2025-08-27 Nr. AB-13139-3-61-3-00228-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2251-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00228-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei A. D. dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. D. (toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 120,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

2. Tarnyba, paduodama prašymą, nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

2.1. 2023 m. gegužės 5 d. atsakovė pateikė Tarnybai prašymą (prašymo registracijos numeris: ATP-04975) suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovė, paduodama minėtą prašymą, nurodė, kad ji sutinka apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 arba 30 arba 15 procentų (toliau – ir atsakovės 2023 m. gegužės 5 d. prašymas).

2.2. Įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, Tarnyba nustatė, kad atsakovės metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo (nutarimo numeris: 468) „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ nuostatose nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, 2023 m. gegužės 30 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. (8.1Mr) TP-23-T-04975) suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo, Lietuvos valstybei apmokant 50 procentų atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (toliau – ir Tarnybos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas).

2.3. 2023 m. rugsėjo 15 d. atsakovės advokatė R. J. pateikė Tarnybai prašymą ATP-2023-34886 išmokėti jai užmokestį už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą. Advokatė, paduodama minėtą prašymą, nurodė, kad procesinių dokumentų, reikalingų atsakovės byloje, rengimui ji skyrė 12 (dvylika) valandų, ir prašė jai išmokėti 240,00 Eur dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

2.4. Atsižvelgiant į tai, kad advokatės prašomos priteisti išlaidos sudaro 240,00 Eur dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, atsakovė turi sumokėti į Lietuvos valstybės biudžetą 120,00 Eur dydžio sumą.

2.5. 2023 m. rugsėjo 19 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. (8.1Mr) TP-23-N-04975 nutraukti antrinės teisės pagalbos teikimą atsakovei (toliau – ir Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas). kuriuo informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti jai tenkančių antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 120,00 Eur – ir paprašė minėtą sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Minėto sprendimo patvirtintus nuorašus Tarnyba išsiuntė atsakovei jos nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu. Atlikusi duomenų patikrinimą, 2023 m. spalio 30 d. Tarnyba raštu Nr.(12.31Mr) FS-918 pakartotinai informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti jai tenkančių antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį (toliau – ir Tarnybos 2023 m. spalio 30 d. raštas) Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas ir Tarnybos 2023 m. spalio 30 d. raštas buvo išsiųsti atsakovei registruoto pašto siunta. Iki prašymo teismui pateikimo dienos jai tenkančios antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalies – 120,00 Eur – atsakovė nesumokėjo.

3. Atsakovė A. D., paduodama atsiliepimą į prašymą, prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą (sprendimo numeris: (8.1Mr) TP-23-N-04975).

4. Atsakovė, paduodama atsiliepimą į prašymą, nurodė šias pagrindines aplinkybes bei argumentus:

4.1. Tarnyba nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti 120,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Advokatė R. J. turėjo suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo – parengti procesinius dokumentus ir atstovauti teisme – tačiau advokatė vilkino minėtos bylos nagrinėjimą. Advokatė nebendradarbiavo su atsakove. Bylos nagrinėjimo metu advokatė nurodė atsakovei 5 (penkis) kartus pasirašyti neaiškaus pobūdžio dokumentus ir nepaaiškino minėtų dokumentų turinio.

4.2. 2023 m rugsėjo 14 d. atsakovė kreipėsi į Tarnybą, prašydama nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Tarnybos atstovas pateikė atsakovei prašymo blanką ir nurodė atsakovei sumokėti 120,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu tenkino Tarnybos prašymą – priteisė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, iš atsakovės 120,00 Eur dydžio sumą už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir 3,78 Eur dydžio sumą už valstybės išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

6. Atsakovė, nesutikdama su Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovės apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl šios priežasties administracinė byla galėjo būti išnagrinėta netinkamai.

III. 8. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu tenkino Tarnybos prašymą – priteisė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, iš atsakovės 120,00 Eur dydžio sumą už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir 3,78 Eur dydžio sumą už valstybės išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

9.1. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovė pateikė Tarnybai prašymą suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir kitų susijusių klausimų. Atsakovė, paduodama minėtą prašymą, nurodė, kad ji sutinka apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

9.2. 2023 m. gegužės 30 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. (8.1Mr) TP-23-T-04975 suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo, Lietuvos valstybei apmokant 50 procentų atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir paskyrė advokatę R. J. teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą.

9.3. 2023 m. rugsėjo 15 d. advokatė R. J. padavė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Advokatė, paduodama minėtą prašymą, nurodė, kad procesinių dokumentų, reikalingų atsakovės byloje, rengimui ji skyrė 12 (dvylika) valandų, ir prašė jai išmokėti 240,00 Eur dydžio užmokestį.

10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgdama į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu Tarnyba nustato pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, arba 50 procentų, jeigu Tarnyba nustato antrąjį asmens turto ir pajamų lygį. Jeigu Tarnyba nustato, kad, remiantis Įstatymo nuostatomis, asmuo turi apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, asmuo, paduodamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, turi nurodyti sutikimą apmokėti minėtas išlaidas. Gavęs Tarnybos pranešimą, asmuo, kuriam buvo teikiama 50 procentų valstybės finansuojama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su teisine gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje asmeniui buvo teikta antrinė teisinė pagalba.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio. Antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilygo 20,00 Eur. Advokatė, teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei, skyrė 12 (dvylika) valandų procesinių dokumentų, reikalingų atsakovės byloje, rengimui. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 240,00 Eur, ir atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų minėtos sumos, t. y. 120,00 Eur dydžio sumą.

12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ir 2023 m. spalio 30 d. raštu informavo atsakovę apie jos pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, t. y. 120,00 Eur. Atsakovė per Tarnybos nurodytus terminus minėtos sumos nesumokėjo.

13. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Tarnyba neturi teisės atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Todėl, atsakovei nesumokėjus dalies patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, Tarnyba įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti dalį patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, kad Tarnyba nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti 120,00 Eur dydžio sumą už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Manydama, kad advokatė netinkamai teikė jai antrinę teisinę pagalbą, atsakovė turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokatės darbo kokybės vertinimo, tačiau to nedarė.

IV. 15. Atsakovė A. D., paduodama apeliacinį skundą, prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą; 2) pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatės R. J. veiksmus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi; 3) priteisti atsakovei iš Lietuvos valstybės 50 000,00 Eur dydžio patirtos turtinės žalos ir 30 000,00 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

16. Atsakovė, paduodama apeliacinį skundą, nurodo šias aplinkybes bei argumentus:

16.1. Tarnyba 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu skyrė advokatę R. J. teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, t. y. gauti reikiamus dokumentus, parengti procesinius dokumentus teismui, atstovauti atsakovei teisme ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su bylos nagrinėjimu.

16.2. 2023 m. birželio mėn. advokatė susisiekė su atsakove telefonu. Pokalbio metu advokatė nurodė, kad ji neketina padėti atsakovei apskaičiuoti priteistino darbo užmokesčio sumos, nes šiuo metu ji yra atsakinga už 120 (šimto dvidešimties) bylų nagrinėjimą. Taip pat advokatė liepė atsakovei atnešti visus bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus į nežinomo buto pašto dėžutę ir turėti juos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu advokatė padavė atsakovei dokumentą ir liepė atsakovei pasirašyti minėtą dokumentą 5 (penkis) kartus. Apie minėto dokumento turinį atsakovės advokatė neinformavo, o tik nurodė laukti advokatės skambučio. 2023 m. rugsėjo 4-5 d., nesulaukusi advokatės skambučio, atsakovė pati paskambino advokatei, norėdama pasiteirauti apie antrinės teisinės pagalbos teikimą byloje. Advokatė įvardijo, kad bylos nagrinėjimui reikšmingų dokumentų ji dar neperžiūrėjo. 2025 m. rugsėjo 11 d. advokatė informavo atsakovę, kad nagrinėjama byla yra neperspektyvi, ir nurodė atsakovei atvykti į advokatų kontorą atsiimti dokumentų. 2023 m. rugsėjo 13 d., atsakovei atvykus atsiimti dokumentų, advokatė nurodė, kad ji pateikė prašymą Tarnybai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei. Advokatė grasino atsakovei, nurodydama, kad, nepriklausomai nuo civilinės bylos baigties, advokatė vistiek gaus užmokestį ir jį prisiteis iš atsakovės. Atsakovė paprašė advokatės įteikti jai dokumentą, kurį atsakovė pasirašė teismo posėdžio metu, tačiau advokatė nurodė, kad minėto dokumento ji nebeturi. Minėtais veiksmais advokatė nepagrįstai vilkino civilinės bylos nagrinėjimą, sukčiavo ir nesilaikė jokių teisės aktų nustatytų reikalavimų.

16.3. 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovė atvyko į Tarnybos padalinį, norėdama nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Tarnybos atstovas pateikė atsakovei prašymo blanką ir nurodė atsakovei sumokėti 120,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

17. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

18. Tarnyba, paduodama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pakartoja prašyme, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes bei argumentus ir papildomai nurodo šias aplinkybes bei argumentus:

18.1. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro ne tik advokato faktiškai skirtas laikas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams teisme, tačiau ir advokato susipažinimas su pateiktais dokumentais, pareiškėjo žodinės konsultacijos, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo ir bylos perspektyvumo analizė, teisės normų, reikalingų procesiniams dokumentams paruošti, analizė, teismų praktikos analizė, kliento supažindinimas su parengtu dokumentu, susipažinimas su byla, įrodymų rinkimas ir kiti procesiniai veiksmai. Gavęs Tarnybos sprendimą, advokatas ne tik rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o taip pat vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, sprendžia apie procesinio dokumento teisines perspektyvas.

18.2. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbos teikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina Tarnybos pareigos daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei. Tokią funkciją atlieka Lietuvos advokatūra, tikrindama advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybę. Tarnyba turi pareigą kontroliuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą ir administruoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo procesą. Duomenų apie tai, kad advokatė netinkamai teikė atsakovei teisines paslaugas ir yra pagrindas abejoti advokatės skirto laiko teisinių paslaugų teikimui ir priteistinos sumos už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiavimu, nėra.

18.3. Šiuo atveju Lietuvos valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą pagal įstatymo nustatytą tvarką. Teisės aktai neįtvirtina Tarnybos teisės atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Todėl, atsakovei nesumokėjus dalies patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, Tarnyba įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti dalį patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

18.4. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas. Atsakovė neįvardijo jokių konkrečių Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą, ir nepateikė neturtinės žalos atsiradimo faktą patvirtinančių duomenų.

18.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, ir priėmė teisiškai pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, reikalavimo iš atsakovės valstybei priteisti 120,00 Eur dydžio sumą už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir 3,78 Eur dydžio sumą už valstybės išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymą tenkino ir pareiškėjui iš atsakovės priteisė 123,78 Eur.

21. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Savo poziciją atsakovė grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino (neįvertino) įrodymus, nepasisakė dėl esminių atsakovės argumentų, netinkamai taikė teisinį reguliavimą, Tarnyba pažeidė Įstatymą, piktnaudžiavo savo teisėmis, atsakovei paskirta advokatė nebendradarbiavo ir teikė nekokybiškas teisines paslaugas, Tarnybos bei advokatės veiksmuose esama nusikalstamos veikos požymių.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama atsakovės nustatytų apeliacinio skundo ribų.

23. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė kelia papildomą reikalavimą priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, ABTĮ nenumato priešinio skundo instituto, o ši administracinė byla pradėta ir nagrinėta pagal Lietuvos valstybės reikalavimą iš atsakovės priteisti išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl minėtas atsakovės reikalavimas nenagrinėtinas.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrinamame teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumą patikrinusi visų byloje surinktų duomenų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

25. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir kitų susijusių klausimų. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė R. J. Minėta advokatė 2023 m. rugsėjo 12 d. Tarnybai pateikė išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neperspektyvumo, o atsakovė po pokalbio su advokatė taip pat pateikė prašymą nutraukti jai antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnyba 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, be kita ko, nutraukė atsakovei antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo ją sumokėti 120 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

26. Įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jai paskirtos advokatės atliktų paslaugų kokybe, Tarnybos ir advokatės suinteresuotumu, jų nusikalstama veikla, teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai iš esmės susiję su Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (8.1Mr) TP-23-T-04975, kuriuo vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu atsakovei nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas bei atsakovė įpareigota sumokėti dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, teisėtumu ir pagrįstumu. Tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė minėtą 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą gavo. Be kita ko, ir pati atsakovė apeliaciniame skunde šio fakto neginčija. Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų duomenų nenustatė, kad minėtas sprendimas būtų nustatyta tvarka apskųstas ar panaikintas. Taigi atsižvelgdama aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas nutraukti teisinės pagalbos teikimą yra galiojantis. Minėto sprendimo ginčijimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susiję atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi tiesioginės teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Atitinkamai pareiškėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti šiuos atsakovės argumentus, vertintini kritiškai ir atmestini.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad Tarnyba bei advokatė pažeidė Įstatymą, piktnaudžiavo savo teisėmis, suklastojo dokumentus ir galimai padarė nusikalstamą veiką yra deklaratyvūs, atsakovė niekaip nedetalizavo šių argumentų, nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

28. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nebuvo tikrinta, ar atsakovei iš tikrųjų buvo suteiktos advokatės deklaruotos paslaugos bei kokie įrodymai tai patvirtina. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad advokatė susipažino su atsakovės pateiktais duomenimis, vertino ir analizavo susidariusią situaciją, buvo susisiekusi ir bendravo su atsakove bei aiškinosi jos poziciją. Šiuo aspektu paminėtina, kad aptarti veiksmai (o kartu ir advokatės 2023 m. rugsėjo 12 d. išvados parengimas) patenka į Taisyklių 3.1 papunktyje apibrėžtą faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką („advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei buvo numatyta“). Taigi, atsakovės argumentai, kad advokatė nepagrįstai nurodė konkrečias teiktas teisines paslaugas ir nepagrindė deklaruoto teisinės pagalbos teikimo laiko, vertintini kritiškai ir atmestini, pripažįstant pirmosios instancijos teismo argumentus šiuo aspektu pagrįstais.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų rinkimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino byloje esančius bylai aktualius įrodymus, proceso dalyvių argumentus. Teismas, nustatęs, kad atsakovės pareigą atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas nustatantis Tarnybos sprendimas nėra nuginčytas ir galioja, Tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama priteisti minėtame sprendime nurodytas sumas, kurių atsakovė neatlygino, pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovės 120 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 3,78 Eur su tokios pagalbos teikimu susijusių išlaidų.

30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė