1f765471-bf7b-46a2-ace8-0a2f2b3f91a9 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatednustatyti palikimui priimti Å¡eÅ¡ių mÄnesių termino pratÄsimÄ R. J. atžvilgiu; palikimo priÄmimo tikslu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja R. J. nuo 2007 metų viena faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti tÄvo V. S. palikimÄ . R. J. su kita paveldÄtoja L. J. tÄvo V. S. palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai jį valdydamos po mamos N. S. mirties, kai abi paveldÄjo mamos turtinį palikimÄ nekilnojamo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini);
Legislator headnote
AI generated1f765471-bf7b-46a2-ace8-0a2f2b3f91a9 · Kauno apygardos teismas: įpareigoti D. J. atstatyti sugadintÄ sodybos mÄsos rÅ«kyklÄ , kuriÄ sugriovÄ naudodama savo reikmÄms ir vengia jÄ atstatyti.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Pirmiausia, teismas pažeidÄ civilinio proceso kodekso nuostatas, neapsiÅ«lÄ Å¡alims ginÄÄ iÅ¡sprÄsti taikiai. Å is procesinis pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .Teismas neteisingai nustatÄ, kad N. S. neteisÄtai valdÄ savo buvusio vyro, V. S. palikimÄ , o taip pat neteisingai nustatÄ aplinkybÄ, kad apeliantÄs tÄvai faktiÅ¡kai nesinaudojo užgyventu turtu, gyveno atskirus gyvenimus ir pan.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-621-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03756-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 50.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas ArÅ«nas Rudzinskas, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs suinteresuoto asmens R. J. apeliacinį skundÄ dÄl Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-300-470/2014 pagal pareiÅ¡kÄjo R.
S. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotais asmenimis R. J., E. S., D. J., L. J. dÄl palikimo priÄmimo faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti juridinio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens R. J. prieÅ¡prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo pradedant turtÄ faktiÅ¡kai valdyti juridinio fakto nustatymo, ir n u s t a t Ä:I.             GinÄo esmÄ pareiÅ¡kÄjas R. S. pateikÄ teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad po savo tÄvo V.
S. mirties 1996-11-16, jo palikimÄ priÄmÄ, pradÄdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. NurodÄ, kad paskutinÄ tÄvo nuolatinÄ gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).Suinteresuotas asmuo R. J. su pareiÅ¡kÄjo R. S. pareiÅ¡kimu dÄl palikimo priÄmimo fakto nustatymo nesutiko, pateikÄ prieÅ¡inį reikalavimÄ (1 t., b. l. 90â94), kuriuo palikimo priÄmimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad po tÄvo V. S. mirties jo palikimÄ nuo 2007 metų priÄmÄ ji, pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.
PareiÅ¡kÄjo R. S. pareiÅ¡kimÄ praÅ¡Ä atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Alytaus rajono apylinkÄs teismas 2014 m. liepos 15 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjo R. S. pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad R. S. po savo tÄvo V. S., mirusio 1996 m. lapkriÄio 16 d., gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priÄmÄ jo palikimÄ , pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatytas tam, kad savo teises į paveldÄjimÄ galÄtų įgyvendinti pareiÅ¡kÄjas R.
S..R. J. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo atmetÄ ir priteisÄ iÅ¡ R. J. 168,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodÄ, kad V. S. mirÄ 1996 m. lapkriÄio 16 d. PareiÅ¡kÄjas R. S. ir suinteresuoti asmenys R. J., E. S., D. J., L. J. yra palikÄjo V. S. vaikai. Po tÄvo mirties atsirado paveldÄjimas pagal įstatymÄ . Ä®statymo nustatytu terminu nÄ vienas iÅ¡ įpÄdinių dÄl palikimo priÄmimo į notarinį biurÄ nesikreipÄ. Atsiradusiam paveldÄjimui taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisÄ.
PaveldÄjimo santykius palikÄjo V. S. mirties metu reguliavo 1964 metų Civilinis kodeksas.Tiek pagal nagrinÄjamam ginÄui sprÄsti taikytinÄ 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo.Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad V. S. ir N. S. santuoka buvo nutraukta. Tokiu bÅ«du pirmos eilÄs paveldÄtojai po tÄvo mirties yra mirusiojo vaikai (1964 m.
CK 573 str.). V. S. dukterys E. S., D. J., L. J. palikimo po tÄvo mirties atsisakÄ ir tai patvirtino notarų biuruose raÅ¡ytais vienaÅ¡aliais pareiÅ¡kimais.Teismas nesutiko su R. J. tvirtinimu esÄ po V. S. mirties jo palikimÄ faktiÅ¡kai priÄmÄ ir valdÄ buvusi jo sutuoktinÄ N. S., o po jos mirties palikimÄ priÄmÄ R. J.. Nei pagal dabar galiojanÄio CK normas, nei pagal palikÄjo mirties metu galiojusio CK 573 straipsnio nuostatas buvÄs sutuoktinis nepatenka į įpÄdinių, paveldinÄių pagal įstatymÄ , ratÄ .
Taigi, kitiems įstatyminiams įpÄdiniams atsisakius paveldÄjimo teisÄs, V. S. palikimÄ pagal įstatymÄ galÄjo priimti tik neatsisakÄ palikimo įstatyminiai pirmos eilÄs įpÄdiniai (1964 m. CK 573 str.), t.y. R. S. ir R. J..Byloje neginÄijamai nustatyta, kad po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) esanÄiame gyvenamajame name, kuris dalinÄs nuosavybÄs teise priklausÄ mirusiajam ir jo buvusiai sutuoktinei N. S., liko gyventi mirusiojo sÅ«nus R. S. su motina N. S.. PareiÅ¡kÄjo ir suinteresuotųjų asmenų D.
J., L. J. parodymais, E. S. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu (t. I, b.l. 136) patvirtinama, kad R. S. su motina sudarÄ Å¡eimÄ ir bendrais veiksmais tvarkÄ Å«kį, prižiÅ«rÄjo sodybÄ , mokÄjo mokesÄius. Fakto, kad sodyboje po tÄvo mirties liko gyventi R. S., neneigia ir R. J.. Visa tai įrodo, kad R. J. palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perÄmÄ mirusiojo turtÄ ir pradÄjo jį valdyti. Å ioje byloje nustatyti faktai, kad po V. S. mirties R. S. rÅ«pinosi Å«kiu, prižiÅ«rÄjo sodybÄ , mokÄjo mokesÄius, sprendÄ dÄl sodybos apkÅ«renimo reikalų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis priÄmÄ tÄvo palikimÄ , pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.R.
J. paaiÅ¡kino, kad ji tÄvo palikimÄ priÄmÄ nuo 2007 metų, kuomet nutraukusi santuokÄ , su trimis vaikais įsikraustÄ Ä¯ tÄvų sodybÄ . TaÄiau kaip minÄta, pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusiÄ teisÄ, palikimo priÄmimo veiksmai turÄjo bÅ«ti atlikti per 6 mÄnesius nuo jo atsiradimo dienos. R. J. nepateikÄ jokių duomenų, kad po tÄvo mirties aktyviai siekÄ Ä¯gyvendinti palikimo priÄmimo teises. PrieÅ¡ingai, ji pati patvirtino, kad per Å¡eÅ¡is mÄnesius po tÄvo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, visai nepretendavo į palikimÄ , kÅ«rÄ savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ su savo Å¡eima, apie vienuolika metų gyveno Vilniuje, Alytuje ir į tÄvų sodybÄ nepretendavo.
Be to, po motinos mirties jai atiteko dalis sodybos, todÄl byloje esanÄios raÅ¡ytinÄs sutartys tik patvirtina, kad R. J. rÅ«pinasi jai tekusia sodybos dalimi.Nustatytos faktinÄs aplinkybÄs rodo, kad R. J. tÄvo palikimo nepriÄmÄ sÄ moningai, ir tai lemia atitinkamus teisinius padarinius â teisÄs paveldÄti palikÄjo turtÄ praradimÄ . Atstatyti praleistÄ terminÄ palikimui priimti R. J. nepraÅ¡o, be to, toks praÅ¡ymas nebÅ«tų logiÅ¡kas, kadangi pati R. J. patvirtino, jog po tÄvo mirties sÄ moningai nepretendavo į jo turto dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. J. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo:
1) nustatyti palikimui priimti Å¡eÅ¡ių mÄnesių termino pratÄsimÄ R. J. atžvilgiu;
2) palikimo priÄmimo tikslu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja R. J. nuo 2007 metų viena faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti tÄvo V. S. palikimÄ . R. J. su kita paveldÄtoja L. J. tÄvo V. S. palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai jį valdydamos po mamos N. S. mirties, kai abi paveldÄjo mamos turtinį palikimÄ nekilnojamo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini);
3) nustatyti, kad mama N. S. po tÄvo V. S. mirties, t.y. nuo 1996-11-16 d. faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti tÄvo palikimÄ , kurį ji ir paveldÄjo;
4) atmesti R. S. ieÅ¡kinį dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo palikimo priÄmimo tikslu;
5) atmesti atsiliepimo praÅ¡ymÄ , kad R. J. apmokÄtų jo teismo ir advokato iÅ¡laidas. DÄl R. S. melagingų dokumentų - ieÅ¡kinio ir atsiliepimo, praÅ¡o teismo pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯pareigoti apmokÄti R. J. su teismu susijusias iÅ¡laidas, t.y. žyminį mokestį;
6) įpareigoti R. S. atiduoti R. J. visas skolas, susijusias su namo išlaikymu, remontu - 3200,93 Lt;
7) įpareigoti R. S., kad jis atiduotų R. J. baldų komplektÄ , kurį jis laiko pas save prieÅ¡ R. J. valiÄ ;
8) įpareigoti D. J. atstatyti sugadintÄ sodybos mÄsos rÅ«kyklÄ , kuriÄ sugriovÄ naudodama savo reikmÄms ir vengia jÄ atstatyti.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Pirmiausia, teismas pažeidÄ civilinio proceso kodekso nuostatas, neapsiÅ«lÄ Å¡alims ginÄÄ iÅ¡sprÄsti taikiai. Å is procesinis pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .Teismas neteisingai nustatÄ, kad N. S. neteisÄtai valdÄ savo buvusio vyro, V. S. palikimÄ , o taip pat neteisingai nustatÄ aplinkybÄ, kad apeliantÄs tÄvai faktiÅ¡kai nesinaudojo užgyventu turtu, gyveno atskirus gyvenimus ir pan.
Å ioms aplinkybÄms paneigti bus teikiamos aplinkybÄs, kurios parodys, kad abu apeliantÄs tÄvai, nors ir buvo iÅ¡siskyrÄ, taÄiau tarp jų abiejų buvo faktiÅ¡kai sukurti sugyventinių santykiai, nes jie po santuokos nutraukimo iÅ¡gyveno kartu 11 metų, (NijolÄ ir V. S. iÅ¡siskyrÄ 1985-04-23, tÄvas numirÄ 1996-11-16), abu tÄvai prisidÄjo vienas prie kito turto gerinimo, tÄvas prisidÄjo prie Å«kio priežiÅ«ros, namo remonto (sukonstravo visus mamos nupirktus naujus baldus, iÅ¡klijavo plytelÄmis virtuvÄ), pirko visai Å¡eimai maisto produktus, padÄjo mamai paskersti gyvulius ir pan.) TÄvui numirus, mama viena valdÄ abiejų sugyventinių pagerintÄ turtÄ â Å«kį, gyveno tÄvo kambaryje, kurį ji ir prižiÅ«rÄjo, remontavo, laikÄ savo automobilį tÄvo pastatytame garaže, Å¡ÄrÄ Å«kio gyvulius iÅ¡ tÄvo paliktos žemÄs paÅ¡arų.
Taigi teismas neteisingai nustatÄ, kad apeliantÄs abu tÄvai neatitiko faktinių sugyventinių statuso ir mama po savo sugyventinio mirties neteisÄtai valdÄ buvusio sugyventinio turtÄ .Su mama kartu gyvenu ir brolis R. S., kuris gyveno iÅ¡ mamos gaunamų pajamų, nes praktiÅ¡kai iki 40 metų beveik niekur nedirbo, iÅ¡skyrus kelerius metus Žuvinto rezervate, iÅ¡ kurio buvo atleistas dÄl nepagarbaus elgesio. Brolis mažai prisidÄjo prie Å«kio darbų, mama N. S. viena po tÄvo V. S. mirties faktiÅ¡kai valdÄ jo palikimÄ .
Visi vaikai mažiau ar daugiau prisidÄjo prie Å«kio priežiÅ«ros, kas sodybos aplinkos tvarkymu, kas namo remontu ir pan.Teismas neteisingai nustatÄ, kad R. J. 11 metų gyveno Vilniuje ir negalÄjo prisidÄti prie Å«kio priežiÅ«ros. ApeliantÄ teigia, kad Vilniuje su savo Å¡eima iÅ¡gyveno 2 metus, praÄjus metams po tÄvo mirties, 11 metų iÅ¡gyveno Alytuje, kiekvienÄ vasarÄ sugrįždavo į sodybÄ ir tvarkydavo sodybos aplinkÄ su mamos žinia. Mamai mirus, tÄsÄ Å¡iÄ tradicijÄ t.y. kiekvienÄ vasarÄ , nors ir broliui gyvenant sodyboje, tvarkydavo sodybos aplinkÄ .
Taigi brolio R. S. ir sesers E. S. liudijimai yra melagingi, kad apeliantÄ jokiais veiksmais neprisidÄjo prie sodybos priežiÅ«ros ir darbo.2007 metais apeliantei apsigyvenus sodyboje, brolis nei darbu, nei pinigais neprisidÄjo prie sodybos iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus pirmus dvejus metus, t.y. 2 kartus nupirko malkų ir jas stambiai sukapojo, apeliantei reikÄjo kviesti darbininkus, kad perkapotų malkas ir jiems mokÄti atlygį. Taigi apeliantÄ gyvendama sodyboje matÄ, kad brolis yra visiÅ¡kai neÅ«kiÅ¡kas žmogus, nebendraujantis, egocentriÅ¡kas, konfliktiÅ¡kas, nesuprantantis sodybos dalininkų įsipareigojimų, bendradarbiavimo.
Teismas neteisingai nustatÄ aplinkybÄ, kad apeliantÄ prižiÅ«ri tik savo namo, sodybos dalį, nors ji faktiÅ¡kai prižiÅ«rÄjo ir brolio Rimanto dalį, t.y. jo kambarys apstatytas apeliantÄs baldais, apeliantÄ namo nuotekas įvedÄ ne tik sau, bet ir broliui Rimantui (patvirtina nuotekų įvedimo sutartys), daug kartų tvarkÄ abiejų paveldÄtojų elektros instaliacijos darbus, vandentiekio tvarkymo darbus, sodo tvarkymo darbus, iÅ¡ naujo viena su vaikais apželdino visÄ sodybÄ . ApeliantÄ su vaikais remontuoja savo ir tÄvo V.
S. paliktÄ kambarį, t.y. abiejų kambarių sienos sutvarkytos atlikus kapitalinį remontÄ . Brolis ir kita sesuo Laima daug kartų buvo raginami, kvieÄiami tvarkyti, prižiÅ«rÄti sodybos, taÄiau nei vienas iÅ¡ jų neprisidÄjo, nesusidomÄjo sodybos, namo remontu.Teismas pažymÄjo, kad R. J. į teismÄ nesikreipÄ dÄl nustatyto palikimui priimti Å¡eÅ¡ių mÄnesių termino pratÄsimo. Å ios aplinkybÄs teisme neteikÄ, nes nenorÄjo mamos įžeisti savo elgesiu, nes jos manymu mama N. S. yra viena iÅ¡ teisÄtų paveldÄtojų, kadangi su tÄvu V.
S. faktiÅ¡kai atitiko sugyventinių statusÄ . Teismas nustatÄ aplinkybÄ, kad praÅ¡yti praleisto 6 mÄnesių termino atstatymo yra teisÄta procedÅ«ra, todÄl Kauno apygardos teismo praÅ¡o atstatyti praleistÄ 6 mÄnesių laikotarpį teisÄtam palikimui priimti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄjas R. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:ApeliantÄs ir pareiÅ¡kÄjo tÄvas V.
S. mirÄ 1996-11-16, kai apeliantÄ atvyko į sodybÄ gyventi po tÄvo mirties jau buvo praÄjÄ beveik 11 metų. Iki 2007 m. vasaros, t. y. 11 metų, R. J. mirusio tÄvo sodyba ir palikimas visiÅ¡kai nerÅ«pÄjo. PareiÅ¡kÄja nesirÅ«pino nei sodybos iÅ¡laikymu, nei priežiÅ«ra, nei pagerinimu. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ priimanÄio palikimÄ Ä¯pÄdinio valia įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ trijų mÄnesių terminÄ .
Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄjÄs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpÄdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ bei iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ tapti palikÄjo turto savininku (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2008).Teismo posÄdžio metu R. J. pati patvirtino, kad per Å¡eÅ¡is mÄnesius po tÄvo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, visai nepretendavo į palikimÄ .
Visa tai lemia atitinkamus teisinius padarinius - teisÄs paveldÄti palikÄjo turtÄ praradimÄ . Atstatyti praleistÄ terminÄ palikimui priimti R. J. pirmosios instancijos teismo nepraÅ¡Ä. Nors tokį praÅ¡ymÄ apeliantÄ iÅ¡reiÅ¡kÄ teikiant apeliacinį skundÄ , jis yra nelogiÅ¡kas, kadangi bylos nagrinÄjimo metu pirmosios instancijos teisme ji pati patvirtino, jog po tÄvo mirties sÄ moningai nepretendavo į jo turto dalį. Siekiant atstatyti praleistÄ procesinį terminÄ palikimui priimti, bÅ«tina nurodyti ir įrodyti svarbias termino praleidimo priežastis.
Tokių priežasÄių R. J. nenurodÄ nei pirmos instancijos teismui, nei pateikÄ argumentus apeliacinÄs instancijos teismui.ApeliantÄs teiginiai, kad V. S. ir N. S. nutraukus santuokÄ toliau faktiÅ¡kai gyveno kaip sugyventiniai, todÄl laikytina, kad N. S. priÄmÄ V. S. palikimÄ pradÄjusi jį faktiÅ¡kai valdyti, o po jos mirties palikimÄ priÄmÄ apeliantÄ, prieÅ¡tarauja LR CK teisÄs normoms. PažymÄtina, kad nei pagal dabar galiojanÄias CK teisÄs normas, nei pagal palikÄjo mirties metu galiojusio CK 573 str. nuostatas, buvÄs sutuoktinis nepatenka į įpÄdinių, paveldinÄių pagal įstatymÄ ratÄ .V.
S. mirus, pareiÅ¡kÄjas netrukus ÄmÄ rÅ«pintis visu mirusiojo nekilnojamuoju turtu, taip pat perÄmÄ ir visus smulkius jo asmeninius daiktus. PareiÅ¡kÄjas nuolat gyveno mirusiam tÄvui priklausanÄiame name, moka visus privalomus mokesÄius, rÅ«pinosi ne tik gyvenamojo namo gerbÅ«viu, bet ir jo priklausiniais, tinkamai prižiÅ«ri ir žemÄs sklypÄ (Å¡ienauja žolÄ, tvarko vaismedžių ir vaiskrÅ«mių Å¡akas ir t. t.). Kol buvo gyva motina N. S., prie sodybos priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo prisidÄdavo ir ji. 2003 m. liepos 15 d. motinai N. S. mirus, sodybos priežiÅ«ra teko vienam pareiÅ¡kÄjui.Pažymi, kad nuo 2010 m. sausio 28 d., pagal dovanojimo sutartį Nr. DŽM- 420, pareiÅ¡kÄjui atiteko didžioji dalis mirusiajam tÄvui priklausanÄio namo, taÄiau dÄl pareiÅ¡kÄjos R.
J. nesugyvenamo ir itin konfliktiÅ¡ko bÅ«do, iki Å¡iol tinkamai savo teisių ir interesų įgyvendinti negali. PareiÅ¡kÄjo seserys E. S., D. J. ir L. J. dovanojimo sutartimi pareiÅ¡kÄjui, o ne R. J. perleido, joms priklausanÄias gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalis. Seserys pateikÄ teismui atsiliepimus, kuriuose patvirtino, kad neprieÅ¡tarauja ir palaiko pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ dÄl palikimo priÄmimo tikslu, nustatytų juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ . Seserys gerai žino, kad apeliantÄ tinkamiau už pareiÅ¡kÄjÄ mÅ«sų tÄvų užgyvento turto nesugebÄs prižiÅ«rÄti.Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad apeliantÄ, teikiant apeliacinį skundÄ apeliacinÄs instancijos teismui pateikia tokius reikalavimus, kokių nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui.
Tokiu bÅ«du ji pažeidžia civilinio proceso kodekso normas, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). ApeliantÄs pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK nurodytų apeliacinio skundo keliamų ne tik bendrųjų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, bet ir specialiųjų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų.
BÅ«tent apeliacinio skundo dalykas (praÅ¡ymas) identifikuoja apelianto materialinį teisinį reikalavimÄ . Tinkamai nesuformulavus apeliacinio skundo dalyko, jo nagrinÄjimas teisme tampa negalimas.Kartu su apeliaciniu skundu apeliantÄ pateikia papildomus dokumentus, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismo nepraÅ¡o jų prijungti prie Å¡ios civilinÄs bylos, taip pat nepateikia svarbių priežasÄių, dÄl kurių Å¡ie dokumentai yra svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi Å¡iai bylai, bei nepaaiÅ¡kina, kodÄl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.ApeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrino ar nÄra absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. J. pirmosios instancijos teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä teismo nustatyti du juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus, o bÅ«tent, pirma, kad ji po savo tÄvo V. S. mirties priÄmÄ tÄvo palikimÄ , pradÄdama jį faktiÅ¡kai valdyti, antra, kad po motinos N. S. mirties ji ir L.
J. priÄmÄ motinos palikimÄ , pradÄdamos jį faktiÅ¡kai valdyti.Alytaus rajono apylinkÄs teismas 2013 m. lapkriÄio 11 d. nutartimi atsisakÄ priimti nagrinÄti R. J. reikalavimÄ dÄl juridinio fakto, kad ji ir N. S. priÄmÄ motinos palikimÄ , pradÄdamos jį faktiÅ¡kai valdyti, nustatymo. Teismas Å¡ioje nutartyje nurodÄ, kad 2003-12-12 notarinÄs sutarties pagrindu N. S. turtas buvo paveldÄtas pagal įstatymÄ , o paveldÄtojams - mirusiosios vaikams iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimai.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, darÄ iÅ¡vadÄ , kad visas N. S. turtas po jos mirties buvo paveldÄtas. Esant tokioms faktinÄms aplinkybÄms negalima nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ apie palikimo priÄmimÄ pradÄjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nes toks faktas negali sukelti teisinių pasekmių. Siekdama įrodyti prieÅ¡ingai, R. J. turi teisÄ ginÄyti paveldÄjimo teisÄs liudijimų teisÄtumÄ . Å i teismo nutartis yra įsiteisÄjusi, apeliacine tvarka R. J. jos neskundÄ.
ApeliantÄ R. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o ne tik palikimo priÄmimo tikslu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja R. J. nuo 2007 metų viena faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti tÄvo V. S. palikimÄ , bet ir pareiÅ¡kÄ naujus reikalavimus, t. y. :
1) palikimui priimti R. J. pratÄsti Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminÄ ;
2) nustatyti, kad R. J. su kita paveldÄtoja L. J. tÄvo V. S. palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai jį valdydamos po mamos N. S. mirties, kai abi paveldÄjo mamos turtinį palikimÄ nekilnojamo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini);
3) nustatyti, kad mama N. S. po tÄvo V. S. mirties, t. y. nuo 1996-11-16 d. faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti tÄvo palikimÄ , kurį ji ir paveldÄjo;
4) įpareigoti R. S. atiduoti R. J. visas skolas, susijusias su namo iÅ¡laikymu, remontu, Å¡iai dienai pareiÅ¡kÄjas apeliantei skolingas 3200,93 Lt;
5) įpareigoti R. S., kad jis atiduotų R. J. baldų komplektÄ , kurį jis laiko pas save užsirakinÄs prieÅ¡ R. J. valiÄ ;
6) įpareigoti D. J. atstatyti sugadintÄ sodybos mÄsos rÅ«kyklÄ , kuriÄ sugriovÄ naudodama savo reikmÄms ir vengia jÄ atstatyti.PažymÄtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo dalyko, apeliantÄ apeliacinÄs instancijos teismui pareiÅ¡kÄ eilÄ naujų reikalavimų, kurie nebuvo keliami ir nagrinÄjami pirmosios instancijos teisme.
Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo kontrolÄs forma, todÄl apeliaciniame procese byla nenagrinÄjama iÅ¡ naujo. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesÄ reglamentuojanÄios nuostatos, neprieÅ¡taraujanÄios apeliacinį procesÄ reglamentuojanÄioms normoms (CPK 302 straipsnis) bei specialiosios apeliacinį procesÄ apibrÄžianÄios CPK normos, kuriomis, pavyzdžiui, ribojamas naujų įrodymų priÄmimas (CPK 314 straipsnis), draudžiama apeliantui kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis) arba teismui priimti dÄl apelianto blogesnį sprendimÄ nei skundžiamas (CPK 313 straipsnis).
Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis teismas, nors nagrinÄja bylÄ pagal proceso normų nustatytas taisykles, taÄiau kaip ir pirmosios instancijos teismas yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojanÄių ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindÄ ir dalykÄ bei draudimÄ peržengti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) ribas, taikant ieÅ¡kovo 9Å¡iuo atveju suinteresuoto asmens) pažeistų teisių gynyba didesne apimtimi, negu ji nustatyta ieÅ¡kinyje. Be to, CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribos â jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas.
Taigi, apeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisÄtumo, nagrinÄja fakto ir teisÄs klausimus, taÄiau yra saistomas ne tik byloje pareikÅ¡to reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-278/2014).Atsižvelgus į iÅ¡dÄstytÄ , apeliaciniame skunde pareikÅ¡ti nauji reikalavimai:
1) palikimui priimti R. J. pratÄsti Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminÄ ;
2) nustatyti, kad R. J. su kita paveldÄtoja L. J. tÄvo V. S. palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai jį valdydamos po mamos N. S. mirties, kai abi paveldÄjo mamos turtinį palikimÄ nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini);
3) nustatyti, kad mama N. S. po tÄvo V. S. mirties, t. y. nuo 1996-11-16 d. faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti tÄvo palikimÄ , kurį ji ir paveldÄjo;
4) įpareigoti R. S. atiduoti R. J. visas skolas, susijusias su namo išlaikymu, remontu - 3200,93 Lt;
5) įpareigoti R. S., kad jis atiduotų R. J. baldų komplektÄ ;
6) įpareigoti D. J. atstatyti sugadintÄ sodybos mÄsos rÅ«kyklÄ , kuriÄ sugriovÄ naudodama savo reikmÄms ir vengia jÄ atstatyti, â apeliacinÄs instancijos teisme nenagrinÄtini.Taigi, nagrinÄjamoje byloje yra sprendžiamas tik klausimas, ar apeliantÄ po savo tÄvo V. S. mirties priÄmÄ tÄvo palikimÄ , pradÄdama jį faktiÅ¡kai valdyti.IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad V. S. mirÄ 1996 m. lapkriÄio 16 d. (2 t., b. l. 8). V. S. vardu mirties momentu buvo registruotas nekilnojamasis turtas: 1/7 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/7 dalis keturių Å«kinių pastatų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 1/7 dalis lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄių (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21â24), 71/1000 dalis katilinÄs, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25â27), po 9/500 dalis vaikų darželio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28â33) bei 13/100 dalių keturių mineralinių trÄ Å¡Å³ sandÄlių, esanÄių (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34â43).
Taip pat jam buvo atstatytos nuosavybÄs teisÄs į žemÄs sklypus, esanÄius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44â46). PareiÅ¡kÄjas R. S. ir suinteresuoti asmenys R. J., E. S., D. J., L. J. yra palikÄjo V. S. vaikai (2 t., b. l. 7, 13, 15â16, 18â19, 65). 2012 m. spalio 3 d. notarÄ M. B. iÅ¡davÄ liudijimÄ , kad paveldÄjimo bylų dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo į V. S. palikimÄ užvesta nÄra (2 t., b. l. 11).Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsiradusiam paveldÄjimui Å¡iuo atveju taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisÄ, t.y. 1964 metų Civilinio kodekso nuostatos. 1964 m.
CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpÄdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ, kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ . AnalogiÅ¡kos nuostatos yra nurodytos ir Å¡iuo metu galiojanÄio Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldÄjimo teisiniai santykiai.
Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldÄjimas pagal įstatymÄ , kada įpÄdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilÄ tampa asmenys, turintys tokiÄ teisÄ palikimo atsiradimo momentu (1964 m. CK 573 str., CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).V. S. ir N. S. santuoka buvo nutraukta nuo 1985 m. balandžio 23 d. (2 t., b. l. 128). Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas. Nei pagal dabar galiojanÄio CK normas, nei pagal palikÄjo mirties metu galiojusio CK 573 straipsnio nuostatas buvÄs sutuoktinis nepatenka į įpÄdinių, paveldinÄių pagal įstatymÄ , ratÄ .
Po V. S. mirties, jo dukterys E. S., D. J., L. J. palikimo atsisakÄ notarų biuruose raÅ¡ytais pareiÅ¡kimais (2 t., b. l. 12, 14, 17). Taigi, kitiems įstatyminiams įpÄdiniams atsisakius paveldÄjimo teisÄs, V. S. palikimÄ pagal įstatymÄ galÄjo priimti tik neatsisakÄ palikimo įstatyminiai pirmos eilÄs įpÄdiniai R. S. ir R. J. (1964 m. CK 573 str.).Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad po V. S. mirties pareiÅ¡kÄjas R. S. rÅ«pinosi Å«kiu, prižiÅ«rÄjo sodybÄ , mokÄjo mokesÄius, sprendÄ dÄl sodybos apkÅ«renimo reikalų, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , kad jis priÄmÄ tÄvo palikimÄ , pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.
ApeliantÄ praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , jog ji nuo 2007 m. viena faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti tÄvo V. S. palikimÄ , kadangi nuo 2007 metų apsigyveno sodyboje, tvarkÄ aplinkÄ , įvedÄ nuotekas ne tik savo namo dalyje, taÄiau ir visam namui, tvarkÄ abiejų paveldÄtojų elektros instaliacijos darbus, kapitaliai sutvarkÄ tÄvo kambarį.Tam, kad įpÄdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti. Palikimo priÄmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpÄdinio veiksmai, kuriais įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ visÄ palikimÄ , o esant įpÄdinių daugetui â į įpÄdiniui tenkanÄiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikÄjo teises).
Taigi palikimo priÄmimu pripažįstamas įpÄdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijanÄiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiÄmimÄ visų pareigų, kylanÄių ar galinÄių kilti iÅ¡ palikimo. Ä®statymo nustatyta, kad įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai jis kreipÄsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkÄs teismÄ dÄl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpÄdinis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
TaÄiau jeigu įpÄdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriÄmÄ, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminÄtiems, palikimo priÄmimo bÅ«das â palikimo priÄmimas, faktiÅ¡kai pradÄjus paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). PažymÄtina, kad palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpÄdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybÄs teises į palikÄjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).
Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesÄius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpÄdinis, pradÄjÄs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priÄmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Z.
K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkriÄio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su apeliantÄs argumentais ir juos kaip nepagrįstus atmeta. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad apeliantÄ po tÄvo V. S. mirties (mirÄ 1996-11-16) į tÄvų sodybÄ atsikÄlÄ gyventi po skyrybų su savo sutuoktiniu 2007 metais.
Tai reiÅ¡kia, jog beveik 11 metų apeliantÄ faktiÅ¡kai tÄvo palikimu nesirÅ«pino, per 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminÄ savo teisių į tÄvo palikimÄ neįgyvendino, jokių aktyvių veiksmų dÄl palikimo priÄmimo neatliko. Å ias aplinkybes patvirtino suinteresuotas asmuo, E. S.. Ji savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime teismui nurodÄ, jog po tÄvo V. S. mirties pareiÅ¡kÄjas, jos brolis visÄ laikÄ gyveno sodyboje kartu su mama, rÅ«pinosi ir prižiÅ«rÄjo sodybÄ , o po motinos N. S. mirties 2003 m. liepos 15 d., visi įpÄdiniai paveldÄjo jos dalį, kuriÄ draugiÅ¡kai susitarimu pasidalijo (2 t., b. l. 68â70).
ApeliantÄ niekada nepretendavo į tÄvo V. S. turtÄ , niekada juo nesirÅ«pino, o palikimu susirÅ«pino tik po skyrybų su savo vyru (2 t., b. l. 136â137). Taigi, byloje nustatytos aplinkybÄs patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad R. J. nepateikÄ jokių duomenų, jog po tÄvo mirties aktyviai siekÄ Ä¯gyvendinti palikimo priÄmimo teises. PrieÅ¡ingai, ji pati patvirtino, kad per Å¡eÅ¡is mÄnesius po tÄvo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, visai nepretendavo į palikimÄ , kÅ«rÄ savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ su savo Å¡eima, apie vienuolika metų gyveno Vilniuje, Alytuje ir į tÄvų sodybÄ nepretendavo.
Ji laikÄ, kad visas po tÄvo mirties likÄs turtas turi priklausyti jų motinai N. S., kadangi abu tÄvai visÄ turtÄ užgyveno bendrai.Ä®vertinÄs aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginÄo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dÄl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl jis paliekamas nepakeistu, o suinteresuoto asmens R. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjas                                                                              ArÅ«nas Rudzinskas