2021-06-09 Nr. AB-12459-3-62-3-00368-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-552-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00368-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2016 m. lapkričio 21 d. Alytaus PN buvo laikomas netinkamomis, kankinančiomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Akcentavo, kad kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma bei tinkamas užimtumas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų S. S. teigė patyręs neigiamų išgyvenimų, sukrėtimų ir nepatogumų, baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sutriko jo miegas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsižvelgęs į tai, kad S. S. skundą teismui pateikė 2020 m. sausio 29 d., o Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atliko periodiškai nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d., atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Alytaus PN nurodė, kad S. S., būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų sužinoti nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, kadangi turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reguliuojančiais šiuos teisinius santykius, ir dėl gyvenimo sąlygų kreiptis į pataisos įstaigos administraciją. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ir iš pataisos namų administracijos gauti reikiamą informaciją; jis taip pat galėjo gauti teisinę pagalbą, konsultuotis su advokatu.

5. Alytaus PN pažymėjo, kad S. S. skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius bei neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su ieškinio senaties termino taikymu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies ir 1.127 straipsnio 1 bei 5 dalių nuostatas ir atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų sužinoti nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, kadangi turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reguliuojančiais šiuos teisinius santykius, dėl gyvenimo sąlygų kreiptis į įstaigos administraciją, tačiau į teismą S. S. kreipėsi tik 2020 m. sausio 29 d., todėl skundo reikalavimui praleido senaties terminą.

8. Remdamasis Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalies nuostata ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

9. Įvertinęs tai, kad S. S. skunde nurodė, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė išgyvenimus, nepatogumus ir kita, teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas jautė išgyvenimus ir nepatogumus, jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Teismas akcentavo, kad S. S. nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos, o gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiškėjas teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo nepateikė bei nenurodė jokių svarbių ir objektyvių šio termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo atstovo prašymą tenkino, skundo reikalavimui už nurodytą laikotarpį taikė trijų metų ieškinio senatį ir remdamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi bei 1.131 straipsnio 1 dalimi, S. S. reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir jo nurodytų faktinių aplinkybių, siejamų su galimu neturtinės žalos padarymu ginčo laikotarpiu, nevertino.

III. 10. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo jo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą, kurį teismas atmetė kaip nepagrįstą, pritaikęs ieškinio senatį, peržiūrėti ir jį tenkinti.

11. Pareiškėjas paaiškina, kad kreipiasi dėl to, jog jam nebūtų taikomas trejų metų senaties terminas. S. S. prašo atsižvelgti į tai, kad nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. bausmė jį labai paveikė tiek morališkai, tiek psichologiškai. Nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį mirė pareiškėjo tėvas, 2012 m. sausio mėnesį – mama, o 2016 m. S. S. sužinojo, kad yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad būdamas Alytaus PN, dažnai buvo perkeliamas iš vieno būrio į kitą arba laikomas baudos izoliatoriuje, todėl nebuvo stabilumo, kad galėtų susitelkti į bent kokį domėjimąsi teisės aktais. Akcentuoja, kad neturi teisinio išsilavinimo ir nežino visų įstatymų, taip pat tų, kurie yra susiję su ieškinio senaties terminu. S. S. pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių buvo psichologiškai palūžęs, todėl negalėjo adekvačiai mąstyti, o išėjęs iš pataisos įstaigos, turėjo darytis daugybę įvairių tyrimų ir lankytis pas medikus. Teigia, kad šiuo metu pareiškėjo savijauta yra stabili, jis viską realiai suvokia, todėl kreipėsi į teismą.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašo S. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Alytaus PN paaiškina, kad visa su skundu susijusi medžiaga ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui ir jie teismo buvo tinkamai išnagrinėti bei įvertinti. Teigia, kad S. S. teismui nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais; nors siekdamas žalos atlyginimo, jis privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau to nepadarė, o rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Alytaus PN atkreipia dėmesį, kad nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo S. S. priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėjui S. S. neužtikrinus tinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui pritaikė sutrumpintą trejų metų senaties terminą ir 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. S. S. su tokiu teismo sprendime nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti. Pareiškėjo nuomone, trejų metų ieškinio senaties terminas jo atžvilgiu neturėtų būti taikomas; pažymi, kad pareiškėjas nuo 2011 m. birželio 23 d. patyrė daug neigiamų išgyvenimų ir negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, be to, apie ieškinio senaties termino taikymą nežinojo.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

17. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio kodekso normas dėl ieškinio senaties taikymo, yra pabrėžęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi nustatyti, kada ieškinio senaties termino eiga prasidėjo. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015, 2018 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019). Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-261/2019, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2508-629/2020).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. S. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo kalinimo sąlygų. Įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog yra akivaizdu, kad jis apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir turi būti skaičiuojamas senaties terminas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. S. dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2016 m. lapkričio 21 d., atlyginimo skundą teismui paštu išsiuntė tik 2019 m. sausio 29 d. (b. l. 3), atsakovo atstovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad S. S. reikalavimui turi būti taikoma ieškinio senatis (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl turi būti atnaujintas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis). Siekdamas, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1489-629/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1924-442/2019).

20. Pažymėtina, kad teisės normose, reguliuojančiose ieškinio senatį, nėra nustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-629/2019, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2508-629/2020). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-261/2019, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-968/2020).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo nepateikė bei nenurodė jokių svarbių ir objektyvių šio termino praleidimo priežasčių. Prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjas nepateikė ir po to, kai atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį. Apeliaciniame skunde S. S. nurodo, kad į teismą jis negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi nuo 2011 m. patyrė daug neigiamų išgyvenimų, be to, neturi teisinio išsilavinimo ir nežino teisės aktų reikalavimų.

22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad visi teisės aktai, reguliuojantys kalinimo sąlygas, yra viešai prieinami. S. S. nenurodė, kad jam buvo sudarytos kliūtys susipažinti su aktualiu teisiniu reguliavimu. Siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, pareiškėjas turėjo domėtis šių teisių gynimo būdais. S. S. pretenzijos dėl kalinimo sąlygų yra grindžiamos neigiamais asmeniui veiksniais (kamerose trūko vietos, nebuvo vykdomas tinkamas užimtumas), kurių kalinamas asmuo negali nejausti, o neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausimai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Jokie specialūs gebėjimai ar teisinės žinios, siekiant pateikti skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodant, kuo konkrečiai tokia žala pasireiškė, nėra būtini, bet kuriuo atveju, jeigu pareiškėjui reikėjo pagalbos, jis turėjo teisę kreiptis į kitus asmenis bei institucijas dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad S. S. tokia teise būtų pasinaudojęs. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atstovas ar kiti asmenys jam būtų sukliudę kreiptis teisinės pagalbos į kitus asmenis, taip pat ir kvalifikuotus specialistus.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, S. S. nurodyta aplinkybė, kad jis terminą kreiptis į teismą dėl patirtos neturtinės žalos praleido dėl nuo 2011 m. patirtų neigiamų išgyvenimų taip pat negali būti laikoma objektyvia nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apskritai buvo ir kad jo patirti neigiami išgyvenimai bei jį užklupę rūpesčiai buvo tokio pobūdžio, kad iš pareiškėjo visiškai atėmė galimybę anksčiau kreiptis į teismą.

24. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog S. S. iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, o jo apeliacinės instancijos teismui nurodytos delsimo kreiptis į teismą priežastys yra subjektyvios, nulemtos paties pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo ir neveiklumo, siekiant užtikrinti savo teisių apsaugą. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui, pareiškėjui to neprašant bei nenurodžius jokių trejų metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo praleidimą patvirtinančių priežasčių ir nepateikus jas patvirtinančių įrodymų, nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, o apeliacinės instancijos teismui S. S. nenurodė jokių argumentų ir neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

25. Įvertinusi nurodytus argumentus ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas kitų priežasčių, dėl kurių jis praleido trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenurodė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog S. S. iki ieškinio senaties termino pabaigos objektyviai negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.

26. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato pagrindą ją taikyti, skundas atmetamas, motyvuojant ieškinio senaties taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-253-520/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1975-624/2020). Pripažinus, kad S. S. į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti, jokios kitos aplinkybės ar pateikti įrodymai neprivalo būti vertinami. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo turi būti taikoma trejų metų ieškinio senatis, pagrįstai jo skundą atmetė ir jokių S. S. skunde nurodytų aplinkybių nevertino.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė