Legislator Case Law & Legislation
1f942aff-efd1-4d02-ba8a-d82279667973 AI generated

1f942aff-efd1-4d02-ba8a-d82279667973 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 1f942aff-efd1-4d02-ba8a-d82279667973
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-318/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37439-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.1.2.8; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnautės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

1f942aff-efd1-4d02-ba8a-d82279667973 · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neįvertino, kad nuteistasis, Å¡audamas iÅ¡ mažo galingumo pneumatinio pistoleto į lifto sienÄ ar staktÄ , galėjo numatyti tik abstrakčiÄ galimybę, jog, atÅ¡okus sviediniui rikoÅ¡etu, galima sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir neatsižvelgė, kad nuteistasis, vertindamas šūvių trajektorijas ir 5–6 metrų atstumÄ , iÅ¡ kurio Å¡audo, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad tokių padarinių iÅ¡vengs. (nusikalstamas pasitikėjimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-318/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37439-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.1.2.8; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnautės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A.

P. (A. P.), gynėjui advokatui Aleksandrui Jokubauskui, ekspertui Mantui Juodakiui, vertėjai Žanai Tadorovskajai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22d. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡ A. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos priteista 649,01 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt devyni eurai ir 1 ct) turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės A.

P. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad jis dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė D. D. (D. D.) sveikatÄ , t. y. 2021 m. spalio 26 d., apie 19.30 val., vieÅ¡oje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to laiptinėje, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu bei aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, rodydamas aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , be jokios aiÅ¡kios priežasties tyčia pneumatiniu pistoletu Å¡ovė ne mažiau 3 (tris) kartus į D.

D., pataikydamas jam į kairę rankÄ , deÅ¡inę blauzdÄ ir kairės akies sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam odos randus kairės plaÅ¡takos III-ame pirÅ¡te ir deÅ¡inėje Å¡launyje, kiaurinį kairės akies sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį kairio akies obuolio odenos plėštine žaizda su akies vidiniu audinių iÅ¡kritimu ir svetimkÅ«niu akiduobėje, kairio apatinio voko kraÅ¡to žaizda. Dėl kiaurinio kairės akies sužalojimo D. D. visiÅ¡kai neteko kairės akies regėjimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. ir jo gynėjas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį arba į BK 137 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir A. P. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Apeliantai skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl A.

P. kaltės turinio sunkiai sutrikdant D. D. sveikatÄ , nes, apeliantų vertinimu, A. P. nusikaltimÄ padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Nors teismas nustatė, kad nusikaltimÄ nuteistasis padarė vieÅ¡oje vietoje, tačiau A. P. veiksmų papildomai nekvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o tai, apeliantų nuomone, rodo, kad nuteistasis nusikalstamai veikė ne dėl chuliganiÅ¡kų, o dėl asmeninių paskatų. Ä®vykio metu namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukÅ¡to laiptinėje prie lifto triukÅ¡mavo ne mažiau kaip trys apkvaišę asmenys, iÅ¡ kurių tik vienÄ â€“ J.

V. nuteistasis pažinojo. Kiti buvo ne Å¡io namo gyventojai. Å iuos asmenis A. P. ramino, reikalavo palikti laiptinę, tačiau jie nepakluso. Ramino su pertrauka du kartus, o trečiÄ kartÄ Ä¯ konflikto vietÄ nuteistasis išėjo su neÅ¡aunamuoju, pneumatiniu Å¡ratiniu ginklu. Tuo metu J. V. buvo keliais laipteliais žemiau, o kiti ten buvę du asmenys konfliktavo tarpusavyje. Siekdamas juos nuraminti nuteistasis nusprendė pagÄ sdinti orinio ginklo šūviais. Ä® žmones nesitaikė. Å audamas pataikė į staktÄ .

Kitus šūvius paleido virÅ¡ triukÅ¡maujančių asmenų galvų ir pataikė į lifto sienÄ . Taikydamas į sienÄ , galimai vienam pataikė (galimai rikoÅ¡etu) į akį. Nekreipė dėmesio, kaip sureagavo vaikinai, nes viskas įvyko labai greitai: jis atėjo, iššovė ir grįžo atgal į butÄ . Teisme buvo apklausti įvykio metu buvę nukentėjusysis D. D., liudytojai A. Č., V. Č., J. V., tačiau jų parodymai tarpusavyje nesutampa, o nukentėjusiojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu turi esminių prieÅ¡taravimų, kurių teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepaÅ¡alino.

Be to, iÅ¡ liudytojų A. ir V. Č. nurodytų asmenų, buvusių įvykio metu namo trečio aukÅ¡to bute, koridoriuje ar bendroje virtuvėje, buvo apklaustas tik vienas A. R., todėl liko nenustatytos bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės. Teisiamajame posėdyje J. V. nurodė, kad jis neatsimena, jog su D. D. bÅ«tų ėjęs į namÄ Baltupio g. Jis paskutinį kartÄ su D. D., kuris buvo be vienos akies, bendravo gruodį. D. D. lyg pasakojo, kas nutiko, tačiau gerai neatsimena, nes 5 (penkerius) metus vartoja heroinÄ , sirgo Å¡izofrenija, depresija ir pan.

Taigi, J. V. parodymai patvirtina A. P. nurodytÄ aplinkybę, kad įvykio metu liudytojas ir su juo atėję asmenys galėjo bÅ«ti apkvaišę bei elgtis neadekvačiai, todėl nuteistasis iÅ¡ asmeninių paskatų pasirinko ne chuliganiÅ¡kÄ , bet netinkamÄ bÅ«dÄ , nuraminti D. D. ir kitus su juo atėjusius asmenis. Teismas A. P. kaltę grindė ne bylos įrodymų visuma, o remdamasis iÅ¡ esmės tik L. K., kuriam D. D. iÅ¡ karto po įvykio pasakojo apie sužalojimo aplinkybes, parodymais, tačiau D.

D. teisme nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja jo L. K. nurodytoms aplinkybėms. Å ie prieÅ¡taravimai pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo paÅ¡alinti. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, visos abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuteistojo naudai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Be to, teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neįvertino, kad nuteistasis, Å¡audamas iÅ¡ mažo galingumo pneumatinio pistoleto į lifto sienÄ ar staktÄ , galėjo numatyti tik abstrakčiÄ galimybę, jog, atÅ¡okus sviediniui rikoÅ¡etu, galima sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir neatsižvelgė, kad nuteistasis, vertindamas šūvių trajektorijas ir 5–6 metrų atstumÄ , iÅ¡ kurio Å¡audo, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad tokių padarinių iÅ¡vengs. (nusikalstamas pasitikėjimas).

Todėl A. P. nustatyti neatsargÅ«s veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Apeliantų manymu, teismas neįvertino tinkamai ir aplinkybių, reikÅ¡mingų nuteistajam skiriant bausmę: neatsižvelgė į tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas neabejotinai turės neigiamos įtakos A. P. socialiniams ryÅ¡iams, jis praras darbÄ , nors bÅ«damas laisvėje už darbe gautas pajamas galėtų atlyginti priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ , iÅ¡laikyti mažamečius vaikus.

Taip pat neįvertino jo asmenybės, elgesio visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežasties, elgesio po nusikalstamos veikos padarymo: jis suprato padarytos veikos pavojingumÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažino kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Tokios aplinkybės neabejotinai sudaro prielaidas taikyti A. P. BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – jį atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ (apklaususi nuteistÄ jį A. P., ekspertÄ M. Juodakį, liudytojus S. S. ir L. I.), iÅ¡ naujo dar kartÄ Ä¯vertinusi visus bylos įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra motyvuotas.

Jame, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir, priešingai, negu nurodoma skunde, remiantis jų visumos analize, padarytos bylos įrodymų turinį atitinkančios išvados dėl A. P. tyčinės kaltės. Nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

Apygardos teismas, A. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl įrodymų vertinimo ir A. P. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nustatė, kad jis 2021 m. spalio 26 d., apie 19.30 val., vieÅ¡oje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje – be jokios aiÅ¡kios priežasties tyčia pneumatiniu pistoletu Å¡ovė ne mažiau 3 (tris) kartus į D.

D. ir, be kitų sužalojimų, kvalifikuojamų nežymiu sveikatos sutrikdymu, jam padarė kiaurinį kairės akies sužalojimÄ , kvalifikuojamÄ sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurio nukentėjusysis visiÅ¡kai neteko kairės akies regėjimo. Taip A. P. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė D. D. sveikatÄ . Skunde apeliantai neginčija, kad A. P. sunkiai sužalojo D. D. sveikatÄ Å¡audydamas ginklu, tačiau neigia, jog tai nuteistasis padarė tyčia. Anot nuteistojo ir gynėjo, A. P. D.

D. sveikatÄ sunkiai sutrikdė neatsargiais veiksmais, todėl jie turėjo bÅ«ti kvalifikuoti ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliantai tvirtina, kad A. P. į D. D. Å¡audė dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Å ie apeliantų argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo arba susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos <...>.

Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad nuteistojo kaltės turinį sudaro nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerÅ«pestingumas dėl kito žmogaus sužalojimo ar susargdinimo. Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingų Å¡iame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, arba dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Kaip žinia, atskleidžiant nuteistojo kaltės turinį, nepakanka vien tik subjektyvaus jo suvokimo ir savo daromų veiksmų vertinimo bei paaiÅ¡kinimo, kokių padarinių jis siekė. Nuoseklioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be paties kaltininko paaiÅ¡kinimų, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-12-942/2018 ir kt.).

Skunde nepagrįstai teigiama, kad A. P., Å¡audamas iÅ¡ mažo galingumo pneumatinio pistoleto į lifto sienÄ ar staktÄ , tik abstrakčiai galėjo numatyti, jog nuo sienos ar staktos galimai rikoÅ¡etu atÅ¡okęs sviedinys gali sunkiai sutrikdyti D. D. sveikatÄ , ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad nustatytų padarinių bus iÅ¡vengta, nes vertino šūvių trajektorijas ir atstumÄ , iÅ¡ kurio Å¡audė į nukentėjusįjį. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo, A.

P. įėjo į laiptinę ir, stovėdamas 3–4 metrų atstumu, taikydamas virÅ¡ galvos, Å¡ovė į ant laiptų sėdintį D. D.. Jis taikėsi jam virÅ¡ galvos ir tik po to Å¡ovė į sienÄ lifto pusėje ir iÅ¡ įvykio vietos išėjo (t. 2, b. l. 54–64). Å ias įvykio aplinkybes nuteistasis patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 2, b. l. 51–52). Teisme A. P. teigė, kad nuėjęs į laiptinę ir pamatęs ten sėdinčius apsvaigusius asmenis, iÅ¡sitraukė ginklÄ ir, nežiÅ«rėdamas kur, Å¡ovė tris kartus, tačiau nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes papildo nukentėjusiojo D.

D. parodymai. D. D. nuosekliai aiÅ¡kino, kad, jam sėdint laiptinėje ant laiptų, nuteistasis pradėjo į jį Å¡audyti ir pataikė į akį, paskui į rankos pirÅ¡tÄ . Kai nukentėjusysis apsisuko bėgti, A. P. Å¡ovė jam į kojas. Tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina 2022 m. kovo 16 d. specialistės paaiÅ¡kinimai ir 2022 m. vasario 1 dienos teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr.G332\2022(01), iÅ¡ kurių matyti, kad sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiojo nurodytose kÅ«no vietose.

Visi aptarti faktiniai duomenys papildo vienas kitÄ ir paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistasis sunkiai sutrikdė D. D. sveikatÄ dėl neatsargumo, Å¡audamas ne į nukentėjusįjį, o į prieÅ¡ingÄ laiptinės sienÄ . Nors pistoletas, iÅ¡ kurio A. P. Å¡audė, nėra priskiriamas Å¡aunamiesiems ginklams, tačiau jis buvo užtaisytas 6 mm skersmens rutulio formos sviediniais, kurių dalis buvo pagaminti iÅ¡ plastiko, o kiti – iÅ¡ metalo (t. 1, b. l. 54). Nuteistasis patvirtino, kad ginklas ir sviediniai priklausė jam.

Taigi, A. P. puikiai žinojo, kad, šaudydamas į nukentėjusįjį iš 3–4 metrų atstumo nurodytu pistoletu, užtaisytu kietais sviediniais, be jokios abejonės gali jį sužaloti, nes tam buvo reali tikimybė. Byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl kiaurinio kairės akies sužalojimo, pasireiškusio kairio akies obuolio odenos plėštine žaizda su akies vidinių audinių iškritimu ir svetimkūniu akiduobėje, kairio apatinio voko krašto žaizda, D. D. visiškai neteko kairės akies regėjimo (t. 1, b. l. 108–109).

Nuteistojo veiksmai įvykio metu ir po jo neabejotinai rodo, kad jis puikiai suvokė, jog į kitÄ Å¾mogų Å¡audamas iÅ¡ pneumatinio pistoleto iÅ¡ nustatyto atstumo gali ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ . Tai patvirtina ir liudytojo A. Č. parodymai, kad A. P. jam sakė, jog „suÅ¡audė“ žmogų, bei liudytojos N. Č. nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis, po įvykio grįžęs namo, pasakojo, jog bendrabutyje, kuriame gyvena broliai A. ir V. Č., jis paÅ¡ovė žmogų (t. 2, b. l. 161–169; t. 3, b. l. 13–23).

A. P. Å¡ovė blogai apÅ¡viestoje aplinkoje į ant laiptų sėdintį nukentėjusįjį ir iÅ¡ karto išėjo, neįsitikinęs sukeltų pasekmių sunkumu, nors buvo iÅ¡sigandęs ir savo sugyventinei pripažino, kad jis ne tik Å¡audė į nukentėjusįjį, bet jį ir paÅ¡ovė, t. y. sužalojo. Tai rodo, kad A. P. suprato, jog Å¡audydamas į nukentėjusiojo kÅ«nÄ , gali sukelti ir sunkias pasekmes, nors jų ir nesiekė, tačiau sÄ moningai leido nustatytiems padariniams kilti, t. y. jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Tarp A. P. tyčinių veiksmų (šūvio nukentėjusiajam į akį) ir padarinių (kiaurinio kairės akies sužalojimo, dėl kurio nukentėjusysis visiškai neteko kairės akies regėjimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas M. Juodakis patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. P. nesirgo ir neserga jokiais lėtinio ar momentinio pobūdžio psichinės veiklos sutrikimais, kurie būtų trukdę jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Taigi, A. P., būdamas suaugęs, normaliai protiškai išsivystęs, iš artimo atstumo šaudamas į ant laiptų sėdintį nukentėjusįjį D. D., galėjo suvokti ir suvokė, kad nusikalstamai veikia kito žmogaus sveikatai pavojingu būdu, todėl privalo atsakyti už savo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių teisinių prielaidų nuteistojo A. P. padarytus tyčinius nusikalstamus veiksmus vertinti kaip neatsargius ir juos kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Tai, kad nuteistasis nusikaltimÄ padarė spontaniÅ¡kai, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų dėl A. P. tyčios turinio. SpontaniÅ¡kumas ir apsvaigimas nuo alkoholio aptariamu atveju neatėmė galimybės nuteistajam suvokti atliekamų nusikalstamų veiksmų pavojingumo ir juos valdyti. Nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams padaryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad A. P. nukentėjusįjį D. D. sužalojo ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o dėl pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, t. y. dėl asmeninių paskatų. A. P. baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad trečiojo aukÅ¡to laiptinėje, prie lifto žodžiu kelis kartus ramino triukÅ¡mavusius asmenis. Pastariesiems nenustojus triukÅ¡mauti ir toliau tarpusavyje konfliktuojant, siekdamas juos nuraminti, nusprendė pagÄ sdinti oriniu ginklu, kurį jis buvo neseniai įsigijęs savigynai ir laikė savo faktinės sutuoktinės bute, kuriame gyveno jos broliai A. ir V.

Č. (t. 2, b. l. 15, 51–52, 54–55). Tačiau nuteistojo parodymų apie laiptinėje buvusių asmenų keliamÄ triukÅ¡mÄ ir dėl to tarp jų ir nuteistojo kilusį konfliktÄ nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. Liudytoju apklaustas A. Č. paneigė, kad laiptinėje buvo triukÅ¡maujama ir parodė, kad jis, rÅ«kydamas virtuvėje, jokio triukÅ¡mo negirdėjo ir jokių žmonių nematė. Liudytojas pažymėjo, kad jis net nežinojo, kad prie lifto sėdi paÅ¡aliniai asmenys (t. 3, b. l. 13–23).

Nagrinėjamo įvykio metu A. P. Å¡audė iÅ¡ pneumatinio ginklo, kuris Å¡audamas nesukelia didelio garso, tačiau liudytoju byloje apklaustas A. Č. nurodė, kad jis rÅ«kydamas girdėjo kelių šūvių garsÄ . Taigi, nepaisant to, kad A. Č. buvo toliau nuo įvykio vietos, jis iÅ¡girdo šūvių garsus, o tai neprieÅ¡tarauja tam, kad žmonių keliamo triukÅ¡mo, kurio negalėtum apsikęsti bÅ«damas nuo laiptinės nutolusiame bute, esančiame už kito koridoriaus durų, iÅ¡ tiesų nebuvo, nes, prieÅ¡ingu atveju, liudytojas neabejotinai jį bÅ«tų girdėjęs. Kad laiptinėje triukÅ¡mo nebuvo, patvirtina nukentėjusiojo D.

D. parodymai, kad jis vienas ramiai sėdėjo ant laiptų, tyliai naršė telefone ir laukė grįžtančio J. V.. Į jį šaudęs asmuo nereikalavo iš laiptinės pasišalinti, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Nuteistasis atėjo į laiptinę ir, nieko nesakęs, tiesiog pradėjo į jį šaudyti, todėl D. D. iki šiol nežino, kodėl jis šaudė (t. 3, b. l. 13–23). Nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, nekonfliktavo ir A. P. jokios grėsmės nekėlė. Taigi, nuteistasis į jį šovė be jokios priežasties.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo A. Č. ir nukentėjusiojo D. D. parodymais. Kita vertus, liudytojo A. Č. ir nukentėjusiojo parodymų nepaneigia kiti bylos duomenys. Priešingai, juos papildo liudytoju apklausto L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad D. D. iš karto po įvykio sakė, jog jis be jokios priežasties buvo sužalotas laiptinėje iš guminėmis kulkomis šaudančio ginklo (t. 3, b. l. 13–23). Taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto L.

I. parodymai, kad D. D. buvo sužalotas, kai jis sėdėjo ant laiptų ir naršė telefone, o taip pat paties A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant instancine tvarka duoti paaiÅ¡kinimai, kad Å¡audamas jis matė, jog vienas asmuo sėdi ant laiptų, buvo piktas dėl nesutarimų su savo sugyventine (t. 2, b. l. 15, 51–52, 54–55). Teisėjų kolegija nenustatė jokių prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo D. D., nurodytų liudytojų ir nuteistojo parodymų dėl esminių pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Skunde apeliantai deklaratyviai nurodo, kad apygardos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo liudytojui L. K. iÅ¡ karto po įvykio papasakotų aplinkybių ir jo parodymų, duotų teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas L. K. tik atpasakojo, kÄ jam iÅ¡ karto po įvykio pasakė pagalbos praÅ¡antis nukentėjusysis. Tai, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio L. K. detaliai neatpasakojo visų įvykio aplinkybių, vėliau teisme tikslino savo parodymus, savaime nedaro jo parodymų nepatikimais, ypatingai įvertinus tai, jog jis įvykio metu buvo sunkiai sužalotas: iÅ¡ esmės nematė abiem akimis ir kentėjo didelį skausmÄ .

Byloje nėra duomenų, kad liudytojas A. Č. ir D. D. turėjo pagrindÄ apkalbėti nuteistÄ jį, ar yra suinteresuoti bylos baigtimi. D. D., nepaisant to, kad dėl A. P. nusikalstamų veiksmų visiÅ¡kai neteko regėjimo viena akimi, prašė teismo nuteistajam gailestingumo, neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, pats baudžiamajame procese nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl apygardos teismas, formuodamas savo vidinį įsitikinimÄ galutiniam įrodymų įvertinimui, pagrįstai A.

P. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys, ir teisingai nustatė, kad nuteistasis tyčia sunkiai sutrikdė D. D. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos yra nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Taigi, apygardos teismas, nustatęs, kad nuteistojo paskatos reiÅ¡kėsi neiÅ¡provokuota agresija, pagrįstai jam inkriminavo chuliganiÅ¡kas paskatas kaip jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį. Tam neprieÅ¡tarauja ir paties A. P. parodymai, kad jis įvykio dienÄ buvo apimtas emocijų, nes susipyko su faktine sutuoktine N. Č., taip pat bylos duomenys, jog įvykio metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teisme aiÅ¡kino, kad jis buvo piktas dėl konflikto su savo drauge, tačiau jo bÅ«sena konkrečiu atveju niekaip nebuvo susijusi su nukentėjusiojo asmeniu, todėl Å¡ios jo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip asmeninė paskata smurtauti prieÅ¡ niekuo dėtÄ kitÄ asmenį.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas. Jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-165-648/2015 ir kt.). Skunde minimi liudytojai A. R., J. V. ir V. Č., buvę netoli įvykio vietos, bet paties šaudymo aplinkybių nematę, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jokių faktinių duomenų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas esmines įvykio aplinkybes, nenurodė.

IÅ¡tirtų bylos įrodymų (nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinės bylos medžiagos) pirmosios instancijos teismui pakako daryti iÅ¡vadÄ dėl A. P. tyčinės kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei bÅ«dai. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Šiuo atveju tirdamas byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas, apygardos teismas šio reikalavimo nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas tikrino gynybos keltas versijas ir pagrįstai jas atmetė kaip prieštaraujančias objektyviems bylos faktiniams duomenims. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs A. P., nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės turinio yra nepagrįstos. A. P. nusikalstamuose veiksmuose yra visi būtini BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Kvalifikuodamas A. P. nusikalstamus veiksmus pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , apygardos teismas jį taikė tinkamai. Apeliantai skunde nurodo, kad A. P. chuliganiÅ¡kas paskatas paneigia tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal sutaptį neinkriminavo chuliganizmo, nors nusikalstamus veiksmus jis padarė vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje. Å is skundo argumentas nepagrįstas. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taigi, chuliganizmo sudėties bÅ«tinasis požymis yra padariniai –visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju Å¡ie padariniai įrodinėjami atskirai. Jeigu be sunkaus sveikatos sutrikdymo vieÅ¡oje vietoje, kaltininkas savo veiksmais sukėlė ir kitas pasekmes, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ar vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jo padaryti veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 135 ir pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-399-699/2016). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-134/2014 ir kt.). Šioje byloje padariniai – visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymas nepasitvirtino.

Tokie padariniai A. P. nebuvo inkriminuoti praneÅ¡ime apie įtarimÄ bei kaltinamajame akte (t. 2, b. l. 79, 121–133). Todėl kaip veikos motyvÄ nustatęs chuliganiÅ¡kas paskatas pirmosios instancijos teismas A. P. veiksmus tinkamai kvalifikavo tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tada, kai vieÅ¡oje vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kitų padarinių, Å¡i veika kvalifikuojama tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-24-689/2019).

Dėl teisingumo principo įgyvendinimo ir bausmės paskyrimo Apeliantai skunde praÅ¡o nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, argumentuodami tuo, kad A. P. turi glaudžius teigiamus socialinius bei Å¡eiminius ryÅ¡ius, be to, jo asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, jog A. P. reikėtų nuo jos izoliuoti. Tokie nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai pagrįsti, todėl praÅ¡ymas tenkintinas. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų.

IÅ¡ apskųstojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, A. P. individualizuodamas bausmę, įvertino, jog jis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vienÄ labai sunkų, baigtÄ nusikaltimÄ , dėl kurio nukentėjusysis visiÅ¡kai neteko regėjimo viena akimi. A. P. atsiprašė nukentėjusiojo D. D.. Jo gyvenimo draugė N. Č., su kuria veda bendra Å«kį ir augina mažamečius vaikus, atlygino nukentėjusiajam 700 Eur dydžio žalÄ (t. 1, b. l. 146). A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina – kad jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei nusikalto bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes bei jo socialinius ir Å¡eiminius ryÅ¡ius: A. P., kaip minėta, gyvena faktinėje santuokoje su N. Č., su kuria veda bendra Å«kį ir augina mažamečius vaikus (t. 3, b. l. 7). Jis nuo 2022 m. balandžio 11 d. dalyvauja reintegracijos į darbo rinkÄ projekte „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. birželio 1 d. – dirba (t. 2, b. l. 157; t. 3, b. l. 8–9). Apygardos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad byloje be teigiamai nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių, yra ir neigiamai jį charakterizuojančių duomenų: baustas administracine tvarka, dažniausiai už važiavimÄ visuomeniniu transportu be bilieto (t. 2, b. l. 94–103), daug kartų teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, taip pat kartÄ už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 2, b. l. 97–93).

Ä®vertinęs Å¡ias bausmei individualizuoti ir jai skirti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai ir jos paskirtis bus realizuoti A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskyrus artimÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytai minimaliai realiÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nagrinėjamu atveju apskųstuoju nuosprendžiu A. P. 3 (trejų) metų laisvės atėmimas paskirtas už sunkų nukentėjusiojo D.

D. sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nekyla abejonių, kad nuteistojo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas D. D. yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau apygardos teismo iÅ¡vada, jog konkrečiu atveju tik izoliavus nuteistÄ jį nuo visuomenės, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nevisiÅ¡kai atitinka bylos faktinius duomenis. Tokia teismo iÅ¡vada padaryta nepakankamai įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo A. P. paskirto dydžio bausme bÅ«tų įgyvendintas tik vienintelis tikslas – nubaudimas.

Tuo tarpu, BK 41 straipsnis be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo) iÅ¡skiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su bausmės individualizavimu, kuris glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-348/2013). Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas, visų pirma, kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis. IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas.

Taigi, Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausiai turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės, paties nukentėjusiojo intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Be to, turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Remiantis bylos duomenimis, A. P. augo vaikų globos namuose nuo 3 metų iki 18 metų. Išėjęs iÅ¡ globos namų, piktnaudžiavo alkoholiu ir vartojo kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, kurios darė įtakÄ jo prieÅ¡ingai teisei veiklai. Tačiau per vienerių metų laikotarpį po nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas Å¡ioje byloje, padarymo nuteistasis deda akivaizdžias pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir keičiasi kaip asmenybė.

Jis turi tikslÄ tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, kurti pridėtinę vertę, užtikrinti savo ir visos Å¡eimos finansinę bei psichologinę gerovę. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta N. Č. nurodė, kad, kol A. P. buvo suimtas, ji su vaikais gyveno skurde, o apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas S. S., dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ socialinio darbuotojo padėjėju, patvirtino, kad A. P. dalyvauja 12 žingsnių pasikeitimo programoje, kuri skirta keisti gyvenimo bÅ«dÄ .

A. P. metus laiko gyvena socialiai, dirba. Per vienerių metų laikotarpį jis padarė labai didelę pažangÄ , vykdo visus nurodymus. Jam teikiamos psichologo, priklausomybių specialisto konsultacijos, dviejų socialinių darbuotojų pagalba. Nuteistasis lanko įvairias grupes, užsiima savanoriÅ¡ka veikla. Jis vienas iÅ¡ tų nedažnai pasitaikančių asmenų, kuris visas pastangas keisti savo gyvenimÄ deda savo paties iniciatyva. Jis kelia aplinkinių pasitikėjimÄ , todėl su A. P. buvo sudaryta ilgalaikė darbo sutartis (t. 3, b. l. 98–103).

Aptartos aplinkybės itin pozityviai apibūdina A. P. ir rodo, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia savo neteisėtų veiksmų padarinius, padarė išvadas, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje daugiau nebenusikals. Kartu nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. P. nusikalstama veika, nors ir priskirtina prie labai sunkių nusikalstamų veikų, buvo padaryta spontaniškai, dėl nesugebėjimo valdyti savo emocijų bei netinkamo gyvenimo būdo, kuris susiformavo neturint teigiamo pavyzdžio šeimoje, nes tėvų neteko būdamas vos 3 (trejų) metų amžiaus, todėl užaugo vaikų globos namuose, kuriuose trūko artimų santykių, pagrįstų tėviška meile, rūpesčiu, visuomenėje priimtinų vertybių bei moralinių nuostatų puoselėjimu.

Tam neprieÅ¡tarauja A. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡sakyta nuoÅ¡irdi atgaila ir nurodytos aplinkybės, kad jis nenori prisiminti savo ankstesnio gyvenimo, kad nori viskÄ iÅ¡trinti, jog tik atėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ bendruomenę suprato, kad yra kitoks gyvenimas, jis gali pasikeisti, todėl atsisakė bendravimo su buvusiais draugais, nevartoja psichikÄ veikiančių medžiagų, alkoholio. Nori bÅ«ti su Å¡eima ir pažada daugiau nebenusikalsti. A. P. užtikrintÄ pasiryžimÄ keistis patvirtina bylos duomenys, kad jis pats susirado VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Atvyksta į paskirtus psichologinių konsultacijų susitikimus, nuoÅ¡irdžiai iÅ¡sako savo problemas, yra motyvuotas. Labai rÅ«pinas savo Å¡eima, prižiÅ«ri du vaikus. Mokosi naujų socialinių įgÅ«džių. Yra įsipareigojęs papildomai bendradarbiauti su įvairiais specialistais, dalyvauti savipagalbos grupių susirinkimuose, kad iÅ¡vengtų atkryčių. Reguliariai lanko palaikomuosius pokalbius apie psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo žalÄ (t. 2, b. l. 157, 158, 159; t. 3, b. l. 91, 93–96).

Nuteistasis nuo 2022 m. lapkričio 29 d. su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė neterminuotÄ indų plovėjo darbo sutartį „(duomenys neskelbtini)“ salotų bare. Jis laiku atvyksta į darbÄ , neturi bendravimo su kolegomis problemų (t. 3, b. l. 92). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo D. D. pozicijÄ . Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra vienas iÅ¡ kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-115-648/2016).

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. D. nepateikė apeliacinio skundo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jis nenori, jog A. P. bÅ«tų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Jis neteko regėjimo viena akimi, tačiau tik bÅ«damas laisvėje nuteistasis galės jam atlyginti neturtinę žalÄ , dėl kurios dydžio jie planuoja susitarti ateityje. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl D. D. pozicijos tvirtumo neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės. Taigi, iÅ¡dėstytos aplinkybės, susijusios su žymiais A.

P. elgesio pasikeitimais, nukentėjusiojo tvirta bei nuoÅ¡irdi pozicija dėl laisvės atėmimo bausmės neskyrimo jį sunkiai sužalojusiam A. P., taip pat nesant byloje duomenų, kad po tiriamos nusikalstamos veikos nuteistasis bÅ«tų vėl veikęs prieÅ¡ingai teisei, o nukentėjusysis bÅ«tų pakeitęs savo pozicijÄ dėl nuteistajam skirtinos bausmės, konkrečiu atveju pripažintinos iÅ¡skirtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste. Å ios aplinkybės kartu su pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistojo amžiumi, Å¡eiminiais ir socialiniais ryÅ¡iais, nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi dėl kilusių padarinių, atsipraÅ¡ymu nukentėjusiojo, nors ir nepaÅ¡alina A.

P. padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau leidžia spręsti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas konkrečiu atveju aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. A. P. gali bÅ«ti pripažintas asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, kuriam už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gali bÅ«ti paskirta bausmė be realaus laisvės atėmimo. Todėl, atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. paskyrus maksimaliai įstatymo leistinÄ 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei griežtus, tarpusavyje derančius apribojimus, bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenės, tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kiant teismo pasitikėjimÄ juo ir suteikiant jam galimybę pasitaisyti bei atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui priteistÄ Å¾alÄ .

Taigi, nuteistajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir, vadovaujantis BK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas: naikintina apskųstojo nuosprendžio dalis, kurioje jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirta reali 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir į jÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas. Nuteistajam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina maksimali baudžiamojo įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiÅ«ra bei nusikalstamÄ veikÄ atitinkančiais įpareigojimais: uždraudžiant lankytis klubuose, baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose vieÅ¡ai pardavinėjamas alkoholis, taip pat vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, nes veika padaryta bÅ«nant neblaiviam; uždraudžiant iÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

įpareigojant nuteistÄ jį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; tęsti dalyvavimÄ 12 žingsnių elgesio keitimo programoje; atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ , teismo priteistÄ , žalos atlyginimÄ ; per pirmus laisvės apribojimo metus neatlygintinai iÅ¡dirbti 200 valandų programoje globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P. (A. P.) pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė bei į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d.

A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, A. P. kartu su pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 2 (dviejų) metų terminui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1–4 punktais, 5 dalies 1 ir 4 punktais, A.

P. įpareigoti per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį: – tęsti dalyvavimÄ 12 žingsnių elgesio pataisos programoje; – tęsti darbÄ salotų bare „(duomenys neskelbtini)“, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; – nesilankyti klubuose, baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose vieÅ¡ai pardavinėjamas alkoholis; – nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichikÄ veikiančių medžiagų;

– bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; – atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 649,01 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt devynių eurų ir 1 ct) dydžio turtinę žalÄ . – per pirmus 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 200 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjos Jolanta Čepukėnienė Vitalija NorkÅ«naitė Regina Pocienė