Legislator Case Law & Legislation
1f8b9aef-bdac-45a7-afc8-c9ef1a1b30eb AI generated

1f8b9aef-bdac-45a7-afc8-c9ef1a1b30eb · Kauno apygardos teismas

Case Number 1f8b9aef-bdac-45a7-afc8-c9ef1a1b30eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-594/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47380-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;        2.4.7.; 2.4.8. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam E. T.,nuteistojo E. T. gynėjui advokatui Nerijui Strazdui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. T. (toliau – E. T.) gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 130 MGL, t. y. 4895,80 eurų, dydžio bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, į E. T. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas E. T. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spalio 7 d. 7.30 val. iki 2016 m. spalio 8 d. 13.30 val.

Legislator headnote

AI generated

1f8b9aef-bdac-45a7-afc8-c9ef1a1b30eb · Kauno apygardos teismas: Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-594/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47380-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;        2.4.7.; 2.4.8. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam E. T.,nuteistojo E. T. gynėjui advokatui Nerijui Strazdui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. T. (toliau – E. T.) gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 130 MGL, t. y. 4895,80 eurų, dydžio bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, į E. T. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas E. T. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spalio 7 d. 7.30 val. iki 2016 m. spalio 8 d. 13.30 val.

– 2 (dvi) paros, vienÄ parÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, paskiriant E. T. galutinę 126 MGL, t. y. 4745,16 eurų, dydžio baudÄ .Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti E. T. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. T. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad naudojosi svetimu turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, o bÅ«tent: 2016 m. spalio 7 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Statoil degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta nenustatyta, tyrimo metu nenustatytas asmuo I. perdavė jam vairuoti Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtÄ sunkiasvorę transporto priemonę, 18490 eurų vertės MERCEDES BENZ/ACTROS 1844, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), su Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobta 14210 eurų vertės puspriekabe KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojosi, t. y. iÅ¡ degalinės Statoil, esančios (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, važiavo į (duomenys neskelbtini), kol 2016 m. spalio 7 d.5.30 val. kelio (duomenys neskelbtini) 57,500 kilometre, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų.

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. T. gynėjas advokatas Nerijus Strazdas praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos sudėties. Nenustačius iÅ¡teisinimo pagrindų, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti – suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, jÄ sumažinant.Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Nuteistojo veiksmuose nebuvo BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų sudėties požymių, nuteistojo kaltė grindžiama vien tik subjektyviomis prielaidomis, todėl nuosprendis turėtų būti panaikinamas, o nuteistasis – išteisintas.Pasak nuteistojo gynėjo, E. T. negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose nenustatytas vienas iš būtinųjų šio straipsnio sudėties požymių – kaltė.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymima, kad nuteistojo kaltę pirmosios instancijos teismas konstatavo remdamasis subjektyviomis prielaidomis, susijusiomis su vilkiko užvedimo raktu, laidais kabinos viduje ir, esÄ , aiÅ¡kiai matomais spynelės apgadinimais. Pažymima, jog nuteistajam nenustatytas asmuo automobilį perdavė ankstyvÄ spalio 7 d. rytÄ , t. y. tamsiu paros metu, todėl Å¡ių požymių E. T. galėjo tiesiog nepastebėti. Be to, daugiausiai dėmesio tuo metu jis skyrė transporto priemonės dokumentams, patikrino ar jie iÅ¡oriÅ¡kai tvarkingi, ar atitinka transporto priemonės, kuriÄ vairuos, duomenis.

Kadangi dokumentai buvo tvarkingi, nieko daugiau neklausinėjo ir sutiko vairuoti automobilį nurodytu maršrutu. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad dauguma perparduodamų transporto priemonių turi tam tikrų techninių ar kosmetinių defektų, dėl kurių šios transporto priemonės yra pigesnės, todėl teiginys, jog nuteistasis iš transporto priemonės būklės turėjo suprasti, jog transporto priemonė yra vogta, yra nepagrįstas.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pabrėžiama ir tai, kad perparduodamos transporto priemonės dažnai bÅ«na patyrusios eismo įvykį, sugedusios arba be užvedimo raktelių, gali bÅ«ti sugedusi užvedimo spynelė, todėl esminis kriterijus, dėl kurio nuteistasis sutiko vairuoti automobilį, buvo tvarkingi dokumentai, kurie, be kita ko, įtarimų nesukėlė ir policijos pareigÅ«nui M. D., t. y. profesionalui, žinančiam transporto priemonių dokumentų bÅ«tinuosius rekvizitus, mokančiam įvertinti ar dokumentai autentiÅ¡ki.

Vien tai, kad teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti kito asmens, kuris susijęs su vilkiko vagyste, nuteistojo gynėjo vertinimu, taip pat nereiÅ¡kia, kad E. T. turi bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Akcentuojama ir tai, kad nors E. T. buvo kaltinamas tuo, kad naudojosi didelės vertės svetimu turtu, žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, tačiau skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje konstatuota, jog E. T. įgijo didelės vertės turtÄ â€“ krovininį vilkikÄ su puspriekabe, kurių rinkos vertė 32 700 eurų.

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas pakeitė faktines bylos aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis – nuteistasis nebuvo kaltinamas tuo, kad įgijo transporto priemonę, todėl buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės, o teismas negalėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylos, ir priimti teisingÄ nuosprendį.Apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Minimalaus gyvenimo lygio dydis, kuris tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, ir Å¡iuo metu siekia 50 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai, lengvinantys ar panaikinantys baudžiamumÄ , ar Å¡velninantys bausmę bei kitokiu bÅ«du palengvinantys asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , teisinę padėtį, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , nusikalstamos veikos dalyko (transporto priemonės su priekaba) vertė (32 700 eurų) mažintina nuo 868,30 MGL iki 654 MGL. Nors tai nekeičia veikos kvalifikacijos, tačiau teismui suponuoja galimybę nuteistajam suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, t. y. sumažinti nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistojo E. T. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, teigdamas, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti. Nuteistojo E. T. gynėjo advokato N. Strazdo apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinį matyti, kad vertinamu atveju nesutinkama su E. T. veiksmų kvalifikavimu iÅ¡ esmės teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų svarbių bylos aplinkybių, bÅ«tinų nuteistojo kaltei pagrįsti, pažymint ir tai, kad nuteistasis nežinojo, jog vairuoja nusikalstamų bÅ«du įgytÄ (vogtÄ ) transporto priemonę.

Sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę pasinaudojus didelės vertės svetimu turtu, žinant, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ , kaltininkui žinant, kad Å¡is įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispozicijÄ turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra Å¡ių veikų alternatyvÅ«s objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų.

Pažymėtina, kad Å¡ie objektyvieji požymiai aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu, t. y. tokio turto gavimu iÅ¡ neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , naudojimusi tokiu turtu ar Å¡io turto realizavimu. Nustatant asmens kaltumÄ Ä¯rodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti.

Å iame kontekste vis tik pabrėžtina, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-697/2017).Analizuojant BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius E. T. veiksmuose, tuo pačiu sprendžiant ir jo kaltės klausimÄ jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, visų pirma pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog automobilis ir puspriekabė, kurias vertinamo įvykio metu vairavo nuteistasis, buvo įgytos nusikalstamu bÅ«du – jas pagrobiant, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos EUROPOL 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. praneÅ¡imuose užfiksuotais duomenimis, automobilis DAIMLER-BENZ ACTROS 1844 VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis kompanijai (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 2 d. 10.00 val., iki 2016 m. spalio 3 d. 10.00 val., iÅ¡ kompanijos teritorijos adresu (duomenys neskelbtini). Apie nusikaltimÄ 2016 m. spalio 4 d. buvo praneÅ¡ta Lippe policijos skyriui (b. t. 1, b. l. 143).

Tuo tarpu priekaba VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti (duomenys neskelbtini), buvo pavogta laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2016 m. spalio 17 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Apie vagystę 2016 m. spalio 17 d. buvo praneÅ¡ta Lippe policijos skyriui (b. t. 1, b. l. 146).Tačiau skundžiamu nuosprendžiu kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį E. T. buvo pripažintas ne už komentuojamo turto – automobilio ir puspriekabės įgijimÄ , bet už naudojimÄ si nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu, todėl Å¡ioje baudžiamojoje byloje aplinkybės, kuriomis aptartos transporto priemonės iÅ¡ Vokietijos pateko į Lietuvos RespublikÄ , kas atliko Å¡iuos veiksmus, sprendžiant E. T. kaltės klausimÄ , prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniu skundu, esminės reikÅ¡mės neturi.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (8 lapas) padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, nurodant, jog E. T. įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad apraÅ¡ant E. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos faktines aplinkybes (nuosprendžio 1 lapas), apie didelės vertės svetimo turto įgijimÄ neužsimenama, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodant, kad E. T. naudojosi didelės vertės svetimu turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Tuo tarpu apie nuteistojo tariamÄ svetimo turto įgijimÄ skundžiamame nuosprendyje užsimenama tik vienoje vietoje, be kita ko, ir ne visai logiÅ¡kai riÅ¡liame sakinyje „E. T. įgijo didelės vertės turtÄ â€“ krovininį vilkikÄ su puspriekabe, <...>, žinodamas, kad minėtas automobilis įgytas nusikalstamu bÅ«du“, todėl vien tik Å¡io sakinio konstrukcija ir pavartotos formuluotės, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog E. T. buvo nuteistas ne tik už naudojimÄ si nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu, bet ir už jo įgijimÄ .

Esant Å¡ių duomenų visumai nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo pakeistos faktinės nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės, pažeidžiant BPK 256 straipsnyje numatytÄ kaltinimo pakeitimo tvarkÄ , atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, jog E. T. žinojo, kad aukščiau aptartas turtas – automobilis ir puspriekabė, buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, dėl ko, pasak nuteistojo gynėjo, E. T. veiksmuose nėra BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – kaltės, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sutikti su tokiais nuteistojo gynėjo teiginiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegijai leidžia daryti ne tik paties nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų analizė, bet ir raÅ¡ytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. T. parodė, kad 2016 m. spalio 7 d. naktį į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko jam iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo I., paprašęs jo (nuteistojo) parvairuoti automobilį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančios „Statoil“ degalinės į (duomenys neskelbtini) esančiÄ â€žLukoil“ degalinę.

Sakė, kad skolingas neliks, tačiau atlygio sumos neįvardijo. (duomenys neskelbtini) esančiÄ â€žStatoil“ degalinę jis (nuteistasis) pasiekė I. autobusiuku. Vilkiko, kurį turėjo parvairuoti, dokumentai buvo tvarkingi, jokių įtarimų nesukėlė. Vilkiko užvedimo spynelė sugadinta nebuvo, o dėl to, kad ji buvo atplyÅ¡usi, tai visko pasitaiko automobiliuose su tranzitiniais numeriais. Ä®tarimų jam nesukėlė ir apardyta vilkiko panelė bei matomi laidai, pagalvojo, kad gal buvo koks gedimas.

Vilkiko užvedimo raktelis įtarimų taip pat nekėlė. Jam yra tekę parvaryti sunkvežimius iÅ¡ užsienio. Kelionės metu I. jo nelydėjo, dėl ryÅ¡io priemonės su juo taip pat nesitarė, tačiau vilkike buvo telefonas. I. sakė, kad jei kas, paskambinsi, tačiau jis (nuteistasis) telefonu nesinaudojo. Papildomai E. T. paaiÅ¡kino, kad su I. jis turėjo bendrÄ automobilių verslÄ , aikÅ¡telėse ieÅ¡kodavo automobilių. I. yra vežęs ne vienÄ automobilį. Iki įvykio su I. bendravo apie 7 mėnesius.

Vertinant aptartų E. T. parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos.

Tokiais atvejais kaltininko parodymai turi bÅ«ti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų baudžiamosios bylos duomenų visumoje. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nuteistojo parodymų visumÄ , neabejotina, jog E. T., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nebuvo nuoseklus. Nors parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes pirmosios instancijos teisme jis davė vieno teismo posėdžio metu, tačiau jo iÅ¡dėstytos vertinamo įvykio aplinkybės skyrėsi, nesutapo tarpusavyje, o jo keliamos įvykio versijos prieÅ¡tarauja ir sveikai logikai, todėl vadovautis aptartais E. T. parodymais sprendžiant jo kaltės klausimÄ , teisinio pagrindo nėra.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio pradžioje E. T. nurodė, kad I., neva paprašęs jo pavairuoti jam pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodytÄ transporto priemonę, jam yra pažįstamas tik iÅ¡ matymo, tačiau to paties teismo posėdžio metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, jis patikslino, kad su I. jį siejo bendras verslas, jie pažįstami jau 7 mėnesius, ne kartÄ I. yra vežęs automobilius. Tačiau, nepaisant jų bendro verslo ir 7 mėnesių pažinties, nuteistasis jokių I. asmens duomenų teismui nepateikė, nežinojo ir jo telefono numerio, nors to paties teismo posėdžio metu, aiÅ¡kindamas aplinkybes dėl jo vairuotame vilkike rasto telefono, jis nurodė, kad telefonas buvo paliktas I., kuris jam sakė, jog jeigu reikės, jis (nuteistasis) galės su juo susisiekti.

Be to, pasak E. T., jis sutiko padėti I. ir parvaryti jo praÅ¡omÄ vilkikÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) siekdamas užsidirbti, tačiau dėl jokio konkretaus atlygio su minėtu asmeniu jis nesitarė, kas vėlgi teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti E. T. parodymų patikimumu. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir E. T. teiginius, jog vilkiko atplyÅ¡usi spynelė (t. 1, b. l.

24) jam jokių įtarimų nesukėlė, kadangi automobiliuose su tranzitiniais numeriais visko būna, kai tuo tarp vertinamo įvyko metu jo vairuotas vilkikas ir puspriekabė buvo pažymėti lietuviškais valstybiniais numeriais, kurie, pasak nuteistojo, sutapo su valstybiniais numeriais, nurodytais transporto priemonių dokumentuose, kuriuos jam neva perdavė asmuo, vardu I. Be aptartų prieštaravimų nuteistojo parodymuose, abejonių jų patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegijai kelia ir E. T. pateiktų faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių nelogiškumas.

Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir nurodė, kad jam ne kartÄ yra tekę parvairuoti sunkvežimius iÅ¡ užsienio, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡ esmės pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog asmuo žinojo, kaip turi atrodyti tokios transporto priemonės užvedimo raktas, tačiau vertinamu atveju, kai vizualiai matyti, jog vilkiko raktas, kurį E. T. perdavė asmuo, vardu I., nebuvo originalus (gamyklinis) – neturėjo jokių skiriamųjų ženklų, logotipų ar pan. (b. t. 1, b. l. 38), nuteistajam jokių įtarimų nesukėlė.

Tikėti šiais nuteistojo argumentais, įvertinus dar ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis, vilkiko užvedimo spynelės dalis buvo rasta ant vilkiko grindų, vilkiko kabinoje po daiktadėže buvo nuimtos dailylentės, iš po kurių matėsi atviri laidai, atluptas dešinys prietaisų skydelio kraštas, ant kilimėlio po keleivio sėdyne matėsi trijų atšakų laidas, kurio dalys nutrauktos, ant vilkiko grindų rastos juodos spalvos medžiaginės pirštinės ir pan. (t. 1, b. l. 11-27), nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Akivaizdu, jog asmuo, ne kartÄ vairavęs vilkikus, matydamas tokį vilkiko salono vaizdÄ , įvertinęs jam perduoto vilkiko užvedimo rakto iÅ¡vaizdÄ (neoriginalus, negamyklinis), bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo suvokti, jog minėta transporto priemonė yra įgyta neteisėtu bÅ«du. Spręsti, jog aptarti vilkiko apgadinimai buvo tapatÅ«s dažnai pasitaikantiems perparduodamų transporto priemonių trÅ«kumams, prieÅ¡ingai nei tai konstatuojama nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, teisinio pagrindo taip pat nėra, kadangi, sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptartų nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, akivaizdu, jog visi analizuojami vilkiko apgadinimai buvo susiję su neteisėtu patekimu į sunkiasvorį automobilį bei jo užvedimu – kyÅ¡oję laidai, policijos pareigÅ«no M.

D. teigimu, galimai dėl siekio iÅ¡jungti GPS daviklį, esantį automobilyje, kurio pagalba galima nustatyti automobilio buvimo vietÄ , užvedimo spynelės apgadinimai, neoriginalaus užvedimo rakto panaudojimas, bÅ«tini transporto priemonės užvedimui, ir pan. Å ių duomenų visumoje kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog E. T. minėtų automobilio apgadinimų galėjo ir nepastebėti dėl tamsaus paros laiko, kadangi apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. T. betarpiÅ¡kai patvirtino matęs atplyÅ¡usiÄ vilkiko užvedimo spynelę, iÅ¡ardytÄ vilkiko panelę bei ant vilkiko grindų matomus laidus, tačiau ypatingo dėmesio Å¡ioms aplinkybėms neskyręs. Abejoti E. T. kalte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog vertinamu atveju E. T. buvo susikoncentravęs į I. jam perduotų transporto priemonių dokumentų patikrÄ , dėl ko, ypatingo dėmesio vilkiko kabinoje esantiems apgadinimams jis neteikė.

Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, vilkiko ir puspriekabės dokumentuose nurodyti valstybiniai numeriai iÅ¡ tiesų sutapo su valstybiniais numeriais, esančiais ant transporto priemonių, tačiau vilkiko kėbulo numeris nuo nurodytojo jo dokumentuose akivaizdžiai skyrėsi, kÄ teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas M. D., be kita ko, tikrinęs transporto priemonių dokumentus sustabdžius E. T..

Neabejotina, jog šį skirtumÄ , atidžiai tikrindamas jam perduotų transporto priemonių dokumentus, siekdamas įsitikinti, jog transporto priemonės įgytos teisėtu bÅ«du, nuteistasis bÅ«tų pastebėjęs. Å ių duomenų visumoje teigti, jog esminis kriterijus, dėl kurio nuteistasis sutiko vairuoti automobilį, buvo tvarkingi dokumentai, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama E. T. gynėjo apeliaciniu skundu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atmetant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į liudytoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausto policijos pareigÅ«no M.

D. parodymus, remiantis kuriais, tikrinant E. T. vairuotÄ transporto priemonę, jis pastebėjo, jog deÅ¡inėje pusėje ant lango nėra priklijuotos kelių mokesčio lentelės (vinjetės), o prie statramsčio – kabo nutraukti laidai. Vairuotojas paaiÅ¡kino, nežinantis, kas atsitiko, dėl ko keleivio vietoje iÅ¡traukti laidai, kurių buvo daug ir pradėjo jaudintis bei aiÅ¡kinti, kad automobilį jis tik pervaro iÅ¡ degalinės į kitÄ degalinę. Tuo metu, kai pareigÅ«nas iÅ¡ užvedimo spynelės išėmė užvedimo raktelį, kuris buvo neoriginalus, kaip geležtė, vilkiko vairuotojas pradėjo jaudintis dar labiau.

IÅ¡siaiÅ¡kinus, kad E. T. vairuotas vilkikas yra vogtas, Å¡is parodė, kad jam nėra žinoma, iÅ¡ kur ta transporto priemonė, pažymėdamas, kad jo tik paprašė parvairuoti automobilį kažkoks pažįstamas. IÅ¡ Å¡ių parodymų visumos seka, kad sustabdžius E. T. vairuojamÄ vilkikÄ policijos pareigÅ«nams, Å¡is, jo paties teigimu, neturėdamas net menkiausio įtarimo, jog vertinamo įvykio metu jo vairuotas vilkikas galėjo bÅ«ti įgytas nusikalstamu bÅ«du, pareigÅ«nui paklausus apie vilkiko salone matomus apgadinimus – kyÅ¡ančius nutrauktus laidus (apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis teigė, jog Å¡ie apgadinimai jam jokių įtarimų nesukėlė), pradėjo jaudintis, o pareigÅ«nui iÅ¡ vilkiko užvedimo spynelės iÅ¡traukus aukščiau aptartÄ automobilio užvedimo raktÄ (kuris vizualiai buvo negamyklinis), nuteistojo jaudulys didėjo, kas aukščiau aptartų duomenų visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog toks nuteistojo elgesys buvo sÄ lygotas neteisėto transporto priemonės įgijimo fakto, apie kurį E. T. neabejotinai žinojo.Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į E. T. pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodytų transporto priemonių pervarymo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) laikÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. T., vairuojantis nusikalstamu bÅ«du įgytÄ vilkikÄ su puspriekabe, policijos pareigÅ«nų buvo sustabdytas apie 5.30 val., kelio (duomenys neskelbtini) 57,500 kilometre. Kaip seka iÅ¡ E. T. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visumos, I., praÅ¡ydamas pagalbos – parvaryti komentuojamas transporto priemones iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atvyko į nuteistojo namus, esančius (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 7 d. naktį, po ko, nuteistasis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestÄ (apie 150 km), iÅ¡ kur komentuojamu vilkiku jis vyko į (duomenys neskelbtini).

Ir vis tik, aplinkybė, jog minėtų transporto priemonių pervarymas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo bÅ«tinas, juo labiau nakties metu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog toks paros laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai, o siekiant iÅ¡vengti galimų pasekmių (policijos patikros ir pan.) dėl daromos nusikalstamos veikos – naudojimosi vogtomis transporto priemonėmis. Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste neabejojant BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių egzistavimu E. T. veiksmuose, svarbu paminėti ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesioginės tyčios forma, t. y. kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti, tačiau, nustatinėjant šį komentuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį, įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ .

Tuo tarpu įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumÄ , t. y. automobilio apgadinimus, negamyklinį vilkiko užvedimo raktÄ , aplinkybes, kuriomis, pasak nuteistojo, jis buvo papraÅ¡ytas parvairuoti jam pareikÅ¡tuose kaltinimuose minimas transporto priemones, šių veiksmų atlikimo laikÄ (naktis), teisėjų kolegijai leidžia neabejotinai spręsti, kad E. T., bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, suprato savo nusikalstamų veiksmų turinį, suvokė, jog jo naudojamos transporto priemonės yra įgytos neteisėtu bÅ«du, todėl abejoti tyčios buvimu jo veiksmuose, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl E. T. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant E. T. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujas MGL (bazinis bausmių ir nuobaudų) dydis, kuris Å¡iuo metu siekia 50 eurų. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad transporto priemonės su priekaba vertė (32 700 eurų) dėl pasikeitusio MGL dydžio vertinamu atveju turėtų bÅ«ti mažintina nuo 868,30 MGL iki 654 MGL, kas suponuotų galimybę nuteistajam suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, tačiau sutikti su Å¡iais E. T. teiginiais, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d nutarimu Nr. 707, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., iÅ¡ tiesų buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL – 50 eurų, tačiau teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis. Nusikaltimo dalyko vertė nustatoma atsižvelgiant į MGL dydį, nustatytÄ nusikaltimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008 ir kt.).

Tokiu bÅ«du neabejotina, kad patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, įtakos nuteistojo E. T. teisinei padėčiai, jam paskirtos bausmės Å¡velninimui, neturi. Tuo tarpu įvertinus skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu E. T. paskirtÄ bausmę, jos rūšį ir dydį, jos paskyrimo motyvus, atsižvelgiant į tai, jog jokių kitų bausmės Å¡velninimo motyvų nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu teisėjų kolegijai nepateikė, teigti, jog E. T. paskirta bausmė yra neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiui bei pavojingumui, ar yra per griežta, nėra jokio teisinio pagrindo.

E. T. paskirtoji bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo taisykles vertinamu atveju pažeistos nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant E. T. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. T. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                      Albinas Antanaitis                                                                                       Evaldas Gražys                                                                          Daiva JankauskienėÂ