2023-11-16 Nr. AB-20160-3-61-3-01213-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1204-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01213-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brink's Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brink's Lithuania“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brink's Lithuania“ (UAB „G4S Lietuva“ teisių perėmėjas, toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento (toliau – ir GPD) direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. V2019/(30.90-3000)-394-1 „Dėl privalomo nurodymo davimo UAB „G4S Lietuva“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nuspręsta duoti Bendrovei privalomą nurodymą pašalinti pažeidimą, t. y. užtikrinti, kad Bendrovei banknotų tvarkymo aparatais BPS 200, serijos Nr. 20018323 (toliau – ir Aparatas l) ir BPS 200, serijos Nr. 20018265 (toliau – ir Aparatas 2) (toliau kartu ‒ ir Aparatai) automatizuotai tikrinant eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumą apyvartai, tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis neviršytų Europos Centrinio Banko (toliau – ir ECB) nustatyto 5 proc. tolerancijos lygio, t. y. kad Aparatai neteisingai priskirtų tinkamiems apyvartai ne daugiau kaip 5 proc. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) eurų banknotų (toliau – ir Privalomas nurodymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Privalomas nurodymas duotas Sprendime konstatavus, jog Bendrovė, automatizuotai tikrindama išleisti į pakartotinę apyvartą skirtų eurų banknotų tinkamumą apyvartai nurodytais banknotų tvarkymo aparatais, taip, jog jie neteisingai priskyrė tinkamiems apyvartai atitinkamai 18,26 proc. ir 13,91 proc. netinkamų apyvartai banknotų, pažeidė Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimaliuose standartuose (toliau – ir Minimalūs standartai) šių aparatų naudojimui nustatytą reikalavimą, kad banknotų tvarkymo aparatai neteisingai priskirtų tinkamiems apyvartai ne daugiau kaip 5% tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių eurų banknotų, ir taip pažeidė Minimalius standartus ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimo dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2010/14) (2010/597/ES), iš dalies pakeisto 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ECB/2012/19) (2012/507/ES) (toliau – ir Sprendimas ECB/2010/14) 6 straipsnio 2 dalį.

3. Pareiškėjo nuomone, banknotų tvarkymo aparatais tikrinant eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumą apyvartai nėra taikomi Minimalūs standartai, todėl Bendrovė negali būti laikoma pažeidusia nei šiuos standartus, nei Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl Sprendime nepagrįstai duotas Privalomas nurodymas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos banko GPD tarnautojai 2018 m. gruodžio 18 d. atliko neplaninį tikslinį patikrinimą ir testavimo rezultatus užfiksavo Lietuvos banko GPD 2019 m. sausio 7 d. patikrinimo akte Nr. 30.28-3001-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas) bei 2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo apraše Nr. 2. Pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. rašte Nr. 9, adresuotame Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamentui, nurodė, kad patikrinimo metu turėjo būti testuojamas Aparatų su standartiniais gamyklos nustatymais veikimas, tačiau testavimas buvo atliktas juose esant nustatytiems kitiems, ne standartiniams gamyklos nustatymams. Kadangi patikrinimo metu nebuvo testuoti Aparatai su standartiniais gamyklos nustatymais, nėra surinkti duomenys, leidžiantys spręsti dėl Aparatų veikimo tinkamumo.

5. Skundžiamame Sprendime konstatuoto pažeidimo turinys, pareiškėjo teigimu, siejamas su trimis aspektais: jo eksploatuojamų banknotų tvarkymo aparatų testavimo rezultatais, Minimalių standartų pažeidimu ir Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

6. Pareiškėjas nurodė, kad, Lietuvos banko GPD nuomone, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip įpareigojanti grynųjų pinigų tvarkytoją automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai, laikytis minimalių standartų, kurie skelbiami ECB interneto svetainėje. Pareiškėjo nuomone, minėta Sprendimo ECB/2010/14 nuostata turėtų būti aiškinama kaip nurodanti, kad grynųjų pinigų tvarkytojas, automatizuotai tikrindamas eurų banknotų tinkamumą apyvartai, privalo naudoti banknotų tvarkymo aparatus, kurie sėkmingai testuoti pagal minimalius standartus.

7. Pasak pareiškėjo, Sprendimas ECB/2010/14 reikalauja, kad automatizuotas eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimas būtų atliekamas naudojant banknotų tvarkymo aparatą, kurio tipas įtrauktas į ECB interneto svetainėje skelbiamą sėkmingai testuotų banknotų tvarkymo aparatų tipų sąrašą, aparatą naudojant su testuotais standartiniais gamyklos nustatymais, įskaitant visus testuotus nustatymų atnaujinimus, ir aparatu tikrinant tik tų nominalų bei serijų eurų banknotus, kurios ECB interneto svetainėje išvardintos kaip tos, kurioms skirtas atitinkamas banknotų tvarkymo aparatas. Su jokiais kitais banknotų tvarkymo aparato nustatymais atlikto eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo rezultatas nėra pripažįstamas ir laikomas atitinkančiu Sprendimo ECB/2010/14 reikalavimus.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas ECB/2010/14 nedraudžia grynųjų pinigų tvarkytojui naudoti sėkmingai testuotų tipų banknotų tvarkymo aparatus kitai veiklai negu eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumo apyvartai tikrinimas. Taip pat pastarasis sprendimas nenustato, kad grynųjų pinigų tvarkytojas, naudodamas banknotų tvarkymo aparatus kitai veiklai negu eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumo apyvartai tikrinimas privalo aparatus naudoti su standartiniais gamyklos nustatymais. Pareiškėjas atlieka eurų banknotų tvarkymo veiksmus, kurie nepatenka į Sprendimo ECB/2010/14 veikimo sritį, ir atlikdamas šiuos veiksmus, naudoja banknotų tvarkymo aparatus su kitais, negu standartiniai, gamyklos nustatymais.

9. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos banko GPD tarnautojams 2018 m. gruodžio 18 d. atvykus į UAB „G4S Lietuva“ Panevėžio regioną atlikti neplaninį tikslinį patikrinimą, Aparatai buvo naudojami su kitais (ne standartiniais gamyklos) nustatymais. Testavimas buvo atliktas su tais nustatymais, su kuriais Aparatai veikė atvykus tarnautojams. Tarnautojai nepasiteiravo, ar jiems atvykus Aparatai buvo naudojami su standartiniais gamyklos nustatymais, taip pat nepaprašė, kad būtų įjungti jų standartiniai gamyklos nustatymai prieš pradedant testuoti. Nei Patikrinimo akte, nei patikrinimo metu surašytuose banknotų tvarkymo aparatų testavimo aprašuose neužfiksuota, kokios grynųjų pinigų tvarkymo operacijos buvo vykdomos tarnautojams atvykus atlikti patikrinimo. Aparatų testavimas atliktas siekiant įvertinti, ar grynųjų pinigų tvarkytojo naudojami banknotų tvarkymo aparatai geba tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Kadangi 2018 m. gruodžio 18 d. patikrinimo metu Aparatai nebuvo testuoti su standartiniais gamyklos nustatymais, pareiškėjo nuomone, testavimo metu gauti duomenys negali būti naudojami sprendžiant, ar Aparatai geba tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, o kartu vertinant grynųjų pinigų tvarkytojo veiklą.

10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo prašymu Lietuvos banko GPD 2019 m. sausio 23 d. pateikė testavimo paketą, kuris buvo naudojamas 2018 m. gruodžio 18 d. testuojant Aparatus. Pareiškėjas, naudodamas gautą testavimo paketą, patikrino Aparatus su standartiniais gamyklos nustatymais. Patikrinimo metu Aparatai nei vieno testavimo paketą sudarančio euro banknoto nepriskyrė apyvartai tinkamų eurų banknotų kategorijai.

11. Pasak pareiškėjo, įgyvendinant Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, grynųjų pinigų tvarkytojas privalo automatizuotą eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumo apyvartai tikrinimą atlikti naudodamas sėkmingai testuoto tipo banknotų tvarkymo aparatus, tačiau atlikdamas šį tikrinimą neprivalo laikytis Minimalių standartų, pagal kuriuos testuojami banknotų tvarkymo aparatai. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai vykdė Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Bendrovė negali būti laikoma pažeidusia Minimalius standartus, nes jie nėra taikomi grynųjų pinigų tvarkytojams automatizuotai atliekant eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumo apyvartai tikrinimą.

12. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Lietuvos banko Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 03-136 „Dėl Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 16.3 ir 16.6 papunkčiuose yra įtvirtintos dvi skirtingos patikrinimo užduotys, atliekamos skirtingais metodais ir siekiant skirtingų tikslų. Aprašas nenumato, kad testavimo paketai būtų naudojami vertinant grynųjų pinigų tvarkytojo veiklos atitiktį teisės aktams. Bendrovės Panevėžio regione naudojamų banknotų tvarkymo aparatų testavimas buvo atliktas, įgyvendinant Lietuvos banko GPD direktoriaus 2018 m. gruodžio 14 d. potvarkio Nr. V 2018(30.1.E-3000)-364-688 „Dėl grynųjų pinigų tvarkytojo patikrinimo“ (toliau – ir Potvarkis) 2.1 papunktyje, bet ne Potvarkio 2.3 papunktyje suformuluotą patikrinimo užduotį, t. y. siekiant nustatyti, ar Bendrovės Panevėžio regione naudojami banknotų tvarkymo aparatai turi technines charakteristikas, reikalingas atlikti eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimus pagal teisės aktų reikalavimus, bet ne siekiant įvertinti, ar Bendrovės Panevėžio regionas laikosi teisės aktų reikalavimų, kai automatizuotai tikrina eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Pažymėjo, kad, Bendrovės žiniomis, atvykus Lietuvos banko GPD tarnautojams, banknotų tvarkymo aparatai buvo naudojami su kitais, ne standartiniais gamyklos nustatymais, kas leidžia teigti, kad tuo metu buvo atliekamos kitos grynųjų pinigų tvarkymo operacijos, bet ne eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą per bankomatus ar kitus klientų valdomus aparatus, automatizuotas autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimas. Pareiškėjas pabrėžė, kad automatizuotai tikrindama eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą per bankomatus ar kitus klientų valdomus aparatus, autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, banknotų tvarkymo aparatus naudoja su standartiniais gamyklos nustatymais, kaip to reikalauja Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalis.

13. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime konstatuojant pažeidimus banknotų tvarkymo aparatų netinkamai atlikto testavimo rezultatai nepagrįstai panaudoti darant išvadą apie grynųjų pinigų tvarkytojo faktiškai vykdomos veiklos teisėtumą ir nurodant, kad Bendrovė automatizuotai tikrindama eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumą apyvartai, neteisingai priskiria tinkamiems apyvartai 18,26 proc. ir 13,91 proc. netinkamų apyvartai eurų banknotų. Be to, dėl Bendrovės Panevėžio regiono veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams pareiškėjas nurodo, kad nėra pateiktų aplinkybių, susijusių su Potvarkio 2.3 papunktyje suformuluotu patikrinimo užduoties atlikimu. Pareiškėjo teigimu, klausimas, ar Bendrovės Panevėžio regionas tinkamai laikosi nustatytų eurų banknotų tvarkymo reikalavimų, Patikrinimo akte nebuvo nagrinėjamas.

14. Pareiškėjas akcentavo, kad patikrinimo metu buvo tik testuoti Bendrovės Panevėžio regione naudojami banknotų tvarkymo aparatai, tačiau pastarojo faktinė veikla, vykdant grynųjų pinigų tvarkymą, nebuvo analizuojama. Todėl pareiškėjo naudojamų banknotų tvarkymo aparatų testavimo rezultatai buvo nepagrįstai traktuoti kaip duomenys apie Bendrovės faktinį grynųjų pinigų tvarkymą ir Sprendime konstatuota, kad vykdydama grynųjų pinigų tvarkymo veiklą Bendrovė nesilaiko teisės aktų reikalavimų.

15. Pasak pareiškėjo, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis nėra aiški ir gali būti aiškinama dvejopai, todėl tikslinga atsižvelgti į argumentus, dėl kurių 2012 m. buvo pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis. Minimalių standartų paskirtis siejama su banknotų tvarkymo aparatų testavimu, bet ne su grynųjų pinigų tvarkytojų atliekamu automatizuotu eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimu.

16. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

17. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, grynųjų pinigų tvarkytojas, yra lėšų pervežimo įmonė, dalyvaujanti tvarkant eurų banknotus ir juos platinant visuomenei, patenkanti į 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2001, iš dalies pakeisto 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1338/2001) ir Sprendimo ECB/2010/14 reguliavimo sritį ir jam taikomos Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose grynųjų pinigų tvarkytojams nustatytos pareigos.

18. Lietuvos bankas 2018 m. gruodžio 18 d. atliko grynųjų pinigų tvarkytojo neplaninį tikslinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo metu testuota, ar grynųjų pinigų tvarkytojo Panevėžio skyriaus naudojamais Aparatais tinkamai tikrinamas eurų banknotų autentiškumas ir tinkamumas apyvartai. Iš 2019 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad Lietuvos banko GPD Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas E. P. paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 18 d. atvykus atlikti patikrinimą, Aparatai jau veikė ir, pasak Bendrovės Panevėžio regiono Pinigų pervežimo ir perskaičiavimo skyriaus vadovo A. V., Kasos skyriaus vadovės ir darbuotojų, dirbančių su Aparatais, automatizuotai tikrino pakartotinai išleidžiamų į apyvartą eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Lietuvos banko GPD 2019 m. vasario 21 d. svarstymo metu šį faktą patvirtino ir Bendrovės vykdantysis direktorius R. B.. Fakto, kad patikrinimo metu Aparatai buvo naudojami tikrinti skirtų pakartotinei apyvartai eurų banknotų tinkamumą apyvartai, grynųjų pinigų tvarkytojas neneigė ir neginčijo nei svarstymo metu, nei 2019 m. sausio 25 d. rašte Nr. 9 „Dėl UAB „G4S Lietuva“ Panevėžio regiono patikrinimo“ (toliau – ir 2019 m. sausio 25 d. Raštas), nei skunde.

19. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė galimybę Aparatus naudoti kitoms funkcijoms vykdyti, bet neginčijo, jog patikrinimo metu jie naudoti pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų tinkamumui apyvartai tikrinti. Patikrinimo metu atliktų Aparatų testavimų rezultatai yra nebūdingi kitoms banknotų tvarkymo aparatų funkcijoms. Atsakovo nuomone, tokį Aparatų režimą netikslinga ir nelogiška naudoti kitoms funkcijoms atlikti, tokie gebėjimo tikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai testavimų rezultatai nebūtų įmanomi nustačius banknotų skaičiavimo režimą.

20. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu galioję Bendrovės Lietuvos bankui pateikti teisės aktai, reglamentuojantys Bendrovės atliekamą eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą ir su tuo susijusius veiksmus, nenustatė reikalavimų, veiksmų ar procedūrų, pagal kuriuos Aparatais patikrinti eurų banknotai, skirti pakartotinei apyvartai, būtų atskiriami nuo kitų eurų banknotų, kurių tvarkymo operacijos, pasak Bendrovės, galėjo būti atliekamos naudojant Aparatus, ir kurie neskirti išleisti į pakartotinę apyvartą; taip pat nenustatė taisyklių, kurios leistų užtikrinti, kad per klientų valdomus aparatus ir pinigų išdavimo automatus pakartotinai išleisti į apyvartą būtų tik tie eurų banknotai, kurių autentiškumas ir tinkamumas apyvartai buvo patikrintas automatizuotai, kaip tai nustatyta Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 4 dalyje, o ne rankiniu būdu; reglamentuodamas grynųjų pinigų pristatymų ruošimą tvarkytojas nenumatė skirtumų tarp automatizuotai patikrintų eurų banknotų ir rankiniu būdu patikrintų eurų banknotų, kurie į pakartotinę apyvartą gali būti išleidžiami tik per kasas, tarp banknotų, kurie bus išleidžiami į apyvartą per kasas ir per klientų valdomus aparatus ar pinigų išdavimo automatus, pristatymų ruošimo.

21. Pasak atsakovo, tai, kad Bendrovė Aparatus naudoja pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų autentiškumui ir tinkamumui automatizuotai tikrinti, parodo ir Bendrovės vidaus teisės aktų, reglamentuojančių veiksmus su eurų banknotais, pakeitimas, atliktas jau gavus Patikrinimo aktą, kuriame buvo užfiksuoti rezultatai.

22. Atsakovas teigė, kad grynųjų pinigų tvarkytojas neginčijo, nepateikė informacijos ir įrodymų, jog bent dalis patikrinimo metu Aparatais tvarkytų eurų banknotų būtų skirta išleisti per kasas, jų tinkamumo apyvartai tikrinimo rankiniu būdu įrodymų, taip pat įrodymų, kad Patikrinimo metu Aparatais tvarkyti eurų banknotai būtų skirti kitiems nei pakartotinės apyvartos tikslams ar būtų atliekamos kitos banknotų tvarkymo operacijos.

23. Atsakovas pažymėjo, kad Aparatus Lietuvos banko tarnautojai testavo tuo režimu, kuriuo Bendrovė juos naudojo automatizuotam pakartotinai į apyvartą išleidžiamų eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimui. Teisės aktai nenustato pareigos Lietuvos bankui atliekant grynųjų pinigų tvarkytojų patikrinimus testuoti aparatus gamyklos režimu. Tik tikrinant Aparatus tuo režimu, kuriuo Bendrovė naudojo juos automatizuotam pakartotinai į apyvartą išleidžiamų eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimui, įmanoma nustatyti ir įvertinti Bendrovės atliekamo pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir teisės aktų pažeidimo pasekmes.

24. Atsakovas pažymėjo, kad, atlikdamas patikrinimą vadovavosi Aprašu. Patikrinimo metu atliktų veiksmų tikslas – nustatyti, ar Bendrovė laikosi ir ar tinkamai laikosi jam taikomų grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reikalavimų, ir ar jo naudojamų Aparatų testavimas atliktas būtent šiuo tikslu. Pasak atsakovo, pareiškėjas painioja grynųjų pinigų tvarkytojų naudojamų aparatų testavimą grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūros tikslu ir aparato tipo įtraukimą į sėkmingai testuotų aparatų sąrašą, pagal Sprendimo ECB/2010/14 9 straipsnio 2 dalį skelbiamą ECB interneto svetainėje. Patikrinimo metu buvo testuota, kaip Bendrovės tvarkytojas Aparatais tikrina pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų tinkamumą apyvartai. Šio testavimo metu nustatyta, kad Bendrovė, automatizuotai Aparatais tikrindama eurų banknotų tinkamumą apyvartai, Minimaliuose standartuose nustatytą tolerancijos lygį viršijo atitinkamai 3,65 ir 2,78 karto.

25. Atsakovas dėl minimalių standartų taikymo grynųjų pinigų tvarkytojams nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis nėra taikoma grynųjų pinigų tvarkytojams, o tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti minimalūs standartai ne eurų banknotų tinkamumo tikrinimui, o banknotų tvarkymo aparatų testavimui. Savo poziciją atsakovas grindė Sprendimo ECB/2010/14 3–6 straipsniais, pažymėjo, kad banknotų tvarkymo aparatų testavimui skirtos 9 straipsnio nuostatos. Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimai atliekami nacionalinio centrinio banko (toliau – ir NCB) sėkmingai testuoto tipo banknotų tvarkymo aparatais arba tai padaro išmokytas personalo narys rankiniu būdu. Ši grynųjų pinigų tvarkytojų pareiga detalizuota ir paaiškinta Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kurios ir skirtos nustatyti, kokie standartai yra taikomi taikant du skirtingus tikrinimo būdus: rankinį ir automatizuotą tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai.

26. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas painioja dvi aiškiai atskiras ECB nustatytas taisyklių grupes, t. y. bendrąsias testavimo procedūras ir minimalius standartus, kurie skiriasi pagal taikymo sritį, asmenis, kuriems jos skirtos, ir taikymo srities nulemtą platinimo būdą. Minimalūs standartai nustato standartus, pagal kuriuos turi būti atliekamas pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų tinkamumo tikrinimas, bendrųjų testavimo procedūrų adresatai yra NCB, minimalių standartų – grynųjų pinigų tvarkytojai, bendrosios testavimo procedūros yra viešai neskelbtinas dokumentas, minimalūs standartai yra skelbiami NCB svetainėje.

27. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė skundą grindžia Sprendimo ECB/2010/14 tekstu ne lietuvių kalba. Atsakovo teigimu, lietuvių kalba yra viena oficialiųjų ES kalbų, ES teisės aktai skelbiami visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Sprendimas ECB/2010/14 yra paskelbtas ir lietuvių kalba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL 2010 L 267, p. 1, ir OL 2012 L 253, p. 19). Atsakovo teigimu, Sprendimo ECB/2010/14 tekstas lietuvių kalba yra oficialus Sprendimo ECB/2010/14 tekstas. Pareiškėjas, teikdamas Sprendimo ECB/2010/14 nuostatų iš kitų oficialiųjų ES kalbų vertimą į lietuvių kalbą, nesivadovavo šio sprendimo oficialiu tekstu lietuvių kalba, taip pat nepateikė jokių tokio vertimo autentiškumo ir jį atlikusių asmenų atitinkamų užsienio kalbos žinių įrodymų patvirtinimo. Akcentavo, kad anglų kalba yra ECB darbo kalba, todėl neaišku, kodėl Bendrovė prioritetą teikia Sprendimo ECB/2010/14 tekstams kitomis kalbomis.

28. Atsakovo vertinimu, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad grynųjų pinigų tvarkytojai automatizuotai tinkamumą apyvartai turi tikrinti laikydamiesi Minimalių standartų, o NCB, prieš tai informavęs ECB, vienam arba keliems eurų banknotų nominalams arba serijoms gali nustatyti griežtesnius standartus.

29. Atsakovas kritiškai vertino ir pareiškėjo argumentus dėl neturėjimo galimybės patikrinti, ar jo naudojami banknotų tvarkymo aparatai tinkamai rūšiuoja tinkamus apyvartai ir netinkamus apyvartai eurų banknotus. Kriterijai, kada automatizuotai tikrinami eurų banknotai yra laikomi netinkamais apyvartai, nustatyti ECB ir nurodyti ECB interneto svetainėje skelbiamuose minimaliuose standartuose. Nurodė, kad Lietuvos bankas teikia pagalbą grynųjų pinigų tvarkytojams, pastariesiems reguliuojant ir tikrinant savo naudojamus banknotų tvarkymo aparatus. Testavimo paketas buvo pateiktas ir pareiškėjui, kurį pateikdamas tarnautojas patikrinimo neatliko ir jokių Bendrovės naudojamų banknotų tvarkymo aparatų atlikto eurų banknotų rūšiavimo rezultatų neprivalėjo fiksuoti.

30. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė skunde pripažino, jog 5 proc. tolerancijos ribos pažeidimą lėmė ir jos pačios neteisėtas veiksmas, t. y. Aparatų naudojimas ne su standartiniais gamyklos nustatymais (Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalis). Be to, veiklą vykdantis subjektas turi užtikrinti, kad jo veikla atitiktų teisės aktų nustatytus tai veiklai keliamus reikalavimus, ir neveikimo negali pateisinti tuo, kad neturi reikiamos kompetencijos personalo ar tinkamos įrangos. Aparatų naudotojas, Bendrovė, turėjo pareigą ir galimybę laikytis minimalių standartų reikalavimų.

31. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Minimaliuose standartuose nustatytos 5 proc. tolerancijos ribos vertinimo, kai tikrinimui naudojami grynųjų pinigų tvarkytojo sutvarkyti, tvarkymui pateikti ar pan. eurų banknotai, yra nesusiję su skundo dalyku ir patikrinimu bei jo rezultatų įvertinimu, nes Patikrinimo metu Bendrovės veiklai naudojant Aparatus įvertinti buvo naudojamas testavimo paketas, o ne pirmiau minėti eurų banknotai.

32. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose palaikė atsiliepime į skundą teiktus argumentus, taip pat, be kita ko, pažymėjo, kad Aprašo 16 punkte nurodyti atliktini veiksmai, įskaitant Aprašo 16.3 papunktyje nurodytą grynųjų pinigų tvarkytojų naudojamų grynųjų pinigų tvarkymo aparatų testavimą, negali būti aiškinami atskirai nuo Aprašo 3 ir 4 punktuose nustatyto reglamentavimo, be to, nagrinėjant sistemiškai, Aprašo 16 punkte nurodyti veiksmai yra tokie, kurių rezultatai leidžia daryti išvadas, ar grynųjų pinigų tvarkytojai tinkamai laikosi grynųjų pinigų tvarkymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Atsakovas rėmėsi Aprašo 16.6 papunkčiu ir pažymėjo, kad Aprašo 16.3 papunktyje nurodytas testavimas atliekamas, siekiant įvertinti, ar grynųjų pinigų tvarkytojas laikosi grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reikalavimų. Taigi Aprašo 16 punkte ir Potvarkio 2 punkte nurodyti veiksmai, įskaitant Aprašo 16.3 papunktyje ir Potvarkio 2.1 papunktyje nurodytą ir 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo patikrinimo metu atliktą pareiškėjo naudojamų banknotų tvarkymo aparatų testavimą, negali būti aiškinami kitaip, kaip tik veiksmai, skirti prižiūrėti, kaip pareiškėjas vykdo grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reikalavimus. Pasak atsakovo, tokį Aprašo nuostatų aiškinimą patvirtina Lietuvos Banko valdybos 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 03-136 „Dėl Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ preambulė, kurioje nurodytos Lietuvos banko įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis yra patvirtintas Aprašas.

33. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektams yra leidžiama tik tai, kas yra tiesiogiai nustatyta. Pagal Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalį ir Sprendimo ECB/2010/14 2 straipsnio 2 dalį, banknotų tvarkymo aparatų gamintojai nėra laikomi grynųjų pinigų tvarkytojais. Banknotų tvarkymo aparatų gamintojai nėra Sprendimo ECB/2010/14 adresatai. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir Lietuvos banko įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, banknotų tvarkymo aparatų gamyba nėra laikoma grynųjų pinigų tvarkymo veikla, o įstatymo septintasis skirsnis ir jo pagrindu patvirtintas Aprašas nėra taikomi banknotų tvarkymo aparatų gamintojų veiklos priežiūrai, Aprašo 16.3 papunktis nėra skirtas tikrinti banknotų tvarkymo aparatų gamintojų veiklos aplinkybes ir rezultatus. Tai, ar banknotų tvarkymo aparato tipas turi tokias technines charakteristikas, kad galėtų būti naudojamas pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimui, yra nustatoma pagal kitas taisykles – Sprendimo ECB/2010/14 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendrąsias testavimo procedūras, šios funkcijos Lietuvos Bankas neatlieka.

II. 34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

35. Teismas nustatė, kad Lietuvos banko GPD direktorius Potvarkiu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir Lietuvos banko įstatymas) 476 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 5.1.2.4 papunkčiu bei 9 punktu, skyrė atsakingus Lietuvos banko GPD tarnautojus atlikti Bendrovės Panevėžio skyriaus neplaninį tikslinį patikrinimą ir 2 punkte pavedė patikrinimo metu patikrinti, ar Bendrovės Panevėžio skyriuje naudojami banknotų tvarkymo aparatai geba tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai (2.1 papunktis); įvertinti Bendrovės nustatytas eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą procedūras (2.2 papunktis); įvertinti, ar Bendrovės Panevėžio skyrius tinkamai laikosi eurų banknotų tvarkymo veiklos reikalavimų, nustatytų šio potvarkio 2.2 papunktyje nurodytose procedūrose, įtvirtintose Reglamente Nr. 1338/2001, Sprendime ECB/2010/14 ir Apraše. Minėto potvarkio 3 punkte nustatyta patikrinimą pradėti ir baigti 2018 m. gruodžio 18 d.

36. Atlikus patikrinimą, Patikrinimo akte užfiksuoti patikrinimo rezultatai ir nustatyti neatitikimai, t. y. Aparatai, kurių gebėjimas tikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai tikrintas naudojant banknotų testavimo paketą, netinkamus apyvartai eurų banknotus surūšiavo ne pagal ECB nustatytus reikalavimus: tinkamiems apyvartai priskirti banknotai viršijo nustatytą 5 procentų tolerancijos ribą. Prie jo pateikti Banknotų tvarkymo aparatų testavimo aprašai. Lietuvos banko GPD direktorius 2019 m. sausio 10 d. informavo pareiškėją apie patikrinimo rezultatus ir nurodė pareiškėjui per 14 kalendorinių dienų nuo Patikrinimo akto įteikimo dienos pateikti paaiškinimus, kuriuos Bendrovė pateikė 2019 m. sausio 25 d.

37. Lietuvos banko GPD 2019 m. vasario 21 d. buvo svarstomas klausimas dėl privalomo nurodymo davimo grynųjų pinigų tvarkytojui (toliau – svarstymas), kuriame nutarta priimti sprendimą dėl privalomo nurodymo davimo Bendrovei priėmimo.

38. Lietuvos banko GPD direktorius, atsižvelgdamas į grynųjų pinigų tvarkytojo – Bendrovės Panevėžio skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. neplaninio tikslinio patikrinimo rezultatus, grynųjų pinigų tvarkytojo 2019 m. sausio 25 d. rašte Nr. 9 „Dėl UAB „G4S Lietuva“ Panevėžio regiono patikrinimo“ pateiktus paaiškinimus ir GPD 2019 m. vasario 21 d. klausimo dėl privalomo nurodymo davimo grynųjų pinigų tvarkytojui svarstymo metu pateiktus paaiškinimus ir juos įvertinęs, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pasekmių pobūdį, t. y. nustatytas pažeidimas lėmė netinkamą banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą; padaryto pažeidimo pasekmių mastą, t. y. testavimo metu nustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai banknotų tvarkymo Aparatas Nr. 1 18,26 proc. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) banknotų surūšiavo kaip tinkamus apyvartai, o banknotų tvarkymo Aparatas Nr. 2 13,91 proc. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) banknotų surūšiavo kaip tinkamus apyvartai, t. y.

ECB Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimaliuose standartuose nustatytas tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis (5 proc.) viršytas atitinkamai 3,65 ir 2,78 karto; tai, kad grynųjų pinigų tvarkytojas ėmėsi veiksmų pažeidimo priežastims išaiškinti, t. y. paprašė Lietuvos banko GPD pateikti Testavimo paketą Aparatams sureguliuoti ir panaudodamas šį paketą kartu su savo turimais eurų banknotais 2019 m. sausio 23 d. testavo savo naudojamus Aparatus; tai, kad grynųjų pinigų tvarkytojas nepateikė pažeidimo nutraukimo praktikoje vykdant grynųjų pinigų tvarkymo veiklą – automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai – įrodymų; tai, kad grynųjų pinigų tvarkytojas turi imtis veiksmų užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą dviem Aparatais, kurie skirti apdoroti visus šiuo metu apyvartoje esančius eurų banknotų nominalus, ir, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymo 477 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Aprašo 39 punktu, nusprendė duoti Bendrovei privalomą nurodymą pašalinti pažeidimą – užtikrinti, kad, Aparatais automatizuotai tikrinant eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumą apyvartai, tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis neviršytų ECB nustatyto 5 proc. tolerancijos lygio, t. y., kad Aparatai neteisingai priskirtų tinkamiems apyvartai ne daugiau kaip 5 proc. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) eurų banknotų; pažeidimą pašalinti per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įteikimo dienos.

39. Teismas rėmėsi Lietuvos banko įstatymo, Aprašo nuostatomis ir nurodė, kad Bendrovei, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai, buvo duotas Privalomas nurodymas, atlikto neplaninio tikslinio patikrinimo metu nustačius Minimalių standartų ir Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Būtent Lietuvos bankas prižiūri, kaip grynųjų pinigų tvarkytojas vykdo Reglamente (ES) Nr. 1210/2010 ir Sprendime ECB/2010/14 nustatytus grynųjų pinigų tvarkymo veiklos, t. y. eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą (toliau – grynųjų pinigų tvarkymo veikla), reikalavimus. Potvarkis yra pagrindas pradėti patikrinimą, būtent Lietuvos banko GPD direktoriaus potvarkyje buvo nurodyta patikrinimo metu patikrinti, ar Bendrovės Panevėžio skyriuje naudojami banknotų tvarkymo aparatai geba tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai; įvertinti Bendrovės nustatytas eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą procedūras; įvertinti, ar Bendrovės Panevėžio skyrius tinkamai laikosi eurų banknotų tvarkymo veiklos reikalavimų, nustatytų šio potvarkio 2.2 papunktyje nurodytose procedūrose, įtvirtintose Reglamente Nr. 1338/2001, Sprendime ECB/2010/14 ir Apraše. Taigi, minėtame potvarkyje ir buvo nustatytas patikrinimo mastas, užduotis.

40. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Aprašo nuostatų ir jomis vadovaudamasis atliko Bendrovės neplaninį tikslinį patikrinimą, kurio rezultatus užfiksavo Patikrinimo akte bei prie jo pridėtuose aprašuose.

41. Teismas pažymėjo, kad būtent 2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo apraše Nr. 1, 2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo apraše Nr. 2 ir 2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo apraše Nr. 3 pateikta informacija pagrindžia, jog patikrinimo metu buvo testuota, ar grynųjų pinigų tvarkytojo Panevėžio skyriaus naudojami banknotų tvarkymo Aparatai, tikrinantys eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, geba tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Buvo vertinti ir svarstymo metu pateikti paaiškinimai, t. y. GPD Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas E. P. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 18 d. atvykus atlikti patikrinimą, Aparatai jau veikė ir, pasak Bendrovės Panevėžio regiono Pinigų pervežimo ir perskaičiavimo skyriaus vadovo A. V., Kasos skyriaus vadovės ir darbuotojų, dirbančių su Aparatais, automatizuotai tikrino pakartotinai išleidžiamų į apyvartą eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, taigi Aparatus Lietuvos banko GPD tarnautojai testavo tuo režimu, kuriuo Bendrovės Panevėžio skyriaus darbuotojai juos naudojo automatizuotam pakartotinai į apyvartą išleidžiamų eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimui.

42. Iš Patikrinimo akte ir 2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo apraše Nr. 2 pateiktos informacijos matyti, kad patikrinimo metu, be kita ko, testuotas Aparatų gebėjimas patikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai naudojant banknotų testavimo paketą iš Lietuvos banko paruoštų ir ECB pateiktų 115 vnt. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) eurų banknotų (toliau – Testavimo paketas), šio testavimo metu buvo nustatyta, kad banknotų tvarkymo Aparatas 1 18,26 proc. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) banknotų surūšiavo kaip tinkamus apyvartai, Aparatas 2 13,91 proc. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) banknotų surūšiavo kaip tinkamus apyvartai. Taigi, grynųjų pinigų tvarkytojas, automatizuotai Aparatais tikrindamas eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, Minimaliuose standartuose nustatytą tolerancijos lygį viršijo atitinkamai 3,65 ir 2,78 karto. Grynųjų pinigų tvarkytojas Aparatus naudoja ir jų techninę priežiūrą atlieka pats, taigi jis privalėjo užtikrinti tinkamus ir atitinkančius teisės aktų reikalavimus Aparatų būklę ir naudojimą, turėjo imtis priemonių tinkamam automatizuotam pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimui užtikrinti.

43. Teismas nurodė, kad be to, buvo pateikta ir Bendrovės direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. patvirtinta Eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo instrukcija, kurios 23 punkte numatytas reikalavimas patikrinimą BPS 212 aparatu ir BPS C4 aparatu atlikti gamyklinių parametrų režimu, tačiau nei Lietuvos bankui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais patvirtinama, kad grynųjų pinigų tvarkytojas automatizuotai eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai Aparatais praktikoje tikrina neviršydamas ECB nustatyto 5 proc. banknotų tvarkymo aparatais nustatomo tinkamumo apyvartai tolerancijos lygio. Pažymėjo, kad banknotų tvarkymo aparatų geba tikrinti banknotų tinkamumą apyvartai priklauso ne tik nuo gamintojo, bet ir nuo grynųjų pinigų tvarkytojo (banknotų tvarkymo aparato naudotojo) atliekamos (užtikrinamos) aparato priežiūros, įskaitant techninę priežiūrą. Akcentuota ir tai, kad svarstymo metu Grynųjų pinigų tvarkytojo atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl Aparatai, jų teigimu, tinkamus apyvartai banknotus surūšiuoja kaip netinkamus, ar atliekamas Aparatų kalibravimas, ar gamyklos režimo nustatymas reikštų, kad Aparatai eurų banknotų tinkamumą apyvartai tikrins tinkamai, nepriklausomai nuo aparato naudotojo veiksmų. Pažymėta, kad patikrinimo metu dalyvavo Bendrovės atsakingi asmenys ir teismas neturėjo pagrindo abejoti pastarųjų kompetencija ir atitinkamai esant tam tikriems netinkamiems Aparatų parametrams pastarieji galėjo būti parengti tinkamai veiklai. Jokių pastabų ar pretenzijų patikrinimo metu jie neišreiškė. Kokios priežastys lėmė, kad Aparatai netinkamus apyvartai eurų banknotus priskyrė tinkamiems, pareiškėjas nepaaiškino. Teismas pažymėjo, jog atsakovo išvada, kad Bendrovė neužtikrino tinkamo Aparatų naudojimo, atitinkančio Minimaliuose standartuose nustatytą 5 proc. tolerancijos ribą, yra pagrįsta.

44. Teismas pareiškėjo argumentus, kad banknotų tvarkymo Aparatus testavus ne su standartiniais gamyklos, bet su kitais nustatymais, testavimo rezultatai negali būti laikomi pagrindžiančiais nustatytus Sprendimo ECB/2010/14 pažeidimus, bei kad Aparatai turėjo būti testuojami su standartiniais gamyklos nustatymais, vertino kaip gynybinę poziciją. Patikrinimo metu buvo patikrinta Aparatų geba naudojant banknotų testavimo paketą, ir nustatyta, kad buvo viršyta minimali 5 procentų tolerancijos riba.

45. Teismas pažymėjo, kad Aparatuose egzistuoja galimybė naudoti juos kitoms funkcijoms vykdyti, savaime negali būti paneigta, jog jie negali būti naudoti pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų tinkamumui apyvartai tikrinti. Pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir duomenų savo pozicijai pagrįsti nepateikė. Buvo nustatyta, kad Aparatai veikė, patikrinime dalyvavo ir Bendrovės atsakingi asmenys, kurie jokių pastabų dėl jų neveikimo ar veikimo ne tuo režimu neišsakė. Taigi kokioms konkrečioms funkcijoms veikti jie buvo nustatyti ir kokias funkcijas vykdė, Bendrovė nedetalizavo. Teismui nekilo abejonių, kad grynųjų pinigų tvarkytojas naudojo Aparatus ir pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinti, o tai atitinka Lietuvos banko įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą veiklą, t. y. pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinti. Lietuvos bankas yra kompetentingas tokius tikrinimus atlikti.

46. Teismas vertino, kad atlikto banknotų tvarkymo aparatų testavimų rezultatai neginčytinai patvirtina, jog Aparatai buvo naudojami tokiu režimu, kuriuo jie gebėjo tinkamai surūšiuoti kaip netinkamus apyvartai, t. y. Aparatas 1 – 81,74 proc. ir Aparatas 2 – 86,09 proc. pagal Lietuvos banko 2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo aprašą Nr. 2 naudotų testavimo pakete buvusių netinkamų apyvartai eurų banknotų gebėjo teisingai surūšiuoti atitinkamai 98,1 proc. ir 97,5 proc. minėtame pakete buvusių tinkamų apyvartai banknotų pagal Lietuvos banko 2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo aprašą Nr. 3. Taigi surūšiavus pakete naudotus banknotus, neaišku, kokias kitas banknotų tvarkymo aparatų funkcijas Aparatai vykdė. Šiuo atveju pats pareiškėjas tokias aplinkybes turėjo tinkamai individualizuoti ir pagrįsti. Abejotina, ar testavimų rezultatai būtų tokie, kaip nustatyta patikrinimo metu, jei jie būtų veikę apskritai kitu režimu. Be to, ir kokiu režimu Aparatai veikė, pareiškėjas nepaaiškino. Teismas šiuo atveju sutiko su atsakovo vertinimu, kad Aparatai buvo naudojami tokiu režimu, jog jie sugebėjo tinkamai surūšiuoti kaip netinkamus apyvartai naudotame testavimo pakete buvusius eurų banknotus, kurie buvo netinkami apyvartai. Jokie teisės aktai neįpareigoja, kad atsakovas, nuvykęs atlikti patikrinimą, turėtų perstatyti veikiančių aparatų režimą į gamyklinį ar pan. Pareiškėjas nenurodė, kokį teisės aktą Lietuvos banko įgalioti pareigūnai pažeidė. Be to, jeigu reikėjo atitinkamą režimą perjungti, tai galėjo padaryti pačios Bendrovės įgalioti darbuotojai, kurie dalyvavo patikrinime. Teismas konstatavo, kad patikrinimo metu buvo tikrinti Aparatai tokiu režimu, kokiu jie tuomet veikė. Duomenų, kad būtų buvę tam tikri gedimai ar kitos reikšmingos aplinkybės, kurios turėtų esminę reikšmę neteisingam banknotų skaičiavimui, nebuvo pateikta.

47. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dalis patikrinimo metu Aparatais tvarkytų eurų banknotų būtų skirta išleisti per kasas, jų tinkamumo apyvartai tikrinimo rankiniu būdu įrodymų, taip pat įrodymų, kad Patikrinimo metu Aparatais tvarkyti eurų banknotai būtų skirti kitiems nei pakartotinės apyvartos tikslams ar būtų atliekamos kitos banknotų tvarkymo operacijos. Teismas sprendė, kad atsakovo tyrimo metu nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog Aparatai, tikrinant jų gebėjimą tikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai naudojant banknotų testavimo paketą, surūšiavo ne pagal ECB nustatytus reikalavimus, t. y. viršijo 5 procentų tolerancijos ribą. Potvarkio 2.1 papunktis įpareigojo atsakovo įgaliotus pareigūnus patikrinti, ar Bendrovės Panevėžio skyriuje naudojami banknotų tvarkymo aparatai geba tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Taigi testavimas ir buvo atliktas siekiant Potvarkio 2.1 papunktyje nurodytų tikslų. Ta aplinkybė, kad Bendrovė 2019 m. sausio 23 d. atliko su gamykliniais nustatymais Aparatų testavimą ir jo metu nei vieno banknoto šie nekvalifikavo kaip tinkamo apyvartai, savaime nepaneigia atsakovo 2018 m. gruodžio 18 d. patikrinimo metu nustatytų aplinkybių.

48. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis nėra taikoma grynųjų pinigų tvarkytojams, o tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams. Teismas pažymėjo, kad grynųjų pinigų tvarkytojų atliekamiems eurų banknotų tikrinimams ir banknotų tvarkymo aparatų testavimui yra skirti skirtingi Sprendimo ECB/2010/14 straipsniai, t. y. eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimas (grynųjų pinigų tvarkytojų pareigos) reglamentuojamas Sprendimo ECB/2010/14 3–6 straipsniuose, o banknotų tvarkymo aparatų testavimui – 9 straipsnyje išdėstytos teisės normos. Šiuo atveju būtent Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimai atliekami NCB sėkmingai testuoto tipo banknotų tvarkymo aparatais arba tai padaro išmokytas personalo narys rankiniu būdu. Ši grynųjų pinigų tvarkytojų pareiga yra detalizuota ir paaiškinta Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse: rankiniu būdu tinkamumas apyvartai tikrinamas laikantis Sprendimo ECB/2010/14 III priede nustatytų minimalių standartų, o automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas sėkmingai testuotu banknotų tvarkymo aparatu laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami ECB svetainėje. Nagrinėjamu atveju, automatizuotai atliekant tikrinimą pagal atsakovo pateiktą paketą, pagrįstai turėjo būti vadovaujamasi Minimaliuose standartuose nustatytais reikalavimais, kurie taikytini atlikto patikrinimo metu. Patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 476 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo nuostatomis, o pastarojo nuostatos taip pat įpareigoja grynųjų pinigų tvarkytojus tikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai laikantis Minimalių standartų (12 punktas).

49. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Sprendimo ECB/2010/14 tekstas į lietuvių kalbą buvo išverstas neteisingai, pažymėjo, jog byloje nagrinėja Lietuvos banko Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Šiuo atveju teismas neturi teisės kvestionuoti minėto Sprendimo, pateikto lietuvių kalba, kuri yra viena iš oficialiųjų ES kalbų, ES teisės aktai yra skelbiami visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Sprendimas ECB/2010/14 yra paskelbtas lietuvių kalba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL 2010 L 267, p. 1, ir OL 2012 L 253, p. 19). Pagal 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 1 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), 1 straipsnį, ES institucijų oficiali ir darbo kalba, be kita ko, yra ir lietuvių. Taigi šiuo atveju pareiškėjo pateiktas vertimų aiškinimas negali būti pripažįstamas paneigiančiu lietuvių kalba pateikto teksto autentiškumą.

50. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis nustato pareiškėjo pareigas automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai, apribotas tik banknotų tvarkymo aparato, kurio tipas yra įtrauktas į sėkmingai testuotų aparatų sąrašą, skelbiamą ECB svetainėje, įsigijimu ir jo naudojimu, savaime užtikrina tinkamą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą, teismas nurodė, kad Bendrovė aiškinimą grindė subjektyviu interpretavimu bei situacijos aiškinimu. Tokia situacija, kad jei aparatas įtrauktas į sėkmingai testuotų aparatų sąrašą, patvirtintų, jog tikrinami banknotai tinkami apyvartai, reikštų iš esmės įtvirtintą prezumpciją ir paneigtų grynųjų pinigų tvarkytojų pareigą užtikrinti tinkamą tokių aparatų priežiūrą, veikimą ar galimus klaidų, gedimų šalinimus. Tikrinimui buvo pateiktas paketas su euro banknotais, tačiau atsakovas neatliko grynųjų pinigų tvarkytojo patikrinimo. Aparatų tinkama priežiūra Bendrovei nebūtų lėmusi nustatytų pažeidimų ir Privalomo nurodymo davimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių teisingumo. Taigi pareiškėjas nesilaikė Minimalių standartų reikalavimų, todėl jam pagrįstai taikyta atsakomybė už tinkamą eurų banknotų tinkamumo apyvartai nesilaikymą.

51. Teismas, įvertinęs Bendrovės Panevėžio skyriaus neplaninio tikslinio patikrinimo metu pateiktą medžiagą, konstatavo, kad grynųjų pinigų tvarkytojas, automatizuotai tikrindamas išleistų į pakartotinę apyvartą skirtų eurų banknotų tinkamumą apyvartai banknotų tvarkymo Aparatais, pagrįstai nustatė, jog jie neteisingai priskyrė prie tinkamų apyvartai atitinkamai 18,26 proc. ir 13,91 proc. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) banknotų ir tokiu būdu Bendrovė pažeidė Minimaliuose standartuose nustatytų Aparatų naudojimo reikalavimą, kad banknotų tvarkymo aparatai neteisingai priskirtų prie tinkamų apyvartai ne daugiau kaip 5 proc. tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių eurų banknotų bei Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, Aparatai veikė tokiu režimu, kad sugebėjo tinkamai surūšiuoti kaip netinkamus apyvartai 81,74 proc. (Aparatas 1) ir 86,09 proc. (Aparatas 2) Lietuvos banko įgaliotų tarnautojų naudotame testavimo pakete buvusių netinkamų apyvartai eurų banknotų (2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo aprašas Nr. 2), taip pat gebėjo teisingai surūšiuoti atitinkamai 98,1 proc. ir 97,5 proc. naudotame gebėjimo tikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai testavimo pakete buvusių tinkamų apyvartai banknotų (2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo aprašas Nr. 3) ir buvo naudojami pakartotinei skirtų eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinti. Aplinkybė, kad Lietuvos bankas, nurodydamas pašalinti pažeidimą, nenurodė konkretaus šio pažeidimo pašalinimo būdo, rodo, jog atsakovas suteikė teisę pačiam grynųjų pinigų tvarkytojui atlikti būtinus veiksmus tinkamam eurų banknotų tinkamumui nustatyti, laikantis Minimalių standartų, paskelbtų ECB interneto svetainėje.

52. Teismas sprendė, kad Lietuvos bankas tinkamai įvertino pareiškėjo veiklą ir ją priskyrė grynųjų pinigų tvarkymo veiklai, Lietuvos banko GPD tinkamai įvertino Patikrinimo rezultatus, tinkamai kvalifikavo grynųjų pinigų tvarkytojo padarytą pažeidimą ir davė jam pagrįstą bei teisėtą Privalomą nurodymą. Nenustatęs pagrindo naikinti Sprendimą, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 53. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl Europos Centrinio Banko 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą 6 straipsnio 2 dalies išaiškinimo bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

54. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo Sprendime Privalomo nurodymo pašalinti pažeidimą davimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas pažeidė Minimalius standartus ir Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį. Lietuvos banko GPD nuomone, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip įpareigojanti grynųjų pinigų tvarkytoją, automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai, laikytis minimalių standartų, kurie skelbiami Europos Centrinio Banko interneto svetainėje. Pareiškėjo nuomone, ši Sprendimo ECB/2010/14 nuostata turėtų būti aiškinama kaip nurodanti, kad grynųjų pinigų tvarkytojas automatizuotai tikrindamas eurų banknotų tinkamumą apyvartai privalo naudoti banknotų tvarkymo aparatus, kurie sėkmingai testuoti pagal minimalius standartus, kurie skelbiami Europos Centrinio Banko interneto svetainėje.

55. Pareiškėjas teigia, kad tikslu sukurti sistemą, kuri apsaugotų eurų banknotus ir monetas nuo padirbinėjimo, buvo priimtas Reglamentas Nr. 1338/2001. Reglamentas Nr. 1338/2001 numato pareigą iš apyvartos išimti padirbtus ar galimai padirbtus eurų banknotus ir monetas. Ši pareiga Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta kredito įstaigoms ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į jų mokėjimo paslaugų veiklą, taip pat visiems kitiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems banknotų ir monetų tvarkyme ir platinime visuomenei, įskaitant: įstaigas, kurių veiklą sudaro įvairių valiutų banknotų ir monetų keitimas, pavyzdžiui, valiutų keityklas; lėšų pervežimo įmones; kitus ūkio subjektus, pavyzdžiui, prekybininkus ir kazino, vykdant papildomą veiklą dalyvaujančius banknotų tvarkyme ir platinime visuomenei pasitelkiant bankomatus, tokiu mastu, kokiu jie vykdo šią papildomą veiklą. Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad eurų banknotų tikrinimas vykdomas laikantis Europos Centrinio Banko nustatytų procedūrų. Europos Centrinis Bankas nustatydamas eurų banknotų tikrinimo procedūras numatė, kad turi būti tikrinamas eurų banknotų autentiškumas (ar eurų banknotai nėra padirbti) ir eurų banknotų tinkamumas apyvartai (ar eurų banknotų būklė yra gera).

56. Pareiškėjas pažymi, kad skaitant naujos redakcijos Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies nuostatas kartu su 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2012/19) (2012/507/ES) (toliau – ir Sprendimas ECB/2012/19) 3 konstatuojamąja dalimi ir Sprendimo ECB/2012/19 priedo 4 punktu, kuriuo išbrauktas Sprendimo ECB/2010/14 IIIa priedas, darytina išvada, kad Minimalių standartų neturi būti laikomasi banknotų tvarkymo aparatu automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai. Išvadą, kad Minimalūs standartai aktualūs testuojant banknotų tvarkymo aparatus, o ne atliekant automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą, patvirtina ir Sprendimo ECB/2010/14 bei Sprendimo ECB/2012/19 tekstai anglų kalba.

57. Laikantis kitokio Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. rugsėjo 21 d. redakcija) aiškinimo, tai yra teigiant, jog Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas grynųjų pinigų tvarkytojams atliekant automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą laikytis Minimalių standartų, tektų pripažinti, kad: Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja 3 straipsnio 5 dalies nuostatoms, įpareigojančioms grynųjų pinigų tvarkytoją banknotų tvarkymo aparatus naudoti su standartiniais gamyklos nustatymais, įskaitant visus sėkmingai testuotus nustatymų atnaujinimus.

Laikantis Lietuvos banko pateikto Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo, grynųjų pinigų tvarkytojas, atsižvelgdamas į Minimalius standartus, turėtų pats pasirinkti naudojamų banknotų tvarkymo aparatų nustatymus, svarbiausia, kad aparatais atliekamas eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimas atitiktų Minimalius standartus. Esant tokiai situacijai, prasmės netektų ir iš grynųjų pinigų tvarkytojų pusės turėtų būti ignoruojama Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalies nuostata, reikalaujanti banknotų tvarkymo aparatus naudoti su standartiniais gamyklos nustatymais;

Sprendimas ECB/2012/19 nenuoseklus ir turi vidinių prieštaravimų: Sprendimo ECB/2012/19 3 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad Minimalūs standartai neturi įtakos sprendime ECB/2010/14 nustatytai autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkai, kurios turi laikytis grynųjų pinigų tvarkytojai, o Sprendimo ECB/2012/19 1 straipsnio 3 dalyje nauja redakcija išdėstyto Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad grynųjų pinigų tvarkytojai automatizuotai tikrindami eurų banknotų tinkamumą apyvartai turi laikytis Minimalių standartų;

Sprendimu ECB/2012/19 suardoma Sprendime ECB/2010/14 įtvirtintų eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo taisyklių sistema ir darna, nes Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad visos eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimui skirtos taisyklės išdėstytos Sprendime ECB/2010/14, o Sprendimo ECB/2012/19 3 konstatuojamojoje dalyje nurodžius, kad Minimalūs standartai nepatenka į Sprendimo ECB/2010/14 taikymo sritį ir Sprendimo ECB/2012/19 priedo 4 punktu išbraukus Minimalius standartus iš Sprendimo ECB/2010/14 turinio, visgi Sprendimo ECB/2012/19 1 straipsnio 3 dalimi, kuria nauja redakcija išdėstytas Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnis, įtvirtinamas reikalavimas grynųjų pinigų tvarkytojams automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai laikytis Minimalių standartų, kurie nėra Sprendimo ECB/2010/14 sudėtine dalimi;

Europos Centrinis Bankas Sprendimo ECB/2010/14 5 konstatuojamojoje dalyje išreiškęs nuomonę, kad eurų banknotų patikrinimo tvarka turėtų būti nustatyta teisės aktu, dalį reikalavimų, skirtų euro banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimui, iš pradžių įtvirtino teisės aktu (Minimalius reikalavimus išdėstė Sprendimo ECB/2010/14 IIIa priede), o vėliau Sprendimu ECB/2012/19 šiuos reikalavimus pašalino iš teisės akto ir juos paskelbė savo interneto svetainėje; Europos Centrinis Bankas Sprendimu ECB/2012/19 atliko Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 1 dalies pakeitimus, nepakeisdamas Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 1 dalimi (2010 m. spalio 10 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo turinio, nes tiek pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 1 dalį (2010 m. spalio 10 d. redakcija), tiek pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 1 ir 2 dalis (2012 m. rugsėjo 21 d. redakcija) automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai turėtų būti laikomasi Minimalių standartų, o rankiniu būdu tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai turi būti laikomasi Rankiniu būdu atliekamo eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo minimalių standartų.

58. Be to, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies nuostatų interpretavimas, teigiant, kad minėtos nuostatos įpareigoja automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą vykdyti laikantis Minimalių standartų, reikštų, kad iš grynųjų pinigų tvarkytojų reikalaujama neįmanomo, o tai pažeistų principą lex non cogit ad impossibilia. Vienu iš Europos Centrinio Banko interneto svetainėje paskelbtų Minimalių standartų reikalavimų yra 5 proc. tolerancijos lygis, kuris reiškia, kad netinkamų apyvartai eurų banknotų, kuriuos banknotų tvarkymo aparatas neteisingai suklasifikuoja kaip tinkamus apyvartai, didžiausias toleruotinas kiekis yra 5 proc. Jeigu Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turi būti suprantama kaip nustatanti įpareigojimą grynųjų pinigų tvarkytojui automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai laikytis Minimalių standartų, tuomet grynųjų pinigų tvarkytojas privalo, naudodamas banknotų tvarkymo aparatus užtikrinti, kad aparatai tinkamų apyvartai eurų banknotų kategorijai nepriskirtų daugiau nei 5 proc. netinkamų apyvartai banknotų. Šio reikalavimo grynųjų pinigų tvarkytojas privalėtų laikytis tuomet, kai faktiškai vykdytų eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą banknotų tvarkymo aparatų pagalba, bet ne testuodamas aparatus ar juos techniškai aptarnaudamas.

59. Pareiškėjas teigia, kad tam, jog grynųjų pinigų tvarkytojas galėtų vykdyti įpareigojimą neviršyti 5% tolerancijos ribos, kai automatizuotai tikrina eurų banknotų tinkamumą apyvartai, jis turėtų žinoti, nuo kokios imties (vienos eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo operacijos metu patikrintų eurų banknotų skaičiaus; grynųjų pinigų tvarkytojo per dieną, mėnesį, metus ar kt. patikrintų eurų banknotų skaičiaus; kt.) turėtų būti skaičiuojama minėta 5% tolerancijos riba. Imties dydis nėra nurodytas Minimaliuose standartuose ir dėl objektyvių priežasčių negalėtų būti nustatytas praktiškai, tai pripažino ir Lietuvos bankas atsiliepime į Pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad „tuo atveju, kai atitikties šiai ribai nustatymui yra naudojami realiai apyvartoje esantys banknotai, nustatyti absoliučius skaičius 5 proc. tolerancijos ribai nėra įmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti vertinama, ar naudojama banknotų imtis yra reprezentatyvi, atsižvelgiant į ES valstybės narės eurų banknotų apyvartą, šios apyvartos ciklą, konkretaus grynųjų pinigų tvarkytojo tvarkomų eurų banknotų kiekį ir kitas konkrečiu atveju vertintinas aplinkybes“. Taip pat, kad galėtų apskaičiuoti, kokią dalį netinkamų apyvartai eurų banknotų aparatas klaidingai priskyrė tinkamų apyvartai eurų banknotų kategorijai, grynųjų pinigų tvarkytojas turėtų žinoti, koks skaičius eurų banknotų buvo klaidingai priskirtas tinkamų apyvartai eurų banknotų kategorijai.

60. Grynųjų pinigų tvarkytojas, vykdydamas veiklą, laikosi nuomonės, kad jo naudojamas banknotų tvarkymo aparatas veikia tinkamai ir visus netinkamus apyvartai eurų banknotus priskiria netinkamų apyvartai eurų banknotų kategorijai. Grynųjų pinigų tvarkytojas dėl objektyvių priežasčių nežino ir negali žinoti, kuriuos eurų banknotus jo naudojamas banknotų tvarkymo aparatas klaidingai priskyrė tinkamų apyvartai eurų banknotų kategorijai, ir suskaičiuoti klaidingai surūšiuotų eurų banknotų kiekį. Identifikuoti eurų banknotus, kurie buvo klaidingai priskirti tinkamų apyvartai banknotų kategorijai, grynųjų pinigų tvarkytojas galėtų, tik naudodamas kitą kokybiškai veikiantį aparatą, tikrinantį banknotų tinkamumą apyvartai. Sprendimas ECB/2010/14 nenumato reikalavimo, kad grynųjų pinigų tvarkytojas eurų banknotų tinkamumą apyvartai tikrintų dviem skirtingais banknotų tvarkymo aparatais. Kadangi grynųjų pinigų tvarkytojas neturi galimybės nustatyti, kokį eurų banknotų skaičių jo naudojamas banknotų tvarkymo aparatas klaidingai priskyrė tinkamų apyvartai eurų banknotų kategorijai, grynųjų pinigų tvarkytojas negali įvertinti, ar jo vykdoma eurų banknotų tvarkymo veikla atitinka 5 proc. tolerancijos ribą.

61. Taigi, atitiktis reikalavimui neviršyti 5 proc. tolerancijos ribos gali būti įvertinama tik banknotų tvarkymo aparato testavimo metu naudojant testavimui skirtus eurų banknotus, kai žinomas tikrinamų banknotų bei apyvartai netinkamų banknotų skaičius, tačiau grynųjų pinigų tvarkytojui faktiškai vykdant grynųjų pinigų tvarkymo veiklą ir banknotų tvarkymo aparatu tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai, grynųjų pinigų tvarkytojui dėl objektyvių priežasčių neįmanoma pasitikrinti, ar jis eurų banknotų tvarkymo veiklą vykdo nepažeisdamas 5 proc. tolerancijos ribos. Todėl aiškinimas, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas grynųjų pinigų tvarkytojui automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai laikytis Minimalių standartų, įskaitant 5 proc. tolerancijos ribą, reiškia reikalavimą grynųjų pinigų tvarkytojui atlikti tai, kas neįmanoma.

62. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, ją aiškinant kartu su Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalies nuostata, reikalaujančia banknotų tvarkymo aparatus naudoti su standartiniais gamyklos nustatymais, Sprendimo ECB/2012/19 3 konstatuojamąja dalimi ir Sprendimo ECB/2012/19 priedo 4 punktu, kuriuo išbrauktas Sprendimo ECB/2010/14 IIIa priedas, reiškia, kad automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai turi būti naudojamas banknotų tvarkymo aparatas, kuris sėkmingai testuotas pagal minimalius standartus, skelbiamus Europos Centrinio Banko interneto svetainėje.

63. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų paaiškinimų dėl Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nenustatė tikrojo minėtų nuostatų turinio.

64. Pareiškėjas nurodo, kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies nuostatų interpretavimo, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas įvardintas kaip pagrindas priimti Lietuvos banko GPD direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. V2019/(30.90-3000)-394-1 „Dėl privalomo nurodymo davimo UAB „G4S Lietuva“ ir šio sprendimo teisėtumo klausimas negali būti tinkamai išspręstas, teisingai neišaiškinus ir nepritaikius Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

65. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes. Lietuvos banko GPD tarnautojams 2018 m. gruodžio 18 d. atliekant neplaninį tikslinį patikrinimą, buvo testuojami pareiškėjo eksploatuojami banknotų tvarkymo aparatai, testavimo rezultatai užfiksuoti 2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo aprašuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad patikrinimo metu buvo testuojami Aparatai. Aparatai buvo testuojami, naudojant Lietuvos banko GPD tarnautojų paruoštus testavimo paketus.

Testuojant, ar Aparatai geba tikrinti eurų banknotų tinkamumą apyvartai, buvo naudojamas testavimo paketas, kurį sudarė 115 netinkamų apyvartai banknotų (2018 m. gruodžio 18 d. banknotų tvarkymo aparatų testavimo aprašas Nr. 2). Aparatai buvo testuojami vieninteliu režimu – tuo, kuriuo Aparatai veikė, kai į UAB „G4S Lietuva“ padalinį Panevėžyje atvyko Lietuvos banko tarnautojai, nepaisant to, kad pareiškėjas Aparatus naudoja keliais skirtingais režimais, priklausomai nuo atliekamų eurų banknotų tvarkymo veiksmų, o atsižvelgiant į Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalį, testuojant Aparatų gebėjimą tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, Aparatai turėjo būti testuojami su standartiniais gamyklos nustatymais, t. y. režimu, kuriuo Aparatai turi veikti, kai tikrinamas pakartotinai išleisti į apyvartą skirtų eurų banknotų tinkamumas apyvartai.

Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atvykus Lietuvos banko tarnautojams Aparatai buvo naudojami tikrinti pakartotinai išleisti į apyvartą skirtų eurų banknotų tinkamumą apyvartai, todėl nepagrįstas sprendimo teiginys, jog pareiškėjui nepateikus įrodymų, paneigiančių, kad minėtu metu Aparatai veikė režimu, skirtu tikrinti pakartotinai į apyvartą išleidžiamų eurų banknotų tinkamumą apyvartai, turi būti daroma išvada, jog atvykus Lietuvos banko tarnautojams Aparatais buvo tikrinamas pakartotinai į apyvartą išleidžiamų banknotų tinkamumas apyvartai.

Kokiu režimu veikiantys Aparatai buvo testuojami ir kodėl būtent šis režimas buvo pasirinktas Aparatų testavimui turėjo būti nurodyta Patikrinimo akte, tačiau tokio pobūdžio informacijos dokumente nėra. Dėl nurodytų priežasčių Aparatų testavimo rezultatai negali būti laikomi tinkamais spręsti apie Aparatų gebėjimą tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai.

66. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. gruodžio 18 d. Lietuvos banko GPD tarnautojų atliktas neplaninis tikslinis patikrinimas apsiribojo tik Aparatų testavimu. Faktinė pareiškėjo, kaip grynųjų pinigų tvarkytojo, veikla tikrinant eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai nebuvo audituojama. Grynųjų pinigų tvarkytojo naudojamų grynųjų pinigų tvarkymo aparatų testavimas nėra tapatus faktinės grynųjų pinigų tvarkytojo vykdomos grynųjų pinigų tvarkymo veiklos patikrinimui. Pagal Aprašo 16.3 ir 16.6 papunkčius banknotų tvarkymo aparato gebėjimo tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai testavimas ir grynųjų pinigų tvarkytojo veiklos atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams vertinimas yra dvi savarankiškos patikrinimo užduotys, atliekamos skirtingais metodais ir siekiant skirtingų tikslų. Testuojant banknotų tvarkymo aparato gebėjimą tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, siekiama įvertinti, ar banknotų tvarkymo aparatas gali (yra techniškai pajėgus) tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai pagal Sprendimą ECB/2010/14. Vertinant grynųjų pinigų tvarkytojo veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, siekiama nustatyti, ar grynųjų pinigų tvarkytojas praktikoje tinkamai įgyvendina teisės aktų nuostatas, įskaitant nuostatas, susijusias su banknotų tvarkymo aparatų naudojimu.

67. Pareiškėjo praktiškai vykdomas Aparatų naudojimas nebuvo vertinamas Lietuvos banko tarnautojų atlikto neplaninio tikslinio patikrinimo metu. Lietuvos banko GPD tarnautojai netikrino autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tų eurų banknotų, kuriuos pareiškėjas buvo patikrinęs Aparatais ir paruošęs išleisti į pakartotinę apyvartą. Vien ta aplinkybė, kad testavimo metu naudojant Lietuvos banko darbuotojų paruoštą testavimo paketą, kurį sudarė tik netinkami apyvartai eurų banknotai (t. y., testavimui nebuvo naudojami apyvartoje esantys eurų banknotai, išlaikant apyvartoje esančių tinkamų apyvartai ir netinkamų apyvartai eurų banknotų santykį bei apyvartoje esančių eurų banknotų tipinius defektus), Aparatai tinkamų apyvartai kategorijai neteisingai priskyrė 18,26 proc. ir 13,91 proc. netinkamų apyvartai eurų banknotų, neleidžia spręsti, kad pareiškėjui vykdant grynųjų pinigų tvarkymo veiklą Aparatais patikrintų eurų banknotų kiekyje yra atitinkamai 18,26 proc. ar 13,91 proc. klaidingai surūšiuotų eurų banknotų.

68. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimas ECB/2010/14 nustato reikalavimus faktinei grynųjų pinigų tvarkytojo veiklai, o ne grynųjų pinigų tvarkytojo naudojamų eurų banknotų tvarkymo aparatų testavimui, todėl Lietuvos banko GPD direktorius galėjo konstatuoti pareiškėjo veikloje esant Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies pažeidimą tik patikrinus faktinę pareiškėjo veiklą, o ne testavus pareiškėjo naudojamus banknotų tvarkymo aparatus.

69. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavęs, kad pareiškėjo neplaninio tikslinio patikrinimo metu buvo tik testuoti pareiškėjo naudojami banknotų tvarkymo aparatai, negalėjo pagrįstu laikyti Lietuvos banko sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, jog pareiškėjas faktiškai automatizuotai tikrindamas išleisti į pakartotinę apyvartą skirtų eurų banknotų tinkamumą apyvartai neteisingai priskiria tinkamiems apyvartai atitinkamai 18,26 proc. ir 13,91 proc. netinkamų apyvartai banknotų, ir kuriuo pareiškėjai duotas Privalomasis nurodymas šį pažeidimą pašalinti.

70. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

71. Atsakovas dėl banknotų tvarkymo aparatų režimo nurodo, kad Lietuvos bankas atlikdamas pareiškėjo 2018 m. gruodžio 18 d. patikrinimą, Aparatus testavo vadovaudamasis Sprendimo ECB/2010/14 10 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 16.3 papunkčiu, pagal kurį, atlikdami grynųjų pinigų tvarkytojo patikrinimą, Lietuvos banko GPD direktoriaus paskirti GPD tarnautojai, atsakingi už grynųjų pinigų tvarkytojo veiklos patikrinimo atlikimą, testuoja, ar grynųjų pinigų tvarkytojo naudojami grynųjų pinigų tvarkymo aparatai geba tikrinti eurų banknotų ar monetų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Teisės aktai nenustato pareigos Lietuvos bankui atliekant patikrinimą tikrinti Aparatus su standartiniais gamyklos nustatymais. Priešingai, Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalis nustato pareigą naudoti Aparatus su standartiniais gamyklos nustatymais. Tiek sprendimas ECB/2010/14, tiek Aprašas palieka teisę Lietuvos bankui pasirinkti konkrečius tikrinimo veiksmus ir procedūras pagal GPD direktoriaus potvarkyje dėl grynųjų pinigų tvarkytojo veiklos patikrinimo nustatytą patikrinimo užduotį. Lietuvos bankas tikrino Aparatus tuo režimu, kuriuo jie buvo naudojami pakartotinei apyvartai skirtiems eurų banknotams tikrinti. Aparatų tikrinimas kitokiu režimu, nei juos naudoja pats grynųjų pinigų tvarkytojas pakartotinei apyvartai skirtiems eurų banknotams tikrinti, būtų beprasmiškas, nes užkirstų kelią Lietuvos bankui tinkamai įvertinti grynųjų pinigų tvarkytojo veiklą, jo daromą teisės aktų pažeidimą, jo pobūdį ir pasekmes. Pastarųjų aplinkybių įvertinimas yra būtinas tinkamam ir proporcingam padarytam pažeidimui privalomam nurodymui duoti.

72. Atsakovas pažymi, kad patikrinimo rezultatų fiksavimo tvarka yra nustatyta Apraše. Atsakovo tarnautojai Patikrinimo aktą užpildė remdamiesi Aprašo nuostatomis, todėl kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus dėl informacijos, kuri, pareiškėjo nuomone, turėjo būti pateikta Patikrinimo akte. Pareiškėjas suvokė tikrinimo rezultatų skirtumą, kai Aparatai banknotų tinkamumą apyvartai tikrina naudojami su gamykliniais nustatymais ir kitais nustatymais, tačiau, nepaisant to, naudojo Aparatus su kitais nustatymais. Taigi tikrindamas Aparatus tuo režimu, kuriuo juos naudoja pareiškėjas pakartotinei apyvartai skirtiems eurų banknotams tikrinti, Lietuvos bankas nustatė aplinkybes, reikšmingas įvertinti pareiškėjo veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams.

73. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismo sprendime Aparatų testavimo klausimas išsamiai išnagrinėtas ir įvertintas pagal Sprendimą ECB/2010/14 ir Aprašą, todėl nepagristas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, susijusias su Aparatų testavimu tuo režimu, kuriuo Bendrovė juos naudojo eurų banknotų tinkamumui apyvartai tikrinti. Tai, kad argumentai dėl Aparato tikrinimo kitu nei su standartiniais gamyklos nustatymais režimu yra tik Bendrovės gynybinė pozicija, parodo ir tai, kad Patikrinimo metu jos atsakingi atstovai neteikė jokių paaiškinimų ar prieštaravimų dėl tikrinimo tokiu režimu, neteikė pasiūlymų ir nesiėmė jokių kitų veiksmų Aparatų režimui pakeisti, pasirašydama Patikrinimo aktą, Bendrovė neteikė pastabų ar prieštaravimų dėl užfiksuotų Patikrinimo rezultatų.

74. Atsakovas dėl Aparatų patikrinimo, kaip priemonės Bendrovės veiklai įvertinti, ir praktinės Bendrovės veiklos tikrinimo nurodo, kad Lietuvos bankas analizavo ir vertino Bendrovės veiklą pagal: ataskaitas, kurias pagal Lietuvos banko valdybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 03-162 patvirtinto Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašo 18.1 papunktį Bendrovė privalo pateikti Lietuvos bankui du kartus per metus; kitą Lietuvos banko pirmiau surinktą, įskaitant ankstesnių Bendrovės patikrinimų metu, informaciją apie grynųjų pinigų tvarkymo veiklą; patikrinimo metu, po patikrinimo ir 2019 m. vasario 28 d. posėdžio dėl privalomo nurodymo davimo Bendrovei klausimo svarstymo metu darbuotojų ir atstovų pateiktus paaiškinimus; patikrinimo metu stebint Bendrovės grynųjų pinigų tvarkymo veiklą nustatytus faktus; Bendrovės grynųjų pinigų tvarkymo veiklą reglamentuojančias instrukcijas; kitų grynųjų pinigų tvarkytojų informaciją apie Bendrovės veiklą; Aparatų testavimo rezultatus ir kt. Lietuvos bankas tiek atlikdamas patikrinimą Bendrovės Panevėžio skyriuje, tiek analizuodamas Bendrovės ir kito grynųjų pinigų tvarkytojo pateiktus dokumentus, vertino praktinę Bendrovės grynųjų pinigų tvarkymo veiklą. Pažymi, kad šią Bendrovės veiklą parodo ne tik patikrinimo metu stebėtas pats eurų banknotų tikrinimo veiksmų atlikimas, bet ir pareiškėjo bei kitų asmenų (kito grynųjų pinigų tvarkytojo, Aparatų techninę priežiūrą atlikusių asmenų) pateikti dokumentai ir kita informacija. Taigi nepagristas pareiškėjo argumentas, kad jo praktinė grynųjų pinigų tvarkymo veikla buvo nevertinta.

75. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pagal teisės aktus įvertino aplinkybes, susijusias su Bendrovės grynųjų pinigų tvarkymo veiklos (įskaitant eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą) Patikrinimu ir įvertinimu, todėl nepagristas Bendrovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, susijusias su jos grynųjų pinigų tvarkymo veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimu.

76. Atsakovas pažymi, kad tuo atveju, kai automatizuotai (ne rankiniu būdu) tikrinami eurų banknotai, kurie į pakartotinę apyvartą bus išleidžiami per kasas, šiam tikrinimui taikomi visi automatizuotam tikrinimui nustatyti reikalavimai. Patikrinimo metu Bendrovės eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimo rankiniu būdu požymių nenustatyta, taigi ir tų eurų banknotų, kurie į pakartotinę apyvartą išleidžiami per kasas, automatizuotą tikrinimą Bendrovė turėjo atlikti laikydamasi visų automatizuotam tikrinimui keliamų reikalavimų, įskaitant Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą.

77. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Bendrovės pateiktus argumentus dėl eurų banknotų paskirties kaip jos gynybinę poziciją. Patikrinimo metu atliktų Aparatų testavimų rezultatai yra nebūdingi kitoms banknotų tvarkymo aparatų funkcijoms ir rodo, kad Aparatai buvo naudojami tokiu režimu, kuriuo jie, nors ir ne pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bet vis tik rūšiavo eurų banknotus į tinkamus apyvartai ir netinkamus apyvartai. Aparatų testavimų rezultatai nebūtų įmanomi nustačius banknotų skaičiavimo režimą, tokį Aparatų režimą netikslinga ir nelogiška naudoti kitoms funkcijoms atlikti. Bendrovė neginčijo, nepateikė jokios informacijos ir įrodymų, kad bent dalis patikrinimo metu Aparatais tvarkytų eurų banknotų būtų skirta išleisti per kasas, jų tinkamumo apyvartai tikrinimo rankiniu būdu įrodymų, taip pat įrodymų, kad patikrinimo metu Aparatais tvarkyti eurų banknotai būtų skirti kitiems nei pakartotinės apyvartos tikslams ar būtų atliekamos kitos banknotų tvarkymo operacijos. Patikrinimo metu darbuotojai paaiškino priešingai – kad Aparatais tikrinamas pakartotinei apyvartai skirtų eurų banknotų tinkamumas apyvartai. Tai patvirtinta Bendrovės atstovo žodiniais paaiškinimais 2019 m. vasario 28 d. posėdžio dėl Privalomo nurodymo davimo UAB „G4S Lietuva“ klausimo svarstymo metu. Tik gavęs ECB 2019 m. balandžio 17 d. raštą, kuriame ECB patvirtino grynųjų pinigų tvarkytojų pareigą laikytis Minimalių standartų, ir tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas išreikalavo šį įrodymą iš Bendrovės (2019 m. gegužės 9 d., t. y. praėjus beveik 5 mėn. nuo Aparatų testavimo, beveik 4 mėn. nuo Patikrinimo akto gavimo ir daugiau nei 2 mėn. nuo Lietuvos banko GPD direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. V 2019/(30.90- 3000)-394-l „Dėl privalomo nurodymo davimo UAB „G4S Lietuva“ gavimo dienos), Bendrovė pakeitė savo poziciją ir ėmė teigti, kad automatizuotai tikrindamas eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą per bankomatus ar klientų valdomus aparatus, autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, banknotų tvarkymo aparatus naudoja su standartiniais gamyklos nustatymais, t. y. ėmė teigti, kad patikrinimo metu Aparatais buvo atliekamos kitos operacijos.

78. Atsakovas dėl Bendrovės prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) prejudicinio sprendimo dėl ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo nurodo, kad tam, jog būtų kreiptasi į ESTT, yra būtina sąlyga – teismui taikant ES teisės aktus turi kilti šių teisės aktų aiškinimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad būtų priimtas sprendimas byloje. Klausimas dėl teismo kreipimosi į ESTT yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu kreiptis į ESTT su tam tikru paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikomos ES teisės aiškinimo). Pažymi, kad aptariamu klausimu ES teisės aktų reglamentavimas yra visiškai aiškus, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo klausimų dėl sprendimo ECB/2010/14 ir Minimalių standartų aiškinimo.

79. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, laikydamasis pasirinktos gynybinės pozicijos, teigia, jog iš esmės egzistuoja viena ECB nustatyta procedūra – Minimalūs standartai, o ne dvi Sprendime ECB/2010/14 aiškiai minimos taisyklių grupės – bendrosios testavimo procedūros (arba bendra testavimo tvarka, t. y. ECB nustatyta tvarka) ir Minimalūs standartai. Sprendime ECB/2010/14 nustatyto teisinio reglamentavimo aiškumą patvirtina, be kita ko, pirmosios instancijos teismui pateiktas 2019 m. balandžio 17 d. ECB raštas Bendrovei, kuriame ECB – institucija, priėmusi Sprendimą ECB/2010/14 ir nustačiusi Minimalius standartus, – patvirtina grynųjų pinigų tvarkytojų pareigą laikytis Minimalių standartų. Tokią ECB poziciją atspindi ir Minimalių standartų skelbimo ECB interneto svetainėje vieta.

80. Atsakovas teigia, kad Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalis, nustatanti grynųjų pinigų tvarkytojų pareigą pradėti eksploatuoti profesionaliems naudotojams skirtus aparatus, kai jie naudojami autentiškumui ir tinkamumui apyvartai tikrinti, tik tuomet, kai juos sėkmingai testavo NCB ir jie yra išvardinti ECB svetainėje, neprieštarauja Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 daliai, nustatančiai grynųjų pinigų tvarkytojų pareigą automatizuotai eurų banknotų tinkamumą apyvartai tikrinti laikantis Minimalių standartų, o greičiau papildo viena kitą. ECB, teisiniu reglamentavimu sudarydamas sąlygas grynųjų pinigų tvarkytojams įsigyti kokybiškus, vienodo standarto visoje euro zonoje aparatus, kartu nustato pareigą grynųjų pinigų tvarkytojams naudoti aparatus taip ir palaikyti tokią aparatų būklę, kad būtų užtikrintas Minimalių standartų laikymasis. Automatizuoto eurų banknotų tvarkymo banknotų tvarkymo aparatais rezultatai tiesiogiai priklauso ne tik nuo aparatų standartinių gamyklos nustatymų, bet ir nuo aparato naudojimo laiko, intensyvumo, valymo, kalibravimo, pirminės būklės palaikymo ir kitų veiksmų ir veiksnių, kurių atlikimas ir koregavimas priskiriamas ne aparato gamintojo, o jo naudotojo atsakomybei.

81. Pasak atsakovo, pareiškėjas pripažįsta, kad 5 proc. tolerancijos ribos pažeidimą lėmė ir Bendrovės neteisėtas veiksmas, kurį ji turėjo, galėjo suvokti ir suvokė – Aparatų naudojimas ne su standartiniais gamyklos nustatymais (Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalis). Be to, veiklą vykdantis subjektas turi užtikrinti, kad jo veikla atitiktų teisės aktų nustatytus tai veiklai keliamus reikalavimus, ir neveikimo negali pateisinti tuo, kad neturi reikiamos kompetencijos personalo ar tinkamos įrangos. Jis atsakingas už savo veiklos organizavimą ir, pats neturėdamas reikiamų pajėgumų ar įrangos, turi galimybę sudaryti susitarimus su kitais subjektais (gamintojais, tiekėjais, paslaugų teikėjais) tam, kad užtikrintų jo veiklai keliamų reikalavimų laikymąsi, ką Bendrovė ir darė praeityje, kai Aparatų priežiūrą atliko kitas juridinis asmuo.

82. Atsakovas pažymi, kad Bendrovės paaiškinimai nesuderinami su jos ankstesne veikla pagal Lietuvos banko rekomendacijas šalinant banknotų tvarkymo aparatų veiklos trūkumus.

83. Pareiškėjas neigia savo atsakomybę už vykdomos grynųjų pinigų tvarkymo veiklos kokybę. Aptariamu atveju ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl klausimo sprendimo negali kilti jokių pagrįstų abejonių. Tai akivaizdu ir iš Bendrovės pateikto prašymo kreiptis į ESTT. Pareiškėjas neformuluoja jokių konkrečių klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti ESTT, o prašo kreiptis į ESTT dėl Sprendimo ECB/2010/14 „6 straipsnio 2 dalies išaiškinimo“. Išanalizavus Bendrovės paaiškinimus, akivaizdu, kad prašymas kreiptis į ESTT yra dar vienas veiksmas jo nenuoseklios gynybinės pozicijos grandinėje. Iš pradžių Bendrovė ginčijo, kokiu režimu Aparatai turi būti testuojami, vėliau pradėjo teigti, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti Minimalūs standartai yra taikomi banknotų tvarkymo aparatų gamintojams (pažymi, kad gamintojai nėra, ir Bendrovė su tuo sutinka, Sprendimo ECB/2010/14 adresatai). Tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas iš Bendrovės išreikalavo ECB raštą, kuriame patvirtinama, kad Minimalūs standartai jai taikomi, ėmė kelti klausimus dėl Aparatais tikrintų banknotų paskirties. Galiausiai, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė prašymą kreiptis į ESTT.

84. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendime ECB/2010/14, Minimaliuose standartuose ir Apraše grynųjų pinigų tvarkytojo pareigos ir reikalavimai grynųjų pinigų veiklai yra aiškūs ir nuoseklūs, Lietuvos bankas pagrįstai taikė Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį ir Minimalius standartus, Minimalių standartų privalomumą tvarkytojui patvirtino juos nustačiusi ir Sprendimą ECB/2010/14 priėmusi institucija – ECB, byloje yra visiškas aiškumas, todėl nekyla jokių abejonių dėl ES teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo ir nėra pagrindo kreiptis į ESTT. Vien ta aplinkybė, kad Bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės aiškinimu ir bylos aplinkybių įvertinimu, savaime nereiškia, jog nėra aiškus ES teisės turinys, ir, atitinkamai, kad yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

85. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad laikytis Minimaliuose standartuose nustatytos 5 proc. ribos Bendrovei yra neįmanoma. Netinkamų apyvartai eurų banknotų požymiai yra viešai paskelbti Minimaliuose standartuose. Pareiškėjas, žinodamas šiuos požymius, turi galimybę patikrinti savo naudojamais aparatais atliekamo automatizuoto tinkamumo apyvartai tikrinimo rezultatus. Tiek iš Bendrovės, tiek iš Lietuvos banko pateiktos informacijos, GPD naudojamas testavimo paketas Bendrovės prašymu ne kartą jai buvo teikiamas jos naudojamų Aparatų sureguliavimo tikslais. Bendrovė, norėdama įvertinti savo naudojamais Aparatais atliekamo tinkamumo apyvartai tikrinimo rezultatus ir kokybę (įskaitant vertinimą procentais), turi informaciją tiek apie požymius, kuriais remiantis eurų banknotai yra laikomi netinkamais apyvartai, tiek informaciją apie savo naudojamais Aparatais sutvarkomų eurų banknotų kiekį, taip pat gali pasinaudoti išorės paslaugų teikėjo paslaugomis, ką ne kartą darė praeityje. Dėl šių priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas argumentas, kad Bendrovei neįmanoma nustatyti, ar ji nepažeidžia Minimaliuose standartuose nustatytos 5 proc. tolerancijos ribos. Be to, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Lietuvos bankas niekuomet neteigė, kad 5 proc. tolerancijos ribos apskaičiuoti neįmanoma. Lietuvos bankas teigė ir laikosi tos nuomonės, kad tuo atveju, kai nenaudojami testavimo paketai, apskaičiuojant 5 proc. ribą reikia atsižvelgti į tai, jog tikrinamų eurų banknotų imtis būtų reprezentatyvi. Tačiau aptariamu atveju tai nėra taikytina, nes Aparatų testavimui buvo naudojami testavimo paketai.

86. Atsakovas pažymi, kad tai, jog Bendrovė geba užtikrinti tinkamą savo naudojamų eurų banknotų ir monetų tvarkymo aparatų priežiūrą, jų būklę ir eurų tikrinimą pagal teisės aktų reikalavimus ir suvokia savo pareigą tai daryti, parodo ir ankstesnė jos veikla šalinant aparatų veikimo trūkumus.

87. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų dėl Sprendimo ECB/2010/14 teksto ne lietuvių kalba, pabrėžia, kad, pagal 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 1 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), 1 straipsnį, lietuvių kalba yra viena oficialių ES institucijų ir darbo kalbų, pagal 4 straipsnį, reglamentai ir kiti bendro taikymo dokumentai rengiami oficialiomis kalbomis, pagal 5 straipsnį, Europos Sąjungos oficialusis leidinys leidžiamas oficialiomis kalbomis. Pagal 2004 m. vasario 19 d. ECB sprendimo ECB/2004/2 dėl Europos Centrinio Banko darbo reglamento patvirtinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 5 tomas, p. 46), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. rugsėjo 21 d. ECB sprendimu (ES) 2016/1717 (OL 2016 L 258, p. 17), 17 straipsnio 8 dalį, 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, principai taikomi Europos Centrinio Banko Statuto 34 straipsnyje nurodytiems teisės aktams (įskaitant ECB sprendimus). Taigi Sprendimo ECB/2010/14 tekstas lietuvių kalba yra oficialus Sprendimo ECB/2010/14 tekstas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis (ne lietuvių kalba), teikiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Taigi pareiškėjo pateikti argumentai ir paaiškinimai dėl Sprendimo vertimo yra visiškai nepagrįsti.

88. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, ES teisės normos yra aiškios ir ES teisės aktų aiškinimo klausimas nekyla, atsakymas į Bendrovės pateiktus argumentus dėl ES teisės taikymo yra akivaizdus, taikomų ES teisės normų aiškinimas nekelia jokių pagrįstų abejonių, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

IV. 89. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) Ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, jog šioje teisės normoje minimų minimalių standartų privalo laikytis grynųjų pinigų tvarkytojas, kuris automatizuotai tikrina eurų banknotų tinkamumą apyvartai?; 2) Jei pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį joje minimi minimalūs standartai yra taikomi tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams (tačiau ne grynųjų pinigų tvarkytojams), ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, skaitant ją kartu su Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti aiškinama taip, kad pagal ją yra draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiga laikytis šių minimalių standartų yra taikoma grynųjų pinigų tvarkytojui? 3) Ar Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalūs standartai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra paskelbti Europos Centrinio Banko svetainėje, neprieštarauja teisinio saugumo principui, SESV 297 straipsnio 2 daliai ir yra privalomi bei jais gali būti remiamasi grynųjų pinigų tvarkytojų atžvilgiu? 4) Ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje yra nurodyta, kad automatizuoto eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo minimalūs standartai yra skelbiami Europos Centrinio Banko svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami, prieštarauja teisinio saugumo principui, SESV 297 straipsnio 2 daliai, ir todėl negalioja?

90. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. balandžio 20 d. byloje Nr. C-772/21 priėmė sprendimą, kuriame nusprendė, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimo ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą, iš dalies pakeisto 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimu ECB/2012/19, 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje nurodyti minimalūs standartai netaikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, kai jie atlieka automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą. Tačiau iš dalies pakeisto Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 1 dalis, siejamos su 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, iš dalies pakeisto 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009, 6 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamos taip: minėti grynųjų pinigų tvarkytojai turi imtis būtinų priemonių, kad ištaisytų padėtį, kai per valstybės narės, kurios valiuta yra euras, nacionalinio centrinio banko atliktą patikrinimą nustatoma, kad jų banknotų tvarkymo aparatai negali, neviršydami 5 % tolerancijos lygio, aptikti netinkamos būklės pakartotinai į apyvartą išleistinų eurų banknotų.

91. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendime byloje Nr. C-772/21 taip pat nusprendė, kad Sprendimo ECB/2010/14, iš dalies pakeisto Sprendimu ECB/2012/19, 6 straipsnio 2 dalis, siejama su šio iš dalies pakeisto Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, turi būti aiškinama taip: pagal ją valstybei narei draudžiama įpareigoti grynųjų pinigų tvarkytojus, kai jie atlieka automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą, laikytis šio 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų Europos Centrinio Banko minimalių standartų.

92. Atsakovas Lietuvos bankas 2023 m. spalio 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė nuomonę, kurioje prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 93. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

94. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Lietuvos banko tarnautojai 2018 m. gruodžio 18 d. atliko pareiškėjo Panevėžio skyriaus patikrinimą. Kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, patikrinimo metu, be kita ko, buvo tikrinama, kaip pareiškėjas laikosi grynųjų pinigų tvarkymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat buvo testuotas Aparatų gebėjimas patikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, naudojant banknotų testavimo paketą iš Lietuvos banko paruoštų ir ECB pateiktų 115 vnt. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) eurų banknotų. Patikrinimo metu nustatyta, kad Aparatas 1 surūšiavo kaip tinkamus apyvartai 18,26% Testavimo pakete buvusių netinkamų apyvartai banknotų, o Aparatas 2 surūšiavo kaip tinkamus apyvartai 13,91% Testavimo pakete buvusių netinkamų apyvartai banknotų. Testavimo rezultatai fiksuoti Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento 2019 m. sausio 7 d. patikrinimo akte Nr. 30.28-3001-1. Patikrinimo akte pažymėta, kad Aparatai įtraukti į sėkmingai testuotų aparatų sąrašą.

95. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, grynųjų pinigų tvarkytojas, pažeidė Minimalius standartus (juose nustatytą reikalavimą, kad banknotų tvarkymo aparatai neteisingai priskirtų tinkamiems apyvartai ne daugiau kaip 5% tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių eurų banknotų) ir Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį. Sprendime pareiškėjui duotas privalomas nurodymas pašalinti pažeidimą, t. y. užtikrinti, kad pareiškėjo Panevėžio skyriaus naudojamais Aparatais automatizuotai tikrinant eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumą apyvartai, tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis neviršytų Europos Centrinio Banko nustatyto 5 proc. tolerancijos lygio, t. y. kad Aparatai neteisingai priskirtų tinkamiems apyvartai ne daugiau kaip 5 proc. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) eurų banknotų.

96. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

97. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

98. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ginčijamame Sprendime buvo nuspręsta, kad pareiškėjas, grynųjų pinigų tvarkytojas, pažeidė Minimaliuose standartuose Aparatų naudojimui nustatytą reikalavimą, kad banknotų tvarkymo aparatai neteisingai priskirtų tinkamiems apyvartai ne daugiau kaip 5% tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių eurų banknotų, ir Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį. Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas sėkmingai testuotu banknotų tvarkymo aparatu laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami ECB svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami.“

99. Kaip minėta, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. balandžio 20 d. byloje Nr. C-772/21 nusprendė, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje nurodyti minimalūs standartai netaikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, kai jie atlieka automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą. Tačiau Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 1 dalis, siejamos su Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamos taip: minėti grynųjų pinigų tvarkytojai turi imtis būtinų priemonių, kad ištaisytų padėtį, kai per valstybės narės, kurios valiuta yra euras, nacionalinio centrinio banko atliktą patikrinimą nustatoma, kad jų banknotų tvarkymo aparatai negali, neviršydami 5 % tolerancijos lygio, aptikti netinkamos būklės pakartotinai į apyvartą išleistinų eurų banknotų.

100. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendime byloje Nr. C-772/21 taip pat nusprendė, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, siejama su šio Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, turi būti aiškinama taip: pagal ją valstybei narei draudžiama įpareigoti grynųjų pinigų tvarkytojus, kai jie atlieka automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą, laikytis šio 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų Europos Centrinio Banko minimalių standartų.

101. Teisingumo Teismas minėtame sprendime byloje Nr. C-772/21 taip pat pažymėjo, jog iš Sprendimo ECB/2012/19 matyti, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis buvo iš dalies pakeista siekiant patikslinti, kad šioje nuostatoje nurodyti minimalūs standartai taikomi tik gamintojų atliekamiems jų banknotų tvarkymo aparatų tipų testavimams. Teisingumo Teismas darė išvadą, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalimi nereikalaujama, kad grynųjų pinigų tvarkytojas, atliekantis automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą, pats užtikrintų, kad automatizuotas tikrinimas būtų atliekamas laikantis šioje nuostatoje numatytų minimalių standartų. Atvirkščiai, tokių standartų turi laikytis gamintojai, jeigu jie nori, kad jų gaminamo aparato modelis būtų įtrauktas į ECB interneto svetainėje pateiktą sąrašą kaip tinkamas atitinkamo nominalo ir serijos banknotų tinkamumui apyvartai ir autentiškumui tikrinti.

102. Teisingumo Teismas konstatavo, kad vis dėlto minėti grynųjų pinigų tvarkytojai privalo laikytis Sprendimu ECB/2010/14 jiems nustatytų įpareigojimų, be kita ko, kylančių iš šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies, atlikti automatizuotą tinkamumo apyvartai tikrinimą ir taikyti jų naudojamų banknotų tvarkymo aparatų kontrolės procedūras. Šie įpareigojimai neišvengiamai reiškia, kad šie tvarkytojai privalo naudoti banknotų tvarkymo aparatus, kurie būtų tinkami šiam tikrinimui atlikti ir ypač banknotams, kurie netinkami pakartotinai išleisti į apyvartą ar sugadinti, aptikti, vadinasi, reikia įsitikinti, jog naudojami aparatai yra tokios veikimo, priežiūros ir nustatymų būklės, kuri yra tinkama eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimui atlikti. Priešingu atveju minėti tvarkytojai neįvykdytų bendresnės pareigos kovoti su pinigų padirbinėjimu, kuri jiems nustatyta Reglamento Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje. Taigi grynųjų pinigų tvarkytojas, kurio banknotų tvarkymo aparatai neatitinka minimaliuose standartuose automatizuotam tikrinimui nustatyto 5 % tolerancijos lygio, negali atsisakyti vykdyti pagal Sprendimo ECB/2010/14 10 straipsnio 3 dalį po patikrinimo jo patalpose NCB jam skirto nurodymo ištaisyti šią padėtį.

103. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo šioje byloje pateiktas išvadas, konstatuotina, kad: 1) minimalūs standartai, nurodyti Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje, netaikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, kai jie atlieka automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą; 2) pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį, siejamą su Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, valstybei narei draudžiama įpareigoti grynųjų pinigų tvarkytojus, kai jie atlieka automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą, laikytis šio 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų Europos Centrinio Banko minimalių standartų; 3) grynųjų pinigų tvarkytojai, kai jie atlieka automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą, turi imtis būtinų priemonių, kad ištaisytų padėtį, kai per valstybės narės, kurios valiuta yra euras, nacionalinio centrinio banko atliktą patikrinimą nustatoma, kad jų banknotų tvarkymo aparatai negali, neviršydami 5 % tolerancijos lygio, aptikti netinkamos būklės pakartotinai į apyvartą išleistinų eurų banknotų.

104. Nagrinėjamu atveju ginčijamame Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Minimalius standartus ir Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį, ir pareiškėjas įpareigotas užtikrinti, kad pareiškėjo Panevėžio skyriaus naudojamais Aparatais automatizuotai tikrinant eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumą apyvartai, tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis neviršytų Europos Centrinio Banko nustatyto 5 proc. tolerancijos lygio.

105. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese teikia argumentus, kad Minimalūs standartai pareiškėjui nėra taikomi, o Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip nurodanti, kad grynųjų pinigų tvarkytojas, automatizuotai tikrindamas eurų banknotų tinkamumą apyvartai, privalo naudoti banknotų tvarkymo aparatus, kurie sėkmingai testuoti pagal minimalius standartus.

106. Atsižvelgdama į minėtus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, pateiktus pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi dėl prejudicinio sprendimo nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Minimalūs standartai nėra taikytini pareiškėjui, todėl atsakovas ginčijamame Sprendime nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Minimalius standartus ir Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas sėkmingai testuotu banknotų tvarkymo aparatu laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami ECB svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami.“

107. Kaip minėta, Teisingumo Teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendime byloje Nr. C-772/21 darė išvadą, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalimi nereikalaujama, kad grynųjų pinigų tvarkytojas, atliekantis automatizuotą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimą, pats užtikrintų, kad automatizuotas tikrinimas būtų atliekamas laikantis šioje nuostatoje numatytų minimalių standartų. Atvirkščiai, tokių standartų turi laikytis gamintojai, jeigu jie nori, kad jų gaminamo aparato modelis būtų įtrauktas į ECB interneto svetainėje pateiktą sąrašą kaip tinkamas atitinkamo nominalo ir serijos banknotų tinkamumui apyvartai ir autentiškumui tikrinti. Pažymėtina, kad atsakovas Lietuvos bankas nagrinėjamoje byloje ginčijamame Sprendime nenurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju pažeidė kitas teisės normas.

108. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1372 redakcija, toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009, 2014 m. kovo 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

109. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 pažymėjo, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

110. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas visų pirma yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1986-261/2021).

111. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Minimalūs standartai nėra taikytini pareiškėjui, todėl atsakovas ginčijamame Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Minimalius standartus ir Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ginčijamo Sprendimo trūkumas yra esminis, kadangi ginčijamame Sprendime nėra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė kitas teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamame Sprendime nėra nurodytas tinkamas teisinis pagrindas, Sprendimas yra naikintinas kaip prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, pagal kurį administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

112. Kadangi ginčijamas Sprendimas yra naikinamas, nėra reikalinga pasisakyti dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

113. Apibendrinant, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, ginčijamas Sprendimas panaikinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

114. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

115. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad sumokėjo žyminį mokestį (30 Eur už skundą, I t., b. l. 13, ir 11 Eur už apeliacinį skundą, II t., b. l. 66) bei patyrė dokumentų vertimo išlaidų (39,66 Eur, II t., b. l. 31‒33), todėl šios bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. viso 80,66 Eur, priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brink's Lithuania“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brink's Lithuania“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. V2019/(30.90-3000)-394-1 „Dėl privalomo nurodymo davimo UAB „G4S Lietuva“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Brink's Lithuania“ iš atsakovo Lietuvos banko 80,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė