėnesį išmokėti pareiškėjui.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad:

4.1. Centras organizuoja Kalėjimų departamento buhalterinę apskaitą kaip centralizuota apskaitos įstaiga – biudžetinė įstaiga, kuriai yra perduotas Kalėjimų departamento buhalterinės apskaitos tvarkymas. Kalėjimų departamente gautas Centro 2021 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. S-14191 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 10 d. raštas), kuriuo Kalėjimų departamentas informuotas, kad 2021 m. lapkričio 8 d. elektroniniu paštu pareiškėjas pateikė pretenziją dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išskaitos atlikimo. Centras nurodė, kad skaičiuojant Kalėjimų departamento darbuotojų spalio mėnesio atlyginimus buvo pastebėta pareiškėjo darbo užmokesčio už spalio mėnesį skaičiavimo klaida (išmokėtas avansas atostogų laikotarpiu). Pareiškėjas apie tai buvo informuotas telefonu, tačiau nesutiko geranoriškai bendradarbiauti ir pateikti sutikimą, kad permoka būtų išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio.

4.2. Kalėjimų departamentas apie atsiradusį išskaitos pagrindą sužinojo 2021 m. lapkričio 10 d., t. y. gavęs Centro 2021 m. lapkričio 10 d. raštą, todėl DK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pateikti Nurodymą padaryti išskaitą nepraleido. Be to, šioje byloje CK 6.241 straipsnis neaktualus, nes Centras padarė sąskaitybos klaidą.

4.3. Įvertinęs 2021 m. lapkričio 10 d. rašte ir buhalterės paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjui 2021 m. spalio 19 d. dėl skaičiavimo klaidos buvo sumokėtas 150,04 Eur didesnis nei jam priklausė darbo užmokestis, neatsižvelgus į tai, kad 2021 m. spalio 11 d. pareiškėjui kartu su atostoginiais buvo sumokėtas iki atostogų pradžios uždirbtas darbo užmokestis, o avanso mokėjimo dieną, 2021 m. spalio 19 d., išmokėtas avansas (t. y. avansas nebuvo perskaičiuotas ir nesumažintas, atsižvelgiant į prieš tai atliktus mokėjimus), ir vadovaudamasis DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 150 straipsnio 3 dalimi nurodė Centrui išskaityti iš pareiškėjo susidariusią 150,04 Eur permoką dėl darbo užmokesčio už spalio mėnesį skaičiavimo klaidos. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Nurodymas yra išsamiai motyvuotas.

4.4. Nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarką, Kalėjimų departamentas neturi tikslo klaidinti pareiškėją. Kalėjimų departamento Finansų skyriaus vedėja (Nurodymo rengėja) apskaičiavo ir patvirtino, kad Centras pateikė teisingus apskaičiavimus dėl susidariusios permokos. Permoka susidarė dėl Centro buhalterės skaičiavimo klaidos. Centras 2021 m. lapkričio 29 d. rašte, kuris adresuotas ir pareiškėjui, paaiškino, kaip susidarė 150,04 Eur permoka. Kalėjimų departamentas tinkamai pagrindė permokėto darbo užmokesčio faktą ir aplinkybes, kad permokėta suma susidarė dėl skaičiavimo klaidos.

4.5. Nurodymas yra teisėtas, priimtas laikantis nustatyto teisinio reguliavimo, išsamiai motyvuotas, pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Centro darbuotoja padarė skaičiavimo klaidą, kuri buvo ištaisyta, siekiant teisėtai tvarkyti Kalėjimų departamento buhalterinę apskaitą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

6.1. Pareiškėjui už 2021 m. spalio mėnesį buvo apskaičiuotas 1 274,40 Eur darbo užmokestis – 1 180 Eur pareiginės algos pastovioji dalis ir 94,40 Eur dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2021 m. spalio 22 d. atostogavo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2021 m. spalio mėnesį atostogavo 7 darbo dienas, jam buvo apskaičiuota 608,86 Eur atostoginių suma neatskaičius mokesčių. Iš viso pareiškėjui 2021 m. spalio mėnesį buvo priskaičiuota 1 883,26 Eur neatskaičius mokesčių, o turėjo būti išmokėta 1 174,68 Eur, tačiau išmokėta 1 324,72 Eur: 2021 m. spalio 11 d. išmokėta 915,72 Eur – darbo užmokestis už 2021 m. spalio mėnesį iki atostogų pradžios, atostoginiai ir 2021 m. spalio 19 d. išmokėtas avansas 409 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui už 2021 m. spalio mėnesį turėjo būti išmokėta 1 174,68 Eur, o buvo sumokėta 1 324,72 Eur, susidarė 150,04 Eur dydžio permoka.

6.2. Ginčo permoka atsirado dėl Centro buhalterės L. L. skaičiavimo klaidos, kadangi ji, tikrindama darbuotojų avanso mokėjimo žiniaraščius, neperskaičiavo pareiškėjo avanso, jo nesumažino, t. y. neatsižvelgė į prieš tai atliktus mokėjimus. Pareiškėjo ir Centro buhalterės pokalbio įrašas patvirtina, kad 150,04 Eur permoka atsirado dėl Centro buhalterės kaltės, o ne dėl buhalterinės apskaitos programos techninės klaidos.

6.3. Centras Kalėjimų departamento buhalterinę apskaitą tvarko naudodamasis BONUS programa, kuri nekontroliuoja ir nevertina darbuotojams išmokėtų sumų ir neskaičiuoja, kiek darbuotojui dar reikia sumokėti, todėl Centro darbuotojas, tvarkydamas įstaigos buhalterinę apskaitą, turi pats apskaičiuoti, kiek darbuotojui dar reikia sumokėti, atsižvelgiant į anksčiau atliktus mokėjimus. Tai, kad pareiškėjui 2021 m. spalio 19 d. vietoj likusio sumokėti avanso dalies – 32,64 Eur (2021 m. spalio 11 d. pareiškėjui kartu su atostoginiais (448,36 Eur) buvo sumokėta 467,36 Eur dydžio pirmoji darbo užmokesčio dalis, t. y. avansas), buvo sumokėti 409 Eur, yra ne apskaitos programos techninė klaida, o Centro buhalterės skaičiavimo klaida, t. y. sąskaitybos klaida.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas, kuris eina Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, 2021 m. lapkričio 8 d. elektroniniu paštu, vadovaudamasis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Centrui pateikė pretenziją, nurodydamas, kad jam pateiktame atsiskaitymo lapelyje už 2021 m. spalio mėnesį nepagrįstai nurodyta, kad jis skolingas 150,04 Eur.

8.2. Centras 2021 m. lapkričio 10 d. raštu informavo Kalėjimų departamentą, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. elektroniniu paštu pateikė pretenziją dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išskaitos atlikimo, taip pat informavo, kad skaičiuojant Kalėjimų departamento darbuotojų spalio mėnesio atlyginimus buvo pastebėta pareiškėjo darbo užmokesčio už spalio mėnesį skaičiavimo klaida (išmokėtas avansas atostogų laikotarpiu) ir jog pareiškėjas nesutiko, kad jam sumokėta darbo užmokesčio permoka būtų išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio. Centras prašė informuoti pareiškėją apie pareigą grąžinti permokėtą 150,04 Eur sumą ir duoti nurodymą padaryti išskaitą iš pareiškėjo darbo užmokesčio.

8.3. Centras Kalėjimų departamentui pateikė Centro buhalterės L. L. 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui už 2021 m. spalio mėnesį buvo išmokėtas 150,04 Eur didesnis nei jam priklausė darbo užmokestis ir kad ši permoka atsirado dėl jos skaičiavimo klaidos; kad 2021 m. spalio 11 d. pareiškėjui kartu su atostoginiais buvo sumokėtas iki atostogų pradžios uždirbtas darbo užmokestis, o avanso mokėjimo dieną, t. y. spalio 19 d., sumokėtas avansas. Tikrindama darbuotojų avanso mokėjimo žiniaraščius, buhalterė neperskaičiavo pareiškėjo avanso, jo nesumažino, neatsižvelgė į prieš tai atliktus mokėjimus, dėl to susidarė 150,04 Eur permoka.

8.4. Kalėjimų departamentas Centrui ir pareiškėjui susipažinti pateikė Nurodymą. Centras iš pareiškėjo darbo užmokesčio už 2021 m. lapkričio mėnesį išskaičiavo 150,04 Eur.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, DK 150 straipsniu, CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Teismo vertinimu, sisteminė aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad išskaita iš darbo užmokesčio permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų sumoms gali būti daroma ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą; esant sąskaitybos klaidai, iš darbuotojo gali būti išreikalaujama be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida; sąskaityba gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui už 2021 m. spalio mėnesį buvo apskaičiuotas 1 274,40 Eur darbo užmokestis; pareiškėjas 2021 m. spalio mėnesį atostogavo 7 darbo dienas, todėl jam buvo apskaičiuota 608,86 Eur atostoginių suma; iš viso pareiškėjui 2021 m. spalio mėnesį buvo priskaičiuota 1 883,26 Eur neatskaičius mokesčių. Teismas nustatė, kad išskaičiavus mokesčius, pareiškėjui turėjo būti išmokėta 1 174,68 Eur, tačiau faktiškai buvo išmokėta 1 324,72 Eur (2021 m. spalio 11 d. išmokėta 915,72 Eur darbo užmokestis už 2021 m. spalio mėnesį iki atostogų pradžios, atostoginiai ir 2021 m. spalio 19 d. išmokėtas avansas – 409 Eur). Atsižvelgęs į aplinkybes, kad pareiškėjui už 2021 m. spalio mėnesį turėjo būti išmokėta 1 174,68 Eur, tačiau faktiškai išmokėta – 1 324,72 Eur, teismas konstatavo, kad susidarė 150,04 Eur dydžio permoka.

12. Teismui nekilo abejonių, kad buhalterė, neįvertinusi prieš tai atliktų mokėjimų, 2021 m. spalio 19 d. priskaičiavo ir išmokėjo per didelę avanso sumą, t. y. vietoj turėtos išmokėti likusios avanso dalies 32,64 Eur buvo išmokėti 409 Eur avanso, dėl ko ir susidarė 150,04 Eur permoka.

13. Teismas nenustatė pagrindo netikėti, kad apskaitos programa pati neapskaičiuoja ir nevertina darbuotojams išmokėtų sumų ar sumų, kiek reikia darbuotojams sumokėti darbo užmokesčio, o šiuos veiksmus turi atlikti Centro darbuotojas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad permoka susidarė ne dėl buhalterės skaičiavimo klaidos, o dėl apskaitos programos.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo praleistas terminas duoti Nurodymą išskaičiuoti permokėtas lėšas, teismas pažymėjo, kad pagal DK 150 straipsnio 3 dalį, darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Nurodęs, kad Centras organizuoja Kalėjimų departamento buhalterinę apskaitą, teismas konstatavo, kad apie atsiradusią permoką ir išskaitos pagrindą Kalėjimų departamentas sužinojo iš Centro 2021 m. lapkričio 10 d. rašto, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d. Nurodymas padaryti išskaitą iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo duotas nepraleidus nustatyto termino.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, nepateikė skaičiavimų ir neįrodė, kad išmokėta 150,04 Eur suma jam, kaip valstybės tarnautojui, teisėtai priklauso.

16. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad Nurodymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo vertinimu, Nurodymas atitinka esminius teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, buvo nurodytas aiškus sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Teismas darė išvadą, kad Nurodymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus. Teismo įsitikinimu, neteisingai nurodyta apskundimo tvarka nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą.

17. Apibendrindamas teismas nurodė, jog Kalėjimų departamentas tinkamai pagrindė 150,04 Eur darbo užmokesčio permokos faktą ir aplinkybes, pagrįstai vertino, kad permoka susidarė dėl skaičiavimo klaidos, todėl pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 150 straipsnio 3 dalimi, nurodė Centrui iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoti susidariusią darbo užmokesčio permoką, bei darė išvadą, kad Nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas.

18. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nurodė, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bei netenkino pašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 19. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjas byloje pakeisdamas tvarką 2021 m. gegužės 27 d. skundu teismo prašė nesiųsti procesinių dokumentų į jo paskyrą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – ir EPP), o juos, išskyrus teismo sprendimą, siųsti nurodytu elektroniniu paštu arba registruotu paštu, o teismo sprendimą tik registruotu paštu (apeliaciniame skunde nurodoma: „Aprašo 21 ir Taisyklių 35 punktai“). Teismas pakeista tvarka pareiškėjui teismo šaukimo nesiuntė ir neįteikė, dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu pareiškėjo nuomonės neklausė, neatsižvelgdamas, kad tai prieštarauja suformuotai administracinių teismų praktikai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2558-261/2020 22 p.). Teismas priimto sprendimo pareiškėjui registruota pašto siunta neišsiuntė. Šie esminiai proceso normų pažeidimai neužtikrinus pareiškėjo teisės į tinkamą procesą sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti.

20.2. Bylą teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu. Prasidėjus teismo posėdžiui, kai pareiškėjo atstovas advokatas neprisijungė prie posėdžio (į teismo posėdį neatvyko), teismas apie jo neatvykimą neužsiminė, nesiaiškino advokato nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, nesiaiškino, ar pareiškėjas sutinka, kad byla būtų nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, ir bylą išnagrinėjo. Asmens teisė turėti advokatą negali būti varžoma nepaisant to, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje yloje Nr. eA-3436-815/2021). Teismas nesiaiškino pareiškėjo valios dėl galimybės nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant, bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, tuo teismas iš esmės pažeidė proceso normas, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą, pažeidė pareiškėjo teises į gynybą, pareiškėjui neišaiškino jo procesinių teisių, todėl teismo sprendimas naikintinas ir šiuo pagrindu.

20.3. Teismo sprendimo konstatuojamoji dalis yra atsakovo atsiliepimo į skundą kopija. Teismas neįvertino teismo posėdyje pareiškėjo nurodytų argumentų dėl nemotyvuoto Nurodymo, negalėjimo jo grįsti Centro atsiliepimu į skundą, Nurodymo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, taip pat kad buvo padaryta ne sąskaitybos klaida o įvyko sistemos klaida. Todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir naikintinas (ABTĮ 87 str.).

20.4. Be to, posėdyje pats teismas pasisakė, kad iš Nurodymo neaišku, jog išmokėta daugiau, nes Nurodyme ir prie jo nepateikti jokie apskaičiavimai, ką atsakovas turėjo padaryti, tačiau teismo sprendime apie tai nepasisakyta. Teismas permokos faktą (sumą) nustatė iš Centro atsiliepimo į skundą. Dėl teismo posėdyje išklausyto pareiškėjo ir Centro buhalterės pokalbio garso įrašo taip pat sprendime nėra jokių motyvų. Todėl teismui nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių (neatsakius į visus esminius šalių keliamus klausimus ir nepateikus motyvų), teismo sprendimas naikintinas, kaip neatitinkantis ABTĮ 87 straipsnio reikalavimų.

20.5. Nurodyme neatkleisti neva susidariusios permokos ir / arba skaičiavimo klaidos faktiniai pagrindai, o teismas nepagrįstai vadovavosi Centro atsiliepime į skundą pateiktais skaičiavimais, nepagrįstai netaikė DK 2 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio bei VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių imperatyvių reikalavimų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui yra susidariusi darbo užmokesčio permoka. Todėl atsakovui byloje (Nurodyme) neįrodžius permokos, skundžiami teismo sprendimas ir Nurodymas naikinti.

20.6. Nors teismui nekilo abejonių, kad buhalterė, neįvertinusi prieš tai atliktų mokėjimų, nepagrįstai 2021 m. spalio 19 d. priskaičiavo ir išmokėjo pareiškėjui per didelę sumą avanso, t. y. vietoj turėtos išmokėti likusios avanso dalies 32,64 Eur buvo išmokėti 409 Eur avanso, dėl ko susidarė 150,04 Eur permoka, tačiau tokio apskaičiavimo nėra Nurodyme, o teismo vertinimas matematiškai klaidingas (409–32,64=376,36), t. y. teismo teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

20.7. Įstatymų leidėjas įtvirtino pareigą būtent darbdaviui įrodyti ir permokėto darbo užmokesčio faktą, ir aplinkybę, kad permokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl skaičiavimo klaidos, todėl teismo vertinimas, kad pareiškėjas nepagrindė, nepateikė skaičiavimų ir neįrodė, kad išmokėta 150,04 Eur suma jam, kaip valstybės tarnautojui, teisėtai priklauso, prieštarauja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklei.

20.8. Apskaitos programos klaida nelaikytina sąskaitybos klaida. Teismas visiškai nevertino teismo posėdyje išklausyto garso įrašo turinio, kuriame Centro buhalterė iš esmės nurodė, kad ji viską apskaičiavo teisingai, tačiau programa klaidingai „davė“ avansą, kas neabejotinai įrodo, kad jokios skaičiavimo klaidos nebuvo. Kai teismas nevertina garso įrašo turinio, toks teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020). Atsakovui į bylą nepateikus įrodymų, kurie paneigtų buhalterės patvirtinimus garso įraše, kad neįrodytą permoką per klaidą „davė“ BONUS programa, ir byloje neįrodžius, kad neįrodyta permoka susidarė dėl buhalterės skaičiavimo klaidos, Nurodymas ir teismo sprendimas naikintini.

20.9. Teismas nustatė, kad atsakovas apie susidariusią permoką sužinojo 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau nevertino, kada atsakovas turėjo ir privalėjo sužinoti šį faktą. Teismas visiškai nenagrinėjo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (2020 m. spalio 26 d. Buhalterinės apskaitos organizavimo sutarties (toliau – ir Sutartis), Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-336 patvirtintų Kalėjimų departamento vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės)), netaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 488 patvirtinto Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatų ir nenustatinėjo teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių, per kokį terminą atsakovą aptarnaujantis Centras apie galimą permoką turėjo ir privalėjo informuoti Kalėjimų departamentą, o pastarasis galėjo ir privalėjo sužinoti (žr. Aprašo 12 p., 13.16.3. p., 18 p., 18.5. p., 19.4. p., 22.2. ir 22.4. p., 23.2.5. p., 23.5.1. p., 23.6.2. p; Sutarties 3.4. p., 5. p., 5.3. ir 6.4. p., Vidaus tvarkos taisyklių 7.2 p.). Apie atsiradusį išskaitos pagrindą, atsakovas privalėjo sužinoti vėliausiai būtent avanso sumokėjimo dieną (2021 m. spalio 19 d.), tokia išvada darytina vadovaujantis Sutartimi, Aprašu ir DK 2 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio nuostatomis. Todėl teismas, neįvertinęs visų įrodymų, nesivadovavęs aktualiu teisiniu reguliavimu, padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo praleistas terminas Nurodymui duoti. Nurodymas turėjo būti panaikintas, kadangi surašytas praleidus naikinamąjį terminą.

20.10. Kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jų dalį atsisakė vertinti, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo ir nuo suformuotos teismų praktikos, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.

21. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas nurodo, kad:

22.1. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

22.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 29 d., garso įrašas patvirtina, kad teismas visiems proceso dalyviams nurodė, kad procesinės teisės yra išaiškintos siunčiant teismo šaukimus, kas pagal įstatymą prilyginama, kad teismas proceso dalyviams procesines teises išaiškino. Nė vienas proceso dalyvis prieštaravimų dėl procesinių teisių išaiškinimo nereiškė, taip pat nereiškė prieštaravimų dėl nuotolinio teismo posėdžio organizavimo. Garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atvyko pasiruošęs sau atstovauti nuotoliniame teismo posėdyje, pateikė išsamius argumentus, citavo teismų praktiką ir pan. Pareiškėjas yra profesionalus teisininkas, turintis ilgametę teisinio darbo patirtį, buvęs praktikuojantis advokatas, turintis universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl jo argumentas, kad jam nebuvo išaiškintos procesinės teisės, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

22.3. Šiuo atveju svarbu įvertinti atsakovo ir Centro nurodytus argumentus, kad pareiškėjas, tikėtina, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą.

22.4. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad permoka susidarė ne dėl buhalterės skaičiavimo klaidos, o dėl apskaitos programos klaidos. Atsakovas Nurodyme tinkamai pagrindė permokėto darbo užmokesčio faktą ir aplinkybes, kad permokėta suma susidarė dėl skaičiavimo klaidos, taip pat aiškiai nurodė, kaip susidarė permoka. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, reikalaudamas grąžinti jam 150,04 Eur, nepagrindė, kad ši suma jam, kaip valstybės tarnautojui, priklauso.

22.5. Pareiškėjas remiasi teismo posėdžio garso įrašo fragmentu, nurodydamas, kad pats teismas pripažino, kad iš Nurodymo neaišku, kad pareiškėjui išmokėta per didelė darbo užmokesčio suma. Iš garso įrašo girdėti, kad teisėjas posėdžio pradžioje paskaitė tik dalį Nurodymo ir paklausė, ar iš šios dalies galima suprasti, kaip susidarė permoka, tačiau vėliau atsakovo atstovas paaiškino, kad Nurodyme po teisėjo cituoto sakinio toliau nurodomi išsamesni Nurodymo priėmimo motyvai.

22.6. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas apie susidariusią permoką turėjo sužinoti avanso pervedimo dieną, taip pat nesuprantama, kodėl pareiškėjas teigia, kad lėšos banko sąskaitoje ribotos. Būtent Centras organizuoja Kalėjimų departamento buhalterinę apskaitą ir ne atsakovas, o Centras atlieka mokėjimus atsakovo tarnautojams ir darbuotojams. Teismas šioje byloje neprivalėjo analizuoti, per kokį terminą Kalėjimų departamentas privalėjo sužinoti apie pareiškėjui atliktą 150,04 Eur permoką. Šioje byloje įrodymais pagrįsti faktai aiškiai patvirtina, kada Kalėjimų departamentas sužinojo apie atliktą Centro buhalterės skaičiavimo klaidą.

22.7. Teismas atsakė į visus esminius šalių keliamus klausimus, įvertino visas esmines faktines ir teisines aplinkybes, tinkamai pateikė visus reikšmingus motyvus, priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą. Vien tai, kad sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad:

24.1. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad buhalterė, neįvertinusi prieš tai atliktų mokėjimų, nepagrįstai 2021 m. spalio 19 d. priskaičiavo ir išmokėjo per didelę sumą avanso, t. y. vietoj turėtos išmokėti likusios avanso dalies 32,64 Eur buvo išmokėti 409 Eur avanso, dėl to ir susidarė 150,04 Eur permoka. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad darbdavys neįrodė permokėto darbo užmokesčio fakto, taip pat fakto, kad permokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl skaičiavimo klaidos, yra nepagrįsti.

24.2. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl sistemos, o ne sąskaitybos klaidos. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas įvertino ir atmetė šiuo pareiškėjo argumentus.

24.3. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas įvertino visus proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, tačiau pagal teismų praktiką teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

24.4. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl Nurodymo nepagrįstumo ir nemotyvuotumo, taip pat, kad teismas nevertino pareiškėjo pokalbio garso įrašo, be to, pareiškėjas vadovaujasi kilusiam ginčui neaktualia teismų praktika.

24.5. Pareiškėjo advokatui elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųstas teismo šaukimas dalyvauti teismo posėdyje ir skundžiamas teismo sprendimas. Pagal ABTĮ 48 straipsnio reikalavimus šaukimas dalyvauti teismo posėdyje ir teismo sprendimas turėjo būti pateiktas pareiškėjo advokatui, šie dokumentai advokatui turėjo būti siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismo šaukime nurodytu laiku dalyvavo teismo posėdyje ir apeliacinį skundą pateikė laiku, akivaizdu, kad pareiškėjo advokatas pareigą sudaryti galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais įvykdė, todėl pareiškėjo teisė į tinkamą procesą nebuvo pažeista.

24.6. Pareiškėjas neturėjo teisės keisti ABTĮ 48 straipsnio 3 dalyje pateiktos procesinių dokumentų pateikimo pareiškėjui, kuris yra atstovaujamas atstovo, tvarkos, nes teisės aktai tokios galimybės nenumato. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių teisės aktų (tik pateikė nuorodas į taisykles ir aprašą), tad nėra aišku, kokiais teisės aktais remdamasis jis keitė ABTĮ nustatytą procesinių dokumentų pateikimo tvarką.

24.7. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad teismas jam neišaiškino procesinių teisių, kad buvo pažeista jo teisė turėti advokatą, nes šaukime, pateiktame pareiškėjo atstovui, buvo nurodytos proceso dalyvių procesinės teisės, be kita ko, teisė reikšti prašymus. Taip pat nurodyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Pareiškėjo advokatas, kuriam šaukimas buvo įteiktas, prašymo teismui pakeisti teismo posėdžio laiką nepateikė, pareiškėjas taip pat prašymų atidėti teismo posėdį nereiškė. Atsižvelgiant į pareiškėjo išsilavinimą ir kvalifikaciją, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo procesinės teisės buvo pažeistos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Bylos esminis dalykas – Kalėjimų departamento (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 1S-3922 „Dėl išskaitos iš darbo užmokesčio“ priimto nurodymo išskaityti iš pareiškėjo J. K. darbo užmokesčio susidariusią 150,04 Eur darbo užmokesčio permoką už 2021 m. spalio mėnesį pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti Kalėjimų departamentą išskaitytą 150,04 Eur darbo užmokesčio dalį už 2021 m. spalio mėnesį jam išmokėti.

26. Byloje nustatyta, kad Nurodymu iš pareiškėjo darbo užmokesčio už 2021 m. lapkričio mėnesį buvo išskaičiuota 150,04 Eur suma (darbo užmokesčio permoka už 2021 m. spalio mėnesį), vadovaujantis DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 150 straipsnio 3 dalimi.

27. DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad išskaitos gali būti daromos grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų. Pagal DK 150 straipsnio 3 dalį, darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

28. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad darbo užmokesčio, darbdavio permokėto darbuotojui (ir neteisingai pritaikius įstatymą), negalima iš jo išieškoti, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus, t. y. išieškojimas galimas tik tada, kai permoka padaryta dėl buhalterinės klaidos, o jeigu permoka atsirado dėl kitų priežasčių – permokėtų sumų darbdavys išsiieškoti iš darbuotojo negali, o „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida (žr. 2001 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001). Sąskaityba reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 677) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002).

29. Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002; 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-122/2002; 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-484/2014).

30. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Nurodymą, teigdamas, jog atsakovo ir Centro nurodoma klaida susidarė ne dėl Centro buhalterės skaičiavimo klaidos, o dėl BONUS programos klaidos, atsakovas, surašydamas Nurodymą, praleido vieno mėnesio terminą, nes apie klaidą jis (atsakovas) sužinojo ir turėjo sužinoti 2021 m. spalio 19 d., kai pareiškėjui buvo išmokėta per didelė avanso dalis (409 Eur vietoj 32,64 Eur). Pareiškėjas teigė, kad iš Nurodymo jam nėra aišku, kuo pasireiškė skaičiavimo klaida ir kokie duomenys patvirtina didesnį nei priklausė darbo užmokesčio sumokėjimą, o remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, akcentavo, jog kai permoka susidaro dėl apskaitos programos klaidos, tai nėra skaičiavimo (sąskaitybos) klaida ir pagrindas darbuotojui grąžinti darbdaviui jo išmokėtas sumas.

31. Atsižvelgiant į šioje byloje pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudarė skundo pagrindą, atsakovas privalėjo įrodyti permokėto darbo užmokesčio faktą ir kad permokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl skaičiavimo klaidos, jog priimant Nurodymą nebuvo pažeistas vieno mėnesio terminas, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šiuos įrodymus ir nustatyti minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Be abejo, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo vertinti ir pareiškėjo bei Centro teikiamus įrodymus.

32. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

33. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojami atskiri įrodymai, kuriais pareiškėjas neigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl Nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo, akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

34. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

35. Įvertinus šioje byloje proceso šalių pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo atliktą šių įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir teisingai nustatė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis DK 150 straipsnio reikalavimų ir teismų praktikoje pateiktų šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų išaiškinimų, priėmė Nurodymą, kuriuo buvo išskaičiuota pareiškėjui permokėta darbo užmokesčio suma (150,04 Eur) už 2021 m. spalio mėnesį. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai sprendime neaptarė teismo posėdyje išklausyto garso įrašo, rėmėsi Centro atsiliepimo į skundą argumentais, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 7 d. elektroniniu paštu gavo atsiskaitymo lapelį už 2021 m. spalio mėnesį, kuriame buvo nurodytos konkrečios jam apskaičiuotos, išskaičiuotos ir išmokėtos sumos. Šiame atsiskaitymo lapelyje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas yra skolingas 150,04 Eur. Pagal bylos duomenis, pareiškėjui darbo užmokestį skaičiavo Centro buhalterė L. L., kuri 2021 m. lapkričio 5 d. telefonu informavo pareiškėją apie tai, kad pareiškėjui susidarė 150,04 Eur permoka. Pažymėtina, kad šio telefoninio pokalbio pradžioje buhalterė nurodė, jog permoka susidarė dėl programos klaidos, tačiau vėliau ji nurodė, kad permoka susidarė dėl jos padarytos klaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad buhalterė telefoninio pokalbio metu neįvardijo konkrečios BONUS programos techninės klaidos, dėl kurios pareiškėjui buvo sumokėta didesnė avanso dalis (darbo užmokesčio), nei kad jam priklausė. L. L. 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinime nurodė, kad pareiškėjui už 2021 m. spalio mėnesį buvo išmokėtas 150,04 Eur didesnis nei jam priklausė darbo užmokestis ir ši permoka atsirado dėl jos skaičiavimo klaidos, nes 2021 m. spalio 11 d. pareiškėjui kartu su atostoginiais buvo sumokėtas iki atostogų pradžios uždirbtas darbo užmokestis, o avanso mokėjimo dieną, t. y. spalio 19 d., sumokėtas avansas, o ji, tikrindama darbuotojų avanso mokėjimo žiniaraščius, neperskaičiavo pareiškėjo avanso, jo nesumažino dėl prieš tai atliktų mokėjimų, dėl to susidarė 150,04 Eur permoka.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra nurodęs, kad jis atsakovo buhalterinę apskaitą tvarko, naudodamasis BONUS programa, kuri nekontroliuoja ir nevertina darbuotojams išmokėtų sumų ir jų neskaičiuoja, kiek reikia darbuotojui dar sumokėti, todėl Centro darbuotojas, tvarkydamas įstaigos buhalterinę apskaitą, pats turi apskaičiuoti, kiek darbuotojui dar reikia sumokėti atsižvelgiant į anksčiau atliktus mokėjimus. Įvertinus L. L. paaiškinimus, taip pat Centro atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, jog buhalterė padarė skaičiavimo klaidą ir tai nėra BONUS programos techninė klaida, atsitikusi dėl netinkamai įdiegtų parametrų. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019 būtent ir buvo nustatyta, jog darbuotojui buvo neteisingai apskaičiuota ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas dėl apskaitos programoje netinkamai įdiegtų parametrų, ir padaryta išvada, jog tai nėra sąskaitybos klaida.

38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui už 2021 m. spalio mėnesį buvo apskaičiuotas 1 274,40 Eur dydžio darbo užmokestis – 1 180 Eur pareiginės algos pastovioji dalis ir 94,40 Eur dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, pareiškėjas 2021 m. spalio mėnesį atostogavo 7 darbo dienas, todėl jam buvo apskaičiuoti 608,86 Eur dydžio atostoginiai neatskaičius mokesčių, t. y. iš viso pareiškėjui 2021 m. spalio mėnesį buvo priskaičiuota 1 883,26 Eur neatskaičius mokesčių. Iš apskaičiuotos darbo užmokesčio ir atostoginių sumos (1 883,26 Eur) iš viso buvo išskaičiuoti 708,58 Eur įmokos ir mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis – 341,34 Eur, socialinio draudimo įmoka – 367,24 Eur. Išskaičiavus mokesčius, pareiškėjui turėjo būti išmokėta 1 174,68 Eur, tačiau faktiškai buvo išmokėta 1 324,72 Eur (2021 m. spalio 11 d. išmokėta 915,72 Eur darbo užmokestis už 2021 m. spalio mėnesį iki atostogų pradžios, atostoginiai ir 2021 m. spalio 19 d. išmokėtas avansas – 409 Eur). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, darė išvadą, jog pareiškėjui už 2021 m. spalio mėnesį turėjo būti išmokėta 1 174,68 Eur, tačiau faktiškai išmokėta – 1 324,72 Eur, dėl to susidarė 150,04 Eur dydžio permoka (1 324,72–1 174,68=150,04).

39. Nagrinėjamu atveju Centras atsiliepime į skundą detaliai atskleidė aplinkybes, kaip yra skaičiuojamas ir buvo apskaičiuotas pareiškėjui darbo užmokestis už 2021 m. spalio mėnesį, taip pat nurodė, kad pagal tarp atsakovo ir Centro sudarytos Sutarties 3.4 punktą Centras turi užtikrinti darbo užmokesčio sumokėjimą už praėjusį mėnesį atsakovo darbuotojams atsakovo nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo dieną, bet ne anksčiau kaip einamojo mėnesio 5 darbo dieną ir 12 darbo dieną, jeigu pagal atsakovo nustatytą darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį; pagal Vidaus tvarkos taisyklių 7 punktą, atsakovo darbuotojams darbo užmokestis yra mokamas du kartus per mėnesį – alga mokama kiekvieno mėnesio 5–10 dienomis, o avansas mokamas kiekvieno mėnesio 20–25 dienomis, pareiškėjas 2021 m. liepos 20 d. prašyme „Dėl priėmimo į tarnybą“ nurodė, jog jis pageidauja darbo užmokestį gauti du kartus per mėnesį, mokant 500 Eur avansą. Tai patvirtina ir Centro byloje pateikti įrodymai.

40. Vertinant, ar teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė 150,04 Eur permoką, yra svarbūs Centro paaiškinimai, kad pareiškėjui iki jo atostogų (pareiškėjui atostogos suteiktos nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2021 m. spalio 22 d.) pradžios buvo sumokėta 915,72 Eur suma – darbo užmokestis už 2021 m. spalio mėnesį iki atostogų pradžios, t. y. avansas, 467,36 Eur ir 448,36 Eur atostoginiai, todėl likusi avanso dalis, t. y. 32,64 Eur, turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 25 d., o galutinė 226,32 Eur darbo užmokesčio dalis už 2021 m. spalio mėnesį turėjo būti išmokėta ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau 2021 m. spalio 19 d. buvo sumokėta ne 32,64 Eur avanso suma, o 409 Eur suma. Taigi pareiškėjui už 2021 m. spalio mėnesį turėjo būti išmokėta 32,64 Eur avanso (500–467,36 Eur) ir 226,32 Eur darbo užmokesčio, tačiau 2021 m. spalio 19 d. išmokėta 409 Eur avanso suma, o tai reiškia, kad pareiškėjui buvo permokėta 150,04 Eur suma (409–32,64–226,32).

41. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 7 d. elektroniniu paštu gavęs atsiskaitymo lapelį už 2021 m. spalio mėnesį, kuriame nurodyta jam apskaičiuota pareiginė alga, priedas už stažą, darbo užmokestis už kasmetines atostogas, nurodytos išskaitytos sumos, nereiškė pretenzijų atsakovui ir Centrui dėl šių apskaičiuotų sumų, o Centrui reiškė pretenzijas tik dėl nurodytos skolos (150,04 Eur), darytina išvada, kad pareiškėjui mokėtinos sumos buvo apskaičiuotos teisingai, o tik padaryta skaičiavimo klaida 2021 m. spalio 19 d. pareiškėjui išmokant 409 Eur avanso sumą.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui susidariusią permoką nustatė, remdamasis Centro atsiliepime į skundą pateiktais skaičiavimais, tačiau nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiais skaičiavimais, t. y. aplinkybių, dėl kurių šie skaičiavimai neturėtų būti pripažinti pagrįstais ir teisingais. Pažymėtina, kad Centras, pateikdamas šiuos skaičiavimus, tik detalizavo pakankamai aiškius 2021 m. lapkričio 7 d. atsiskaitymo lapelyje nurodytus skaičiavimus.

43. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam teisėtai priklauso 150,04 Eur suma, pažymėtina, jog nors pareiga pateikti įrodymus, susijusius su susidariusia permoka dėl skaičiavimo klaidos, tenka darbdaviui, tačiau tai savaime neatleidžia pareiškėjo (valstybės tarnautojo) nuo pareigos pagrįsti skundo reikalavimus. Proceso šalys ne tik turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 56 straipsnio 2 ir 5 dalis, proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (ABTĮ 57 str.). Kaip jau minėta, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

44. Kadangi šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo padaryta skaičiavimo klaida ir pareiškėjui permokėta 150,04 Eur suma, todėl konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai nusprendė išskaityti permoką iš pareiškėjo darbo užmokesčio.

45. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas, duodamas Nurodymą, nepraleido vieno mėnesio termino, nustatyto DK 150 straipsnio 3 dalyje, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas apie atsiradusią permoką ir išskaitos pagrindą sužinojo 2021 m. lapkričio 10 d., kai gavo Centro 2021 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. S-14191 „Dėl išskaitos iš darbo užmokesčio“. Pagal bylos duomenis iš tiesų atsakovas formaliai apie atsiradusią permoką ir išskaitos pagrindą sužinojo 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama, kada darbdavys galėjo ir turėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

46. DK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Taigi darbdavys atsakingas už tai, kad darbuotojui būtų teisingai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, darbuotojui būtų pateikta informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir kt. Šiuo atveju atsakovas tokių funkcijų neatlieka, o už jį šias funkcijas pagal jo pavedimą atlieka Centras, todėl šiuo atveju turėjo būti vertinama, kada Centras sužinojo apie padarytą skaičiavimo klaidą ir atsiradusią permoką. Nei atsakovas, nei Centras neįrodinėjo aplinkybių, kad tik 2021 m. lapkričio 10 d. atsirado teisinis pagrindas Centrui informuoti atsakovą apie atsiradusią permoką ir būtinumą padaryti išskaitą.

47. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jau iki 2021 m. lapkričio 10 d. Centrui buvo žinoma apie atsiradusią permoką ir išskaitos pagrindą, t. y. Centras tiek 2021 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. S-14191 „Dėl išskaitos iš darbo užmokesčio“, tiek atsiliepime į skundą yra nurodęs, jog skaičiuojant atsakovo darbuotojų spalio mėnesio atlyginimus buvo pastebėta pareiškėjo darbo užmokesčio už spalio mėnesį skaičiavimo klaida. Tai patvirtina ir 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo ir buhalterės telefoninis pokalbis ir pareiškėjui 2021 m. lapkričio 7 d. pateiktas atsiskaitymo lapelis. Sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad atsakovas užtikrina, jog jo darbuotojų praeito mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio pateikimą Centrui ne vėliau kaip einamojo mėnesio pirmą darbo dieną. Pažymėtina, kad lapkričio 1 d. ir 2 d. buvo šventinės (nedarbo) dienos (DK 123 str. 1 d. 11 ir 12 p.). Taigi Centras, 2021 m. lapkričio mėnesio pradžioje gavęs žiniaraščius ir atlikdamas darbo užmokesčio apskaičiavimą, sužinojo apie skaičiavimo klaidą, todėl akivaizdu, kad apie tai turėjo informuoti atsakovą. Įvertinus tai, kad Nurodymas priimtas 2021 m. lapkričio 26 d., darytina išvada, kad nėra praleistas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo tada, kai atsakovas galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (2021 m. lapkričio mėnesio pradžia).

48. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas galėjo sužinoti apie padarytą skaičiavimo klaidą 2021 m. spalio 19 d., nėra pagrįsti bylos įrodymais. Pareiškėjas minėtus argumentus grindžia deklaratyvaus ir hipotetinio pobūdžio samprotavimais, kad jei 2021 m. spalio 19 d. mokant avansus pareiškėjui buvo permokėta, tai reiškia kad kažkam kitam pritrūko pinigų.

49. Pareiškėjas nurodo, kad Nurodymas turėjo būti panaikintas dėl to, kad jis nėra motyvuotas. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes Nurodyme nurodyta permokos suma, faktinis ir teisinis pagrindai dėl šios permokos išskaitos. Iki Nurodymo priėmimo pareiškėjas buvo informuotas apie susidariusią permoką, t. y. Centras tiek telefonu, tiek raštu pareiškėją informavo apie permoką. Kaip jau minėta, detalūs skaičiavimai buvo nurodyti 2021 m. lapkričio 7 d. atsiskaitymo lapelyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Nurodymas atitinka esminius teisės aktų keliamus reikalavimus, jame pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytas aiškus Nurodymo priėmimo teisinis pagrindas, o neteisingai nurodyta Nurodymo apskundimo tvarka nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą.

50. Atkreiptinas dėmesys, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022; kt.). Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad šiuo atveju atsakovas nevykdė administracinės procedūros pagal VAĮ nuostatas, nes pareiškėją ir atsakovą siejo tarnybiniai teisiniai santykiai, pareiškėjui iki Nurodymo priėmimo buvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių yra susidariusi permoka ir kokio dydžio.

51. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo esmės (dėl Nurodymo), atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, padarė išvadą, jog Nurodymas yra teisėtas ir dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo jį panaikinti.

52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti Nurodymą ir įpareigoti atsakovą išskaitytą 150,04 Eur permoką jam grąžinti, t. y. siekdamas, kad apeliacinės instancijos teisme būtų priimtas naujas sprendimas, kuriuo būtų patenkintas jo skundas, nurodo pirmosios instancijos teismo padarytus proceso pažeidimus, kuriuos vertina kaip esminius. Pareiškėjo teigimu, padaryti esminiai proceso pažeidimai neužtikrino jo (pareiškėjo) teisės į tinkamą procesą. Šie apeliacinio skundo argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas siekia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, vadovaujantis ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 146 straipsnio 1 dalimi.

53. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodo, kad pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, prasidėjus posėdžiui pareiškėjo advokatas neprisijungė (neatvyko į posėdį), o pirmosios instancijos teismas net neužsiminė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo atstovas advokatas neatvyko į teismo posėdį, neklausė pareiškėjo sutikimo bylą nagrinėti be atstovo ir be jokio nutarimo bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino jam (pareiškėjui) jo procesinių teisių (ABTĮ 12 str.), pareiškėjui nebuvo siųstas ir įteiktas teismo šaukimas, nepaklausta nuomonės dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu; pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nesilaikyta ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

54. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog jis, pakeisdamas tvarką, prašo nesiųsti korespondencijos į jo EPP sistemos paskyrą, o visus procesinius ir / ar kitus jo gautinus dokumentus, išskyrus teismo sprendimą, siųsti nurodytu elektroniniu paštu korsa77@gmail.com arba registruotu paštu, o teismo sprendimą tik registruotu paštu, taip pat skunde nurodė duomenis apie savo atstovą (advokatą).

55. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė skirti bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. kovo 29 d. 9.00 val. naudojant Zoom programą ir tos pačios dienos lydraščiu visas proceso šalis informavo apie tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. kovo 29 d. 9:00 val. žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos Zoom programą, bus nagrinėjama byla. Ši informacija buvo išsiųsta pareiškėjui ir jo atstovui, taip pat pagal bylos duomenis pareiškėjui ir jo atstovui buvo išsiųsti teismo šaukimai, kuriuose išaiškintos procesinės teisės.

56. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas bei jo atstovas nesutiko, jog byla būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu, kad jie negavo teismo šaukimų. ABTĮ 13 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, jog proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas.

57. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui dalyvaujant teismo posėdyje nuotoliniu būdu nebuvo apribotos ar pažeistos jo (pareiškėjo) procesinės teisės dalyvauti teismo posėdyje, naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir ginti savo galimai pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus.

58. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo paklausta jo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, pažymėtina, kad pareiškėjo šiuo aspektu nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2558-261/2020 konstatuotas proceso teisės pažeidimas, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, nors tos bylos pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde aiškiai įvardijo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas buvo laikomas įkalinimo įstaigoje, t. y. jo laisvė buvo apribota, todėl jis negalėjo pats atvykti į teismo posėdį, nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų buvęs aktyvus ir kreipęsis į pataisos įstaigą dėl galimybės dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjui sudarymo (pristatant į teismo posėdį arba naudojantis elektroninių ryšių technologijomis). Taigi pareiškėjo nurodomoje byloje ir šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės skiriasi, todėl nėra jokio pagrindo remtis minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

59. Išklausius šios bylos teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad į teismo posėdį atvyko pareiškėjas, teisėjas nurodė, jog procesinės teisės proceso šalims išaiškintos jiems siųstuose teismo šaukimuose ir dėl to jos pakartotinai nebus aiškinamos. Pareiškėjui suteikus teisę reikšti prašymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės, pareiškėjas jokių pretenzijų dėl procesinių teisių neišaiškinimo, teismo šaukimo negavimo, dėl teismo posėdžio nagrinėjimo nuotoliniu būdu ir / ar jo atstovo nedalyvavimo neišsakė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl to, kad nedalyvauja jo advokatas, nereiškė. Pareiškėjas prašė tik pridėti prie bylos įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Akcentuotina, kad ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjas, pasisakydamas dėl ginčo esmės, užduodamas klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir atsakydamas į klausimus, nenurodė jokių aplinkybių, kad jam yra reikalinga advokato pagalba.

60. Pareiškėjas argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad jam neišaiškintos procesinės teisės, grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-726-442/2021 ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-626-492/2020 31 ir 33 punktais. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-726-442/2021 yra pasisakyta dėl administracinių ginčų teisenoje teismui numatyto aktyvaus vaidmens ir konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti tos bylos pareiškėjo skundą, nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje A-626-492/2020 yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas ginčo esmę, t. y. dėl ko iš esmės kilo ginčas, turėjo identifikuoti, kad tos bylos pareiškėjas, paduodamas skundą, netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, ir pasiūlyti pareiškėjui jį patikslinti, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, tinkamai neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių (ABTĮ 12 str.).

61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo reikalavimą bei siūlyti tikslinti skundą, be to, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir nustatė šiam ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, susijusius su ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies pažeidimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamu motyvavimu (nemotyvuotumu), nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti ginčijamą Nurodymą, pasisakė dėl esminių proceso šalių argumentų, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio bei 87 straipsnio reikalavimus.

63. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

64. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai nėra išsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

65. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažeidė proceso teisės normas arba jas netinkamai taikė ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

66. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

68. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė