1f7eac75-7f2f-4dfb-96c3-356e64dbad66 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3660-535/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01840-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2, 6). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad jis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atliko laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 2018-12-01. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡iuo laikotarpiu jis turėjo naudotis Vilniaus PN duÅ¡u, pažeidžiant jo teisę į privatumÄ . Naudojantis I-o gyvenamojo korpuso duÅ¡o patalpomis jis patirdavo nepatogumus, nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes įrengtos prausimosi vietos nebuvo atskirtos tarpusavyje pertvaromis.

Dėl Å¡ių aplinkybių patyrė fizines ir dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ ir pažeminimÄ , dėl ko patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 3 000 Eur. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 10-13) nurodo, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos duÅ¡o patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Informuoja, kad 2017 metu pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esančiose duÅ¡o patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Nuteistieji naudodamiesi duÅ¡o patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis - su pertvaromis, ar be jų. 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pastebi, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (žr. pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-08-08 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2837-473/2018;

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-05­10 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2477-535/2018; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-03-19 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1144-484/2018 ir kitas bylas). Esant minėtoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo teiginiai, dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis duÅ¡u, suponuojančių neturtinės žalos kilimÄ , vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų.

PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai. Mano, kad visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ . PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas i teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ .

Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2017-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-602/2017, 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3122-520/2019).

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz.

LVAT 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-659-602/2017, 2019-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Taigi, sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - AprÅ«pinimo normos).

AprÅ«pinimo normų 13 punktas reglamentuoja laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad jam buvo sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaite pasinaudoti duÅ¡u, tačiau tvirtino, kad buvo priverstas maudytis duÅ¡e su kitais kalinamais asmenimis, o tai žemino jo orumÄ , buvo pažeistas jo privatumas.

Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos nenumato duÅ¡o kabinų atskyrimo. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo, Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti asmenų, besinaudojančių duÅ¡u, privatumÄ , duÅ¡o patalpoje yra įrengusi pertvaras. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotolentelių (b. l. 19, 20, 21) taip pat matyti, kad duÅ¡inėse tarp dušų yra pertvaros. Pažymėtina, kad į duÅ¡inės patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų.

Taigi, nors teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duÅ¡e, ar atskirų kabinų įrengimu, nenustato, tačiau Vilniaus PN, kaip matyti, patys savo iniciatyva stengiasi sudaryti sÄ lygas suimtųjų ir nuteistųjų privatumui užtikrinti. Be to, duÅ¡u pareiÅ¡kėjas naudojosi tik su tos pačios lyties asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neturėjo įstatyminės pareigos duÅ¡o patalpoje įrengti atskirų kabinų nusiprausimui, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

Pabrėžtina, kad, tam, kad bÅ«tų konstatuotas valstybės valdžios institucijų neteisėtumas, kaip pagrindas žalos atlyginimui, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos bei nustatyti, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN savo veiksmais kaip nors bÅ«tų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, taigi nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjas neturi teisės į žalos atlyginimÄ .

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo Å¡iuo aspektu skunde nurodyti argumentai dėl privatumo ir orumo pažeidimo vertintini kaip subjektyvus aplinkybių vertinimas. Taip pat dėl privatumo naudojantis duÅ¡u užtikrinimo teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat gali bÅ«ti vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė ginÄÄ tik dėl naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos ginčijamu aspektu buvo nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsnio reikalavimais. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (viena iÅ¡ esminių sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti) nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjui neįrodžius Vilnaius PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič