2023-06-07 Nr. AB-11584-3-61-3-02631-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-360-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02631-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiais suinteresuotas asmuo - Marijampolės pataisos namai (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba; toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 2S-2738 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Departamento atsakymas), įpareigoti Departamentą skundą dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo nagrinėti iš naujo ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba; toliau – ir Marijampolės PN), kuriuose susidūrė su pareigūnų neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais piktnaudžiavimu tarnyba naudojant psichologinį smurtą, taip pat žiaurų, žeminantį ir nežmonišką elgesį su pareiškėju ir kitais nuteistaisiais. 2021 m. gegužės 22 d., apie 21.30 val., Marijampolės PN 18 būryje budintieji pareigūnai įėjo į nuteistųjų gyvenamąją patalpą, kurioje gyvena ir pareiškėjas. Savo atliekamų veiksmų pareigūnai neaiškino, tačiau iš paties veiksmų pobūdžio (išverčiant asmeninius daiktus) galima buvo suprasti, jog pareigūnai imitavo atliekantys kratą. Būrio virtuvėje pareigūnai tyčia pareiškėjo spintelėje esančius jo maisto produktus perdėjo kitiems nuteistiesiems, tyčia iš anksto iššaukiant konfliktines situacijas tarp nuteistųjų, kurie neišvengiamai ir kilo. Išėjus pareigūnams, pareiškėjas negalėjo atsiimti sumaišytų maisto produktų, kuriuos kiti nuteistieji traktavo kaip savo ir atsisakė juos grąžinti. Be to, pareigūnai, tęsdami savo veiksmus, nuteistųjų asmeninių daiktų sandėlyje sugadino pareiškėjui priklausančius daiktus, t. y. sugadino drabužių krepšio, kuriame buvo laikomi pareiškėjo daiktai, užtrauktuką, o į pareiškėjo krepšį tyčia sudėjo kitų nuteistųjų asmeninius daiktus, taip sudarydami prielaidas kilti konfliktui tarp nuteistųjų, kas ir įvyko. Nežmoniškas ir žeminantis pareigūnų elgesys pasireiškė ir tuo, jog dalis sandėliuke laikomų daiktų buvo išversti tiesiog ant grindų, dėl ko nuteistiesiems iki vėlumos teko ne tik juos susirinkti ir atrinkti, kam jie priklauso, aiškintis dėl tariamų daiktų vagysčių. Pareigūnų neteisėti veiksmai buvo baigti įvykio dieną apie 22.25 val.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis 2021 m. gegužės 26 d. skundu dėl aptartų aplinkybių kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas ištirti įvykusį incidentą bei atitinkamai reaguoti į neteisėtus pareigūnų veiksmus, įvertinti jų netinkamą elgesį. Marijampolės PN direktorius 2021 m. birželio 21 d. raštu Nr. 20/07-2017 „Dėl pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Marijampolės PN atsakymas) pateikė atsakymą, kuriuo nurodė, kad 18 būrio gyvenamosiose patalpose buvo atlikta patalpų apžiūra, o ne krata, patikrinta patalpų būklė, jokie daiktai nebuvo tikrinti ir paimti, pažymėta, kad pareigūnai už savo veiksmus ir sprendimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teigti, kad pareigūnai surašė melagingus tarnybinius pranešimus, nėra pagrindo, ir pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl Marijampolės PN įvykusio incidento ištyrimo bei pareigūnų veiksmų įvertinimo, taip pat prašydamas pareiškėjui padarytos materialinės žalos įvertinimo ir atlyginimo. Departamentas 2021 m. liepos 23 d. pateikė ginčijamą atsakymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, nurodydamas kad Marijampolės PN administracija pareiškėjui pateikė tinkamą ir aplinkybes atitinkantį atsakymą, o įpareigoti Marijampolės PN administraciją patenkinti pareiškėjo užgaidas Departamentas neturi pagrindo.

4. Pabrėžta, kad pareiškėjo skundas buvo grindžiamas tuo, jog pareigūnai, imituodami kratą, tyčia išmėtė pareiškėjo ir kitų nuteistųjų asmeninius daiktus, juos gadino, tyčia perdėliojo, siekiant sukelti tarp nuteistųjų konfliktines situacijas ir pažeminti, sukelti nepatogumus. Tokiais veiksmais pareigūnai žemina pareiškėją ir kitus nuteistuosius, daro materialinę žalą (neįmanoma uždaryti drabužių rankinės, daiktai tampa nesaugomi), atsiranda miego trūkumas, sutrinka miego ritmas, pareiškėjas negali užmigti naktį.

5. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus tyrimas – nors Marijampolės PN atsakyme nurodė, kad buvo atliekama patalpų apžiūra, o ne krata, tačiau, kaip paaiškėjo, pati įkalinimo įstaiga apie tokią apžiūrą sužinojo tik iš pačių pareigūnų tarnybinių pranešimų. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), ir krata, ir apžiūra gali būti atliekama tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik suderinus su Departamento ar įstaigos direktoriumi. Įkalinimo įstaigoje net nebuvo tiriamas pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejis, už ką yra numatyta net baudžiamoji atsakomybė. Marijampolės PN nenustatė visų reikšmingų aplinkybių bei teisinių pagrindų dėl kratos / patalpų apžiūros atlikimo teisėtumo bei tinkamumo, dėl ko neišnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Konkrečiai, nebuvo aiškinamasi, kokiu pagrindu buvo atliekama krata / patalpų apžiūra, kodėl buvo perdėti nuteistųjų maisto produktai, daiktai į kitiems nuteistiesiems priklausančias spinteles, priklausančius asmeninius krepšius, kodėl buvo išversti daiktai ant grindų. Nebuvo tiriama, ar pareigūnų veiksmai ir elgesys buvo nukreipti, siekiant sąmoningai diskriminuoti nuteistuosius, skirstant į tam tikras grupes (kastas), kurstyti konfliktus tarp nuteistųjų. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį. Konfliktines situacijas kelia patys pareigūnai, pataisos namų administracija.

6. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Departamento atsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų – jame nėra išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas bei motyvai, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Šiuo atveju, atsakovo pateiktam atsakymui yra taikomi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Tačiau šių reikalavimų skundžiamas atsakymas visiškai neatitinka. Atsakymas yra nemotyvuotas, paremtas lakoniškais, abstrakčiais ir prieštaringais motyvais. Pareiškėjo vertinimu, iš ginčijamo atsakymo turinio apskritai nėra aišku, kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant netenkinti pareiškėjo prašymo. Departamentas nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindas. Pareiškėjo nuomone, atsakovo priimtas skundžiamas atsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinu, o atsakovas turėtų būti įpareigotas priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo skundo.

7. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Departamentas paaiškino, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. su skundu kreipėsi į Departamentą dėl Marijampolės PN atsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo išaiškinta, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 21.15 val., 18 būrio gyvenamosiose patalpose buvo atlikta patalpų apžiūra, patikrinta patalpų būklė. Apžiūros metu krata nebuvo vykdoma, jokie daiktai nebuvo tikrinami ar paimti. Departamentas, surinkęs ir patikrinęs visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Marijampolės PN atsakyme pareiškėjui pateiktas tinkamas ir faktines aplinkybes bei VAĮ reikalavimus atitinkantis atsakymas. Departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Marijampolės PN direktorius, pateikdamas pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo atsakymo ar jį priėmė nepagrįstai, tad paliko Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 20/07-2107 nepakeistą.

9. Departamento vertinimu, Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Marijampolės PN direktoriaus ir Departamento atsakymai, nesudaro pagrindo jų naikinti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN paaiškino, jog apžiūros metu krata nebuvo vykdoma, jokie daiktai nebuvo tikrinami ar paimti, todėl nebuvo surašytas tarnybinis pranešimas. Marijampolės PN neturi jokio pagrindo abejoti priesaiką davusių pareigūnų tarnybiniais pranešimais, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareigūnai teikia tikrovės neatitinkančius argumentus, priešingai negu pareiškėjas. Remiantis Marijampolės PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus tarnybinių pranešimų dėl atliktų kratų patalpose bei asmens kratų protokolų registru Nr. 58/05, 2021 m. gegužės 22 d. nebuvo atliekama krata nei Marijampolės PN 18 būryje, nei pareiškėjo krata. Remiantis Marijampolės PN budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo 2021 m. gegužės 21 d. žiniaraščiu Nr. 61/05-638, jokia krata pareiškėjo būryje nebuvo numatyta ir nebuvo vykdoma. Marijampolės PN pažymėjo, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Pataisos namų pareigūnai vykdo savo pareigas laikydamiesi duotos priesaikos ir vadovaudamiesi Departamento direktoriaus etikos kodekse numatytų pagrindinių etikos principų, kurie patvirtinti 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228. Marijampolės PN pareigūnai yra taktiški ir mandagūs, pagarbiai elgiasi su nuteistaisiais bei kitais asmenimis, stengiasi konfliktines situacijas spręsti taikiai, mandagiai ir objektyviai, laikosi kiekvienai situacijai deramo etiketo, vykdo jiems pavestas užduotis ir nedaro to, kas nėra numatyta.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

12. Teismas nustatė, kad: 2021 m. gegužės 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas ištirti 2021 m. gegužės 22 d. įvykusį incidentą bei atitinkamai reaguoti į neteisėtus pareigūnų veiksmus, įvertinti jų netinkamą elgesį; Marijampolės PN 2021 m. birželio 21 d. raštu Nr. 20/07-2107„Dėl pareigūnų veiksmų“ pateikė atsakymą, kuriuo pareiškėją informavo, jog skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių bei kad Marijampolės PN administracija neturi duomenų, kad 2021 m. gegužės 21 d. apie 21.15 val. pareiškėjo būryje buvo vykdoma krata, todėl pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu; nesutikdamas su pateiktu atsakymu šį atsakymą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 str., pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. apskundė Departamentui; Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, parengė 2021 m. liepos 23 d. atsakymą Nr. 2S-2738 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir Marijampolės PN atsakymą paliko galioti.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Marijampolės PN pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, o tyrimas dėl šių aplinkybių nebuvo atliktas, teismas pažymėjo, kad kratų ir apžiūrų tvarką reglamentuoja Instrukcija (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. sausio 29 d.), pagal Instrukcijos 139 punktą, siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros, apžvelgė kitas Instrukcijos nuostatas (140, 142 ir 148 punktus).

14. Teismo vertinimu, nebuvo pateikta duomenų, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 21.15 val. pareiškėjo būryje buvo vykdoma krata. Nustatyta, kad Marijampolės PN paprašė pareigūnų, 2021 m. gegužės 22 d. vykdžiusių tarnybą, įvykio aplinkybes išdėstyti raštu – iš pareigūnų 2021 m. birželio 16 d. buvo gauti tarnybiniai pranešimai Nr. 106/05-1005 ir Nr. 106-05-1006, kuriuose nurodyta, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 21.15 val. 18 būrio gyvenamosiose patalpose buvo atlikta patalpų apžiūra, patikrinta patalpų būklė; apžiūros metu krata nebuvo vykdoma, jokie daiktai nebuvo tikrinami ar paimti. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Marijampolės PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus tarnybinių pranešimų dėl atliktų kratų patalpose bei asmens kratų protokolų registru Nr. 58/05, 2021 m. gegužės 22 d. nebuvo atliekama krata nei Marijampolės PN 18 būryje, nei pareiškėjo krata. Iš Marijampolės PN budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo 2021 m. gegužės 21 d. žiniaraščio Nr. 61/05-638 duomenų buvo nustatyta, kad jokia krata pareiškėjo būryje nebuvo numatyta ir nebuvo vykdoma. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti Marijampolės PN pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, pataisos namų pareigūnai vykdo savo pareigas laikydamiesi duotos priesaikos ir vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtintu Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodeksu. Buvo konstatuota, kad Marijampolės PN pareigūnai yra taktiški ir mandagūs, pagarbiai elgiasi su nuteistaisiais bei kitais asmenimis, stengiasi konfliktines situacijas spręsti taikiai, mandagiai ir objektyviai, laikosi kiekvienai situacijai deramo etiketo, vykdo jiems pavestas užduotis ir nedaro to, kas nėra numatyta.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Departamento atsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jame nėra pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas bei motyvai, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Vadovaudamasis VAĮ 10 straipsniu, atsižvelgęs į administracinių teismų praktiką, teismas pažymėjo konstatavo, kad skundžiamas atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenustatė pagrindo jį panaikinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą skundą dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo nagrinėti iš naujo yra išvestinis reikalavimas, todėl, netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

17. Pažymėta, kad kitų skundo argumentų teismas nenagrinės, kadangi jie neesminiai ir nekeičia padarytų išvadų. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas konstatavo, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi išimtinai Marijampolės PN pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie buvo surašyti po prašymo išdėstyti įvykio aplinkybes raštu, pripažino, kad pareigūnai vykdo savo pareigas laikydamiesi duotos priesaikos ir teismas neturi pagrindo jais abejoti. Teismas objektyviai nevertino situacijos, nesudarė sąlygų pareiškėjui įgyvendinti savo procesinę įrodinėjimo pareigą, nevykdė savo pareigos objektyviai ir išsamiai ištirti bylą bei priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą. Toks teismo procesinis elgesys vertintinas kaip akivaizdus šališkumas, o teismo pareiga vykdyti teisingumą liko neįvykdyta.

20. Akcentuodamas, kad administracinis teismas nagrinėdamas bylas turi būti aktyvus, kad pareiškėjas, kaip nuteistasis, turi itin ribotas galimybes rinkti (užfiksuoti) įrodymus ir juos pateikti teismui, pareiškėjas pastebi, kad teismas atsisakė tenkinti (atmetė priėmęs rezoliuciją) pareiškėjo prašymą dėl liudytojų apklausos. Pareiškėjo vertinimu, jis byloje pateikė viską, ką galėjo, taip pat nurodė asmenis, kurie bylai reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti. Neaišku, kokių teismui byloje esančių įrodymų pakako bylai teisingai išnagrinėti, kadangi įrodymai sprendime neaptarti, o faktai nustatyti, remiantis vien pareigūnų (galbūt atlikusių neteisėtus veiksmus) rašytiniais paaiškinimais.

21. Šiuo atveju teismas ne tik pats aktyviai nesiekė nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, bet užkrito galimybę pareiškėjui įgyvendinti savo įrodinėjimo pareigą, atsisakęs apklausti liudytojus. Pareiškėjo vertinimu, ypač svarbu buvo apklausti tuos liudytojus, kurie jau yra palikę pataisos namus, kadangi jie gali nebijodami neigiamų neteisėtų pasekmių atvirai papasakoti įvykio aplinkybes, tačiau teismas objektyviai ištirti faktinių aplinkybių nepanoro. Marijampolės PN argumentai, jog pareigūnai neabejotinai elgiasi tinkamai, nes yra davę priesaiką, kuriais iš esmės vadovavosi teismas, yra visiškai formalūs, t. y. priesaika savaime neužtikrina, kad pareigūnas tinkamai atliks savo pareigas. Teismo išvados, kad pareigūnai visada elgiasi tinkamai, taip pat yra deklaratyvios.

22. Pareiškėjas tvirtina, kad teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimų, teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

23. Teismo išvada, kad skundžiamas Departamento atsakymas yra pagrįstas, paremtas perrašyta atsakovo ir Marijampolės PN pateiktuose atsiliepimuose išdėstyta pozicija. Sprendime nėra jokio teismo vertinimo, atliktos analizės, kas patvirtintų, jog skundžiamas sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad kitų ginčo šalių argumentų nenagrinės ir dėl jų nepasisakys, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme argumentų, kurie susiję su bylos dalyku nevertinimas aiškiai pažeidžia pareiškėjo teisę būti išklausytam ir teisę į tinkamą teismo procesą.

24. Apeliaciniame skunde pakartojami pirmosios instancijos teismui teikti argumentai, kad atsakovas netinkamai atliko administracinę procedūrą tirdamas pareiškėjo skundą, kad Departamento atsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Tvirtina, kad Marijampolės PN pareigūnai, imituodami kratą, tyčia išmėtė pareiškėjo ir kitų nuteistųjų asmeninius daiktus, juos gadino, tyčia perdėliojo, siekiant sukelti tarp nuteistųjų konfliktines situacijas, juos pažeminti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčijamas atsakymas privalo būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Marijampolės PN nurodo, kad kalinimo sąlygos nesukėlė pareiškėjui jokių neigiamų išgyvenimų, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, tad teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylą duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 2S-2738 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat buvo suformulavęs reikalavimą įpareigoti Departamentą jo skundą dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų išnagrinėti iš naujo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose krata nebuvo vykdoma, Marijampolės PN pareigūnai elgėsi tinkamai, laikėsi jiems keliamų etikos ir kitų reikalavimų, todėl darė išvadą, kad skundžiamą Departamento atsakymą nėra pagrindo naikinti ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas formaliai išnagrinėjo bylą, savo procesinį sprendimą grindė atsakovo ir Marijampolės PN procesiniuose dokumentuose nurodytais teiginiais, nebuvo pakankamai aktyvus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Netinkamos šalies pakeitimą teismo procese reglamentuoja ABTĮ 53 straipsnis, kuriame nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Taigi, pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu pareiškėjas nesutinka pakeisti atsakovo, tai yra pakankamas pagrindas tiek skundą, tiek apeliacinį skundą atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-481/2007; 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-96-261/2017).

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. skundu (Marijampolės PN užregistruotas 2021 m. gegužės 26 d.) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių ir nurodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 21.30 val. atliekant kratą, būrio virtuvėlėje pareiškėjo maisto produktai buvo pareigūnų sukeisti su kitų nuteistųjų maisto produktais, daiktų sandėlyje atidarius pareiškėjo drabužių krepšį buvo sugadintas užtrauktukas, taip pat daiktai sukeisti su kitų nuteistųjų daiktais; daiktai, avalynė netvarkingai išversti ant grindų, pareiškėjui teko ilgai tvarkytis, jis jautė pažeminimą, teigė, kad pareigūnai nepagarbiai elgiasi sąmoningai. Marijampolės PN direktorius 2021 m. birželio 21 d. atsakyme nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas – minėtą vakarą buvo atlikta patalpų apžiūra, apžiūros metu krata nebuvo vykdoma, jokie daiktai nebuvo tikrinami ar paimti. Pareiškėjas, pasinaudodamas šiame atsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka (BVK 183 str.), padavė skundą Departamento direktoriui. Departamento direktorius atsakyme, kurį skunde teismui prašė panaikinti pareiškėjas, nurodė, kad Marijampolės PN direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pateikė atsakymą, kuris, Departamento vertinimu, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

33. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija) 183 straipsnį terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 d.); bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 d.); Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 d.).

34. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamento atsakymas yra priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Marijampolės PN direktoriaus atsakymo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal administracinio proceso taisykles apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą (šiuo atveju – Departamento atsakymą), ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), t. y. pagal pareiškėjo skundu siekiamą inicijuoti ginčą šio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas, kuris yra ne išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – Departamentas, o Marijampolės PN.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, jog esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

36. Iš bylos duomenų matyti, kad Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pakeisti Departamento procesinę padėtį byloje – įtraukti Departamentą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o atsakovu laikyti Marijampolės PN, kurio pareigūnų veiksmai (neveikimas) pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino, neteisingai nurodydamas, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Departamento atsakymas; būtent dėl jo pareiškėjas suformulavo reikalavimą skunde.

37. ABTĮ 12 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsakovas yra materialiojo teisinio santykio šalis, galbūt pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodytas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

39. Nors pareiškėjo skundas paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, ir priimdamas pareiškėjo skundą, ir iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, savo iniciatyva nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas išreiškė valią (nesutikimą) dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, ar kad jam nesutikus su Departamento prašymu pakeisti atsakovą, būtų išaiškintos netinkamos šalies nepakeitimo procesinės pasekmės. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad teismas nesprendė ir dėl skundo dalyko (reikalavimo) tikslinimo būtinybės, išaiškinant pareiškėjui, kad jam teisines pasekmes sukelia Marijampolės PN direktoriaus atsakymas ir siūlant suformuluoti reikalavimą dėl šio atsakymo.

40. Atsižvelgiant į tai, kad teismas procesinių veiksmų, susijusių su netinkamos ginčo šalies pakeitimu (ABTĮ 12 str., 53 str.) tinkamai neatliko, neišaiškino pareiškėjui teisės tikslinti skundo dalyką ir šio veiksmo neatlikimo procesinių pasekmių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

41. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįtraukus tinkamo atsakovo, nėra pasisakoma.

42. Pareiškėjas prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šioje proceso stadijoje toks prašymas negali būti sprendžiamas, kadangi byloje nėra priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė