1f90a7ce-e694-4991-a348-e31155dce73a · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2A-563-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47342-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.3.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5283-600/2017 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

S. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinės bendrovė (toliau – AB) „BnP Finance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei R. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės: 80,00 Eur negrÄ Å¾into kredito; 11,55 Eur kredito mokesčio; 115,80 Eur palÅ«kanų; 8,24 Eur delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 15 Eur žyminį mokestį; 121 Eur patirtas iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp vartojimo kredito davėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Credit day“ (pradinės kreditorės) ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos R. S. 2015 m. liepos 23 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 80,00 Eur vartojimo kreditas 45 dienų terminui, bei pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti 11,55 Eur kredito mokestį Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. tarp pradinės kreditorės ir ieÅ¡kovės „BnP Finance“, AB, buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paÅ¡tu ir 2016 m. lapkričio 24 d. registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ â€žDėl reikalavimo įvykdyti prievolę“, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės susidariusiÄ skolÄ , delspinigius bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei 80,00 Eur negrÄ Å¾intos vartojimo kredito dalies ir 11,55 Eur kredito mokesčio. Atsakovei laiku neatsiskaičius ir negrÄ Å¾inus kredito, ji turi mokėti Sutartyje numatytas palÅ«kanas; pagal Sutartį palÅ«kanų norma – 117,10 proc.; nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2015-09-06) iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-11-23) atsakovė vėluoja atsiskaityti 445 dienas, atitinkamai atsakovė turi pareigÄ sumokėti 115,80 Eur mokėjimo palÅ«kanų.

IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 8,24 Eur delspinigių, kaip atlyginimÄ už naudojimÄ si vartojimo kredito suma po kredito grÄ Å¾inimo termino pasibaigimo; delspinigiai apskaičiuoti pagal formulę: pradelsta sumokėti suma x delspinigiai per vienÄ dienÄ x pradelstų dienų skaičius = 80,00 Eur + 11,55 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų.

5. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau ji per nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ , teismas priėmė sprendimÄ už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimu už akių nuspręsta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; priteisti ieÅ¡kovei „BnP Finance“, AB, iÅ¡ atsakovės R. S. 80,00 Eur negrÄ Å¾into kredito, 11,55 Eur kredito mokesčio, 8,24 Eur palÅ«kanų sumÄ po kredito grÄ Å¾inimo termino, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 99,79 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2016 m. gruodžio 14 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 63,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nurodė, kad tarp atsakovės ir pirminės kreditorės sudaryta Vartojimo kredito sutartis yra vartojimo sutartis. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, sprendė, kad kredito gavėja privalo grÄ Å¾inti gautÄ sumÄ kreditorei ir mokėti palÅ«kanas, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 80,00 Eur negrÄ Å¾into kredito ir 11,55 Eur kredito mokesčio.

8. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti sutartines palÅ«kanas, kurių metinė norma yra 117,10 proc., akivaizdžiai prieÅ¡tarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Teismas sprendė, kad 115,80 Eur dydžio palÅ«kanos po kredito grÄ Å¾inimo termino dienos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio Å¡alies, vartotojo interesų, ir yra nesÄ Å¾iningos, nes tokių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimas pažeistų atsakovės interesus, bÅ«tų neproporcingai apsunkinta jos padėtis, ir bÅ«tų neteisinga, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 8,24 Eur palÅ«kanų sumÄ po kredito grÄ Å¾inimo termino, kitoje dalyje reikalavimÄ dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo atmetė.

9. Teismas nurodė, kad nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį. Vadovaudamasis nurodytu, teismas ieškovės prašymo dėl delspinigių priteisimo netenkino.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė 99,79 Eur, t. y., 46,29 procento. Teismas sprendė, kad proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 63,00 Eur (136 Eur * 46,29 proc.) žyminio mokesčio III. Apeliacinio skundo argumentai 11. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo už akių ieÅ¡kovė (apeliantė) „BnP Finance“, AB, praÅ¡o teismo: pakeisti sprendimÄ už akių dalyje dėl mokėjimų palÅ«kanų ir priteisti iÅ¡ atsakovės 115,80 Eur mokėjimo palÅ«kanų; pakeisti sprendimÄ už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti iÅ¡ atsakovės 8,24 Eur delspinigių; pakeisti sprendimÄ už akių dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti iÅ¡ atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ ; kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. Teismas netinkamai kvalifikavo ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas, t. y. ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti ne kompensuojamÄ sias, o mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas. Sutarties specialiosiose sÄ lygose numatyta, kad „palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo kredito davėjui“; Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte numatyta, jog ,,palÅ«kanos skaičiuojamos nuo kredito iÅ¡mokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiÅ¡kai sugrÄ Å¾inamas kredito davėjui“, t. y. savo esme jos yra mokestis už pinigų skolinimÄ , todėl kvalifikuotinos kaip mokėjimo palÅ«kanos ir joms netaikomas 0,05 proc. dydis.

IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos turėjo bÅ«ti kvalifikuojamos kaip mokėjimo palÅ«kanos ir priteistos nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2015-09-06) iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-11-23), t. y. 445 dienas. Å iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas ne 0,05 proc. palÅ«kanų už pradelstÄ dienÄ , o Sutartyje numatytas 117,10 proc. metinių palÅ«kanų dydis. 11.2. Nors tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau Å¡i aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartimi Å¡alių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias palÅ«kanas.

Teismas ignoravo faktÄ , kad atsakovė turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sÄ lygomis gauti vartojimo kreditÄ , galėjo rinktis kitÄ kredito davėjÄ . Pasirinkdama sudaryti sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sÄ lygomis, taip pat ir sutartyje numatyta palÅ«kanų norma. Å alių susitarimu nustatytam palÅ«kanų dydžiui nevirÅ¡ijant maksimalios įstatyme nustatytos ribos, negalima sutikti su teismo argumentais, jog Å¡alių sutartyje nustatytas palÅ«kanų dydis neatitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, kad pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. 11.3.

Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palÅ«kanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palÅ«kanų dydį ir savo iniciatyva vertinti Å¡ių palÅ«kanų atitiktį protingumo kriterijui, Å¡ias palÅ«kanas mažinti daugiau negu penkis kartus. Atsakovė teismui nepareiÅ¡kė reikalavimo mažinti palÅ«kanas, neginčijo sutarties sÄ lygų, nereikalavo sutarties sÄ lygų pakeitimo, t. y. nors ieÅ¡kinys atsakovei buvo įteiktas, tačiau atsakovė pareigos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį neįvykdė. 11.4.

Teismas netinkamai kvalifikavo ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti mokėjimo palÅ«kanas kaip netesybas, todėl atsisakė priteisti praÅ¡omus priteisti delspinigius už 180 dienų. Tiek Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, tiek Sutartyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali bÅ«ti taikomos 0,05 % pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Atsakovė ilgÄ laikÄ vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjos piniginėmis lėšomis.

IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 8,24 Eur delspinigių, kaip atlyginimÄ už naudojimÄ si vartojimo kredito suma po kredito grÄ Å¾inimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. 11.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog ieÅ¡kovei priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka negautas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių 14. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 23 d. atsakovė R. S. ir pirminė kreditorė UAB „Credit day“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 36890, kuria priminė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovei 80,00 Eur sumÄ 45 dienų terminui.

Atsakovė įsipareigojo 2014 m. rugsėjo 6 d. pirminei kreditorei grÄ Å¾inti 80,00 Eur kreditÄ ir sumokėti palÅ«kanas.

15. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminė kreditorė UAB „Credit day“ perleido ieÅ¡kovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimÄ . Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo pirminei kreditorei susidariusį įsiskolinimÄ , nėra. Dėl ginčo esmės 16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl palÅ«kanų, nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti 115,80 Eur dydžio palÅ«kanas po kredito grÄ Å¾inimo termino iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, kurios yra apskaičiuotos, taikant sutartyje numatytÄ metinę palÅ«kanų normÄ â€“ 117,10 proc. (ieÅ¡kovės skaičiavimu, sutartinės palÅ«kanos po kredito grÄ Å¾inimo termino iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos sudaro 115,80 Eur).

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad Å¡i suma konkrečiu atveju nevirÅ¡ytų Ä®statymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti sutartines palÅ«kanas, kurių metinė norma yra 117,10 proc., akivaizdžiai prieÅ¡tarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Teismas sprendė, kad 115,80 Eur dydžio palÅ«kanos po kredito grÄ Å¾inimo termino dienos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio Å¡alies, vartotojo interesų, ir yra nesÄ Å¾iningos. Teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 8,24 Eur palÅ«kanų sumÄ po kredito grÄ Å¾inimo termino, kitoje dalyje reikalavimÄ dėl palÅ«kanų atmetė.

17. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas, t. y. ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti ne kompensuojamÄ sias, o mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, t. y. savo esme jos yra mokestis už pinigų skolinimÄ , todėl kvalifikuotinos kaip mokėjimo palÅ«kanos ir joms netaikomas 0,05 proc. dydis. IeÅ¡kovės vertinimu, jos praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos turėjo bÅ«ti kvalifikuotos kaip mokėjimo palÅ«kanos ir priteistos nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2015-09-06) iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-11-23), t. y. 445 dienas. Å iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas ne 0,05 proc. palÅ«kanų už pradelstÄ dienÄ , o Sutartyje numatytas 117,10 proc. metinių palÅ«kanų dydis.

18. PalÅ«kanų sÄ voka CK neįtvirtinta, todėl palÅ«kanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant šį civilinės teisės institutÄ reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimÄ (mokėjimo (pelno) palÅ«kanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (kompensuojamosios palÅ«kanos).

19. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamÄ sias palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

20. Kai kompensuojamosios palÅ«kanos nustatytos sutartyje, taikomos bÅ«tent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palÅ«kanos. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimÄ kompensuojamosios palÅ«kanos ir jų dydis gali bÅ«ti nustatomi Å¡alių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymÄ (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

21. Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palÅ«kanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palÅ«kanų ir netesybų santykį jų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju, vadovaujamasi bendrÄ ja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palÅ«kanas, ir netesybas, nes tai reikÅ¡tų dvigubos atsakomybės taikymÄ skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palÅ«kanos atlieka nuostolių kompensavimo funkcijÄ ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų.

Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).

22. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad CK 6.261 straipsnyje įtvirtintos kompensuojamosios palÅ«kanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių atlyginimo priteisimas neatima kreditoriui teisės iÅ¡reikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių, atlyginimo. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palÅ«kanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palÅ«kanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003).

23. Atsižvelgiant į aptartÄ kompensuojamųjų palÅ«kanų prigimtį ir paskirtį darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygos, nustatančios kompensuojamųjų palÅ«kanų mokėjimÄ , pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiÅ¡kinimas visiÅ¡kai atitinka kompensuojamųjų palÅ«kanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratÄ ir neprieÅ¡tarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palÅ«kanų) mokėjimo forma skolininkui gali bÅ«ti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

Taigi, tuo atveju, jei Å¡alys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų mokėjimo iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, Å¡i sutarties nuostata ir iÅ¡ jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų mokėjimo prievolė iÅ¡lieka ir sutartį nutraukus. Kompensuojamųjų palÅ«kanų mokėjimas neatima iÅ¡ kreditoriaus teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia sutartyje nustatytos kompensuojamosios palÅ«kanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24. PalÅ«kanos, kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Pareiga mokėti pelno palÅ«kanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sÄ lyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palÅ«kanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, pelno palÅ«kanoms netaikomos netesybų mažinimÄ reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas Å¡ias palÅ«kanas priteisti kartu su netesybomis.

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, tad darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.

CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sÄ lygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sÄ lygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymÄ . Kitoks aiÅ¡kinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančiÄ situacijÄ , kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių nutraukta sutartis iÅ¡ esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui iÅ¡lieka tiek pareiga grÄ Å¾inti visÄ paskolos sumÄ , tiek pareiga mokėti sutartimi sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si Å¡ia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grÄ Å¾inta).

Å io aiÅ¡kinimo nekeičia ir tai, jei Å¡alys bus sutartyje nustačiusios sÄ lygÄ , kad pelno palÅ«kanos mokamos iki paskolos grÄ Å¾inimo, nes tokia sutarties sÄ lyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

26. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad aiÅ¡kinant CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palÅ«kanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į sisteminius Å¡ios teisės normos ryÅ¡ius su kitomis CK normomis. CK 6.874 straipsnio 1 dalis yra viena iÅ¡ paskolos sutarties bendrÄ sias nuostatas reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CK XLIII skyriaus „Paskola“ pirmajame skirsnyje, t. y.

Å¡i norma taikytina Å¡alis siejant paskolos teisiniams santykiams. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiÅ¡kia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natÅ«ra) nuostatomis.

Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.

Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi bÅ«ti vadovaujamasi sutarties nutraukimÄ ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natÅ«ra kreditoriui nebenustato.

27. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

28. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Tuo tarpu aiÅ¡kinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas gali iÅ¡likti iki faktinio paskolos sumos grÄ Å¾inimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrÄ Å¾inimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grÄ Å¾inimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, virÅ¡ija lÅ«kesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtÄ pelnÄ ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau bÅ«tų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

29. Ä®gyvendindama kasacinio teismo funkcijÄ formuoti vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ bei apibendrindama aptartus argumentus, pagrindžiančius poreikį keisti esamÄ praktikÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų.

30. Atsižvelgdamas į nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti mokėjimo palÅ«kanas nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2015-09-06) iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-11-23), t. y. 445 dienas, yra nepagrįstas.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant palÅ«kanų ir netesybų santykį jų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju, vadovaujamasi bendrÄ ja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palÅ«kanas, ir netesybas, nes tai reikÅ¡tų dvigubos atsakomybės taikymÄ skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų.

Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, Å¡iuo atveju – į kompensuojamųjų palÅ«kanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta priteisti 8,24 Eur palÅ«kanų sumÄ po kredito grÄ Å¾inimo termino, ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl delspinigių priteisimo teismas netenkino.

32. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti mokėjimo palÅ«kanas kaip netesybas, todėl atsisakė priteisti praÅ¡omus priteisti delspinigius už 180 dienų. IeÅ¡kovės vertinimu, iÅ¡ atsakovės priteistina 8,24 Eur delspinigių suma, kaip atlyginimas už naudojimÄ si vartojimo kredito suma po kredito grÄ Å¾inimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jau minėtas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta priteisti 8,24 Eur palÅ«kanų sumÄ po kredito grÄ Å¾inimo termino, į Å¡ios nutarties 21–23 punktuose nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendžia, kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra pagrindo.

34. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo į bylÄ pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

35. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ , klausimas dėl ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nespręstinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė