Legislator Case Law & Legislation
1f765471-bf7b-46a2-ace8-0a2f2b3f91a9 AI generated

1f765471-bf7b-46a2-ace8-0a2f2b3f91a9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 1f765471-bf7b-46a2-ace8-0a2f2b3f91a9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti palikimui priimti Å¡eÅ¡ių mėnesių termino pratęsimÄ R. J. atžvilgiu; palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja R. J. nuo 2007 metų viena faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tėvo V. S. palikimÄ . R. J. su kita paveldėtoja L. J. tėvo V. S. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį valdydamos po mamos N. S. mirties, kai abi paveldėjo mamos turtinį palikimÄ nekilnojamo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

1f765471-bf7b-46a2-ace8-0a2f2b3f91a9 · Kauno apygardos teismas: įpareigoti D. J. atstatyti sugadintÄ sodybos mėsos rÅ«kyklÄ , kuriÄ sugriovė naudodama savo reikmėms ir vengia jÄ atstatyti.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Pirmiausia, teismas pažeidė civilinio proceso kodekso nuostatas, neapsiÅ«lė Å¡alims ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Å is procesinis pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .Teismas neteisingai nustatė, kad N. S. neteisėtai valdė savo buvusio vyro, V. S. palikimÄ , o taip pat neteisingai nustatė aplinkybę, kad apeliantės tėvai faktiÅ¡kai nesinaudojo užgyventu turtu, gyveno atskirus gyvenimus ir pan.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-621-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03756-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 50.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Rudzinskas, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens R. J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-470/2014 pagal pareiÅ¡kėjo R.

S. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotais asmenimis R. J., E. S., D. J., L. J. dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti juridinio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens R. J. prieÅ¡prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pradedant turtÄ faktiÅ¡kai valdyti juridinio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė pareiÅ¡kėjas R. S. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po savo tėvo V.

S. mirties 1996-11-16, jo palikimÄ priėmė, pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad paskutinė tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).Suinteresuotas asmuo R. J. su pareiÅ¡kėjo R. S. pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nesutiko, pateikė prieÅ¡inį reikalavimÄ (1 t., b. l. 90–94), kuriuo palikimo priėmimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad po tėvo V. S. mirties jo palikimÄ nuo 2007 metų priėmė ji, pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

PareiÅ¡kėjo R. S. pareiÅ¡kimÄ prašė atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 15 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo R. S. pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. S. po savo tėvo V. S., mirusio 1996 m. lapkričio 16 d., gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatytas tam, kad savo teises į paveldėjimÄ galėtų įgyvendinti pareiÅ¡kėjas R.

S..R. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė ir priteisė iÅ¡ R. J. 168,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodė, kad V. S. mirė 1996 m. lapkričio 16 d. PareiÅ¡kėjas R. S. ir suinteresuoti asmenys R. J., E. S., D. J., L. J. yra palikėjo V. S. vaikai. Po tėvo mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymÄ . Ä®statymo nustatytu terminu nė vienas iÅ¡ įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarinį biurÄ nesikreipė. Atsiradusiam paveldėjimui taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisė.

Paveldėjimo santykius palikėjo V. S. mirties metu reguliavo 1964 metų Civilinis kodeksas.Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinÄ 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. S. ir N. S. santuoka buvo nutraukta. Tokiu bÅ«du pirmos eilės paveldėtojai po tėvo mirties yra mirusiojo vaikai (1964 m.

CK 573 str.). V. S. dukterys E. S., D. J., L. J. palikimo po tėvo mirties atsisakė ir tai patvirtino notarų biuruose raÅ¡ytais vienaÅ¡aliais pareiÅ¡kimais.Teismas nesutiko su R. J. tvirtinimu esÄ po V. S. mirties jo palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė ir valdė buvusi jo sutuoktinė N. S., o po jos mirties palikimÄ priėmė R. J.. Nei pagal dabar galiojančio CK normas, nei pagal palikėjo mirties metu galiojusio CK 573 straipsnio nuostatas buvęs sutuoktinis nepatenka į įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymÄ , ratÄ .

Taigi, kitiems įstatyminiams įpėdiniams atsisakius paveldėjimo teisės, V. S. palikimÄ pagal įstatymÄ galėjo priimti tik neatsisakę palikimo įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai (1964 m. CK 573 str.), t.y. R. S. ir R. J..Byloje neginčijamai nustatyta, kad po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, kuris dalinės nuosavybės teise priklausė mirusiajam ir jo buvusiai sutuoktinei N. S., liko gyventi mirusiojo sÅ«nus R. S. su motina N. S.. PareiÅ¡kėjo ir suinteresuotųjų asmenų D.

J., L. J. parodymais, E. S. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu (t. I, b.l. 136) patvirtinama, kad R. S. su motina sudarė Å¡eimÄ ir bendrais veiksmais tvarkė Å«kį, prižiÅ«rėjo sodybÄ , mokėjo mokesčius. Fakto, kad sodyboje po tėvo mirties liko gyventi R. S., neneigia ir R. J.. Visa tai įrodo, kad R. J. palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perėmė mirusiojo turtÄ ir pradėjo jį valdyti. Å ioje byloje nustatyti faktai, kad po V. S. mirties R. S. rÅ«pinosi Å«kiu, prižiÅ«rėjo sodybÄ , mokėjo mokesčius, sprendė dėl sodybos apkÅ«renimo reikalų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis priėmė tėvo palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.R.

J. paaiÅ¡kino, kad ji tėvo palikimÄ priėmė nuo 2007 metų, kuomet nutraukusi santuokÄ , su trimis vaikais įsikraustė į tėvų sodybÄ . Tačiau kaip minėta, pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusiÄ teisę, palikimo priėmimo veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. R. J. nepateikė jokių duomenų, kad po tėvo mirties aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. PrieÅ¡ingai, ji pati patvirtino, kad per Å¡eÅ¡is mėnesius po tėvo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, visai nepretendavo į palikimÄ , kÅ«rė savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ su savo Å¡eima, apie vienuolika metų gyveno Vilniuje, Alytuje ir į tėvų sodybÄ nepretendavo.

Be to, po motinos mirties jai atiteko dalis sodybos, todėl byloje esančios raÅ¡ytinės sutartys tik patvirtina, kad R. J. rÅ«pinasi jai tekusia sodybos dalimi.Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad R. J. tėvo palikimo nepriėmė sÄ moningai, ir tai lemia atitinkamus teisinius padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ . Atstatyti praleistÄ terminÄ palikimui priimti R. J. nepraÅ¡o, be to, toks praÅ¡ymas nebÅ«tų logiÅ¡kas, kadangi pati R. J. patvirtino, jog po tėvo mirties sÄ moningai nepretendavo į jo turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. J. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo:

1) nustatyti palikimui priimti Å¡eÅ¡ių mėnesių termino pratęsimÄ R. J. atžvilgiu;

2) palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja R. J. nuo 2007 metų viena faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tėvo V. S. palikimÄ . R. J. su kita paveldėtoja L. J. tėvo V. S. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį valdydamos po mamos N. S. mirties, kai abi paveldėjo mamos turtinį palikimÄ nekilnojamo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini);

3) nustatyti, kad mama N. S. po tėvo V. S. mirties, t.y. nuo 1996-11-16 d. faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tėvo palikimÄ , kurį ji ir paveldėjo;

4) atmesti R. S. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu;

5) atmesti atsiliepimo praÅ¡ymÄ , kad R. J. apmokėtų jo teismo ir advokato iÅ¡laidas. Dėl R. S. melagingų dokumentų - ieÅ¡kinio ir atsiliepimo, praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigoti apmokėti R. J. su teismu susijusias iÅ¡laidas, t.y. žyminį mokestį;

6) įpareigoti R. S. atiduoti R. J. visas skolas, susijusias su namo išlaikymu, remontu - 3200,93 Lt;

7) įpareigoti R. S., kad jis atiduotų R. J. baldų komplektÄ , kurį jis laiko pas save prieÅ¡ R. J. valiÄ ;

8) įpareigoti D. J. atstatyti sugadintÄ sodybos mėsos rÅ«kyklÄ , kuriÄ sugriovė naudodama savo reikmėms ir vengia jÄ atstatyti.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Pirmiausia, teismas pažeidė civilinio proceso kodekso nuostatas, neapsiÅ«lė Å¡alims ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Å is procesinis pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .Teismas neteisingai nustatė, kad N. S. neteisėtai valdė savo buvusio vyro, V. S. palikimÄ , o taip pat neteisingai nustatė aplinkybę, kad apeliantės tėvai faktiÅ¡kai nesinaudojo užgyventu turtu, gyveno atskirus gyvenimus ir pan.

Å ioms aplinkybėms paneigti bus teikiamos aplinkybės, kurios parodys, kad abu apeliantės tėvai, nors ir buvo iÅ¡siskyrę, tačiau tarp jų abiejų buvo faktiÅ¡kai sukurti sugyventinių santykiai, nes jie po santuokos nutraukimo iÅ¡gyveno kartu 11 metų, (Nijolė ir V. S. iÅ¡siskyrė 1985-04-23, tėvas numirė 1996-11-16), abu tėvai prisidėjo vienas prie kito turto gerinimo, tėvas prisidėjo prie Å«kio priežiÅ«ros, namo remonto (sukonstravo visus mamos nupirktus naujus baldus, iÅ¡klijavo plytelėmis virtuvę), pirko visai Å¡eimai maisto produktus, padėjo mamai paskersti gyvulius ir pan.) Tėvui numirus, mama viena valdė abiejų sugyventinių pagerintÄ turtÄ â€“ Å«kį, gyveno tėvo kambaryje, kurį ji ir prižiÅ«rėjo, remontavo, laikė savo automobilį tėvo pastatytame garaže, šėrė Å«kio gyvulius iÅ¡ tėvo paliktos žemės paÅ¡arų.

Taigi teismas neteisingai nustatė, kad apeliantės abu tėvai neatitiko faktinių sugyventinių statuso ir mama po savo sugyventinio mirties neteisėtai valdė buvusio sugyventinio turtÄ .Su mama kartu gyvenu ir brolis R. S., kuris gyveno iÅ¡ mamos gaunamų pajamų, nes praktiÅ¡kai iki 40 metų beveik niekur nedirbo, iÅ¡skyrus kelerius metus Žuvinto rezervate, iÅ¡ kurio buvo atleistas dėl nepagarbaus elgesio. Brolis mažai prisidėjo prie Å«kio darbų, mama N. S. viena po tėvo V. S. mirties faktiÅ¡kai valdė jo palikimÄ .

Visi vaikai mažiau ar daugiau prisidėjo prie Å«kio priežiÅ«ros, kas sodybos aplinkos tvarkymu, kas namo remontu ir pan.Teismas neteisingai nustatė, kad R. J. 11 metų gyveno Vilniuje ir negalėjo prisidėti prie Å«kio priežiÅ«ros. Apeliantė teigia, kad Vilniuje su savo Å¡eima iÅ¡gyveno 2 metus, praėjus metams po tėvo mirties, 11 metų iÅ¡gyveno Alytuje, kiekvienÄ vasarÄ sugrįždavo į sodybÄ ir tvarkydavo sodybos aplinkÄ su mamos žinia. Mamai mirus, tęsė Å¡iÄ tradicijÄ t.y. kiekvienÄ vasarÄ , nors ir broliui gyvenant sodyboje, tvarkydavo sodybos aplinkÄ .

Taigi brolio R. S. ir sesers E. S. liudijimai yra melagingi, kad apeliantė jokiais veiksmais neprisidėjo prie sodybos priežiūros ir darbo.2007 metais apeliantei apsigyvenus sodyboje, brolis nei darbu, nei pinigais neprisidėjo prie sodybos išlaikymo, išskyrus pirmus dvejus metus, t.y. 2 kartus nupirko malkų ir jas stambiai sukapojo, apeliantei reikėjo kviesti darbininkus, kad perkapotų malkas ir jiems mokėti atlygį. Taigi apeliantė gyvendama sodyboje matė, kad brolis yra visiškai neūkiškas žmogus, nebendraujantis, egocentriškas, konfliktiškas, nesuprantantis sodybos dalininkų įsipareigojimų, bendradarbiavimo.

Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad apeliantė prižiÅ«ri tik savo namo, sodybos dalį, nors ji faktiÅ¡kai prižiÅ«rėjo ir brolio Rimanto dalį, t.y. jo kambarys apstatytas apeliantės baldais, apeliantė namo nuotekas įvedė ne tik sau, bet ir broliui Rimantui (patvirtina nuotekų įvedimo sutartys), daug kartų tvarkė abiejų paveldėtojų elektros instaliacijos darbus, vandentiekio tvarkymo darbus, sodo tvarkymo darbus, iÅ¡ naujo viena su vaikais apželdino visÄ sodybÄ . Apeliantė su vaikais remontuoja savo ir tėvo V.

S. paliktÄ kambarį, t.y. abiejų kambarių sienos sutvarkytos atlikus kapitalinį remontÄ . Brolis ir kita sesuo Laima daug kartų buvo raginami, kviečiami tvarkyti, prižiÅ«rėti sodybos, tačiau nei vienas iÅ¡ jų neprisidėjo, nesusidomėjo sodybos, namo remontu.Teismas pažymėjo, kad R. J. į teismÄ nesikreipė dėl nustatyto palikimui priimti Å¡eÅ¡ių mėnesių termino pratęsimo. Å ios aplinkybės teisme neteikė, nes nenorėjo mamos įžeisti savo elgesiu, nes jos manymu mama N. S. yra viena iÅ¡ teisėtų paveldėtojų, kadangi su tėvu V.

S. faktiÅ¡kai atitiko sugyventinių statusÄ . Teismas nustatė aplinkybę, kad praÅ¡yti praleisto 6 mėnesių termino atstatymo yra teisėta procedÅ«ra, todėl Kauno apygardos teismo praÅ¡o atstatyti praleistÄ 6 mėnesių laikotarpį teisėtam palikimui priimti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas R. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantės ir pareiÅ¡kėjo tėvas V.

S. mirė 1996-11-16, kai apeliantė atvyko į sodybÄ gyventi po tėvo mirties jau buvo praėję beveik 11 metų. Iki 2007 m. vasaros, t. y. 11 metų, R. J. mirusio tėvo sodyba ir palikimas visiÅ¡kai nerÅ«pėjo. PareiÅ¡kėja nesirÅ«pino nei sodybos iÅ¡laikymu, nei priežiÅ«ra, nei pagerinimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2008).Teismo posėdžio metu R. J. pati patvirtino, kad per Å¡eÅ¡is mėnesius po tėvo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, visai nepretendavo į palikimÄ .

Visa tai lemia atitinkamus teisinius padarinius - teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ . Atstatyti praleistÄ terminÄ palikimui priimti R. J. pirmosios instancijos teismo neprašė. Nors tokį praÅ¡ymÄ apeliantė iÅ¡reiÅ¡kė teikiant apeliacinį skundÄ , jis yra nelogiÅ¡kas, kadangi bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ji pati patvirtino, jog po tėvo mirties sÄ moningai nepretendavo į jo turto dalį. Siekiant atstatyti praleistÄ procesinį terminÄ palikimui priimti, bÅ«tina nurodyti ir įrodyti svarbias termino praleidimo priežastis.

Tokių priežasčių R. J. nenurodė nei pirmos instancijos teismui, nei pateikė argumentus apeliacinės instancijos teismui.Apeliantės teiginiai, kad V. S. ir N. S. nutraukus santuokÄ toliau faktiÅ¡kai gyveno kaip sugyventiniai, todėl laikytina, kad N. S. priėmė V. S. palikimÄ pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti, o po jos mirties palikimÄ priėmė apeliantė, prieÅ¡tarauja LR CK teisės normoms. Pažymėtina, kad nei pagal dabar galiojančias CK teisės normas, nei pagal palikėjo mirties metu galiojusio CK 573 str. nuostatas, buvęs sutuoktinis nepatenka į įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymÄ ratÄ .V.

S. mirus, pareiÅ¡kėjas netrukus ėmė rÅ«pintis visu mirusiojo nekilnojamuoju turtu, taip pat perėmė ir visus smulkius jo asmeninius daiktus. PareiÅ¡kėjas nuolat gyveno mirusiam tėvui priklausančiame name, moka visus privalomus mokesčius, rÅ«pinosi ne tik gyvenamojo namo gerbÅ«viu, bet ir jo priklausiniais, tinkamai prižiÅ«ri ir žemės sklypÄ (Å¡ienauja žolę, tvarko vaismedžių ir vaiskrÅ«mių Å¡akas ir t. t.). Kol buvo gyva motina N. S., prie sodybos priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo prisidėdavo ir ji. 2003 m. liepos 15 d. motinai N. S. mirus, sodybos priežiÅ«ra teko vienam pareiÅ¡kėjui.Pažymi, kad nuo 2010 m. sausio 28 d., pagal dovanojimo sutartį Nr. DŽM- 420, pareiÅ¡kėjui atiteko didžioji dalis mirusiajam tėvui priklausančio namo, tačiau dėl pareiÅ¡kėjos R.

J. nesugyvenamo ir itin konfliktiÅ¡ko bÅ«do, iki Å¡iol tinkamai savo teisių ir interesų įgyvendinti negali. PareiÅ¡kėjo seserys E. S., D. J. ir L. J. dovanojimo sutartimi pareiÅ¡kėjui, o ne R. J. perleido, joms priklausančias gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalis. Seserys pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose patvirtino, kad neprieÅ¡tarauja ir palaiko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl palikimo priėmimo tikslu, nustatytų juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Seserys gerai žino, kad apeliantė tinkamiau už pareiÅ¡kėjÄ mÅ«sų tėvų užgyvento turto nesugebės prižiÅ«rėti.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, teikiant apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismui pateikia tokius reikalavimus, kokių nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui.

Tokiu bÅ«du ji pažeidžia civilinio proceso kodekso normas, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliantės pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK nurodytų apeliacinio skundo keliamų ne tik bendrųjų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, bet ir specialiųjų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų.

BÅ«tent apeliacinio skundo dalykas (praÅ¡ymas) identifikuoja apelianto materialinį teisinį reikalavimÄ . Tinkamai nesuformulavus apeliacinio skundo dalyko, jo nagrinėjimas teisme tampa negalimas.Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikia papildomus dokumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismo nepraÅ¡o jų prijungti prie Å¡ios civilinės bylos, taip pat nepateikia svarbių priežasčių, dėl kurių Å¡ie dokumentai yra svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi Å¡iai bylai, bei nepaaiÅ¡kina, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. J. pirmosios instancijos teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo nustatyti du juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, o bÅ«tent, pirma, kad ji po savo tėvo V. S. mirties priėmė tėvo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, antra, kad po motinos N. S. mirties ji ir L.

J. priėmė motinos palikimÄ , pradėdamos jį faktiÅ¡kai valdyti.Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti R. J. reikalavimÄ dėl juridinio fakto, kad ji ir N. S. priėmė motinos palikimÄ , pradėdamos jį faktiÅ¡kai valdyti, nustatymo. Teismas Å¡ioje nutartyje nurodė, kad 2003-12-12 notarinės sutarties pagrindu N. S. turtas buvo paveldėtas pagal įstatymÄ , o paveldėtojams - mirusiosios vaikams iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, darė iÅ¡vadÄ , kad visas N. S. turtas po jos mirties buvo paveldėtas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms negalima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie palikimo priėmimÄ pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nes toks faktas negali sukelti teisinių pasekmių. Siekdama įrodyti prieÅ¡ingai, R. J. turi teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimų teisėtumÄ . Å i teismo nutartis yra įsiteisėjusi, apeliacine tvarka R. J. jos neskundė.

Apeliantė R. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o ne tik palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja R. J. nuo 2007 metų viena faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tėvo V. S. palikimÄ , bet ir pareiÅ¡kė naujus reikalavimus, t. y. :

1) palikimui priimti R. J. pratęsti Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ ;

2) nustatyti, kad R. J. su kita paveldėtoja L. J. tėvo V. S. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį valdydamos po mamos N. S. mirties, kai abi paveldėjo mamos turtinį palikimÄ nekilnojamo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini);

3) nustatyti, kad mama N. S. po tėvo V. S. mirties, t. y. nuo 1996-11-16 d. faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tėvo palikimÄ , kurį ji ir paveldėjo;

4) įpareigoti R. S. atiduoti R. J. visas skolas, susijusias su namo išlaikymu, remontu, šiai dienai pareiškėjas apeliantei skolingas 3200,93 Lt;

5) įpareigoti R. S., kad jis atiduotų R. J. baldų komplektÄ , kurį jis laiko pas save užsirakinęs prieÅ¡ R. J. valiÄ ;

6) įpareigoti D. J. atstatyti sugadintÄ sodybos mėsos rÅ«kyklÄ , kuriÄ sugriovė naudodama savo reikmėms ir vengia jÄ atstatyti.Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo dalyko, apeliantė apeliacinės instancijos teismui pareiÅ¡kė eilę naujų reikalavimų, kurie nebuvo keliami ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iÅ¡ naujo. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesÄ reglamentuojančios nuostatos, neprieÅ¡taraujančios apeliacinį procesÄ reglamentuojančioms normoms (CPK 302 straipsnis) bei specialiosios apeliacinį procesÄ apibrėžiančios CPK normos, kuriomis, pavyzdžiui, ribojamas naujų įrodymų priėmimas (CPK 314 straipsnis), draudžiama apeliantui kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis) arba teismui priimti dėl apelianto blogesnį sprendimÄ nei skundžiamas (CPK 313 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis teismas, nors nagrinėja bylÄ pagal proceso normų nustatytas taisykles, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindÄ ir dalykÄ bei draudimÄ peržengti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) ribas, taikant ieÅ¡kovo 9Å¡iuo atveju suinteresuoto asmens) pažeistų teisių gynyba didesne apimtimi, negu ji nustatyta ieÅ¡kinyje. Be to, CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikÅ¡to reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , apeliaciniame skunde pareikÅ¡ti nauji reikalavimai:

1) palikimui priimti R. J. pratęsti Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ ;

2) nustatyti, kad R. J. su kita paveldėtoja L. J. tėvo V. S. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį valdydamos po mamos N. S. mirties, kai abi paveldėjo mamos turtinį palikimÄ nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini);

3) nustatyti, kad mama N. S. po tėvo V. S. mirties, t. y. nuo 1996-11-16 d. faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tėvo palikimÄ , kurį ji ir paveldėjo;

4) įpareigoti R. S. atiduoti R. J. visas skolas, susijusias su namo išlaikymu, remontu - 3200,93 Lt;

5) įpareigoti R. S., kad jis atiduotų R. J. baldų komplektÄ ;

6) įpareigoti D. J. atstatyti sugadintÄ sodybos mėsos rÅ«kyklÄ , kuriÄ sugriovė naudodama savo reikmėms ir vengia jÄ atstatyti, – apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.Taigi, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik klausimas, ar apeliantė po savo tėvo V. S. mirties priėmė tėvo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. S. mirė 1996 m. lapkričio 16 d. (2 t., b. l. 8). V. S. vardu mirties momentu buvo registruotas nekilnojamasis turtas: 1/7 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/7 dalis keturių Å«kinių pastatų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 1/7 dalis lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21–24), 71/1000 dalis katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25–27), po 9/500 dalis vaikų darželio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28–33) bei 13/100 dalių keturių mineralinių trÄ Å¡Å³ sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34–43).

Taip pat jam buvo atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44–46). PareiÅ¡kėjas R. S. ir suinteresuoti asmenys R. J., E. S., D. J., L. J. yra palikėjo V. S. vaikai (2 t., b. l. 7, 13, 15–16, 18–19, 65). 2012 m. spalio 3 d. notarė M. B. iÅ¡davė liudijimÄ , kad paveldėjimo bylų dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į V. S. palikimÄ užvesta nėra (2 t., b. l. 11).Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsiradusiam paveldėjimui Å¡iuo atveju taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisė, t.y. 1964 metų Civilinio kodekso nuostatos. 1964 m.

CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . AnalogiÅ¡kos nuostatos yra nurodytos ir Å¡iuo metu galiojančio Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai.

Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (1964 m. CK 573 str., CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).V. S. ir N. S. santuoka buvo nutraukta nuo 1985 m. balandžio 23 d. (2 t., b. l. 128). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Nei pagal dabar galiojančio CK normas, nei pagal palikėjo mirties metu galiojusio CK 573 straipsnio nuostatas buvęs sutuoktinis nepatenka į įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymÄ , ratÄ .

Po V. S. mirties, jo dukterys E. S., D. J., L. J. palikimo atsisakė notarų biuruose raÅ¡ytais pareiÅ¡kimais (2 t., b. l. 12, 14, 17). Taigi, kitiems įstatyminiams įpėdiniams atsisakius paveldėjimo teisės, V. S. palikimÄ pagal įstatymÄ galėjo priimti tik neatsisakę palikimo įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai R. S. ir R. J. (1964 m. CK 573 str.).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po V. S. mirties pareiÅ¡kėjas R. S. rÅ«pinosi Å«kiu, prižiÅ«rėjo sodybÄ , mokėjo mokesčius, sprendė dėl sodybos apkÅ«renimo reikalų, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad jis priėmė tėvo palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

Apeliantė praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji nuo 2007 m. viena faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tėvo V. S. palikimÄ , kadangi nuo 2007 metų apsigyveno sodyboje, tvarkė aplinkÄ , įvedė nuotekas ne tik savo namo dalyje, tačiau ir visam namui, tvarkė abiejų paveldėtojų elektros instaliacijos darbus, kapitaliai sutvarkė tėvo kambarį.Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo. Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo bÅ«das – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z.

K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais ir juos kaip nepagrįstus atmeta. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė po tėvo V. S. mirties (mirė 1996-11-16) į tėvų sodybÄ atsikėlė gyventi po skyrybų su savo sutuoktiniu 2007 metais.

Tai reiÅ¡kia, jog beveik 11 metų apeliantė faktiÅ¡kai tėvo palikimu nesirÅ«pino, per 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ savo teisių į tėvo palikimÄ neįgyvendino, jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. Å ias aplinkybes patvirtino suinteresuotas asmuo, E. S.. Ji savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime teismui nurodė, jog po tėvo V. S. mirties pareiÅ¡kėjas, jos brolis visÄ laikÄ gyveno sodyboje kartu su mama, rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo sodybÄ , o po motinos N. S. mirties 2003 m. liepos 15 d., visi įpėdiniai paveldėjo jos dalį, kuriÄ draugiÅ¡kai susitarimu pasidalijo (2 t., b. l. 68–70).

Apeliantė niekada nepretendavo į tėvo V. S. turtÄ , niekada juo nesirÅ«pino, o palikimu susirÅ«pino tik po skyrybų su savo vyru (2 t., b. l. 136–137). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad R. J. nepateikė jokių duomenų, jog po tėvo mirties aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. PrieÅ¡ingai, ji pati patvirtino, kad per Å¡eÅ¡is mėnesius po tėvo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, visai nepretendavo į palikimÄ , kÅ«rė savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ su savo Å¡eima, apie vienuolika metų gyveno Vilniuje, Alytuje ir į tėvų sodybÄ nepretendavo.

Ji laikė, kad visas po tėvo mirties likęs turtas turi priklausyti jų motinai N. S., kadangi abu tėvai visÄ turtÄ užgyveno bendrai.Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o suinteresuoto asmens R. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              ArÅ«nas Rudzinskas