1f787819-b79a-46c2-aac2-e01320f9e3f1 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civiline byla Nr. 2A-271/2010             Procesinio sprendimo kategorija:             30.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Virginijos Cekanauskaites, Danutes Milašienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja) ir Gintaro Peciulio,sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Vaidai Stepanaviciutei,dalyvaujant ieškovui G.

R., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovo Kauno miesto savivaldybes atstovei J. G. V.,teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybes apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo, priimto civilineje byloje pagal ieškovo G. R. ieškini atsakovui Kauno miesto savivaldybei del kompensacijos už faktiškai visuomenes poreikiams paimta žemes sklypa priteisimo, žemes sklypo gražinimo, tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, VI Registru centras Kauno filialas, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „VST“ Kauno filialas, UAB „Kauno gatviu apšvietimas“, AB „Autrolis“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kamesta“.Teiseju kolegija n u s t a t e :

             Ieškovas G. R. kreipesi i teisma, pradiniu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybes 545 000 Lt kompensacija už faktiškai visuomenes poreikiams paimta jam nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). Nurode, kad 1994 m. nuosavybes teise isigijo gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nugriautas. Prie šio gyvenamojo namo buvo inventorizuotas 570 m2 žemes sklypas, kurio dali, t. y. 540 m2, ieškovas isigijo nuosavybes teise.

Ieškovas nurode, kad jis yra šio žemes sklypo savininkas, moka mokescius, taciau žemes sklypu negali naudotis, nes žemes sklypas iš jo neteisetai paimtas visuomenes poreikiams, t. y. jau 6 metai jis yra išasfaltuotas ir naudojamas kaip automobiliu stovejimo aikštele. Šias aplinkybes patvirtina antstolio faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas. Ieškovo manymu, jo, kaip žemes sklypo savininko, teises yra pažeistos, nes su juo nera atsiskaityta, o žemes sklypa valdo savivaldybe. Pagal Lietuvos Respublikos žemes istatymo (toliau – Žemes istatymo) 45 straipsni žeme visuomenes poreikiams iš privacios žemes savininku gali buti paimama tik išimtiniais atvejais apskrities viršininko sprendimu.

Apskrities viršininkas turi išnagrineti galimybe su žemes sklypo, numatomo paimti visuomenes poreikiams, savininku sudaryti valstybines žemes mainu i privacia žeme sutarti. Nepavykus sudaryti mainu sutarties, turi buti pradedama žemes sklypo paemimo visuomenes poreikiams procedura. Ieškovo teigimu, jokia procedura jo žemes sklypo paemimo klausimu nebuvo atlikta. Nurodyto 540 m2 žemes sklypo rinkos kaina yra 545 000 Lt, todel šia suma ieškovas praše priteisti iš atsakovo.             Patikslintu ieškiniu ieškovas praše ipareigoti atsakova atstatyti žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), ribas, iregistruotas VI Registru centras, sulyginti sklypo aukšti su (duomenys neskelbtini) gatve, pašalinti nuo šio sklypo asfalto danga ir iškelti ne šiam sklypui priklausancias komunikacijas, suvesti i sklypa priklausancias komunikacijas: kanalizacija, vandentieki, elektra, dujas, buvusias iki sklypo neteiseto paemimo, aptverti sklypa tvora ir sutvarkyta atiduoti ieškovui.             Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 23 d. sprendimu pradini ieškini patenkino ir priteise ieškovui G.

R. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybes 545 000 Lt kompensacija už faktiškai visuomenes poreikiams paimta 540 m2 žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), ir 11 904,80 Lt bylinejimosi išlaidas. Teismas sprende, kad ieškovas pateike ne du skirtingus ieškinius, o du alternatyvius reikalavimus pažeistoms teisems apginti. Teismas nutare byla nagrineti pagal visus pareikštus reikalavimus, nors ieškovas palaike viena iš alternatyviu reikalavimu. Teismas nustate, kad ieškovui sutikus tikslu nestabdyti vykdomos (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcijos, atsakovo prašymu ir jam finansuojant buvo nugriautas ieškovui asmenines nuosavybes teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Vykdant (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija, iš ieškovo faktiškai visuomenes poreikiams buvo paimtas ir prie mineto gyvenamojo namo inventorizuotas ieškovui asmenines nuosavybes teise priklausantis 540 m2 žemes sklypas, nes buvo praplatinta gatve, žemes sklypas sukeltas, jame irengta automobiliu stovejimo aikštele, dalis sklypo išasfaltuota, pastatytas troleibusu stulpas, irengtas šaligatvis, ivažiavimas. Teismas sprende, kad ieškovo žemes sklype automobiliu stovejimo aikštele irenge atsakovas. Ši aikštele randasi Kauno miesto savivaldybes teritorijoje, todel priklauso butent atsakovui.

Teismas pažymejo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsni nuosavybe yra nelieciama. Ieškovo sutikimo atlikti jo žemes sklype nurodytus pertvarkymus nera. Ieškovas negali žemes sklypu naudotis pagal paskirti. Teismas padare išvada, kad ieškovo teises yra pažeistos ir jo teises pažeide atsakovas. Teismas sprende, kad tenkinti ieškovo reikalavima ir atstatyti buvusia padeti butu neprotinga, nes tai prieštarautu visuomenes interesams ir butu susije su didelemis finansinemis išlaidomis atsižvelgiant i šalyje susiklosciusia krizine situacija.

Ieškovui priklausantis žemes sklypas akivaizdžiai jau yra paimtas visuomenes poreikiams. Kadangi ieškovas yra pareiškes alternatyvu savo pažeistu teisiu gynimo buda, teismas sprende, kad tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti jam pinigine kompensacija. Teismas nurode, kad žemes paemimo visuomenes poreikiams proceduras reglamentuoja specialios teises normos, taciau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Žemes sklypo verte teismas nustate pagal turto vertinimo ataskaita.             Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybe prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendima panaikinti ir ieškovo G.

R. pradini ir patikslintus ieškinius atmesti. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:             1. Teismas pažeide Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 179 straipsnio 1 dalyje itvirtinta irodymu pakankamumo principa. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovo nuosavybes teise valdomame žemes sklype ginco automobiliu stovejimo aikštele irenge atsakovas, remesi šiais irodymais: UAB „Kamesta“ 2007 m. spalio 8 d. raštu Nr. 2945; Rangos darbu sutartimi kontraktui Nr. 97/A-6/01; 1999 m. liepos 30 d.

Darbu baigimo pažyma; Atliktu darbu ir išlaidu apmokejimo pažyma Nr. 23 už 1999 m. gegužes menesi; Ivykdytu darbu aktu už 1999 metu gegužes menesi ir antstoles G. A. 2007 m. kovo 14 d. Faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolu. Atsakovas pažymi, kad nei vienas iš paminetu rašytiniu irodymu nepatvirtina faktines aplinkybes, kad ginco automobiliu stovejimo aikštele irenge atsakovas. Kitu irodymu, patvirtinanciu šia faktine aplinkybe, byloje nera.             2. Teismas irodymu pakankamumo principa pažeide konstatuodamas ir kita faktine aplinkybe, t. y. kad atsakovo prašymu ir jam finansuojant buvo nugriautas ieškovui asmenines nuosavybes teise priklausantis namas.

Byloje nera nei vieno rašytinio irodymo, patvirtinancio, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nugriautas atsakovo prašymu ir jam finansuojant. Priešingai, byloje yra pateiktas 1995 m. lapkricio 29 d. leidimas Nr. L-171 griovimo darbams, išduotas paciam ieškovui.              3. Byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu pirmosios instancijos teismo teigini, kad ieškovo nurodytas aplinkybes del jam priklausancio gyvenamojo namo nugriovimo vykdant (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija irodo atsakovo nuoroda, jog (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija prasidejo 1994 m. t. y.

šaliu nurodomas rekonstrukcijos laikas sutampa. Tai, kad šaliu nurodomas rekonstrukcijos laikas sutampa, atsakovo nuomone, tikrai nepatvirtina, jog del jos buvo nugriautas ieškovo gyvenamasis namas. Ieškovo laisvanoriškas apsisprendimas nugriauti pastata, išsiimant tam butina statybos leidima, nesant jokiu ipareigojimu, negali buti vertinamas kaip privaloma (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcijos dalis.             4. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavima priteisti pinigine kompensacija, konstatavo, kad tenkinti ieškovo reikalavima atstatyti buvusia padeti butu neprotinga, nes tai butu susije su didelemis finansinemis išlaidomis.

Atsakovas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo manymu, atstatymo i pirmine padeti darbu verte viršytu priteistos 545 000 Lt kompensacijos dydi. Atsakovas mano, kad toks teismo teiginys nepagristas jokiais byloje esanciais irodymais. Byloje nera nei vieno dokumento, patvirtinancio, kad atstatymo i pirmine padeti verte viršytu 545 000 Lt suma.             5. Teismas, nurodydamas, kad ginco automobilio aikštele yra Kauno miesto savivaldybes teritorijoje, todel ji priklauso atsakovui, pažeide CPK 270 straipsnio 4 dali, pagal kuria teismo sprendimas privalo buti motyvuotas, nurodant istatymus ir kitus teises aktus, kuriais teismas vadovavosi.

Atsakovas atkreipia demesi, kad savivaldybiu turto nuosavyben igijimo budai yra itvirtinti Lietuvos Respublikos valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 6 straipsnyje. Teismas nenagrinejo ir nenurode, kokiu iš minetame istatyme numatytu igijimo nuosavyben budu atsakovas igijo nuosavybes teise i ginco automobiliu stovejimo aikštele.             6. Teismas taip pat neatsižvelge i Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.254 straipsnio 7 punkto, 4.255 straipsnio 2 punkto, 4.257 straipsnio 1, 2 daliu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro istatymo 16 straipsnio ir 22 straipsnio 2 punkto nuostatas.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2008 m. rugpjucio 1 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-297/2008 yra išaiškines, kad teismo sprendimu panaikinus daiktiniu teisiu iregistravimo pagrinda, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendima. Atsakovas pažymi, kad žemes paemima visuomenes poreikiams reglamentuoja specialios teises normos, itvirtintos ivairiuose, skirtingais laikotarpiais galiojusiuose teises aktuose. Turto paemimo visuomenes poreikiams procedura pasibaigia administraciniu teises aktu – apskrities viršininko sprendimu, kuris yra paimamo visuomenes poreikiams turto savininko daiktiniu teisiu pasibaigimo pagrindas ir pagrindas viešojo registro tvarkytojui pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Tik pasibaigus daiktinems teisems i paimama visuomenes poreikiams turta, jam yra atlyginama pinigais to turto rinkos kaina arba perduodant lygiaverti turta. Atsakovas atkreipia demesi, kad ieškovo daiktiniu teisiu i žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), pagrindas yra 1995 m. liepos 24 d. Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P19/95-1360, kuris gincijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nera panaikintas. Tai reiškia, kad skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nuspresta ipareigoti atsakova išmoketi ieškovui kompensacija už faktiškai visuomenes poreikiams paimta žemes sklypa, nepanaikinant 1995 m. liepos 24 d.

Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P19/95-1360, nesuteikia viešojo registro tvarkytojui teisinio pagrindo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Tokiu atveju ieškovas nepagristai praturtetu atsakovo saskaita, nes žemes sklypas liktu jo nuosavybe ir papildomai už ši žemes sklypa jam butu išmoketa pinigine kompensacija.             7. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2002 m. rugsejo 23 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-959/2002 yra pasisakes, kad CK tiesiogiai nenustato taisykliu, kuriomis vadovaujantis reiketu nustatyti daikto rinkos verte, kai sprendimo del daikto paemimo, faktinio nusavinimo ir kompensacijos išmokejimo daikto savininkui momentai nesutampa.

Taciau sistemine teises aktu analize leidžia daryti išvada, kad istatymo leidejas nusavinamo turto vertes nustatyma sieja su faktiniu šio turto nusavinimo momentu. Tiek CK, tiek kiti teises aktai numato du pagrindinius nusavinamo turto kompensavimo budus: lygiavercio turto suteikima savininkui arba pinigines kompensacijos, atitinkancios nusavinto turto realia (rinkos) verte, išmokejima savininkui bei nuostoliu kompensavima. Tai leidžia daryti išvada, kad nustatant pinigines kompensacijos dydi turi buti atsižvelgiama i savininko galimybes isigyti lygiaverti turta.

Teismui nustatant atlyginimo už nuosavybes paemima visuomenes poreikiams dydi reikia vadovautis ne tik specialiomis CK bei kitu istatymu nuostatomis, taciau butina atsižvelgti i konkrecios bylos faktines aplinkybes, bendruosius sažiningumo, teisingumo, protingumo ir civiliniu santykiu teisinio reglamentavimo principus, t. y. ivertinti, ar atlyginimo dydis neprieštarauja proporcingumo principui. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto vertinio ataskaita Nr. 06/08/51K, kuri buvo atlikta 2006 m. rugpjucio 28 d., todel turto verte paskaiciuota pagal 2006 m. kainas. Atsakovas nurodo, kad teismas nenustate tariamo faktinio žemes sklypo paemimo visuomenes poreikiams momento. Teismas faktini žemes sklypo paemima sieja su (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija, kuri, kaip nurodo pats teismas, buvo pradeta 1994 m., o baigta 1999 m. liepos 30 d. Todel, ieškovo manymu, teismas nepagristai kompensacijos dydi paskaiciavo pagal 2006 m. kainas.             8.

Teismas, nagrinedamas byla ne pagal 2009 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytus ieškovo reikalavimus, nepagristai išplete civilines bylos ginco ribas ir pažeide CPK 13 straipsnyje itvirtinta dispozityvumo principa. CPK 232 straipsnyje numatyta, kad teismas priimta nutarti skirti byla nagrineti teismo posedyje. Nutartyje nurodoma ieškovo reikalavimu esme ir irodymai, kuriais šie reikalavimai yra grindžiami. Vadovaujantis šia nuostata, pirmosios instancijos teismas 2009 m. birželio 8 d. prieme nutarti, kurioje nurode, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašo ipareigoti atsakova atstatyti žemes sklypo ribas.

Ieškovo reikalavimas atlyginti už tariamai faktiškai iš jo visuomenes poreikiams paimta žemes sklypa, sumokant jam pinigine kompensacija, minetoje teismo nutartyje nenurodytas. Atsakovas taip pat atkreipia demesi, kad ieškovas patikslintuose ieškiniuose prašo patikslintus ieškinius priimti ir reikalavimus nagrineti pagal juos. Atsakovo manymu, ieškovas pradinio ieškinio su jame nurodytais reikalavimais atsisake, ka patvirtina pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis.             9.

Teismas pasisake ne del visu byloje esanciu irodymu ir tuo pažeide CPK 185 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas.             10. Atsakovo atstove 2009 m. gegužes 27 d. parengiamajame teismo posedyje praše taikyti 3 metu ieškinio senati, ieškinio senaties pradžia laikant 1996 m. rugpjucio 2 d. Iš byloje esanciu irodymu atsakovas daro išvada, kad ieškovas apie (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcijos darbus žinojo nuo pat rekonstrukcijos pradžios, t. y. 1996 m. rugpjucio 2 d.

Kadangi ieškovas ginco automobiliu stovejimo aikšteles irengima sieja su (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija, laikytina, kad apie tariama savo teisiu pažeidima ieškovas žinojo jau 1996 m. rugpjucio 2 d., tuo tarpu ieškini teismui pateike tik 2007 m. balandžio 11 d. Todel, atsakovo manymu, taikytinas 3 metu ieškinio senaties terminas, jo pradžia laikant 1996 m. rugpjucio 2 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime del atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties termina nepasisake.             Atsiliepimu i apeliacini skunda ieškovas G.

R. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendima palikti nepakeista, o atsakovo Kauno miesto savivaldybes apeliacini skunda atmesti. Atsiliepime nurodyti šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:             1. Teismas tinkamai vertino byloje pateiktu irodymu viseta ir prieme teiseta ir pagrista sprendima. Nagrinejamoje byloje negincijamai yra nustatyta, kad ieškovui priklausantis 540 m2 žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra paimtas (duomenys neskelbtini) prospekto komplekso irengimui ir jame yra irengta automobiliu stovejimo aikštele, kuria naudojasi Kauno miesto gyventojai.

Iki šios aikšteles irengimo ieškovui priklausanciame žemes sklype stovejo gyvenamasis namas su žemes sklypu, kuris iki šiol registruotas VI Registru centras, ir jokia aikštele irengta nebuvo. Nors apeliantas gincijo teismo išvada, kad ginco aikštele ieškovui priklausanciame sklype irenge atsakovas, taciau šia išvada patvirtina byloje esanciu irodymu visuma. Sprendžiant byla privalu vadovautis Lietuvos Respublikos valstybes turto perdavimo savivaldybiu nuosavyben istatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad savivaldybiu nuosavyben yra perduodama gatves ir vietines reikšmes keliai su visais jiems priklausanciais statiniais (tame tarpe automobiliu parkavimo ir saugojimo aikštelemis).

Gatve, kurioje irengta stovejimo aikštele yra perduota Kauno miesto savivaldybei pagal 1995 m. kovo 14 d. perdavimo akta.             2. Nepagristas apelianto argumentas, kuriuo yra gincijama faktine aplinkybe, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nugriautas atsakovo prašymu ir jam finansuojant. Byloje yra pateiktas Paminklosaugines ekspertizes aktas Nr. 95, kuriuo konstatuota, kad del (duomenys neskelbtini) tilto prieigu statybos ir geležinkelio stoties aikšteles pertvarkymo pastatas vis tiek turetu buti nugriautas.             3.

Atsakovas gincija žemes sklypo paemima valstybes poreikiams. Taciau byloje nustatytos faktines aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina fakta, kad Kauno miesto savivaldybe paeme savo reikmems žemes sklypa ir jame irenge automobiliu stovejimo aikštele, kuria naudojasi Kauno miesto gyventojai. Tas faktas, kad ši aikštele teisiškai neiregistruota registre, neturi reikšmes, nes to ji ir negali padaryti iki nebus išsprestas atlyginimo už žemes sklypa klausimas. Taip pat tas faktas, kad Kauno miesto savivaldybe istatymu nustatyta tvarka neatliko turto paemimo visuomenes poreikiams proceduros, nereiškia, jog ji turto nepasisavino.             4.

Nepagristas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas išplete civilines bylos ginco ribas. Byloje buvo pareikšti mano teises apginantys ieškiniai, i abu ieškinius buvo pateikti atsiliepimai, atsakovas buvo pateikes visus reikiamus dokumentus. Ieškovo manymu, nagrinejamoje byloje ieškinio senatis negali buti taikoma, nes žemes sklypas iki šiol registruotas ieškovo vardu.             Atsiliepimu i apeliacini skunda treciasis asmuo VI Registru centras Kauno filialas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendima palikti nepakeista, o atsakovo Kauno miesto savivaldybes apeliacini skunda atmesti.

Treciojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas prieme pagrista ir teiseta sprendima, teisingai ištyre ir ivertino visus byloje esancius irodymus. Apeliacinis skundas netenkintinas.Ieškovas 1995 m. liepos 24 d. Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu isigijo 0,054 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu pagal dokumentus yra šio sklypo savininkas (t. 1, b. l. 9-13). Šiame žemes sklype jo isigijimo dienai stovejo ieškovui asmenines nuosavybes teise priklausantis namas, kuris pagal 1995 m. lapkricio 29 d. ieškovui išduota leidima, nugriautas (t. 1, b. l. 7-8).Pirmosios instancijos teismas iš byloje esanciu dokumentu, šaliu paaiškinimu padare pagrista išvada, kad ieškovui nuosavybes teise priklausianciame žemes sklype situacija, kuri yra ir šiuo metu, susidare del K.

M. Ciurlionio tilto Kauno mieste prieigu statybos vykdant (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija ir geležinkelio stoties aikštes pertvarkyma. Atsakovas Kauno miesto savivaldybe buvo (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcijos užsakovas (statytojas). AB ,,Miestprojektas“ ruoše (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcijos darbo projekta, kuris 1997 m. buvo suderintas. Darbo projekte numatytas (duomenys neskelbtini) gatves praplatinimas, iš (duomenys neskelbtini) gatves ivažiavimas i ieškovo žemes sklypa (AB ,,Miestprojekto“ (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcijos darbo planas).

Iš ieškovo žemes sklypo topografines nuotraukos (t. 1, b. l. 162-163) matyti, kad vykdant rekonstrukcija (duomenys neskelbtini) gatves šaligatvis apie 50 m2 yra irengtas ieškovui priklausanciame žemes sklype; ieškovo žemes sklype pastatyta gelžbetonine atramine sienele, skirianti gatve nuo žemes sklypo, kuris yra sukeltas. Ši situacija kaip ir irengtas sutvirtinimas gerai matoma iš nuotrauku. Ieškovo žemes sklype irengtas pravažiavimas (asfalto danga), kuria vyksta eismas iš (duomenys neskelbtini) gatves i Geležinkelio pašta ((duomenys neskelbtini) g. 14A), Geležinkelio ryšiu tarnyba bei automobiliu stovejimo aikštele prie geležinkelio stoties ((duomenys neskelbtini) g. 16).

Kaip nurode ieškovas, tos aplinkybes atsakovo atstove neneige, kad tai yra vienintelis kelias patekti i minetus objektus. Ieškovas, tretysis asmuo VI Registru centras Kauno filialas nurode, kad iki rekonstrukcijos ivažiavimas i šiuos objektus buvo šalia ieškovo sklypo, ka patvirtina ir ieškovo namu valdos sklypo planas (t. 1, b. l. 9, 12). Po rekonstrukcijos šio ivažiavimo nebeliko. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atstove taip pat nurode, kad yra vienas ivažiavimas, kuris šakojasi i ivažiavima prie geležinkelio stoties ir i ivažiavima prie gyvenamuju namu (t. 1, b. l. 166).

Aplinkybe, kad ieškovo žemes sklype irengta automobiliu stovejimo aikštele, konstatuota antstoles G. A. 2007 m. kovo 14 d. faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolu (t. 1, b. l. 15-18). Atsakovas fakto, kad tokia aikštele ieškovo žemes sklype yra, negincija, taciau nepripažista, kad ji yra irengta pagal jo užsakyma ir kad atsakovas yra šios aikšteles savininkas, nes toks objektas nera iregistruotas nekilnojamojo turto registre. Atsakovas negincija ir fakto, kad ieškovo sklype yra irengta gelžbetonine sutvirtinimo sienele, kelias, šaligatvis, taciau teigia, kad tie irengimai padaryti ne jo užsakymu.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres ir ivertines byloje esancius irodymus padare pagrista išvada, kad ieškovo žemes sklype esanti automobiliu stovejimo aikštele, gelžbetonine sutvirtinimo sienele, kelias, šaligatvis irengti atsakovo užsakymu ir naudojami su atsakovo žinia. Fakta, kad buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija patvirtina AB ,,Miesprojektas“ parengtas darbo planas bei UAB ,,Kamesta“ pateikti darbu atlikimo dokumentai bei Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto ukio departamento komunalinio ukio skyriaus 2007 m. spalio 9 d. raštas Nr. 43-10-933 apie (duomenys neskelbtini) tilto prieigu dešiniajame Nemuno krante statyba ir (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija (t. 1, b. l. 85-96), 1994 m. vasario 17 d.

Statybos rangos sutartis su Kauno valstybine melioracijos imone (t. 1, b. l. 103-104), 1994 m. rugpjucio 16 d. sutartis su inovacine firma ,,Mintis“ del technines dokumentacijos koregavimo Nemuno dešines puses krantines ruože (duomenys neskelbtini) g. (t. 1, b. l. 112-116).Ieškovas, kaip užsakovas, 1997 m. rugpjucio 2 d. sudare su rangovu UAB ,,Kamesta“ rangos sutarti del (duomenys neskelbtini) prospekto komplekso statybos darbu. Nors atsakovas teigia, kad tai yra sutartis del (duomenys neskelbtini) prospekte atliekamu darbu, taciau kaip matyti iš UAB ,,Kamesta“ pateiktu dokumentu, darbai buvo vykdomi ir (duomenys neskelbtini) gatveje (t. 1, b. l. 89, 92).

Pagal UAB ,,Kamesta“ atliktu darbu saraša (duomenys neskelbtini) gatveje prie geležinkelio stoties irengta automobiliu stovejimo aikštele (t. 1, b. l. 92), numatyta baigti irengti kelio danga kaireje (duomenys neskelbtini) gatves puseje prie geležinkelio stoties (t. 1, b. l. 89). Atsakovas teigia, kad šie irodymai nepatvirtina aplinkybes, jog buvo irengta butent aikštele, esanti ieškovo žemes sklype, nes prie geležinkelio stoties yra keletas automobiliu stovejimo aikšteliu. Taciau, pats atsakovas nepateike teismui irodymu, kurie patvirtintu jo teiginius.

Pažymetina, kad atsakovas venge pateikti irodymus motyvuojant tuo, kad dokumentu savivaldybeje nera. Iš UAB ,,Kamesta“ pateiktu atliktu darbu aktu už 1999 m. gegužes menesi matyti, kad UAB ,,Kamesta“ (duomenys neskelbtini) gatveje pastate gelžbetonine atramine sienele (t. 2, b. l. 82). Ši sienele, kaip jau buvo aptarta, ieina i ieškovo žemes sklypo ribas. Šiame darbu akte taip pat užfiksuotas automobiliu aikšteles irengimas prie nuvažiavimo Nr. 3 (t. 2, b. l. 82). UAB ,,Kamesta“ 2008 m. liepos 21 d. rašte Kauno miesto savivaldybes tarybai nurode, kad visa dokumentacija baigus darbus buvo atiduota Kauno miesto savivaldybes komunalinio ukio skyriui (t. 2, b. l. 97).

UAB ,,Kamesta“ 2008 m. balandžio 24 d. rašte nurode, kad technini projekta renge statytojas – užsakovas Kauno miesto savivaldybe. Taciau atsakovas Kauno miesto savivaldybe nei techninio projekto, nei leidimo statybai (rekonstrukcijai) teismui nepateike. Kauno apskrities viršininko administracijos Regionines pletros departamentas ir Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamentas patvirtino, kad duomenu apie tai, kad buvo išduotas leidimas rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatve Kauno mieste nera, taip pat nera duomenu apie rekonstrukcijos pripažinima tinkama naudoti (t. 2, b. l. 150-152).

Tai reiškia, kad Kauno miesto savivaldybe (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija atliko neturedama tam leidimo. Tokio pobudžio dokumentai kaip techninis planas, kurio viena iš sudetiniu daliu yra leidimas statybai, turi buti saugomi. Leidimo statybos darbams vykdyti Kauno miesto savivaldybe Kauno apskrities archyvui neperdave (t. 1, b. l. 129). Vadinasi, kad Kauno miesto savivaldybe (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcija vykde neturedama leidimo ir rekonstrukcijos darbai nera pripažinti tinkami naudoti. Mineta, atsakovas neigia aplinkybe, kad automobiliu stovejimo aikštele, irengta ieškovo žemes sklypo dalyje, priklauso savivaldybei.

Kaip nurode ieškovas, treciuju asmenu AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ir VI Registru centras Kauno filialo atstovai, aikštele yra prižiurima ir eksploatuojama (t. 1, b. l. 153, 166; t. 3, b. l. 5). Ieškovas apeliacines instancijos teismui pateike mokejimo kvita, kaip irodyma, patvirtinanti, kad už naudojimasi jo žemeje esancia automobiliu stovejimo aikštele yra imamas mokestis, ir fotonuotrauka iš kurios matyti, kad prie jo sklypo stovi pinigu priemimo aparatas. Iš mokejimo kvito matyti, kad mokesti ima UAB ,,Automobiliu stovejimo aikštele“, kvite nurodytas stovejimo aikšteles adresas (duomenys neskelbtini), kaip nurode ieškovas ir jo atstove, yra numeris pastato, stovincio šalia ieškovo žemes sklypo.Išdestytu argumentu pagrindu teiseju kolegija sprendžia, kad ieškovo žemes sklypas (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo paimtas visuomenes poreikiams bendram (viešam) naudojimui (Žemes istatymo 45 str.).

Ta fakta patvirtina byloje ištirti ir ivertinti irodymai: ieškovo paaiškinimai, ieškovo žemes sklypo dalyje irengti (duomenys neskelbtini) gatves šaligatvio dalis ir gelžbetonine sutvirtinimo sienele, irengtas ivažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatves per ieškovo žemes sklypa patekti i kitus (duomenys neskelbtini) gatveje esancius objektus, irengta automobiliu stovejimo aikštele. Byloje nustatyta, kad keliu, einanciu per ieškovo sklypa, automobiliu stovejimo aikštele yra naudojamasi bendrai (viešai), kaip ir (duomenys neskelbtini) gatves šaligatviu. (duomenys neskelbtini) gatve Kauno miesto savivaldybei perduota 1995 m. kovo 14 d. (t. 3, b. l. 65-90).

Taciau nei pacios (duomenys neskelbtini) gatves, nei pravažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatves per ieškovo žemes sklypa, kaip ir automobiliu stovejimo aikšteles, Kauno miesto savivaldybe nera iregistravusi nekilnojamojo turto registre.              Atsakovas teigia, kad automobiliu stovejimo aikštele jam nepriklauso, nes jo vardu neiregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymetina, kad atsakovui nera teisinio pagrindo iregistruoti ši objekta, taip pat ir kelia, einanti per ieškovo žemes sklypa, Nekilnojamojo turto registre, nes šie objektai yra pastatyti ieškovui nuosavybes teise priklausanciame žemes sklype, kuris ne istatymu nustatyta tvarka faktiškai yra paimtas visuomenes poreikiams.

             Del ieškinio senatiesAtsakovas prašo taikyti 3 metu ieškinio senaties termina, numatyta 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje, 85 ir 86 straipsniuose, ieškinio senaties termino eiga pradedant skaiciuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcijos pradžios, t. y. nuo 1996 m. rugpjucio 2 d. Reikalavimas taikyti ieškinio senaties termina netenkintinas, nes reikalavimams del nuosavybes teises ar valdymo gynimo nuo neteiseto naudojimosi svetimu turtu (kai tai nesusije su valdymo netekimu) ieškinio senatis negali pasibaigti, kadangi toks naudojimasis turtu yra testinio pobudžio pažeidimas, nepakeiciantis nuosavybes teises ir iš jos kylanciu subjektiniu teisiu.

Žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso ieškovui, atsakovo pažeidimai nepanaikino jo nuosavybes teises i ši žemes sklypa ir iš nuosavybes teises kylanciu subjektiniu teisiu. Todel ieškovo pažeistoji teise turi buti ginama nepriklausomai kiek laiko praejo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo pateikimo teismui. Del kompensacijos dydžioKai turtas, priklausantis asmeniui privacios nuosavybes teise, yra paimamas visuomenes poreikiams, turto savininkui atlyginama pinigais to turto rinkos verte, o šaliu susitarimu – perduodamas kitas turtas (CK 4.100 str. 2 d.).

Ieškovas teismui ieškini pateike 2007 m. balandžio 19 d. Prieš pateikdamas ieškini nustate žemes sklypo, už kuri prašo priteisti kompensacija, rinkos kaina. Rinkos kaina nustatinejo specializuota turto ir verslo vertinimo firma UAB ,,Kytra ir Ko“ ir nustate, kad žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), rinkos verte 2006 m. rugpjucio 28 d. buvo 545 000 Lt (UAB ,,Kytra ir Ko“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 00/08/51). Kadangi atsakovas nepripažista ieškovo žemes sklypo visuomenes poreikiams paemimo fakto, neigia atlikes ieškovo sklype šaligatvio, atramines sieneles, pravažiavimo kelio ir automobiliu aikšteles irengima, techninio projekto, kuris yra privalomas ir be jo negalima vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbu, nepateike, o leidimas vykdyti rekonstrukcijos darbus nebuvo išduotas, nustatyti tikslia data, kada iš ieškovo žemes sklypas buvo paimtas, nera galimybes.

Išeinant iš to, kad (duomenys neskelbtini) gatves rekonstrukcijos darbo projektas galutinai buvo suderintas 1997 m. birželio menesi ir pagal byloje esanti UAB ,,Kamesta“ darbu atlikimo akta matyti, kad gelžbetonine atramine sienele buvo pastatyta 1999 m. gegužes menesi, teiseju kolegija sprendžia, kad žemes sklypas iš ieškovo buvo paimtas laikotarpyje nuo 1997 metu antro pusmecio iki 1999 metu pradžios. Mineta, ieškini ieškovas pareiške 2007 m. balandžio 19 d., teismo sprendimas priteisti kompensacija priimtas 2009 m. liepos 29 d.

Tai reiškia, turto paemimo visuomenes poreikiams ir kompensacijos išmokejimo momentai nesutampa. Vadovaujantis teisingumo ir sažiningumo principais, asmeniui iš kurio paimama nuosavybe turi buti atlyginta taip, kad jis turetu galimybe už gauta kompensacija isigyti lygiaverti turta. Tai reiškia, kad ieškovui turi buti priteista tokia pinigu suma, kad jis už ta suma galetu isigyti Kauno mieste (netoli miesto centro apie 800 m) lygiaverti 0,0540 ha dydžio sklypa.Visiems yra gerai žinoma aplinkybe, kad žemes kainos imant laikotarpi nuo 1997 metu iki 2007 metu ženkliai išaugo, kad didžiausias žemes kainu augimas buvo nuo 2007 metu iki 2008 metu antrojo pusmecio.

Todel už ta žemes kaina, kuri buvo 1997-1999 metu laikotarpyje ieškovas neturetu galimybes isigyti lygiaverti žemes sklypa. Antra vertus, šioje situacijoje atsakovo, kaip savivaldos institucijos elgesys, vertintinas kaip nesažiningas, nes atsakovas ieškovo žeme paeme bendram (viešam) naudojimui, net nepradejes žemes paemimo visuomenes poreikiams proceduros. Kaip nurode Kauno apskrities viršininko administracijos atstove, atsakovas tokio prašymo apskritai nera pateikes (t. 1, b. l. 79, 126). Todel teiseju kolegija sprendžia, kad žemes vertes padidejimo rizika laikotarpyje nuo žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), faktinio paemimo visuomenes poreikiams iki ieškovo kreipimosi gynybos i teisma tenka atsakovui Kauno miesto savivaldybei.

Kadangi atsakovas nepateike irodymu apie kita žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina, pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi ta rinkos kaina, kuria iki pateikiant ieškini teismui nustate UAB ,,Kytra ir Ko“ ir šia vertinimo ataskaita ieškovas pateike teismui. Atmetus atsakovo apeliacini skunda iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 2 000 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi (CPK 98 str. 1, 3 d.).Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendima palikti nepakeista.Priteisti iš Kauno miesto savivaldybes (i. k. 188764867) G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 2 000 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme. Teisejai                                                                                                                                              Virginija Cekanauskaite                                                                                                                                                            Danute Milašiene                                                                                                                                                            Gintaras Peciulis