1f942aff-efd1-4d02-ba8a-d82279667973 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-318/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37439-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.1.2.8; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs, Vitalijos NorkÅ«nautÄs, Reginos PocienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei, nuteistajam A.
Legislator headnote
AI generated1f942aff-efd1-4d02-ba8a-d82279667973 · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , netinkamai taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neįvertino, kad nuteistasis, Å¡audamas iÅ¡ mažo galingumo pneumatinio pistoleto į lifto sienÄ ar staktÄ , galÄjo numatyti tik abstrakÄiÄ galimybÄ, jog, atÅ¡okus sviediniui rikoÅ¡etu, galima sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir neatsižvelgÄ, kad nuteistasis, vertindamas šūvių trajektorijas ir 5â6 metrų atstumÄ , iÅ¡ kurio Å¡audo, lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi, kad tokių padarinių iÅ¡vengs. (nusikalstamas pasitikÄjimas).
Full text
?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-318/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37439-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.1.2.8; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs, Vitalijos NorkÅ«nautÄs, Reginos PocienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei, nuteistajam A.
P. (A. P.), gynÄjui advokatui Aleksandrui Jokubauskui, ekspertui Mantui Juodakiui, vertÄjai Žanai Tadorovskajai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. ir jo gynÄjo apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 3 (trejiems) metams.
Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikiname sulaikyme ir suÄmime nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22d. Kardomoji priemonÄ â įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje â palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo. IÅ¡ A. P. Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos priteista 649,01 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt devyni eurai ir 1 ct) turtinei žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs A.
P. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad jis dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdÄ D. D. (D. D.) sveikatÄ , t. y. 2021 m. spalio 26 d., apie 19.30 val., vieÅ¡oje vietoje â namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), treÄio aukÅ¡to laiptinÄje, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralÄs požiÅ«riu nepriimtinu bei aplinkinius Å¡okiruojanÄiu elgesiu, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, rodydamas aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , be jokios aiÅ¡kios priežasties tyÄia pneumatiniu pistoletu Å¡ovÄ ne mažiau 3 (tris) kartus į D.
D., pataikydamas jam į kairÄ rankÄ , deÅ¡inÄ blauzdÄ ir kairÄs akies sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentÄjusiajam odos randus kairÄs plaÅ¡takos III-ame pirÅ¡te ir deÅ¡inÄje Å¡launyje, kiaurinį kairÄs akies sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį kairio akies obuolio odenos plÄÅ¡tine žaizda su akies vidiniu audinių iÅ¡kritimu ir svetimkÅ«niu akiduobÄje, kairio apatinio voko kraÅ¡to žaizda. DÄl kiaurinio kairÄs akies sužalojimo D. D. visiÅ¡kai neteko kairÄs akies regÄjimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. ir jo gynÄjas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį arba į BK 137 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir A. P. paskirti bausmÄ, nesusijusiÄ su realiu laisvÄs atÄmimu. Apeliantai skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles, todÄl padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas dÄl A.
P. kaltÄs turinio sunkiai sutrikdant D. D. sveikatÄ , nes, apeliantų vertinimu, A. P. nusikaltimÄ padarÄ ne tyÄia, o dÄl neatsargumo. Nors teismas nustatÄ, kad nusikaltimÄ nuteistasis padarÄ vieÅ¡oje vietoje, taÄiau A. P. veiksmų papildomai nekvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o tai, apeliantų nuomone, rodo, kad nuteistasis nusikalstamai veikÄ ne dÄl chuliganiÅ¡kų, o dÄl asmeninių paskatų. Ä®vykio metu namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), treÄiojo aukÅ¡to laiptinÄje prie lifto triukÅ¡mavo ne mažiau kaip trys apkvaiÅ¡Ä asmenys, iÅ¡ kurių tik vienÄ â J.
V. nuteistasis pažinojo. Kiti buvo ne Å¡io namo gyventojai. Å iuos asmenis A. P. ramino, reikalavo palikti laiptinÄ, taÄiau jie nepakluso. Ramino su pertrauka du kartus, o treÄiÄ kartÄ Ä¯ konflikto vietÄ nuteistasis iÅ¡Äjo su neÅ¡aunamuoju, pneumatiniu Å¡ratiniu ginklu. Tuo metu J. V. buvo keliais laipteliais žemiau, o kiti ten buvÄ du asmenys konfliktavo tarpusavyje. Siekdamas juos nuraminti nuteistasis nusprendÄ pagÄ sdinti orinio ginklo šūviais. Ä® žmones nesitaikÄ. Å audamas pataikÄ Ä¯ staktÄ .
Kitus šūvius paleido virÅ¡ triukÅ¡maujanÄių asmenų galvų ir pataikÄ Ä¯ lifto sienÄ . Taikydamas į sienÄ , galimai vienam pataikÄ (galimai rikoÅ¡etu) į akį. NekreipÄ dÄmesio, kaip sureagavo vaikinai, nes viskas įvyko labai greitai: jis atÄjo, iššovÄ ir grįžo atgal į butÄ . Teisme buvo apklausti įvykio metu buvÄ nukentÄjusysis D. D., liudytojai A. Ä., V. Ä., J. V., taÄiau jų parodymai tarpusavyje nesutampa, o nukentÄjusiojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu turi esminių prieÅ¡taravimų, kurių teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepaÅ¡alino.
Be to, iÅ¡ liudytojų A. ir V. Ä. nurodytų asmenų, buvusių įvykio metu namo treÄio aukÅ¡to bute, koridoriuje ar bendroje virtuvÄje, buvo apklaustas tik vienas A. R., todÄl liko nenustatytos bylai teisingai iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos aplinkybÄs. Teisiamajame posÄdyje J. V. nurodÄ, kad jis neatsimena, jog su D. D. bÅ«tų ÄjÄs į namÄ Baltupio g. Jis paskutinį kartÄ su D. D., kuris buvo be vienos akies, bendravo gruodį. D. D. lyg pasakojo, kas nutiko, taÄiau gerai neatsimena, nes 5 (penkerius) metus vartoja heroinÄ , sirgo Å¡izofrenija, depresija ir pan.
Taigi, J. V. parodymai patvirtina A. P. nurodytÄ aplinkybÄ, kad įvykio metu liudytojas ir su juo atÄjÄ asmenys galÄjo bÅ«ti apkvaiÅ¡Ä bei elgtis neadekvaÄiai, todÄl nuteistasis iÅ¡ asmeninių paskatų pasirinko ne chuliganiÅ¡kÄ , bet netinkamÄ bÅ«dÄ , nuraminti D. D. ir kitus su juo atÄjusius asmenis. Teismas A. P. kaltÄ grindÄ ne bylos įrodymų visuma, o remdamasis iÅ¡ esmÄs tik L. K., kuriam D. D. iÅ¡ karto po įvykio pasakojo apie sužalojimo aplinkybes, parodymais, taÄiau D.
D. teisme nurodytos aplinkybÄs prieÅ¡tarauja jo L. K. nurodytoms aplinkybÄms. Å ie prieÅ¡taravimai pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo paÅ¡alinti. Taigi, esant tokioms aplinkybÄms, visos abejonÄs turÄjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuteistojo naudai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius konkreÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Be to, teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , netinkamai taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neįvertino, kad nuteistasis, Å¡audamas iÅ¡ mažo galingumo pneumatinio pistoleto į lifto sienÄ ar staktÄ , galÄjo numatyti tik abstrakÄiÄ galimybÄ, jog, atÅ¡okus sviediniui rikoÅ¡etu, galima sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir neatsižvelgÄ, kad nuteistasis, vertindamas šūvių trajektorijas ir 5â6 metrų atstumÄ , iÅ¡ kurio Å¡audo, lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi, kad tokių padarinių iÅ¡vengs. (nusikalstamas pasitikÄjimas).
TodÄl A. P. nustatyti neatsargÅ«s veiksmai turÄjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Apeliantų manymu, teismas neįvertino tinkamai ir aplinkybių, reikÅ¡mingų nuteistajam skiriant bausmÄ: neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimas neabejotinai turÄs neigiamos įtakos A. P. socialiniams ryÅ¡iams, jis praras darbÄ , nors bÅ«damas laisvÄje už darbe gautas pajamas galÄtų atlyginti priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ , iÅ¡laikyti mažameÄius vaikus.
Taip pat neįvertino jo asmenybÄs, elgesio visuomenÄje, nusikalstamos veikos padarymo priežasties, elgesio po nusikalstamos veikos padarymo: jis suprato padarytos veikos pavojingumÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažino kaltÄ, nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl nusikalstamos veikos padarymo, nesistengÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs, savo elgesiu siekÄ Ä¯rodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Tokios aplinkybÄs neabejotinai sudaro prielaidas taikyti A. P. BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmÄ, nesusijusiÄ su realiu laisvÄs atÄmimu.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis A. P. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorÄ â jį atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. P. ir jo gynÄjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. TeisÄjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ (apklaususi nuteistÄ jį A. P., ekspertÄ M. Juodakį, liudytojus S. S. ir L. I.), iÅ¡ naujo dar kartÄ Ä¯vertinusi visus bylos įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra motyvuotas.
Jame, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2â3 punktų nuostatos, nuosekliai iÅ¡dÄstyti teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirti įrodymai ir, prieÅ¡ingai, negu nurodoma skunde, remiantis jų visumos analize, padarytos bylos įrodymų turinį atitinkanÄios iÅ¡vados dÄl A. P. tyÄinÄs kaltÄs. Nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybÄs pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma.
Apygardos teismas, A. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarÄ. DÄl įrodymų vertinimo ir A. P. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nustatÄ, kad jis 2021 m. spalio 26 d., apie 19.30 val., vieÅ¡oje vietoje â gyvenamojo namo laiptinÄje â be jokios aiÅ¡kios priežasties tyÄia pneumatiniu pistoletu Å¡ovÄ ne mažiau 3 (tris) kartus į D.
D. ir, be kitų sužalojimų, kvalifikuojamų nežymiu sveikatos sutrikdymu, jam padarÄ kiaurinį kairÄs akies sužalojimÄ , kvalifikuojamÄ sunkiu sveikatos sutrikdymu, dÄl kurio nukentÄjusysis visiÅ¡kai neteko kairÄs akies regÄjimo. Taip A. P. dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdÄ D. D. sveikatÄ . Skunde apeliantai neginÄija, kad A. P. sunkiai sužalojo D. D. sveikatÄ Å¡audydamas ginklu, taÄiau neigia, jog tai nuteistasis padarÄ tyÄia. Anot nuteistojo ir gynÄjo, A. P. D.
D. sveikatÄ sunkiai sutrikdÄ neatsargiais veiksmais, todÄl jie turÄjo bÅ«ti kvalifikuoti ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliantai tvirtina, kad A. P. į D. D. Å¡audÄ dÄl asmeninių, o ne dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. Å ie apeliantų argumentai nepagrįsti, todÄl atmetami. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte baudžiamoji atsakomybÄ numatyta tam, kas dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo arba susargdino žmogų, jeigu dÄl to nukentÄjÄs asmuo neteko regos <...>.
Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dÄl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad nuteistojo kaltÄs turinį sudaro nusikalstamas pasitikÄjimas ar nusikalstamas nerÅ«pestingumas dÄl kito žmogaus sužalojimo ar susargdinimo. Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo, t. y. jeigu jį padarÄs asmuo numatÄ, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingų Å¡iame kodekse numatytų padarinių, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi jų iÅ¡vengti, arba dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. jeigu jį padarÄs asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti.
Kaip žinia, atskleidžiant nuteistojo kaltÄs turinį, nepakanka vien tik subjektyvaus jo suvokimo ir savo daromų veiksmų vertinimo bei paaiÅ¡kinimo, kokių padarinių jis siekÄ. Nuoseklioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltÄs forma, rūšis, jos turinys â subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be paties kaltininko paaiÅ¡kinimų, kaip jis suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-12-942/2018 ir kt.).
Skunde nepagrįstai teigiama, kad A. P., Å¡audamas iÅ¡ mažo galingumo pneumatinio pistoleto į lifto sienÄ ar staktÄ , tik abstrakÄiai galÄjo numatyti, jog nuo sienos ar staktos galimai rikoÅ¡etu atÅ¡okÄs sviedinys gali sunkiai sutrikdyti D. D. sveikatÄ , ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi, kad nustatytų padarinių bus iÅ¡vengta, nes vertino šūvių trajektorijas ir atstumÄ , iÅ¡ kurio Å¡audÄ Ä¯ nukentÄjusįjį. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo, A.
P. įÄjo į laiptinÄ ir, stovÄdamas 3â4 metrų atstumu, taikydamas virÅ¡ galvos, Å¡ovÄ Ä¯ ant laiptų sÄdintį D. D.. Jis taikÄsi jam virÅ¡ galvos ir tik po to Å¡ovÄ Ä¯ sienÄ lifto pusÄje ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡Äjo (t. 2, b. l. 54â64). Å ias įvykio aplinkybes nuteistasis patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ (t. 2, b. l. 51â52). Teisme A. P. teigÄ, kad nuÄjÄs į laiptinÄ ir pamatÄs ten sÄdinÄius apsvaigusius asmenis, iÅ¡sitraukÄ ginklÄ ir, nežiÅ«rÄdamas kur, Å¡ovÄ tris kartus, taÄiau nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes papildo nukentÄjusiojo D.
D. parodymai. D. D. nuosekliai aiÅ¡kino, kad, jam sÄdint laiptinÄje ant laiptų, nuteistasis pradÄjo į jį Å¡audyti ir pataikÄ Ä¯ akį, paskui į rankos pirÅ¡tÄ . Kai nukentÄjusysis apsisuko bÄgti, A. P. Å¡ovÄ jam į kojas. Tiek nuteistojo, tiek ir nukentÄjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina 2022 m. kovo 16 d. specialistÄs paaiÅ¡kinimai ir 2022 m. vasario 1 dienos teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr.G332\2022(01), iÅ¡ kurių matyti, kad sužalojimai buvo padaryti nukentÄjusiojo nurodytose kÅ«no vietose.
Visi aptarti faktiniai duomenys papildo vienas kitÄ ir paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistasis sunkiai sutrikdÄ D. D. sveikatÄ dÄl neatsargumo, Å¡audamas ne į nukentÄjusįjį, o į prieÅ¡ingÄ laiptinÄs sienÄ . Nors pistoletas, iÅ¡ kurio A. P. Å¡audÄ, nÄra priskiriamas Å¡aunamiesiems ginklams, taÄiau jis buvo užtaisytas 6 mm skersmens rutulio formos sviediniais, kurių dalis buvo pagaminti iÅ¡ plastiko, o kiti â iÅ¡ metalo (t. 1, b. l. 54). Nuteistasis patvirtino, kad ginklas ir sviediniai priklausÄ jam.
Taigi, A. P. puikiai žinojo, kad, Å¡audydamas į nukentÄjusįjį iÅ¡ 3â4 metrų atstumo nurodytu pistoletu, užtaisytu kietais sviediniais, be jokios abejonÄs gali jį sužaloti, nes tam buvo reali tikimybÄ. Byloje neginÄytinai nustatyta, kad dÄl kiaurinio kairÄs akies sužalojimo, pasireiÅ¡kusio kairio akies obuolio odenos plÄÅ¡tine žaizda su akies vidinių audinių iÅ¡kritimu ir svetimkÅ«niu akiduobÄje, kairio apatinio voko kraÅ¡to žaizda, D. D. visiÅ¡kai neteko kairÄs akies regÄjimo (t. 1, b. l. 108â109).
Nuteistojo veiksmai įvykio metu ir po jo neabejotinai rodo, kad jis puikiai suvokÄ, jog į kitÄ Å¾mogų Å¡audamas iÅ¡ pneumatinio pistoleto iÅ¡ nustatyto atstumo gali ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ . Tai patvirtina ir liudytojo A. Ä. parodymai, kad A. P. jam sakÄ, jog âsuÅ¡audÄâ žmogų, bei liudytojos N. Ä. nurodytos aplinkybÄs, kad nuteistasis, po įvykio grįžÄs namo, pasakojo, jog bendrabutyje, kuriame gyvena broliai A. ir V. Ä., jis paÅ¡ovÄ Å¾mogų (t. 2, b. l. 161â169; t. 3, b. l. 13â23).
A. P. Å¡ovÄ blogai apÅ¡viestoje aplinkoje į ant laiptų sÄdintį nukentÄjusįjį ir iÅ¡ karto iÅ¡Äjo, neįsitikinÄs sukeltų pasekmių sunkumu, nors buvo iÅ¡sigandÄs ir savo sugyventinei pripažino, kad jis ne tik Å¡audÄ Ä¯ nukentÄjusįjį, bet jį ir paÅ¡ovÄ, t. y. sužalojo. Tai rodo, kad A. P. suprato, jog Å¡audydamas į nukentÄjusiojo kÅ«nÄ , gali sukelti ir sunkias pasekmes, nors jų ir nesiekÄ, taÄiau sÄ moningai leido nustatytiems padariniams kilti, t. y. jis veikÄ netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Tarp A. P. tyÄinių veiksmų (šūvio nukentÄjusiajam į akį) ir padarinių (kiaurinio kairÄs akies sužalojimo, dÄl kurio nukentÄjusysis visiÅ¡kai neteko kairÄs akies regÄjimo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje ekspertas M. Juodakis patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. P. nesirgo ir neserga jokiais lÄtinio ar momentinio pobÅ«džio psichinÄs veiklos sutrikimais, kurie bÅ«tų trukdÄ jam suprasti savo veiksmų esmÄ ir juos valdyti.
Taigi, A. P., bÅ«damas suaugÄs, normaliai protiÅ¡kai iÅ¡sivystÄs, iÅ¡ artimo atstumo Å¡audamas į ant laiptų sÄdintį nukentÄjusįjį D. D., galÄjo suvokti ir suvokÄ, kad nusikalstamai veikia kito žmogaus sveikatai pavojingu bÅ«du, todÄl privalo atsakyti už savo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Esant iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms, pirmosios instancijos teismas neturÄjo jokių teisinių prielaidų nuteistojo A. P. padarytus tyÄinius nusikalstamus veiksmus vertinti kaip neatsargius ir juos kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.
Tai, kad nuteistasis nusikaltimÄ padarÄ spontaniÅ¡kai, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų dÄl A. P. tyÄios turinio. SpontaniÅ¡kumas ir apsvaigimas nuo alkoholio aptariamu atveju neatÄmÄ galimybÄs nuteistajam suvokti atliekamų nusikalstamų veiksmų pavojingumo ir juos valdyti. Nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turÄjo įtakos nusikalstamiems veiksmams padaryti, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino jo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe.
Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad A. P. nukentÄjusįjį D. D. sužalojo ne dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, o dÄl pykÄio, kilusio tarpusavio konflikto metu, t. y. dÄl asmeninių paskatų. A. P. baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad treÄiojo aukÅ¡to laiptinÄje, prie lifto žodžiu kelis kartus ramino triukÅ¡mavusius asmenis. Pastariesiems nenustojus triukÅ¡mauti ir toliau tarpusavyje konfliktuojant, siekdamas juos nuraminti, nusprendÄ pagÄ sdinti oriniu ginklu, kurį jis buvo neseniai įsigijÄs savigynai ir laikÄ savo faktinÄs sutuoktinÄs bute, kuriame gyveno jos broliai A. ir V.
Ä. (t. 2, b. l. 15, 51â52, 54â55). TaÄiau nuteistojo parodymų apie laiptinÄje buvusių asmenų keliamÄ triukÅ¡mÄ ir dÄl to tarp jų ir nuteistojo kilusį konfliktÄ nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. Liudytoju apklaustas A. Ä. paneigÄ, kad laiptinÄje buvo triukÅ¡maujama ir parodÄ, kad jis, rÅ«kydamas virtuvÄje, jokio triukÅ¡mo negirdÄjo ir jokių žmonių nematÄ. Liudytojas pažymÄjo, kad jis net nežinojo, kad prie lifto sÄdi paÅ¡aliniai asmenys (t. 3, b. l. 13â23).
NagrinÄjamo įvykio metu A. P. Å¡audÄ iÅ¡ pneumatinio ginklo, kuris Å¡audamas nesukelia didelio garso, taÄiau liudytoju byloje apklaustas A. Ä. nurodÄ, kad jis rÅ«kydamas girdÄjo kelių šūvių garsÄ . Taigi, nepaisant to, kad A. Ä. buvo toliau nuo įvykio vietos, jis iÅ¡girdo šūvių garsus, o tai neprieÅ¡tarauja tam, kad žmonių keliamo triukÅ¡mo, kurio negalÄtum apsikÄsti bÅ«damas nuo laiptinÄs nutolusiame bute, esanÄiame už kito koridoriaus durų, iÅ¡ tiesų nebuvo, nes, prieÅ¡ingu atveju, liudytojas neabejotinai jį bÅ«tų girdÄjÄs. Kad laiptinÄje triukÅ¡mo nebuvo, patvirtina nukentÄjusiojo D.
D. parodymai, kad jis vienas ramiai sÄdÄjo ant laiptų, tyliai narÅ¡Ä telefone ir laukÄ grįžtanÄio J. V.. Ä® jį Å¡audÄs asmuo nereikalavo iÅ¡ laiptinÄs pasiÅ¡alinti, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Nuteistasis atÄjo į laiptinÄ ir, nieko nesakÄs, tiesiog pradÄjo į jį Å¡audyti, todÄl D. D. iki Å¡iol nežino, kodÄl jis Å¡audÄ (t. 3, b. l. 13â23). NukentÄjusysis įvykio metu buvo blaivus, nekonfliktavo ir A. P. jokios grÄsmÄs nekÄlÄ. Taigi, nuteistasis į jį Å¡ovÄ be jokios priežasties.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo netikÄti liudytojo A. Ä. ir nukentÄjusiojo D. D. parodymais. Kita vertus, liudytojo A. Ä. ir nukentÄjusiojo parodymų nepaneigia kiti bylos duomenys. PrieÅ¡ingai, juos papildo liudytoju apklausto L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad D. D. iÅ¡ karto po įvykio sakÄ, jog jis be jokios priežasties buvo sužalotas laiptinÄje iÅ¡ guminÄmis kulkomis Å¡audanÄio ginklo (t. 3, b. l. 13â23). Taip pat apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje liudytoju apklausto L.
I. parodymai, kad D. D. buvo sužalotas, kai jis sÄdÄjo ant laiptų ir narÅ¡Ä telefone, o taip pat paties A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinÄjant instancine tvarka duoti paaiÅ¡kinimai, kad Å¡audamas jis matÄ, jog vienas asmuo sÄdi ant laiptų, buvo piktas dÄl nesutarimų su savo sugyventine (t. 2, b. l. 15, 51â52, 54â55). TeisÄjų kolegija nenustatÄ jokių prieÅ¡taravimų tarp nukentÄjusiojo D. D., nurodytų liudytojų ir nuteistojo parodymų dÄl esminių pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių.
Skunde apeliantai deklaratyviai nurodo, kad apygardos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp nukentÄjusiojo liudytojui L. K. iÅ¡ karto po įvykio papasakotų aplinkybių ir jo parodymų, duotų teisme. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad liudytojas L. K. tik atpasakojo, kÄ jam iÅ¡ karto po įvykio pasakÄ pagalbos praÅ¡antis nukentÄjusysis. Tai, kad nukentÄjusysis iÅ¡ karto po įvykio L. K. detaliai neatpasakojo visų įvykio aplinkybių, vÄliau teisme tikslino savo parodymus, savaime nedaro jo parodymų nepatikimais, ypatingai įvertinus tai, jog jis įvykio metu buvo sunkiai sužalotas: iÅ¡ esmÄs nematÄ abiem akimis ir kentÄjo didelį skausmÄ .
Byloje nÄra duomenų, kad liudytojas A. Ä. ir D. D. turÄjo pagrindÄ apkalbÄti nuteistÄ jį, ar yra suinteresuoti bylos baigtimi. D. D., nepaisant to, kad dÄl A. P. nusikalstamų veiksmų visiÅ¡kai neteko regÄjimo viena akimi, praÅ¡Ä teismo nuteistajam gailestingumo, neskirti jam su laisvÄs atÄmimu susijusios bausmÄs, pats baudžiamajame procese nereiÅ¡kÄ civilinio ieÅ¡kinio dÄl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. TodÄl apygardos teismas, formuodamas savo vidinį įsitikinimÄ galutiniam įrodymų įvertinimui, pagrįstai A.
P. parodymais rÄmÄsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys, ir teisingai nustatÄ, kad nuteistasis tyÄia sunkiai sutrikdÄ D. D. sveikatÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos yra nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lÄmÄ noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenÄs negerbimÄ , elementarių moralÄs bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nÄra jokių smurtinius veiksmus pateisinanÄių priežasÄių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mÄ dingstis.
Taigi, apygardos teismas, nustatÄs, kad nuteistojo paskatos reiÅ¡kÄsi neiÅ¡provokuota agresija, pagrįstai jam inkriminavo chuliganiÅ¡kas paskatas kaip jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį. Tam neprieÅ¡tarauja ir paties A. P. parodymai, kad jis įvykio dienÄ buvo apimtas emocijų, nes susipyko su faktine sutuoktine N. Ä., taip pat bylos duomenys, jog įvykio metu nuteistasis buvo apsvaigÄs nuo alkoholio, ir tai turÄjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Nors nuteistasis apeliacinÄs instancijos teisme aiÅ¡kino, kad jis buvo piktas dÄl konflikto su savo drauge, taÄiau jo bÅ«sena konkreÄiu atveju niekaip nebuvo susijusi su nukentÄjusiojo asmeniu, todÄl Å¡ios jo nurodytos aplinkybÄs negali bÅ«ti vertinamos kaip asmeninÄ paskata smurtauti prieÅ¡ niekuo dÄtÄ kitÄ asmenį.
Ä®rodinÄjimas baudžiamajame procese turi ribas. Jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybÄs ir nelieka protingos tikimybÄs, kad naujų duomenų tyrimas galÄtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dÄl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-165-648/2015 ir kt.). Skunde minimi liudytojai A. R., J. V. ir V. Ä., buvÄ netoli įvykio vietos, bet paties Å¡audymo aplinkybių nematÄ, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jokių faktinių duomenų, galinÄių paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas esmines įvykio aplinkybes, nenurodÄ.
IÅ¡tirtų bylos įrodymų (nuteistojo, nukentÄjusiojo, liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinÄs bylos medžiagos) pirmosios instancijos teismui pakako daryti iÅ¡vadÄ dÄl A. P. tyÄinÄs kaltÄs ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Formuojamoje kasacinÄs instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs bei bÅ«dai. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.
Å iuo atveju tirdamas byloje esanÄius įrodymus ir juos vertindamas, apygardos teismas Å¡io reikalavimo nepažeidÄ. Pirmosios instancijos teismas tikrino gynybos keltas versijas ir pagrįstai jas atmetÄ kaip prieÅ¡taraujanÄias objektyviems bylos faktiniams duomenims. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankÅ«s A. P., nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl jo kaltÄs turinio yra nepagrįstos. A. P. nusikalstamuose veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudÄties požymiai.
Kvalifikuodamas A. P. nusikalstamus veiksmus pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , apygardos teismas jį taikÄ tinkamai. Apeliantai skunde nurodo, kad A. P. chuliganiÅ¡kas paskatas paneigia tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal sutaptį neinkriminavo chuliganizmo, nors nusikalstamus veiksmus jis padarÄ vieÅ¡oje vietoje â daugiabuÄio namo laiptinÄje. Å is skundo argumentas nepagrįstas. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ .
Taigi, chuliganizmo sudÄties bÅ«tinasis požymis yra padariniai âvisuomenÄs rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju Å¡ie padariniai įrodinÄjami atskirai. Jeigu be sunkaus sveikatos sutrikdymo vieÅ¡oje vietoje, kaltininkas savo veiksmais sukÄlÄ ir kitas pasekmes, t. y. sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jo padaryti veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 135 ir pagal BK 284 straipsnį (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-399-699/2016). VisuomenÄs tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinÄ Å¾ala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonÄms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonÄms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-134/2014 ir kt.). Šioje byloje padariniai â visuomenÄs tvarkos ar rimties sutrikdymas nepasitvirtino.
Tokie padariniai A. P. nebuvo inkriminuoti praneÅ¡ime apie įtarimÄ bei kaltinamajame akte (t. 2, b. l. 79, 121â133). TodÄl kaip veikos motyvÄ nustatÄs chuliganiÅ¡kas paskatas pirmosios instancijos teismas A. P. veiksmus tinkamai kvalifikavo tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tada, kai vieÅ¡oje vietoje dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kitų padarinių, Å¡i veika kvalifikuojama tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-24-689/2019).
DÄl teisingumo principo įgyvendinimo ir bausmÄs paskyrimo Apeliantai skunde praÅ¡o nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu, argumentuodami tuo, kad A. P. turi glaudžius teigiamus socialinius bei Å¡eiminius ryÅ¡ius, be to, jo asmenybÄ nÄra tiek pavojinga visuomenei, jog A. P. reikÄtų nuo jos izoliuoti. Tokie nuteistojo ir jo gynÄjo teiginiai pagrįsti, todÄl praÅ¡ymas tenkintinas. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelÄ bausmÄs rūšis â terminuotas laisvÄs atÄmimas nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų.
IÅ¡ apskųstojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, A. P. individualizuodamas bausmÄ, įvertino, jog jis, veikdamas netiesiogine tyÄia, padarÄ vienÄ labai sunkų, baigtÄ nusikaltimÄ , dÄl kurio nukentÄjusysis visiÅ¡kai neteko regÄjimo viena akimi. A. P. atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo D. D.. Jo gyvenimo draugÄ N. Ä., su kuria veda bendra Å«kį ir augina mažameÄius vaikus, atlygino nukentÄjusiajam 700 Eur dydžio žalÄ (t. 1, b. l. 146). A. P. atsakomybÄ lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina â kad jis veikÄ padarÄ apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei nusikalto bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ ir į nuteistojo asmenybÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes bei jo socialinius ir Å¡eiminius ryÅ¡ius: A. P., kaip minÄta, gyvena faktinÄje santuokoje su N. Ä., su kuria veda bendra Å«kį ir augina mažameÄius vaikus (t. 3, b. l. 7). Jis nuo 2022 m. balandžio 11 d. dalyvauja reintegracijos į darbo rinkÄ projekte â(duomenys neskelbtini)â, o nuo 2022 m. birželio 1 d. â dirba (t. 2, b. l. 157; t. 3, b. l. 8â9). Apygardos teismas taip pat pagrįstai atkreipÄ dÄmesį, kad byloje be teigiamai nuteistojo asmenybÄ apibÅ«dinanÄių aplinkybių, yra ir neigiamai jį charakterizuojanÄių duomenų: baustas administracine tvarka, dažniausiai už važiavimÄ visuomeniniu transportu be bilieto (t. 2, b. l. 94â103), daug kartų teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, taip pat kartÄ už fizinio skausmo sukÄlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 2, b. l. 97â93).
Ä®vertinÄs Å¡ias bausmei individualizuoti ir jai skirti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmÄs tikslai ir jos paskirtis bus realizuoti A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskyrus artimÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytai minimaliai realiÄ 3 (trejų) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Taigi, nagrinÄjamu atveju apskųstuoju nuosprendžiu A. P. 3 (trejų) metų laisvÄs atÄmimas paskirtas už sunkų nukentÄjusiojo D.
D. sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nekyla abejonių, kad nuteistojo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas D. D. yra labai pavojinga nusikalstama veika, taÄiau apygardos teismo iÅ¡vada, jog konkreÄiu atveju tik izoliavus nuteistÄ jį nuo visuomenÄs, bus įgyvendinta bausmÄs paskirtis, nevisiÅ¡kai atitinka bylos faktinius duomenis. Tokia teismo iÅ¡vada padaryta nepakankamai įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo A. P. paskirto dydžio bausme bÅ«tų įgyvendintas tik vienintelis tikslas â nubaudimas.
Tuo tarpu, BK 41 straipsnis be kitų bausmÄs tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo) iÅ¡skiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . BausmÄ turi bÅ«ti teisinga. BausmÄs teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisÄs principų, kurio esmÄ yra ta, kad teismo paskirta bausmÄ turi atitikti du reikalavimus â padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ . PažymÄtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonÄs, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.
BausmÄs teisingumas neatsiejamai susijÄs ir su bausmÄs individualizavimu, kuris glaudžiai susijÄs su bausmÄs paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmÄ skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. TaÄiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisÄ paskirti Å¡velnesnÄ, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmÄ.
Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-348/2013). Baudžiamasis kodeksas neapibrÄžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas, visų pirma, kaip teisingos bausmÄs paskyrimas. Teisinga bausmÄ yra tokia bausmÄ, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrÄžtÄ bausmÄs paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis. IÅ¡ esmÄs turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmÄ, nors formaliai ir atitinka visas bausmÄs skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), taÄiau yra betikslÄ, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkÅ¡Äiai, pasiekia iÅ¡ esmÄs tik vienÄ â nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas.
Taigi, Å¡i nuostata nÄra pagrindinÄ ir vienintelÄ taisyklÄ, kuria pirmiausiai turi vadovautis teismas, skirdamas bausmÄ. PrieÅ¡ingai, pagrindinÄs taisyklÄs yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmÄs skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. TodÄl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmÄs skyrimÄ pabrÄžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).
KasacinÄs instancijos teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad baudžiamosios atsakomybÄs individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmÄ arba kitÄ baudžiamosios teisÄs poveikio priemonÄ (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkreÄioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmÄ pažiÅ«rÄti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenÄs, paties nukentÄjusiojo intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindÄti, prizmÄ.
Be to, turi bÅ«ti atkreiptas dÄmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nÄra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinanÄios aplinkybÄs. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybÄs, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkreÄių asmens elgesio formų įvertinimo, konkreÄių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybÄmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinÄs baudžiamosios teisÄs ir teisÄjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.
Taigi, vienoda ir teisinga bausmÄ už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybÄms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Remiantis bylos duomenimis, A. P. augo vaikų globos namuose nuo 3 metų iki 18 metų. IÅ¡ÄjÄs iÅ¡ globos namų, piktnaudžiavo alkoholiu ir vartojo kitas psichikÄ veikianÄias medžiagas, kurios darÄ Ä¯takÄ jo prieÅ¡ingai teisei veiklai. TaÄiau per vienerių metų laikotarpį po nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas Å¡ioje byloje, padarymo nuteistasis deda akivaizdžias pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir keiÄiasi kaip asmenybÄ.
Jis turi tikslÄ tapti pilnaverÄiu visuomenÄs nariu, kurti pridÄtinÄ vertÄ, užtikrinti savo ir visos Å¡eimos finansinÄ bei psichologinÄ gerovÄ. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta N. Ä. nurodÄ, kad, kol A. P. buvo suimtas, ji su vaikais gyveno skurde, o apeliacinÄs instancijos teisme liudytoju apklaustas S. S., dirbantis â(duomenys neskelbtini)â socialinio darbuotojo padÄjÄju, patvirtino, kad A. P. dalyvauja 12 žingsnių pasikeitimo programoje, kuri skirta keisti gyvenimo bÅ«dÄ .
A. P. metus laiko gyvena socialiai, dirba. Per vienerių metų laikotarpį jis padarÄ labai didelÄ pažangÄ , vykdo visus nurodymus. Jam teikiamos psichologo, priklausomybių specialisto konsultacijos, dviejų socialinių darbuotojų pagalba. Nuteistasis lanko įvairias grupes, užsiima savanoriÅ¡ka veikla. Jis vienas iÅ¡ tų nedažnai pasitaikanÄių asmenų, kuris visas pastangas keisti savo gyvenimÄ deda savo paties iniciatyva. Jis kelia aplinkinių pasitikÄjimÄ , todÄl su A. P. buvo sudaryta ilgalaikÄ darbo sutartis (t. 3, b. l. 98â103).
Aptartos aplinkybÄs itin pozityviai apibÅ«dina A. P. ir rodo, kad jis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, suvokia savo neteisÄtų veiksmų padarinius, padarÄ iÅ¡vadas, todÄl yra pagrindas manyti, jog ateityje daugiau nebenusikals. Kartu nurodytos aplinkybÄs leidžia teigti, kad A. P. nusikalstama veika, nors ir priskirtina prie labai sunkių nusikalstamų veikų, buvo padaryta spontaniÅ¡kai, dÄl nesugebÄjimo valdyti savo emocijų bei netinkamo gyvenimo bÅ«do, kuris susiformavo neturint teigiamo pavyzdžio Å¡eimoje, nes tÄvų neteko bÅ«damas vos 3 (trejų) metų amžiaus, todÄl užaugo vaikų globos namuose, kuriuose trÅ«ko artimų santykių, pagrįstų tÄviÅ¡ka meile, rÅ«pesÄiu, visuomenÄje priimtinų vertybių bei moralinių nuostatų puoselÄjimu.
Tam neprieÅ¡tarauja A. P. apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje iÅ¡sakyta nuoÅ¡irdi atgaila ir nurodytos aplinkybÄs, kad jis nenori prisiminti savo ankstesnio gyvenimo, kad nori viskÄ iÅ¡trinti, jog tik atÄjÄs į â(duomenys neskelbtini)â bendruomenÄ suprato, kad yra kitoks gyvenimas, jis gali pasikeisti, todÄl atsisakÄ bendravimo su buvusiais draugais, nevartoja psichikÄ veikianÄių medžiagų, alkoholio. Nori bÅ«ti su Å¡eima ir pažada daugiau nebenusikalsti. A. P. užtikrintÄ pasiryžimÄ keistis patvirtina bylos duomenys, kad jis pats susirado VšĮ â(duomenys neskelbtini)â.
Atvyksta į paskirtus psichologinių konsultacijų susitikimus, nuoÅ¡irdžiai iÅ¡sako savo problemas, yra motyvuotas. Labai rÅ«pinas savo Å¡eima, prižiÅ«ri du vaikus. Mokosi naujų socialinių įgÅ«džių. Yra įsipareigojÄs papildomai bendradarbiauti su įvairiais specialistais, dalyvauti savipagalbos grupių susirinkimuose, kad iÅ¡vengtų atkryÄių. Reguliariai lanko palaikomuosius pokalbius apie psichikÄ veikianÄių medžiagų vartojimo žalÄ (t. 2, b. l. 157, 158, 159; t. 3, b. l. 91, 93â96).
Nuteistasis nuo 2022 m. lapkriÄio 29 d. su VšĮ â(duomenys neskelbtini)â sudarÄ neterminuotÄ indų plovÄjo darbo sutartį â(duomenys neskelbtini)â salotų bare. Jis laiku atvyksta į darbÄ , neturi bendravimo su kolegomis problemų (t. 3, b. l. 92). Be to, teisÄjų kolegijos nuomone, Å¡iuo konkreÄiu atveju svarbu įvertinti ir nukentÄjusiojo D. D. pozicijÄ . Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad nukentÄjusiojo nuomonÄ dÄl kaltininkui skirtinos bausmÄs yra vienas iÅ¡ kriterijų, leidžianÄių nusprÄsti, kokia bausmÄ gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-115-648/2016).
Å ioje baudžiamojoje byloje nukentÄjusysis D. D. nepateikÄ apeliacinio skundo ir bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jis nenori, jog A. P. bÅ«tų paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Jis neteko regÄjimo viena akimi, taÄiau tik bÅ«damas laisvÄje nuteistasis galÄs jam atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , dÄl kurios dydžio jie planuoja susitarti ateityje. TeisÄjų kolegijai nekyla abejonių dÄl D. D. pozicijos tvirtumo neskirti nuteistajam laisvÄs atÄmimo bausmÄs. Taigi, iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs, susijusios su žymiais A.
P. elgesio pasikeitimais, nukentÄjusiojo tvirta bei nuoÅ¡irdi pozicija dÄl laisvÄs atÄmimo bausmÄs neskyrimo jį sunkiai sužalojusiam A. P., taip pat nesant byloje duomenų, kad po tiriamos nusikalstamos veikos nuteistasis bÅ«tų vÄl veikÄs prieÅ¡ingai teisei, o nukentÄjusysis bÅ«tų pakeitÄs savo pozicijÄ dÄl nuteistajam skirtinos bausmÄs, konkreÄiu atveju pripažintinos iÅ¡skirtinÄmis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste. Å ios aplinkybÄs kartu su pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintomis aplinkybÄmis, susijusiomis su nuteistojo amžiumi, Å¡eiminiais ir socialiniais ryÅ¡iais, nuoÅ¡irdžiu gailÄjimusi dÄl kilusių padarinių, atsipraÅ¡ymu nukentÄjusiojo, nors ir nepaÅ¡alina A.
P. padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltÄs, taÄiau leidžia sprÄsti, kad realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskyrimas konkreÄiu atveju aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. A. P. gali bÅ«ti pripažintas asmeniu, vertu teismo pasitikÄjimo, kuriam už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gali bÅ«ti paskirta bausmÄ be realaus laisvÄs atÄmimo. TodÄl, atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, kad A. P. paskyrus maksimaliai įstatymo leistinÄ 2 (dvejų) metų laisvÄs apribojimo bausmÄ su nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolÄ elektroninio stebÄjimo priemonÄmis bei griežtus, tarpusavyje deranÄius apribojimus, bausmÄs tikslai bus pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenÄs, tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kiant teismo pasitikÄjimÄ juo ir suteikiant jam galimybÄ pasitaisyti bei atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui priteistÄ Å¾alÄ .
Taigi, nuteistajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir, vadovaujantis BK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas: naikintina apskųstojo nuosprendžio dalis, kurioje jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirta reali 3 (trejų) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ ir į jÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme ir suÄmime iÅ¡bÅ«tas laikas. Nuteistajam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina maksimali baudžiamojo įstatymo numatyta laisvÄs apribojimo bausmÄ su intensyvia priežiÅ«ra bei nusikalstamÄ veikÄ atitinkanÄiais įpareigojimais: uždraudžiant lankytis klubuose, baruose, kavinÄse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose vieÅ¡ai pardavinÄjamas alkoholis, taip pat vartoti alkoholinius gÄrimus ir kitas psichikÄ veikianÄias medžiagas, nes veika padaryta bÅ«nant neblaiviam; uždraudžiant iÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusijÄ su darbu;
įpareigojant nuteistÄ jį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos; tÄsti dalyvavimÄ 12 žingsnių elgesio keitimo programoje; atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ , teismo priteistÄ , žalos atlyginimÄ ; per pirmus laisvÄs apribojimo metus neatlygintinai iÅ¡dirbti 200 valandų programoje globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P. (A. P.) pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirta 3 (trejų) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ bei į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme ir suÄmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d.
A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmÄ â laisvÄs apribojimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, A. P. kartu su pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirta 2 (dviejų) metų laisvÄs apribojimo bausme paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â nuteistojo buvimo vietos, esanÄios (duomenys neskelbtini), kontrolÄ elektroninio stebÄjimo priemonÄmis 2 (dviejų) metų terminui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1â4 punktais, 5 dalies 1 ir 4 punktais, A.
P. įpareigoti per visÄ laisvÄs apribojimo laikotarpį: â tÄsti dalyvavimÄ 12 žingsnių elgesio pataisos programoje; â tÄsti darbÄ salotų bare â(duomenys neskelbtini)â, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos; â nesilankyti klubuose, baruose, kavinÄse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose vieÅ¡ai pardavinÄjamas alkoholis; â nevartoti alkoholinių gÄrimų ir psichikÄ veikianÄių medžiagų;
â bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nÄra susijÄ su darbu; â atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 649,01 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt devynių eurų ir 1 ct) dydžio turtinÄ Å¾alÄ . â per pirmus 12 mÄnesių nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 200 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkÄiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme ir suÄmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant dviems laisvÄs apribojimo dienoms.
KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjos Jolanta ÄepukÄnienÄ Vitalija NorkÅ«naitÄ Regina PocienÄ