1f87a04d-62ea-4676-9271-485beb2da99f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-1691-957/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00608-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. balandžio 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T.,nukentėjusiajam M. G., jo įstatyminiams atstovams V. G. ir L. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje J.

T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja, turinčiai pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : J. T. 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val., Vilniuje(duomenys neskelbtini), penktame aukÅ¡te, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia uždarė sandėliuko duris, t. y. nuleido iÅ¡orinį spynos užraktÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kad nepilnametis M.

G., kuris tuo metu buvo sandėliuke, esančiame bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje, negalėtų atidaryti durų ir taip neleido jam iÅ¡eiti iÅ¡ sandėliuko, į jo praÅ¡ymÄ atidaryti duris nereagavo, taip ji nepilnamečiui M. G. sukėlė stresÄ , įtampÄ ir jį iÅ¡gÄ sdino. Å iais savo veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ vaiko teisę į asmeninį gyvenimÄ , bendravimÄ , susiraÅ¡inėjimo slaptumÄ , į asmens neliečiamybę ir laisvę, ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 72 straipsnio 1 dalyje.Administracinėn atsakomybėn traukiama J.

T. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kai ji atsikraustė gyventi į tÄ bendrabutį, nuo pat pirmos dienos prasidėjo nesÄ monės su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butuose. Pripažįsta, kad kai bÅ«na iÅ¡gėrusi, eina į virtuvę. Anksčiau M. G. visada su ja sveikindavosi, o kai prasidėjo susirinkimai dėl bendro naudojimo patalpų neteisėto naudojimo, jis nustojo sveikintis. TÄ vakarÄ ji buvo iÅ¡gėrusi, bet nebuvo girta, to berniuko ji nematė.

S. P. sako, kad ji matė berniukÄ porÄ kartų, bet ji su E. gamino valgyti. Ji (t. y. J. T.) ir E. vis nueidavo į savo kambarius. Po to, kai S. P. pagamino valgyti, nuėjo plauti indų. Ji nuėjo pas S. P. Tuo metu atbėgo V. G., pradėjo ant jos (t. y. J. T.) rėkti, ji nesuprato už kÄ . S. P. norėjo jÄ užstoti. Po to V. G. jai trenkė. IÅ¡ karto po to ji nuėjo į kambarį ir iÅ¡kvietė policijÄ . Sandėliuko ji neužrakino. Tas sandėliukas rakinamas su spyna ir raktu. Nežino, kodėl M.

G. jÄ apÅ¡neka, apkalbos eina nuo tėvų. Ji nėra susipykusi su M. G., su juo ji niekada nebendravo, jis sveikindavosi. TÄ vakarÄ M. G. ji nematė.Nukentėjusysis M. G. apklausiamas teisme parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Ä®vykio dienÄ jis iÅ¡ tualeto nuėjo į sandėliukÄ . Viskas vyko sandėliuke, virtuvėje. Ä® sandėliukÄ jis nuėjo nusiplauti rankų. Sandėliukas yra virtuvėje. Tuo metu ten buvo kaimynė S. ir J.. Virtuvė nėra didelė. Įėjęs į sandėliukÄ jis užsidarė duris.

Moterys, buvusios virtuvėje, matė, kad jis ten užėjo, jis su jomis nekalbėjo. Paskui kaimynė atidarė sandėliuko duris ir į jį žiÅ«rėjo. Jam uždarius duris, kaimynė uždarė spynos užraktÄ iÅ¡ kitos pusės. Tuo metu ji jam nieko nesakė. Jis paprašė jos atidaryti duris. Kaimynė rusiÅ¡kai kalbėjo su kita kaimyne, jis gerai nesuprato, kÄ jos kalbėjo. Kai durys neatsidarė, jis iÅ¡laužė užraktÄ ir išėjo. Kai jis prašė atidaryti duris, ji nekreipė dėmesio.

Durys nėra sandarios, kaimynė tai turėjo girdėti. Nebuvo sunku iÅ¡laužti duris. Kai jį ten uždarė, jis Å¡iek tiek pasimetė. Išėjęs jis paklausė kaimynės, kodėl ji taip daro, ji rusiÅ¡kai taip pasakė, kad jis paraudonavo, parėjo namo ir viskÄ pasakė tėvui. Mama tuo metu buvo darbe. Tada tėvas nuėjo į virtuvę aiÅ¡kintis. Kai atvyko pareigÅ«nai, jis jiems viskÄ paaiÅ¡kino, kaip viskas buvo. Žino, kad J. T. užrakino duris, nes kai ji atidarė duris ir piktai į jį žiÅ«rėjo ir kai jis uždarė duris, Å¡i iÅ¡ karto užrakino duris.

Kita moteris tuo metu buvo prie viryklės.Liudytojas R. J. apklausiamas teisme parodė, kad J. T. jis pažįsta, ji gyvena tame pačiame bendrabutyje, toje pačioje laiptinėje. Žino, jog yra kviečiamas liudyti dėl to, kad sandėliuke buvo uždarytas nepilnametis vaikas. Neatsimena, kada buvo Å¡is įvykis, tačiau tai galėjo bÅ«ti 2017 m. sausio 25 d., apie 18 val., jam grįžus po darbo. Grįžęs namo jis iÅ¡girdo trenksmus, Å¡aukimus, daužymÄ . Suprato, kad visa tai gali vykti dėl J. T. girtavimo.

Kadangi tai neretas atvejis, iÅ¡ pradžių jis į tai nekreipė dėmesio, tačiau praėjus apie 10 min. po pirmojo trenksmo, jis iÅ¡girdo kaimyno V. balsÄ . Jis pamanė, kad J. T. tikriausiai eilinį kartÄ daužosi į kaimyno duris, kad jÄ Ä¯leistų į sandėliukÄ . Išėjęs pamatė J. T., stovinčiÄ prieÅ¡ais sandėliuko duris, ir V., jie tarpusavyje keikėsi. V. mostu patraukė J. T. ir įėjo į sandėliukÄ . Tuomet J. T. pasakė rusiÅ¡kai „jÅ«s prisižaidėt“ ir nubėgo koridoriumi.

Virtuvėje dar buvo S. P., kuri plovė indus. S. P. nieko nekalbėjo, jis taip pat nieko nesakė. Viskas vyko bendroje patalpoje. Sandėliukas yra prieÅ¡ais kriauklę, atstumas tarp jų yra apie 1,5 metro. Jis pastebėjo, kad buvo nulenktas spynos užraktas, kaip įprastai nebÅ«na. Kai jis išėjo iÅ¡ savo buto, iÅ¡ pradžių galvojo, kad J. T. neįleido V. į sandėliukÄ , bet po to, kai jie iÅ¡sibėgiojo, lyg ir iÅ¡bėgo žmona ir pasakė, kad J. T. buvo uždariusi V. vaikÄ Ä¯ sandėliukÄ .

Paties vaiko uždarymo fakto jis nematė, tačiau buvo nulenktas užraktas ir buvo akivaizdu, kad kažkaip kitaip. Jam atėjus, E. Å . virtuvėje nebuvo. Sandėliukas negalėjo užsirakinti. V. G. negalėjo ateiti ir Å¡iaip trenkti. Jam atėjus, stovėjo J. T. ir kalbėjo su V. G. kažkokiais keiksmažodžiais. Negirdėjo, kad jie kalbėtų apie vaiko užrakinimÄ .Liudytoja S. P. apklausiama teisme parodė, kad J. T. ir R. J. ji pažįsta, Å¡ie asmenys yra jos kaimynai. 2017 m. sausio 25 d., apie 17-18 val. ji buvo virtuvėje ir kepė žuvį.

Virtuvėje buvo dar viena kaimynė – E. Å ., jos kartu kepė žuvį. J. T. vis užeidavo į virtuvę ir iÅ¡eidavo. Ä®vyko konfliktas. Ä®bėgo kaimynas V. G., pradėjo vadinti J. T. necenzÅ«riniais žodžiais, muÅ¡ti, nes jo sÅ«nus nubėgo ir pasiskundė, kad neva J. T. užrakino jį sandėliuke. Kol ji darė valgyti, visÄ laikÄ buvo virtuvėje, apie vienÄ valandÄ laiko. J. T. buvo porÄ kartų užėjusi į virtuvę, jos bendravo. Virtuvės plotas gal deÅ¡imt kvadratų. Sandėliukas iÅ¡ virtuvės yra matomas.

Per tÄ laikÄ nepilnametis M. G. buvo pas save sandėliuke, kuris yra rakinamas. Jis pats ten įėjo ir užsidarė. Virtuvėje tuo metu buvo ji ir kita kaimynė. J. T. užėjo į virtuvę, jos pakalbėjo ir viskas. Ji tuo metu buvo nusisukusi nuo sandėliuko, plovė indus. J. T. nebendravo su M. G., negirdėjo, kad bÅ«tų daužomos sandėliuko durys. Tos durys ir Å¡iai dienai nėra iÅ¡laužtos, jos rakinamos, užraktas sveikas. Kai atbėgo V. G., jis iÅ¡ karto puolė prie J. T. ir trenkė jai per veidÄ , sakė necenzÅ«rinius žodžius.

V. G. atbėgo, nes čia seniai yra konfliktai. V. G. atbėgęs apie užrakintÄ vaikÄ nieko nesakė. Jis atlėkė į virtuvę, J. T. stovėjo Å¡alia jos, prie stalo, nepilnametis buvo kambaryje. Nežino, kada nepilnametis išėjo iÅ¡ sandėliuko. Nepilnametis visÄ laikÄ ten nebuvo, išėjo ir atbėgo V. G. V. G. taip elgėsi, nes jis su J. T. seniai tarpusavyje konfliktuoja. Ji nematė, kad sandėliuke bÅ«tų užrakintas vaikas.Liudytojas V. G. apklausiamas teisme parodė, kad datos tiksliai neprisimena, galėjo bÅ«ti 2017 m. sausio 25 d., jis grįžo po darbo, prigulė ir žiÅ«rėjo televizorių.

Gyvena (duomenys neskelbtini). SÅ«nus tuo metu buvo išėjęs iÅ¡ kambario. Po kiek laiko sÅ«nus grįžo visas drebantis, raudonas ir pasakė, kad jį buvo uždariusi kaimynė J. Jis nuėjo aiÅ¡kintis situacijos. Atėjęs į virtuvę jis pamatė J. T. su kaimyne. S. P. buvo nusisukusi. Jis J. T. klausė, kodėl ji taip padarė, sakė jai, kad jai bÅ«tų gerai trinktelėti, kad nelįstų prie vaikų. Jis užsimojo ir netyčia pakėlė jai plaukus. J. T. tai palaikė tragedija. S. P. visÄ tai matė.

Buvo iÅ¡kviesta policija. Jis klausė J. T., kodėl ji užrakino jo vaikÄ , jai nerÅ«pėjo, ji buvo iÅ¡gėrusi, nepaaiÅ¡kino, kodėl taip padarė, sakė „įrodyk, kad aš“. Tuo metu buvo J. T. ir S. P., vėliau susirinko daugiau žmonių. Jis rado iÅ¡silenkusį durų užraktÄ , iÅ¡tiesino jį, užkabino ir išėjo namo. UžraktÄ jis patiesino rankomis, nepilnai, bet sandėliukÄ galima užrakinti. Kai atvažiavo policija, pasakė važiuoti į komisariatÄ ir raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

SÅ«nus po to „nerado vietos“, vaikščiojo pasimetęs, visÄ naktį nemiegojo.J. T. savo 2017 m. sausio 25 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d. gamindama maistÄ bendro naudojimo virtuvėje su kaimyne S. P. ji sulaukė savo kaimyno, kuris užbėgęs į virtuvę pradėjo jai grasinti. Jos kaimynė norėjo jÄ užstoti, tada kaimynas V. G. pavadino jÄ prostitute. Po to V. G. trenkė jai per galvÄ su ranka. Kai ji iÅ¡kvietė policijÄ , tik tada sužinojo, kad kaimynė E. Å . eidama į virtuvę girdėjo smÅ«gį.

Kaimynas jÄ kaltino, kad ji uždarė jo sÅ«nų sandėliuke. Bet tai yra netiesa, ji kaimyno vaiko neuždarinėjo. Kaimynui ji turi pretenzijų dėl to, kad jai trenkė į galvÄ (b. l. 2).J. T. savo 2017 m. vasario 9 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad ji sausio 25 d., 18.30 val. kvietė policijÄ dėl konflikto su kaimynu V. G. MinėtÄ dienÄ M. G. sandėliuke ji neuždarė, su vaiku nebendravo. MinėtÄ vakarÄ ji gamino valgyti virtuvėje su kaimyne S. P., buvo dar kartÄ grįžusios į virtuvę iÅ¡plauti indų ir tuo metu pamatė virtuvėje esantį kaimynÄ V.

G., kuris iÅ¡ karto pradėjo ant jos rėkti klausdamas, kÄ ji padarė, tačiau ji nesuprato, kuo yra kaltinama. Kaimynas jai trenkė ranka į galvos sritį, todėl ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus (b. l. 11).V. G. savo 2017 m. sausio 25 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad jis 2017 m. sausio 25 d., 18.30 val. sukonfliktavo su kaimyne J. T. dėl to, kad kaimynė uždarė jo nepilnametį sÅ«nų M. G. bendrose patalpose, iÅ¡ kur vaikas turėjo iÅ¡eiti tik iÅ¡laužus duris. Vaikas atėjęs namo pranešė, kad buvo uždarytas ir iÅ¡vadintas visokiais keiksmažodžiais.

Jis išėjo pasiaiÅ¡kinti su kaimyne. Kaimynė po porÄ dienų iÅ¡ eilės bÅ«na neblaivi ir elgiasi agresyviai kaimynų ir jo Å¡eimos atžvilgiu. AiÅ¡kinantis situacijÄ kaimynė jį iÅ¡vadino keiksmažodžiais ir užstojo jam keliÄ iÅ¡eiti. Jis užsimodamas ranka palietė kaimynės plaukus, bet jis negalvojo naudoti fizinę jėgÄ . VisÄ Ä¯vykį matė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambario kaimynai. Ä®vykusi situacija iÅ¡ kaimynės pusės buvo ilgÄ laikÄ provokuota (b. l. 3).M.

G. savo 2017 m. vasario 7 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 5 aukÅ¡te jis nuėjo į bendro naudojimo patalpÄ â€“ virtuvę, į ten esantį sandėliukÄ nusiplauti rankų. Sandėliuko durys yra rakinamos su spyna ir raktu. Atsirakinęs duris jis įėjo į sandėliukÄ ir uždarė duris. Staiga pamatė, kad duris atidarė kaimynė J. T., kuri į jį piktai žiÅ«rėjo. Jis paėmęs už durų jas uždarė, tačiau ji stovėdama kitoje durų pusėje tyčia jį uždarė nuleisdama spynoje užraktÄ taip, kad jis iÅ¡ vidinės pusės neiÅ¡eitų.

Jis negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ sandėliuko apie minutę. Jis kaimynės prašė atidaryti duris, tačiau ji nereagavo, kalbėjo jam nesuprantama rusų kalba su kita kaimyne, buvusia virtuvėje, t. y. S. P. KÄ jos Å¡nekėjo tarpusavyje, jis nesupranta, taip pat negali pasakyti, ar buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai jo atžvilgiu, jų negirdėjo. Pamatęs, kad J. T. neketina jam atidaryti sandėliuko durų, jis jas savarankiÅ¡kai iÅ¡spyrė, sugadindamas spynos užraktÄ . Išėjęs jis kaimynės paklausė, kÄ ji daro.

Ji rusų kalba jo paklausė, kodėl jis paraudo. Tuomet jis išėjo namo ir apie įvykį papasakojo tėvui. Dėl kaimynės veiksmų jis patyrė stresÄ , įtampÄ , buvo iÅ¡sigandęs. Nesuprato tokio kaimynės elgesio priežasčių, jam tai buvo netikėta (b. l. 6).L. G. savo 2017 m. sausio 26 d. el. laiÅ¡ke nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val. jos nepilnametį sÅ«nų M. G. bendrose patalpose užpuolė neblaivi kaimynė J. T. Užėjus į patalpas, kurias jų Å¡eima naudoja kaip virtuvę, J.

T. savavaliÅ¡kai atidariusi duris bandė žengti paskui sÅ«nų, bet sÅ«nus to neleido. Kaimynė uždarė jos sÅ«nų iÅ¡ bendros virtuvės pusės. Ä® praÅ¡ymus nereagavo, agresyviai keikėsi. SÅ«nus išėjo iÅ¡ patalpų tik iÅ¡laužęs duris. Atėjęs į kambarį vaikas pasakojo tėvui apie incidentÄ ir kad reikia sutvarkyti duris. Jos vyras nuėjo į konflikto vietÄ , kur buvo konflikto iniciatorė. Pareikalavus pasiaiÅ¡kinti dėl savo elgesio, J. T. elgėsi labai agresyviai, iÅ¡vadino keiksmažodžiais, naudojo fizinį smurtÄ visaip provokuodama.

Jos vyras užsimojęs ranka užkabino kaimynės plaukus, po ko ji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Po įvykio vaikai ir visa Å¡eima patyrė stresÄ , nemiegojo visÄ naktį (b. l. 9).S. P. savo 2017 m. vasario 7 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), penktame aukÅ¡te, virtuvėje ji plovė indus, kepė žuvį. Virtuvėje buvo tol, kol gamino valgyti. Kartu su ja buvo kaimynė E. Å . Nematė, kad sandėliuke buvo M. G. Kai ji plovė indus į virtuvę atėjo J.

T., jos pakalbėjo. Staiga į virtuvę įbėgo V. G., kuris įžeidinėjo J. T. įvairiais žodžiais (prostitute ir pan.) ir su ranka vienÄ kartÄ trenkė jai į veido sritį. Ji nematė, kad J. T. bÅ«tų uždariusi M. G. sandėliuke. VisÄ laikÄ , kol bendravo su J. T., virtuvėje pastaroji stovėjo prie skalbimo maÅ¡inos, sandėliuko durų nelietė (b. l. 7).R. J. savo 2017 m. vasario 7 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.30 val. jis girdėjo triukÅ¡mÄ , riksmus ir daužymÄ si.

Išėjęs iÅ¡ buto pamatė, kad virtuvėje vyksta konfliktas tarp J. T. ir V. G. J. T. stovėjo prieÅ¡ais virtuvėje esančio sandėliuko duris ir V. G. sakė: „jÅ«s prisižaidėt, jums čia bus“. V. G. su ranka mostelėjo į J. T. pusę, kad galėtų įeiti į sandėliukÄ , tačiau jai netrenkė. Matė, kad buvo iÅ¡laužtas sandėliuko užraktas. J. T. iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ virtuvės. Kaip J. T. uždarė M. G., jis nematė (b. l. 8).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo bÅ«rio vyr. patrulės R.

A. 2017 m. sausio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.38 val. iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje kaimynas pranešėjai sudavė iÅ¡ rankos į ausį. Atvykusius nurodytu adresu pareigÅ«nus pasitiko pranešėja J. T., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi (iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti), kuri paaiÅ¡kino, kad bendro naudojimo virtuvėje kaimynas iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti ir sudavė ranka delnu ausį.

Nuėjus pas kaimynÄ , kuris prisistatė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), jis paaiÅ¡kino, kad J. T. bendro naudojimo patalpose esančiame sandėliuke užtrenkė jo sÅ«nų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nenorėjo jo iÅ¡leisti, įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais (kokiais atsisakė įvardinti), taip pat aiÅ¡kino, kad J. T. netrenkė, o užsimodamas ranka kliudė plaukus. Konflikto metu bendro naudojimo virtuvėje buvo J. T. draugė S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri matė, kaip vyko konfliktas.

Taip pat konfliktÄ matė R. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini). Abi konflikto pusės pristatytos į Vilniaus miesto 2 PK tolimesniam aiÅ¡kinimuisi. Pristatymo metu spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 5). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjos R. A. 2017 m. vasario 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad atliekant patikrinimÄ medžiagoje, registruotoje Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0117000043359, papildomai bendrauta su E. Å ., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog 2017 m. sausio 25 d., apie 18.00 val., kartu su kaimyne S. P. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, virtuvėje gamino maistÄ , tvarkėsi.

Prie jų priėjo ir J. T. E. Å . teigė, kad jai matant, J. T. nebuvo uždariusi virtuvėje esančio sandėliuko durų, kuriame galėjo bÅ«ti M. G., bei nurodė, kad baigusi gaminti maistÄ , nuėjo į savo kambarį, kai staiga iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , riksmus, sklindančius iÅ¡ virtuvės. Išėjusi į koridorių girdėjo konfliktÄ tarp J. T. ir V. G., tačiau į virtuvę nėjo. Paskui iÅ¡girdo garsÄ , panašų į pliaukÅ¡telėjimÄ , ir vėliau sužinojo, kad V. G. trenkė su ranka J.

T. į galvos sritį. E. Š. taip pat nurodė, kad nepastebėjo sugadinto sandėliuko užrakto, teigė, jog negirdėjo virtuvėje vykusio konflikto tarp M. G. ir J. T. (b. l. 10).Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.34 val. BPC buvo gautas pranešėjos J. T. pranešimas apie tai, kad bendro naudojimo virtuvėje jai kaimynas V. G., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš (duomenys neskelbtini) buto, iš rankos sudavė į ausį, vyksta konfliktas, ji turi pretenzijų (b. l. 4).Iš administracinio nusižengimo protokole esančių duomenų matyti, kad J.

T. 2017 m. sausio 25 d. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas (b. l. 1).IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2017 m. vasario 9 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog buvo nustatyta, kad J. T. veiksmuose įžiÅ«rimi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnyje, požymiai (b. l. 18-20).Analizuojant ANK 72 straipsnio 1 dalies turinį matyti, kad pagal Å¡io straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už neteisėtÄ trukdymÄ vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokiÄ vaiko teises pažeidžiančiÄ veikÄ .

IÅ¡ Å¡ios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimÄ . Vaiko teises apibrėžia tiek tarptautiniai teisės aktai (pvz. Jungtinių Tautų vaiko teisų konvencija, tarptautinės dviÅ¡alės sutartys ir kt.), tiek nacionaliniai (pvz. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas).

Pažymėtina, kad teisinį reglamentavimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Nagrinėjamojoje byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas nurodant, kad buvo pažeistos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, jog vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimÄ , bendravimÄ , susiraÅ¡inėjimo slaptumÄ , į asmens neliečiamybę ir laisvę.

Å ias teises bei laisves saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡is ir kiti įstatymai bei teisės aktai. To paties įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka.Nors administracinėn atsakomybėn traukiama J. T. viso proceso metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino, jÄ neigė, teigė, jog nepilnamečio M.

G. sandėliuke ji neuždarė, tačiau jos padarytÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina nukentėjusiojo M. G., liudytojų parodymai bei administracinio nusižengimo byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog apklausiamas teismo posėdžio metu nepilnametis nukentėjusysis M. G. paaiÅ¡kino, kad į sandėliukÄ , esantį virtuvėje, jis nuėjo nusiplauti rankų. Tuo metu ten buvo kaimynė S. ir J. Įėjęs į sandėliukÄ jis užsidarė duris. Moterys, buvusios virtuvėje, matė, kad jis ten užėjo, jis su jomis nekalbėjo.

Paskui kaimynė atidarė sandėliuko duris ir į jį žiÅ«rėjo. Jam uždarius duris, kaimynė uždarė spynos užraktÄ iÅ¡ kitos pusės. Tuo metu ji jam nieko nesakė. Jis paprašė jos atidaryti duris. Kaimynė rusiÅ¡kai kalbėjo su kita kaimyne, jis gerai nesuprato, kÄ jos kalbėjo. Kai durys neatsidarė, jis iÅ¡laužė užraktÄ ir išėjo. Kai jis prašė atidaryti duris, ji nekreipė dėmesio. Durys nėra sandarios, kaimynė tai turėjo girdėti. Žino, kad J. T. užrakino duris, nes kai ji atidarė duris ir piktai į jį žiÅ«rėjo ir kai jis uždarė duris, Å¡i iÅ¡ karto užrakino duris.

Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais nepilnamečio parodymais, kadangi viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s bei iÅ¡samÅ«s, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas neturi pagrindo manyti, jog Å¡ie nepilnamečio parodymai yra iÅ¡galvoti ir duoti siekiant apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį. Tokių aplinkybių nenurodė ir J. T., kuri beje paaiÅ¡kino, kad iki įvykio su nepilnamečiu neturėjo jokių konfliktų. Pažymėtina, jog nepilnametis M. G. tiek duodamas parodymus policijos pareigÅ«nui 2017 m. vasario 7 d., (b. l. 6), tiek duodamas parodymus teisme 2017 m. balandžio 13 d., nurodė iÅ¡ esmės vienodas įvykio aplinkybes apie tai, kad kaimynė J.

T. tyčia uždarė jį sandėliuke ir jo neiÅ¡leido. IÅ¡ M. G. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, be kita ko, matyti, jog dėl Å¡io įvykio jis patyrė stresÄ , įtampÄ , buvo iÅ¡sigandęs, nesuprato tokio kaimynės elgesio priežasčių, jam tai buvo netikėta (b. l. 6), teismo posėdžio metu M. G. taip pat nurodė, jog dėl Å¡io įvykio jis pasimetė, paraudo. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas nepilnamečio tėvas V. G., kuris nors ir paaiÅ¡kino, kad paties įvykio jis nematė, tačiau patvirtino, jog jam bÅ«nant bute ir žiÅ«rint televizorių, grįžo sÅ«nus, kuris visas drebėjo, buvo raudonas ir pasakė, kad jį sandėliuke buvo uždariusi J.

T. Pasak liudytojo, jis iÅ¡ karto nuėjo į virtuvę aiÅ¡kintis su J. T., kuri buvo neblaivi. Jis jos klausė, kodėl ji taip padarė, o Å¡i jam sakė „įrodyk, kad aš“. Liudytojo teigimu, iÅ¡ karto po to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis užsimojęs netyčia palietė jos plaukus, dėl ko J. T. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Liudytojas V. G. patvirtino, jog jis rado iÅ¡silenkusį sandėliuko durų užraktÄ , jį nepilnai iÅ¡tiesino. ANK 569 straipsnio 4 dalies prasme, teismo vidinį įsitikinimÄ dėl nukentėjusiojo M.

G. ir liudytojo V. G. parodymų patikimumo, stiprina liudytojo R. J. parodymai. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. J. taip pat patvirtino, jog iÅ¡ karto po įvykusio J. T. ir V. G. žodinio konflikto jis pastebėjo, kad buvo nulenktas spynos užraktas, kaip įprastai nebÅ«na. 2017 m. vasario 7 d. raÅ¡ytiniame R. J. paaiÅ¡kinime taip pat nurodoma, kad jis matė, jog buvo iÅ¡laužtas sandėliuko užraktas (b. l. 8). Nurodomi duomenys apie sugadintÄ sandėliuko užraktÄ patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad negalėdamas iÅ¡eiti iÅ¡ sandėliuko, kurį užrakino J.

T., jis iÅ¡laužė sandėliuko duris ir taip sugadino jų užraktÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas V. G. netrukus atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kurios užfiksuotos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo bÅ«rio vyr. patrulės R. A. 2017 m. sausio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime. IÅ¡ Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo, be kita ko, matyti, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 18.38 val. iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje kaimynas pranešėjai sudavė iÅ¡ rankos į ausį.

Atvykusius nurodytu adresu pareigÅ«nus pasitiko pranešėja J. T., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi (iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti), kuri paaiÅ¡kino, kad bendro naudojimo virtuvėje kaimynas iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti ir sudavė ranka delnu ausį. Nuėjus pas kaimynÄ , kuris prisistatė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), jis paaiÅ¡kino, kad J. T. bendro naudojimo patalpose esančiame sandėliuke užtrenkė jo sÅ«nų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nenorėjo jo iÅ¡leisti, įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais (kokiais atsisakė įvardinti), taip pat aiÅ¡kino, kad J.

T. netrenkė, o užsimodamas ranka kliudė plaukus (b. l. 5). AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes liudytojas V. G. nurodė ir savo 2017 m. sausio 25 d. pareiÅ¡kime. Atsižvelgiant į Å¡io liudytojo parodymų nuoseklumÄ , į tai, kad jau netrukus po įvykusio konflikto atvykusiems policijos pareigÅ«nams V. G. nurodė iÅ¡samias įvykio aplinkybes, teismas atmeta versijÄ , jog M. G. Å¡iÄ situacijÄ iÅ¡galvojo siekdamas pasiteisinti dėl J. T. teiginių apie tai, kad jis jai trenkė, ar davė tokius paaiÅ¡kinimus siekdamas pakenkti J.

T. ar jÄ apkalbėti dėl nuolat tarp jų vykstančių konfliktų. Atkreiptinas dėmesys, jog pati įvykio situacija, jos eiga rodo, jog konfliktas tarp Å¡ių asmenų kilo bÅ«tent dėl J. T. veiksmų nepilnamečio atžvilgiu, todėl Å¡i situacija negali bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡galvota. Minėtų aplinkybių kontekste yra svarbÅ«s ir jau minėto liudytojo R. J. parodymai apie tai, kad kai jis iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ išėjo iÅ¡ savo buto, iÅ¡ pradžių galvojo, kad J. T. neįleido V.

į sandėliukÄ , bet po to, kai jie iÅ¡sibėgiojo, lyg ir iÅ¡bėgo žmona ir pasakė, kad J. T. buvo uždariusi V. vaikÄ Ä¯ sandėliukÄ . Liudytojo teigimu, paties vaiko uždarymo fakto jis nematė, tačiau buvo nulenktas užraktas ir buvo akivaizdu, kad kažkaip kitaip. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ liudytojų V. G. ir R. J. parodymais, kurie viso proceso metu nekito ir tarpusavyje sutapo.

Tuo tarpu tyrimo bei teismo posėdžio metu duotais liudytojos S. P. parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį, kadangi Å¡ios liudytojos parodymai, teismo vertinimu, nėra nuoseklÅ«s, o dėl kai kurių esminių aplinkybių jie prieÅ¡tarauja tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu apklausta S. P., be kita ko, parodė, kad aktualiu laiku ji buvo virtuvėje, kepė žuvį ir plovė indus, per tÄ laikÄ nepilnametis M. G. buvo pas save sandėliuke, esančiame virtuvėje, kuris yra rakinamas, jis pats ten įėjo ir užsidarė.

Tuo tarpu raÅ¡ytiniame 2017 m. vasario 7 d. paaiÅ¡kinime S. P. parodė, jog ji nematė, kad sandėliuke buvo M. G. Visgi vėlesni liudytojos S. P. parodymai patvirtina, jog protokole nurodytu laiku nepilnametis M. G. buvo sandėliuke, vėliau iÅ¡ jo išėjo. Liudytojos S. P. nurodomos aplinkybės apie tai, kad ji nematė, jog J. T. bÅ«tų uždariusi sandėliuke M. G., negirdėjo, kad bÅ«tų daužomos sandėliuko durys, nepaneigia J. T. kaltės dėl nepilnamečio uždarymo sandėliuke bei jo neiÅ¡leidimo, kadangi, kaip nurodė pati liudytoja S. P., ji buvo nusisukusi nuo sandėliuko durų, kepė žuvį, plovė indus, taigi pagal esamÄ situacijÄ nuo maisto gaminimo ar bėgančio vandens keliamo triukÅ¡mo, taip pat dėl to, kad ji buvo nusisukusi, ji to galėjo neiÅ¡girsti ir nepastebėti.

PagrindÄ manyti, jog Å¡ios liudytojos parodymai nėra visiÅ¡kai atitinkantys objektyvias įvykio aplinkybes, sustiprina ir tai, kad anksčiau minėtų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog sandėliuko užraktas buvo sugadintas, tuo tarpu liudytoja S. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog sandėliuko durys ir Å¡iai dienai nėra iÅ¡laužtos, užraktas sveikas. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, jog paties įvykio metu virtuvėje buvo tik J. T. ir liudytoja S. P., tuo tarpu E. Å ., su kuria pareigÅ«nai bendravo tyrimo metu, jokių įvykiui reikÅ¡mingų aplinkybių nenurodė, kadangi pagal pateiktus paaiÅ¡kinimus matyti, kad ji virtuvėje įvykio dienÄ buvo tik tam tikrais laikotarpiais, nepilnamečio uždarymo fakto bei vėliau kilusio konflikto ji nematė ir negirdėjo (b. l. 10).

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodomas sandėliuko uždarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog Å¡ie J. T. veiksmai buvo tyčiniai, kryptingai siekiant uždaryti nepilnametį sandėliuke. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad nepilnametis M. G. dėl J. T. veiksmų įvykio dienÄ patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , nepilnamečiui minėtas įvykis sukėlė neigiamas emocijas, taip buvo pažeisti jo teisėti interesai, jo teisė į neliečiamybę ir laisvę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog J. T. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 72 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina. Teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį (padarytas vaiko teisių pažeidimas), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formÄ ir rūšį (teisės pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį apibÅ«dinančius duomenis – gana jauno amžiaus, dirbanti, bausta administracine tvarka, turi galiojančiÄ nuobaudÄ , tačiau už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus nebausta, neteista.

Taip pat teismas atsižvelgia į J. T. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – administracinį nusižengimÄ ji padarė bÅ«dama neblaivi ir tai turėjo įtakos Å¡io nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog J. T. skirtina ANK 72 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta Å¡velniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, kuri, teismo vertinimu, yra bÅ«tina ir pakankama siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, įtvirtintÄ ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, 36 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : J. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                        Marijus Kursevičius