1f83aafc-5365-454f-a325-e3e0fed191df · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du; c) visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisÄtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;
Legislator headnote
AI generated1f83aafc-5365-454f-a325-e3e0fed191df · Vilniaus apygardos teismas: B. pareiÅ¡kimÄ tenkino visiÅ¡kai, nustatydamas pareiÅ¡kÄjui A. P. B. nuosavybÄs teisÄs įgijimo į 20,98 kv.m. bendro ploto garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . Teismas nustatÄ, kad 1965-12-30 Spalio Rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 973 âDÄl garažų statybos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) leidimoâ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturiems gyventojams, tarp jų ir tuometiniam buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui J.
Full text
             CivilinÄ byla Nr. 2A-1449-798/2013                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04441-2011-4  Procesinio sprendimo kategorija: 128.15.2.; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Laimos GerasiÄkinienÄs, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir JÅ«ratÄs VaranauskaitÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo A.
P. B. pareiÅ¡kimÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims VÄ® âRegistrų centrasâ Vilniaus filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai, J. J., TeisÄjų kolegija              n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â PareiÅ¡kÄjas A. P. B. kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti jo nuosavybÄs teisÄs įgijimo į 20,98 kv.m. bendro ploto garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .
NurodÄ, jog daiktas, kuriam siekiama nustatyti nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ yra garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. PareiÅ¡kÄjo teigimu, duomenų, kam nuosavybÄs teise priklauso nurodytas ginÄo objektas, nÄra. PareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad yra visos CK 4.68 â 4.71 str. numatytos sÄ lygos, kad bÅ«tų galima konstatuoti daikto nuosavybÄs teisÄs pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . Vilniaus miesto buvusio Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo Komiteto 1965 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 973 keturiems gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojams buvo leista pasistatyti garažus vietoje buvusių medinių garažų.
Tarp leidimÄ gavusiųjų asmenų buvo ir tuometinis buto, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojas J. A. J.. Gavus Statybos ministerijos leidimÄ pirkti statybines medžiagas ir konstrukcijas, buvo pradÄti garažo statybos darbai. 1971-02-19 pareiÅ¡kÄjas A. P. B. orderiu privatizavimo bÅ«du įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prie kurio ir buvo priskirtas minimas garažas. PareiÅ¡kÄjo teigimu, nuo Å¡ios datos laikytina, kad pareiÅ¡kÄjas pradÄjo, o J.
A. J. nustojo bÅ«ti garažo valdytoju. Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo Komiteto sprendimu buvo įpareigota mÅ«rinius garažus statyti pasitelkus statybines organizacijas ir sudaryti sutartį su buvusia namų valdyba, kuri tuo metu teikÄ komunalines paslaugas Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvÄs gyventojams. 1972 m. gruodžio 2 d. Vietos tarybos su pareiÅ¡kÄju buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų (statinių) nuomos sutartis Nr. 25, kuria pagrindžiamas faktas, jog garažas buvo pastatytas teisÄtai ir nuomos mokestis nemokamas, kadangi pareiÅ¡kÄjas jau valdÄ garaÅ¾Ä kaip nuosavÄ .
Nuo sutarties sudarymo iki Å¡iol pareiÅ¡kÄjas vykdÄ visus sutartyje numatytus įpareigojimus: mokÄjo visus privalomus mokesÄius, vykdÄ visas sÄ Å¾iningo valdytojo pareigas. Pasak pareiÅ¡kÄjo, garažo valdymas prasidÄjo 1971 m. ir tÄsiasi iki pareiÅ¡kimo pateikimo dienos, t.y. 40 metų. PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog jis pradÄjo valdyti garaÅ¾Ä teisÄtai ir sÄ Å¾iningai, kadangi asmeniui, iÅ¡ kurio buvo įgytas butas kartu su garažu, įgaliotų institucijų buvo leista pastatyti garaÅ¾Ä , sutartimi nuomos pagrindu suteikta garažo valdymo teisÄ, be to, per visÄ valdymo laikotarpį nÄ vienas fizinis ar juridinis asmuo nepareiÅ¡kÄ pretenzijų ar neturÄjo daugiau teisių į garaÅ¾Ä nei pareiÅ¡kÄjas.
Garažo valdymas visÄ valdymo laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, kadangi pareiÅ¡kÄjas valdÄ garaÅ¾Ä atvirai, nesislÄpdamas, mokÄdamas visus privalomus mokesÄius ir vykdydamas kitas sÄ Å¾iningo valdytojo pareigas. PareiÅ¡kÄjas elgÄsi kaip daikto savininkas ir suvokÄ, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ . Garažas nÄra įregistruotas kito asmens vardu, daugiau asmenų, pretenduojanÄių į šį garaÅ¾Ä , nÄra.              Suinteresuotas asmuo ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiÅ¡kimu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti.
NurodÄ, jog viena iÅ¡ sÄ lygų nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybÄs teise faktui nustatyti â nekilnojami daiktai buvo įgyti laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybÄs objektai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokios dokumentacijos, susijusios su garažo statybos teisÄtumu, todÄl nÄra pagrindo teigti, jog garažas pastatytas laikantis statybos metu galiojusių teisÄs aktų reikalavimų.             Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija su pareiÅ¡kimu nesutiko, nurodydama, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ visų CK 4.68-4.71 str. numatytų sÄ lygų, kurios bÅ«tinos nuosavybÄs teisÄs įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti.
PareiÅ¡kÄjo nurodomu Vilniaus miesto Spalio rajono darbo žmonių deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1965 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 973 J. A. J. suteiktas tik leidimas statyti garaÅ¾Ä , nesukÅ«rÄs valdymo teisÄs nei J. A. J., nei vÄliau orderiu privatizavimo bÅ«du įgijus nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , prie kurio ir buvo priskirtas garažas, pareiÅ¡kÄjui A. P. B.. Pats pareiÅ¡kÄjas pripažįsta, kad garažo valdymo teisÄ atsirado Vietos Tarybų negyvenamųjų pastatų nuomos sutarties Nr. 25 pagrindu, kas reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kÄjui pasiraÅ¡ius Vietos tarybų negyvenamųjų pastatų (statinių) nuomos sutartį Nr. 25, sutarties Å¡alis susiejo prievoliniai teisiniai santykiai, pasižymintys laikinu valdymo teisÄs perdavimu, todÄl nuomininkas jokiu bÅ«du nuomos sutarties pagrindu negalÄjo nei užvaldyti, nei toliau valdyti daikto kaip savo, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas, t.y.
A. P. B. pasiraÅ¡ydamas nuomos sutartį, daikto valdytoju ir savininku pripažino kitÄ asmenį.               Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas praÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ dÄl nuosavybÄs teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra. NurodÄ, kad daiktinÄs teisÄs į pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kime nurodytÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â negyvenamÄ jÄ patalpÄ â garaÅ¾Ä (boksÄ ) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
PareiÅ¡kÄjas 2011-04-14 kreipÄsi į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ su praÅ¡ymu įraÅ¡yti garažo kadastrinius duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir įregistruoti savo nuosavybÄs teises į garaÅ¾Ä . Teritorinis registratorius garažo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įraÅ¡Ä 2011-04-27, taÄiau pareiÅ¡kÄjo nuosavybÄs teisių į jį neįregistravo, kadangi pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų, patvirtinanÄių nuosavybÄs teisių į garaÅ¾Ä atsiradimÄ .
        Suinteresuotas asmuo J. J. palaikÄ pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjui privatizavimo bÅ«du įgijus nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o suinteresuotam asmeniui iÅ¡sikÄlus gyventi kitur, suinteresuotas asmuo perleido visas valdymo teises į garaÅ¾Ä pareiÅ¡kÄjui. PareiÅ¡kÄjas perÄmÄ garažo valdymÄ ir sudarÄ sutartį su Vietos taryba dÄl eksploatavimo paslaugų garažui teikimo.  II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmÄ Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjo A.
P. B. pareiÅ¡kimÄ tenkino visiÅ¡kai, nustatydamas pareiÅ¡kÄjui A. P. B. nuosavybÄs teisÄs įgijimo į 20,98 kv.m. bendro ploto garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . Teismas nustatÄ, kad 1965-12-30 Spalio Rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 973 âDÄl garažų statybos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) leidimoâ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturiems gyventojams, tarp jų ir tuometiniam buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui J.
A. J., buvo leista pastatyti garažus gyvenamojo namo kieme vietoje buvusių medinių garažų. 1971-02-19 A. P. B. orderiu privatizavimo bÅ«du įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. MinÄti namo gyventojai sprendimu buvo įpareigoti mÅ«rinius garažus statyti pasitelkus statybines organizacijas ir sudaryti sutartį su buvusia namų valdyba, kuri tuo metu teikÄ komunalines paslaugas Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvÄs gyventojams. 1972-12-02 Vietos taryba su pareiÅ¡kÄju A.
P. B., remdamasi 1965-12-30 Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 973, kuriuo leista pastatyti garažus, sudarÄ negyvenamųjų pastatų (statinių) nuomos sutartį Nr. 25, kuria nurodoma, jog nuomos mokestis nÄra mokamas, kadangi garažas yra nuosavas, o pareiÅ¡kÄjas įsipareigojo sutartimi mokÄti eksploatavimo mokesÄius ir tiekiamų komunalinių paslaugų ir centrinio Å¡ildymo paslaugas pagal galiojanÄias kainas. Sprendžiant klausimÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar daiktas, į kurį praÅ¡oma nustatyti nuosavybÄs teisÄ, gali bÅ«ti privaÄios nuosavybÄs teisÄs objektas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsniu, įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojanÄios galiojanÄio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidÄjo iki kodekso įsigaliojimo ir tÄsiasi jam įsigaliojus. Kaip matyti, pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o pripažinti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ negyvenamÄ jÄ patalpÄ (garaÅ¾Ä ), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris yra nekilnojamasis daiktas. DÄl to konstatuota, jog pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas atitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybÄs teisÄs įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.). Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suÄjimo, o praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68â4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisÄ transformuojasi į nuosavybÄs teisÄ, t.y. pareiÅ¡kÄjas įgyja nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suÄjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ame registre.
Taigi Å¡iuo atveju teisminio nagrinÄjimo dalykas yra CK 4.58 - 4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinanÄių valdymo teisÄtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybÄs teisÄs įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybÄs teisÄs įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį taikomas tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:
1) pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;
2) yra visos CK 4.68â4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos:
a) daikto valdymas yra prasidÄjÄs sÄ Å¾iningai;
b) daiktas nÄra įregistruotas kito asmens vardu;
c) visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisÄtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;
d) daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiÅ¡kÄjas elgÄsi kaip daikto savininkas ir suvokÄ, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;
e) valdymas tÄsÄsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . PareiÅ¡kÄjo į bylÄ pateiktas VÄ® âRegistrų centroâ Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus raÅ¡tas bei Nekilnojamojo turto registro pažyma patvirtina pareiÅ¡kime nurodytÄ aplinkybÄ, jog jokios daiktinÄs teisÄs į pareiÅ¡kime nurodytÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ nÄra įregistruotos. Jokių kitų įrodymų, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjas arba kitas asmuo kada nors anksÄiau valdÄ minÄtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nuosavybÄs teise, byloje nÄra.
PareiÅ¡kÄjui paskelbus apie bylos nagrinÄjimÄ spaudoje, nei vienas suinteresuotas asmuo nesikreipÄ Ä¯ teismÄ dÄl įtraukimo dalyvauti procese. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos teiginiai apie tai, kad 1972 m. gruodžio 2 d. tarp Vietos tarybos ir pareiÅ¡kÄjo sudarytos negyvenamųjų patalpų (statinių) nuomos sutarties Nr. 25 pagrindu pareiÅ¡kÄjas kaip nuomininkas negalÄjo nei užvaldyti, nei toliau valdyti daikto kaip savo, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, yra atmestini, kadangi minÄtÄ ja sutartimi nuomos santykiai nebuvo susiklostÄ, o sutartis buvo sudaryta dÄl eksploatavimo paslaugų, pasinaudojant tipine forma.
Sutartyje aiÅ¡kiai nurodoma, jog nuomos mokestis nÄra mokamas, kadangi garažas yra nuosavas, o pareiÅ¡kÄjas įsipareigojo sutartimi mokÄti eksploatavimo mokesÄius ir tiekiamų komunalinių paslaugų ir centrinio Å¡ildymo paslaugas pagal galiojanÄias kainas. Tokiu bÅ«du konstatuota, kad nagrinÄjamu atveju egzistuoja CK 4.68 straipsnio 1 dalyje bei 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytos sÄ lygos nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti, t. y. pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktus jokiu įstatyme numatytu bÅ«du, nuosavybÄs teisÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, taip pat Å¡i teisÄ nÄra registruota ir kitų asmenų vardu.
IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad 1971-02-19 orderiu pareiÅ¡kÄjas privatizavimo bÅ«du įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie kurio buvo priskirtas garažas, todÄl bÅ«tent nuo 1971-02-19 laikytina, kad pareiÅ¡kÄjas pradÄjo, o J. A. J. nustojo bÅ«ti garažo valdytoju, ir kaip su garažo valdytoju su pareiÅ¡kÄju buvo sudaryta 1972-12-02 sutartis dÄl eksploatavimo paslaugų garažui teikimo. PareiÅ¡kÄjas garaÅ¾Ä pradÄjo valdyti teisÄtai ir sÄ Å¾iningai, kadangi asmeniui, iÅ¡ kurio buvo įsigytas butas kartu su garažu, įgaliotų institucijų buvo leista statyti garaÅ¾Ä , o 1972-12-02 Vietos taryba su pareiÅ¡kÄju A.
P. B., remdamasi 1965-12-30 Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 973, kuriuo leista pastatyti garažus, sudarÄ negyvenamųjų pastatų (statinių) nuomos sutartį Nr. 25 dÄl eksploatavimo paslaugų. Nuo minÄtos sutarties sudarymo dienos iki Å¡iol pareiÅ¡kÄjas vykdÄ visus sutartyje numatytus įsipareigojimus: mokÄjo visus privalomus mokesÄius, vykdÄ visas sÄ Å¾iningo valdytojo pareigas. PareiÅ¡kÄjas nuo 1971-02-19 pradÄjo valdyti garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki Å¡iol nekilo ginÄai dÄl nuosavybÄs teisÄs į jį.
Byloje nÄra duomenų apie asmenis, kurie turÄtų daugiau teisių į garaÅ¾Ä nei pareiÅ¡kÄjas. Taip pat nÄra duomenų patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų atsisakÄs valdymo ar kad minÄtÄ garaÅ¾Ä bÅ«tų užvaldÄs kas nors kitas ir pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų praradÄs galimybÄ paveikti daiktÄ pagal savo valiÄ , todÄl daryta iÅ¡vada, kad visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisÄtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas ÄmÄsi veiksmų, kad garažas bÅ«tų pripažintas jam nuosavybes teise ir įregistruotas jo vardu, taÄiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakÄ Ä¯registruoti nuosavybes teises, nes nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys praÅ¡omų įregistruoti nuosavybÄs teisių atsiradimÄ .
Teismo vertinimu, nustatytos byloje aplinkybÄs liudija, kad pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 str. 1 d., ir yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos, todÄl remiantis nustatytomis faktinÄmis bylos aplinkybÄmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjas įgyjamÄ ja senatimi nuosavybÄn įgijo pareiÅ¡kime nurodytÄ objektÄ , kadangi šį statinį įgijo sÄ Å¾iningai, teisÄtai bei atvirai ir nepertraukiamai valdÄ kaip savo ne mažiau kaip 10 metų (CK 4.68 â 4.71 str.).    III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai                 Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija praÅ¡Ä apeliacinÄs instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, priÄjo nepagristas, neteisingas, galiojanÄio teisinio reguliavimo ir susiklosÄiusios teismų praktikos neatitinkanÄias iÅ¡vadas.
PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ visų nuosavybÄs teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti bÅ«tinų sÄ lygų. PareiÅ¡kÄjas tinkamai neįrodÄ daiktÄ (garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje) valdÄs kaip savÄ . Teismas, atmesdamas Vilniaus miesto savivaldybÄs argumentus, kad 1972 m. gruodžio 2 d. tarp Vietos tarybos ir pareiÅ¡kÄjo sudarytos negyvenamųjų patalpų (statinių) sutarties Nr. 25 pagrindu, pareiÅ¡kÄjas, kaip nuomininkas, negalÄjo nei užvaldyti, nei toliau valdyti daikto kaip savo, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, rÄmÄsi vien aplinkybe, kad pastarojoje sutartyje nurodyta, kad nuomos mokestis nemokamas bei tai, kad sutartimi pareiÅ¡kÄjas įsipareigojo mokÄti tik eksploatavimo mokesÄius ir tiekiamų komunalinių paslaugų ir centrinio Å¡ildymo paslaugas pagal galiojanÄias kainas.
Teismo akcentuotas nuomos mokesÄio nebuvimas nepaneigia laikino valdymo teisÄs perdavimo pobÅ«džio, nes, net ir pripažinus, jog tarp Å¡alių sudaryta sutartis savo pobÅ«džiu negalÄtų bÅ«ti laikoma nuomos sutartimi, nesant esminÄs tokių sutarÄių sÄ lygos - nuomos mokesÄio, teisiniai santykiai tarp Å¡alių bÅ«tų kvalifikuoti panaudos sutarties pagrindu (CK 6.629). Teismas, suabsoliutindamas nuomos mokesÄio nebuvimÄ , nevertindamas panaudos teisinių santykių buvimo galimybÄs nagrinÄjamu atveju, priÄjo nepagrįstas iÅ¡vadas, sÄ lygodamas neteisingo sprendimo priÄmimÄ .
Reikalavimas valdyti daiktÄ kaip savÄ iÅ¡ esmÄs atitinka daikto valdymÄ nuosavybÄs teise. Atkreiptinas dÄmesys į svarbiÄ nagrinÄjamam atvejui susiklosÄiusiÄ Lietuvos teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant valdymo nuosavybÄs teise prasmÄ bylose dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių  fakto nustatymo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas, pareikÅ¡tas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dÄl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybÄs teise, nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kÄjas įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu; antra, nuosavybÄs teisÄ patvirtinantys dokumentai buvo, taÄiau Å¡iuo metu jie yra dingÄ; treÄia, nuosavybÄs teisÄ patvirtinanÄių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-563/2009).
Nors minÄta teismų praktika skirta ne tiesiogiai nuosavybÄs teisÄs įgyjamosios senaties bÅ«du faktui nustatyti, bet turi esminÄ reikÅ¡mÄ aiÅ¡kinant vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų įgyjamosios senaties sÄ lygų - daikto valdymÄ kaip savÄ . IÅ¡ aukÅ¡Äiau pateikto akivaizdu, kad asmuo pripažintinas valdanÄiu daiktÄ kaip nuosavÄ tik tuo atveju, jei daiktas atsirado (buvo sukurtas) laikantis privalomų teisÄs aktų reikalavimų. PareiÅ¡kÄjas A. P. B. 2011-12-02 vykusio teismo posÄdžio metu patvirtino, jog 1971-02-19 orderiu privatizavimo bÅ«du įgijÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ perÄmÄ kartu Å¡ios bylos objektÄ - garaÅ¾Ä , kuris nebuvo baigtas statyti.
Statybos darbus į pareiÅ¡kimo objektÄ pabaigÄ pats pareiÅ¡kÄjas. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokios dokumentacijos, susijusios su garažo statybos teisÄtumu. Statybos leidimas iÅ¡duodamas konkreÄiam asmeniui (asmenims) ir tik jiems nustato teises bei pareigas. Å iuo atveju pareiÅ¡kimo objektui (garažui) statyti statybos leidimas iÅ¡duotas tuometiniam savininkui J. J., o ne pareiÅ¡kÄjui, taigi tik jis turÄjo teisÄ statyti (taip pat ir užbaigti statybos darbus). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 str. 2 d.
įtvirtina reikalavimÄ juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtÄ statyti, rekonstruoti ar kapitaliÅ¡kai remontuoti statinį, persiregistruoti leidimÄ savo vardu. Nurodoma, jog tik tokiu atveju jam pereina visos statytojo, gavusio statybos leidimÄ , prievolÄs ir teisÄs. Jokių duomenų apie leidimÄ statyti (baigti statybos darbus) bÅ«tent pareiÅ¡kÄjui A. P. B. byloje nepateikta, todÄl teismas, nevertinÄs aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių, priÄmÄ nepagrįstÄ ir galiojanÄių teisÄs aktų bei susiklosÄiusios teismų praktikos neatitinkantį sprendimÄ .
Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄjas A. P. B. nurodÄ, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todÄl praÅ¡Ä palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . NurodÄ, jog 1972 m. gruodžio 2 d. nuomos sutartis Nr. 25 akivaizdžiai pagrindžia faktÄ , jog garažas buvo pastatytas teisÄtai ir nuomos mokestis nemokamas, kadangi pareiÅ¡kÄjas jau valdÄ garaÅ¾Ä kaip nuosavÄ (tuometinÄs Vietos tarybos nuomos sutartyje Nr. 25 pripažinta aplinkybÄ). Nuo minÄtos sutarties sudarymo dienos iki Å¡iol pareiÅ¡kÄjas vykdÄ visus sutartyje numatytus įsipareigojimus: mokÄjo visus privalomus mokesÄius, vykdÄ visas sÄ Å¾iningo valdytojo pareigas.
Daikto valdymas tÄsÄsi be pertraukos nuo 1966 m. iki Å¡io pareiÅ¡kimo dienos, niekada nebuvo iÅ¡kilÄ ginÄai santykiuose su treÄiaisiais asmenimis dÄl garažo valdymo. Daiktas visÄ laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t .y. pareiÅ¡kÄjas elgÄsi kaip daikto savininkas ir suvokÄ, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ . Teismas pagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ dÄl faktiÅ¡kai egzistavusių santykių, kadangi minÄtÄ ja nuomos sutartimi nuomos santykiai nebuvo susiklostÄ, o sutartis buvo sudaryta dÄl eksploatavimo paslaugų pasinaudojant tipine forma. 1972 m. gruodžio 2 d. tarp Vietos tarybos ir pareiÅ¡kÄjo sudarytos negyvenamųjų patalpų (statinių) nuomos sutarties Nr. 25 pavadinimas neatitinka sutarties turinio, kadangi sutartį pareiÅ¡kÄjas kaip nuosavo garažo savininkas sudarÄ eksploatacinių paslaugų teikimo, bet ne dÄl nuomos santykių.
Byloje pareiÅ¡kÄjo buvo pateiktas 2005 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo sprendimas (Nr. 2-4251-629/2005) analogiÅ¡koje byloje, kurioje ir buvo suformuotas analogiÅ¡kos sutarties aiÅ¡kinimas, pagrindžiant nuomos santykių negalimumÄ . Dar daugiau, suinteresuotas asmuo bylos nagrinÄjimo metu negalÄjÄs jokia apimtimi paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu remiasi aktualia Civilinio kodekso redakcija, aiÅ¡kindamas neva tarp pareiÅ¡kÄjo ir Vietos tarybos susiklosÄiusius nuomos ar panaudos teisinius santykius, toliau (apeliaciniame skunde) remiasi ydingu teisÄs aiÅ¡kinimu, dabartinį teisinį reguliavimÄ taikydamas santykiams, susiklosÄiusiems bene 40 metų atgal.
PažymÄjo, kad pagal nurodytÄ nuomos sutartį nuomos mokestis nebuvo mokamas ir tai daroma buvo pagrįstai. Tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kÄjas, valdydamas garaÅ¾Ä ir laikydamas save savininku, turÄjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad garažo valdymas galÄs transformuotis į nuosavybÄs teisÄ. Suinteresuotas asmuo klaidina teismÄ argumentais, neva pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokios dokumentacijos, susijusios su garažo statybos teisÄtumu. Apelianto cituojama teismų praktika negali bylai suteikti jokios reikÅ¡mingos prasmÄs teisÄs precedento prasme, analogiÅ¡kai dÄl cituojamos aktualios statybos įstatymo redakcijos, susijusiÄ su garažo statybos teisÄtumu ir statybos leidimo reikÅ¡me.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra suformulavÄs teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklÄ, jog statiniams atsiradus statybos bÅ«du ir pastaÄius juos esant projektui ir teisÄs aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotam leidimui, laikoma, jog statyba yra teisÄta. Vilniaus miesto buvusio Spalio rajono darbo žmonių deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1965 m. gruodžio mÄn. 30 d. sprendimu Nr. 973 (toliau - Sprendimas) buto (adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) tuometiniam savininkui J. A. J. buvo leista pagal patvirtintÄ projektÄ pasistatyti garaÅ¾Ä gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme vietoje buvusių medinių garažų (Å¡is įrodymas pagrindžia garažo statybų teisÄtumÄ (legalumÄ ), pastatymÄ ir pripažinimÄ tinkamu naudotis teisÄs aktuose nustatyta tvarka).
Tai, kad garažo statybas baigÄ bÅ«tent pareiÅ¡kÄjas, po to, kai privatizavimo bÅ«du perÄmÄ butÄ , prie kurio ir buvo priskirtas garažas, nepaneigia statybos teisÄtumo ar neteisÄto garažo valdymo iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pusÄs, juo labiau, kad statybos veiksmai atlikti byloje pateiktų dokumentų pagrindu. Garažo statybos laikotarpiu negaliojo LR statybos įstatymas, kuriuo tendencingai remiasi suinteresuotas asmuo, todÄl reguliavimas, nustatytas jame, jokia apimtimi Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas.
Juo labiau, jog tuometinÄ Vietos taryba 1972 m. gruodžio 2 d. su pareiÅ¡kÄju sudariusi negyvenamųjų patalpų (statinių) nuomos sutartį Nr. 25 ir Ämusi rinkliavÄ už eksploatacinių paslaugų teikimÄ , akivaizdu, kad pripažino garaÅ¾Ä kaip tinkamÄ ir pastatytÄ laikantis visų tuomet galiojusių statybÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų. TodÄl suinteresuoto asmens argumentai, kvestionuojant statybos teisÄtumÄ ar statytojo asmens teisÄtumÄ , remiantis dabar galiojanÄiais teisÄs aktais, kuriuose suformuluotos normos atgaline data negali bÅ«ti taikomos, atmestini kaip nepagrįsti.
Suinteresuoti asmenys VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas, ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir J. J. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikÄ.  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Tai atliekama nagrinÄjant faktinÄ ir teisinÄ bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialinÄs teisÄs normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. NagrinÄjamu atveju absoliuÄių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta [LR CPK 329 str.].
Byla nagrinÄtina suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).             Šioje byloje kilo ginÄas dÄl pareiÅ¡kÄjo A. P. B. teisÄs įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ (garaÅ¾Ä ). Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybÄs teisÄs įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suÄjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68â4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijÄs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisÄtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdÄs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turÄjo teisinÄ galimybÄ Ä¯gyvendinti savo teisÄ Ä¯ daiktÄ , bet nÄ karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡skirtos nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-P-67/2011). Taigi nuosavybÄs teisÄs įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:
1) pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t.y. asmuo nÄra daikto savininkas;
2) daiktas nÄra valstybÄs ar savivaldybÄs nuosavybÄ; nÄra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);
3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijÄs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;
4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisÄtai;
5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t.y. asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;
6) daiktas valdomas nepertraukiamai;
7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiÅ¡kÄjas elgÄsi kaip daikto savininkas ir suvokÄ, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinÄs, kad nÄra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);
8) valdymas tÄsÄsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Viena iÅ¡ sÄ lygų, reikalingų tam, kad bÅ«tų pripažinta nuosavybÄs teisÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu, yra ta, jog visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kÄjas elgÄsi kaip daikto savininkas ir suvokÄ, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ . Taigi asmuo turi bÅ«ti įsitikinÄs, kad nÄra kito asmens, kuris yra daikto savininkas. Apelianto tvirtinimu, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, o tuo paÄiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo objektÄ â garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdÄ kaip savo.
Savo teiginius apeliantas grindÄ tuo, jog 1972 m. gruodžio 2 d. tarp Vietos tarybos ir pareiÅ¡kÄjo pasiraÅ¡yta negyvenamųjų patalpų (statinių) nuomos sutartis Nr. 25 patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas, kaip nuomininkas, negalÄjo nei užvaldyti, nei toliau valdyti daikto kaip savo, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas. Apelianto tvirtinimu, Å¡ioje sutartyje nuomos mokesÄio nebuvimas nepaneigia laikino valdymo teisÄs perdavimo pobÅ«džio, nes, net ir nepripažinus, jog tarp Å¡alių sudaryta sutartis buvo nuomos sutartis, teisiniai santykiai tarp Å¡alių gali bÅ«ti kvalifikuojami panaudos sutarties pagrindu (CK 6.629 str.).
ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto motyvais. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinÄjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Nors Å¡iuo atveju 1972 m. gruodžio 2 d. pareiÅ¡kÄjo pasiraÅ¡yta sutartis buvo pavadinta negyvenamųjų pastatų (statinių) nuomos sutartimi, taÄiau iÅ¡ jos turinio matyti, kad pareiÅ¡kÄjas A.P. B. buvo įvardijamas kaip nuosavo garažo, esanÄio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas, todÄl nuomos mokestis jam nenustatomas.
Kita vertus, Å¡ia sutartimi pareiÅ¡kÄjas įsipareigojo mokÄti eksploatacines iÅ¡laidas, centrinio Å¡ildymo iÅ¡laidas bei jam suteiktas komunalines paslaugas (Sutarties 6 p.). Pastarųjų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad tarp Å¡alių buvo susiklostÄ nuomos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į pasiraÅ¡ytos sutarties Nr.25 turinį bei esmÄ, pripažintina, kad sutartis buvo sudaryta dÄl eksploatavimo paslaugų suteikimo, pasinaudojant tipine forma.
Vienok vien faktinÄ aplinkybÄ, jog tokia sutartis nenumatÄ nuomos mokesÄio, nesudaro pagrindo tokiÄ sutartį pagal CK 6.629 str. kvalifikuoti panaudos sutartimi. Apelianto nurodomas CK 6.629 str. Å¡iuo atveju neaktualus ir negali bÅ«ti taikomas, nes tuo metu, t.y. pasiraÅ¡ant 1972 m. gruodžio 2 d. negyvenamųjų patalpų (statinių) nuomos sutartį, galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kuris nenumatÄ panaudos teisinių santykių. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstyta bei į tai, kad byloje nÄra jokių duomenų bei įrodymų, kad Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu buvo kitų asmenų, kurie turi daugiau teisių į ginÄo objektÄ , todÄl nÄra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pareiÅ¡kÄjas negalÄjo tokio turto valdyti kaip savo ar turÄjo pagrindÄ pagrįstai manyti, kad yra kitas Å¡io daikto savininkas.
               Apeliacinis skundas buvo grindžiamas ir kitais aspektais dÄl paÄios garažo statybos ir valdymo teisÄtumo. Skunde buvo nurodoma, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ dokumentacijos, susijusios su garažo statybos teisÄtumu, pareiÅ¡kÄjas taip pat negalÄjo užbaigti garažo statybos, nes statybos leidimas iÅ¡duotas buvo pirminiam garažo savininkui J. J.. ApeliacinÄs instancijos teismas, vertindamas pastarųjų argumentų grupÄ, pažymi, kad Å¡ioje dalyje apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-563/2009), kurioje buvo sprendžiami valdymo nuosavybÄs teise fakto nustatymo klausimai, nÄra aktualÅ«s ir netaikyti Å¡ioje byloje.
Tuo paÄiu nÄra taikytinos LR Statybos įstatymo nuostatos, kurios negaliojo nagrinÄjamų teisinių santykių metu. ApeliacinÄs instancijos teismas, vertindamas byloje esanÄius raÅ¡ytinius bei atsižvelgdamas į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad ginÄo objektas (garažas) buvo pastatytas neteisÄtai ar Å¡io objekto valdymas buvo neteisÄtas. PastebÄtina, kad tuo metu galiojÄs 1964 m. Civilinis kodeksas nenumatÄ valdymo teisÄs, kaip savarankiÅ¡kos daiktinÄs teisÄs, tuo tarpu LR CK normos, susijusios su valdymo teise, įsigaliojo tik 2003 m. liepos 1 d. (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d.). 1964 m.
Civilinio kodekso 114 str. buvo nustatyta, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ar įrenginį, neturÄdamas reikiamo leidimo ar Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas patvirtintÄ projektÄ , neturi teisÄs Å¡iais statiniais disponuoti ir tokie statiniai yra nugriaunami. Å iuo atveju byloje buvo pateiktas garažų, adresu (duomenys neskelbtini) g., planas (projektas), suderintas su namų komitetu ir valdyba, Vilniaus m. vyr. sanitarijos gydytoju, Vilniaus miesto spalio rajono apsauga bei Vilniaus m.
Spalio raj. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomuoju komitetu. 1965-12-30 Spalio Rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 973 âDÄl garažų statybos 9duomenys neskelbtini) leidimoâ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturiems gyventojams, tarp jų ir tuometiniam buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui J. A. J., buvo leista pastatyti garažus gyvenamojo namo kieme vietoje buvusių medinių garažų. Šiuo sprendimu namo gyventojai buvo įpareigoti pavesti mÅ«rinius garažus statyti statybinei organizacijai ir sudaryti sutartį su namų valdyba Nr.16. 1971-02-19 A.
P. B. orderiu įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, prie kurio buvo priskirtas ginÄo garažas. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad 1972-12-02 Namų valdyba Nr.14 ir pareiÅ¡kÄjas A.P. B. sudarÄ sutartį, kaip tai buvo numatyta 1965-12-30 Spalio Rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendime Nr. 973. Remiantis nustatytomis aplinkybÄmis, apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad garažas buvo savavaliÅ¡kos statybos rezultatas ir Å¡io garažo pareiÅ¡kÄjas negalÄjo valdyti (1964 m.
Civilinio kodekso 114 str.). Apelianto akcentuota aplinkybÄ, jog, kaip pats pripažino pareiÅ¡kÄjas, jis baigÄ garažo statybos darbus, savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokios statybos neteisÄta. PastebÄtina, kaip pats pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jis âpabaigÄ stogÄ , įdÄjo vartus, pajungÄ elektrÄ â, taÄiau Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įraÅ¡as apie garažo statybos pabaigÄ jau 1966 m., todÄl apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti Å¡iais duomenimis (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).
              ApeliacinÄs instancijos teismas nepasisako dÄl kitų apelianto motyvų, kurie neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui.               Vadovaujantis iÅ¡dÄstytu, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikÄ materialinÄs bei procesinÄs teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nÄra pagrindo ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄjas A. P. B. praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ apelianto jo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinÄ pagalbÄ . CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad dÄl iÅ¡laidų advokato ar advokato teisinei pagalbai priteisimo Å¡alis raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaiÄiavimu ir pagrindimu. CPK 98 str. 1 d. pažymÄta, kad Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dÄl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos.
Å iuo atveju prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄjas pridÄjo 2012 m. vasario 10 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 1089 Lt sumai, iÅ¡raÅ¡ytÄ advokatų profesinÄs bendrijos âJurisConsultusâ (advokatas D. K.), už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . PastebÄtina, kad atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridedamų dokumentų sÄ raÅ¡e buvo nurodyta, kad be Å¡ios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, teismui pridedamas kasos pajamų orderio kvitas, taÄiau Å¡io kvito byloje nÄra.
Nesant raÅ¡ytinių įrodymų, jog PVM sÄ skaita-faktÅ«ra už suteiktas paslaugas buvo apmokÄta, laikytina, kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nÄra pagrįstas (CPK 178 str. -179 str.), todÄl atmestinas.      Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,      n u t a r i a:     Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ .
    TeisÄjai                                                                                            Laima GerasiÄkinienÄ Â Â Antanas Rudzinskas   JÅ«ratÄ VaranauskaitÄ                                            Â