2018-06-12 Nr. AB-11452-3-61-3-02712-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-23-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02712-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. (I. S.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 139 629 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo I. S. skundą atmetė.

Pareiškėjas I. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, atsisakė priimti I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. balandžio 10 d. išsiuntė (teisme gautas 2018 m. balandžio 13 d.) apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo po daugiau kaip dviejų savaičių nuo jo priėmimo. Turi daug administracinių bylų ir jis nesuinteresuotas nesilaikyti teisės aktuose nustatytų terminų. Pažymi, kad laiškus išsiųsti perduoda įkalinimo įstaigos pareigūnams, perdavimas neregistruojamas, todėl ne nuo jo valios priklauso jų išsiuntimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą, kadangi apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2018 m. kovo 19 d. įskaitytinai. Pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo po daugiau kaip dviejų savaičių nuo jo priėmimo, be to, laiškus išsiųsti perduoda įkalinimo įstaigos pareigūnams, todėl ne nuo jo valios priklauso jų išsiuntimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjui skundžiamas 2018 m. vasario 19 d. teismo sprendimas išsiųstas 2018 m. vasario 20 d., apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2018 m. kovo 19 d., netgi įvertinus tai, kad, pareiškėjo teigimu, teismo sprendimą jis gavo po dviejų savaičių, jis turėjo pakankamai laiko, nesutikdamas su teismo spendimu, paduoti apeliacinį skundą per teisės aktuose nustatytą terminą. Pareiškėjas, prašyme atnaujinti terminą teigdamas, kad administracijai perduodamų laiškų išsiuntimas nepriklauso nuo jo valios, konkrečiai nenurodė, kada jis įteikė laišką įkalinimo įstaigos administracijai išsiųsti. Iš spaudo ant voko matyti, kad pirmą kartą apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2018 m. kovo 20 d., t. y. praleidus nustatytą terminą. Kitų priežasčių, kurios sudarančių pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjas nenurodė.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio variantą, todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju tai suponuotų nepagrįstą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo, terminas paduoti apeliacinį skundą neatnaujinamas, o apeliacinį skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. S. prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo ir jį grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė