2021-10-27 Nr. AB-22462-3-62-3-01155-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-694-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01155-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 140 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. buvo laikomas Ligoninėje netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodė, kad į Ligoninę buvo atvežtas 2020 m. balandžio 7 d., tačiau iki 2020 m. balandžio 22 d. su savimi neturėjo jokio apatinio trikotažo (apatinių, marškinėlių, kojinių), jokių higienos priemonių (tualetinio popieriaus, muilo, dantų pastos, dantų šepetėlio, dezodoranto).

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 7 d. buvo patalpintas į Ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, o sveikatos būklei pagerėjus 2020 m. balandžio 8 d. buvo perkeltas į Ligoninės Vidaus ligų skyrių. 2020 m. balandžio 7 d. atvykus pareiškėjui buvo atlikta jo visuminė krata ir surašytas 2020 m. balandžio 7 d. Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-6018. Dėl sunkios pareiškėjo sveikatos būklės perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas Nr. PS-6056 surašytas 2020 m. balandžio 8 d. Šiame kvite užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai paimti saugojimui (striukė, chalatas, vaistai), taip pat duomenys apie pareiškėjo turimus daiktus: atmintinė, apatiniai, kojinės, marškinėliai, šlepetės, rankšluosčiai. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. pareiškėjui buvo išduoti įstaigos marškinėliai, kelnaitės, puskojinės. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turėjo galimybę ir anksčiau paprašyti išduoti apatines kelnaites, marškinėlius, kojines, tačiau to nepadarė. Atsakovas nurodė, kad Ligoninės administracija 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjui išdavė tualetinio muilo, tualetinio popieriaus (3 ritinėlius), dantų šepetuką (1 vienetą), dantų pastos (1 vienetą), skutimosi peiliukų (3 vienetus), dezodoranto (1 vienetą). Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam galėjo atsirasti kokios nors neigiamos pasekmės, yra nepagrįstos. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

5. Pareiškėjas O. B. atsiliepime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. Ligoninės administracijai įteikė prašymą išduoti apatinį trikotažą, higienos priemones. Iki 2020 m. balandžio 14 d. rašytinio prašymo nepateikė, nes buvo silpnos sveikatos, tačiau tvirtino, kad prašymą Ligoninei buvo pateikęs žodžiu. Pareiškėjo teigimu, Ligoninė, žinodama, kad jis yra silpnos sveikatos, pati savarankiškai turėjo jį aprūpinti apatiniu trikotažu, higienos priemonėmis. Dėl tokių neteisėtų Ligoninės veiksmų pareiškėjas nurodė patyręs nepatogumus, didelius dvasinius išgyvenimus.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir pažymėjo, kad, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

8. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad ginčo laikotarpiu Ligoninė neišdavė jam apatinių kelnaičių, marškinėlių, kojinių, teismas vadovavosi Ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punktu, nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 7 d. atvyko į Ligoninę, kurioje buvo atlikta visuminė jo krata. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neskundžia, jog kratos metu iš jo neteisėtai buvo paimti asmeniniai daiktai, todėl atliktos kratos teisėtumo klausimo šioje byloje nesprendė. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio 2020 m. balandžio 8 d. perduotų saugoti ir turimų daiktų kvito Nr. PS-6056 matyti, jog pareiškėjas atvykimo į Ligoninę metu su savimi turėjo apatinius, kojines, marškinėlius. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 14 d. pareiškėjas pateikė Ligoninei prašymą išduoti kojines, trumpikes. Iš byloje esančios Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 20 d. pareiškėjui buvo išduoti marškinėliai (1 vienetas), kelnaitės (1 vienetas), puskojinės (2 poros), pareiškėjas tai patvirtino savo parašu. Tai, kad pareiškėjui buvo išduotas apatinis trikotažas, pareiškėjas patvirtino ir savo 2020 m. balandžio 14 d. prašyme, ranka parašydamas „viską gavau, pretenzijų neturiu“, surašymo data 2020 m. balandžio 22 d. Teismas darė išvadą, kad Ligoninė nepažeidė Aprašo 13 punkto reikalavimų aprūpinti pareiškėją apatiniu trikotažu, todėl konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų teismas neturėjo pagrindo ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad Ligoninė neišdavė jam apatinio trikotažo.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog ginčo laikotarpiu Ligoninė neišdavė jam higienos priemonių, teismas vadovavosi Aprašo 13, 14 punktais, nustatė, kad 2020 m. balandžio 14 d. pareiškėjas pateikė Ligoninei prašymą išduoti tualetinį popierių, dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus. Iš byloje esančios Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės, teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjui buvo išduotos jo prašomos higienos priemonės, pareiškėjas tai patvirtino savo parašu, taip pat patvirtino ir savo 2020 m. balandžio 14 d. prašyme, ranka parašydamas „viską gavau, pretenzijų neturiu“, surašymo data 2020 m. balandžio 22 d. Teismas darė išvadą, kad Ligoninė nepažeidė Aprašo 13, 14 punktų reikalavimų aprūpinti pareiškėją higienos priemonėmis, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir pareiškėjo argumentus, kad Ligoninė neišdavė jam higienos priemonių, atmetė kaip nepagrįstus.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad anksčiau nei 2020 m. balandžio 14 d. jis negalėjo Ligoninės administracijai pateikti prašymo išduoti apatinį trikotažą, higienos priemones dėl savo silpnos sveikatos, nurodydamas, kad tokį prašymą jis buvo pateikęs žodžiu, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokius pareiškėjo teiginius. Teismas nurodė, kad Ligoninės administracija teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Aprašo reikalavimais, jog pacientui apatinis trikotažas ir higienos priemonės išduodamos esant užregistruotam paciento prašymui registre.

11. Teismas konstatavo, kad Ligoninės veiksmuose nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Dėl šių priežasčių teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas O. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas nepagrįstai nenustatė teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punkto pažeidimo. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai vertino jo argumentus dėl žodinio prašymo išduoti higienos priemones 2020 m. balandžio 8 d., kadangi pareiškėjas buvo labai sunkios sveikatos būklės, negalėjo pats rašyti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į Ligoninę buvo atvežtas be asmeninių daiktų, jis neturėjo ant ko ir su kuo rašyti, be to, palatoje buvo laikomas vienas, todėl negalėjo pasiskolinti rašymo priemonių iš kito asmens. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ant jo 2020 m. balandžio 14 d. prašymo jo įrašas „viską gavau, pretenzijų neturiu“, padarytas 2020 m. balandžio 22 d., todėl higienos priemonės buvo išduotos tik 2020 m. balandžio 22 d., tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo apatinio trikotažo, teismas neatkreipė dėmesio į grafą „kiekis“, kurioje nurodomas turimų daiktų kiekis, todėl nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas, išduodamas apatinį trikotažą, laikėsi numatyto išdavimo termino.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Aprašo 4 punktą, kuris numato, kad pirmą kartą į įkalinimo įstaigą patekusiam asmeniui išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko iš kitos įkalinimo įstaigos.

15. Pareiškėjas O. B. atsiliepime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodo, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris nustatė pažeidimus. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą su pridedamais dokumentais: Seimo kontrolieriaus 2020 m. liepos 31 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-26/539 ir Ligoninės 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 7-990.

16. Pareiškėjas O. B. taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. atlyginimo.

18. Pareiškėjas į bylą pateikė prašymus prijungti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. liepos 31 d. pažymą Nr. 4D-2020/1-26/539 „Dėl O. B. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ ir Ligoninės 2020 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. 7-990.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymus prijungti prie bylos naujus įrodymus, pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

20. Pareiškėjo pateikti Seimo kontrolieriaus 2020 m. liepos 31 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-26/539 ir Ligoninės 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 7-990 buvo priimti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taigi, pareiškėjas objektyviai minėtos pažymos ir rašto negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šie įrodymai pridedami prie bylos.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nustatytų CK 6.271 straipsnyje, todėl konstatavo, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

22. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punkto pažeidimo, neteisingai vertino jo argumentus dėl 2020 m. balandžio 8 d. žodinio prašymo išduoti higienos priemones, nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas, išduodamas apatinį trikotažą, laikėsi numatyto išdavimo termino.

23. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. Materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas dėl sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas dėl ABTĮ 146 straipsnyje nurodytų pagrindų; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

24. Iš pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra aišku, dėl kokių priežasčių byla turėtų būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus. Pareiškėjas nenurodo jokių proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Tai, kad, pareiškėjo teigimu, netinkamai buvo įvertinti įrodymai, nesudaro pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

25. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

27. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad į Ligoninę iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar pataisos įstaigos atvykusiam pacientui apatinis trikotažas, batai ir higienos reikmenys išduodami tik nemokiam pacientui, esant rašytiniam prašymui. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad pacientui higienos reikmenys išduodami ne vėliau kaip per tris darbo dienas, išskyrus šio aprašo 14 punkte numatytą išimtį, nuo prašymo užregistravimo registre dienos. Aprašo 14 punkte įtvirtinta, kad, pacientui prašant, neatsižvelgiant jis mokus ar ne, Ligoninės gydomojo skyriaus slaugytoja ne vėliau kaip tą pačią dieną išduoda būtiniausius asmens higienoje naudojamus reikmenis (tualetinį popierių (1 ritinėlis) ir muilo (100 gramų).

28. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis neturtinę žalą patyrė dėl to, jog Ligoninė jam laiku neišdavė apatinio trikotažo, higienos priemonių. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius dėl jo 2020 m. balandžio 8 d. žodinio prašymo išduoti higienos priemones, rašymo priemonių neturėjimo, negebėjimo surašyti prašymo dėl silpnos sveikatos ir pan., kadangi pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog 2020 m. balandžio 8 d. jis teikė Ligoninei rašytinį prašymą. Be to, ir skunde Seimo kontrolieriui pareiškėjas pažymėjo, kad atvežtas į Ligoninę pasistengė direktoriui kuo greičiau parašyti prašymą, teigė iš viso parašęs keturis prašymus. Iš byloje esančios Ligoninės Resocializacijos skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. pažymos Nr. 19-222 matyti, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. Ligoninės administracijai teikė du prašymus: 2020 m. balandžio 14 d. (dėl higienos priemonių skyrimo) ir 2020 m. balandžio 20 d. (dėl vaistų pasiėmimo). Įvertinusi pareiškėjo teiginių dėl 2020 m. balandžio 8 d. prašymo nenuoseklumą ir minėtoje pažymoje nurodytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmą kartą dėl apatinio trikotažo ir higienos priemonių išdavimo pareiškėjas į Ligoninės administraciją kreipėsi su 2020 m. balandžio 14 d. prašymu. Pažymėtina ir tai, kad šį prašymą, kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, jis išsiuntė Ligoninei paštu, o ne įteikė tiesiogiai Ligoninės pareigūnams.

29. Pareiškėjas savo 2020 m. balandžio 14 d. prašyme Ligoninei prašė išduoti: tualetinį popierių, dantų pastą, dantų šepetėlį, puskojines, kelnaites, skutimosi peiliukus. Iš Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės matyti, kad jam 2020 m. balandžio 15 d. buvo pasirašytinai išduota: tualetinis muilas (1 vnt.), tualetinis popierius (3 vnt.), dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (1 vnt.), skutimosi peiliukai (3 vnt.), dezodorantas (1 vnt.), o 2020 m. balandžio 20 d. pasirašytinai buvo išduota: marškinėliai (1 vnt.), kelnaitės (1 vnt.), puskojinės (2 vnt.). Šie duomenys paneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad higienos priemonės jam buvo išduotos tik 2020 m. balandžio 22 d. (pareiškėjo išvykimo iš Ligoninės dieną), kai jis pasirašė ant savo 2020 m. balandžio 14 d. prašymo, jog viską gavo ir neturi pretenzijų. Pažymėtina, kad ir pareiškėjo pateiktoje Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatyta, jog pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos 2020 m. balandžio 15 d.

30. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad Ligoninė nepažeidė Aprašo 13, 14 punktų reikalavimų aprūpinti pareiškėją higienos priemonėmis ir apatiniu trikotažu, todėl konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų nėra pagrindo. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu dėl apatinio trikotažo ir higienos priemonių išdavimo į Ligoninės administraciją pirmą kartą kreipėsi tik su 2020 m. balandžio 14 d. prašymu, teisėjų kolegija nevertina kaip nereikšmingų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl 2020 m. balandžio 8 d. Ligoninės Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvito Nr. PS-6056 turinio. Pažymėtina, kad pareiškėjui į Ligoninę atvykus iš kitos pataisos įstaigos net ir neturint su savimi apatinių drabužių, pagal Aprašo 3 punktą jie išduodami tik nemokiam pacientui esant rašytiniam prašymui. Atmestini pareiškėjo argumentai ir dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punkto pažeidimo, kadangi jame reglamentuojamas higienos priemonių išdavimas pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių. Kaip minėta, pareiškėjas į Ligoninę buvo atvežtas iš kitos pataisos įstaigos (Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos).

31. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė