2016-01-04 Nr. AB-416-3-63-3-00938-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4033-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00938-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei O. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) 2015 m. liepos 1 d. kreipėsi su prašymu (b. l. 3–4) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės O. M. (toliau – ir atsakovė) 203,01 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškino, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (b. l. 26–29) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė iš atsakovės pareiškėjui 154,65 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2, 6 punktais, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5, 13 punktais, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3, 14, 15.1, 17, 23–29 punktais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1807-575/2015).

Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise nuo 2007 m. birželio 4 d. priklauso nekilnojamojo turto objektas – butas, adresu: (duomenys neskelbtini) (pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, įrašas galioja nuo 2010 m. kovo 19 d.). Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015, nors pirkimo–pardavimo sutartis viešajame registre buvo įregistruota tik 2010 m. kovo 19 d., teismas pažymėjo, kad atsakovė pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Remdamasis UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2015 m. birželio 29 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-1939 bei mokėjimo pranešimu, teismas nustatė, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovė nesumokėjo 203,01 Eur (vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (32,990 x 3,44 Lt (1 Eur) (metinė rinkliava nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 2 p., 2,94 Lt (0,85 Eur) (metinė rinkliava nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 2 p.)). Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovės prašė priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, teismas nurodė, kad ex-officio privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis. Šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis. Tokios praktikos analogiškose bylose (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu, šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, pažymėjo, jog pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Nustatė, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 1 d. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1939 duomenimis, teismas nustatė, kad už 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį įsiskolinimo sumą sudaro 48,36 Eur (16,50 + 31,86) vietinės rinkliavos, konstatavęs, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, šią reikalavimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38, 6.59 straipsniais. Nustatęs, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjusi 154,65 Eur (203,01 – 48,36) ginčo rinkliavos sumos, teismas priteisė šią sumą pareiškėjui. Teismas neturėjo pagrindo išskaičiuoti iš teismo sprendimu priteisiamos sumos atsakovės 2015 m. rugsėjo 24 d. sumokėtos 33,84 Eur vietinės rinkliavos sumos, kadangi pagal pridėtą pakartotinį mokėjimo pranešimą bei akcinės bendrovės Lietuvos pašto mokėjimo kvitą, atsakovė sumokėjo vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 32–33) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi. Pagal Nuostatus, Klaipėdos miesto savivaldybės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama už einamuosius kalendorinius metus ir apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą mokėtojas informuojamas mokėjimo pranešimu. Iš Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies turinio aišku, kad ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinę rinkliavą, o kreipiasi į teismą dėl tam tikrais metais (už 2008 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 m., už 2009 m. – 2009 m. ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Akcentuoja, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir tam tikrais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą. Vadinasi, negali būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis, aiškinant, jog pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 27 d. gautas pareiškėjo ir atsakovės prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą (b. l. 39).

Pareiškėjas ir atsakovė nurodo, kad, vadovaudamiesi ABTĮ 521 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo patvirtinti 2015 m. lapkričio 17 d. šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį bei nutraukti administracinę bylą Nr. I-1746-342/2015 dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo iš O. M. ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą šioje administracinėje byloje. Šalys patvirtina, kad: taikos sutarties sąlygos yra žinomos ir suprantamos; teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas; ši taikos sutartis atitinka šalių valią bei interesus, ir šalims nežinomos aplinkybės, dėl kurių ši taikos sutartis galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui; šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 101, 102 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla nutrauktina.

Ginčo šalys pateikė apeliacinės instancijos teismui 2015 m. lapkričio 17 d. sudarytą pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir atsakovės O. M. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) (b. l. 40), kurią prašo teismo patvirtinti ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti.

ABTĮ 521 straipsnio 1 dalis numato bylos baigimą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Iš teismui pateiktos Taikos sutarties matyti, kad šalys pareiškia, jog šią taikos sutartį sudarė siekdamos tarpusavio nuolaidomis taikiai išspręsti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą bylą ir užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. O. M. pripažįsta susidariusį įsiskolinimą, dėl kurio vyksta ginčas, patvirtina, kad dalį vietinės rinkliavos yra sumokėjusi, ir įsipareigoja likusią dalį sumokėti dalimis iki 2016 m. balandžio 30 d. Ginčo šalys prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiškia, kad žino ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes, t. y. kad, patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Įvertinusi Taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia pareiškėjo ir atsakovės valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina.

ABTĮ 101 straipsnio 4 punkte yra nurodyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Patvirtinus Taikos sutartį, administracinė byla pagal pareiškėjo prašymą atsakovei dėl vietinės rinkliavos priteisimo nutrauktina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 521 str. 2 d., 101 str. 4 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 2 dalimi, 101 straipsnio 4 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti.

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir atsakovės O. M. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„2.1. O. M. pripažįsta susidariusį 203,01 Eur įsiskolinimą už 2008 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, dėl kurio vyksta ginčas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini).

2.2. O. M. patvirtina, kad dalį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo – 33,84 Eur – sumokėjo.

2.3. O. M. įsipareigoja likusią nesumokėtą vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį – 169,17 Eur – sumokėti dalimis per 6 (šešis) mėnesius, iki 2016 m. balandžio 30 d.

2.4. O. M. įsipareigoja mokėti kiekvieną mėnesį, iki mėnesio paskutinės dienos, ne mažiau kaip po 28,20 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 20 euro centų), o paskutinį mėnesį – 28,17 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 17 euro centų), pradedant mokėti nuo 2015 m. lapkričio mėn. Visas susidaręs įsiskolinimas turi būti padengtas iki 2016 m. balandžio 30 d.

2.5. Vietinę rinkliavą O. M. sumoka pervesdama pinigus į uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, nurodant mokėjimo paskirtį – vietinė rinkliava ir mokėtojo kodą (duomenys neskelbtini).

2.6. Jei O. M. nesilaiko šioje sutartyje nurodytos vietinės rinkliavos įsiskolinimo apmokėjimo tvarkos (perveda mažesnę sumą arba nesilaiko nustatyto termino), tuomet kita taikos sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai šia sutartimi sutartos vietinės rinkliavos daliai išieškoti iš karto.

2.7. O. M. patvirtina suprantanti, kad kartu su 2.4. nurodytais mokėjimais turi mokėti einamuosius mokėjimus už 2015 m. ir 2016 m.“.

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė