1f74e8ca-ff24-4010-950a-6eb9795446ff · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-346-330/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00308-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.27 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Allianz Benelux N.V., MS Amlin Insurance SE, ASR Schadeverzekering N. V., HDI – Gerling Verzekeringen N. V., Nationale – Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij N. V., Starr Underwriting Agents Limited ir Vivat N. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Allianz Benelux N. V., MS Amlin Insurance SE, ASR Schadeverzekering N. V., HDI – Gerling Verzekeringen N. V., Nationale – Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij N. V., Starr Underwriting Agents Limited ir Vivat N. V. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arrival line“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai Allianz Benelux N. V., MS Amlin Insurance SE, ASR Schadeverzekering N. V., HDI – Gerling Verzekeringen N. V., Nationale – Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij N. V., Starr Underwriting Agents Limited ir Vivat N. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pagal regreso tvarka įgytÄ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arrival Line“ žalos atlyginimÄ : ieÅ¡kovo Allianz Benelux N. V. naudai – 10 196,54 Eur; ieÅ¡kovo MS Amlin Insurance SE naudai – 40 786,14 Eur; ieÅ¡kovo ASR Schadeverzekering N. V. naudai – 5 098,27 Eur; ieÅ¡kovo HDI – Gerling Verzekeringen N. V. naudai – 15 294,80 Eur; ieÅ¡kovo Nationale – Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij N. V. naudai – 10 196,54 Eur; ieÅ¡kovo Starr Underwriting Agents Limited naudai – 5 098,27 Eur; ieÅ¡kovo Vivat N. V. naudai – 15 294,80 Eur.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad krovinio (medicininės įrangos) siuntėjas Fairfield Global Ltd. sudarė sutartį su RAB „Able Forwarders“ dėl krovinio vežimo. RAB „Able Forwarders“ ir UAB „Gevara“ 2008 m. lapkričio 12 d. buvo sudarę tarptautinio krovinių gabenimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Gevara“ įsipareigojo organizuoti tarptautinį krovinių gabenimÄ automobiliais arba geležinkelio transportu, užtikrinti krovinių pristatymÄ Ä¯ paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti jį įgaliotam asmeniui (gavėjui).

Nurodytos sutarties pagrindu 2010 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Gevara“ su UAB AXIS TRANSPORT sudarė sutartį Nr. M08-26 dėl krovinio (medicininės įrangos) pervežimo. Pastarosios sutarties vykdymui UAB AXIS TRANSPORT pasitelkė atsakovę UAB „Arrival line“, tam buvo sudaryta 2010 m. rugsėjo 1 d. krovinio ekspedijavimo sutartis (toliau – Ekspedijavimo sutartis). Atsakovė krovinio pervežimui pasamdė vežėjÄ RAB „Amator 2000“ (toliau ir – faktinis vežėjas), kuris faktiÅ¡kai vežė krovinį į Baltarusijos RespublikÄ .

Faktinio vežėjo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudiko akcinės bendrovės draudimo kompanijos (toliau ir – AB DK) „Rossija“. IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. Baltarusijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas faktinio vežėjo darbuotojas ir kurio metu buvo sugadintas vežamas krovinys. Dėl krovinio sugadinimo per eismo įvykį UAB DK „PZU Lietuva“ (kurios teisių perėmėja yra ADB „Gjensidige“) pagal su RAB „Able Forwarders“ sudarytÄ draudimo sutartį iÅ¡mokėjo krovinio siuntėjui 73 077,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusios UAB DK „PZU Lietuva“ naudai iÅ¡ UAB „Gevara“ ir AB DK „Rossija“ solidariai priteistas 74 527,46 Eur žalos atlyginimas. UAB „Gevara“, atlyginusi teismo sprendimu priteistÄ sumÄ , pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ UAB AXIS TRANSPORT. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimu iÅ¡ UAB AXIS TRANSPORT priteistas UAB „Gevara“ naudai 93 974,35 Eur žalos atlyginimas. UAB AXIS TRANSPORT atlygino visÄ teismo priteistÄ UAB „Gevara“ naudai sumÄ (101 965,36 Eur) ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Arrival line“.

UAB AXIS TRANSPORT savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi UADBB „Aon Baltic“, kuri iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . UAB AXIS TRANSPORT pasirašė subrogacijos formÄ , kurioje patvirtino, jog UADBB „Aon Baltic“ pervedė draudimo iÅ¡mokÄ bei perėmė visas reikalavimo teises iÅ¡ UAB AXIS TRANSPORT. IeÅ¡kovai nurodė, kad pagal UAB AXIS TRANSPORT civilinės atsakomybės draudimo polise pateiktÄ informacijÄ krovinį draudė aÅ¡tuoni bendrame draudime dalyvaujantys draudikai. Polise nurodyta, kokiÄ procentinę rizikos dalį kiekvienas iÅ¡ dalyvaujančių draudikų prisiima.

Pagal atitinkamÄ rizikos dalį proporcingai reiÅ¡kiamas regresinis reikalavimas atsakovei atlyginti ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ .

3. IeÅ¡kovų teigimu, vežimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis, sutarties sÄ lygų esmė bei prasmė, krovinio pristatymo vietos bei jį vežusios transporto priemonės valstybinio numerio identifikavimas (esant aiÅ¡kiam susitarimui dėl krovinio pervežimo) patvirtina, jog atsakovė yra krovinio vežėjas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) prasme. Visus krovinio vežimo dalyvius siejo viena pagrindinė vežimo sutartis, taigi atsakovė taip pat dalyvavo vežime. Nors atsakovė asmeniÅ¡kai krovinio ir (ar) vežimo važtaraščio neperėmė, tačiau tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl vienintelės vežimo sutarties sudarymo. Atsakovė buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai prisijungusi prie konkretaus krovinio vežimo į paskirties vietÄ â€“ Belkutorg, Minskas. Be to, bÅ«tent atsakovė surado ir pasitelkė krovinio faktinį vežėjÄ â€“ RAB „Amator 2000“.

4. Atsakovė UAB „Arrival line“ atsiliepime prašė ieÅ¡kovų reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir termino pasibaigimo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, jog atsakovė krovinio pervežime nedalyvavo ir už krovinio sugadinimÄ nėra atsakinga. PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra regresinis ieÅ¡kinys CMR konvencijos prasme, o jame iÅ¡dėstytos aplinkybės, dėl kurių tariamai atsirado žala, yra neįrodytos.

Atsakovė aiÅ¡kino, kad ji nebuvo viena iÅ¡ „paeiliui vežimÄ vykdžiusių vežėjų“, kaip tai numatyta CMR konvencijos 34 straipsnyje. Atsakovės vertinimu, ji nebuvo vežėja CMR konvencijos prasme, nes Ekspedijavimo sutarties pagrindu atliko tik organizacines ekspeditoriaus funkcijas. Atsakovė nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas krovinys, įvyko 2010 m. rugsėjo 1 d., o ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ 2019 m. vasario 24 d., tai yra praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas kaip nepagrįstÄ vertino ieÅ¡kovų pozicijÄ , kad ginčo Å¡ioje byloje atveju atsakovė UAB „Arrival line“ laikytina krovinio vežėja. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovų nurodytuose kituose teisminiuose procesuose atsakovė UAB „Arrival line“ jokia procesine padėtimi nedalyvavo. Lietuvos apeliacinis teismas tiek 2016 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016, tiek 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-127-302/2019 nustatė, jog bÅ«tent UAB AXIS TRANSPORT krovinio pervežimui pasitelkė RAB „Amator 2000“ (faktinį vežėjÄ ), kuris ir vežė krovinį į Baltarusijos RespublikÄ .

Nors UAB AXIS TRANSPORT teisminiame procese (proceso Nr. 2-55-3-01351-2012-0) tarp ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovų UAB „Gevara“ bei RAB Amator 2000“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, tačiau teismų procesiniuose dokumentuose konstatuotų aplinkybių neginčijo ir UAB „Arrival line“ vežimo sutarties Å¡alimi teismui nenurodė. Teismas pažymėjo, kad UAB AXIS TRANSPORT teisminiame procese (proceso Nr. 2-55-3-00718-2017-1), kuriame UAB „Gevara“ reiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ , paprašė teismo įtraukti į ginčo nagrinėjamÄ , jos teigimu, dar vienÄ vežėjÄ â€“ UAB „Arrival line“, tačiau teismai padarė iÅ¡vadÄ , kad 2010 m. rugsėjo 1 d.

Ekspedijavimo sutartis nėra pakankamas įrodymas išvadai, jog UAB „Arrival line“ realiai dalyvavo bendroje vežimo grandinėje.

7. Teismas akcentavo, kad asmuo gali bÅ«ti laikomas vežėju CMR konvencijos taikymo prasme, jei iÅ¡ sutarties aiÅ¡kiai matyti, jog jis įsipareigoja pervežti krovinį. Ä®vertinęs byloje pateiktos Ekspedijavimo sutarties turinį, teismas sprendė, kad nėra atsakovės įsipareigojimo pervežti krovinį, nes sutartyje nėra apibrėžta nei individualių duomenų nei apie krovinį, nei informacijos apie pasikrovimÄ - iÅ¡sikrovimÄ . Teismas pažymėjo, kad vežėjo įsipareigojimai pagal sutartį yra susieti su krovinio pakrovimu - iÅ¡krovimu, kurių data ir laikas turi bÅ«ti užfiksuoti CMR važtaraÅ¡tyje ir patvirtinti paraÅ¡ais bei antspaudu, tačiau tokių aplinkybių egzistavimas byloje nebuvo įrodinėjamas.

Teismo vertinimu, Ekspedijavimo sutarties 8 punkto c papunktyje užfiksuotas UAB „Arrival line“ įsipareigojimas pristatyti krovinio gavėjui ne krovinį, o dokumentus, neprilygsta įsipareigojimui pervežti krovinį, kas leistų UAB „Arrival line“ laikyti vežėja CMR konvencijos prasme. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ pateikto CMR važtaraščio Nr. 8314 matyti, jog jau 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. prieÅ¡ 2010 m. rugsėjo 1 d. pasiraÅ¡ant Ekspedijavimo sutartį, CMR važtaraÅ¡tyje siuntėju buvo nurodytas UAB AXIS TRANSPORT, o vykdančiu vežėju – RAB „Amator 2000“, nurodyti pervežimÄ vykdžiusio (realaus vežėjo) RAB „Amator 2000“ automobilio duomenys.

Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad siuntėjas UAB AXIS TRANSPORT vežėju pasitelkė RAB „Amator 2000“ dar iki Ekspedijavimo sutarties su atsakove pasiraÅ¡ymo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad sudaryta Ekspedijavimo sutartis apėmė tik atsakovės prisiimtus organizacinius ekspedijavimo funkcijų įsipareigojimus.

8. Konstatavęs, kad atsakovė nelaikytina vežėja CMR konvencijos taikymo prasme, teismas nevertino Å¡alių argumentų dėl praÅ¡omos priteisti žalos fakto ir dydžio, ieÅ¡kinio senaties taikymo ieÅ¡kovų reikalavimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai pateikė naujus įrodymus ir prašė juos priimti.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, neteisingai įvertino Ekspedijavimo sutarties nuostatas, atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, Å¡alių ketinimus, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nelaikytina vežėja CMR konvencijos prasme. Teismo iÅ¡vada, kad Ekspedijavimo sutartis apėmė tik atsakovės prisiimtus organizacinius ekspedijavimo funkcijų įsipareigojimus, prieÅ¡tarauja sutarties esmei ir tikslui, paneigia Å¡alių valiÄ ir sutarties prasmę. 10.2.

Atsakovės pagrindinis akcininkas ir vadovas yra ir faktinio vežėjo pagrindinis akcininkas. Akivaizdu, kad atsakovė, pasitelkusi faktinį vežėjÄ (susijusį subjektÄ ), privalo atsakyti už jo veiksmus. 10.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad vien tai, jog CMR važtaraÅ¡tyje vežėju nurodytas ne susitariantis vežėjas (Å¡iuo atveju – atsakovė), bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo ir susitariančio vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo ir susitariančio vežėjo atsakomybės. Be to, kiti susitariantys vežėjai (RAB „Able Forwarders“, UAB „Gevara“) taip pat nebuvo identifikuoti CMR važtaraÅ¡tyje, tačiau įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu Å¡ie asmenys laikomi susitariančiais vežėjais, atsakingais už žalÄ kroviniui. 10.4.

Aplinkybė, kad atsakovė nebuvo įtraukta į ankstesnius teismų procesus, neturi nei faktinės, nei teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai ir Å¡alis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui. Lietuvos teismų praktikoje yra konstatuota, kad neįtraukus į bylÄ trečiaisiais asmenimis paskesnių vežėjų, teisė reikÅ¡ti regresinius reikalavimus vežimo procese dalyvavusiems asmenims nėra apribota.

11. Atsakovė UAB „Arrival Line“ atsiliepime praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ .

12. Atsiliepime iÅ¡dėstyti tokie esminiai teiginiai: 12.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nėra vežėja CMR konvencijos prasme. Ekspedijavimo sutarties Å¡alys niekada neatliko papildomų veiksmų tam, kad atsakovei tektų „vežėjo“, o ne tik „ekspeditoriaus“ įsipareigojimai. Kaip įraÅ¡yta Ekspedijavimo sutartyje, pasikrovimų - iÅ¡sikrovimų informacija turėjo bÅ«ti nurodyta priede prie sutarties, tačiau toks priedas nebuvo sudarytas. Atsakovei nebuvo žinomas vežamas objektas, jo vertė, kiti vežime dalyvaujantys asmenys, tarp Å¡alių niekada nesusiformavo bendra valia į vežimo organizavimÄ atsakovę įtraukti ne tik ekspedijavimo organizacinėms funkcijoms atlikti, bet ir priskirti jai vežėjo pareigas ir (ar) funkcijas. 12.2.

Vertinant tikruosius Å¡alių ketinimus, akcentuotina ir tai, kad Ekspedijavimo sutartis apskritai buvo pasiraÅ¡yta tik po įvykio, kurio metu buvo padaryta žala kroviniui. Atsakovė sutiko pasiraÅ¡yti sutartį po žalos kroviniui padarymo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams, nes buvo įtikinta, jog, kaip vežėjui, atsakomybė už kroviniui padarytÄ Å¾alÄ jai negresia. Kadangi Ekspedijavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta ir ja apsikeista faksu, sutarties virÅ¡uje yra iÅ¡spausdintos datos ir laiko žymos, žyminčios kada buvo apsikeista sutarties egzemplioriais – tai yra 2010 m. gruodžio 27 d. 12.3.

Nors vežėjo statuso CMR konvencijos prasme įgijimui nėra bÅ«tina fiziÅ¡kai vežti krovinį, tačiau kiekvienas susitarimas dėl krovinio gabenimo savaime nereiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių susiklosto CMR konvencijos reglamentuojami vežimo santykiai. 12.4. Aplinkybė, kad atsakovė nedalyvavo vežime ir, juo labiau – neprisijungė prie vienintelės vežimo sutarties, buvo nustatyta įsiteisėjusiais ir privalomÄ galiÄ turinčiais teismų sprendimais. 12.5. Atsakovė nėra nurodyta važtaraÅ¡tyje, nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas nežinojo apie tariamÄ atsakovės dalyvavimÄ krovinio vežime.

Tokį faktÄ patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovė anksčiau nebuvo traukiama į teisminius ginčus ir bylas. 12.6. Jei dėl kokių nors priežasčių visgi bÅ«tų laikoma, kad atsakovė prisijungė prie vienintelės vežimÄ reglamentuojančios sutarties, ieÅ¡kinys atsakovei yra pareikÅ¡tas nepagrįstai, nes nei CMR konvencija, nei Civilinis kodeksas (toliau ir – CK) nenumato apeliantų teisės reikÅ¡ti atsakovei regresinį ieÅ¡kinį. 12.7. IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. 12.8.

Apeliantai nepagrindė, kad žala atsirado dėl vežėjo tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovė į ankstesnius teisminius procesus nebuvo įtraukta, todėl pagal CMR konvencijos nuostatas jos atsakomybė yra ribojama. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės UAB ,,Arrival line“ juridinių asmenų registro ir juridinių asmenų dalyvių registro iÅ¡rašų kopijas.

Apeliantų teigimu, šie įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė ir faktinis vežėjas RAB „Amator 2000“ yra susiję subjektai – abiejų juridinių asmenų pagrindinis akcininkas yra tas pats fizinis asmuo.

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti.

16. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantų pateiktais naujais įrodymais grindžiami jų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog objektyvi bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos naujus įrodymus iÅ¡kilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl ginčo esmės 17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB ,,Arrival line“ yra laikytina krovinio vežėja CMR konvencijos prasme ir privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl krovinio sugadinimo vežimo metu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškinį konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog atsakovė UAB ,,Arrival line“ prisiėmė vežėjui būdingus įsipareigojimus. Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nuostata, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė vežimo sutarties nuostatas, netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir nukrypo nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų aktualiu ginčo klausimu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavusi Å¡alių pateiktus argumentus, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sutinka su tokiais apeliantų teiginiais.

18. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ vertintina vežimų praktikoje neretai susidaranti faktinė situacija, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas pats krovinio neveža, bet dėl to paties krovinio sudaro sutartį su kitu vežėju, kuris vežimÄ deleguoja dar kitam vežėjui, o pastarasis – dar kitai įmonei. CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimÄ , kurio sÄ lygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iÅ¡ jų atsako už visÄ vežimÄ , o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraÅ¡tį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sÄ lygomis, kurios nurodytos važtaraÅ¡tyje.

Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad krovinio vežimo dalyvius siejo vienintelė sudaryta krovinio vežimo sutartis. Vienintelė sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme – tai sutartis, apimanti visus vežimo etapus. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietÄ , bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ , tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme.

Vadinasi jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

19. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, teismas vadovavosi analogiÅ¡kais teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, tačiau juos aiÅ¡kino ir taikė netinkamai, todėl nepagrįstai nusprendė dėl nepakankamumo duomenų iÅ¡vadai, jog atsakovė prisiėmė atsakomybę ne tik už pervežimo organizavimÄ , bet ir už patį vežimÄ .

20. Byloje yra 2010 m. rugsėjo 1 d. sutartis, pavadinta ekspedijavimo sutartimi, kurioje vežėju nurodyta atsakovė UAB ,,Arrival line“, iÅ¡sikrovimo vieta – Belkulttorg, PTO 06611 (sutarties 1 punktas). Sutarties 7 punkte nurodyta, kad už pervežimÄ mokama 3 280 Eur po sÄ skaitos ir CMR važtaraščių originalų gavimo per trisdeÅ¡imt penkias kalendorines dienas, joje pažymėta, jog vykdomas krovinių gabenimas, kuriam taikomos CMR konvencijos sÄ lygos (sutarties 8a punktas). Pagal Ekspedijavimo sutarties 8d punktÄ vežėjas įsipareigojo atvykti į pakrovimÄ ir iÅ¡krovimÄ techniÅ¡kai tvarkingu automobiliu, turėti Tir Carnet, CMR, galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimÄ , visus pervežimui reikalingus leidimus, praneÅ¡ti apie bet kokias problemas, susijusias su krovinio sugadinimu, vėlavimu ir pan.

Taigi, nors sutartis yra pavadinta krovinio ekspedijavimo sutartimi, joje nėra atskirai, aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyta, kad atsakovė UAB ,,Arrival line“ tik ekspedijuoja krovinį. Vertintina prieÅ¡ingai, nes iÅ¡ esmės didžioji dalis sutartyje apibrėžtų sÄ lygų ir nuostatų reguliuoja bÅ«tent krovinio vežimo proceso aspektus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Ekspedijavimo sutarties sÄ lygų ir nuostatų apibrėžtis bei turinys yra pakankami teisinei iÅ¡vadai, jog CMR konvencijos prasme atsakovė UAB ,,Arrival line“ laikytina vežėju krovinio vežime, kurį vykdė keli vežėjai (CPK 185 straipsnis).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB ,,Arrival line“ teiginiai, kad Ekspedijavimo sutartis buvo sudaryta vėliau nei įvyko pats žalÄ sukėlęs įvykis, yra grindžiami prielaidomis. Be to, tokia atsakovės nurodyta aplinkybė teisiÅ¡kai kvalifikuojamų santykių turinio prasme nepatvirtina atsakovės pozicijos, kad tarp Å¡alių susiklostę santykiai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip ekspeditoriaus pareigų ir (ar) funkcijų prisiėmimas.

22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vados dėl vežėjo statuso atsakovei pripažinimo nepaneigia ir aplinkybė, kad krovinio vežimo važtaraÅ¡tyje nebuvo įraÅ¡ytas konkretus krovinys ar tikslus pasikrovimo laikas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vežėjais laikytini ir tie subjektai, kurie faktiÅ¡kai nevykdo jokios pervežimo dalies, o perkelia visÄ pervežimÄ kitiems asmenims ir yra iÅ¡imtinai „popieriniai“ vežėjai. Toks platus vežėjo sÄ vokos aiÅ¡kinimas yra siejamas su tikslu užtikrinti asmenų, siekiančių žalos atlyginimo, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

23. Aplinkybė, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. CMR važtaraÅ¡tyje Nr. 8314 krovinio siuntėju įraÅ¡yta UAB AXIS TRANSPORT, vykdančiu vežėju – RAB „Amator 2000“, o Ekspedijavimo sutartyje nurodyti pervežimÄ vykdžiusio (faktinio) vežėjo RAB „Amator 2000“ automobilio identifikaciniai duomenys (H257KB39, Ekspedijavimo sutarties 3 punktas), niekaip nepatvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog atsakovė teikė tik krovinio ekspedijavimo paslaugas. TokiÄ aplinkybę iÅ¡ esmės paneigia ir apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai apie atsakovės UAB ,,Arrival line“ ir faktinio vežėjo RAB „Amator 2000“ sÄ sajumÄ â€“ abiejų juridinių asmenų pagrindinis akcininkas yra tas pats asmuo. Be to, kaip minėta, važtaraÅ¡tyje neprivalo bÅ«ti nurodyti visi vežėjai.

24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo bei atsakovės UAB ,,Arrival line“ argumentais, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, jog atsakovė UAB ,,Arrival line“ nedalyvavo vežime ir neprisijungė prie vienintelės vežimo sutarties.

25. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ieÅ¡kinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino virÅ¡ijimo gali bÅ«ti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimÄ tuo metu, kai atsitiko tai, kas sÄ lygojo krovinio praradimÄ , sugadinimÄ arba pristatymo termino virÅ¡ijimÄ ; ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir keliems vežėjams, kurie vežė tÄ patį krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Å iuo atveju ieÅ¡kovų galimybė reikÅ¡ti atsakovei reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nėra saistoma ankstesnių teisminių procesų.

26. Antra, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teisminiame bylos procese (proceso Nr. 2-55-3-01351-2012-0), kuriame buvo sprendžiamas ginčas tarp ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovų UAB „Gevara“ bei RAB „Amator 2000“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB AXIS TRANSPORT, dėl žalos atlyginimo, UAB „Arrival line“ nedalyvavo ir jos dalyvavimo krovinio vežime bei galimos atsakomybės dėl krovinio sugadinimu padarytos žalos klausimai nebuvo sprendžiami. Suprantama, kad paminėtame procese UAB AXIS TRANSPORT neginčijo teismo konstatuotų aplinkybių ir nenurodė UAB „Arrival line“ vežimo sutarties Å¡alimi, nes byloje buvo sprendžiama dėl draudimo bendrovės reikalavimo atlyginti žalÄ , be to, UAB AXIS TRANSPORT byloje dalyvavo trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesine padėtimi.

27. Trečia, teisminiame bylos procese (proceso Nr. 2-55-3-00718-2017-1), kuriame UAB „Gevara“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB AXIS TRANSPORT 95 408,02 Eur žalos atlyginimÄ regreso tvarka, UAB „Arrival line“ nedalyvavo jokiu procesiniu statusu. Aplinkybė, kad UAB AXIS TRANSPORT praÅ¡ymas įtraukti į tos bylos nagrinėjimÄ UAB „Arrival line“ buvo netenkintas, nurodžius, jog pateikta Ekspedijavimo sutartis nėra pakankama iÅ¡vadai dėl UAB „Arrival line“ realaus dalyvavimo bendroje vežimo grandinėje, nereiÅ¡kia, kad UAB „Arrival line“, kuriam tik Å¡ioje nagrinėjamoje byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, negali bÅ«ti pripažinta vienu iÅ¡ vežėjų bendroje krovinio vežimo grandinėje pagal vienintelę vežimo sutartį.

Paminėtame teisminiame procese pateiktÄ Ekspedijavimo sutartį teismai vertino nesiejant jos su kitomis vežimo aplinkybėmis, kurios iÅ¡ryÅ¡kėjo Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, ir tik tuo siauru aspektu, kiek tai buvo aktualu sprendžiant dėl UAB „Arrival line“ galimo teisinio suinteresuotumo bÅ«ti įtrauktai į procesÄ , nes reikalavimai ten buvo pareikÅ¡ti tik UAB AXIS TRANSPORT atžvilgiu. Teismai netyrė visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir Ekspedijavimo sutarties sÄ lygų turinio UAB „Arrival line“, kaip vežėjos, atsakomybės atsiradimo ir taikymo aspektais, nes jokie materialieji reikalavimai Å¡iam vežimo grandies dalyviui nebuvo reiÅ¡kiami.

Dėl procesinės baigties 28. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias krovinių vežėjų atsakomybę, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė atmesti ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai konstatavęs, kad atsakovė nėra laikytina vežėju CMR konvencijos prasme, nenagrinėjo bylos Å¡alių argumentų dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų ir masto (įskaitant argumentus dėl vežėjo atsakomybę ribojančių sÄ lygų pagal CMR konvencijos normas), ieÅ¡kovams atlygintinos žalos dydžio, ieÅ¡kinio senaties ir kitų ginčo santykiams taikytinų teisės normų, taip pat kitų su ieÅ¡kinio reikalavimais susijusių faktinių bylos aplinkybių.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija nutaria apskųstÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliacinės instancijos teisme esminis nagrinėjimas tokio masto klausimų, kurie visai nebuvo tiriami bei vertinami pirmosios instancijos teisme, reikÅ¡tų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmÄ jÄ instancijÄ ir atlieka jos funkcijas, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės bei paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek teisės, tiek fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos Å¡alių teisę į antrÄ teisminę instancijÄ â€“ apeliacijÄ .

29. Konstatavus pagrindÄ panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nesprendžia dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas