Legislator Case Law & Legislation
1f773fd9-a523-4ec2-aef3-4cb0d25b22cb AI generated

1f773fd9-a523-4ec2-aef3-4cb0d25b22cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1f773fd9-a523-4ec2-aef3-4cb0d25b22cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3430-596/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01995-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Č. B. (Č. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

1f773fd9-a523-4ec2-aef3-4cb0d25b22cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Keywords

AI generated
substandard housing living expenses living conditions basic subsistence coverage lack of maintenance lack of substantive requirements
AI generated
5af74c47-c37b-4cba-8892-d4ccab2a92cf
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.
c61b57d9-5ccb-4161-a5a0-37ca61dc85d2
Administracinė byla Nr. I-1691-629/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00337-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienėteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
554b4302-b111-4906-96af-220b9cb1744f
Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr.
de6c7cd7-31ee-40b3-ba22-3062e02f56a0
(V. I.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. I. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas nuo 2009-03-25 iki 2013-01-22.PaaiÅ¡kino, kad į teismÄ negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiÅ¡kinantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymÄ , nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ .
f595c5ba-7240-403d-8b35-e6503d569dd3
Administracinė byla Nr. I-9305-244/2015Proceso Nr. 3-61-3-04323-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė priteisti 75 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3430-596/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01995-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Č. B. (Č. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Č. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 15 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 31 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas po 3–4 asmenis kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m.

Pažymi, kad kameroje yra dvi kėdės, o suimtieji – 4. Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje, atskirti tik 1,35 m sienele. Taip pat sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina privatumo, nes nėra įrengta kabina. Kameros neatitinka higienos normų reikalavimų, t. y. kamerose pilna tarakonų, graužikų, buitinių parazitų. Lukiškių TI-K neatlieka profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo. Kamerose nevalomi langai, o ant langų sumontuotos grotos trukdo pačiam išsivalyti langus.

Nurodo, kad daugiau nei 15 kartų buvo perkeliamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Teigia, kad turi teisę vienÄ valandÄ pasivaikščioti LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemelyje, tačiau pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimo nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrÄ jį bendrÄ jį praneÅ¡imÄ Nr. Cpt/Inf (92)3, jis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. LukiÅ¡kių TI-K dažnai nėra Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nėra sudaryta galimybė visÄ kÅ«nÄ prausti po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Teigia, kad nė karto neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu. Lukiškių TI-K neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu. Čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai, rūdijo metalinės lovos. Kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinis drėgnumas viršija 70 proc. Taip pat kamerose yra ribojamas minimalus gaivaus oro kiekis. Lukiškių TI-K kamerose nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, o dirbtinis apšvietimas yra per stiprus, t. y. 36 kW. Nurodo, kad nėra užtikrinama tinkama temperatūra, nes žiemos metu kameroje yra nuo 10–14 laipsnių, vasaros metu – iki 35 laipsnių.

Taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino tinkamos maisto kokybės ir jo energetinės vertės: maistas nėra skanus, o jo energetinė vertė – nuo 1300–1500 kcal. PaaiÅ¡kina, kad jo svoris yra 65 kg, Å«gis – 1 m 76 cm, kasdien sportuoja. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė baimę, nerimÄ , emocinę ir nuolatinę depresijÄ , pažeminimÄ , stresÄ , fizinius bei kitus nepatogumus, sutriko nervų sistema (1 t., b. l. 1–11). Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pateikia gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2018 m. sausio 31 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Nurodo atitinkamus laikotarpius, kuriais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, t. y. teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ , atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinanti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, ji negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui.

Skirstydamas atvykusius asmenis į kameras, laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pažymi, kad vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, jog Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) III skyriuje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, tačiau šiose taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Nurodo, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė kartÄ per savaitę iki 15 min. nusiprausti duÅ¡e. Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Atkreipia dėmesį į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius ir priemonės visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Nurodo, kad, siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama.

Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (kamerose, kuriose yra iki 4 lovų) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡sikviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ . Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymi, kad suimti ir nuteisti asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, laužydami langus ir pan., todėl suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ .

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose.

PaaiÅ¡kina, kad visi suimtieji kasdien turi teisę vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jis gali bÅ«ti sutrumpinamas. Pasivaikščiojimo kiemuose yra rakinamos kameros, kuriose suimtieji gali pasislėpti nuo kritulių. Nurodo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. PareiÅ¡kėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraÅ¡tis.

LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojas, patikrinęs maistÄ , patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Pažymi, kad maistas yra gaminamas, laikantis valgiaraÅ¡tyje nustatytų patiekalų receptÅ«ros ir patiekalų technologinių apraÅ¡ymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tÅ«ris atitinka reikalingÄ svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos.

Atsakingi LukiÅ¡kių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra iÅ¡duodamas laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose, kurie atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems, todėl paduodamas maistas bÅ«na Å¡iltas. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Mano, jog sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (1 t., b. l. 39–47; 2 t., b. l. 1–8).

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 31 d., pagrįstumo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).

PareiÅ¡kėjas skunde teismui praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 31 d., savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, t. y. kad jam kamerose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas; kameroje įrengtas sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo; kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (pilna tarakonų, graužikų, buitinių parazitų; kamerose esančios grotos trukdė iÅ¡sivalyti langus; neveikė ventiliacija; buvo drėgna, netinkamas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, oro judėjimo greitis, temperatÅ«ra); neužtikrintas 8 valandų pasivaikščiojimas per dienÄ ; nesudaryta galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, taip pat juo pasinaudoti dažniau, nei 1 kartÄ per savaitę; tiekiamas neskanus maistas, neužtikrinant maisto energetinės vertės sportuojančiam asmeniui.

Pažymėtina, jog teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo skundo dalį, kurioje jis ginčija netinkamas kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, susijusias su jam tekusiu per mažu minimaliu gyvenamuoju plotu, kamerų bÅ«kle (ventiliacija, apÅ¡vietimu, drėgme) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. (1 t., b. l. 13–14). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje vertinami pareiÅ¡kėjo argumentai, ar laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. sausio 31 d. buvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ ir kalinimÄ kamerose, kuriose ventiliacija, apÅ¡vietimas, drėgmė atitiko higienos normų reikalavimus, taip pat ar laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 31 d. pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas: privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais; kalinimas kamerose, kuriose oro judėjimo greitis, temperatÅ«ra atitiko higienos normų reikalavimus, jose nesiveisė buitiniai parazitai, langai buvo Å¡varÅ«s; 8 valandų pasivaikščiojimas per dienÄ ; galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u ir naudotis juo dažniau, nei 1 kartÄ per savaitę; skanaus ir tinkamos energetinės vertės maisto tiekimas.

Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2016 m. spalio 6 d., iÅ¡vyko 2018 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 39–47, 49; 2 t., b. l. 1–8). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį.

Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas. Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo HN 134:2015 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau Å¡iuo laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Ä®sakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 punkte, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (2 t., b. l. 1–2, 63–65), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi visÄ ginčo 2017 m. lapkričio 4 d. – 2018 m. sausio 31 d. laikotarpį, per kurį pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K praleido iÅ¡ viso 88 dienas.

Ä®vertinus atsakovės atstovo nurodytus kamerų plotus ir kameroje buvusių asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 62,33 kv. m ploto 4-oje sekcijoje (14–15 asm.), 6,34 kv. m ploto kameroje Nr. 112A (1 asm.) ir 6,90 kv. m ploto kameroje Nr. 202 (1 asm.). Taigi ginčo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ kamerose, kuriose jam tenkantis patalpos plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus dydis (3,6 kv. m).

Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerose vienam ar laikomam su kitais asmenimis visÄ ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (nuo 4,15 kv. m iki 6.90 kv. m), nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiÅ¡kėjo teisę į minimalų 3,6 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, kad jis daugiau nei 15 kartų buvo perkeltas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , nurodytina, jog tardymo izoliatoriaus administracija, vadovaudamasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis, spręsdama, kokiose konkrečiose tardymo izoliatoriaus patalpose apgyvendinti suimtÄ jį ir nuteistÄ jį, privalo užtikrinti Å¡iuose straipsniuose įtvirtintus izoliavimo reikalavimus, tačiau suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti.

Todėl teigtina, kad tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose ir, esant reikalui, perkelti juos iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nedraudžia LukiÅ¡kių TI-K administracijai perkelti suimtuosius ir nuteistuosius iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , pareiÅ¡kėjui galimai kilę tam tikri nepatogumai, susiję su jo perkėlimu iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, kad sanitariniai mazgai įrengti gyvenamojoje kameroje, nuo kurios atskirti ne aukÅ¡tesne kaip 1,35 m sienele, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pastebėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., sprendimÄ byloje Makarov prieÅ¡ RusijÄ ir byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Pabrėžtina, jog EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymėta, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5030-556/2017, 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-249-822/2018).

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys (LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2380-822/2018). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir papildomai pateiktame atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas ir atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau, remdamasis teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , jog sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas ginčo 2016 m. spalio 6 d. – 2018 m. sausio 31 d. laikotarpiu, iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 12 d., kai pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 252, kurioje, LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis (1 t., b. l. 152–155), įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo.

Todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui. Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. liepos 6 d. ir nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. sausio 31 d., iÅ¡ viso 476 dienas.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, jog kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra, oro judėjimo greitis ir apÅ¡vieta, buvo drėgna, veisėsi parazitai, kamerose esančios grotos trukdė iÅ¡sivalyti langus, neveikė ventiliacija. Pagal LVAT praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apÅ¡vietimo, drėgmės, pelėsio, temperatÅ«ros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankÅ¡luosčių bÅ«klės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose taisykles, todėl pareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1928-756/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kamerose buvusios netinkamos temperatūros, apšvietos, ventiliacijos, oro judėjimo greičio, parazitų veisimosi visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma HN 134:2015 nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, apšvieta, oro judėjimo greitis, ventiliacija, veisėsi parazitai, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundu dėl kameros bÅ«klės, t. y. praÅ¡ydamas užsandarinti langus, nes per juos pučia vėjas ir yra Å¡alta, kreipėsi tik vienÄ kartÄ â€“ 2018 m. sausio 26 d. (1 t., b. l. 161–162; 2 t., 9–11, 67–72). LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. 96-700 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad kamerų įrengimas atitinka HN 134:2015 reikalavimus, kameros Nr. 202 langai ir jų rėmai tvarkingi, pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas (2 t., b. l. 57).

Įvertinus atsakovės atstovo byloje pateiktus nagrinėjamam ginčo laikotarpiui aktualius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras), periodiškai atliekančio sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktus, matyti, kad HN 134:2015 pažeidimai ginčo 2016 m. spalio 6 d. – 2018 m. sausio 31 d. laikotarpiu pareiškėjui būnant kamerose Nr.: 112A, 115, 118, 130, 137, 138, 147, 172, 189, 194, 195, 202, 252, 314, 404 ir 4-oje sekcijoje, nustatyti nebuvo (1 t., b. l. 67–151).

PrieÅ¡ingai, Centro 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo akte nurodyta, kad, atlikus patikrinimÄ , be kita ko, kameroje Nr. 194, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. kovo 28 d., dirbtinė apÅ¡vieta, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, kameros vėdinimas atitiko HN 134:2015 reikalavimus, nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta, langų stiklai ir palangės vizualiai Å¡varÅ«s (1 t., b. l. 67–76); 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte nurodyta, kad, atlikus patikrinimÄ , be kita ko, kameroje Nr. 147, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 15 d., HN 134:2015 pažeidimai nenustatyti (1 t., b. l. 93–95); 2017 m. kovo 23 d. patikrinimo akte, taip pat 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 118, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo 2017 m. rugpjūčio 7 d., sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per atidaromÄ langÄ , patikrinimo metu langas darinėjosi, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 reikalavimus, nariuotakojų buvimo požymių vizualiai nenustatyta, peržiÅ«rėjus graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo (dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale esančius duomenis, nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas (1 t., b. l. 128–136).

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, taip pat nustačius, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė detalizuoto paaiÅ¡kinimo, kada ir kokiose kamerose galimai buvo jo nurodyto pobÅ«džio pažeidimai, darytina iÅ¡vada, jog objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. pvz., 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-378-525/2017). Taigi atsižvelgiant į LVAT suformuotas nuostatas įrodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, todėl, kaip minėta, vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas dėl higienos normų neatitinkančių kamerų bÅ«klės negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad buvo pažeista jo teisė į ne trumpesnį kaip 8 val. per dienÄ praleidimÄ lauke, pažymėtina, jog Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems kasdien suteikiama teisė į ne mažiau kaip vienos valandos pasivaikščiojimÄ gryname ore.

Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (Bausmių vykdymo kodekso 103 str. 2 d.).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93) 12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių datų, kada jam nebuvo leista iÅ¡eiti pasivaikščioti, kai jis tokia teise dar nebuvo pasinaudojęs. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , neteisėtumo nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«na sudaryta galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, be to, galimybė pasinaudoti duÅ¡u suteikiama tik kartÄ per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Pagal HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, prausimasis duÅ¡e organizuojamas, vadovaujantis 2010 m. kovo 4 d.

LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto LukiÅ¡kių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, remiantis kuriomis LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į administracijÄ su nusiskundimais dėl Å¡ilto vandens nebuvimo duÅ¡e (praÅ¡ymu suteikti galimybę pasinaudoti duÅ¡u dėl to, kad juo nebuvo pasinaudota dėl Å¡ilto vandens duÅ¡e nebuvimo, taip pat pasinaudoti duÅ¡u pasportavus).

Teismo vertinimu, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų LukiÅ¡kių TI-K administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl teismas vertina juos kaip neįrodytus. Minėta, jog pagal HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K jis turėjo tokiÄ galimybę, vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendino minėtÄ pareigÄ .

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K išduodamo maisto daviniai neužtikrino jam, kaip sportuojančiam asmeniui, reikiamo kalorijų kiekio. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas, teigdamas, kad maisto kaloringumas buvo 1 300–1 500 kcal, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pakankamai pagrįstu. Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojo iki 2018 m. sausio 1 d.).

Nurodytuose teisės aktuose nėra iÅ¡skiriamas atskiras valgiaraÅ¡tis sportuojantiems asmenims, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių gauti padidinto kaloringumo maisto davinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Pažymėtina, kad subjektyvus maisto skonio suvokimas taip pat savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo, jis patyrė daug iÅ¡gyvenimų, pasireiÅ¡kusių baime, nerimu, emocine ir nuolatine depresija, pažeminimu, stresu, fiziniais bei kitais nepatogumais, sutrikusia nervų sistema, kuriuos, praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , įvertino 15 000 Eur suma.

Ä® bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopija (1 t., b. l. 22–38) paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K tiesioginių pareigų nevykdymo jam pablogėjo sveikata, t. y. sutriko nervų sistema, susirgo depresija. IÅ¡ byloje esančio asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡o, matyti, jog pareiÅ¡kėjas nesikreipė į medikus dėl jo nurodytų sveikatos sutrikimų. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų apie sveikatos bÅ«klės blogėjimÄ bei duomenų, kad patyrė kitus neigiamus potyrius, kurie galėtų bÅ«ti laikomi neturtine žala, todėl, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra nepagrįsti ir nesusieti su konkrečiais atsakovės atstovo veiksmais.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų, t. y. pareiÅ¡kėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas nepažeidžiant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ (žr. pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-662/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-624/2018).

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iÅ¡ viso 476 dienas, į pažeidimo mÄ stÄ , jo trukmę, epizodiÅ¡kumÄ , formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015, 2017 m. kovo 14 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sÄ lygos pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 1 190 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Č. B. (Č. B.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui Č. B. (Č. B.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 190 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imties eurų) neturtinę žalÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolita Rasiukevičienė