1f8b9aef-bdac-45a7-afc8-c9ef1a1b30eb · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-244-594/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47380-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;        2.4.7.; 2.4.8. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Albino AntanaiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Evaldo Gražio ir Daivos JankauskienÄs,sekretoriaujant Laimai GrÄbliÅ«nienei, Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam E. T.,nuteistojo E. T. gynÄjui advokatui Nerijui Strazdui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. T. (toliau â E. T.) gynÄjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau âBK) 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 130 MGL, t. y. 4895,80 eurų, dydžio bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, į E. T. paskirtos bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas E. T. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spalio 7 d. 7.30 val. iki 2016 m. spalio 8 d. 13.30 val.
Legislator headnote
AI generated1f8b9aef-bdac-45a7-afc8-c9ef1a1b30eb · Kauno apygardos teismas: Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisÄtu bÅ«du, ir nusprÄsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-594/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47380-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;        2.4.7.; 2.4.8. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Albino AntanaiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Evaldo Gražio ir Daivos JankauskienÄs,sekretoriaujant Laimai GrÄbliÅ«nienei, Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam E. T.,nuteistojo E. T. gynÄjui advokatui Nerijui Strazdui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. T. (toliau â E. T.) gynÄjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau âBK) 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 130 MGL, t. y. 4895,80 eurų, dydžio bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, į E. T. paskirtos bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas E. T. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spalio 7 d. 7.30 val. iki 2016 m. spalio 8 d. 13.30 val.
â 2 (dvi) paros, vienÄ parÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, paskiriant E. T. galutinÄ 126 MGL, t. y. 4745,16 eurų, dydžio baudÄ .Nuosprendžiui įsiteisÄjus nusprÄsta panaikinti E. T. paskirtas kardomÄ sias priemones â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : E. T. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad naudojosi svetimu turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, o bÅ«tent: 2016 m. spalio 7 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Statoil degalinÄje, esanÄioje (duomenys neskelbtini), tikslesnÄ vieta nenustatyta, tyrimo metu nenustatytas asmuo I. perdavÄ jam vairuoti Vokietijos FederacinÄje Respublikoje pagrobtÄ sunkiasvorÄ transporto priemonÄ, 18490 eurų vertÄs MERCEDES BENZ/ACTROS 1844, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), su Vokietijos FederacinÄje Respublikoje pagrobta 14210 eurų vertÄs puspriekabe KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojosi, t. y. iÅ¡ degalinÄs Statoil, esanÄios (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, važiavo į (duomenys neskelbtini), kol 2016 m. spalio 7 d.5.30 val. kelio (duomenys neskelbtini) 57,500 kilometre, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų.
Apeliaciniu skundu nuteistojo E. T. gynÄjas advokatas Nerijus Strazdas praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos sudÄties. NenustaÄius iÅ¡teisinimo pagrindų, MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti â suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmÄ, jÄ sumažinant.Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisÄtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Nuteistojo veiksmuose nebuvo BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų sudÄties požymių, nuteistojo kaltÄ grindžiama vien tik subjektyviomis prielaidomis, todÄl nuosprendis turÄtų bÅ«ti panaikinamas, o nuteistasis â iÅ¡teisintas.Pasak nuteistojo gynÄjo, E. T. negalÄjo bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose nenustatytas vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡io straipsnio sudÄties požymių â kaltÄ.
Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymima, kad nuteistojo kaltÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo remdamasis subjektyviomis prielaidomis, susijusiomis su vilkiko užvedimo raktu, laidais kabinos viduje ir, esÄ , aiÅ¡kiai matomais spynelÄs apgadinimais. Pažymima, jog nuteistajam nenustatytas asmuo automobilį perdavÄ ankstyvÄ spalio 7 d. rytÄ , t. y. tamsiu paros metu, todÄl Å¡ių požymių E. T. galÄjo tiesiog nepastebÄti. Be to, daugiausiai dÄmesio tuo metu jis skyrÄ transporto priemonÄs dokumentams, patikrino ar jie iÅ¡oriÅ¡kai tvarkingi, ar atitinka transporto priemonÄs, kuriÄ vairuos, duomenis.
Kadangi dokumentai buvo tvarkingi, nieko daugiau neklausinÄjo ir sutiko vairuoti automobilį nurodytu marÅ¡rutu. Apeliaciniu skundu pabrÄžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgÄ ir į tai, kad dauguma perparduodamų transporto priemonių turi tam tikrų techninių ar kosmetinių defektų, dÄl kurių Å¡ios transporto priemonÄs yra pigesnÄs, todÄl teiginys, jog nuteistasis iÅ¡ transporto priemonÄs bÅ«klÄs turÄjo suprasti, jog transporto priemonÄ yra vogta, yra nepagrįstas.
Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pabrÄžiama ir tai, kad perparduodamos transporto priemonÄs dažnai bÅ«na patyrusios eismo įvykį, sugedusios arba be užvedimo raktelių, gali bÅ«ti sugedusi užvedimo spynelÄ, todÄl esminis kriterijus, dÄl kurio nuteistasis sutiko vairuoti automobilį, buvo tvarkingi dokumentai, kurie, be kita ko, įtarimų nesukÄlÄ ir policijos pareigÅ«nui M. D., t. y. profesionalui, žinanÄiam transporto priemonių dokumentų bÅ«tinuosius rekvizitus, mokanÄiam įvertinti ar dokumentai autentiÅ¡ki.
Vien tai, kad teisÄsaugos institucijoms nepavyko nustatyti kito asmens, kuris susijÄs su vilkiko vagyste, nuteistojo gynÄjo vertinimu, taip pat nereiÅ¡kia, kad E. T. turi bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn.Akcentuojama ir tai, kad nors E. T. buvo kaltinamas tuo, kad naudojosi didelÄs vertÄs svetimu turtu, žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, taÄiau skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje konstatuota, jog E. T. įgijo didelÄs vertÄs turtÄ â krovininį vilkikÄ su puspriekabe, kurių rinkos vertÄ 32 700 eurų.
Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas pakeitÄ faktines bylos aplinkybes iÅ¡ esmÄs skirtingomis â nuteistasis nebuvo kaltinamas tuo, kad įgijo transporto priemonÄ, todÄl buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dÄl kurio buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisÄs, o teismas negalÄjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylos, ir priimti teisingÄ nuosprendį.Apeliaciniu skundu atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Minimalaus gyvenimo lygio dydis, kuris tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, ir Å¡iuo metu siekia 50 eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai, lengvinantys ar panaikinantys baudžiamumÄ , ar Å¡velninantys bausmÄ bei kitokiu bÅ«du palengvinantys asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , teisinÄ padÄtį, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , nusikalstamos veikos dalyko (transporto priemonÄs su priekaba) vertÄ (32 700 eurų) mažintina nuo 868,30 MGL iki 654 MGL. Nors tai nekeiÄia veikos kvalifikacijos, taÄiau teismui suponuoja galimybÄ nuteistajam suÅ¡velninti paskirtÄ bausmÄ, t. y. sumažinti nuosprendžiu paskirtos bausmÄs dydį.
NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistojo E. T. gynÄjas pritarÄ apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, teigdamas, kad nuteistojo gynÄjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, praÅ¡Ä jį atmesti. Nuteistojo E. T. gynÄjo advokato N. Strazdo apeliacinis skundas atmetamas.ApeliacinÄs instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Nuosprendis yra teisÄtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų reikalavimų. Pagrįstas â kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Å iuo aspektu pažymÄtina, kad įrodymų vertinimo taisyklÄs baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.
Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisÄtu bÅ«du, ir nusprÄsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.
Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo turinį matyti, kad vertinamu atveju nesutinkama su E. T. veiksmų kvalifikavimu iÅ¡ esmÄs teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų svarbių bylos aplinkybių, bÅ«tinų nuteistojo kaltei pagrįsti, pažymint ir tai, kad nuteistasis nežinojo, jog vairuoja nusikalstamų bÅ«du įgytÄ (vogtÄ ) transporto priemonÄ.
Sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir jų visumoje naikinti teisÄtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nÄra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltÄ pasinaudojus didelÄs vertÄs svetimu turtu, žinant, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.
Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymÄtina, kad BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybÄ už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ , kaltininkui žinant, kad Å¡is įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Pagal BK 189 straipsnio 1â3 dalių dispozicijÄ turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra Å¡ių veikų alternatyvÅ«s objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų.
PažymÄtina, kad Å¡ie objektyvieji požymiai aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmÄs turtu, t. y. tokio turto gavimu iÅ¡ neteisÄto valdytojo, kuris padarÄ vagystÄ arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , naudojimusi tokiu turtu ar Å¡io turto realizavimu. Nustatant asmens kaltumÄ Ä¯rodinÄtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis â kaltÄ, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyÄia. Jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti.
Å iame kontekste vis tik pabrÄžtina, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupÄs) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-697/2017).Analizuojant BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudÄties požymius E. T. veiksmuose, tuo paÄiu sprendžiant ir jo kaltÄs klausimÄ jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, visų pirma pažymÄtina, kad ginÄo dÄl to, jog automobilis ir puspriekabÄ, kurias vertinamo įvykio metu vairavo nuteistasis, buvo įgytos nusikalstamu bÅ«du â jas pagrobiant, nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje nÄra.
Remiantis Lietuvos kriminalinÄs policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos EUROPOL 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. lapkriÄio 21 d. praneÅ¡imuose užfiksuotais duomenimis, automobilis DAIMLER-BENZ ACTROS 1844 VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis kompanijai (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 2 d. 10.00 val., iki 2016 m. spalio 3 d. 10.00 val., iÅ¡ kompanijos teritorijos adresu (duomenys neskelbtini). Apie nusikaltimÄ 2016 m. spalio 4 d. buvo praneÅ¡ta Lippe policijos skyriui (b. t. 1, b. l. 143).
Tuo tarpu priekaba VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti (duomenys neskelbtini), buvo pavogta laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2016 m. spalio 17 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Apie vagystÄ 2016 m. spalio 17 d. buvo praneÅ¡ta Lippe policijos skyriui (b. t. 1, b. l. 146).TaÄiau skundžiamu nuosprendžiu kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį E. T. buvo pripažintas ne už komentuojamo turto â automobilio ir puspriekabÄs įgijimÄ , bet už naudojimÄ si nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu, todÄl Å¡ioje baudžiamojoje byloje aplinkybÄs, kuriomis aptartos transporto priemonÄs iÅ¡ Vokietijos pateko į Lietuvos RespublikÄ , kas atliko Å¡iuos veiksmus, sprendžiant E. T. kaltÄs klausimÄ , prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniu skundu, esminÄs reikÅ¡mÄs neturi.
PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisÄjų kolegijai neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (8 lapas) padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, nurodant, jog E. T. įgijo didelÄs vertÄs svetimÄ turtÄ . Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymÄtina, kad apraÅ¡ant E. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos faktines aplinkybes (nuosprendžio 1 lapas), apie didelÄs vertÄs svetimo turto įgijimÄ neužsimenama, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodant, kad E. T. naudojosi didelÄs vertÄs svetimu turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.
Tuo tarpu apie nuteistojo tariamÄ svetimo turto įgijimÄ skundžiamame nuosprendyje užsimenama tik vienoje vietoje, be kita ko, ir ne visai logiÅ¡kai riÅ¡liame sakinyje âE. T. įgijo didelÄs vertÄs turtÄ â krovininį vilkikÄ su puspriekabe, <...>, žinodamas, kad minÄtas automobilis įgytas nusikalstamu bÅ«duâ, todÄl vien tik Å¡io sakinio konstrukcija ir pavartotos formuluotÄs, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo gynÄjo apeliaciniu skundu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog E. T. buvo nuteistas ne tik už naudojimÄ si nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu, bet ir už jo įgijimÄ .
Esant Å¡ių duomenų visumai nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo pakeistos faktinÄs nagrinÄjamos baudžiamosios bylos aplinkybÄs, pažeidžiant BPK 256 straipsnyje numatytÄ kaltinimo pakeitimo tvarkÄ , atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, jog E. T. žinojo, kad aukÅ¡Äiau aptartas turtas â automobilis ir puspriekabÄ, buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, dÄl ko, pasak nuteistojo gynÄjo, E. T. veiksmuose nÄra BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio â kaltÄs, taÄiau, įvertinus nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sutikti su tokiais nuteistojo gynÄjo teiginiais, nÄra jokio objektyvaus pagrindo.
TokiÄ iÅ¡vadÄ teisÄjų kolegijai leidžia daryti ne tik paties nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu duotų parodymų analizÄ, bet ir raÅ¡ytinÄ nagrinÄjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu E. T. parodÄ, kad 2016 m. spalio 7 d. naktį į jo namus, esanÄius (duomenys neskelbtini), atvyko jam iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo I., papraÅ¡Äs jo (nuteistojo) parvairuoti automobilį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esanÄios âStatoilâ degalinÄs į (duomenys neskelbtini) esanÄiÄ âLukoilâ degalinÄ.
SakÄ, kad skolingas neliks, taÄiau atlygio sumos neįvardijo. (duomenys neskelbtini) esanÄiÄ âStatoilâ degalinÄ jis (nuteistasis) pasiekÄ I. autobusiuku. Vilkiko, kurį turÄjo parvairuoti, dokumentai buvo tvarkingi, jokių įtarimų nesukÄlÄ. Vilkiko užvedimo spynelÄ sugadinta nebuvo, o dÄl to, kad ji buvo atplyÅ¡usi, tai visko pasitaiko automobiliuose su tranzitiniais numeriais. Ä®tarimų jam nesukÄlÄ ir apardyta vilkiko panelÄ bei matomi laidai, pagalvojo, kad gal buvo koks gedimas.
Vilkiko užvedimo raktelis įtarimų taip pat nekÄlÄ. Jam yra tekÄ parvaryti sunkvežimius iÅ¡ užsienio. KelionÄs metu I. jo nelydÄjo, dÄl ryÅ¡io priemonÄs su juo taip pat nesitarÄ, taÄiau vilkike buvo telefonas. I. sakÄ, kad jei kas, paskambinsi, taÄiau jis (nuteistasis) telefonu nesinaudojo. Papildomai E. T. paaiÅ¡kino, kad su I. jis turÄjo bendrÄ automobilių verslÄ , aikÅ¡telÄse ieÅ¡kodavo automobilių. I. yra vežÄs ne vienÄ automobilį. Iki įvykio su I. bendravo apie 7 mÄnesius.
Vertinant aptartų E. T. parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ visų pirma pažymÄtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinÄjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nÄra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresianÄiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos.
Tokiais atvejais kaltininko parodymai turi bÅ«ti vertinami itin kruopÅ¡Äiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų baudžiamosios bylos duomenų visumoje. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nuteistojo parodymų visumÄ , neabejotina, jog E. T., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu, nebuvo nuoseklus. Nors parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes pirmosios instancijos teisme jis davÄ vieno teismo posÄdžio metu, taÄiau jo iÅ¡dÄstytos vertinamo įvykio aplinkybÄs skyrÄsi, nesutapo tarpusavyje, o jo keliamos įvykio versijos prieÅ¡tarauja ir sveikai logikai, todÄl vadovautis aptartais E. T. parodymais sprendžiant jo kaltÄs klausimÄ , teisinio pagrindo nÄra.
Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymÄtina, jog pirmosios instancijos teismo posÄdžio pradžioje E. T. nurodÄ, kad I., neva papraÅ¡Äs jo pavairuoti jam pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodytÄ transporto priemonÄ, jam yra pažįstamas tik iÅ¡ matymo, taÄiau to paties teismo posÄdžio metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, jis patikslino, kad su I. jį siejo bendras verslas, jie pažįstami jau 7 mÄnesius, ne kartÄ I. yra vežÄs automobilius. TaÄiau, nepaisant jų bendro verslo ir 7 mÄnesių pažinties, nuteistasis jokių I. asmens duomenų teismui nepateikÄ, nežinojo ir jo telefono numerio, nors to paties teismo posÄdžio metu, aiÅ¡kindamas aplinkybes dÄl jo vairuotame vilkike rasto telefono, jis nurodÄ, kad telefonas buvo paliktas I., kuris jam sakÄ, jog jeigu reikÄs, jis (nuteistasis) galÄs su juo susisiekti.
Be to, pasak E. T., jis sutiko padÄti I. ir parvaryti jo praÅ¡omÄ vilkikÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) siekdamas užsidirbti, taÄiau dÄl jokio konkretaus atlygio su minÄtu asmeniu jis nesitarÄ, kas vÄlgi teisÄjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti E. T. parodymų patikimumu. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir E. T. teiginius, jog vilkiko atplyÅ¡usi spynelÄ (t. 1, b. l.
24) jam jokių įtarimų nesukÄlÄ, kadangi automobiliuose su tranzitiniais numeriais visko bÅ«na, kai tuo tarp vertinamo įvyko metu jo vairuotas vilkikas ir puspriekabÄ buvo pažymÄti lietuviÅ¡kais valstybiniais numeriais, kurie, pasak nuteistojo, sutapo su valstybiniais numeriais, nurodytais transporto priemonių dokumentuose, kuriuos jam neva perdavÄ asmuo, vardu I. Be aptartų prieÅ¡taravimų nuteistojo parodymuose, abejonių jų patikimumu ir objektyvumu teisÄjų kolegijai kelia ir E. T. pateiktų faktinių nagrinÄjamo įvykio aplinkybių nelogiÅ¡kumas.
Nors apklausiamas teisiamojo posÄdžio metu nuteistasis ir nurodÄ, kad jam ne kartÄ yra tekÄ parvairuoti sunkvežimius iÅ¡ užsienio, kas teisÄjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡ esmÄs pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog asmuo žinojo, kaip turi atrodyti tokios transporto priemonÄs užvedimo raktas, taÄiau vertinamu atveju, kai vizualiai matyti, jog vilkiko raktas, kurį E. T. perdavÄ asmuo, vardu I., nebuvo originalus (gamyklinis) â neturÄjo jokių skiriamųjų ženklų, logotipų ar pan. (b. t. 1, b. l. 38), nuteistajam jokių įtarimų nesukÄlÄ.
TikÄti Å¡iais nuteistojo argumentais, įvertinus dar ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis, vilkiko užvedimo spynelÄs dalis buvo rasta ant vilkiko grindų, vilkiko kabinoje po daiktadÄže buvo nuimtos dailylentÄs, iÅ¡ po kurių matÄsi atviri laidai, atluptas deÅ¡inys prietaisų skydelio kraÅ¡tas, ant kilimÄlio po keleivio sÄdyne matÄsi trijų atÅ¡akų laidas, kurio dalys nutrauktos, ant vilkiko grindų rastos juodos spalvos medžiaginÄs pirÅ¡tinÄs ir pan. (t. 1, b. l. 11-27), nÄra jokio objektyvaus pagrindo.
Akivaizdu, jog asmuo, ne kartÄ vairavÄs vilkikus, matydamas tokį vilkiko salono vaizdÄ , įvertinÄs jam perduoto vilkiko užvedimo rakto iÅ¡vaizdÄ (neoriginalus, negamyklinis), bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo suvokti, jog minÄta transporto priemonÄ yra įgyta neteisÄtu bÅ«du. SprÄsti, jog aptarti vilkiko apgadinimai buvo tapatÅ«s dažnai pasitaikantiems perparduodamų transporto priemonių trÅ«kumams, prieÅ¡ingai nei tai konstatuojama nuteistojo gynÄjo apeliaciniu skundu, teisinio pagrindo taip pat nÄra, kadangi, sprendžiant iÅ¡ aukÅ¡Äiau aptartų nagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenų, akivaizdu, jog visi analizuojami vilkiko apgadinimai buvo susijÄ su neteisÄtu patekimu į sunkiasvorį automobilį bei jo užvedimu â kyÅ¡ojÄ laidai, policijos pareigÅ«no M.
D. teigimu, galimai dÄl siekio iÅ¡jungti GPS daviklį, esantį automobilyje, kurio pagalba galima nustatyti automobilio buvimo vietÄ , užvedimo spynelÄs apgadinimai, neoriginalaus užvedimo rakto panaudojimas, bÅ«tini transporto priemonÄs užvedimui, ir pan. Å ių duomenų visumoje kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo argumentai, jog E. T. minÄtų automobilio apgadinimų galÄjo ir nepastebÄti dÄl tamsaus paros laiko, kadangi apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu E. T. betarpiÅ¡kai patvirtino matÄs atplyÅ¡usiÄ vilkiko užvedimo spynelÄ, iÅ¡ardytÄ vilkiko panelÄ bei ant vilkiko grindų matomus laidus, taÄiau ypatingo dÄmesio Å¡ioms aplinkybÄms neskyrÄs. Abejoti E. T. kalte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme teisÄjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo teiginiai, jog vertinamu atveju E. T. buvo susikoncentravÄs į I. jam perduotų transporto priemonių dokumentų patikrÄ , dÄl ko, ypatingo dÄmesio vilkiko kabinoje esantiems apgadinimams jis neteikÄ.
Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymÄtina, kad remiantis nagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenimis, vilkiko ir puspriekabÄs dokumentuose nurodyti valstybiniai numeriai iÅ¡ tiesų sutapo su valstybiniais numeriais, esanÄiais ant transporto priemonių, taÄiau vilkiko kÄbulo numeris nuo nurodytojo jo dokumentuose akivaizdžiai skyrÄsi, kÄ teisiamojo posÄdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas M. D., be kita ko, tikrinÄs transporto priemonių dokumentus sustabdžius E. T..
Neabejotina, jog šį skirtumÄ , atidžiai tikrindamas jam perduotų transporto priemonių dokumentus, siekdamas įsitikinti, jog transporto priemonÄs įgytos teisÄtu bÅ«du, nuteistasis bÅ«tų pastebÄjÄs. Å ių duomenų visumoje teigti, jog esminis kriterijus, dÄl kurio nuteistasis sutiko vairuoti automobilį, buvo tvarkingi dokumentai, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama E. T. gynÄjo apeliaciniu skundu, nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atmetant nuteistojo gynÄjo apeliacinį skundÄ atkreiptinas dÄmesys ir į liudytoju nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje apklausto policijos pareigÅ«no M.
D. parodymus, remiantis kuriais, tikrinant E. T. vairuotÄ transporto priemonÄ, jis pastebÄjo, jog deÅ¡inÄje pusÄje ant lango nÄra priklijuotos kelių mokesÄio lentelÄs (vinjetÄs), o prie statramsÄio â kabo nutraukti laidai. Vairuotojas paaiÅ¡kino, nežinantis, kas atsitiko, dÄl ko keleivio vietoje iÅ¡traukti laidai, kurių buvo daug ir pradÄjo jaudintis bei aiÅ¡kinti, kad automobilį jis tik pervaro iÅ¡ degalinÄs į kitÄ degalinÄ. Tuo metu, kai pareigÅ«nas iÅ¡ užvedimo spynelÄs iÅ¡ÄmÄ užvedimo raktelį, kuris buvo neoriginalus, kaip geležtÄ, vilkiko vairuotojas pradÄjo jaudintis dar labiau.
IÅ¡siaiÅ¡kinus, kad E. T. vairuotas vilkikas yra vogtas, Å¡is parodÄ, kad jam nÄra žinoma, iÅ¡ kur ta transporto priemonÄ, pažymÄdamas, kad jo tik papraÅ¡Ä parvairuoti automobilį kažkoks pažįstamas. IÅ¡ Å¡ių parodymų visumos seka, kad sustabdžius E. T. vairuojamÄ vilkikÄ policijos pareigÅ«nams, Å¡is, jo paties teigimu, neturÄdamas net menkiausio įtarimo, jog vertinamo įvykio metu jo vairuotas vilkikas galÄjo bÅ«ti įgytas nusikalstamu bÅ«du, pareigÅ«nui paklausus apie vilkiko salone matomus apgadinimus â kyÅ¡anÄius nutrauktus laidus (apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu jis teigÄ, jog Å¡ie apgadinimai jam jokių įtarimų nesukÄlÄ), pradÄjo jaudintis, o pareigÅ«nui iÅ¡ vilkiko užvedimo spynelÄs iÅ¡traukus aukÅ¡Äiau aptartÄ automobilio užvedimo raktÄ (kuris vizualiai buvo negamyklinis), nuteistojo jaudulys didÄjo, kas aukÅ¡Äiau aptartų duomenų visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog toks nuteistojo elgesys buvo sÄ lygotas neteisÄto transporto priemonÄs įgijimo fakto, apie kurį E. T. neabejotinai žinojo.Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dÄmesys ir į E. T. pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodytų transporto priemonių pervarymo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) laikÄ .
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. T., vairuojantis nusikalstamu bÅ«du įgytÄ vilkikÄ su puspriekabe, policijos pareigÅ«nų buvo sustabdytas apie 5.30 val., kelio (duomenys neskelbtini) 57,500 kilometre. Kaip seka iÅ¡ E. T. pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu duotų parodymų visumos, I., praÅ¡ydamas pagalbos â parvaryti komentuojamas transporto priemones iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atvyko į nuteistojo namus, esanÄius (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 7 d. naktį, po ko, nuteistasis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestÄ (apie 150 km), iÅ¡ kur komentuojamu vilkiku jis vyko į (duomenys neskelbtini).
Ir vis tik, aplinkybÄ, jog minÄtų transporto priemonių pervarymas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo bÅ«tinas, juo labiau nakties metu, nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog toks paros laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai, o siekiant iÅ¡vengti galimų pasekmių (policijos patikros ir pan.) dÄl daromos nusikalstamos veikos â naudojimosi vogtomis transporto priemonÄmis. AukÅ¡Äiau aptartų aplinkybių kontekste neabejojant BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudÄties požymių egzistavimu E. T. veiksmuose, svarbu paminÄti ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesioginÄs tyÄios forma, t. y. kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti, taÄiau, nustatinÄjant šį komentuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymį, įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupÄs) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ .
Tuo tarpu įvertinus aukÅ¡Äiau aptartų duomenų visumÄ , t. y. automobilio apgadinimus, negamyklinį vilkiko užvedimo raktÄ , aplinkybes, kuriomis, pasak nuteistojo, jis buvo papraÅ¡ytas parvairuoti jam pareikÅ¡tuose kaltinimuose minimas transporto priemones, šių veiksmų atlikimo laikÄ (naktis), teisÄjų kolegijai leidžia neabejotinai sprÄsti, kad E. T., bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, suprato savo nusikalstamų veiksmų turinį, suvokÄ, jog jo naudojamos transporto priemonÄs yra įgytos neteisÄtu bÅ«du, todÄl abejoti tyÄios buvimu jo veiksmuose, nÄra jokio objektyvaus pagrindo.Ä®vertinusi aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų duomenų visumÄ teisÄjų kolegija sprendžia, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendÄ dÄl E. T. kaltÄs padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .
Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisÄtais bÅ«dais ir priemonÄmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant E. T. kaltÄs klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turÄjusių esminÄ reikÅ¡mÄ tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo, todÄl naikinti ar keisti skundžiamÄ apylinkÄs teismo nuosprendį nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nÄra.
PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisÄjų kolegijai neleidžia daryti ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojÄs naujas MGL (bazinis bausmių ir nuobaudų) dydis, kuris Å¡iuo metu siekia 50 eurų. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad transporto priemonÄs su priekaba vertÄ (32 700 eurų) dÄl pasikeitusio MGL dydžio vertinamu atveju turÄtų bÅ«ti mažintina nuo 868,30 MGL iki 654 MGL, kas suponuotų galimybÄ nuteistajam suÅ¡velninti paskirtÄ bausmÄ, taÄiau sutikti su Å¡iais E. T. teiginiais, vÄlgi nÄra jokio objektyvaus pagrindo.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymÄtina, kad remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmÄ Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmÄ bei turtintiems teistumÄ .
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2017 m. rugpjÅ«Äio 30 d nutarimu Nr. 707, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., iÅ¡ tiesų buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL â 50 eurų, taÄiau teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keiÄiasi MGL dydis. Nusikaltimo dalyko vertÄ nustatoma atsižvelgiant į MGL dydį, nustatytÄ nusikaltimo padarymo metu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008 ir kt.).
Tokiu bÅ«du neabejotina, kad patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo gynÄjo apeliaciniu skundu, įtakos nuteistojo E. T. teisinei padÄÄiai, jam paskirtos bausmÄs Å¡velninimui, neturi. Tuo tarpu įvertinus skundžiamu apylinkÄs teismo nuosprendžiu E. T. paskirtÄ bausmÄ, jos rūšį ir dydį, jos paskyrimo motyvus, atsižvelgiant į tai, jog jokių kitų bausmÄs Å¡velninimo motyvų nuteistojo gynÄjas apeliaciniu skundu teisÄjų kolegijai nepateikÄ, teigti, jog E. T. paskirta bausmÄ yra neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiui bei pavojingumui, ar yra per griežta, nÄra jokio teisinio pagrindo.
E. T. paskirtoji bausmÄ neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmÄs paskirÄiai bei bendriesiems bausmÄs skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojanÄios bausmÄs skyrimo taisykles vertinamu atveju pažeistos nebuvo. AplinkybÄs, turinÄios reikÅ¡mÄs individualizuojant E. T. paskirtÄ bausmÄ, buvo tinkamai iÅ¡nagrinÄtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.Ä®vertinus paminÄtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nÄra.
Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. T. gynÄjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ . TeisÄjai                                                                                                      Albinas Antanaitis                                                                                       Evaldas Gražys                                                                          Daiva JankauskienÄÂ