1f8bf94e-eec9-41e6-8dce-9d5106ff9514 · Å iaulių apylinkės teismas

?El. Civilinė byla Nr. e2-986-772-2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07112-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. D., jos atstovui advokatui D. V., atsakovui R. V., institucijos, duodančios byloje iÅ¡vadÄ , atstovei Pavelui Å egurovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

D. ieÅ¡kinį atsakovui R. V. dėl nepilnamečiam vaikui teismo sprendimu priteisto ir iÅ¡laikymo pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant institucijai, duodančiai byloje iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančiai per Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovė M. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 iÅ¡ atsakovo R.

V. priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Nustatyti atsakovo R. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. V., tvarkÄ : Nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A.

V. bendravimo tvarkÄ :

1. R. V. ketindamas pasinaudoti savo teise bendrauti su dukra turi pareigÄ SMS žinute iÅ¡ anksto informuoti M. D. ne vėliau nei prieÅ¡ tris dienas iki numatomo bendravimo momento ir gauti jos pavirtinimÄ apie praneÅ¡imÄ .

2. M. D. atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz. liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių sudaryti sÄ lygas bendrauti R. V. su nepilnamete dukra, informuoja apie tai jį kiek įmanoma operatyviau ir esant galimybei pateikia informacijÄ kiek laiko nebus sÄ lygų dukros paėmimui, tačiau esant galimybei Å¡alys gali suderinti numatytÄ laikotarpį dukros bendravimÄ su atsakovu telefonu iki 30 min. numatytÄ bendravimo dienÄ .

3. R. V. turi teisę bendrauti su dukra lyginių mėnesių savaitgalių po vienÄ dienÄ , pasiimant dukrÄ iÅ¡ M. D. gyvenamosios vietos (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį) nuo 10 vai ir grÄ Å¾inant ne vėliau 20 val., iÅ¡skyrus atvejus, kada Å¡alys tarpusavyje susitaria kitaip. Apie ketinimÄ bendrauti su dukra ir pageidaujamÄ dienÄ R. V. informuoja M. D. ne vėliau kaip tris dienas iki numatomos bendravimo dienos.

4. R. V. kartu įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetÄ vaiko interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukra turi užimtumÄ kitose ugdomojo pobÅ«džio veiklose, taip pat paiso vaiko interesų, jeigu vaikas iÅ¡reiÅ¡kia akivaizdžiÄ valiÄ , baigti bendravimÄ anksčiau Å¡alių sutarto termino.

5. Kiekvienais poriniais metais, R. V., turi teisę praleisti su dukra metų Å¡ventes: Å v. Kalėdas, Å v. Velykas. Bendravimas Å¡iomis dienomis vyksta tokia tvarka: Gruodžio 24 d. R. V. turi teisę pasiimti dukrÄ iÅ¡jos gyvenamosios vietos nuo 13 val. ir grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯jos gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val. R. V. turi teisę antrÄ Å v. Velykų dienÄ pasiimti dukrÄ iÅ¡jos gyvenamosios vietos nuo 13 val. ir grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.

6. R. V. turi teisę kartu su dukra kiekvienais metais nepertraukiamai praleisti ne mažiau nei 7 kalendorines dienas per vaiko vasaros atostogas. Apie pageidavimÄ per vaiko vasaros atostogas pasiimti dukrÄ R. V. informuoja M. D. ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų, nurodydamas terminÄ , kuriam ketina pasiimti vaikÄ . Atostogų metu R. V. pasiima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ atostogų dienÄ nuo 10 val. ryte ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ iki 20 val., nepažeidžiant sutarto termino. Vaiko tėvas privalo informuoti M. D. apie tai kur bus praleidžiamos atostogos ir užtikrinti jos teisę atostogų metu nevaržomai bendrauti su dukra.

7. R. V. neturi teisės bendrauti su dukra, jei tai nenumatyta patvirtinta bendravimo tvarka.

8. R. V. įsipareigoja, jog kiekvieno pasimatymo ar atostogų su dukra metu ji bÅ«tų su iÅ¡maniuoju laikrodžiu „Gudrutis“ arba su iÅ¡maniuoju telefonu, užtikrinant jos pasiekiamumÄ bendravimui nuotoliniu bÅ«du su ieÅ¡kove. Taip pat užtikrina jog dukra bus tinkamai prižiÅ«rima - jos apranga, higiena bei sveikata. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pagal 2020-12-23 byloje priimtÄ nutartį, nustatė atsakovo bendravimo su dukra laikinÄ jÄ tvarkÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kinio rezoliucinės dalies 4 punkto nuostatas.

Ieškovė M. D. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 iš atsakovo R. V. nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2017-03-10 iki vaiko pilnametystės yra priteista po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (minėto sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas). Šalių nepilnametis vaikas jau yra 7 metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo grupę.

IeÅ¡kovė nuolat rÅ«pinasi vaiku ir užtikrina jo kasdienių poreikių tenkinimÄ . A. V. turi nedidelių sveikatos problemų, tačiau lanko logopedinius užsiėmimus, papildomai lanko mokomus anglų kalbos ir dainavimo bÅ«relius. Mano, kad Å¡alių dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga virÅ¡ 600,00 Eur: maistui - 100 Eur; aprangai, avalynei - 50 Eur; komunaliniams mokesčiams - 80 Eur; higienos priemonėms - 100 Eur; vaistams ir gydymui - 50 Eur; žaislams, ugdymo įstaigos iÅ¡laidos apie - 100 Eur, laisvalaikiui - 30 Eur; transporto iÅ¡laidoms - 80 Eur; nenumatytos iÅ¡laidos - 50 Eur.

IeÅ¡kovė ir Å¡alių nepilnametė dukra gyvena ieÅ¡kovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė dirba UAB „B.“ vadybininke, gaunamas darbo užmokestis sudaro virÅ¡ 500 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius bei vaiko iÅ¡moka. Tačiau paaugus vaikui ir jam pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, iÅ¡augo jo poreikiai, vaikui reikia pirkti papildomų ugdymo priemonių. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, dėl ko jis vaikui galėtų teikti didesnį iÅ¡laikymÄ .

Kadangi Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 nebuvo patvirtinta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, dėl to tarp Å¡alių nuolat kyla ginčai, todėl praÅ¡o teismo nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ . IeÅ¡kovės atstovas papildomai nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo atitinka Å¡ių dienų realijas. Tuo pačiu pripažino, kad galimi ir racionalÅ«s tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai, atsižvelgiant į protingumÄ , tačiau atsakovui neteikiant jokių galimų variantų, paliktina ieÅ¡kovės siÅ«loma tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

Atsakovas R. V. pateikė teismui atsiliepimÄ su atsikirtimais, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Susipažinęs su procesiniais dokumentais, ir vykdydamas teismo įpareigojimus, teikiu teismui atsiliepimÄ . LR CK 3.201 str. l d., numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo, pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

IeÅ¡kovė nurodo, kad jos turtinė padėtis pasikeitė, tačiau nenurodo kaip. Mano, atsakovo, R. V., turtinė padėtis yra pasikeitusi, pablogėjusi, lyginant su 2017 metais, kai buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo nepilnametės dukters iÅ¡laikymui priteista 130,00 Eur suma. Nuo 2020 metų kovo mėnesio, prasidėjus pasaulinei Pandemijai, jokių darbinių pajamų aÅ¡ negaunu, jokio turto, iÅ¡ kurio galėčiau teikti iÅ¡laikymÄ neturiu, todėl teismo praÅ¡ysiu ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, priteisimo po 300,00 Eur, atmesti.

Be to, aÅ¡, atsakovas, R. V., taip pat turiu pareigÄ iÅ¡laikyti sÅ«nų D. V. gimusį (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į iÅ¡laikomų asmenų skaičių, mano, atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieÅ¡kovės ir jos praÅ¡omo iÅ¡laikymo aÅ¡ neturiu galimybės teikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvu turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtine padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (žr., pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. B. v. V. M. bylos Nr. 3K-3-294/2010). AÅ¡, atsakovas, R. V., neturiu galimybės teikti ieÅ¡kovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai, mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00 Eur, kadangi tai neleidžia mano turtinė padėtis. Å ioje byloje aktualus CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Å iuo metu aÅ¡ iÅ¡laikau du nepilnamečius vaikus, o tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nors ir nepilna apimtimi, dėl darbo pajamų netekimo, Pandemijos, bÅ«tų pažeisti kito mano nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai į iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė nurodo mÅ«sų nepilnametės dukters iÅ¡laikymui reikalingas sumas, kurios visiÅ¡kai neatitinka realybės, nes vaiko darželis, kurio Å¡iuo metu visai nelanko, negali kainuoti 100 Eur, namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kai name gyvena ne vien ieÅ¡kovė su mÅ«sų dukra, taip pat virÅ¡ija protingas sumas.

Nepilnamečiams vaikams vaistai yra kompensuojami, todėl nurodytos iÅ¡laidos nepagrįstos. Visos kitos iÅ¡laidos taip pat neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, kadangi mergaitė gali darželį lankyti ir Kuršėnuose, o Å iauliuose pati ieÅ¡kovė dirba, todėl transporto iÅ¡laidos nepagrįstai perkeliamos vien vaikui. Dėl praÅ¡omos nustatyti matymosi su nepilnamečiu vaiku tvarkos visiÅ¡kai nesutinku bei pažymiu, kad niekada nekildavo; problemų dėl matymosi su vaiku laiko, vietos ir/ar kitų aplinkybių, tik tuo atveju, kai man neturint lėšų sumokėti iÅ¡laikymo, su vaiku yra ribojamas bendravimas.

AÅ¡, atsakovas, manau, kad tokie ieÅ¡kinio reikalavimai iÅ¡ esmės pažeidžia nepilnamečio vaikio teises matytis, pažinti ir bendrauti su abiem tėvais lygiomis teisėmis. IÅ¡ praÅ¡omos nustatyti tvarkos akivaizdu, kad ieÅ¡kovė siekia nustatyti patį minimaliausiÄ bendravimÄ , siekia apriboti teisę su vaiku praleisti atostogas, savaitgalius, Å¡ventes. IeÅ¡kinio reikalavimo 4.

7. punktas iÅ¡ vis neatitinka nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, kuriuo siekiama apriboti bet kokį bendravimÄ su vaiku nesutartu laiku, nors augant vaikui, keičiantis užimtumui, pomėgiams, neiÅ¡vengiamai turės kisti ir matymosi tvarka. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu pati sau prieÅ¡tarauja, nurodydama 1.3. punkte, kad Å¡alys galį susitarti tarpusavyje dėl kitokios matymosi tvarkos, o tuo tarpu minėtu 4.7. punktu jau paneigia Å¡iÄ Å¡alių teisę. AÅ¡, atsakovas, visada kada galiu bendrauju su dukra susiskambinu su ja, ir manau, kad bet koks konkrečios matymosi tvarkos nustatymas tik apsunkins mÅ«sų bendravimÄ ir pažeis mÅ«sų nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus.

Dėl taikos sutarties sudarymo Å¡iuo metu nuomonės neturiu. IeÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginti nesutinku, kadangi visi jos reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų. Teismo posėdžio metu atsakovas pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å¡iuo metu dėl visuotinės epidemijos neturi pajamų, tėra tik įkurtos bendrovės akcininkas.

Jeigu ateityje padėtis pagerės, jis skirs dukros iÅ¡laikymo didesnę pinigų sumÄ . Jo netenkina ir ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ bendravimo su dukra tvarka, kadangi jos sÄ lygos gali prieÅ¡tarauti vaiko norui ilgiau pabÅ«ti su tėvu. Laiko, kad bendravimo tvarka turi atitikti ir vaiko interesus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko savo iÅ¡vadÄ , teigė, kad neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes bÅ«tent asmeniui, gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, iÅ¡laikančiam bei kiekvienÄ dienÄ tenkinančiam kasdieninius vaiko poreikius, Å¡ie poreikiai yra žinomi geriausiai.

Abiejų šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl abu tėvai prie vaiko išlaikymo turi prisidėti vienodai, o prašoma priteisti suma iš atsakovo atitinka vaiko interesus. Šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos abiejų šalių teisės lygios, kai šalys nesutaria, sprendžia teismas. Nėra duomenų, jog tėvas pažeidinėtų vaiko teises bei teisėtus interesus, todėl su juo vaiko bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta maksimali.

Dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos tarp šalių yra nedideli nesutarimai, dėl vaiko buvimo su tėvu trukmės. Pabrėžė, kad ginčo atveju neturi būti ribojama tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kaip to pageidauja ieškovė, todėl neprieštarauja, kad būtų nustatyta maksimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Faktinės bylos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina įrašyta ieškovė M.

D., o jos tėvu įraÅ¡ytas atsakovas R. V. (71 b. l.). Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 rezoliucinės dalies 3 punkte nurodyta, kad R. V. vaiko A. V. iÅ¡laikymui nuo 2017 m. kovo 10 dienos iki vaiko pilnametystės moka po 130,00 Eur kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis. Tarp Å¡alių kyla ginčas ne tik dėl vaikui reikalingo iÅ¡laikymo per mėnesį dydžio, bet ir dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nes anksčiau minėtu teismo sprendimu Å¡alys jos nėra nustačiusios.

Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. IeÅ¡kovė kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo - iÅ¡laikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaiko A. V. poreikiai iÅ¡augo, be to vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, todėl prašė iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiam vaikui padidinti iki 300 Eur per mėnesį, t. y. priteistÄ iÅ¡laikymÄ padidinti 170 Eur suma. Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, sutiko, kad vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, kad nuo 2017 metų iki dabar jo poreikiai pasikeitė, padidėjo, tačiau ne tokia suma, kuriÄ nurodo ieÅ¡kovė, sutinka vaikui iÅ¡laikymÄ teikti po 150 Eur per mėnesį, nes jis su vaiku pagal galimybės irgi bendrauja, Ateityje galėtų mokėti dukrai skirta ir didesnį iÅ¡laikymÄ , tačiau Å¡iuo metu to padaryti negali.

Be to nurodė, kad dukra gauna nustatyto dydžio iÅ¡mokas ir iÅ¡ valstybės. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas iÅ¡laikymas gali bÅ«ti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimÄ ar pablogėjimÄ , arba vaiko poreikių pasikeitimÄ . IeÅ¡kovės reikalavimas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuojamas tuo, jog dėl vaiko amžiaus ir dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, padidėjo vaiko poreikiai.

IeÅ¡kovė dirba UAB „B.“ vadybininke (62-65 b. l.), jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro virÅ¡ 500,00 Eur atskaičius mokesčius (77 b. l.), be to jai kiekvienÄ mėnesį mokama iÅ¡ valstybės biudžeto ir dukrai skirto dydžio iÅ¡moka, nuo 2021-01-01 - po 70 Eur (136 b. l.). Jokio asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo daikto ieÅ¡kovė neturi, o gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (87-89, 98 b. l.). Taip pat neturi ir registruotinų kilnojamųjų daiktų (135 b. l.).

Duomenų ar ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra. Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra 7 metų amžiaus, mergaitė yra ugdoma Šiaulių lopšelio - darželio „Ž.“ ugdymo grupėje (67-68 b. l.). Vaikas sveikas, tačiau turi lankyti logopedinius užsiėmimus (66, 97 b. l.), o taip pat papildomai lanko atskirus būrelius (56-57, 61, 66 b. l.). Atsakovas savo vardu nėra įregistravęs nekilnojamųjų daiktų, iš kilnojamųjų daiktų jo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė (124 b. l.).

Atsakovas nuolatinių darbo santykių neturi ir tėra tik įkurtos bendrovės dalyvis, tačiau jokių pajamų jis negauna (132-133 b. l.). Taip pat atsakovas yra sveikas ir darbingas, tačiau turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , kuriam irgi teikia iÅ¡laikymÄ (125 b. l.). IeÅ¡kovė pateikė detalų vaiko bÅ«tinųjų poreikių paskaičiavimÄ (2 b. l.), kuriame nurodė, kad tokios iÅ¡laidos siekia 600 Eur. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė rėmėsi ieÅ¡kinyje nurodytomis iÅ¡laidomis. Mano, jog atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų mokėti dukros iÅ¡laikymui jos praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ - po 300 Eur per mėnesį.

Atsakovas R. V. su ieÅ¡kiniu Å¡ioje dalyje sutiko tik iÅ¡ dalies ir nurodė, kad sutinka vaiko iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį mokėti po 150 Eur periodinę iÅ¡mokÄ . Mano, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai padidino vaiko poreikius ir iÅ¡laidas jiems patenkinti, nes nesutinka, jog nurodyti visi poreikiai yra bÅ«tini. Pats jis irgi bendrauja su dukra, o taip pat norėtų ir daugiau laiko praleisti su vaiku. Mano, jog nepagrįstai paskaičiuotos visos bÅ«tinos iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui. Dėl iÅ¡laidų bÅ«reliams sutinka.

Atsakovo įkurta bendrovė užsiima automobilių prekyba, tačiau pajamų dabartiniu metu iÅ¡ bendrovės jis negauna (108 b. l.). Jam nuosavybės teise nepriklauso jokie nekilnojamieji daiktai, o gyvenamÄ jÄ vietÄ jis deklaravo senelės gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)(107 b. l. 179-180). Kur Å¡iuo metu yra jo vardu registruotinas kilnojamasis turtas - automobilis R. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis nežino (124 b. l.). Atsakovas teismui irgi nenurodė ir nepateikė duomenų ar turi kreditorių.

IÅ¡ atsakovo pateikto paaiÅ¡kinimo seka, kad su vaiku jis mažai praleidžia laiko, nors vaikas to ir norėtų, o dėl to tėvas papildomų iÅ¡laidų nepatiria. Ä®statyme numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas CK 3.192 straipsnio 2 dalis. Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma ir jo dydis negali bÅ«ti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimÄ individualiai.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrÄ laikotarpį tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ), nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra iÅ¡ esmės pasikeitusi Å¡alių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti bÅ«tina nustatyti pagrindÄ , kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; iÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti iÅ¡laikymo dydį; sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz. vienas iÅ¡ tėvų, teikęs vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai prarado darbingumÄ ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, prieÅ¡ingai, pakeitė darbÄ ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos bÅ«klei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobÅ«džio, padidėjo iÅ¡laidos sveikatos priežiÅ«rai; gavo palikimÄ arba laimėjo didelę pinigų sumÄ loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų, didesnių iÅ¡laidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių iÅ¡laidų, kt.) (žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ iÅ¡laikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimÄ , tai dar savaime nelemia iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimÄ teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nes iÅ¡laikymas visų pirma turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali bÅ«ti priežastis sumažinti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ . SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiÅ¡kia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų iÅ¡laidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimÄ turtÄ (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumÄ kreditui iÅ¡mokėti (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.). IeÅ¡kovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko A. V. bÅ«tinieji poreikiai per mėnesį sudaro 600 Eur, o pusę Å¡ios sumos, kaip iÅ¡laikymÄ vaikui, privalo teikti ir tėvas, t. y. atsakovas. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus - prekių įsigijimo kvitus iÅ¡ parduotuvių, prekybos centrų, vaistinių, nepasisakydamas dėl konkretaus pirkinių kvito turinio, pažymi, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina vidutinio septynerių metų vaiko, augančio Å¡eimoje iÅ¡laidas (9-55 b. l.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad po 2017-08-29 teismo sprendimo priėmimo iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dienos dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (2020-12-23) praėjo nemažas laiko tarpas daugiau kaip trys metai, o A. V. priimant šį sprendimÄ jau yra 7 metų amžiaus, taigi mergaitė yra paaugusi, pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę ir po to toliau mokysis mokykloje, tai yra atitinkamai padidėjo ir jos poreikiai. Ji neturi sveikatos problemų, tačiau lanko logopedinius užsiėmimus, kÄ Ä¯rodo iÅ¡ įstaigos gauti ir į bylÄ pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai (66, 97 b. l.), Å¡ių aplinkybių neginčijo ir atsakovas teismo posėdžio metu.

Atskirai pastebėtina, kad pagal LR Vyriausybės nutarimÄ nemokamas maitinimas nuo 2020 m. buvo skiriamas visiems prieÅ¡mokyklinio ugdymo įstaigos auklėtiniams ir visiems pradinės mokyklos pirmokams, taip pat skiriamas ir 2021 metais, o nuo 2021-09-01 dar ir visiems antrokams. Taip pat Å¡alių vaikas lanko ir bÅ«relius, dėl ko ieÅ¡kovė irgi patiria papildomų iÅ¡laidų. Teismas iÅ¡ dalies sutinka su atsakovo atsikirtimais, jog dalis ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡laidų yra per didelės ir neatitinkančios Å¡ių dienų realių vaiko poreikių.

Sutiktina ir su atsakovo argumentu, jog tėvui praleidžiant daugiau laiko su vaiku, motina patirtų mažiau išlaidų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, manytina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pagrindė vaiko poreikių pasikeitimÄ daugiau kaip per trejų metų laikotarpį nuo iÅ¡laikymo priteisimo iki kreipimosi į teismÄ dienos dėl vaikui skirto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo, kadangi jo poreikiai tikrai padidėjo ir pokytis yra esminis. Sutiktina su ieÅ¡kove, jog Å¡alių nepilnametis vaikas paaugo, rudenį pradės eiti ir į pradinę mokyklÄ , dėl ko vėl padidės jo iÅ¡laikymo iÅ¡laidos.

Å iuo metu vaikas lanko valstybinę ugdymo įstaigÄ , užsiima papildoma veikla, kuriai irgi reikalingos iÅ¡laidos, mergaitė sveika, neturi jokio poreikio dėl jai reikalingo ypatingo maitinimo ir jos poreikiai nėra didesni, nei daugelio tokio amžiaus vaikų, nors ieÅ¡kovė ir mano kitaip. Todėl Å¡iandien dar 2017-08-29 teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymas po 130 Eur per mėnesį tikrai yra per mažas ir neatitinka vaiko poreikių, net minimalių. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas abu yra sveiki, darbingi, dirba (ieÅ¡kovės mėnesio darbo užmokestis - virÅ¡ 500,00 Eur atskaičius mokesčius, atsakovas savo pajamų nenurodė, o oficialaus darbo užmokesčio jis negauna), abu turi gyvenamÄ sias patalpas, o nekilnojamųjų daiktų savo vardu neturi, atsakovas turi ir vienÄ transporto priemonę (automobilį 1995 m. gamybos), Å¡alys neturi kreditorių, tačiau atsakovas turi ir kitÄ iÅ¡laikytinį sÅ«nų D.

V., kuriam irgi teikia iÅ¡laikymÄ (125 b. l.). Å ios nustatytos aplinkybės suteikia teismui pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė negu ieÅ¡kovės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesiekė kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, tai yra neatsiliepė į ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ dėl ginčui iÅ¡sprendimo mediacijos bÅ«du (7, 78-79 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, rudenį pradės lankyti ir pradinę mokyklÄ , pakilo prekių ir paslaugų kainos.

Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko iÅ¡laikymo prievolėje didesne suma, nei ji buvo nustatyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, ir teikti dukrai didesnį iÅ¡laikymÄ . Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos iÅ¡laidos aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui, ryÅ¡io paslaugoms bei kitoms nenumatytoms iÅ¡laidoms. Kasacinis teismas Å¡iuo klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Kiekvienu atveju vaikui iÅ¡laikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų iÅ¡laikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi bÅ«ti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams.

Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teikiamo iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, formuojamÄ teismų praktikÄ , įvertinus vaiko amžių, laikotarpį nuo iÅ¡laikymo priteisimo iki ieÅ¡kovės pakartotinio kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio skirto vaikui pakeitimo (apie 4 metus), atsakovo turtinę padėtį ir finansines galimybes, pripažintina, jog jis turi prisidėti vaiko iÅ¡laikymo prievolėje didesne suma, nei ji buvo nustatyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, ir teikti vaikui didesnį iÅ¡laikymÄ . Kadangi vaiko poreikiai iÅ¡augo, nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu, jie sudaro 500 Eur, nes pagal tėvų galimybes vaiko poreikiai turi bÅ«ti tenkinami ne tik bÅ«tinieji (nuo 2020-01-01 minimali mėnesio alga - 607 Eur iki mokesčių, apie 430 Eur po mokesčių, nuo 2021-01-01 minimali mėnesio alga - 642 Eur iki mokesčių, apie 460 Eur po mokesčių), todėl byloje teismo nustatytas 500 Eur iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokama vaikui iÅ¡moka (nuo 2021-01-01 - 70 Eur), kas ginčo atveju sudaro 430 Eur sumÄ , todėl kiekviena iÅ¡ Å¡alių vaiko iÅ¡laikymo prievolėje turi prisidėti po lygiai.

Dėl to ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, o 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo keistinas, ir vaikui iÅ¡ atsakovo jis priteistinas 215 Eur dydžio suma kas mėnesį mokoma periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2020-12-23 iki vaiko pilnametystės (1 b. l.), o kitoje dalyje Å¡is ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui atmestinas. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo iÅ¡mokos atsakovo dukrai, kaip jaunesniam vaikui padidinimo iki 215,00 Eur, negali sukurti tokios teisinės situacijos kuomet atsakovo sÅ«naus, esančio vyresniu, iÅ¡laikymui skirtos iÅ¡mokos dydis (115,85 Eur) bÅ«tų gerokai mažesnis, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės reikalavimÄ (125 b. l.) Atskirai pažymėtina, kad iÅ¡ esmės vėl pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai, iÅ¡augus (sumažėjus) vaiko poreikiams, Å¡alys turės teisę kreiptis dėl didesnio (mažesnio) iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris iÅ¡skiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesai - sveika ir saugi aplinka ir sÄ lygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymÄ si, gebėjimus ir brandÄ bei užtikrina tinkamÄ vaiko raidÄ ir auklėjimÄ (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali bÅ«ti iÅ¡skirtas su tėvais prieÅ¡ jo norÄ , iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui jÄ pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodÄ teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo ne kartÄ konstatuota, kad tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 35 punktÄ ). Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 Å¡alys numatė tik vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, o vaiko bendravimo su tėvu tvarka liko nenustatyta.

Tarp Å¡alių dėl tėvo bendravimo su vaiku kilo ginčas, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurio vienu iÅ¡ reikalavimų praÅ¡o nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ . Teismo posėdžio metu ji nurodė, jog praÅ¡o nustatyti tokiÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , kokia nurodyta ieÅ¡kinyje (3-5 b. l.). Atsakovas nurodė, jog jis nori su dukra bendrauti maksimaliai, nes jį su vaiku sieja Å¡iltas ir betarpiÅ¡kas ryÅ¡ys, jie puikiai sutaria, jis iÅ¡ esmės su ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo su dukra tvarka sutiko, nurodydamas, jog kai kÄ reikėtų patikslinti atsižvelgiant į vaiko interesus (115-116 b. l.).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, jog ginčo tarp Å¡alių dėl bendravimo tvarkos kaip ir nėra, kÄ patvirtina ir iÅ¡tyrus gautÄ vieno iÅ¡ tėvų skundÄ dėl pažeidimų vaiko atžvilgiu, todėl galėtų bÅ«ti nustatyta ir maksimali tėvo su vaiku bendravimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 iÅ¡aiÅ¡kino, kad:

1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ ;

2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai nereiÅ¡kia, kad pagal teismo nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ vaikas turėtų kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventi su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iÅ¡ esmės negali bÅ«ti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras.

Kartu pažymėtina, kad tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt.

IÅ¡ nurodytų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų iÅ¡plaukia, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje vaikas jau yra jauno ikimokyklinio amžiaus, tik rudenį pradės lankyti pradinę mokyklÄ , jam labai svarbus ne tik dienos režimas, bet ir savaitės, poilsis ir pastovumas, todėl Å¡iuo atveju nustatant atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ turi bÅ«ti orientuojamasi į maksimaliÄ laiko trukmę, kuriÄ vaikas praleidžia su tėvu savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, su kuria tik iÅ¡ dalies sutinka atsakovas, nevisiÅ¡kai atitinka tėvo ir vaiko interesus, todėl teismo iniciatyva bÅ«tini jos pakeitimai (CPK 376 str. 3 d.), siekiant nesukelti vaikui streso, ir toks pakeitimas nereikalauja didelių tėvų resursų, todėl negali bÅ«ti toliau taikoma ir pagal Å¡io teismo 2020-12-23 byloje priimtÄ nutartį nustatyta ankstesnė laikinoji bendravimo tvarka, kaip to nori ieÅ¡kovė. Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , remiasi Å¡iais argumentais:

1) kuo didesnis bendravimas vaiko su tėvu yra pagrindas vaikui jausti ne tik motinos, bet ir tėvo meilę, dėmesį bei rūpestį;

2) tokia bendravimo tvarka, esant ginčui tarp tėvų, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikÄ vienas kitam;

3) abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius;

4) abu tėvai yra asmenybės, turinčios skirtingÄ pasaulėžiÅ«rÄ bei savitÄ požiÅ«rį į daugelį dalykų ir tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia neigiamo poveikio vaikui, o prieÅ¡ingai - papildo vaiko kaip asmenybės formavimÄ si, daro jį įvairiapusiÅ¡kesnį; sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų (atsakovu) poilsio, Å¡venčių ir atostogų metu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, Å¡iluma ir rÅ«pesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatÄ ;

6) tokiu principu remiantis Å¡alys su vaiku turi bendrauti ateityje, nes tokia bendravimo tvarka visiÅ¡kai atitiks vaiko interesus ir poreikius. Å alių vaikui yra septyneri metai, todėl jis gali bÅ«ti su tėvu ir ilgiau, nei to nori ieÅ¡kovė, nes kitokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitiks pastarosios ir tėvo interesų. Nors ieÅ¡kovė pasiÅ«lė palikti tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ , nurodytÄ jos ieÅ¡kinyje ir pagal minėtÄ teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (3-5, 100-102 b. l.), o atsakovas su tokia tvarka sutiko tik iÅ¡ dalies (115-116 b. l.), kadangi mano, jog ieÅ¡kovės nurodytos tvarkos 1.3 punktas prieÅ¡tarauja 4.7. punktui, tačiau teismas pirmiausia, pripažįsta pagrįstu šį atsakovo atsikirtimÄ .

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡alys gali susitarti ir dėl kitos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau toks siÅ«lymas esÄ turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad taikyti atsakovui minimaliÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ Å¡iuo metu tam nėra pagrindo. Todėl kaip jau anksčiau nurodė teismas, turi bÅ«ti teikiamas prioritetas maksimaliam tėvo bendravimui su vaiku, orientuojantis į savaitgalius ir Å¡ventines dienas. Dėl to keistini arba tikslinti ieÅ¡kovės pasiÅ«lyti Å¡ie ieÅ¡kinio rezoliucinės dalies punktai: 1.3. p., 1.5. - 1.7. p. ir įtrauktinos papildomos bendravimo tvarkos sÄ lygos, atsižvelgiant į atsakovo ir vaiko interesus.

Teismas sutinka, su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pozicija, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku. Taip pat iÅ¡ dalies sutiktina su ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarkos sÄ lyga, jog atsakovas siekdamas bendravimo su vaiku, turi tinkamai įvertinti vaiko teisę į poilsį, kad jis galėtų bÅ«ti tinkamai ugdomas (ar mokytis), jog tokiu atveju svarbus yra ir vaiko dienos režimas. Lietuvos kasacinis teismas, analogiÅ¡koje byloje irgi yra nurodęs, kad tokiu atveju pirmenybė turėtų bÅ«ti teikiama ne kas antrÄ dienÄ bendrauti vis su kitu tėvu, o kas savaitę, t. y. kas 7 dienas turėtų bÅ«ti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; kt.), todėl teismo iniciatyva ir keistina anksčiau nurodytuose punktuose ieÅ¡kovės siÅ«loma tėvo bendravimo su dukra tvarka, nei ji buvo nurodyta ir taikant kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę dėl bendravimo tvarkos. Tuo pačiu sutiktina ir su ieÅ¡kovės atsikirtimu, pagal kurį, dukrai iÅ¡reiÅ¡kus norÄ grįžti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovas nedelsiant apie tai turėtų informuoti ieÅ¡kovę ir dukrÄ grÄ Å¾inti pas motinÄ , nes vaiko norai tada gali bÅ«ti svarbÅ«s, nei tuomet kada dukra sutiko važiuoti pas tėvÄ .

Teismas pabrėžia, jog bendraujant bet kuriam iš tėvų su vaiku pirmiausia ir svarbiausia yra vaiko interesai, o ne tėvų, bendravimas su vaiku negali būti vykdomas privalomai (priverstinai). Bendravimas su nepilnamečiu vaiku negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, kad skyrium (atskirai) gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016; kt.). Akivaizdu, kad prievartinis bendravimas (tokį bendravimÄ galima laikyti nenuoÅ¡irdžiu, nedraugiÅ¡ku, piktu ir pan.) neatitiktų vaikų interesų, kenktų jo psichinei sveikatai, galėtų bÅ«ti laikomas netgi smurtu prieÅ¡ vaikÄ . Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ pasisakyta, kad bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečio vaiko (o ne vieno iÅ¡ vaiko tėvų) interesais.

Jeigu vaikas nenori bendrauti su kuriuo iÅ¡ tėvų, tai vaiko interesų turi bÅ«ti paisoma, todėl teismo formuluotinose bendravimo sÄ lygose, atsižvelgiant į jo aktyvų vaidmenį tokio pobÅ«džio bylose (CPK 376 straipsnis), ir nurodytina, jog „Atsakovas bendrauja su dukra, atsižvelgdamas į savo vaiko interesų, kurie yra prioritetiniai, svarbÄ , taip pat paisydamas vaiko nuomonės, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams“. Taip pat keistina bendravimo tvarkos sÄ lyga, jog atsakovas su dukra vasaros atostogų metu kartu praleidžia - ne mažiau nei 7 kalendorines dienas, nes jam taip pat suteikiamos kasmetinės atostogos, dėl to, su vaiku jis galėtų bÅ«ti ilgiau, o siÅ«lomas 7 kalendorinių dienų terminas pripažintinas trumpu ir prieÅ¡taraujančiu lygybės principui, todėl jis pailgintinas iki 14 kalendorinių dienų.

Taip pat nekeičiant ieškovės nurodyto laiko 20.00 val. Be to iš bendravimo tvarkos šalintinas 4.7. punktas kaip prieštaraujantis atsakovo teisei bendrauti su vaiku ir nederantis su anksčiau nurodytomis įstatymo nuostatomis. Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų tarp šalių ginčo nėra, todėl jie paliktini nepakeisti. Taip pat pažymėtina, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Todėl teismo iniciatyva nurodytinas dar vienas tėvo bendravimo su vaiku tvarkos punktas:

„Abu tėvai bendru raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, vaiko norus ir poreikius“ (CPK 376 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (100-102 b. l.) (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nemokėjo žyminio mokesčio už neturtinio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tai yra dėl bendravimo tvarkos nustatymo (1 - 6 b. l.). Už minėtÄ neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ (už reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo) ieÅ¡kovė valstybei turėjo sumokėti 75 procentus mokamo žyminio mokesčio, t. y. 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 d. 6 p., 8 dalis), todėl Å¡is žyminis mokestis iÅ¡ jos pirmiausia priteistinas valstybei, o po to jai iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovė už turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ - dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas tik minimalus 20 Eur dydžio Å¡ios rÅ«Å¡ies žyminis mokestis proporcingai jo skolos laikotarpiui (nuo 2020-12-23 iki 2021-03-16 įskaitytinai) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tokia teismo pozicija grindžiama teisės doktrinoje iÅ¡sakytais teisiniais argumentais, kuriems teisėjas pritaria be iÅ¡lygų, kuomet pirmenybė teikiama ne CPK 88 str. 1 d. 3 p., o CPK 88 str. 1 d. 1p. nuostatai (plačiau žr.

R. S., Bylinėjimosi iÅ¡laidos civiliniame procese. V., Justitia, 2007, 121-122 p.). IeÅ¡kovei byloje atstovavo advokatas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl 1 000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pateiktas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, pagrįstas raÅ¡ytiniu įrodymu (129 b. l.), advokato atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžius, todėl jos ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ atsakovo, nes atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Teismas nepatyrė teisės aktu nurodyto dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bylos dalyviams, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

1. Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.

2. Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 iÅ¡ atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, po 215,00 Eur (du Å¡imtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2020-12-23 iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje šį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui atmesti.

3. Nustatyti atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : 3.1. R. V. ketindamas pasinaudoti savo teise bendrauti su dukra turi pareigÄ SMS žinute iÅ¡ anksto informuoti M. D. ne vėliau nei prieÅ¡ tris dienas iki numatomo bendravimo momento ir gauti jos pavirtinimÄ apie praneÅ¡imÄ . 3.2. M. D. atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz. liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių sudaryti sÄ lygas bendrauti R. V. su nepilnamete dukra, informuoja apie tai jį kiek įmanoma operatyviau ir esant galimybei pateikia informacijÄ kiek laiko nebus sÄ lygų dukros paėmimui, tačiau esant galimybei Å¡alys gali suderinti numatytÄ laikotarpį dukros bendravimÄ su atsakovu telefonu iki 30 min. numatytÄ bendravimo dienÄ . 3.3.

R. V. turi teisę bendrauti su dukra lyginių mėnesių savaitgaliais dvi dienas, pasiimant dukrÄ iÅ¡ M. D. gyvenamosios vietos (Å¡eÅ¡tadienį ir / arba sekmadienį) nuo 10 val. ir grÄ Å¾inant ne vėliau 20 val., iÅ¡skyrus atvejus, kada Å¡alys tarpusavyje susitaria kitaip. Apie ketinimÄ bendrauti su dukra ir pageidaujamÄ dienÄ R. V. informuoja M. D. ne vėliau kaip tris dienas iki numatomos bendravimo dienos. 3.4. R. V. kartu įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetÄ vaiko interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukra turi užimtumÄ kitose ugdomojo pobÅ«džio veiklose, taip pat paiso vaiko interesų, jeigu vaikas iÅ¡reiÅ¡kia akivaizdžiÄ valiÄ , baigti bendravimÄ anksčiau Å¡alių sutarto termino. 3.5.

Kiekvienais poriniais metais, R. V., turi teisę praleisti su dukra metų Å¡ventes: Å v. Kalėdas, Å v. Velykas. Bendravimas Å¡iomis dienomis vyksta tokia tvarka: Gruodžio 24 d. R. V. turi teisę pasiimti dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 13 val. ir grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 25 d. iki 20 val. R. V. turi teisę pirmÄ Å v. Velykų dienÄ pasiimti dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 13 val. ir grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å v. Velykų dienÄ iki 20 val. 3.6.

R. V. turi teisę kartu su dukra kiekvienais metais nepertraukiamai praleisti ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų per vaiko vasaros atostogas. Apie pageidavimÄ per vaiko vasaros atostogas pasiimti dukrÄ R. V. informuoja M. D. ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų, nurodydamas terminÄ , kuriam ketina pasiimti vaikÄ . Atostogų metu R. V. pasiima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ atostogų dienÄ nuo 10 val. ryte ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ iki 20 val., nepažeidžiant sutarto termino.

Vaiko tėvas privalo informuoti M. D. apie tai kur bus praleidžiamos atostogos ir užtikrinti jos teisę atostogų metu nevaržomai bendrauti su dukra. 3.7. Atsakovas bendrauja su dukra, atsižvelgdamas į vaiko interesų, kurie yra prioritetiniai, svarbÄ , taip pat paisydamas vaiko nuomonės, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Atsakovas su dukra netrukdomai bendrauja elektroninėms ryÅ¡io priemonėmis, tačiau toks atsakovo bendravimas su dukra turi atitikti vaiko dienos režimÄ ir interesus. IeÅ¡kovė su dukra netrukdomai bendrauja elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis tuo laikotarpiu, kai atsakovas bendrauja su dukra.

Toks ieÅ¡kovės bendravimas su dukra turi atitikti vaiko dienos režimÄ ir interesus. 3.8. R. V. įsipareigoja, jog kiekvieno pasimatymo ar atostogų su dukra metu ji bÅ«tų su iÅ¡maniuoju laikrodžiu „Gudrutis“ arba su iÅ¡maniuoju telefonu, užtikrinant jos pasiekiamumÄ bendravimui nuotoliniu bÅ«du su ieÅ¡kove. Taip pat užtikrina jog dukra bus tinkamai prižiÅ«rima - jos apranga, higiena bei sveikata. 3.9. Visus praneÅ¡imus Å¡alys viena kitai siunčia trumposiomis žinutėmis. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių informuoja kitÄ Å¡alį nedelsiant (ne vėliau kaip kitÄ dienÄ ) apie savo telefono numerio ar gyvenamosios vietos pasikeitimÄ .

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas laikomi tinkamai informavę prieÅ¡ingÄ Å¡alį nuo trumposios žinutės telefonu iÅ¡siuntimo momento. Kiekvienos Å¡alies bendravimo su dukra laikotarpiais Å¡alių dukra gali bendrauti su artimaisiais savo giminaičiais (seneliais ir kt.) be atskiro kitos Å¡alies sutikimo. 3.10. Abu tėvai bendru raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, vaiko norus ir poreikius. Kitoje dalyje Å¡io ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovui netenkinti.

4. Priteisti ieÅ¡kovei M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 075,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui.

5. Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 95,00 Eur (devyniasdeÅ¡imt penkis eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui, įpareigojant pinigus pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

6. Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio, įpareigojant pinigus pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

7. LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi, nustatant atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinÄ jÄ tvarkÄ - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo rÅ«mus. Teisėjas Jonas Stubrys