2021-08-25 Nr. AB-16551-3-61-3-01601-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-511-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01601-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, dėl rašto.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. 2021 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog jis nesutinka su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2R-1670 (2.13.), ir paaiškindamas, jog dėl to, kad jis jau gauna valstybės garantuojamą teisinę pagalbą rengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui, jis šiuo metu neturi galimybės pasinaudoti tokia pagalba šioje byloje. Pareiškėjas prašė pratęsti skundo padavimo terminą iki tol, kol Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba galės suteikti jam teisinę pagalbą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti – iki 2021 m. birželio 4 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo paduotas procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, be to, pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio kvito arba motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas 2021 m. birželio 4 d. pateikė prašymą nušalinti teisėją Jovitą Einikienę nuo bylos ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui, taip pat pratęsti skundo padavimo terminą iki tol, kol Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba galės suteikti jam teisinę pagalbą. Pareiškėjas tvirtino, kad minėta teisėja buvo paskirta nagrinėti administracinę bylą Nr. I2-2139-816/2021, bylos nagrinėjimo metu ji taikė dvigubus standartus ir manipuliavo informacija. Pareiškėjas, susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi minėtoje administracinėje byloje Nr. I2-239-816/2021, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl teisėjos nušalinimo, manė, kad teisėja J. Einikienė šiai bylai nagrinėti buvo paskirta dėl teismų informacinės sistemos „Liteko“ bylų skirstymo modulio gedimo, ir prašė iš naujo atsitiktine tvarka išrinkti teisėją. Pareiškėjas taip pat apžvelgė peticijos Europos Žmogaus Teisių Teismui rengimo eigą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. K. skundą laikyti nepaduotu.

Teismo pažymėjo, kad teismas gali tik atnaujinti skundo padavimo terminą, bet ne jį pratęsti. Pirmasis pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas buvo prašymas pratęsti įstatyme nustatytą terminą. Nepaisant to, teismas suteikė galimybę jam suformuluoti esminius skundo elementus (reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo, faktinį pagrindą). Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė teismui skundo, o dar kartą padavė prašymą pratęsti skundo padavimo terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas svarbiomis, objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti pratęstas terminas skundo trūkumams pašalinti arba skundo padavimo terminas, juolab kad pareiškėjas prašo terminą pratęsti neapibrėžtam laikui. Prašyme nurodytos aplinkybės išvis nėra susijusios su pareiškėjo siekiu ir pastangomis apskųsti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 3R-351 (2.13-1.). Nėra duomenų, kad pareiškėjas prašė antrinės teisinės pagalbos rengiant skundą dėl šio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, terminas skundo trūkumams pašalinti nepratęstinas, o skundas nepriimtinas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ši nutartis nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Pareiškėjas, paduodamas skundą, taip pat gali teikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį ir įpareigoti teismą nagrinėti jo skundą bei iškeltą klausimą, pratęsti skundo padavimo terminą iki tol, kol Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba galės suteikti jam teisinę pagalbą, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas teigia, kad bylų skirstymo modulis galbūt veikia netinkamai, kadangi šiai bylai nagrinėti paskirta teisėja, kurią jis anksčiau bandė nušalinti. Pareiškėjas, atsakydamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas nušalinti teisėją J. Einikienę, motyvus, paaiškina savo abejones dėl teisėjos nešališkumo grindžiantis tuo, kad, pirma, teisėja 2021 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I2-2139-916/2021 įrašė informaciją, kurios nežinojo; antra, teisėja sugebėjo pergudrauti kompiuterio modulį ir būti paskirta į antrą pareiškėjo inicijuotą bylą, esant atsitiktiniam teisėjų parinkimui. Teismo pirmininko pavaduotojas nei 2021 m. gegužės 11 d. nutartyje, nei 2021 m. birželio 8 d. nutartyje nepasisakė dėl 2021 m. kovo 5 d. nutarties turinio. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis yra gavęs ne vieną jam nepalankų teismo sprendimą, tačiau anksčiau nėra prašęs kurį nors iš teisėjų nušalinti. Tvirtina, kad teismas pasinaudojo visomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis, siekdamas nenagrinėti bylos vien dėl to, kad buvo praleistas vienos dienos terminas. Pareiškėjas teigia, kad jis neturi finansinių pajėgumų sumokėti teismo pirmininko pavaduotojo nurodytą galimą skirti baudą, todėl pakartotinai nebeprašo nušalinti teisėją J. Einikienę, tačiau jis dėl šios teisėjos veiksmų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 m. gegužės 9 d. padavė (išsiuntė) teismui procesinį dokumentą, kuriame prašė pratęsti skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje konstatavo, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka skundui keliamų reikalavimų, išvardytų ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje, taip pat nėra pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Susipažinęs su pareiškėjo papildomai pateiktais procesiniais dokumentais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų skundo trūkumų, ir todėl nutarė skundą laikyti nepaduotu. Pareiškėjas atskirajame skunde neišreiškia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2021 m. gegužės 9 d. pateiktas procesinis dokumentas turi esminių trūkumų, dėl kurių negali būti priimtas nagrinėti, ir šie trūkumai nebuvo pašalinti 2021 m. birželio 4 d. pateiktu raštu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad skundo trūkumai yra akivaizdūs (nesuformuluotas skundo reikalavimas, nenurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia šį reikalavimą, ir pan.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

Pareiškėjas abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo grindžia tuo, kad teisėja J. Einikienė 2021 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I2-2139-816/2021 nurodė informaciją, kuriose nežinojo, bei kad minėta teisėja buvo parinkta nagrinėti ir antrąją pareiškėjo inicijuojamą bylą, t. y. šią administracinę bylą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėje byloje Nr. I2-2139-816/2021 Vilniaus apygardos administracinis teismas (teisėja Jovita Einikienė) 2021 m. kovo 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V.

K. skundą laikyti nepaduotu, ši nutartis nebuvo apskųsta. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ir pareiškėjo patikslintą skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2021 m. kovo 15 d. teismo nutarties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi, išnagrinėjęs, be kita ko, pareiškėjo argumentus dėl minėtos teisėjos šališkumo, atmetė jo atskirąjį skundą dėl 2021 m. balandžio 19 d. nutarties.

Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo anksčiau padarytas išvadas, taip pat į tai, kad pareiškėjas šioje byloje nenurodė naujų aplinkybių dėl teisėjos šališkumo, kurios nebuvo nurodytos administracinėje byloje Nr. I2-2139-816/2021, teisėjų kolegija plačiau nevertina pareiškėjo argumentų dėl teisėjos J. Einikienės veiksmų nagrinėjant pastarąją administracinę bylą ir nelaiko jų patvirtinančiais teisėjos šališkumą nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta ir pareiškėjo poziciją dėl aplinkybės, jog, naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ bylų skirstymo moduliu, minėta teisėja buvo paskirta nagrinėti ir antrąją pareiškėjo inicijuotą administracinę bylą, nes pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad tas pats teisėjas objektyviai negali būti automatiniu būdu atsitiktinai parenkamas nagrinėti dvi ar daugiau to paties asmens inicijuotas bylas arba kad šiuo konkrečiu atveju teisėja J.

Einikienė buvo parinkta dėl sąmoningų jos pačios ar kitų asmenų veiksmų arba techninio sistemos gedimo. Pareiškėjas teismui taip pat neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių teisėja J. Einikienė gali siekti veikti prieš pareiškėją arba būti suinteresuota bylos baigtimi. Taigi, pareiškėjo abejonės dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo pripažintinos nepagrįstomis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, o pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius