2024-03-20 Nr. AB-4594-3-61-3-00387-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-480-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00387-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. E. N. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. E. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir VSAT) pareiškėjo naudai 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1 VSAT pasienio rinktinės Medininkų užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 4 d. sulaikė į Lietuvą iš Baltarusijos patekusį pareiškėją. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau jis nebuvo užregistruotas ir priimtas. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30523 išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, kuris pareiškėjui buvo įteiktas tik 2022 m. sausio 10 d. ir, nepaisant aiškiai išreikštos pareiškėjo valios, jam nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl šio sprendimo apskundimo. Nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas gyveno Lietuvoje faktinio sulaikymo sąlygomis.

2.2 VSAT savo iniciatyva teikimu teismui sutiko suteikti pareiškėjui laisvę 2022 m. rugpjūčio 2 d., tačiau jau 2022 m. lapkričio 11 d. apsigalvojo ir vėl priėmė sprendimą apriboti pareiškėjo laisvę. Pareiškėjas po trijų mėnesių laisvės, per kuriuos nepadarė jokių pažeidimų, įsidarbino, tačiau 2022 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimu vėl buvo faktiškai sulaikytas. Sprendimas apriboti pareiškėjo laisvę motyvuotas iš esmės vienintele aplinkybe, jog vykdant 2021 m. spalio 11 d. Migracijos departamento sprendimą organizuojamas pareiškėjo išsiuntimas į kilmės šalį, jau įvardijant ir konkrečią datą 2022 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjo skundai dėl laisvės ribojimo nebuvo tenkinti. Numatytą 2022 m. gruodžio 14 d. išsiuntimo dieną atvežtas į oro uostą ir laikytas nežmoniškomis sąlygomis bei visiškoje nežinioje, pareiškėjas išsiųstas į kilmės šalį taip pat nebuvo, o po keliolikos valandų streso buvo grąžintas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą.

2.3 Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 10 d. per privatų advokatą kreipėsi į teismą dėl 2021 m. spalio 11 d. atsakovo sprendimo išsiųsti jį į kilmės šalį panaikinimo. Teismas šį skundą atsakovui išsiuntė 2022 m. gruodžio 13 d., tačiau dar nepriėmus sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2270-331/2023, atsakovas pats savo iniciatyva šį sprendimą pripažino netekusiu galios.

2.4 Pareiškėjo teigimu, atsakovas 2022 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą dėl pareiškėjo laisvės apribojimo, tačiau 2023 m. sausio 2 d. pats pateikė teismui prašymą bylą pagal jo teikimą nutraukti. Pareiškėjui šie duomenys nėra prieinami, tačiau administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-9-1556/2023 šie faktai teismo sprendime yra paminėti. Naujai teismui pateiktas teikimas, kuris buvo nagrinėjamas posėdyje 2023 m. sausio 4 d. buvo susijęs su tolimesniu laisvės ribojimu. Pareiškėjas niekada nesutiko su faktiniu jo sulaikymu, skundė sprendimus apriboti jo laisvę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-1247-1047/2023, kuria pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad pagrįstai ir teisėtai jo laisvė galėjo būti apribota tik iki 2022 m. gruodžio 14 d. (numatytos išsiuntimo į kilmės šalį datos), tačiau pareiškėjas nelaisvėje buvo iki 2023 m. sausio 10 d. ir tik pagal jo pakartotinį prašymą buvo priimtas nutarimas neberiboti pareiškėjo laisvės.

2.5 Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių patyrė itin reikšmingą neturtinę žalą. Pareiškėjo laisvė neteisėtai buvo apribota 28 dienas, jis patyrė stresą. Kai dėl to, jog atsakovas savalaikiai nepanaikino sprendimo dėl išsiuntimo, beveik parą laiko pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Užsieniečių registracijos centro į oro uostą, ten laikomas izoliuotai ir vėl vežamas atgal. Pareiškėjas dėl to patyrė siaubingus išgyvenimus, itin jaudinosi ir nerimavo, jog bus grąžintas savo persekiotojams, kurie nori jį nužudyti, o tokia patirtis sukelia ilgalaikius liekamuosius reiškinius. Situacijos neapibrėžtumas ir netikrumas neigiamai paveikė jo psichinę būseną.

2.6 Pareiškėjui laisvė buvo suteikta 2022 m. sausio 11 d. ne po institucijos teikimo, bet jo paties prašymu pasikreipus į teismą. Nors ir pripažinęs klaidą ir panaikinęs sprendimą atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad padaryta ir tebedaroma žala užsieniečiui būtų nutraukta. Atsakovui nepriėmus neteisėto sprendimo arba jį panaikinus per protingą terminą, pareiškėjas, tikėtina, nebūtų faktiškai sulaikytas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. sausio 11 d., nes teismų sprendimai sulaikyti jį būtent ir buvo grindžiami šio sprendimo vykdymu. Veikdamas sąžiningai ir dėdamas maksimalias pastangas atsakovas turėjo nepriimti 2021 m. spalio 11 d. sprendimo arba turėjo panaikinti jį nedelsiant.

2.7 Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį buvo neteisėtas ir atsakovas Migracijos departamentas pripažino šį faktą 2022 m. gruodžio 23 d. pripažindamas šį savo sprendimą netekusiu galios. Tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba pareiškėją paėmė iš Užsieniečių registracijos centro, vežė jį į oro uostą ir tik paskutinę akimirką neišsiuntė į kilmės šalį, liudija nepakankamą abiejų institucijų bendradarbiavimą ir netinkamą savo pareigų atlikimą, netinkamus veiksmus neišsiaiškinus situacijos iki galo.

2.8 Migracijos departamentas neatliko savo pareigų tinkamai, nesielgė pakankamai rūpestingai. Jei Migracijos departamentas būtų savalaikiai išsprendęs sprendimo dėl išsiuntimo panaikinimo klausimą, pareiškėjas tikėtinai nebūtų patyręs jo minėto išvežimo į oro uostą.

2.9 Pareiškėjas buvo nepagrįstai laikomas faktinio sulaikymo sąlygomis. Vežimą į oro uostą vertino kaip grubų žmogaus gąsdinimą, bauginimą ir prilyginamą kankinimui.

2.10 Pareiškėjo teigimu, neteisėtai ribojant pareiškėjo laisvę nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d. atsakovo atstovai pažeidė pareiškėjo teises ir sukėlė jam reikšmingą neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertino 10 000,00 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas atsiliepimą grindė šiomis aplinkybėmis:

4.1 Pareiškėjas 2021 m. liepos 4 d. į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. VSAT pareigūnai, sulaikę neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį pareiškėją, atliko jo apklausą, kurios metu pareiškėjas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nesikreipė, pateikė bendro pobūdžio priežastis, kodėl jis nenori savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ir joje yra neteisėtai ir neprašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, ir pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis turi būti išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

4.2 Kilus abejonių dėl tikrojo pareiškėjo biologinio amžiaus, buvo atliktas amžiaus nustatymo tyrimas, kurio metu VTMT medicininių tyrimų išvadoje Nr. MK-O 228/2021 (01) nurodyta, jog I. E. biologinis amžius yra 19–23 metų intervale, t. y. pareiškėjas yra pilnametis. Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo grėsmių, kurios kiltų jam grįžus į kilmės šalį, nepateikė nei faktinės informacijos, kuri galėtų būti patikrinta ir patvirtinta, nei kitų įrodymų, patvirtinančių jo pasakojimą, taigi jo teiginys, kad sugrįžus į kilmės valstybę jam kiltų grėsmė, vertintinas, kaip nepagrįstas.

4.3 Migracijos departamentas darė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu jam gresiančios grėsmės įrodymu. Taip pat, Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neatitiko Įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, draudžiančios išsiųsti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

4.4 Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30523, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių (5 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus) ir pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

4.5 Pareiškėją 2022 m. sausio 10 d. supažindinus su sprendimu Nr. 21S30523, šis nurodė, kad pageidauja sprendimą skųsti ir nori advokato. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo pilnametis asmuo, ne prieglobsčio prašytojas, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo.

4.6 Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. 22S63534, kuriuo nusprendė pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Pareiškėjas su minėtu sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 3 d., skųsti nepageidavo. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

4.7 Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pakeisti Alytaus apylinkės teismo pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę ir pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo sprendimo panaikinimo, šį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) užregistruotas 2022 m. gruodžio 1 d., tą pačią dieną atlikti pirminiai prašymo suteikti prieglobstį priėmimo veiksmai, išduota pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priėmimo.

4.8 Migracijos departamentas nesprendė pareiškėjo apgyvendinimo klausimo, kadangi šis klausimas buvo išspręstas teismų. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. atliko pareiškėjo apklausą ir, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, 2022 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S162424, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pareiškėjas su sprendimu supažindintas 2022 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau nei paaiškės pareiškėjo teisinė padėtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. pakeitė Marijampolės apylinkės teismo sprendimą ir nusprendė: taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d.; taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 10 d.

Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22S166410, kuriuo nusprendė pripažinti netekusiu galios Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21S30523, kadangi pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo suvaržymų iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

4.9 Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindžia tuo, kad Migracijos departamentas neturėjo priimti 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba turėjo jį panaikinti per protingą terminą, skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. sausio 11 d.), tačiau pareiškėjo apgyvendinimo sąlygas nustatė ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento sprendimas, o teismo sprendimai.

4.10 Pareiškėjo prašymas yra pagrįstas išimtinai pareiškėjo daromomis hipotetinėmis prielaidomis, o ne objektyviai egzistuojančiais faktais. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Migracijos departamentas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priimti 2022 m. spalio 11 d. sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, apklausos metu dėl prieglobsčio nesikreipė, savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę atsisakė. Nei viename iš aukščiau nurodytų teismų sprendimų nėra konstatuota, kad Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisėtus sprendimus, arba nepriėmė sprendimų, kuriuos privalėjo priimti.

4.11 Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo neteisėtumą tariamai patvirtina tai, kad pats Migracijos departamentas šį sprendimą pripažino netekusiu galios, Migracijos departamentas minėtą sprendimą netekusiu galios pripažino ne dėl to, kad jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o dėl to, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

4.12 Migracijos departamento nuomone, jis turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą priimti 2021 m. spalio 11 d. sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir iki 2022 m. lapkričio 11 d., kaip nurodyta skunde, neturėjo pagrindo šį sprendimą pripažinti netekusiu galios. Pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu veikė, tariamai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nesudaro ir hipotetiniai skundo teiginiai, kad, jeigu Migracijos departamentas nebūtų priėmęs 2021 m. spalio 11 d. sprendimo arba būtų šį sprendimą pripažinęs netekusiu galios iki 2022 m. lapkričio 11 d., pareiškėjas tikėtinai nebūtų faktiškai sulaikytas nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 10 d. Pareiškėjas pats nėra tikras dėl to, ar Migracijos departamentui pripažinus 2021 m. spalio 11 d. sprendimą iki 2022 m. lapkričio 11 d., jam teismų būtų skirta kitokia alternatyvi sulaikymui priemonė, o aukščiau nurodytų teiginių pareiškėjas nepagrindžia jokiomis teisės aktų normomis. Įstatymo 113 straipsnyje yra išdėstytas sąrašas užsieniečių sulaikymo pagrindų ir aplinkybių, kurios turi būti įvertintos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Taigi, net ir nesant Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo, pareiškėjui galėjo būti skirtas sulaikymas arba alternatyvi sulaikymui priemonė kitais Įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo panaikinimas nėra vienintelė ir būtina sąlyga išvadai, kad pareiškėjui būtų pritaikytos kitokios alternatyvios sulaikymui priemonės. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai laikytini subjektyvia nuomone, kuri nėra paremta nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis ir nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

4.13 Migracijos departamentas nesutiko ir su skundo teiginiais, kad, priėmus pareiškėjo prieglobsčio prašymą 2022 m. gruodžio 1 d., Migracijos departamentas, remiantis Įstatymo nuostatomis, turėjo pareigą spręsti dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimo arba neribojimo. Pirma, jokių Įstatymo nuostatų, kuriomis remiantis Migracijos departamentas tariamai turėjo spręsti dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimo, pareiškėjas skunde nepateikė. Antra, pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 128 punktą, Migracijos departamentas priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją arba leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (toliau – sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo), išskyrus Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalyse ir 79 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis ir atvejus. Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu jam buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, taigi, Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjo apgyvendinimo, kas ir buvo nurodyta pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo. Migracijos departamentas nedalyvauja nei sprendimų išsiųsti iš Lietuvos Respublikos vykdymo procedūrose, nei sprendžiant klausimus dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, atitinkamai, negali daryti įtakos šių procedūrų vykdymui.

Su teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo į teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o šias priemones pritaiko teismas, įvertinęs bylos dalyvių argumentus ir teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdžiuose, sprendžiant klausimus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės jam taikymo, kuriuose ir galėjo pateikti visus savo argumentus, o nesutikdamas su teismo priimtu sprendimu – skųsti jį apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju jokios įtakos ginčui neturi aplinkybė, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą pripažino netekusiu galios tik 2022 m. gruodžio 23 d., kadangi, pareiškėjo teisinė padėtis pasikeitė dar 2022 m. gruodžio 1 d., jam pateikus prieglobsčio prašymą, o tai sudarė pagrindą Valstybės sienos apsaugos tarnybai iš naujo spręsti dėl pareiškėjo tolimesnio laikymo sąlygų, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 1 d. sprendime.

Dar daugiau, LVAT, spręsdamas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo teisėtumo ir 2023 m. sausio 12 d. sprendime konstatavęs, kad pareiškėjo judėjimo ribojimas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 10 d. buvo neproporcingas, šį sprendimą argumentavo ne tuo, kad Migracijos departamentas nebuvo „savalaikiai“ panaikinęs 2021 m. spalio 11 d. sprendimo, o tuo, kad nustačius, kad pareiškėjas pageidauja skųsti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir dėl šios priežasties nutraukus pareiškėjo atžvilgiu vykdomą išsiuntimo procedūrą, nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės ribojimų būtinumą ir proporcingumą.

Taigi, LVAT pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimo neproporcingumą siejo ne su Migracijos departamento priimtais sprendimais ar būtinybę juos vykdyti, bet su pirmosios instancijos teismo nustatyta priemone, kuri nebuvo būtina. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje jokie pareiškėjo skundo teiginiai nepatvirtina tariamų Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o, nesant šios būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir kitos būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, o būtent – žalos. Pareiškėjas nedetalizavo, nei kokia neturtinė žala jam buvo tariamai padaryta, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, nepateikė savo paskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų. Migracijos departamento vertinimu, vien tai, kad, remiantis pareiškėjo žodžiais, jis patyrė reikšmingus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl Migracijos departamento veiksmų, atliekamų teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Migracijos departamento nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas nepagrindė savo skundo reikalavimų.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba teismui su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsiliepimą grindė šiais argumentais:

6.1 Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d., masinio užsieniečių antplūdžio metu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų buvo sulaikytas kai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos.

6.2 Sulaikytas pareiškėjas neturėjo jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatė O. G., 2005 m. lapkričio 12 d. gimusiu nepilnamečiu, tačiau, 2021 m. spalio 5 d. atlikus jo biologinio amžiaus tyrimą nustatyta, kad jis yra apie 19–23 metų amžiaus. Prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje užsienietis neteikė. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30523 pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, 5 metus nuo išsiuntimo dienos jam uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką.

6.3 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjui iki 2022 m. vasario 15 d. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 22S63534 pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo šio asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinant Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiame sprendime akcentuota, jog pirminės apklausos metu pareiškėjas sąmoningai klaidino pareigūnus nurodydamas savo amžių, teigė, kad jam nesvarbu kurioje Europos Sąjungos šalyje gyventi, kilmės šalyje jam kylančių grėsmių nenurodė. VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centras 2022 m. vasario 2 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu pareiškėjui išduoti kelionės dokumentus. VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centras 2022 m. birželio 1 d. pakartotinai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu pareiškėjui išduoti kelionės dokumentus, patikslinta pareiškėjo gimimo data ir, 2022 m. liepos 12 d. raštu pateikti kiti asmens duomenys.

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 12 d. apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre, jam pasiūlius savanoriškai grįžti į kilmės šalį, pareiškėjas atsisakė. (Duomenys neskelbtini) ambasada 2022 m. rugsėjo 20 d. išdavė šio užsieniečio grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, galiojusį iki 2022 m. gruodžio 20 d.

Pareiškėjas informuotas, kad planuojama jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu, įvertinus tai, kad jis kategoriškai atsisakė savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį, o FRONTEX 2022 m. gruodžio 14 d. organizuojamam jo ir kitų užsieniečių grąžinimui būtina atlikti visapusišką pareiškėjo fizinės būklės patikrinimą ir tai, kad yra rizika, jog siekdamas būti nesugrąžintas į (duomenys neskelbtini) jis, neribojant judėjimo laisvės, gali bandyti pasislėpti, užsieniečiui iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne vėliau kol bus įvykdytas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje.

Šį teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. gruodžio 1 d. jo apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro pareigūnas 2022 m. gruodžio 2 d. tarnybiniu pranešimu informavo šio centro viršininką kad, susitikęs su grupe užsieniečių, tarp jų ir pareiškėju, jis pateikė informaciją apie Migracijos departamento priimtus sprendimus išsiųsti juos į kilmės šalį, pasiūlė susisiekti su giminaičiais, tačiau šie kategoriškai nesutiko būti sugrąžinti į (duomenys neskelbtini), teigė, kad bet kokiu atveju siekia likti Lietuvos Respublikoje.

Pareigūno vertinimu, apklaustieji asmenys nėra linkę bendradarbiauti, yra linkę organizuoti neramumus jų gyvenamajame aukšte ir atsisako jiems tiekiamo maisto, taigi, siekdami išvengti jų išsiuntimo į kilmės šalį, gali pasipriešinti VSAT pareigūnams, todėl, siekiant tinkamai atlikti jų išsiuntimo procedūras, tikslinga šiuos asmenis atskirti nuo kitų (duomenys neskelbtini) piliečių. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S162424 pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

Priimtą sprendimą ši valstybės institucija motyvavo tuo, kad užsienietis apie tariamas grėsmes jam gimtojoje šalyje teigė abstrakčiais, faktiniais duomenimis nepagrįstais ir nenuosekliais teiginiais, taip pat nepagrindė ir grėsmės dėl jo religinių įsitikinimų, negalėjo paaiškinti, kodėl prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik praėjus pusantrų metų nuo neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką ir kodėl klaidino VSAT pareigūnus dėl jo amžiaus, sąmoningai prisistatydamas nepilnamečiu. Šiame sprendime Migracijos departamentas atskirai pasisakė dėl Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies aplinkybių, todėl jo išsiuntimo procedūros buvo nutrauktos, pareiškėjui akivaizdžiai išreiškus valią apskųsti šį sprendimą.

Pasikeitus pareiškėjo sulaikymo pagrindams (tapus prieglobsčio prašytoju), Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu jam paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose iki 2023 m. sausio 10 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Šį teismo sprendimą apskundusio pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 22S166410, pasikeitus pareiškėjo teisinei padėčiai (jam tapus prieglobsčio prašytoju), pripažintas netekusiu galios šio departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d., išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose iki 2023 m. sausio 10 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje, šio užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir jam skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 10 d.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 17 d. pateikė darbo sutartį su UAB „Up advisors“, kuri suteikė jam gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimu pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų ir taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, įpareigojimas kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui savo buvimo vietą.

Apibendrindama šiuos chronologine tvarka išdėstytus faktinius duomenis VSAT konstatavo, jog pareiškėjas yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje nėra įsiteisėjęs, prieglobsčio prašymo motyvai nenustatyti. Užsieniečio tapatybė ir pilietybė identifikuota, jis pagal galimybes bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, dirba pagal terminuotą darbo sutartį UAB „Up advisors“. Vykdydamas Migracijos departamento sprendimą šį užsienietį išsiųsti iš šalies, VSAT Užsieniečių registracijos centras atliko šio užsieniečio parengimo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex koordinuotai ir 2022 m. gruodžio 14 d. vykdytai bendrai grąžinimo operacijai į (duomenys neskelbtini) procedūras, tačiau pareiškėjui 2022 m. lapkričio 30 d. pateikus prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir įsitikinus, kad jis planuoja skųsti Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 22S162424 pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra buvo sustabdyta.

6.4 Vertindama pareiškėjo argumentus dėl tariamai jo patirtos neturtinės žalos, VSAT visų pirma pažymėjo tai, kad patirta žala tokio pobūdžio bylose nėra preziumuojama. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt.. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, tiek apskritai tokios žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį.

Pareiškėjo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių: pareiškėjas nebuvo pristatytas iš VSAT Užsieniečių registracijos centro į jokį oro uostą Lietuvos Respublikoje ar kur nors kitur. Šiam teisminiam ginčui neutralios VšĮ „Diversity Development Group“ VSAT pateiktoje 2022 m. gruodžio 23 d. ataskaitoje „Dėl 2022-12-14 užsieniečių išsiuntimo stebėjimo“ fiksuota, kad šios institucijos atstovas advokatas L. B. stebėjo aštuonių užsieniečių išsiuntimo į jų kilmės šalį procedūras. Ataskaitoje nurodoma, kad „Vienok, išsiuntimą vykdantiems pareigūnams tikrinant išsiuntimo pagrindus, buvo pastebėta, kad I.

E. N. nenurodė, kad jis ketina skųsti prieglobsčio nesuteikimo bei išsiuntimo sprendimą, tačiau taip pat nenurodė, kad ketina jo neskųsti. Todėl buvo pravestas pokalbis su užsieniečiu, siekiant galutinai nustatyti, ar jis ketina naudotis savo apskundimo teise, ir buvo gautas atsakymas, kad ketina, o ketinimo sprendime nepažymėjo, nes neturėjo telefono ir negalėjo to aptarti su savo advokatu. Išsiaiškinęs nesusipratimą išsiuntimo operacijai vadovaujantis pareigūnas nurodė, kad jo išsiuntimas nebus vykdomas ir papildomai informavo Užsieniečių registracijos centro budėtoją, kad užsieniečiui būtų sudaryta galimybė telefonu susisiekti su jo advokatu.

Atitinkamai toliau aprašant šios išsiuntimo operacijos stebėjimą bus aprašomas tik likusių 7 užsieniečių išsiuntimas“. Šio nesuinteresuoto ir su VSAT sąsajų neturinčio neutralaus stebėtojo teiginius, kad pareiškėjas nebuvo gabentas į jokį oro uostą, taigi, ir nepatyrė jokių nepatogumų ar moralinių traumų, patvirtina ir VSAT pareigūnai, dalyvavę šiame procese. Pareiškėjas skunde nediferencijuoja atskirų valstybės institucijų (VSAT ir Migracijos departamento) atliekamų funkcijų priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės jam skyrimo.

VSAT struktūrinių padalinių pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka vykdė jiems pavestas funkcijas ir, nagrinėjamuoju atveju, vadovavosi Migracijos departamento bei teismų priimtais sprendimais, neteisėtai neribojo pareiškėjo asmens laisvės ir jokiais veiksmais nesukėlė jam moralinių ar fizinių kančių, t. y. nepadarė jam neturtinės žalos, o pareiškėjo teiginiai šiais aspektais, kaip minėta, neatitinka faktinių aplinkybių. Nenustačius teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo ieškinio argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų sprendimų teisėtumui, nes, neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo I. E. N. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1 Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d., masinio užsieniečių antplūdžio metu ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų buvo sulaikytas kai, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos.

8.2 Sulaikytas pareiškėjas neturėjo jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatė O. G., 2005 m. lapkričio 12 d. gimusiu nepilnamečiu, tačiau, 2021 m. spalio 5 d. atlikus jo biologinio amžiaus tyrimą nustatyta, kad jis yra apie 19–23 metų amžiaus. Prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje užsienietis tuo metu neteikė.

8.3 Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30523, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių (5 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus) ir pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Su šiuo sprendimu pareiškėjas supažindintas 2022 m. sausio 10 d., pareiškėjas nurodė, kad su sprendimu nesutinka, nori jį skųsti ir jam reikalingas advokatas. Sprendimas nebuvo apskųstas, įsiteisėjo.

8.4 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjui iki 2022 m. vasario 15 d. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

8.5 Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 22S63534 pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo šio asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinant Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti, nurodė, kad nesutinka su šiuo sprendimu, neketina skųsti šio sprendimo ir advokatas šio sprendimo apskundimui nereikalingas.

8.6 VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centras 2022 m. vasario 2 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu pareiškėjui išduoti kelionės dokumentus.

8.7 VSAT 2022 m. gegužės 12 d. gavo atsakymą iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX ryšių karininko dėl pareiškėjo tapatybės ir pilietybės patvirtinimo

8.8 VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centras 2022 m. birželio 1 d. pakartotinai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu pareiškėjui išduoti kelionės dokumentus, patikslinta pareiškėjo gimimo data ir, 2022 m. liepos 12 d. raštu pateikti kiti asmens duomenys.

8.9 Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

8.10 Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 12 d. apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre, jam pasiūlius savanoriškai grįžti į kilmės šalį, pareiškėjas atsisakė.

8.11 (Duomenys neskelbtini) ambasada 2022 m. rugsėjo 20 d. išdavė šio užsieniečio grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, galiojusį iki 2022 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas informuotas, kad planuojama jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra.

8.12 Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu, įvertinus tai, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį, o Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX 2022 m. gruodžio 14 d. organizuojamam jo ir kitų užsieniečių grąžinimui būtina atlikti visapusišką pareiškėjo fizinės būklės patikrinimą ir tai, kad buvo konstatuota rizika, jog siekdamas būti nesugražintas į (duomenys neskelbtini) jis, neribojant judėjimo laisvės, gali bandyti pasislėpti, užsieniečiui iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne vėliau, kol bus įvykdytas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Šį teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. gruodžio 1 d. jo apeliacinį skundą atmetė.

8.13 Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa.

8.14 VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro pareigūnas 2022 m. gruodžio 2 d. tarnybiniu pranešimu informavo šio centro viršininką kad, susitikęs su grupe užsieniečių, tarp jų ir pareiškėju, jis pateikė informaciją apie Migracijos departamento priimtus sprendimus išsiųsti juos į kilmės šalį, pasiūlė susisiekti su giminaičiais, tačiau šie kategoriškai nesutiko būti sugrąžinti į (duomenys neskelbtini), teigė, kad bet kokiu atveju siekia likti Lietuvos Respublikoje. Pareigūno vertinimu, apklaustieji asmenys nėra linkę bendradarbiauti, yra linkę organizuoti neramumus jų gyvenamajame aukšte ir atsisako jiems tiekiamo maisto, taigi, siekdami išvengti jų išsiuntimo į kilmės šalį, gali pasipriešinti VSAT pareigūnams, todėl, siekiant tinkamai atlikti jų išsiuntimo procedūras, tikslinga šiuos asmenis atskirti nuo kitų (duomenys neskelbtini) piliečių.

8.15 Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S162424 pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

8.16 Pasikeitus pareiškėjo sulaikymo pagrindams (oficialiai tapus prieglobsčio prašytoju), Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu jam paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose iki 2023 m. sausio 10 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Šį teismo sprendimą apskundusio pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi šio užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir jam skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 10 d.

8.17 Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 22S166410, pasikeitus pareiškėjo teisinei padėčiai (jam tapus prieglobsčio prašytoju), pripažintas netekusiu galios Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

8.18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

8.19 Pareiškėjas 2023 m. sausio 17 d. pateikė darbo sutartį su UAB „Up advisors“, kuri suteikė jam gyvenamąsias patalpas adresu: (duomenys neskelbtini).

8.20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimu pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų ir taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, įpareigojimas kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui savo buvimo vietą.

9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje įrodymų, kad pareiškėjas būtų teikęs prieglobsčio prašymą, kai buvo sulaikytas, neteisėtai kirtęs sieną, nėra, priešingai iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pareigūnams melavo apie savo tapatybę, amžių, sąmoningai klaidino pareigūnus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjo teiginių, kad prieglobsčio prašymas, nors ir buvo teiktas, nebuvo priimtas, teisingumu. Pareiškėjui, nesant prieglobsčio prašytoju, garantuojama teisė vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu (Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ši teisė, kaip matyti iš į bylą pateiktų teismų sprendimų, buvo garantuota (pareiškėjas turėjo atstovus). Teismas apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad šiuo aspektu nei Migracijos departamento, nei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo judėjimo laisvė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d. buvo apribota taip pat teismo sprendimu. Nei Migracijos departamentas, nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturi diskrecijos pasirinkti, vykdyti ar nevykdyti galiojančio teismo sprendimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo vertina visų faktinių aplinkybių visumą, Įstatymo 112–115 straipsniuose nurodytų pagrindų, sąlygų buvimą/nebuvimą, todėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 negali būti laikomas esmine (lemiama) aplinkybe, sprendžiant pareiškėjo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad, pavyzdžiui, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, nors Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22S130523 buvo įsiteisėjęs ir galiojo šio teismo sprendimo priėmimo metu.

11. Įrodymų, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 14 d. buvo vežtas į oro uostą ir ten laikomas nežmoniškomis sąlygomis byloje nėra. Priešingai – iš byloje esančios VšĮ „Diversity Development Group“ VSAT pateiktos 2022 m. gruodžio 23 d. ataskaitos „Dėl 2022-12-14 užsieniečių išsiuntimo stebėjimo“ nustatyta, kad pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos operacija buvo sustabdyta, kai buvo išsiaiškinta, kad jis ketina skųsti Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 22S162424 dėl prieglobsčio jam nesuteikimo.

12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad įvertinęs bylos faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, nenustatė neteisėtų Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmų, galėjusių nulemti nepagrįstai ilgą pareiškėjo laisvės apribojimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d.

13. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta, kad kokios nors konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja Migracijos departamento ar VSAT veiklą, buvo pažeistos, nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjui, taip pat tai, kad pareiškėjo nurodoma neturtinė žala atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo, iš bylos medžiagos nebuvo nustatyta neteisėtų Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmų, galėjusių lemti nepagrįstai ilgą pareiškėjo laisvės apribojimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d., todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, pareiškėjo naudai prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas I. E. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareiškėjo I. E. N. naudai 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareiškėjo I. E. N. naudai bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta Migracijos departamento ar VSAT neteisėtų veiksmų. Teigia, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo konstatuotas LVAT 2023 m. sausio 12 d. sprendime administracinėje byloje A-1247-1047/2023.

16. Migracijos departamentas pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

17. Migracijos departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1 Skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjo apgyvendinimo sąlygas nustatė ne VSAT ar Migracijos departamento sprendimai, o teismų sprendimai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs byloje neteisėtų Migracijos departamento ar VSAT veiksmų ar neveikimo, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų neturtinės žalos sąlygų, neturėjo pagrindo keisti byloje atsakovų ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17.2 Nagrinėjamoje byloje jokie pareiškėjo skundo teiginiai nepatvirtina tariamų Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o, nesant šios būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama. Pareiškėjas nepagrindė ir kitos būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, o būtent – žalos.

18. Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. VSAT atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. VSAT akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo pagrindžiančio žalos atsiradimo faktą ir dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Migracijos departamento ir (ar) Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmų, galėjusių nulemti nepagrįstai ilgą pareiškėjo laisvės apribojimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs neteisėtų Lietuvos valstybės atstovų veiksmų.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Migracijos departamento ar VSAT neteisėti veiksmai.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6–7 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, administracinės bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareiškėjo pateikto skundo reikalavimai ir skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jie pagrindžiami. Pareiškėjas turi teisę pats pasirinkti tinkamiausius jo manymu pažeistų teisių gynimo būdus; teismas, priėmęs pareiškėjo skundą, nagrinėdamas bylą privalo įvertinti, ar byloje yra faktinių duomenų bei teisinių prielaidų, kurie leistų apginti pareiškėjo teises skunde nurodytu būdu.

25. Pareiškėjas suformulavo reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, nurodydamas, jog tokią neturtinę žalą jis patyrė, atsakovo atstovams neteisėtai ribojant pareiškėjo laisvę nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d. Taigi, pareiškėjui taip apibrėžus administracinės bylos nagrinėjimo ribas, teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo įvertinti, ar byloje esantys duomenys patvirtina įstatyme nustatytas žalos atlyginimo sąlygas bei teisinius pagrindus.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

27. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

28. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

29. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir administracinės bylos šalių argumentus, pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmų, galėjusių lemti neteisėtą pareiškėjo laisvės apribojimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 11 d., ir konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

31. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada iš esmės sutinka, o kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo konstatuotas LVAT 2023 m. sausio 12 d. sprendime administracinėje byloje A-1247-1047/2023, pažymi, jog LVAT 2023 m. sausio 12 d. sprendime administracinėje byloje A-1247-1047/2023 konstatavęs, kad pareiškėjo judėjimo ribojimas ginčo laikotarpiu buvo neproporcingas, šį sprendimą argumentavo ne tuo, kad Migracijos departamentas nebuvo „savalaikiai“ panaikinęs 2021 m. spalio 11 d. sprendimo, o tuo, kad nustačius, jog pareiškėjas pageidauja skųsti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir dėl šios priežasties nutraukus pareiškėjo atžvilgiu vykdomą išsiuntimo procedūrą, nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės ribojimų būtinumą ir proporcingumą. Taigi, LVAT pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimo neproporcingumą siejo ne su Migracijos departamento priimtais sprendimais ar būtinybę juos vykdyti, bet su pirmosios instancijos teismo nustatyta priemone, kuri nebuvo būtina.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje jokie pareiškėjo skundo teiginiai nepatvirtina tariamų Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o, nesant šios neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama. Viešoji atsakomybė už teismų sprendimais padarytą žalą reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje, o tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nesant įrodymų, jog pareiškėjas 2022 m. gruodžio 14 d. buvo vežtas į oro uostą ir ten laikomas nežmoniškomis sąlygomis, o priešingai – iš byloje esančios VšĮ „Diversity Development Group“ VSAT pateiktos 2022 m. gruodžio 23 d. ataskaitos „Dėl 2022-12-14 užsieniečių išsiuntimo stebėjimo“ matyti, kad pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos operacija buvo sustabdyta, kai buvo išsiaiškinta, kad jis ketina skųsti Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 22S162424 dėl prieglobsčio jam nesuteikimo, neteisėti Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmai pagrįstai nenustatyti ir šiuo aspektu.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovų veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

36. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai savaime nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų atskirai nepasisakoma.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

38. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius